Tag: Nacionalinė Asamblėja

  • „Fitch“ smogė Prancūzijai: perspektyva pabloginta, valdžia skuba prastumti 2027 biudžetą

    „Fitch“ smogė Prancūzijai: perspektyva pabloginta, valdžia skuba prastumti 2027 biudžetą

    Prancūzijos vyriausybė skelbia sieksianti „atsakingo“ 2027 metų biudžeto, kai reitingų agentūra „Fitch“ pakeitė šalies kredito reitingo perspektyvą iš stabilios į neigiamą. Nors reitingas paliktas A+ lygyje, perspėjama, kad viešųjų finansų trajektorija po 2027 metų rinkimų kelia vis daugiau abejonių.

    „Fitch“ sprendimą argumentuoja silpnesnėmis ekonomikos augimo perspektyvomis, brangstančiu skolinimusi ir didesniu, nei anksčiau tikėtasi, biudžeto deficitu. Agentūra taip pat pabrėžė, kad politinis susiskaldymas ir įtempta socialinė situacija apsunkina ilgalaikį fiskalinį konsolidavimą.

    Ekonomika stringa, spaudimas didėja

    Papildomą įtampą sustiprino naujausi Prancūzijos statistikos duomenys: bendrasis vidaus produktas trečiąjį ketvirtį sumažėjo 0,1 proc., po antrojo ketvirčio stagnacijos ir 0,2 proc. kritimo pirmąjį ketvirtį. Tokia dinamika signalizuoja silpną vidaus paklausą ir menką investicijų pagreitį, o tai apsunkina deficito mažinimą be papildomų sprendimų išlaidų ir pajamų pusėse.

    Tuo pat metu „Fitch“ pažymi ir teigiamus veiksnius, kurie kol kas palaiko Prancūzijos reitingą: didelę ir diversifikuotą ekonomiką, euro zonos narystę, institucijų atsparumą bei palyginti tvirtą bankų sektorių. Vis dėlto agentūra leidžia suprasti, kad esant nepalankiai politikos ir augimo kombinacijai, erdvė klaidoms mažėja.

    Valdžia kartoja: biudžetas turi būti priimtas

    Ekonomikos ir finansų ministras Rolandas Lescure’as pareiškė, kad vyriausybė „atkreipia dėmesį“ į „Fitch“ sprendimą ir mato jame signalą dėl būtinybės iki metų pabaigos patvirtinti biudžetą. Pasak ministro, tikslas yra aiškus: mažinti deficitą ir grąžinti viešuosius finansus į tvaresnę trajektoriją, numatant 5 proc. ar mažesnį deficitą.

    „Šis vertinimas patvirtina absoliutų poreikį iki metų pabaigos priimti atsakingą biudžetą, kuris leistų mažinti deficitą iki 5 proc.“, – sakė Rolandas Lescure’as.

    Ministras taip pat pabrėžė, kad neapibrėžtoje tarptautinėje aplinkoje verslui ir investuotojams būtinas aiškumas, todėl vilkinimas brangiai kainuotų. Kartu jis anksčiau viešai yra pripažinęs, kad ekonomika iš esmės sustingusi, o be patvirtinto biudžeto šalis rizikuotų dar labiau prarasti kontrolę.

    49.3 ir ordinansai: svarstomi nepopuliarūs keliai

    Didžiausia problema – politinė aritmetika. Neturint tvirtos daugumos Nacionalinėje Asamblėjoje, biudžeto priėmimas balsuojant išlieka neaiškus, ypač artėjant prezidento rinkimams ir galimai vėlesniems parlamento rinkimams.

    „Fitch“ vertinimu, biudžetas vis dėlto gali būti prastumtas pasitelkiant konstitucinius mechanizmus, net jei parlamente nėra stabilios daugumos. Prancūzijoje tam dažniausiai minima Konstitucijos 49.3 straipsnio procedūra, leidžianti priimti įstatymą be balsavimo, jei nepavyksta patvirtinti nepasitikėjimo vyriausybe.

    Taip pat aptariama galimybė biudžetą tvirtinti ordinansais, tačiau tai būtų itin jautrus precedentas: tokia praktika biudžetui, nuo Penktosios Respublikos įkūrimo 1958 metais, iš esmės nenaudota. Ekonomistai perspėja, kad nors trumpuoju laikotarpiu tai sumažintų nežinią, ilgalaikis pasitikėjimas fiskaline politika priklausytų nuo to, ar sprendimai išliks stabilūs po rinkimų ciklo.

    Rinkoms svarbiausia žinia – ar Prancūzija sugebės nuosekliai mažinti deficitą ir stabilizuoti skolą ekonomikai augant lėčiau, o skolinimosi kainai išliekant aukštesnei nei ankstesniais metais. Būtent ši kombinacija, pasak reitingų agentūrų ir analitikų, artimiausiais ketvirčiais taps pagrindiniu išbandymu Paryžiui.

