CP v2

Tag: Muzikos industrija

  • Coheno palikimo valdytojai piktinasi „Hallelujah“ skambėjimu Trumpo renginyje Vašingtone

    Coheno palikimo valdytojai piktinasi „Hallelujah“ skambėjimu Trumpo renginyje Vašingtone

    Leonardo Coheno palikimą administruojanti komanda viešai pasmerkė dainos „Hallelujah“ panaudojimą Donaldo Trumpo renginyje Vašingtone. Kūrinys nuskambėjo per „Great American State Fair“ atidarymo vakarą, skirtą Jungtinių Valstijų 250 metų sukakčiai pažymėti.

    Pasak palikimo valdytojų, dainos naudojimas nebuvo suderintas ir nebuvo suteiktas leidimas ją atlikti politiniame mitinge. Jie pabrėžė, kad nepalaiko tokio kūrinio siejimo su kampanijomis ar panašiais viešais politiniais renginiais.

    Leidimo nebuvo, daina vis tiek skambėjo

    Viešame pranešime socialiniuose tinkluose Coheno palikimo valdytojai nurodė sužinoję, kad „Hallelujah“ planuojama atlikti Trumpo renginyje birželio 24 dieną. Jie akcentavo, kad toks panaudojimas nėra autorizuotas ir neatspindi nei paties atlikėjo kūrybinio palikimo, nei artimųjų pozicijos.

    Nepaisant perspėjimo, renginyje dainą atliko operos solistas Christopheris Macchio kartu su Jungtinių Valstijų jūrų pėstininkų orkestro atstovu. Organizatorių sprendimas tik dar labiau pakurstė seniau besitęsiančius ginčus dėl muzikos naudojimo politinėje komunikacijoje.

    Ilgesnė istorija ir aštrėjantis konfliktas

    Trumpo komanda su „Hallelujah“ kūriniu buvo siejama ir anksčiau, o Coheno palikimo valdytojai ne kartą reiškė nepritarimą. Pastaraisiais metais panašūs konfliktai tapo dažni: atlikėjai ir teisių turėtojai vis aktyviau reaguoja į kūrinių naudojimą mitinguose, ypač kai tai gali sudaryti klaidingą įspūdį apie paramą kandidatui.

    Šiuo atveju įtampą didino ir pats renginio kontekstas. Pradinius planus dėl didelio koncerto Nacionalinėje alėjoje organizatoriai buvo priversti keisti, kai dalis atlikėjų atsisakė dalyvauti, viešai kritikuodami renginio politinį atspalvį ir siejimą su MAGA judėjimu.

    Kritika dėl programos ir kaltinimai protekcija

    Atidarymo vakare nuskambėjo ir daugiau muzikinių numerių, tačiau diskusijų sukėlė ne tik Coheno daina. JAV himną atliko country atlikėja Alexis Wilkins, kuri žiniasklaidoje pristatyta kaip Federalinio tyrimų biuro vadovo Kasho Patelio draugė.

    Wilkins viešai teigė, kad buvo pakviesta kaip atlikėja, o ne dėl asmeninių ryšių, ir pabrėžė savo patirtį muzikos bei komentavimo srityse. Vis dėlto socialiniuose tinkluose netrūko kaltinimų, esą atranka buvo palanki dėl artimų ryšių su įtakingais asmenimis.

    „Great American State Fair“ programa turėtų tęstis 16 dienų, tačiau jau dabar dalis valstijų signalizuoja nenorą dalyvauti dėl renginio politizavimo. „Hallelujah“ istorija tapo dar vienu priminimu, kad kultūros simboliai politikoje dažnai virsta ne vien šventės, bet ir teisinių bei reputacinių ginčų objektu.

  • Michaelas Jacksonas planavo paslaptingą žaidimą su albumu: kodėl projektas taip ir žlugo

    Michaelas Jacksonas planavo paslaptingą žaidimą su albumu: kodėl projektas taip ir žlugo

    Popmuzikos legenda Michaelas Jacksonas XXI amžiaus pradžioje brandino idėją, kuri tuo metu būtų buvusi tikra revoliucija: naują albumą jis norėjo išleisti ne įprastose laikmenose, o kaip integralią fantastinio vaizdo žaidimo dalį. Tokiu būdu dainos pirmiausia būtų pasiekusios klausytojus pačiame žaidime, o tik vėliau pasirodžiusios kompaktinių plokštelių ar kitų leidimų pavidalu.

