Tag: Muzikos industrija

  • Londono „Unit1 Studio“ pritraukė 23,3 mln. eurų: avatarų koncertus žada išplėsti už ABBA Voyage ribų

    Londono „Unit1 Studio“ pritraukė 23,3 mln. eurų: avatarų koncertus žada išplėsti už ABBA Voyage ribų

    Londone įsikūrusi bendrovė „Unit1 Studio“, kuri kuria vadinamuosius avatarų koncertus, pritraukė 23,3 mln. eurų finansavimą. Bendrovė teigia, kad šios lėšos padės sparčiau plėsti projektus ir padaryti formatą lengviau perkeliamą į skirtingas koncertų erdves.

    Finansavimo paketas sudarytas iš per didelio susidomėjimo sulaukusios akcijų investicijos ir papildomo gamybos finansavimo. Investicijai vadovavo „Balderton Capital“, prie sandorio taip pat prisidėjo esami investuotojai, tarp jų „Mercuri“ ir „Gilston Music“ bei prodiuseris Paulas McGuinnessas.

    „Iki šiol avatarų koncertai buvo įkalinti ABBA Voyage ekonomikoje: vienkartinis, vienoje vietoje įgyvendinamas projektas. „Unit1“ technologija iš esmės keičia šią logiką ir atveria žanrą naujai klasikinių atlikėjų kartai“, – sakė „Balderton Capital“ partneris Danielis Waterhouse’as.

    „Unit1 Studio“ skelbia, kad neseniai sėkmingai perkėlė savo demonstracinį KT Tunstall avataro koncertą iš bandymų patalpų Vakarų Londone į nuolatinę studiją „Tileyard London“. Anot bendrovės, perkėlimas užtruko keturias dienas, nors įprastai tokie darbai būna brangūs ir užsitęsia.

    Avatarų koncertų idėja remiasi skaitmeniniu atlikėjo atvaizdu ir itin tikslia vizualine bei garso rekonstrukcija, kuri žiūrovams suteikia gyvo pasirodymo įspūdį. Pastaraisiais metais rinka rodo augantį susidomėjimą tokiu formatu, ypač kai kalbama apie atlikėjus, kurie nebekoncertuoja arba fiziškai negali leistis į turus.

    Iki šiol sektoriui didžiausią barjerą dažnai kėlė kaštai: skaitmeninio „dvynio“ kūrimas, sudėtinga techninė infrastruktūra, o taip pat projekto pritaikymas kitai salei. „Unit1 Studio“ tikina, kad siekia sumažinti šiuos kaštus ir sukurti modelį, leidžiantį tą patį koncertą vienu metu rodyti keliose vietose, panašiai kaip teatro gastrolės adaptuojamos skirtinguose miestuose.

    Bendrovei vadovauja įkūrėjas ir generalinis direktorius Barney Wraggas, anksčiau dirbęs muzikos ir pramogų industrijoje, o kūrybinei krypčiai vadovauja Jonathan Butterellas. Techninei komandai atstovauja Pavle Mihajlovicius, turintis patirties žaidimų ir vaizdo turinio kūrimo srityse.

    „Unit1 Studio“ taip pat telkia komandą, dirbusią prie didelio masto vizualinių projektų ir avatarų kūrimo, o į valdybą pakviestas muzikos industrijos vadovas Johnas Kennedy. Įmonė tikina, kad toks kompetencijų derinys svarbus norint pasiekti fotorealistinę kokybę ir kartu išlaikyti komercinį tvarumą.

    „ABBA Voyage“ parodė, kad auditorijai patinka avatarų koncertai, tačiau didelės kūrimo ir perkėlimo sąnaudos reiškė, kad ši galimybė neišnaudojama“, – sakė „Unit1 Studio“ įkūrėjas ir vadovas Barney Wraggas.

    „Mūsų gebėjimas kurti šiuos pasirodymus už gerokai mažesnę kainą ir atkartoti juos bet kurioje vietoje pagaliau paverčia formatą komerciškai realų. Technologijos, naujas finansavimas ir auganti komanda leis kurti pasirodymus atlikėjams ir gerbėjams visame pasaulyje“, – pridūrė jis.

    Gautos lėšos bus naudojamos plėtojant naujus koncertus, nors konkrečių atlikėjų pavadinimų bendrovė kol kas neatskleidžia. „Unit1 Studio“ teigia, kad daugiau detalių planuoja paskelbti artėjant bilietų prekybos startui.

  • Edas Sheeranas tęsia turą JAV po skandalo dėl Macklemore: pasitraukė apšildantys atlikėjai

    Edas Sheeranas tęsia turą JAV po skandalo dėl Macklemore: pasitraukė apšildantys atlikėjai

    Britų dainininkas Edas Sheeranas ketina tęsti savo koncertinį turą JAV, nors pastarosiomis dienomis jį lydėjo aštri kritika ir chaosas dėl staiga pasikeitusios apšildančių atlikėjų sudėties. Po sprendimo iš programos išbraukti reperį Macklemore, dalis kitų turėjusių pasirodyti muzikantų viešai pasitraukė solidarizuodamiesi su kolega.

