CP v2

Tag: Mykolo Romerio universitetas

  • Elektrėnuose ieškota veiksmingesnio atsako į smurtą artimoje aplinkoje: ką keičia bendras algoritmas

    Elektrėnų savivaldybėje gegužės 29 dieną surengtas tarpinstitucinis susitikimas, skirtas smurto artimoje aplinkoje prevencijai ir koordinuotam reagavimui. Į savivaldybės viešąją biblioteką susirinko savivaldybės įstaigų, policijos, vaiko teisių apsaugos ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

    Renginyje akcentuota, kad saugi aplinka be smurto nepasiekiama vien dokumentais ar deklaracijomis. Praktikoje lemiama tampa pirmoji reakcija, informacijos perdavimas ir tai, kaip greitai žmogus nukreipiamas realiai pagalbai.

    Nuo reagavimo iki pagalbos

    Renginį pradėjusi vicemerė ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos pirmininkė Inga Kartenienė apžvelgė pastarųjų trejų metų patirtį. Pasak jos, institucijų susitarimai veikia tik tada, kai sutampa visų grandžių supratimas, kas ir kada turi būti padaryta.

    Elektrėnų policijos komisariato atstovai pristatė reagavimo praktiką, kai pranešimas apie smurtą vertinamas kaip neatidėliotinas signalas, o ne formalus incidentas. Taip pat aptarta, kaip užtikrinamos apsaugos priemonės ir kokie sprendimai priklauso nuo rizikos vertinimo pirmosiomis valandomis.

    Vaiko teisių apsaugos specialistai priminė, kad smurto artimoje aplinkoje atvejais vaikas dažnai yra tiesioginis ar netiesioginis nukentėjusysis net ir tuomet, kai smurtas nukreiptas į suaugusį. Dėl to institucijų veiksmai turi būti suderinti taip, kad pagalba šeimai prasidėtų kuo greičiau ir būtų tęstinė.

    Socialinės paramos skyriaus atstovai pristatė savivaldybėje prieinamas paslaugas ir pagalbos priemones, pabrėždami koordinavimo svarbą. Praktinis tikslas yra aiškus: žmogui neturi tekti klaidžioti tarp institucijų, kartojant tą pačią istoriją skirtingiems specialistams.

    Kai sistema gali traumuoti antrą kartą

    Mokslinėje renginio dalyje Mykolo Romerio universiteto dr. Aistė Bakaitytė-Bagdonė kalbėjo apie pakartotinę viktimizaciją, kai nukentėjusįjį papildomai sužeidžia neempatiškas ar formalus institucijų bendravimas. Tai gali pasireikšti abejingumu, kaltinimu, spaudimu ar nepagrįstais lūkesčiais, kad žmogus pats „susitvarkys“.

    „Jei institucijų reakcija yra formali ir nejautri, nukentėjęs žmogus gali patirti antrinę traumą ir prarasti pasitikėjimą pagalbos sistema“, – sakė Aistė Bakaitytė-Bagdonė.

    Renginyje taip pat aptarta vyrų patiriamo smurto tema, kuri dažnai lieka mažiau matoma. Prof. dr. Gediminas Navaitis ir VšĮ Vyrų krizių ir informacijos centro direktorius Donatas Nėnius pristatė tyrimų kryptis ir iššūkius, susijusius su pagalbos pasiekiamumu bei socialinėmis nuostatomis.

    Diskusijos apie nematomus barjerus

    Praktinėje dalyje vyko dvi moderuotos diskusijos apie algoritmo veikimą realiose situacijose. Pirmoje aptarta, kokie barjerai trukdo užtikrinti prevenciją ir empatišką pagalbą visiems, įskaitant atvejus, kai nukentėjusieji bijo kreiptis ar nepasitiki institucijomis.

    Antroje diskusijoje dėmesys sutelktas į klausimą, ar vyrų patiriamas smurtas yra pakankamai atpažįstamas ir ar pagalbos kelias jiems yra aiškus. Dalyviai sutarė, kad matomumas prasideda nuo gebėjimo atpažinti situaciją, o pagalbos efektyvumas priklauso nuo suderintos institucijų reakcijos.

    Renginio apibendrinimas buvo konkretus: tarpinstitucinis bendradarbiavimas smurto artimoje aplinkoje srityje yra ne siekiamybė, o funkcinė būtinybė. Tik nuoseklus ir koordinuotas procesas leidžia užtikrinti, kad reagavimas būtų operatyvus, o pagalba žmogų pasiektų laiku.

