CP v2

Tag: Muzikos industrija

  • Céline Dion atvirai apie 17 metų be diagnozės: „Valium“ ir pasiruošimas grįžimui į Paryžiaus sceną

    Céline Dion atvirai apie 17 metų be diagnozės: „Valium“ ir pasiruošimas grįžimui į Paryžiaus sceną

    Kanados dainininkė Céline Dion po ilgo tylos laikotarpio prabilo apie beveik 17 metų trukusią ligą, kurios ilgą laiką nepavyko nustatyti. Interviu ji teigė, kad tam tikru metu „Valium“ jai tapo priemone tiesiog funkcionuoti ir išlaikyti darbingumą.

    Pasak atlikėjos, simptomai prasidėjo gerokai anksčiau nei 2022 metais viešai paskelbta diagnozė. Vėliau gydytojai nustatė vadinamąjį sustingusio žmogaus sindromą, retą neurologinį sutrikimą, siejamą su raumenų sustingimu ir skausmingais spazmais.

    Iki diagnozės Céline Dion, anot jos pačios, nutrauktus pasirodymus dažnai aiškindavo įprastais sveikatos sutrikimais, pavyzdžiui, sinusų infekcijomis. Tačiau užkulisiuose situacija, pasak dainininkės, buvo kur kas sunkesnė: skausmas kartais būdavęs toks stiprus, kad ji vos galėdavo paeiti.

    Sustingusio žmogaus sindromas

    Sustingusio žmogaus sindromas laikomas reta liga, kurios eiga ir simptomai gali smarkiai skirtis, todėl diagnostika neretai užtrunka. Medicinos literatūroje pabrėžiama, kad pacientai gali patirti progresuojantį raumenų rigidiškumą, spazmus, o paūmėjimus gali provokuoti stresas ar staigūs dirgikliai.

    Céline Dion 2022 metais paskelbusi apie diagnozę vėliau atšaukė likusius turo „Courage World Tour“ koncertus. Jos sveikatos būklė plačiau aptarta ir 2024 metais pasirodžiusiame filme apie dainininkę, kuriame užfiksuotas gydymo procesas ir ligos sukelti epizodai.

    Grįžimas į sceną ir Paryžius

    Pastaraisiais metais atlikėja viešumoje pasirodydavo retai, tačiau 2024 metų liepą ji surengė ryškų sugrįžimą Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, kur atliko Édith Piaf kūrinį. Nuo tada vis dažniau kalbama apie nuoseklų jos sugrįžimą į koncertinę veiklą.

    Skelbiama, kad dainininkė ruošiasi koncertams Paryžiuje, o bilietų paklausa buvo itin didelė. Ji taip pat pasakojo apie griežtą pasirengimo režimą: fizinę reabilitaciją, įvairias terapijas ir reguliarias treniruotes, padedančias atgauti jėgas bei kontrolę.

    Su koncertais siejamos ir ekonominės prognozės, nes dideli renginiai Paryžiuje tradiciškai generuoja reikšmingus srautus viešbučiams, maitinimo sektoriui ir transportui. Vertinimai rodo, kad tokio masto rezidencija gali įnešti šimtus milijonų eurų į vietos ekonomiką.

    Nors Céline Dion pabrėžia, kad kelias atgal į sceną nėra paprastas, jos žinutė aiški: gydymas ir disciplina leidžia planuoti ateitį, net kai liga ilgai buvo neįvardyta. Artimiausi mėnesiai parodys, kaip sėkmingai pavyks suderinti ambicingą koncertinį grafiką su sveikatos realijomis.

  • Krikščioniško metalo grupė stojo į kovą su „Netflix“: dėl vieno pavadinimo – milijoninė painiava?

    Krikščioniško metalo grupė stojo į kovą su „Netflix“: dėl vieno pavadinimo – milijoninė painiava?

    JAV krikščioniško metalo grupė „Demon Hunter“ padavė į teismą „Netflix“, teigdama, kad platforma neteisėtai naudojasi jų pavadinimu ir kuria painiavą tarp gerbėjų. Ieškinys pateiktas per grupės įmonę „Hyde Lane“ JAV Kalifornijos centrinės apygardos teisme.

    Ginčo epicentre atsidūrė „Netflix“ animacinio filmo KPop Demon Hunters sėkmė ir vėliau paskelbtas koncertinis turas bei su juo siejama atributika. Grupė teigia, kad „Demon Hunter“ vardas muzikos ir gyvų pasirodymų rinkoje naudojamas jau ketvirtį amžiaus, todėl naujas projektas esą sukuria beveik visišką sutapimą.

    Kas teigiama ieškinyje?