    Koncertas Filadelfijoje, kuriame Sheeranas turėtų pasirodyti, planuojamas dideliame stadione, o iki pat renginio išliko neaišku, ar bus rasta naujų apšildančių atlikėjų. Organizatorių informacijoje nurodyta, kad bilietų prekyba nebuvo sustabdyta, tačiau programos pakeitimai sukėlė dalies gerbėjų nepasitenkinimą.

    Kas nutiko su Macklemore

    Skandalas kilo po to, kai viename rugsėjo 5 dieną vykusiame pasirodyme Macklemore nuo scenos ištarė palaikymo Palestinai šūkį. Netrukus po to paskelbta, kad jis nebedalyvaus Sheerano turo JAV dalyje, o pats Sheeranas pabrėžė, kad galutinį sprendimą esą priėmė turo promotorius.

    Viešojoje erdvėje minėta, kad sprendimą galėjo paskatinti ir įtakingi asmenys, susiję su vienu iš stadionų, kuriame turėjo vykti koncertas. Tokiose situacijose didžiausią įtaką dažnai turi renginių aikštelės savininkai, rėmėjai ir promotoriai, tačiau muzikos industrijos ekspertai pažymi, kad tokio masto žvaigždė paprastai turi stiprias derybines galias.

    Solidarumo banga ir pasitraukimai

    Po žinios apie Macklemore išbraukimą, keli turėję apšildyti Sheeraną atlikėjai atsisakė dalyvauti ture. Tarp jų minėta, kad pasitraukė tiek grupės, tiek pavieniai muzikantai, kurie turėjo pakeisti pirminę programą po pirmųjų sudėties korekcijų.

    Sheeranas pastaraisiais metais ne kartą koncertavo ir beveik vienas, todėl teoriškai gali įgyvendinti pasirodymą be įprastos apšildančios komandos. Vis dėlto didelėse arenose ir stadionuose suplanuota programa yra glaudžiai susijusi su techniniais sprendimais, laiko planavimu ir personalu, todėl net ir vienas pasikeitimas gali turėti grandininį efektą.

    Aukos ir reakcijos

    Macklemore paskelbė skiriantis apie 871 000 eurų paramai, susijusiai su pagalbos Palestinos civiliams iniciatyvomis, ir paragino prisidėti ir kitus. Tuo pat metu viešai nuskambėjo informacija, kad buvo sutarta dėl didesnių, maždaug 1 740 000 eurų dydžio įnašų, tačiau konkrečios paramos kryptys nebuvo įvardytos.

    Ši istorija tapo dar vienu pavyzdžiu, kaip sparčiai popkultūros renginiai įtraukiami į politinių ir humanitarinių konfliktų diskusijas. Pastaraisiais metais atlikėjai vis dažniau susiduria su spaudimu aiškiai įvardyti poziciją, o koncertų organizatoriai balansuoja tarp reputacijos rizikos, auditorijos lūkesčių ir partnerių interesų.

    Sheeranas, aiškindamas situaciją, akcentavo, kad nenori, jog jo koncertai virstų karo Gazos Ruože aptarimo platforma, nes publika ateina dėl muzikos. Tuo pačiu jis teigė siekęs „pastatyti tiltą“ tarp skirtingų pusių, bet galiausiai sprendimą lėmė organizacinė grandis.

    Kol kas neaišku, kaip toliau keisis turo sudėtis ir ar protestai prie koncerto vietos turės įtakos renginio eigai. Vis dėlto pati situacija rodo, kad pasaulinio lygio turai šiandien yra ne tik muzikos, bet ir reputacijos valdymo išbandymas, kuriame vienas pasakytas sakinys nuo scenos gali perbraižyti visą programą.

  • Ed Sheerano skandalas gilėja: Airijos radijas išėmė dainas, „Instagram“ sekėjų skaičius krenta

    Ed Sheerano skandalas gilėja: Airijos radijas išėmė dainas, „Instagram“ sekėjų skaičius krenta

    Britų atlikėjas Ed Sheeranas atsidūrė augančios kritikos centre po sprendimo JAV turo metu atsisakyti reperio Macklemore pasirodymų, kai dalis arenų nepritarė jo viešai išreikštai paramai Palestinai. Kilęs ginčas per kelias dienas peraugo į platesnę diskusiją apie menininkų saviraiškos ribas ir koncertų industrijos spaudimą.

    Reakcija į situaciją palietė ne tik koncertinius planus, bet ir radijo eterį. Vienas didžiausių Airijos komercinių radijo tinklų „Classic Hits Radio“ pranešė išėmęs Ed Sheerano kūrinius iš grojaraščių, motyvuodamas sprendimą klausytojų atsiliepimais ir solidarumu su airių atlikėjais, pasitraukusiais iš turo.