    Apie šį niekada iki galo neįgyvendintą projektą viešai papasakojo žaidimų kūrėjas Davidas Perry, studijos Shiny Entertainment įkūrėjas. Pasak jo, viskas prasidėjo nuo netikėto Jacksono susidomėjimo tuo metu kuriamu žaidimu „Enter The Matrix“, kuris 2003 metais plėtojo filmų trilogijos „Matrix“ pasaulį.

    Trumpas kontaktas, anot Perry, peraugo į rimtesnes kūrybines diskusijas, o muzikantas pakvietė kūrėją atvykti į Neverlandą aptarti autorinio žaidimo koncepcijos. Jacksonas, jau seniai besidomėjęs žaidimais ir technologijomis, šią sritį matė kaip erdvę, kurioje galima peržengti įprastas muzikos industrijos taisykles.

    Projektas turėjo kelis darbinius pavadinimus, kol galiausiai įsitvirtino „Dark Rim“. Ambicingiausia dalis buvo leidybos planas: naujos dainos turėjo debiutuoti žaidimo viduje, o tradiciniai leidimai parduotuvėse atsirasti tik vėliau, kaip išplėsti, kolekciniai variantai.

    Tuo laikotarpiu vaizdo žaidimų rinka sparčiai augo, tačiau vis dar kovojo su stereotipu, kad tai daugiausia vaikams ir paaugliams skirta pramoga. Jacksonas, turėjęs kelių kartų auditoriją, tikėjo, kad muzikos premjera žaidime galėtų tapti kultūriniu lūžiu ir atverti naują kelią pramogų industrijų sintezei.

    Šiandien tokia idėja skamba gerokai įprastesnė: žaidimai tapo viena svarbiausių popkultūros platformų, o atlikėjai vis dažniau ieško alternatyvių pristatymo kanalų, jungia muziką su interaktyviomis patirtimis ir virtualiais renginiais. Vis dėlto XX amžiaus pabaigoje ir XXI amžiaus pradžioje toks modelis būtų buvęs itin rizikingas, nes muzikos pardavimai vis dar rėmėsi fiziniais formatais, o skaitmeninė platinimo infrastruktūra tik kūrėsi.

    Projektas taip ir liko nebaigtas. Pasak viešai aptartos įvykių sekos, praėjus maždaug septyniems mėnesiams po „Enter The Matrix“ premjeros, Jacksonas susidūrė su itin didelio atgarsio sulaukusiais teisiniais kaltinimais, vėliau jis buvo išteisintas, tačiau šie įvykiai smarkiai paveikė karjerą ir planus.

    Dar vienu lūžiu tapo 2009 metų birželio mėnesį įvykusi atlikėjo mirtis. Dėl to daugelis kūrybinių sumanymų, įskaitant ir planuotą žaidimą su muzikos premjera jo viduje, liko tik idėjos ir ankstyvų koncepcijų lygmenyje.

    Nebaigto projekto istorija išryškina, kiek toli į priekį Jacksonas buvo linkęs mąstyti apie muzikos pateikimą ir auditorijos įtraukimą. Tai taip pat primena, kad šiandieninės pramogų industrijos kryptys, kur muzika, žaidimai ir technologijos vis dažniau susilieja, kai kurių kūrėjų buvo numatomos dar gerokai prieš joms tampant norma.

  • Kremliui artimas „Shaman“ klipe naudoja DI deepfake’us: dainuoja ir iš Rusijos pasitraukę vieši veidai

    Kremliui artimas „Shaman“ klipe naudoja DI deepfake’us: dainuoja ir iš Rusijos pasitraukę vieši veidai

    Rusijoje populiarus dainininkas Jaroslavas Dronovas, žinomas sceniniu vardu „Shaman“, pristatė naują vaizdo klipą dainai „Motina Rusija“, kuriame plačiai panaudoti dirbtinis intelektas sukurti deepfake vaizdai. Klipe „atgaivinami“ ir dainuoti priverčiami žinomi Rusijos viešieji asmenys, po plataus masto karo Ukrainoje išvykę iš šalies.