    „Demon Hunter“ prašo teismo uždrausti „Netflix“ naudoti pavadinimą KPop Demon Hunters įrašytai muzikai, gyviems pasirodymams ir prekybai suvenyrais. Taip pat siekiama priteisti nenurodytą žalą, argumentuojant prekių ženklo pažeidimu, nesąžininga konkurencija ir vartotojų klaidinimu.

    Ieškinyje akcentuojama, kad per ilgus metus kurtas prekės ženklas patiria reputacinę ir komercinę riziką, nes dalis auditorijos gali manyti, jog projektai yra susiję. Grupė tvirtina, kad tokia painiava gali paveikti pardavimus, reklamos sutartis ir renginių lankomumą.

    „Per pastaruosius 25 metus kruopščiai kurtas prekės ženklas dabar susiduria su egzistencine krize“, – teigiama ieškinyje.

    Konkreti painiavos istorija

    Kaip vieną iš pavyzdžių ieškinys mini situaciją, kai žmogus esą sumokėjo apie 430 eurų už bilietus į „Demon Hunter“ koncertą Olbanyje, Niujorko valstijoje. Vėliau jis neva paprašė grąžinti pinigus, nes manė, kad perka bilietus į KPop Demon Hunters renginį.

    Tokios istorijos teisme dažnai naudojamos siekiant parodyti realų vartotojų suklaidinimą, kuris yra vienas svarbiausių kriterijų prekių ženklo ginčuose. Grupės pozicija – net ir pavieniai atvejai rodo problemą, kuri gali augti plečiantis turui ir prekybai atributika.

    Platesnis kontekstas: kodėl tokie ginčai daugėja

    Pastaraisiais metais didžiosios pramogų platformos vis agresyviau plečia filmų projektus į koncertus, prekes ir licencijuotą muziką, todėl dažnėja konfliktų dėl pavadinimų ir prekės ženklų. Ypač rizikinga, kai pavadinimas sutampa su seniau veikiančiais atlikėjais ar renginių ženklais, nes muzikos industrijoje auditorija sprendimus dažnai priima impulsyviai.

    Ši byla išsiskiria tuo, kad ji susijusi ne vien su filmu, o su veiklomis už ekrano ribų: gyvais pasirodymais, prekių pardavimu ir potencialiai atskiru muzikiniu turiniu. Būtent šiose srityse vardų sutapimas gali turėti didžiausią komercinį efektą.

    Publikavimo metu nei „Netflix“, nei renginių organizatorius „AEG Presents“ viešai situacijos nekomentavo. Tuo metu „Netflix“ filmas KPop Demon Hunters, kaip skelbta, pasiekė rekordinius žiūrimumo rezultatus ir sulaukė reikšmingų įvertinimų, o tęsinys jau yra kuriamas.

  • „Spotify“ nuo rugsėjo žymės DI sukurtus atlikėjų profilius: ar tai sustabdys netikrų dainų srautą?

    „Spotify“ nuo rugsėjo žymės DI sukurtus atlikėjų profilius: ar tai sustabdys netikrų dainų srautą?

    „Spotify“ pranešė, kad nuo rugsėjo kai kuriuose atlikėjų profiliuose atsiras ženklelis AI Persona, padėsiantis klausytojams atpažinti tapatybes, kurios gali būti sukurtos naudojant dirbtinį intelektą. Platforma pabrėžia, kad žymėjimas skirtas viešajai atlikėjo tapatybei, o ne tam, kaip tiksliai buvo sukurta pati muzika.

    Kartu „Spotify“ keičia ir matomumo taisykles: DI personos nebus įtraukiamos į redakcines ir algoritmines rekomendacijas. Tokiu būdu siekiama suteikti daugiau erdvės žmonių kuriamai muzikai ir sumažinti paskatas dirbtinai išpūsti klausymus per automatiškai generuojamą turinį.

    Atlikėjams bus suteikta galimybė patiems nurodyti, ar jie save laiko DI persona, tačiau „Spotify“ taip pat žada atlikti vidines patikras. Be to, klausytojai galės pranešti apie profilius, kurie, jų manymu, turėtų būti peržiūrėti.

    Kaip platformos kovoja su DI srautu

    Sprendimas priimtas augant įtampai dėl sparčiai didėjančio automatiškai kuriamos muzikos kiekio srautinių transliacijų paslaugose. Pavyzdžiui, „Deezer“ anksčiau skelbė, kad 2026 metų birželį DI sukurti įrašai sudarė daugiau nei pusę visų naujų kasdienių įkėlimų, todėl teko griežtinti turinio valymo ir piktnaudžiavimo prevencijos priemones.