    Radijo sprendimas Airijoje

    „Classic Hits Radio“ teigimu, sprendimas nėra asmeninis nuosprendis atlikėjui, tačiau stotis siekia atsižvelgti į auditorijos nuomonę ir palaikyti airių muzikantus, priėmusius profesiškai rizikingus sprendimus. Stotis taip pat pabrėžė vertybinę poziciją, susietą su taika, žmogiškumu ir pagarba.

    „Mūsų sprendimas pašalinti Ed Sheerano muziką iš „Classic Hits Radio“ grojaraščio buvo kruopščiai apsvarstytas“, – sakė „Bay Broadcasting“ grupės programų direktorius Dave Kelly.

    „Tai nėra asmeninis vertinimas, tačiau manome, kad svarbu girdėti savo auditoriją ir stovėti šalia airių atlikėjų, priėmusių reikšmingą profesinį sprendimą pagal savo įsitikinimus“, – sakė Dave Kelly.

    Kas vyksta ture?

    Situaciją dar labiau įkaitino tai, kad dalis apšildančių atlikėjų pasitraukė iš turo, o viešojoje erdvėje pasipylė raginimai boikotuoti koncertus. Komentatoriai ir dalis muzikos pasaulio atstovų kritikavo E. Sheeraną dėl pasirinktos komunikacijos ir sprendimų, kurie, jų vertinimu, prisidėjo prie politinės saviraiškos ribojimo.

    Airijos atlikėjai, pasitraukę iš turo, savo pareiškimuose akcentavo moralinius argumentus ir teigė nenorintys dalyvauti renginiuose, kurie, jų nuomone, prisideda prie vienos pozicijos nutildymo. Šie pasitraukimai tapo papildomu faktoriumi radijo stoties sprendimui sustiprinti.

    Smūgis socialiniuose tinkluose

    Skandalas persikėlė ir į socialinius tinklus. Socialinių platformų statistikos duomenis renkančios bendrovės „Social Blade“ skaičiavimai rodo, kad po sprendimo dėl Macklemore E. Sheerano „Instagram“ paskyra per vieną dieną neteko 149 636 sekėjų.

    Per tris dienas, remiantis tais pačiais duomenimis, bendras prarastų sekėjų skaičius viršijo 260 000. Tuo metu Macklemore ir keli su juo solidarumą išreiškę atlikėjai fiksavo augimą, o tai dar labiau sustiprino viešą įspūdį, kad auditorija šį ginčą vertina kaip principinį.

    E. Sheeranas turėtų grįžti į sceną Filadelfijoje, „Lincoln Financial Field“ stadione, tačiau iki šiol nebuvo aišku, ar koncertas turės naujus apšildančius atlikėjus ir kokia bus atnaujinta programos sudėtis. Kol kas atlikėjo komanda detalių apie tolesnius sprendimus viešai nepateikė.

    Pastarųjų metų muzikos industrijoje vis dažniau matyti atvejai, kai politinės temos persikelia į koncertų organizavimą, rėmėjų sprendimus ir grojaraščių politiką. Ši istorija dar kartą parodė, kad reputacinė rizika atlikėjams gali materializuotis labai greitai – nuo scenos partnerių iki radijo ir socialinių tinklų auditorijos.

  • Britų „nul points“ Eurovizijoje pasiekė parlamentą: kas stumia Jungtinę Karalystę į dugną?

    Britų „nul points“ Eurovizijoje pasiekė parlamentą: kas stumia Jungtinę Karalystę į dugną?

    Jungtinėje Karalystėje Eurovizijos rezultatai tapo ne tik pramogų pasaulio, bet ir politinės darbotvarkės tema: parlamentarai ketina aiškintis, kodėl šalis vis dažniau atsiduria lentelės apačioje. Tyrimo iniciatoriai sako norintys suprasti, ar problemos slypi atrankos sistemoje, dainų pasirinkime, atlikėjų parengime ar platesniame kontekste.

    Britanija yra viena vadinamojo Didžiojo penketo šalių, kurioms Eurovizijos finale vieta garantuota. Istoriškai tai buvo viena stipriausių konkurso dalyvių: Jungtinė Karalystė yra laimėjusi penkis kartus, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais pergalių laikus pakeitė virtinė skaudžių nesėkmių.

    Parlamento Skaitmeninių technologijų, kultūros, žiniasklaidos ir sporto komitetas pranešė nagrinėsiantis, kaip parenkama šalies daina ir atstovas. Komitetas taip pat planuoja vertinti, kokį vaidmenį atlieka transliuotojas BBC, kuris Jungtinėje Karalystėje rodo Euroviziją ir dalyvauja atrankos procese.

    Komitetui vadovaujanti konservatorių parlamentarė Caroline Dinenage pabrėžė, kad tikslas yra išsiaiškinti sprendimų grandinę ir kriterijus, pagal kuriuos pasirenkamas atlikėjas.