  • Vilkaviškyje baigėsi VEVA mokslo metai: 25 moksleiviai gavo verslumo ir finansų pažymėjimus

    Vilkaviškyje baigėsi VEVA mokslo metai: 25 moksleiviai gavo verslumo ir finansų pažymėjimus

    Vilkaviškio ekonomikos ir verslumo akademija (VEVA) užbaigė 2025–2026 mokslo metus ir pažymėjimais įvertino 25 moksleivius iš Vilkaviškio rajono ugdymo įstaigų. Per 17 šeštadienių dalyviai nuosekliai gilino ekonomikos, verslumo ir finansinio raštingumo žinias, mokėsi priimti sprendimus ir suprasti, kaip veikia pinigai kasdienybėje.

    Baigimo šventėje dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė, Mykolo Romerio universiteto Viešojo valdymo ir verslo fakulteto prodekanas doc. dr. Irmantas Rotomskis, Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos vadovų komanda, mokinių artimieji ir akademijos bendruomenė. Renginyje akcentuota, kad papildomos kompetencijos, įgytos neformaliojo ugdymo formatu, vis dažniau tampa svarbia jaunų žmonių karjeros ir savarankiškumo dalimi.

    „Džiugu matyti jaunus žmones, kurie renkasi mokytis ir savaitgaliais, nes smalsumas ir pastangos ilgainiui virsta realiomis galimybėmis“, – sakė Daiva Riklienė.

    VEVA programoje moksleiviai nagrinėjo finansų, rinkodaros, vadybos, apskaitos ir verslo vystymo temas. Praktiniuose užsiėmimuose aptartos infliacijos bei palūkanų normų reikšmės, investavimo principai, atsakingas skolinimasis, taip pat mokesčių sistemos pagrindai, su kuriais jaunimas neišvengiamai susiduria pradėję dirbti ar kuriant pirmuosius projektus.

    Akademijos veiklas visus metus lydėjo dėstytojai ir praktikai: Mykolo Romerio universiteto lektoriai, kitų aukštųjų mokyklų atstovai, inovacijų ekspertai, rinkodaros specialistai, asmeninių finansų konsultantai. Toks formatas, kai teorija derinama su realiais pavyzdžiais iš verslo, padeda moksleiviams geriau suprasti, kaip sprendimai dėl biudžeto, kainodaros ar komunikacijos veikia rezultatą.

    Mokslo metų pabaigą apibendrino VEVA koordinatorė, Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rasa Laukaitienė. Ji pabrėžė, kad įgytos žinios vertingiausios tada, kai virsta įpročiais: gebėjimu planuoti, kritiškai vertinti informaciją ir imtis iniciatyvos.

    Pasak akademijos organizatorių, VEVA ir toliau sieks stiprinti jaunimo finansinį raštingumą ir verslumo kompetencijas, kurios svarbios tiek kuriant savo veiklą, tiek renkantis studijų kryptį ar pirmąjį darbą. Programos tęstinumas leidžia moksleiviams sistemingai auginti įgūdžius ir geriau pasirengti sparčiai kintančiai darbo rinkai.

  • Alytaus ekonomikos ir verslo akademija mini 10 metų: jubiliejinę laidą baigė 100 gimnazistų

    Gegužės 25 dieną Alytaus ekonomikos ir verslo akademija surengė 10-ųjų jubiliejinių metų baigimo pažymėjimų įteikimo šventę. Šiemet programą baigė 100 Alytaus gimnazistų, o tai tapo ryškiu sukakties akcentu ir vienu didžiausių pasiekimų per visą akademijos veiklos laikotarpį.

    Baigimo pažymėjimai įteikti 78 Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos, 14 Putinų gimnazijos, 4 Šv. Benedikto gimnazijos ir 4 Jotvingių gimnazijos mokiniams. Nuo spalio iki gegužės jie dalyvavo akademijos veiklose, kurios orientuotos į ekonomikos, verslumo, vadybos ir lyderystės pagrindus.

    Kaip vyksta akademijos mokymai

    Užsiėmimai vyko du kartus per mėnesį šeštadieniais, iš viso surengta 16 paskaitų. Toks formatas leidžia gimnazistams derinti mokyklos krūvį su papildomu ugdymu, o temas pateikti nuosekliai ir praktiškai.