    Su panašiu reiškiniu susidūrė ir „Spotify“: bendrovė yra nurodžiusi, kad per 12 mėnesių pašalino 75 000 000 šlamšto įrašų. Muzikos industrijoje tai siejama su tuo, kad DI įrankiai leidžia labai greitai kurti didžiulius kiekius dainų, kurios vėliau gali būti naudojamos tiek masinei auditorijai medžioti, tiek apgaulingiems perklausų srautams generuoti.

    Pasak „Spotify“, naujasis ženklelis turėtų padėti atskirti, ar profilis atstovauja realiam žmogui, kai klausytojai atranda muziką per automatines rekomendacijas. Bendrovė akcentuoja, kad kūrybiniame procese DI gali būti naudojamas skirtingai, tačiau tapatybės skaidrumas yra atskiras klausimas.

    Kai DI atlikėjai tampa hitais

    Viešų diskusijų apie netikras tapatybes katalizatoriumi tapo atvejai, kai DI projektai prasiveržė į plačias auditorijas. Vienas ryškiausių pavyzdžių buvo „The Velvet Sundown“: projektas 2025 metais „Spotify“ greitai surinko daugiau nei 1 000 000 mėnesio klausytojų, o vėliau pripažino, kad muzika, balsai, tekstai ir vaizdinė medžiaga kurti padedant dirbtiniam intelektui.

    Tokie atvejai rodo, kad klausytojams vis sunkiau atskirti, kur baigiasi įprastas skaitmeninis įvaizdžio kūrimas ir kur prasideda visiškai sintetinė tapatybė. Dėl to platformoms tenka spręsti ne tik autorinių teisių ar apgaulingų perklausų problemas, bet ir pasitikėjimo klausimą, kuris tiesiogiai veikia rekomendacijų kokybę.

    Naujasis AI Persona žymėjimas gali tapti kompromisu tarp inovacijų ir skaidrumo, tačiau jo efektyvumas priklausys nuo to, kaip nuosekliai „Spotify“ identifikuos DI tapatybes ir kaip greitai reaguos į vartotojų pranešimus. Muzikos industrijai tai signalas, kad artimiausiais mėnesiais skaidrumo reikalavimai DI kuriamam turiniui tik griežtės.

  • Kanye West sugrįžo į sceną Portugalijoje: į Algarvės stadioną suplūdo 34 000 gerbėjų

    Kanye West sugrįžo į sceną Portugalijoje: į Algarvės stadioną suplūdo 34 000 gerbėjų

    Koncertas įvyko nepaisant spaudimo

    Portugalijoje, Algarvės stadione, įvyko Kanye West, dar žinomo kaip Ye, koncertas, sutraukęs apie 34 000 žiūrovų. Renginys įvyko po to, kai kitose šalyse dalis jo turo pasirodymų buvo atšaukti, o kai kur jis susidūrė ir su papildomais ribojimais.

    Viešojoje erdvėje skambėjo raginimų pasirodymą atšaukti, tačiau Portugalijoje toks sprendimas nebuvo priimtas. Remiantis vietos žiniasklaidos ir socialinių tinklų liudijimais, koncertas praėjo sklandžiai ir be didesnių incidentų.

    Scenografija, vėlavimas ir repertuaras

    Pasirodymas prasidėjo vėluodamas maždaug 45 minutes nuo numatyto laiko. Koncerto metu atlikėjas pasirodė ant didžiulį gaublį primenančios konstrukcijos, įrengtos stadiono aikštėje.

    Skambėjo gerai žinomi kūriniai, tarp jų Stronger ir Gold Digger, taip pat kelių metų laikotarpį apimantis repertuaras, kuris ir toliau išlieka vienu stipriausių Ye traukos veiksnių. Į sceną jis pakvietė ir dukrą North West bendrai dainai.

    Šįkart, pasak renginį stebėjusiųjų, atlikėjas apsiribojo muzika ir nuo scenos nesakė kontraversiškų kalbų. Būtent tokie pasisakymai pastaraisiais metais dažnai tapdavo pagrindine kritikos priežastimi jo pasirodymų kontekste.

    Kontroversijos šešėlis ir bandymas atsiprašyti

    Ye tarptautinis turas pastaruoju metu lydimas ginčų dėl ankstesnių viešų pareiškimų, kuriuos kritikai vertino kaip antisemitinę neapykantos kalbą ir kraštutinių ideologijų romantizavimą. Dėl to kai kuriuose Europos miestuose pasirodymai buvo atšaukti arba susidūrė su politiniu ir visuomeniniu pasipriešinimu.

    „Žmogus, kuris šlovino Hitlerį, skatino antisemitizmą ir yra pasakęs, kad vergovė buvo pasirinkimas, neprovokuoja, o skleidžia neapykantą“, – sakė Izraelio ambasadorius Lisabonoje Orenas Rozenblatas.