    „Norime iki galo išsiaiškinti, kas ir kokiu pagrindu parenka mūsų atstovą, ir ar prasti pastarųjų metų rezultatai yra blogo dainos pasirinkimo, silpno pasirodymo ar kitų priežasčių pasekmė“, – sakė Caroline Dinenage.

    Pastarųjų metų statistika britams negailestinga: nuo 2016 metų Jungtinė Karalystė į pirmąjį dvidešimtuką pateko tik kelis kartus, o net kelis sezonus finišavo beveik paskutinė. Ryškiausiu simboliu tapo 2021 metais užfiksuotas „nul points“ – atvejis, kai šalis finale negavo nė vieno taško.

    2022 metais situaciją trumpam pakeitė Samas Ryderis, užėmęs antrą vietą ir surinkęs 466 taškus. Šis rezultatas buvo plačiai vertintas kaip ženklas, kad kryptingai investuojant į dainą, atlikėją ir sceninį sprendimą Jungtinė Karalystė gali sugrįžti į lyderių gretas.

    Vis dėlto vėlesni pasirodymai vėl pažėrė nusivylimo, o 2026 metų konkurse britų atstovai finišavo paskutiniai, surinkę vos vieną tašką. Tai ir tapo papildomu argumentu politikams kelti klausimą, ar dabartinis modelis užtikrina konkurencingą rezultatą, ar tik formaliai „užpildo“ garantuotą vietą finale.

    Planuojama, kad klausymuose per artimiausius mėnesius dalyvaus BBC atstovai ir muzikos industrijos ekspertai. Tyrimas turėtų apimti ir praktinius aspektus: nuo atrankos skaidrumo bei kūrybinės komandos pasirinkimo iki to, kaip vertinami scenos sprendimai, vadyba ir tarptautinė dainos rinkodara prieš konkursą.

    Šis parlamentinis dėmesys sutampa su platesnėmis Eurovizijos diskusijomis Europoje. Pastaraisiais metais konkurso reputaciją ir dalyvių sprendimus veikia geopolitinės įtampos, o dalis transliuotojų ir atlikėjų yra viešai kėlę klausimus dėl konkurso vertybinės krypties ir organizacinių sprendimų.

    2027 metų Eurovizija turėtų vykti Bulgarijoje, o Jungtinė Karalystė ją pasitinka simbolinėje nuotaikoje: nuo paskutinės britų pergalės bus praėję 30 metų. Todėl parlamentarų užmojis – ne tik rasti kaltuosius, bet ir suprasti, ką realiai reikia keisti, kad šalis vėl taptų rimta varžove, o ne nuolatiniu autsaideriu.

  • Muzikantams ir vadybininkams – nemokamos dirbtuvės MO muziejuje: ką daryti jau pirmadienį?

    Spalio 3 dieną MO muziejuje Vilniuje vyks nemokamos muzikos industrijos dirbtuvės „Key is Access“, kurias rengia „Vilnius JJAZZ Ensemble“. Organizatoriai žada ne dar vieną diskusiją apie problemas, o praktinį darbą ieškant sprendimų, kuriuos būtų galima pritaikyti iškart.

    Dirbtuvės skirtos atlikėjams, jų vadybininkams ir kitiems industrijos dalyviams, norintiems geriau suprasti rinkos taisykles, užmegzti naudingų kontaktų ir gauti konkrečių atsakymų iš praktikų. Registracija atvira iki rugsėjo 20 dienos, o renginys truks nuo 10 iki 18 valandos.

    Ne tik kalbos, bet ir veiksmai

    Organizatorių teigimu, muzikos industrijoje dažnai kartojasi tie patys klausimai apie kelią į užsienio rinkas, matomumą skaitmeninėse platformose ir nelygias galimybes mažesnių šalių atlikėjams. „Key is Access“ formatas orientuotas į tai, kad dalyviai aiškiai įvardytų savo situaciją ir išeitų su realiu veiksmų planu.

    „Muzikos industrija yra painus organizmas, kuriame viskas susiję: menas turi derėti su pardavimais, kūrybinės idėjos – su terminais, o atsakymų ieškoti vienam dažnai per sunku“, – sakė dirbtuvių organizatorės Dorotėja Būdaitė ir Ieva Beliukevičiūtė.

    Ekspertai ir aktualiausios temos

    Renginyje savo patirtimi dalinsis atlikėjų vadybos agentūros „Žiauru“ įkūrėja Dominyka Motiejūnaitė, muzikos industrijos konsultantė Aistė Zabitaitė, Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA projektų vadovė Indrė Marcinkevičienė, „Bilietai.lt“ pardavimų projektų vadovė Paula Jurevičiūtė, taip pat kūrėjas Pijus Opera.

    Programoje numatytos temos apie atlikėjo vadybos realybę, muzikos pavertimą produktu, autorystės ir teisių klaidas bei koncertų rinkos situaciją. Dieną pradės PROBLEM LAB sesija, o pabaigs ACTION LAB, kur dalyviai bus kviečiami susidėlioti, ką konkrečiai darys artimiausią darbo savaitę.