    Akademijos organizatoriai taip pat primena, kad rugpjūčio mėnesį numatyta keturių dienų mokomoji vasaros stovykla „EVA2026“. Ji šiais metais vyks Vilkaviškyje, o dalyviai bus atrinkti iš keturių akademijų – Alytaus, Panevėžio, Marijampolės ir Vilkaviškio.

    Šventėje – savivaldybės ir universiteto atstovai

    Šventėje dalyvavo ir akademijos bendruomenę sveikino Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis, vicemerės Kristina Daugelevičienė ir Lina Gaidžiūnaitė. Taip pat renginyje apsilankė Mykolo Romerio universiteto Viešojo valdymo ir verslo fakulteto dekanė prof. dr. Danguolė Jankauskienė.

    Renginyje dalyvavo Alytaus miesto savivaldybės tarybos narys Povilas Labukas bei Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Danutė Dragūnienė. Sveikinimuose kartota mintis, kad nuoseklus verslumo ugdymas mokykloje padeda jauniems žmonėms anksčiau atrasti kryptį, stiprina finansinį raštingumą ir skatina iniciatyvumą.

    Modelis, gimęs Alytuje, išsiplėtė į kitus miestus

    Alytaus ekonomikos ir verslo akademija savo veiklą pradėjo 2016 metais. Iniciatyvos sumanytojas ir Mykolo Romerio universiteto alumnas Povilas Labukas siekė, kad gimnazistus pasiektų universitetinio lygmens turinys dar mokykloje.

    Per laiką Alytuje gimusi praktika prigijo ir kituose miestuose: dabar akademijos veikia ir Panevėžyje, Marijampolėje bei Vilkaviškyje. Šie metai rekordai ne tik Alytuje, bet ir bendrai – visose keturiose akademijose programą baigė 236 mokiniai.

    Akademijos steigėjai yra Alytaus miesto savivaldybė, Mykolo Romerio universitetas ir Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija. Bazinė akademijos mokykla Alytuje yra Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija, kur vyksta gyvi užsiėmimai, koordinuojamas darbas ir užtikrinamas organizacinis tęstinumas.

    Organizatoriai pabrėžia, kad savivaldybės finansavimas ir universiteto partnerystė leidžia išlaikyti programos kokybę ir pritraukti kompetentingus lektorius. Taip pat išskiriamas koordinatorės, ekonomikos ir verslumo mokytojos ekspertės Jolitos Noruvienės vaidmuo, užtikrinant kasdienį akademijos veiklos sklandumą ir bendrą koordinavimą.

    Jubiliejinė – dešimtoji – laida akademijai tampa ne vien simboline sukaktimi, bet ir ženklu, kad Alytuje veikiantis savivaldos, mokyklos ir universiteto bendradarbiavimo modelis išlieka patrauklus mokiniams. Organizatorių teigimu, pagrindinis tikslas nesikeičia: suteikti gimnazistams daugiau praktinių žinių ir pasitikėjimo, priimant sprendimus dėl studijų ar ateities profesinio kelio.

    Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos informacija

  • Panevėžio ekonomikos ir verslo akademija baigė mokslo metus: diplomai įteikti 71 gimnazistui

    Panevėžio ekonomikos ir verslo akademija (PEVA) užbaigė dar vienus mokslo metus ir įteikė diplomus septintajai gimnazistų laidai. Ceremonija surengta Panevėžio miesto savivaldybėje, kur aptarti akademijos metų rezultatai ir pasveikinti programą baigę moksleiviai.

    Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė pabrėžė, kad ankstyvas domėjimasis ekonomika ir verslu padeda jauniems žmonėms tvirčiau planuoti ateitį. Pasak jos, akademijoje mokiniai ne tik plečia žinias, bet ir mokosi geriau pažinti save, stiprina iniciatyvumą bei atsakomybę.

    „Jauni žmonės, kurie domisi ekonomika, verslu ir ieško atsakymų į klausimus apie savo ateitį, kuria stiprų pagrindą rytojui. Panevėžio ekonomikos ir verslo akademija suteikia galimybę ne tik įgyti naujų žinių, bet ir mokytis pažinti save – atrasti savo stiprybes, drąsiau priimti sprendimus, suprasti atsakomybės ir iniciatyvos vertę“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Šiais mokslo metais PEVA baigė 71 gimnazistas iš skirtingų Panevėžio ugdymo įstaigų. Daugiausia dalyvių buvo iš Juozo Balčikonio gimnazijos ir Panevėžio 5-osios gimnazijos, taip pat prisijungė mokiniai iš Juozo Miltinio, Vytauto Žemkalnio, „Minties“ gimnazijų bei Panevėžio mokymo centro.