    Tuo pat metu pats atlikėjas pastaruoju laikotarpiu viešai mėgino sušvelninti toną ir atitaisyti reputacinę žalą, atsiprašydamas už ankstesnius antisemitinius komentarus. Jis teigė, kad tuo metu jo elgesį veikė sunkus psichikos sveikatos epizodas, dėl kurio buvo praradęs ryšį su realybe.

    Portugalijoje koncertą organizavusi komanda anksčiau yra teigusi, kad vietos kontekste tai nėra viešosios tvarkos ar saugumo problema, o dalis įtampos kyla iš dezinformacijos ir politizuojamų interpretacijų. Vis dėlto paties atlikėjo reputacija išlieka vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių, kaip skirtingos šalys vertina tokių renginių rizikas.

    Koncertas Portugalijoje buvo jau trečias Ye pasirodymas šioje šalyje. Anksčiau jis čia koncertavo 2006 metais ir 2011 metais, o dabartinis turas siejamas su naujesne kūryba ir pastarųjų metų viešais skandalais, kurie daro tiesioginę įtaką jo koncertų geografijai.

  • Vokietijos teismas dėl „Suno“: DI muzikos generatoriui pripažintas autorių teisių pažeidimas

    Vokietijos teismas dėl „Suno“: DI muzikos generatoriui pripažintas autorių teisių pažeidimas

    Kas nuspręsta Miunchene?

    Miuncheno apygardos teismas priėmė sprendimą byloje, kurioje Vokietijos kolektyvinio teisių administravimo organizacija GEMA ginčijo DI muzikos generatoriaus „Suno“ veiklą. Teismas konstatavo, kad platforma pažeidė autorių teisių taisykles, susijusias su kūrinių naudojimu.

    GEMA teigimu, „Suno“ esą naudojo muzikos kūrinius DI modeliams mokyti neįsigijusi licencijų ir nemokėjusi atlygio teisių turėtojams. Byla buvo inicijuota 2025 metų sausį, o sprendimas paskelbtas 2026 metų liepos 31 dieną.

    Licencijos, mokymas ir žalos atlyginimas

    Teismas nurodė, kad ginčijamas kūrinių panaudojimas neatitiko nei Vokietijos, nei Jungtinių Amerikos Valstijų autorių teisių nuostatų, kurios saugo kūrinių atkūrimą, apdorojimą ir platinimą. Pasak teismo, buvo neteisėtai gauta ir apdorota muzika, kurios teises administruoja GEMA.

    „Šiandien teismas aiškiai pasakė viena: DI modeliai, sukurti remiantis pavogta intelektine nuosavybe, neturi teisinės apsaugos“, – sakė GEMA vadovas Tobias Holzmüller.

    Sprendimu „Suno“ turės atlyginti žalą GEMA, tačiau konkreti suma dar neįvardyta. Praktikoje tokiose bylose galutinis dydis dažnai paaiškėja vėliau, kai įvertinamas kūrinių panaudojimo mastas, galimos gautos pajamos ir kiti kriterijai.

    Kodėl ši byla svarbi rinkai?

    Ginčas laikomas reikšmingu precedentu platesniame Europos kontekste, kuriame auga spaudimas DI paslaugų teikėjams aiškiai pagrįsti mokymo duomenų kilmę. Muzikos industrijoje tai ypač jautru, nes DI įrankiai gali generuoti dainas pagal teksto užklausas ir stilistiškai imituoti atpažįstamus skambesius.

    „Šis sprendimas siunčia stiprią tarptautinę žinią: kūryba turi vertę, o kūrėjų teisės turi būti gerbiamos dirbtinio intelekto amžiuje“, – teigė GEMA valdybos pirmininkas Ralf Weigand.

    Byla išryškina ir verslo rizikas: net ir sparčiai augančios DI platformos gali būti priverstos persitvarkyti, jei teismai sugriežtina požiūrį į mokymo duomenų licencijavimą. Tai gali reikšti didesnes sąnaudas, aiškesnius licencinius susitarimus ir griežtesnę duomenų atsekamumo praktiką.

    „Suno“ jau anksčiau buvo atsidūrusi didžiųjų muzikos leidybos bendrovių akiratyje. 2024 metais „Warner“, „Sony Music Entertainment“ ir „Universal Music Group“ buvo pateikusios ieškinius dėl galimų pažeidimų, o dalis ginčų vėliau perėjo į derybų ir licencinių susitarimų fazę.