    Projektas su tęstinumu

    Pasak organizatorių, „Key is Access“ planuojamas kaip trejų metų iniciatyva, todėl nepatekusiems šiemet siūloma nenuleisti rankų ir sekti kitų metų kvietimą. Projektą finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė, o dirbtuvės įgyvendinamos kaip „Vilnius JJAZZ Ensemble“ veiklos dalis.

  • Dolly Parton gerbėjams paliko slaptą dainą: laiko kapsulė „Dollywood“ bus atidaryta tik 2045 metais

    Dolly Parton gerbėjams paliko slaptą dainą: laiko kapsulė „Dollywood“ bus atidaryta tik 2045 metais

    Kantri muzikos legenda Dolly Parton gerbėjams paliko neįprastą atsisveikinimo dovaną: dainą, kurios niekas neišgirs dar beveik du dešimtmečius. Kūrinys įrašytas dar jai esant gyvai, tačiau sąmoningai „užrakintas“ laiko kapsulėje ir turi būti paviešintas tik 2045 metais.

    „Dollywood“ atstovai nurodo, kad daina pavadinta My Place in History ir buvo užantspauduota 2015 metais. Įrašas laikomas vadinamojoje „Dream Box“ dėžėje, saugomoje „Dollywood“ komplekse Pigeon Forge mieste Tenesio valstijoje.

    Kas žinoma apie kapsulę?

    Pagal atlikėjos paliktas instrukcijas dėžė turi likti užrakinta iki 2045 metų sausio 19 dienos. Pranešama, kad kapsulėje paliktas ir kompaktinių diskų grotuvas bei paaiškinimai, kaip įrašą paleisti, jei tuo metu šis formatas jau būtų pasenęs.

    „Dollywood“ teigia, kad paslaptinga daina kurta ateičiai ir joje Parton kalba apie savo viltis bei svajones dėl to, kas laukia toliau. Tokia idėja primena laiko kapsulių tradiciją, kai žinutės ar daiktai sąmoningai paliekami ateities kartoms.

    Ką pati yra sakiusi Parton?

    2021 metais televizijos laidoje atlikėja yra sakiusi, kad parašė dainą, kurios niekas neišgirs iki tol, kol jai būtų sukakę 99 metai, ir neslėpė vilties tą akimirką dar sulaukti. Vėliau ji pripažino, kad kartais gailėjosi šio sprendimo, nes kūrinį laikė itin stipriu.

    „Parašiau dainą, kurios niekas neišgirs, kol man būtų 99-eri. Gal būsiu ten, gal ne“, – sakė Dolly Parton.

    „Aš net gailėjausi, nes tai tikrai labai gera daina. Vis norisi ją iškasti ir pakeisti į kažką prastesnio“, – yra sakiusi Dolly Parton.

    Po mirties – nauji atminimo gestai

    Po žinios apie Dolly Parton mirtį gerbėjai ir kolegos dalijosi atsisveikinimo žinutėmis, pabrėždami jos įtaką muzikai, kinui ir filantropijai. Šis „užrakintas“ įrašas tapo dar vienu simboliniu priminimu, kad atlikėjos palikimas tęsis ir po jos gyvenimo.

    Skelbiama, kad atsisveikinimas su Parton vyko privačiai, artimųjų rate. Ji taip pat buvo palaidota šalia vyro Carlo Deano, su kuriuo santuokoje praleido dešimtmečius.

    Laiko kapsulėje palikta daina 2045 metais gali tapti ne tik muzikiniu įvykiu, bet ir reta proga išgirsti kūrinį, kurtą sąmoningai ateities klausytojui. Tokie projektai dažnai sukelia naują susidomėjimo bangą atlikėjo kūryba, ypač kai palikimas įgauna aiškią datą ir ritualą.

  • Dr. Dre prisipažino: DI jau kuria muziką studijoje, o „Spotify“ ruošia naują posūkį rinkoje

    Dr. Dre prisipažino: DI jau kuria muziką studijoje, o „Spotify“ ruošia naują posūkį rinkoje

    DI ateina į studiją

    Hiphope ilgus metus dominavo autentiškumo ir pasidaryk pats principas: reperiai patys rašė tekstus, o prodiuseriai patys konstruodavo garsą. Vis dėlto technologijų pažanga keičia įpročius, o generatyviniai įrankiai vis dažniau tampa kasdienybe ir legendoms.

    Prodiuseris ir atlikėjas Dr. Dre viešai pripažino, kad studijoje naudojasi generatyviniais sprendimais, padedančiais greičiau išbandyti idėjas. Jo teigimu, dalis baimių kyla ne tiek iš technologijos, kiek iš nenoro mokytis ir prisitaikyti prie naujų metodų.

    „Nematau tame grėsmės. Mano nuomone, grėsmę labiausiai mato tie, kuriems sunku kurti“, – sakė Dr. Dre.