    Akademija įkurta Panevėžio miesto savivaldybės ir Mykolo Romerio universiteto iniciatyva, o veiklas koordinuoja Panevėžio 5-oji gimnazija. Pagrindinis PEVA tikslas – sudaryti sąlygas kryptingai ugdyti verslumo, ekonominio mąstymo ir finansinio raštingumo kompetencijas, kurios vis dažniau įvardijamos kaip būtinos šiuolaikinei karjerai.

    16 užsiėmimų nuo spalio iki pavasario

    Šių metų akademijos veiklos startavo spalio 25 dieną ir tęsėsi iki gegužės vidurio. Per šį laikotarpį surengta 16 užsiėmimų, kuriuose mokiniai gilino ekonomikos, finansų ir verslo organizavimo žinias, o teoriją siejo su praktiniais pavyzdžiais.

    Programoje dėmesys skirtas rinkos pažinimui, finansų valdymui, verslumo pagrindams, karjeros planavimui ir komandiniam darbui. Užsiėmimus vedė dėstytojai, įvairių sričių specialistai bei praktikai, todėl mokiniai galėjo geriau suprasti, kaip realybėje veikia įmonės, rinkos ir finansiniai sprendimai.

    Ryšys su universitetu ir karjeros kryptimis

    Vienas svarbiausių akademijos partnerių – Mykolo Romerio universitetas, su kuriuo bendradarbiaujant gimnazistams sudaromos galimybės susipažinti su studijų aplinka. Tai padeda mokiniams geriau orientuotis studijų kryptyse ir šiuolaikinėse ekonomikos bei vadybos tendencijose.

    PEVA organizatoriai pabrėžia, kad tokios programos ypač naudingos, kai jauni žmonės vis anksčiau ieško atsakymų apie profesijos pasirinkimą, finansinį savarankiškumą ir galimybes kurti savo verslą. Akademijos formatas leidžia moksleiviams kryptingai išbandyti skirtingas temas ir įgyti įgūdžių, kuriuos galima pritaikyti tiek studijose, tiek darbo rinkoje.

  • Naujas tyrimas: motinų nepritarimas dažnai nutraukia vaikų draugystes, bet kaina gali būti didelė

    Daugelis tėvų atpažįsta situaciją, kai vaiko draugų ratas kelia nerimą ir norisi įsikišti. Dažnai atrodo, kad paprasčiausias kelias yra uždrausti bendrauti su „netinkamu“ draugu. Tačiau naujas ilgalaikis tyrimas rodo: toks sprendimas išties veikia, tik ne visada taip, kaip tikimasi.

    Žurnale Child Development paskelbtame dvejus metus trukusiame tyrime mokslininkai analizavo, kaip tėvų nepritarimas veikia vaikų draugystes. Tyrimą vykdė Florida Atlantic University ir Mykolo Romerio universitetas, o stebėjime dalyvavo 394 mokiniai nuo 9 iki 14 metų, jų santykiai buvo sekami tris semestrus.

    Nors vaikai ir toliau mokėsi tose pačiose klasėse, maždaug trečdalis artimiausių draugysčių per stebėjimo laikotarpį nutrūko. Tyrimo autoriai pažymi, kad dažniausiai lūžį nulėmė būtent motinos išsakyta neigiama nuomonė apie konkrečią draugystę.

    Kaip „suveikia“ nepritarimas

    Tėvai neretai mano, kad draudimas privers vaiką susimąstyti ir pačiam atsitraukti nuo žalingos įtakos. Tyrimo išvados rodo kitą mechanizmą: nepritarimas dažnai veikia kaip tiesioginis socialinis „stabdis“, mažinantis galimybes susitikti ir didinantis psichologinį spaudimą atsisakyti ryšio.

    „Motinos yra labai veiksmingos santykių „vykdytojos“. Dauguma draugysčių neišgyvena motinos pasmerkimo“, – sakė Florida Atlantic University psichologijos profesorius Brettas Laursenas.