  • „Spotify“ ištrynė 75 mln DI dainų: prasidėjo karas su muzikos spamu ir klastotėmis

    „Spotify“ ištrynė 75 mln DI dainų: prasidėjo karas su muzikos spamu ir klastotėmis

    Internete sparčiai daugėja muzikos, kurią masiškai kuria dirbtinis intelektas, o srautinio transliavimo platformoms tai virsta kokybės, autorinių teisių ir sukčiavimo problema. Į paslaugas kasdien įkeliami dešimtys tūkstančių naujų kūrinių, o dalis jų yra menkos vertės, kartojantys tuos pačius šablonus arba mėginantys imituoti žinomus atlikėjus.

    Šiame kontekste „Spotify“ pastaraisiais metais ėmėsi griežtesnio moderavimo ir, remiantis viešai aptariamais industrijos vertinimais, iš platformos pašalino daugiau kaip 75 mln. įrašų, kurie buvo priskirti šlamštui ar manipuliacijoms. Tokie kūriniai dažnai keliami ne tam, kad surastų auditoriją, o kad dirbtinai generuotų perklausas, užtvindytų rekomendacijas ir išnaudotų atlygio už srautus modelį.

    Problemos mastą didina tai, kad dainą šiandien galima sugeneruoti per kelias minutes, pasitelkus tekstinį aprašą ir automatizuotą platinimą. Dėl to platformos susiduria ne tik su gausa, bet ir su autentikos klausimu: klausytojams tampa vis sunkiau suprasti, ar kūrinį sukūrė realus atlikėjas, ar tai anoniminė masinės gamybos produkcija.

    „DI nepakeitė pačios šlamšto logikos, jis tik pakėlė senas manipuliacijas į naują lygį“, – sakė „Spotify“ atstovas Samas Duboffas.

    Platformoms tenka spręsti ir kitą jautrią temą: duomenų rinkimą modelių mokymui, kai technologijų bendrovės mėgina automatizuotai nuskaityti turinį. Tokie procesai kelia tiek saugumo, tiek teisinius klausimus, nes muzikos failai ir metaduomenys yra komercinės vertės, o jų naudojimas DI mokymui vis dažniau tampa derybų bei ginčų objektu.

    Panašias tendencijas fiksuoja ir konkurentai. „Deezer“ yra skelbusi, kad DI sukurta muzika sudaro reikšmingą dalį naujai įkeliamo turinio, todėl diegia atpažinimo sistemas, o rinkoje stiprėja spaudimas turėti aiškesnį žymėjimą. Vartotojams tai svarbu ne tik dėl skaidrumo, bet ir dėl to, kad rekomendacijos bei grojaraščiai neatsidurtų automatiškai generuojamo triukšmo įkaitu.

    Reaguodama į situaciją, įrašų industrija kartu su technologiniais partneriais vis dažniau kalba apie standartizuotus metaduomenis ir savanoriškas žymas, kurios leistų identifikuoti kūrinius, sukurtus ar reikšmingai pakeistus naudojant DI. „Spotify“ taip pat yra nurodžiusi, kad stiprina atlikėjų profilių autentifikavimą ir taiko priemones prieš piktnaudžiavimą, tačiau kartu pabrėžia, jog turinio vertinimas turi remtis aiškiomis taisyklėmis ir nuoseklia praktika.

    Šis ginčas persikelia ir į politikos lygmenį: kai kuriose šalyse vis aktyviau svarstoma, kaip reguliuoti DI turinį, kad būtų apsaugotos autorinės teisės ir užtikrintas skaidrumas vartotojams. Artimiausiu metu rinkai svarbiausi taps du dalykai: patikimas DI turinio žymėjimas ir realiai veikiantys mechanizmai, ribojantys masinį šlamštą, kuris kenkia tiek kūrėjams, tiek klausytojų patirčiai.

  • Coheno palikimo valdytojai piktinasi „Hallelujah“ skambėjimu Trumpo renginyje Vašingtone

    Coheno palikimo valdytojai piktinasi „Hallelujah“ skambėjimu Trumpo renginyje Vašingtone

    Leonardo Coheno palikimą administruojanti komanda viešai pasmerkė dainos „Hallelujah“ panaudojimą Donaldo Trumpo renginyje Vašingtone. Kūrinys nuskambėjo per „Great American State Fair“ atidarymo vakarą, skirtą Jungtinių Valstijų 250 metų sukakčiai pažymėti.

    Pasak palikimo valdytojų, dainos naudojimas nebuvo suderintas ir nebuvo suteiktas leidimas ją atlikti politiniame mitinge. Jie pabrėžė, kad nepalaiko tokio kūrinio siejimo su kampanijomis ar panašiais viešais politiniais renginiais.