    Ilgametis jo bendražygis Jimmy Iovine DI taip pat vertina kaip įrankį, galintį sustiprinti kūrybinį procesą, o ne jį panaikinti. Jis pabrėžia, kad talentingų kūrėjų rankose technologijos gali tapti katalizatoriumi, o ne kūrybos pakaitalu.

    „Studijoje, kai talentingi žmonės gaus DI įrankius, jie kurs geresnius albumus“, – sakė Jimmy Iovine.

    Diskusija persimetė ir į kiną

    Ginčai dėl automatizacijos ir autorystės neapsiriboja vien muzika. Kino industrijoje dalis kūrėjų DI mato kaip papildomą pagalbininką, tačiau kiti perspėja, kad technologija neturi pakeisti pačios rašymo ir idėjų gimimo esmės.

    Vienas iš skeptiškiau nusiteikusių balsų – aktorius ir scenaristas Seth Rogen, kuris pabrėžia, kad noras rašyti mažiau dėl įrankio prieštarauja pačiai scenaristo profesijai. Jo mintis atspindi platesnę kūrėjų bendruomenės nuotaiką, kai ribos tarp pagalbos ir pakeitimo tampa itin jautrios.

    „Idėja apie įrankį, dėl kurio rašyčiau mažiau, man nepriimtina, nes man patinka rašyti. Jei tavo instinktas yra naudoti DI vietoje šio proceso, tu neturėtum būti scenaristas“, – sakė Seth Rogen.

    Platformos ruošia naujas taisykles

    Augant generatorių populiarumui, keičiasi ir skaitmeninės platinimo platformos: jos ieško būdų atskirti virtualius atlikėjus, DI padedamus kūrinius ir tradiciškai sukurtą muziką. Tokie sprendimai svarbūs tiek klausytojų skaidrumui, tiek teisių turėtojams, kurie reikalauja aiškumo dėl autorystės.

    Minima, kad „Spotify“ ir „Apple Music“ diegia žymėjimo praktikas, susijusias su virtualiais atlikėjais ar DI dalyvavimu kūryboje. Lygiagrečiai rinkoje daugėja iniciatyvų, kai platformos ir didžiosios leidybos grupės ieško legalių modelių, leidžiančių naudotojams kurti naujas dainų versijas neperžengiant autorių teisių ribų.

    Dr. Dre ir Jimmy Iovine technologijas su verslu sieja jau seniai: jų istorijoje buvo ir prekės ženklų plėtra, ir švietimo iniciatyvos, orientuotos į dizaino, inžinerijos bei verslo sankirtą. Tokios patirtys paaiškina, kodėl jie DI temoje dažniau kalba apie praktinę naudą ir prisitaikymą, o ne apie grėsmę kūrybai.

    Tuo pat metu kūrėjams ir klausytojams svarbiausios lieka dvi temos: kaip bus užtikrinamos autorinės teisės ir ar DI netaps priemone masiškai užtvindyti platformas menkaverčiu turiniu. Būtent nuo skaidrių taisyklių, žymėjimo ir licencijavimo priklausys, ar DI muzikoje taps nauju instrumentu, ar nauju konfliktų šaltiniu.

  • Tyrimas: liepą pasaulyje beveik 40 proc. naujų dainų kurta su DI – platformos ieško sprendimų

    Tyrimas: liepą pasaulyje beveik 40 proc. naujų dainų kurta su DI – platformos ieško sprendimų

    Naujas tyrimas rodo, kad dirbtinis intelektas muzikos kūryboje peržengė nišinį etapą: 2026 metais liepą beveik 40 proc. pasaulyje išleistų naujų kūrinių buvo sukurti pasitelkiant DI. Skaičiai kursto diskusijas dėl autorystės, skaidrumo ir to, ar klausytojai apskritai atpažįsta, kada skamba žmogus, o kada algoritmas.

    Duomenys pateikiami „SubmitHub“ platformos užsakymu atliktoje analizėje. Tyrėjai teigia įvertinę daugiau nei 1 000 000 kūrinių ir naudodami DI aptikimo įrankį nustatė, kad 23,2 proc. jų buvo visiškai sugeneruoti, o dar 15,3 proc. turėjo DI sugeneruoto garso elementų, kuriuos žmonės vėliau redagavo ar apdorojo.

    Kas laikoma DI muzika?

    Tyrime DI muzika skirstoma į dvi pagrindines grupes: visiškai sugeneruotus kūrinius ir tuos, kuriuose DI naudojamas kaip pagalbinė priemonė. Pastaruoju atveju tai gali būti sintetintų instrumentų partijos, balso imitacijos, automatinis aranžuotės generavimas ar garso takelių kūrimas pagal tekstinę užklausą.

    Ši riba ir yra didžiausias ginčo objektas: kai DI tampa tik dar vienu įrankiu, panašiu į garsą apdorojančius efektus, o kada jis perima esminę kūrybinę dalį. Dėl to vis dažniau keliami reikalavimai aiškiai žymėti, kaip kūrinys buvo sukurtas.