    Šis sprendimas iš karto sukėlė diskusijas apie etiką, autorių teises ir atvaizdo naudojimą be sutikimo, ypač kai kalbama apie politiškai jautrią temą. Pats atlikėjas viešai siejamas su Kremliaus organizuojamais renginiais ir yra atvirai reiškęs paramą Rusijos karui prieš Ukrainą.

    Kaip veikia klipo idėja

    Klipe rodomi fotografijų portretai tų, kurie po invazijos paliko Rusiją arba sulaukė spaudimo dėl kritikos valdžiai. Vėliau šie atvaizdai, pasitelkus DI, paverčiami dainuojančiais personažais, kurie sudaro choro scenas ir vizualiai įtraukiami į klipo siužetą.

    Tarp paminimų ar atpažįstamų figūrų – komikas Maksimas Galkinas, reperiai Noize MC ir Morgenshtern, žurnalistas ir tinklaraštininkas Jurijus Dudis, verslininkai Olegas Tinkovas ir Michailas Chodorkovskis bei politologė Jekaterina Šulman. Klipe pateikiamas prierašas, kad naudotas DI generuotas turinys.

    Reakcijos ir politinis kontekstas

    Viešojoje erdvėje reakcijos išsiskyrė: dalis žmonių piktinosi jų atvaizdo panaudojimu, kiti tai vertino kaip papildomą dėmesį ar net netikėtą reklamos formą. Diskusijas pakurstė ir tai, kad klipas remiasi Rusijoje vartojamu „užsienio agento“ naratyvu, kuriuo dažnai žymimi valdžios kritikai.

    Vienu iš aptarinėtų momentų tapo ir tai, ko klipe nėra. Dainininkė Monetочка (Jelizaveta Gyrdymova), gyvenanti Lietuvoje, viešai sureagavo, kad nebuvo įtraukta, nors Rusijos institucijos ją taip pat yra priskyrusios „užsienio agentams“, o 2024 metais pranešta apie pradėtą baudžiamąją bylą dėl, kaip teigiama, pareigų nevykdymo.

    Teisiniai klausimai: ar įmanomi ieškiniai?

    Šis atvejis išryškina platesnę problemą, su kuria susiduria kultūros ir pramogų industrija: DI leidžia greitai ir įtikinamai atkurti žmogaus veidą, mimiką ir net sukurti įspūdį, kad jis pasako ar daro tai, ko niekada nedarė. Dėl to vis dažniau keliami klausimai, kur baigiasi kūryba ir prasideda asmens teisių pažeidimas.

    Teisininkai viešose diskusijose paprastai pabrėžia, kad ginčai dėl atvaizdo naudojimo be sutikimo teoriškai įmanomi ir Rusijoje, tačiau reali sėkmė dažnai priklauso nuo politinio ir institucinės aplinkos konteksto. Papildomą skeptiškumą kelia tai, kad „Shaman“ laikomas valdžiai palankiu atlikėju, o tai gali paveikti ir bet kokių teisinių ginčų eigą.

    Kol kas viešai nepranešta apie oficialiai pateiktą ieškinį dėl šio klipo. Tuo pat metu ši istorija įsilieja į platesnes tarptautines pastangas ieškoti aiškesnių taisyklių, kaip mene ir žiniasklaidoje turėtų būti naudojami DI generuoti vaizdai ir deepfake technologijos.

    „Kol jie už pinigus pasisako prieš Rusiją, mano klipe jie Rusijai dainuoja nemokamai“, – sakė „Shaman“ įraše socialiniame tinkle VK.

  • Londone nužudytas dainininkas Talay Riley: policija sulaikė tris įtariamuosius, plūsta žvaigždžių užuojautos

    Londone nužudytas dainininkas Talay Riley: policija sulaikė tris įtariamuosius, plūsta žvaigždžių užuojautos

    Didžiojoje Britanijoje nužudytas 35 metų dainininkas ir dainų autorius Talay Riley, kurio tikrasis vardas buvo Mark Orabiyi. Londono Metropoliteno policija pranešė, kad vyras birželio 5 dieną rastas Silvertown rajone, o medikai konstatavo jo mirtį.