    Leidimo nebuvo, daina vis tiek skambėjo

    Viešame pranešime socialiniuose tinkluose Coheno palikimo valdytojai nurodė sužinoję, kad „Hallelujah“ planuojama atlikti Trumpo renginyje birželio 24 dieną. Jie akcentavo, kad toks panaudojimas nėra autorizuotas ir neatspindi nei paties atlikėjo kūrybinio palikimo, nei artimųjų pozicijos.

    Nepaisant perspėjimo, renginyje dainą atliko operos solistas Christopheris Macchio kartu su Jungtinių Valstijų jūrų pėstininkų orkestro atstovu. Organizatorių sprendimas tik dar labiau pakurstė seniau besitęsiančius ginčus dėl muzikos naudojimo politinėje komunikacijoje.

    Ilgesnė istorija ir aštrėjantis konfliktas

    Trumpo komanda su „Hallelujah“ kūriniu buvo siejama ir anksčiau, o Coheno palikimo valdytojai ne kartą reiškė nepritarimą. Pastaraisiais metais panašūs konfliktai tapo dažni: atlikėjai ir teisių turėtojai vis aktyviau reaguoja į kūrinių naudojimą mitinguose, ypač kai tai gali sudaryti klaidingą įspūdį apie paramą kandidatui.

    Šiuo atveju įtampą didino ir pats renginio kontekstas. Pradinius planus dėl didelio koncerto Nacionalinėje alėjoje organizatoriai buvo priversti keisti, kai dalis atlikėjų atsisakė dalyvauti, viešai kritikuodami renginio politinį atspalvį ir siejimą su MAGA judėjimu.

    Kritika dėl programos ir kaltinimai protekcija

    Atidarymo vakare nuskambėjo ir daugiau muzikinių numerių, tačiau diskusijų sukėlė ne tik Coheno daina. JAV himną atliko country atlikėja Alexis Wilkins, kuri žiniasklaidoje pristatyta kaip Federalinio tyrimų biuro vadovo Kasho Patelio draugė.

    Wilkins viešai teigė, kad buvo pakviesta kaip atlikėja, o ne dėl asmeninių ryšių, ir pabrėžė savo patirtį muzikos bei komentavimo srityse. Vis dėlto socialiniuose tinkluose netrūko kaltinimų, esą atranka buvo palanki dėl artimų ryšių su įtakingais asmenimis.

    „Great American State Fair“ programa turėtų tęstis 16 dienų, tačiau jau dabar dalis valstijų signalizuoja nenorą dalyvauti dėl renginio politizavimo. „Hallelujah“ istorija tapo dar vienu priminimu, kad kultūros simboliai politikoje dažnai virsta ne vien šventės, bet ir teisinių bei reputacinių ginčų objektu.

  • Michaelas Jacksonas planavo paslaptingą žaidimą su albumu: kodėl projektas taip ir žlugo

    Michaelas Jacksonas planavo paslaptingą žaidimą su albumu: kodėl projektas taip ir žlugo

    Popmuzikos legenda Michaelas Jacksonas XXI amžiaus pradžioje brandino idėją, kuri tuo metu būtų buvusi tikra revoliucija: naują albumą jis norėjo išleisti ne įprastose laikmenose, o kaip integralią fantastinio vaizdo žaidimo dalį. Tokiu būdu dainos pirmiausia būtų pasiekusios klausytojus pačiame žaidime, o tik vėliau pasirodžiusios kompaktinių plokštelių ar kitų leidimų pavidalu.

    Apie šį niekada iki galo neįgyvendintą projektą viešai papasakojo žaidimų kūrėjas Davidas Perry, studijos Shiny Entertainment įkūrėjas. Pasak jo, viskas prasidėjo nuo netikėto Jacksono susidomėjimo tuo metu kuriamu žaidimu „Enter The Matrix“, kuris 2003 metais plėtojo filmų trilogijos „Matrix“ pasaulį.

    Trumpas kontaktas, anot Perry, peraugo į rimtesnes kūrybines diskusijas, o muzikantas pakvietė kūrėją atvykti į Neverlandą aptarti autorinio žaidimo koncepcijos. Jacksonas, jau seniai besidomėjęs žaidimais ir technologijomis, šią sritį matė kaip erdvę, kurioje galima peržengti įprastas muzikos industrijos taisykles.

    Projektas turėjo kelis darbinius pavadinimus, kol galiausiai įsitvirtino „Dark Rim“. Ambicingiausia dalis buvo leidybos planas: naujos dainos turėjo debiutuoti žaidimo viduje, o tradiciniai leidimai parduotuvėse atsirasti tik vėliau, kaip išplėsti, kolekciniai variantai.