    Skaidrumo problema ir platformų reakcija

    „SubmitHub“ įkūrėjas Jasonas Grishkoffas pabrėžė, kad tolesnis kelias turėtų remtis atskleidimu, o ne bandymais apsimesti, jog DI muzika neegzistuoja. „Kelias į priekį DI muzikai yra atskleidimas. Žmonės turi patys nuspręsti, ar jie nori klausytis DI sukurtos muzikos“, – sakė J. Grishkoffas.

    Jo teigimu, platformų užduotis – suteikti klausytojams pakankamai informacijos, kad šie galėtų pasirinkti. Praktiškai tai reikštų aiškius žymėjimus prie kūrinių, atlikėjų profilių ar net prie konkrečių takelių, kuriuose naudojamas DI.

    Tuo pat metu kai kurios platformos griežtina taisykles. Bandcamp 2026 metų pradžioje paskelbė draudžianti DI sukurtą muziką ir nurodė pasiliekanti teisę pašalinti įtartinus įkėlimus, jei kyla pagrįstų įtarimų dėl DI naudojimo.

    Kita kryptis – ne draudimai, o identifikavimas. „Spotify“ anonsavo, kad nuo 2026 metų rugsėjo pradės žymėti kai kuriuos atlikėjų profilius specialiu DI ženkleliu, kuris padės klausytojams suprasti, kada galimas DI sugeneruotas turinys ar personažas.

    Menininkų požiūriai išsiskiria

    DI muzikos banga dalį kūrėjų verčia kalbėti apie egzistencines grėsmes: baiminamasi, kad DI sugeneruotos dainos užtvindys platformas, mažins realių atlikėjų matomumą ir konkuruos dėl klausymų bei autorinių atlygių. Ypač jautri tema – kūrybinių darbų naudojimas DI mokymui be aiškaus leidimo.

    Kiti menininkai DI vertina pragmatiškai ir viešai pripažįsta jį naudojantys kaip įrankį. Pastaraisiais mėnesiais nuskambėjo ir garsūs pavyzdžiai, kai DI pasitelkiamas kuriant atskiras aranžuotės detales, o patys autoriai tai lygina su ankstesnėmis technologinėmis revoliucijomis muzikoje.

    Kritikų ir auditorijos reakcijos tokiuose atvejuose išlieka nevienodos: vieniems tai inovacija, kitiems – kūrybinio darbo nuvertinimas. Vis dėlto tyrimo skaičiai rodo, kad diskusija greitai neslops, o skaidrumo reikalavimai gali tapti nauju industrijos standartu.

  • Céline Dion atvirai apie 17 metų be diagnozės: „Valium“ ir pasiruošimas grįžimui į Paryžiaus sceną

    Céline Dion atvirai apie 17 metų be diagnozės: „Valium“ ir pasiruošimas grįžimui į Paryžiaus sceną

    Kanados dainininkė Céline Dion po ilgo tylos laikotarpio prabilo apie beveik 17 metų trukusią ligą, kurios ilgą laiką nepavyko nustatyti. Interviu ji teigė, kad tam tikru metu „Valium“ jai tapo priemone tiesiog funkcionuoti ir išlaikyti darbingumą.

    Pasak atlikėjos, simptomai prasidėjo gerokai anksčiau nei 2022 metais viešai paskelbta diagnozė. Vėliau gydytojai nustatė vadinamąjį sustingusio žmogaus sindromą, retą neurologinį sutrikimą, siejamą su raumenų sustingimu ir skausmingais spazmais.

    Iki diagnozės Céline Dion, anot jos pačios, nutrauktus pasirodymus dažnai aiškindavo įprastais sveikatos sutrikimais, pavyzdžiui, sinusų infekcijomis. Tačiau užkulisiuose situacija, pasak dainininkės, buvo kur kas sunkesnė: skausmas kartais būdavęs toks stiprus, kad ji vos galėdavo paeiti.

    Sustingusio žmogaus sindromas

    Sustingusio žmogaus sindromas laikomas reta liga, kurios eiga ir simptomai gali smarkiai skirtis, todėl diagnostika neretai užtrunka. Medicinos literatūroje pabrėžiama, kad pacientai gali patirti progresuojantį raumenų rigidiškumą, spazmus, o paūmėjimus gali provokuoti stresas ar staigūs dirgikliai.

    Céline Dion 2022 metais paskelbusi apie diagnozę vėliau atšaukė likusius turo „Courage World Tour“ koncertus. Jos sveikatos būklė plačiau aptarta ir 2024 metais pasirodžiusiame filme apie dainininkę, kuriame užfiksuotas gydymo procesas ir ligos sukelti epizodai.

    Grįžimas į sceną ir Paryžius

    Pastaraisiais metais atlikėja viešumoje pasirodydavo retai, tačiau 2024 metų liepą ji surengė ryškų sugrįžimą Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, kur atliko Édith Piaf kūrinį. Nuo tada vis dažniau kalbama apie nuoseklų jos sugrįžimą į koncertinę veiklą.