    Pasak tyrėjų, dalis vaikų nutraukia santykį todėl, kad nori įtikti tėvams, priima jų argumentus arba susiduria su praktiškais ribojimais. „Gali būti, kad paauglys leidžiasi įtikinamas. Arba nori, kad tėvai būtų patenkinti. Arba draugystę užgniaužia tėvų nustatyti apribojimai“, – sakė pirmoji tyrimo autorė Goda Kaniušonytė.

    Kitu atveju draugystė nesubyra iš karto, bet palaipsniui praranda kokybę. Kai vaikas nuolat girdi kritiką apie draugą, santykyje atsiranda įtampa, mažėja šiluma ir parama, o draugas gali jaustis nepageidaujamas. Ilgainiui ryšys tampa toks nepatogus, kad nutrūksta savaime.

    Kodėl tai nebūtinai gera žinia

    Nors „uždraustas“ draugas dažnai iš tiesų dingsta iš vaiko kasdienybės, mokslininkai ragina tokios baigties nelaikyti pergale. Nutraukta draugystė gali reikšti, kad vaikas laikinai lieka be artimų ryšių arba yra priverstas rinktis iš mažiau tinkamų alternatyvų.

    Tyrėjai pabrėžia ir rizikas vaiko emocinei savijautai: socialinis atstūmimas, vienišumas ir silpnesnis draugų palaikymas gali didinti pažeidžiamumą bendraamžių patyčioms. Vaikai, neturintys draugų, dažniau atsiduria pažeidžiamoje pozicijoje klasėje ir kieme, o tai gali atsiliepti pasitikėjimui savimi bei elgesiui.

    Tyrime taip pat pastebėtas amžiaus skirtumas. Jaunesni vaikai po motinos įsikišimo dažniau patirdavo palaikymo sumažėjimą draugystėje, o vyresniems tai greičiau tapdavo tiesioginiu signalu ryšį nutraukti. Vis dėlto bendras scenarijus kartojosi abiejose grupėse: nepritarimas, prastėjanti santykių kokybė ir galiausiai išsiskyrimas.

    Ką siūlo mokslininkai vietoj draudimų

    Autoriai siūlo alternatyvą, kuri iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti mažiau „griežta“, bet ilgainiui veiksmingesnė. Vietoj draudimų rekomenduojama stiprinti ryšį su vaiku, kurti namuose šiltą ir palaikančią atmosferą, o rizikingas situacijas aptarti ramiai ir konkrečiai.

    „Vietoj sunkios rankos geriau kurti namuose šilumos ir palaikymo atmosferą. Tai ne tik stiprina ryšį su tėvais, bet ir padeda vaikams atsispirti neigiamam bendraamžių spaudimui bei kurti sveikas draugystes“, – sakė B. Laursenas.

    Specialistų požiūriu, tėvų tikslas turėtų būti ne greitai „nukirsti“ nepatinkančią draugystę, o padėti vaikui ugdyti socialinius įgūdžius ir gebėjimą atpažinti riziką. Tai ypač svarbu paauglystėje, kai draugų įtaka didėja, o vien draudimai gali paskatinti slaptą bendravimą ir silpnesnį atvirumą namuose.

  • Nuo 2027 metų – naujas reikalavimas mokyklų vadovams: Savivaldybėje pristatytos MRU studijos

    Nuo 2027 metų – naujas reikalavimas mokyklų vadovams: Savivaldybėje pristatytos MRU studijos

    Kas pristatyta Vilkaviškyje?

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje surengtame susitikime Mykolo Romerio universiteto atstovai pristatė studijų kryptis ir galimybes, aktualias švietimo įstaigų vadovams bei ketinantiems jais tapti. Dėmesys skirtas pedagogikos ir vadybos studijoms, taip pat konkrečiai Švietimo vadovų magistrantūros programai.

    Renginyje dalyvavo savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė ir rajono švietimo įstaigų vadovai. Pasak organizatorių, tikslas buvo aiškiai įvardyti artėjančius reikalavimus ir pasiūlyti realius kelius jiems pasirengti.

    Kodėl tai svarbu iki 2027 metų?

    Susitikime akcentuota, kad nuo 2027 metų rugsėjo 1 dienos ugdymo įstaigų vadovams numatomas reikalavimas turėti magistro laipsnį. Dėl to švietimo bendruomenė raginama iš anksto planuoti studijas, kad pokyčiai netaptų kliūtimi nei vadovų karjerai, nei įstaigų stabilumui.