    Tuo laikotarpiu vaizdo žaidimų rinka sparčiai augo, tačiau vis dar kovojo su stereotipu, kad tai daugiausia vaikams ir paaugliams skirta pramoga. Jacksonas, turėjęs kelių kartų auditoriją, tikėjo, kad muzikos premjera žaidime galėtų tapti kultūriniu lūžiu ir atverti naują kelią pramogų industrijų sintezei.

    Šiandien tokia idėja skamba gerokai įprastesnė: žaidimai tapo viena svarbiausių popkultūros platformų, o atlikėjai vis dažniau ieško alternatyvių pristatymo kanalų, jungia muziką su interaktyviomis patirtimis ir virtualiais renginiais. Vis dėlto XX amžiaus pabaigoje ir XXI amžiaus pradžioje toks modelis būtų buvęs itin rizikingas, nes muzikos pardavimai vis dar rėmėsi fiziniais formatais, o skaitmeninė platinimo infrastruktūra tik kūrėsi.

    Projektas taip ir liko nebaigtas. Pasak viešai aptartos įvykių sekos, praėjus maždaug septyniems mėnesiams po „Enter The Matrix“ premjeros, Jacksonas susidūrė su itin didelio atgarsio sulaukusiais teisiniais kaltinimais, vėliau jis buvo išteisintas, tačiau šie įvykiai smarkiai paveikė karjerą ir planus.

    Dar vienu lūžiu tapo 2009 metų birželio mėnesį įvykusi atlikėjo mirtis. Dėl to daugelis kūrybinių sumanymų, įskaitant ir planuotą žaidimą su muzikos premjera jo viduje, liko tik idėjos ir ankstyvų koncepcijų lygmenyje.

    Nebaigto projekto istorija išryškina, kiek toli į priekį Jacksonas buvo linkęs mąstyti apie muzikos pateikimą ir auditorijos įtraukimą. Tai taip pat primena, kad šiandieninės pramogų industrijos kryptys, kur muzika, žaidimai ir technologijos vis dažniau susilieja, kai kurių kūrėjų buvo numatomos dar gerokai prieš joms tampant norma.

  • Kremliui artimas „Shaman“ klipe naudoja DI deepfake’us: dainuoja ir iš Rusijos pasitraukę vieši veidai

    Kremliui artimas „Shaman“ klipe naudoja DI deepfake’us: dainuoja ir iš Rusijos pasitraukę vieši veidai

    Rusijoje populiarus dainininkas Jaroslavas Dronovas, žinomas sceniniu vardu „Shaman“, pristatė naują vaizdo klipą dainai „Motina Rusija“, kuriame plačiai panaudoti dirbtinis intelektas sukurti deepfake vaizdai. Klipe „atgaivinami“ ir dainuoti priverčiami žinomi Rusijos viešieji asmenys, po plataus masto karo Ukrainoje išvykę iš šalies.

    Šis sprendimas iš karto sukėlė diskusijas apie etiką, autorių teises ir atvaizdo naudojimą be sutikimo, ypač kai kalbama apie politiškai jautrią temą. Pats atlikėjas viešai siejamas su Kremliaus organizuojamais renginiais ir yra atvirai reiškęs paramą Rusijos karui prieš Ukrainą.

    Kaip veikia klipo idėja

    Klipe rodomi fotografijų portretai tų, kurie po invazijos paliko Rusiją arba sulaukė spaudimo dėl kritikos valdžiai. Vėliau šie atvaizdai, pasitelkus DI, paverčiami dainuojančiais personažais, kurie sudaro choro scenas ir vizualiai įtraukiami į klipo siužetą.

    Tarp paminimų ar atpažįstamų figūrų – komikas Maksimas Galkinas, reperiai Noize MC ir Morgenshtern, žurnalistas ir tinklaraštininkas Jurijus Dudis, verslininkai Olegas Tinkovas ir Michailas Chodorkovskis bei politologė Jekaterina Šulman. Klipe pateikiamas prierašas, kad naudotas DI generuotas turinys.

    Reakcijos ir politinis kontekstas

    Viešojoje erdvėje reakcijos išsiskyrė: dalis žmonių piktinosi jų atvaizdo panaudojimu, kiti tai vertino kaip papildomą dėmesį ar net netikėtą reklamos formą. Diskusijas pakurstė ir tai, kad klipas remiasi Rusijoje vartojamu „užsienio agento“ naratyvu, kuriuo dažnai žymimi valdžios kritikai.

    Vienu iš aptarinėtų momentų tapo ir tai, ko klipe nėra. Dainininkė Monetочка (Jelizaveta Gyrdymova), gyvenanti Lietuvoje, viešai sureagavo, kad nebuvo įtraukta, nors Rusijos institucijos ją taip pat yra priskyrusios „užsienio agentams“, o 2024 metais pranešta apie pradėtą baudžiamąją bylą dėl, kaip teigiama, pareigų nevykdymo.