    Pasak pareigūnų, menininkas mirtinai subadytas peiliu, o tyrimas tęsiamas. Policija nurodė sulaikiusi tris asmenis, įtariamus žmogžudyste, tačiau daugiau detalių apie jų vaidmenį ar galimus motyvus kol kas neatskleidžia.

    Talay Riley buvo žinomas kaip dainininkas ir dainų autorius, prisidėjęs prie popmuzikos hitų kūrimo bei dirbęs su ryškiais tarptautinės scenos vardais. Jo kūrybiniai ryšiai apėmė įvairius žanrus, o kolegos jį apibūdino kaip išskirtinį talentą, gebėjusį derinti skirtingas muzikines kryptis.

    Gedulo žinutėmis socialiniuose tinkluose dalijosi ir artimieji, ir scenos bendražygiai. Menininko brolis, atlikėjas Scribz Riley, rašė, kad neteko ne tik šeimos nario, bet ir žmogaus, buvusio atrama daugeliui aplinkinių.

    „Mano širdis sudužusi. Tai neatrodo tikra, lyg blogas sapnas. Prieš jam užmiegant kalbėjomės apie ateitį ir viską, ką dar norėjome nuveikti“, – sakė Scribz Riley.

    Užuojautas pareiškė ir muzikos pasaulio atstovai, pabrėžę jo kūrybinį indėlį bei žmogišką šilumą. Žinutėmis dalijosi britų ir JAV atlikėjai, tarp jų Stormzy, Paloma Faith ir Kehlani.

    Tyrimą koordinuojanti vyriausioji detektyvė inspektorė Joanna Yorke ragina liudininkus atsiliepti. Pasak jos, tyrėjai siekia kuo tiksliau atkurti įvykių eigą ir prašo visų, buvusių incidento vietos apylinkėse tuo metu, susisiekti su policija.

    „Mūsų tyrimas vyksta sparčiai. Prašau visų, kurie tuo metu buvo šio incidento vietos apylinkėse, pasikalbėti su policija“, – sakė Joanna Yorke.

    Šis atvejis vėl atkreipė dėmesį į smurto peiliu problemą didmiesčiuose, kur pareigūnai nuolat ragina gyventojus nelikti abejingais ir pranešti apie bet kokią reikšmingą informaciją. Kol kas neaišku, ar nusikaltimas buvo kryptingas, ar susijęs su atsitiktiniu konfliktu.

  • Kanye West Stambule skelbia pasiekęs rekordinę minią: koncertai Europoje vis dar atšaukiami

    Kanye West Stambule skelbia pasiekęs rekordinę minią: koncertai Europoje vis dar atšaukiami

    Kanye West, sceniniu vardu Ye, savaitgalį surengė pasirodymą Stambule, Atatiurko olimpiniame stadione, ir pareiškė sutraukęs rekordinę auditoriją. Pats atlikėjas teigė, kad koncerte buvo 118 000 žmonių, o tai, jo žodžiais, esą didžiausias stadiono pasirodymas istorijoje.

    Šis koncertas tapo vienu ryškiausių Ye bandymo sugrįžti į Europos sceną epizodų po ilgesnės pertraukos. Vis dėlto sugrįžimą lydi ne tik didelis dėmesys, bet ir ginčai, dėl kurių kai kuriose šalyse pasirodymai buvo atšaukti arba perkelti.

    Rekordas ar tik skambus pareiškimas?

    Turkijos valstybinė naujienų agentūra „Anadolu Agency“ nurodė, kad minia galėjo siekti 118 000 žiūrovų. Tačiau tokio masto skaičiai kultūros industrijoje dažnai priklauso nuo skaičiavimo metodikos: ar įtraukiami visi patekę į teritoriją, ar tik bilietus turėję žiūrovai, taip pat kaip vertinamas realus užimtumas.

    Be to, muzikos istorijoje būta ir gerokai didesnių masinių renginių, ypač nemokamų koncertų viešose erdvėse. Dėl to Ye pareiškimas apie absoliutų rekordą kelia klausimų, nors pats faktas, kad stadione susirinko dešimtys tūkstančių žmonių, rodo išliekantį jo populiarumą.

