Marijampolėje, J. Basanavičiaus aikštėje, atidaryta paroda 100-mečio permainų vingiai: nuo žemesniosios žemės ūkio mokyklos iki universiteto. Ji žymi simbolinę sukakties pradžią ir primena, kaip 1926 metais įkurta Kvietiškio žemesnioji žemės ūkio mokykla per šimtmetį virto šiandienine MRU Sūduvos akademijos istorijos dalimi.
Parodoje akcentuojama, kad Kvietiškis daugybei žmonių buvo ne tik mokymo įstaiga, bet ir vieta, kur formavosi profesinis kelias, užsimezgė draugystės ir gimė asmeniniai pasirinkimai. Šimtmetį apimantis pasakojimas sujungia skirtingas kartas, kurios čia mokėsi, dirbo ar bendradarbiavo su bendruomene.
Šventės akcentai ir bendruomenė
Minėjimas tęsėsi istoriniame Kvietiškio pastate, kur susirinko bendruomenės nariai, alumnai, partneriai ir svečiai. Renginys pradėtas tylos minute, pagerbiant išėjusius mokytojus, darbuotojus ir bendruomenės žmones, kurių indėlis liko įstaigos atmintyje.
Istorikas Rimvydas Urbonavičius apžvelgė pagrindinius įstaigos virsmus per skirtingus laikotarpius, kai kito pavadinimai, mokymo kryptys ir organizacinė struktūra. Jo akcentas išliko aiškus: nepaisant permainų, Kvietiškio esmė buvo ir yra žmogaus ugdymas bei praktinių gebėjimų puoselėjimas.
Sveikinimai ir žinutė ateičiai
Susirinkusiuosius sveikino Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda ir vicemeras Artūras Visockis, pabrėžę šios mokymo įstaigos reikšmę regionui bei jos indėlį ugdant specialistus ir stiprinant vietos tapatybę. Renginyje taip pat dalyvavo Seimo narys Karolis Podolskis.
Sveikinimo žodžius tarė ir Mykolo Romerio universiteto vicerektorius Saulius Spurga, akademijos dekanė Raimonda Bogužaitė, buvęs kolegijos direktorius Sigitas Valančius bei socialiniai partneriai. Kalbėjusieji kartojo bendrą mintį, kad istorinė atmintis čia svarbi ne mažiau nei gebėjimas prisitaikyti prie šiuolaikinių studijų ir darbo rinkos poreikių.
Muzika, grąžinusi Kvietiškio dvasią
Renginiui išskirtinės šilumos suteikė muzikinė programa: šiai progai vėl susibūręs ansamblis „Aistuva“ į sceną sugrąžino dainas ir prisiminimus, atpažįstamus skirtingų laidų alumnams. Pasirodymas tapo emociniu tiltu tarp skirtingų kartų, kurioms Kvietiškis buvo svarbi gyvenimo stotelė.
Minėjimo pabaigoje nuskambėjo Kvietiškio himnas Kvietiškis – jaunystės namai, tapęs jautriu šventės akcentu. Sukakties renginiai priminė, kad šimtas metų telpa ne tik dokumentuose ar pavadinimų kaitoje, bet ir žmonių istorijose, kurios šią vietą išlaiko gyvą.
Leave a Reply