    Skelbiama, kad dainininkė ruošiasi koncertams Paryžiuje, o bilietų paklausa buvo itin didelė. Ji taip pat pasakojo apie griežtą pasirengimo režimą: fizinę reabilitaciją, įvairias terapijas ir reguliarias treniruotes, padedančias atgauti jėgas bei kontrolę.

    Su koncertais siejamos ir ekonominės prognozės, nes dideli renginiai Paryžiuje tradiciškai generuoja reikšmingus srautus viešbučiams, maitinimo sektoriui ir transportui. Vertinimai rodo, kad tokio masto rezidencija gali įnešti šimtus milijonų eurų į vietos ekonomiką.

    Nors Céline Dion pabrėžia, kad kelias atgal į sceną nėra paprastas, jos žinutė aiški: gydymas ir disciplina leidžia planuoti ateitį, net kai liga ilgai buvo neįvardyta. Artimiausi mėnesiai parodys, kaip sėkmingai pavyks suderinti ambicingą koncertinį grafiką su sveikatos realijomis.

  • Krikščioniško metalo grupė stojo į kovą su „Netflix“: dėl vieno pavadinimo – milijoninė painiava?

    Krikščioniško metalo grupė stojo į kovą su „Netflix“: dėl vieno pavadinimo – milijoninė painiava?

    JAV krikščioniško metalo grupė „Demon Hunter“ padavė į teismą „Netflix“, teigdama, kad platforma neteisėtai naudojasi jų pavadinimu ir kuria painiavą tarp gerbėjų. Ieškinys pateiktas per grupės įmonę „Hyde Lane“ JAV Kalifornijos centrinės apygardos teisme.

    Ginčo epicentre atsidūrė „Netflix“ animacinio filmo KPop Demon Hunters sėkmė ir vėliau paskelbtas koncertinis turas bei su juo siejama atributika. Grupė teigia, kad „Demon Hunter“ vardas muzikos ir gyvų pasirodymų rinkoje naudojamas jau ketvirtį amžiaus, todėl naujas projektas esą sukuria beveik visišką sutapimą.

    Kas teigiama ieškinyje?

    „Demon Hunter“ prašo teismo uždrausti „Netflix“ naudoti pavadinimą KPop Demon Hunters įrašytai muzikai, gyviems pasirodymams ir prekybai suvenyrais. Taip pat siekiama priteisti nenurodytą žalą, argumentuojant prekių ženklo pažeidimu, nesąžininga konkurencija ir vartotojų klaidinimu.

    Ieškinyje akcentuojama, kad per ilgus metus kurtas prekės ženklas patiria reputacinę ir komercinę riziką, nes dalis auditorijos gali manyti, jog projektai yra susiję. Grupė tvirtina, kad tokia painiava gali paveikti pardavimus, reklamos sutartis ir renginių lankomumą.

    „Per pastaruosius 25 metus kruopščiai kurtas prekės ženklas dabar susiduria su egzistencine krize“, – teigiama ieškinyje.

    Konkreti painiavos istorija

    Kaip vieną iš pavyzdžių ieškinys mini situaciją, kai žmogus esą sumokėjo apie 430 eurų už bilietus į „Demon Hunter“ koncertą Olbanyje, Niujorko valstijoje. Vėliau jis neva paprašė grąžinti pinigus, nes manė, kad perka bilietus į KPop Demon Hunters renginį.

    Tokios istorijos teisme dažnai naudojamos siekiant parodyti realų vartotojų suklaidinimą, kuris yra vienas svarbiausių kriterijų prekių ženklo ginčuose. Grupės pozicija – net ir pavieniai atvejai rodo problemą, kuri gali augti plečiantis turui ir prekybai atributika.

    Platesnis kontekstas: kodėl tokie ginčai daugėja

    Pastaraisiais metais didžiosios pramogų platformos vis agresyviau plečia filmų projektus į koncertus, prekes ir licencijuotą muziką, todėl dažnėja konfliktų dėl pavadinimų ir prekės ženklų. Ypač rizikinga, kai pavadinimas sutampa su seniau veikiančiais atlikėjais ar renginių ženklais, nes muzikos industrijoje auditorija sprendimus dažnai priima impulsyviai.

    Ši byla išsiskiria tuo, kad ji susijusi ne vien su filmu, o su veiklomis už ekrano ribų: gyvais pasirodymais, prekių pardavimu ir potencialiai atskiru muzikiniu turiniu. Būtent šiose srityse vardų sutapimas gali turėti didžiausią komercinį efektą.

    Publikavimo metu nei „Netflix“, nei renginių organizatorius „AEG Presents“ viešai situacijos nekomentavo. Tuo metu „Netflix“ filmas KPop Demon Hunters, kaip skelbta, pasiekė rekordinius žiūrimumo rezultatus ir sulaukė reikšmingų įvertinimų, o tęsinys jau yra kuriamas.