    Universiteto atstovai pabrėžė, kad vadovų kompetencijos švietime apima ne tik administravimą, bet ir strateginį planavimą, komandos valdymą, kokybės užtikrinimą bei pokyčių įgyvendinimą. Būtent šios sritys dažniausiai keliamos kaip prioritetinės, kai švietimo sistema patiria reformų ir finansavimo bei personalo iššūkių.

    Ką akcentavo MRU atstovai ir praktikė?

    MRU Sūduvos akademijos dekanė dr. Raimonda Bogužaitė pristatė studijų programų naujoves ir galimus studijų kelius regiono švietimo specialistams. MRU Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto prodekanas prof. dr. Linas Selmistraitis aptarė vadybos krypties studijų galimybes, kurios aktualios tiek esamiems, tiek būsimiems vadovams.

    Apie Švietimo vadovų magistrantūros studijų programą kalbėjo ir ją studijuojanti Trakų rajono Lentvario pradinės mokyklos direktorė Živilė Barkauskaitė. Praktinis požiūris, anot dalyvių, padėjo geriau suprasti, kaip studijos dera su vadovo darbu ir kokių kompetencijų jos suteikia kasdienėms situacijoms mokykloje.

    „Nuolat kintanti švietimo sistema kelia naujus reikalavimus vadovams, todėl svarbu sudaryti galimybes rajono švietimo bendruomenei laiku pasirengti pokyčiams ir stiprinti profesines kompetencijas“, – sakė vicemerė Daiva Riklienė.

    Susitikimo dalyviai sutarė, kad iš anksto suplanuotas pasirengimas gali sumažinti riziką, jog artėjant pokyčiams pritrūks kvalifikuotų kandidatų į vadovų pozicijas. Savivaldybėms tai taip pat reiškia poreikį laiku įvertinti, kiek vadovų ir potencialių kandidatų turėtų atitikti atnaujintus kvalifikacinius reikalavimus.

  • Kvietiškis mini 100 metų: nuo žemės ūkio mokyklos iki MRU Sūduvos akademijos šiandien

    Kvietiškis mini 100 metų: nuo žemės ūkio mokyklos iki MRU Sūduvos akademijos šiandien

    Marijampolėje, J. Basanavičiaus aikštėje, atidaryta paroda 100-mečio permainų vingiai: nuo žemesniosios žemės ūkio mokyklos iki universiteto. Ji žymi simbolinę sukakties pradžią ir primena, kaip 1926 metais įkurta Kvietiškio žemesnioji žemės ūkio mokykla per šimtmetį virto šiandienine MRU Sūduvos akademijos istorijos dalimi.

    Parodoje akcentuojama, kad Kvietiškis daugybei žmonių buvo ne tik mokymo įstaiga, bet ir vieta, kur formavosi profesinis kelias, užsimezgė draugystės ir gimė asmeniniai pasirinkimai. Šimtmetį apimantis pasakojimas sujungia skirtingas kartas, kurios čia mokėsi, dirbo ar bendradarbiavo su bendruomene.

    Šventės akcentai ir bendruomenė

    Minėjimas tęsėsi istoriniame Kvietiškio pastate, kur susirinko bendruomenės nariai, alumnai, partneriai ir svečiai. Renginys pradėtas tylos minute, pagerbiant išėjusius mokytojus, darbuotojus ir bendruomenės žmones, kurių indėlis liko įstaigos atmintyje.

    Istorikas Rimvydas Urbonavičius apžvelgė pagrindinius įstaigos virsmus per skirtingus laikotarpius, kai kito pavadinimai, mokymo kryptys ir organizacinė struktūra. Jo akcentas išliko aiškus: nepaisant permainų, Kvietiškio esmė buvo ir yra žmogaus ugdymas bei praktinių gebėjimų puoselėjimas.

    Sveikinimai ir žinutė ateičiai

    Susirinkusiuosius sveikino Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda ir vicemeras Artūras Visockis, pabrėžę šios mokymo įstaigos reikšmę regionui bei jos indėlį ugdant specialistus ir stiprinant vietos tapatybę. Renginyje taip pat dalyvavo Seimo narys Karolis Podolskis.

    Sveikinimo žodžius tarė ir Mykolo Romerio universiteto vicerektorius Saulius Spurga, akademijos dekanė Raimonda Bogužaitė, buvęs kolegijos direktorius Sigitas Valančius bei socialiniai partneriai. Kalbėjusieji kartojo bendrą mintį, kad istorinė atmintis čia svarbi ne mažiau nei gebėjimas prisitaikyti prie šiuolaikinių studijų ir darbo rinkos poreikių.