    Koncertų atšaukimai ir saugumo argumentai

    Pastaraisiais mėnesiais dalis Ye koncertų Europoje susidūrė su ribojimais, o kai kur pasirodymai buvo atšaukti. Sprendimai skirtingose šalyse motyvuojami nevienodai, tačiau dažniausiai minimi viešosios tvarkos, saugumo ir reputacinės rizikos aspektai.

    Naujausiai buvo pranešta apie neįvykusius planuotus pasirodymus Italijoje, kur vietos institucijos viešai nurodė, kad renginiai kelia papildomų iššūkių saugumui ir viešajai tvarkai. Tokios situacijos parodo, kaip greitai koncertų organizavimą gali paveikti ne tik logistika, bet ir atlikėjo reputacija bei visuomenės reakcija.

    Kontroversijos šešėlis ir Europos turas

    Ye pastaraisiais metais ne kartą atsidūrė kritikos centre dėl viešų pasisakymų, sukėlusių kaltinimus antisemitizmu, taip pat dėl provokuojančių veiksmų ir turinio, kuris daliai visuomenės atrodo nepriimtinas. Dėl to kai kurie verslo partneriai ir organizacijos nuo jo atsiribojo, o viešos diskusijos apie ribas tarp saviraiškos ir neapykantos kurstymo tapo nuolatine jo karjeros palydove.

    Šiemet atlikėjas viešai atsiprašė ir bandė aiškinti ankstesnį elgesį asmeninėmis problemomis, tačiau kritikai kėlė klausimą, ar tai nėra susiję su planuojamais muzikos projektais ir noru sugrįžti į didžiąsias arenas. Nepaisant to, dalis koncertų vis dar planuojami, tarp jų ir pasirodymai Nyderlanduose, o turas turėtų tęstis ir kitose šalyse.

    Kol kas neaišku, ar Stambulo koncertas taps lūžio tašku ir padės stabilizuoti Europos gastrolių planus. Tačiau akivaizdu, kad Ye vardas ir toliau išlieka vienas labiausiai poliarizuojančių šiuolaikinėje popkultūroje, o jo pasirodymai kelia ne tik susidomėjimą, bet ir politinių bei visuomeninių diskusijų bangas.

  • Shakiros pergalė teisme prieš Ispanijos mokesčių inspekciją: kiek eurų jai turės grąžinti?

    Shakiros pergalė teisme prieš Ispanijos mokesčių inspekciją: kiek eurų jai turės grąžinti?

    Kolumbiečių dainininkė Shakira pasiekė reikšmingą pergalę teisme prieš Ispanijos mokesčių administratorių. Nacionalinis teismas (Audiencia Nacional) panaikino sankcijas, susijusias su 2011 metų mokestiniais klausimais.

    Teismas konstatavo, kad mokesčių institucija neįrodė esminės sąlygos, reikalingos laikyti asmenį Ispanijos mokesčių rezidentu. Pagal taikomą praktiką tai paprastai siejama su buvimu šalyje ilgiau nei 183 dienas per metus.

    Kas nulėmė teismo sprendimą?

    Nutartyje pažymėta, kad 2011 metais atlikėja didelę laiko dalį praleido už Ispanijos ribų dėl profesinių įsipareigojimų. Teismas įvertino, kad tarptautinė veikla, įskaitant koncertinius turus, prieštarauja teiginiui, jog ji tais metais buvo nuolat įsikūrusi Ispanijoje.

    Taip pat buvo atmestas mokesčių institucijos argumentas, kad jau 2011 metais Shakiros gyvenimo ir ekonominių interesų centras esą buvo Ispanijoje. Teismo vertinimu, vien deklaruojamas ryšys su šalimi nepakanka, jei rezidavimo faktas neįrodytas pakankamai aiškiai.

    Kokią sumą turės grąžinti?

    Sprendimas reiškia, kad mokesčių institucija turės grąžinti daugiau nei 60 000 000 eurų. Ši suma apima priskaičiuotas nepriemokas, baudas ir per laiką sukauptas palūkanas.

    Teisėjai pabrėžė, kad finansiniai reikalavimai neturėjo pakankamo teisinio pagrindo, nes nebuvo patikimai patvirtinta atlikėjos mokestinė rezidavimo vieta tiriamu laikotarpiu. Dėl to panaikintos ir su tuo susijusios sankcijos.