  • Prancūzija užsimojo prieš kripto milijonierius: išeinant – mokestis nuo 800 000 eurų

    Prancūzija užsimojo prieš kripto milijonierius: išeinant – mokestis nuo 800 000 eurų

    Prancūzijoje įsibėgėja diskusijos, kurios gali iš esmės pakeisti turtingų kriptoturto savininkų planus persikelti gyventi į užsienį. Nacionalinės Asamblėjos finansų komitetas pritarė siūlymui nuo 2027 metų sausio 1 dienos vadinamąjį išvykimo mokestį taikyti ne tik akcijoms, bet ir kripto turtui.

    Šiuo metu Prancūzijos išvykimo mokestis taikomas, kai asmuo bent šešerius iš pastarųjų dešimties metų buvo laikomas mokesčių rezidentu ir išvykdamas iš šalies turi vertybinių popierių, kurių bendra vertė viršija 800 000 eurų. Siūlymas numato analogišką ribą taikyti ir namų ūkio kripto portfeliui, įskaitant turtą užsienio platformose bei savarankiškai valdomose piniginėse.

    Pagal komitete svarstytą modelį, kaip ir vertybinių popierių atveju, mokėjimas būtų atidedamas persikeliant į Europos Sąjungos šalis ir kai kurias kitas valstybes. Mokestis galėtų būti panaikinamas, jei turtas neišparduodamas ir išlaikomas nuo dvejų iki penkerių metų, tačiau konkrečios detalės dar gali keistis.

    Registras piniginėms ir baudos

    Kartu finansų komitetas pritarė ir kitam siūlymui, kuris aktualus didesnes sumas laikantiems investuotojams. Numatyta pareiga deklaruoti savarankiškai valdomas pinigines, jei metų pabaigoje jose laikomo kriptoturto bendra vertė siekia bent 100 000 eurų.

    Už nedeklaravimą būtų siūloma taikyti iki 10 000 eurų baudą. Iki šiol Prancūzijoje daugiausia dėmesio skiriama užsienyje atidarytų kripto sąskaitų deklaravimui, o savarankiškos piniginės dažnai lieka už oficialios atskaitomybės ribų.

    Kriptovaliutų bendruomenės atstovai kritikuoja tokią kryptį, pabrėždami duomenų saugumo riziką ir galimą nusikaltėlių dėmesį. Pranešama, kad Prancūzijoje fiksuojamas kripto turto savininkų pagrobimų ir prievartavimo šuolis, o tai didina jautrumą bet kokiems centralizuotiems registrams.

    Ką dar planuojama keisti?

    Parlamentarai taip pat svarstė apmokestinimo išplėtimą kripto keitimui į stabilias monetas, kurios paprastai susietos su valiuta, pavyzdžiui, JAV doleriu. Siūlymo esmė – tokį keitimą laikyti apmokestinamu įvykiu nuo 2027 metų, kai dabar mokestis dažniausiai atsiranda tik išsigryninant ar atsiskaitant kripto turtu.

    Dar viena komitete palaikyta kryptis – leisti kripto nuostolius užskaityti prieš pelną ilgesnį laikotarpį, iki dešimties metų. Be to, siūlyta didinti baudas už mokesčių administratoriaus prašomų dokumentų nepateikimą iki 50 000 eurų už kiekvieną atskirą prašymą, tačiau galutinės formuluotės dar bus derinamos.

    Kas toliau?

    Svarbu tai, kad komiteto sprendimai dar nereiškia galutinio įstatymo. Prancūzijos biudžeto ir mokesčių pakeitimai turės būti svarstomi iš naujo, o siūlymai dėl kripto turto apmokestinimo privalės pereiti balsavimus Nacionalinėje Asamblėjoje ir vėliau Senate.

    Platesniame kontekste Prancūzija, kaip ir kitos Europos valstybės, siekia griežtinti kripto rinkos priežiūrą, derindama ją su ES reguliavimu ir fiskaliniais tikslais. Tuo pat metu valdžiai teks atsakyti į klausimą, kaip subalansuoti mokesčių surinkimą, investicinio patrauklumo konkurenciją ir gyventojų saugumo rizikas.

  • Pietų Korėjos investuotojai siekia dar vieno kriptoturto mokesčio atidėjimo, valdžia nesitraukia

    Pietų Korėjos investuotojai siekia dar vieno kriptoturto mokesčio atidėjimo, valdžia nesitraukia

    Pietų Korėjoje vėl įsibėgėja diskusija dėl kriptoturto apmokestinimo: dalis investuotojų ir rinkos dalyvių ragina dar kartą nukelti planuojamą mokestį, tačiau valdžios institucijos laikosi numatyto grafiko. Kriptoturto pajamų apmokestinimas šalyje turėtų startuoti 2027 metų sausio 1 dieną.