    Teisiniai klausimai: ar įmanomi ieškiniai?

    Šis atvejis išryškina platesnę problemą, su kuria susiduria kultūros ir pramogų industrija: DI leidžia greitai ir įtikinamai atkurti žmogaus veidą, mimiką ir net sukurti įspūdį, kad jis pasako ar daro tai, ko niekada nedarė. Dėl to vis dažniau keliami klausimai, kur baigiasi kūryba ir prasideda asmens teisių pažeidimas.

    Teisininkai viešose diskusijose paprastai pabrėžia, kad ginčai dėl atvaizdo naudojimo be sutikimo teoriškai įmanomi ir Rusijoje, tačiau reali sėkmė dažnai priklauso nuo politinio ir institucinės aplinkos konteksto. Papildomą skeptiškumą kelia tai, kad „Shaman“ laikomas valdžiai palankiu atlikėju, o tai gali paveikti ir bet kokių teisinių ginčų eigą.

    Kol kas viešai nepranešta apie oficialiai pateiktą ieškinį dėl šio klipo. Tuo pat metu ši istorija įsilieja į platesnes tarptautines pastangas ieškoti aiškesnių taisyklių, kaip mene ir žiniasklaidoje turėtų būti naudojami DI generuoti vaizdai ir deepfake technologijos.

    „Kol jie už pinigus pasisako prieš Rusiją, mano klipe jie Rusijai dainuoja nemokamai“, – sakė „Shaman“ įraše socialiniame tinkle VK.

  • Londone nužudytas dainininkas Talay Riley: policija sulaikė tris įtariamuosius, plūsta žvaigždžių užuojautos

    Londone nužudytas dainininkas Talay Riley: policija sulaikė tris įtariamuosius, plūsta žvaigždžių užuojautos

    Didžiojoje Britanijoje nužudytas 35 metų dainininkas ir dainų autorius Talay Riley, kurio tikrasis vardas buvo Mark Orabiyi. Londono Metropoliteno policija pranešė, kad vyras birželio 5 dieną rastas Silvertown rajone, o medikai konstatavo jo mirtį.

    Pasak pareigūnų, menininkas mirtinai subadytas peiliu, o tyrimas tęsiamas. Policija nurodė sulaikiusi tris asmenis, įtariamus žmogžudyste, tačiau daugiau detalių apie jų vaidmenį ar galimus motyvus kol kas neatskleidžia.

    Talay Riley buvo žinomas kaip dainininkas ir dainų autorius, prisidėjęs prie popmuzikos hitų kūrimo bei dirbęs su ryškiais tarptautinės scenos vardais. Jo kūrybiniai ryšiai apėmė įvairius žanrus, o kolegos jį apibūdino kaip išskirtinį talentą, gebėjusį derinti skirtingas muzikines kryptis.

    Gedulo žinutėmis socialiniuose tinkluose dalijosi ir artimieji, ir scenos bendražygiai. Menininko brolis, atlikėjas Scribz Riley, rašė, kad neteko ne tik šeimos nario, bet ir žmogaus, buvusio atrama daugeliui aplinkinių.

    „Mano širdis sudužusi. Tai neatrodo tikra, lyg blogas sapnas. Prieš jam užmiegant kalbėjomės apie ateitį ir viską, ką dar norėjome nuveikti“, – sakė Scribz Riley.

    Užuojautas pareiškė ir muzikos pasaulio atstovai, pabrėžę jo kūrybinį indėlį bei žmogišką šilumą. Žinutėmis dalijosi britų ir JAV atlikėjai, tarp jų Stormzy, Paloma Faith ir Kehlani.

    Tyrimą koordinuojanti vyriausioji detektyvė inspektorė Joanna Yorke ragina liudininkus atsiliepti. Pasak jos, tyrėjai siekia kuo tiksliau atkurti įvykių eigą ir prašo visų, buvusių incidento vietos apylinkėse tuo metu, susisiekti su policija.

    „Mūsų tyrimas vyksta sparčiai. Prašau visų, kurie tuo metu buvo šio incidento vietos apylinkėse, pasikalbėti su policija“, – sakė Joanna Yorke.

    Šis atvejis vėl atkreipė dėmesį į smurto peiliu problemą didmiesčiuose, kur pareigūnai nuolat ragina gyventojus nelikti abejingais ir pranešti apie bet kokią reikšmingą informaciją. Kol kas neaišku, ar nusikaltimas buvo kryptingas, ar susijęs su atsitiktiniu konfliktu.