    Ką sako pati Shakira?

    Atlikėjos komanda išplatino pareiškimą, kuriame ji kritikavo ilgai trukusį procesą ir viešą spaudimą. Pasak jos, per visą laiką nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių sukčiavimą.

    „Niekada nebuvo jokio sukčiavimo, o pati administracija taip ir nesugebėjo įrodyti priešingai, nes to tiesiog nebuvo“, – sakė Shakira.

    Ji taip pat teigė, kad beveik dešimtmetį jautė nuolatinį informacinį ir teisinį spaudimą, o proceso detalės, jos vertinimu, būdavo nutekinamos, iškraipomos ir sustiprinamos viešojoje erdvėje. Atlikėja pareiškime užsiminė, kad toks rezonansas gali veikti ir kaip signalas kitiems mokesčių mokėtojams.

    Svarbu tai, kad ši byla susijusi tik su 2011 metais ir tiesiogiai nekeičia ankstesnių sprendimų kituose procesuose. 2023 metais Shakira buvo sudariusi susitarimą kitoje byloje dėl 2012, 2013 ir 2014 metų, kuris leido užbaigti ginčą ir išvengti laisvės atėmimo bausmės.

    Teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas aukštesnei instancijai, todėl galutinis proceso taškas kol kas nėra padėtas. Vis dėlto šis nutarimas ženkliai keičia 2011 metų epizodo kryptį ir sukuria pagrindą grąžinti didelę sumą.

  • ZAiKS apie DI kultūroje: kur baigiasi algoritmas ir prasideda autorius, nuo ko priklauso atlygis

    DI iššūkis autorių teisėms

    Spartus dirbtinio intelekto vystymasis keičia ne tik tai, kaip kuriama ir platinama muzika bei vaizdo turinys, bet ir tai, kaip vertinama autorystė. Kartu auga ir praktiniai klausimai: kas laikytina kūriniu, kas tik sugeneruotu rezultatu, o už ką turi būti mokamas atlygis.

    Lenkijos autorių organizacija ZAiKS teigia, kad technologijų pažanga pati savaime nereiškia autorių teisių pabaigos. Organizacijos atstovai pabrėžia, jog lemiama riba yra žmogaus kūrybinė kontrolė ir sprendimų svoris galutiniame rezultate.

    Ar DI sukurtas darbas yra kūrinys?

    ZAiKS generalinis direktorius Karolis Koščinskis primena, kad autorių teisė per daugiau nei du šimtmečius prisitaikė prie ne vienos technologinės revoliucijos. Nuo spaudos iki interneto, jo teigimu, kiekvieną kartą buvo rasti sprendimai, leidę kūrėjams išlaikyti pajamas ir aiškesnes taisykles rinkoje.

    Jis taip pat atkreipia dėmesį į vartotojų lūkesčius: auditorija dažnai ieško originalumo, emocijos ir autentiškumo, o masiškai generuojamas turinys neretai vertinamas kaip pasikartojantis. Dėl to DI produktai kultūroje ne visada prilyginami žmogaus kūrybai.

    „Tai nėra kūriniai, nes jų nesukūrė žmogus. Tai dariniai, sudaryti remiantis esamais kūriniais, o žmonės tikisi originalumo ir emocijos“, – sakė Karolis Koščinskis.

    Ką lemia žmogaus indėlis?

    Praktikoje riba tarp įrankio ir autoriaus ne visada akivaizdi, todėl ZAiKS akcentuoja pagrindinį kriterijų: kiek kūrybinių pasirinkimų padaro žmogus. Organizacijos požiūriu, vien tik užklausos suformulavimas ar automatiškai sugeneruotos medžiagos priėmimas dar nėra pakankamas autorystei pagrįsti.

    ZAiKS nurodo, kad DI gali būti naudojamas kūrybos procese, jei žmogus išlaiko kūrybinę kontrolę ir priima esminius sprendimus, kas laikytina galutiniu kūriniu. Tačiau atlygio klausimu taikoma aiški praktinė nuostata: jei dalis rezultato sugeneruota DI, už tą dalį autorinis atlygis nemokamas.

    Organizacija pabrėžia, kad ateityje didesnę reikšmę turės sutartys, kurios gali lanksčiau apibrėžti naudojimo teises ir atsiskaitymo principus, ypač sparčiai kintant platformoms ir turinio gamybos priemonėms.