    Muzika, grąžinusi Kvietiškio dvasią

    Renginiui išskirtinės šilumos suteikė muzikinė programa: šiai progai vėl susibūręs ansamblis „Aistuva“ į sceną sugrąžino dainas ir prisiminimus, atpažįstamus skirtingų laidų alumnams. Pasirodymas tapo emociniu tiltu tarp skirtingų kartų, kurioms Kvietiškis buvo svarbi gyvenimo stotelė.

    Minėjimo pabaigoje nuskambėjo Kvietiškio himnas Kvietiškis – jaunystės namai, tapęs jautriu šventės akcentu. Sukakties renginiai priminė, kad šimtas metų telpa ne tik dokumentuose ar pavadinimų kaitoje, bet ir žmonių istorijose, kurios šią vietą išlaiko gyvą.

  • Vilnius baigė 2025 metų jaunimo tyrimus: ką rodo duomenys ir kur reikės keisti politiką?

    Du tyrimai, skirti sprendimams

    Vilniaus miesto savivaldybė kartu su Vilniaus jaunimo politikos centru 2025 metais įgyvendino du tyrimus, kuriais siekta sustiprinti įrodymais grįstą jaunimo politiką. Jie apėmė jaunimo politikos kokybės vertinimą ir jaunimo situacijos mieste analizę.

    Abiejų tyrimų tikslas buvo ne tik aprašyti padėtį, bet ir suteikti pagrindą konkretiems sprendimams: kaip geriau planuoti paslaugas, kur nukreipti finansavimą ir kaip tikslinti priemones skirtingoms jaunų žmonių grupėms.

    Jaunimo politikos kokybės vertinimas

    Jaunimo politikos kokybės vertinimo tyrimas orientuotas į tai, kaip Vilniuje formuojama ir įgyvendinama jaunimo politika, ir kur jos grandys veikia efektyviausiai. Tyrimą atliko Mykolo Romerio universiteto tyrėjai, remdamiesi nacionaliniu lygmeniu patvirtinta ir Vilniui pritaikyta metodika.

    Duomenys rinkti kokybiniais metodais: pusiau struktūruotais interviu ir fokus grupėmis su jaunimo politiką formuojančiais bei įgyvendinančiais dalyviais. Tokia prieiga leidžia ne tik fiksuoti problemas, bet ir suprasti jų priežastis, pavyzdžiui, koordinavimo spragas ar informacijos perdavimo trūkumus.

    Įgyvendinimas vyko 2025 metais nuo gegužės iki gruodžio: parengtas tyrimo dizainas, atlikta esamų duomenų analizė, įvykdytas empirinis etapas ir parengta ataskaita. Tyrimo pagrindu suformuluotos rekomendacijos, nukreiptos į kokybės, efektyvumo ir praktinio įgyvendinimo stiprinimą.

    Jaunimo situacijos identifikavimas

    Antrasis tyrimas buvo skirtas jaunimo situacijos identifikavimui, siekiant visapusiškai įvertinti jaunų žmonių padėtį Vilniuje ir sprendimus grįsti duomenimis. Tyrimas atliktas remiantis Jaunimo reikalų agentūros parengta metodika.

    Šiuo atveju akcentuota antrinių duomenų analizė ir kiekybinio tyrimo rezultatų interpretavimas, kuriuos surinko nepriklausoma tyrimų organizacija. Tokia struktūra leidžia palyginti Vilniaus rodiklius platesniame kontekste ir aiškiau matyti, kur miestas išsiskiria, o kur atsilieka.

    Tyrimas taip pat vyko 2025 metais nuo gegužės iki gruodžio: išgryninti poreikiai, adaptuota metodika, surinkti ir išanalizuoti antriniai duomenys, įvertinti kiekybiniai rezultatai ir parengta ataskaita. Išvados ir rekomendacijos numatytos kaip praktinis pagrindas tobulinti priemones, kurios atliepia skirtingus jaunimo poreikius.

    Vilniaus savivaldybė nurodo, kad tyrimų rezultatai turėtų tapti atspirties tašku planuojant tolesnius sprendimus ir vertinant, ar jaunimo politika pasiekia tuos, kam ji labiausiai reikalinga. Toks duomenimis grįstas modelis vis dažniau tampa standartu savivaldybėms, siekiančioms aiškiai pamatuojamo poveikio.