    Finansiniai duomenys rodo, kad kolektyvinio teisių administravimo modelis išlieka svarbus skaitmeninėje rinkoje. ZAiKS skelbia, kad 2025 metais kūrėjams paskirstė rekordinę maždaug 157 000 000 eurų sumą, iš kurių apie 28 000 000 eurų sudarė pajamos iš interneto.

  • ZAiKS apie dirbtinį intelektą kultūroje: kas laikoma kūriniu ir kaip keisis autorinis atlygis?

    DI kelia naujus klausimus

    Sparti dirbtinio intelekto plėtra keičia ne tik tai, kaip kuriama ir platinama muzika ar vaizdo turinys, bet ir tai, kaip apibrėžiama autorystė. Kūrėjų teisių organizacijos vis dažniau susiduria su situacijomis, kai DI sugeneruoti rezultatai primena žmonių darbus, tačiau teisiškai jų statusas nėra toks pats.

    Lenkijos autorių teisių asociacija ZAiKS pabrėžia, kad esminis klausimas išlieka paprastas: ar kūrinys atsirado dėl žmogaus kūrybinių sprendimų, ar tai tėra algoritmo sugeneruotas rezultatas. Nuo šios ribos priklauso ir registravimo galimybės, ir išmokos autoriams.

    Kada darbas laikomas kūriniu?

    ZAiKS vadovybė akcentuoja, kad autorinių teisių sistemos pagrindas yra žmogaus kūryba, todėl vien DI sugeneruotas turinys savaime nėra prilyginamas kūriniui. Organizacijos logika remiasi principu, kad autorių teisės saugo originalią kūrybinę išraišką, atsiradusią dėl žmogaus veiklos.

    Praktikoje tai reiškia, kad DI gali būti naudojamas kaip įrankis, tačiau lemiamą vaidmenį turi atlikti žmogus: pasirinkti kryptį, priimti kūrybinius sprendimus, atrinkti galutinę versiją. Kuo daugiau realios kūrybinės kontrolės išlaiko autorius, tuo aiškesnės prielaidos kūrinį vertinti kaip saugotiną.

    „Tai nėra kūriniai, nes jų nesukūrė žmogus. Tai dariniai, sukurti remiantis esamais kūriniais. Žmonės tikisi originalumo ir emocijų, taip pat įsitikinimo, kad kažkas pasakoja apie tai, ką pats išgyveno. Dirbtinis intelektas to neužtikrins“, – sakė Karolis Kościńskis.

    ZAiKS taip pat nurodo taikantis praktinį atskyrimą: jeigu kūrinio dalis sugeneruota DI, už tą dalį autorinis atlygis nemokamas. Tokiu būdu siekiama atspindėti realų indėlį ir išvengti situacijų, kai atlyginama už ne žmogaus kūrybinį darbą.

    Pinigų srautai rodo, kad modelis veikia

    Organizacija teigia bendradarbiaujanti su didžiausiomis transliavimo ir vaizdo turinio platformomis, o tai leidžia efektyviau administruoti licencijas ir surinkti atlygius už kūrinių panaudojimą skaitmeninėje erdvėje. Skaitmeninis vartojimas tapo viena svarbiausių autorių pajamų krypčių, todėl aiškios taisyklės dėl DI įgauna dar didesnę reikšmę.

    Finansiniai rezultatai rodo augantį interneto vaidmenį. ZAiKS skelbė, kad 2025 metais kūrėjams paskirstė rekordinę maždaug 158 000 000 eurų sumą, iš jų apie 28 000 000 eurų sudarė pajamos iš interneto.

    Autorinės teisės prisitaikys

    ZAiKS pozicija remiasi nuostata, kad autorinių teisių sistema per pastaruosius kelis šimtmečius ne kartą atlaikė technologines permainas, todėl prisitaikys ir prie DI. Svarbiausiu instrumentu, organizacijos vertinimu, išliks sutartys ir licencijavimo praktika, kuri gali greitai reaguoti į naujus turinio kūrimo bei platinimo būdus.

    Kultūros sektoriuje šis prisitaikymas greičiausiai reikš aiškesnius standartus, kaip deklaruojamas žmogaus indėlis ir kaip atskiriama DI sugeneruota dalis. Tai svarbu ne tik organizacijoms, administruojančioms teises, bet ir patiems kūrėjams bei platformoms, kad atlygio taisyklės būtų suprantamos ir prognozuojamos.

  • Taylor Swift imasi ginklų prieš DI: saugo balsą ir įvaizdį, kad klastotės nebeveiktų

    Taylor Swift imasi ginklų prieš DI: saugo balsą ir įvaizdį, kad klastotės nebeveiktų

    Nauja kryptis kovojant su klastotėmis

    Taylor Swift pateikė naujas paraiškas registruoti prekių ženklus, apimančius jos balso įrašus ir sceninį įvaizdį. Teisininkai tai vertina kaip prevencinį žingsnį, skirtą apsisaugoti nuo vis tikroviškesnių DI sukurtų klastočių.

    Pastaraisiais metais pramogų industrijoje sparčiai plinta vadinamieji deepfake sprendimai, leidžiantys atkurti žmogaus balsą ir išvaizdą taip, kad klaidinantis turinys gali pasiekti socialinius tinklus ir transliavimo platformas per minutes. Dėl to žinomi atlikėjai ieško papildomų teisinių priemonių, kurios veiktų greičiau nei ilgi ginčai dėl autorinių teisių.

    Kaip veikia balso ženklo idėja

    Swift paraiškose numatyta registruoti vadinamuosius garso ženklus, tai yra konkrečius įrašus, kurie gali tapti atpažįstamu prekių ženklo elementu. Tokia apsauga taikoma rečiau nei logotipams ar pavadinimams, tačiau ji gali tapti svarbi, kai klastotojai imituoja balso manierą reklamuodami produktus ar paslaugas.

    Prekių ženklų teisės ekspertai pabrėžia, kad bandymas prekių ženklo registracija saugoti kalbamąjį žinomų žmonių balsą yra gana nauja praktika, kurios ribos teismuose dar nėra iki galo išbandytos. Vis dėlto tokia registracija gali sustiprinti argumentus, kai auditorijai sudaromas įspūdis, jog reklama ar įrašas yra oficialiai patvirtinti pačios atlikėjos.

    „Technologijos leidžia sukurti naują turinį, kuris imituoja atlikėjo balsą nekopijuojant senų įrašų, todėl atsiranda spraga, kurią prekių ženklai gali padėti užpildyti“, – sakė prekių ženklų teisės specialistas Joshas Gerbenas.

    Įvaizdis ir scena kaip teisinė apsauga

    Kita paraiška siejama su vizualiniu identitetu ir apima konkrečią scenos nuotrauką iš „Eras Tour“ koncerto. Tokia kryptis rodo, kad ginčų centre gali atsidurti ne tik veidas, bet ir lengvai atpažįstami atributai, kostiumai, sceninis stilius ar vizualinis „parašas“.

    Praktikoje tai gali būti svarbu, kai internete plinta DI sukurti vaizdai, naudojami apgaulingoms reklamoms, netikriems politiniams pareiškimams ar su atlikėjos vardu siejamam turiniui, kuris gali pakenkti reputacijai. Teisiniai įrankiai, paremti prekių ženklu, kai kuriais atvejais leidžia greičiau reaguoti į vartotojų klaidinimą nei vien remtis autorinėmis teisėmis.

    Tendencija, kuri gali išplisti

    Taylor Swift nėra vienintelė, bandanti iš anksto „užrakinti“ savo atpažįstamus bruožus. Anksčiau panašių veiksmų ėmėsi ir aktorius Matthew McConaughey, siekęs apsaugoti jo karjerai būdingą frazę, kad būtų aiškiau, kada ji naudojama komerciniais tikslais.

    Pati Swift jau seniai garsėja aktyviu prekės ženklo valdymu ir Jungtinėse Valstijose yra registravusi šimtus su savo kūryba susijusių ženklų, įskaitant albumų pavadinimus ir dainų frazes. Naujos paraiškos papildo šią strategiją laikotarpiu, kai DI generuojamas turinys daro reputacines rizikas kasdienybe, o pramogų verslas ieško universalių, greitai taikomų apsaugos modelių.