    Pagal planą būtų taikomas 22 proc. efektyvus tarifas, kuris susideda iš 20 proc. bazinio mokesčio ir 2 proc. vietinio mokesčio. Mokestis būtų skaičiuojamas nuo metinio pelno iš skaitmeninio turto, viršijančio 2 500 000 Pietų Korėjos vonų, tai yra apie 1 600 eurų.

    Apmokestinimas apimtų pajamas iš kriptoturto pardavimo ir perleidimo, taip pat tam tikras su skaitmeniniu turtu susijusias pajamas, pavyzdžiui, iš skolinimo. Kritikai teigia, kad praktinis įgyvendinimas vis dar kelia klausimų, ypač dėl duomenų surinkimo, sandorių atsekamumo ir platformų teikiamų ataskaitų vienodinimo.

    Diskusijos paaštrėjo, kai piliečiai ėmė aktyviai naudotis Nacionalinės Asamblėjos elektroninių peticijų sistema, leidžiančia inicijuoti teisėkūros svarstymą. Peticijos, per 30 dienų surenkančios 50 000 patvirtintų parašų, automatiškai perduodamos atsakingam komitetui oficialiai peržiūrai.

    Naujausia peticija, kuria siūloma kriptoturto mokesčio įsigaliojimą atidėti dar dvejiems metams, pasiekė reikiamą 50 000 parašų ribą ir dabar turės būti svarstoma komitete. Jos autoriai pabrėžia, kad dalis investuotojų patyrė nuostolių, o rinkos svyravimai ir ne iki galo parengta infrastruktūra gali sumažinti realiai surenkamas biudžeto pajamas.

    „Daugelis kriptoturto investuotojų sėdi ant didelių nuostolių, o pramonei taikyti mokestį dabar būtų neteisinga“, – teigiama peticijoje.

    Tuo metu valdžia signalizuoja, kad planas išlieka galioti. Kandidatas į ekonomikos ir finansų ministro postą Lee Hyoung-Il viešai nurodė, jog apmokestinimas numatytas pagal grafiką, o Nacionalinė mokesčių tarnyba vėliau šiais metais ketina paskelbti detalesnius taikymo standartus.

    Kriptoturto mokesčio startas Pietų Korėjoje jau buvo atidėtas ne kartą nuo tada, kai tema aktyviau imta svarstyti 2022 metais. Dėl to rinkoje susiformavo lūkestis, kad politinis spaudimas ir šįkart gali baigtis kompromisu, tačiau kol kas sprendimų priėmėjų pozicija aiški: apmokestinimas bus įvestas, o techniniai klausimai turi būti išspręsti iki įsigaliojimo datos.

  • Paryžiuje kyla pasipriešinimas naujam Nacionalinės Asamblėjos paviljonui: beveik 100 000 parašų

    Paryžiuje kyla pasipriešinimas naujam Nacionalinės Asamblėjos paviljonui: beveik 100 000 parašų

    Peticija artėja prie 100 000

    Paryžiuje įsibėgėja ginčas dėl planuojamo naujo priėmimo paviljono prie Nacionalinės Asamblėjos rūmų Palais-Bourbon. Internetinė peticija, raginanti stabdyti projektą, publikavimo metu buvo surinkusi beveik 100 000 parašų.

    Kritikai teigia, kad planuojamas šiuolaikinio stiklo statinys pakeistų istorinį 1888 metais pastatytą akmeninį paviljoną. Anot jų, tai būtų ne tik architektūrinis, bet ir paveldosauginis lūžis vienoje jautriausių Senos krantinių vietų.

    Kas labiausiai kelia aistras?

    Projektą palaiko Nacionalinės Asamblėjos vadovybė, argumentuodama, kad reikalingos patogesnės erdvės lankytojams. Numatyta, jog naujame paviljone atsirastų informavimo ir edukacinės zonos, taip pat kavinė ir suvenyrų parduotuvė.

    Tačiau paveldo apsaugos organizacija Sites & Monuments mano, kad tokios funkcijos parlamentui yra antraeilės, o pats sprendimas griauti istorinį paviljoną – pernelyg radikalus. Organizacija pabrėžia, kad teritorija patenka į saugomo paveldo reglamentavimo zoną, o bet koks ryškus pokytis gali paveikti viso urbanistinio ansamblio vientisumą.

    „Problema ta, kad šis pastatas suardytų simetriją ir įneštų daug naujos medžiagos, pirmiausia stiklo“, – sakė Sites & Monuments vadovas Julienas Lacaze.

    Jo teigimu, planuojamas sprendimas keistų vietos charakterį keliais aspektais: atsirastų didelis stiklo kiekis aplinkoje, kur dominuoja akmuo, būtų pakeista istorinių fasadų ir krantinės linijų dermė. Kritikai taip pat akcentuoja, kad nugriautas paveldinis elementas nebegalėtų būti sugrąžintas.

    Kaina ir leidimų kelias

    Diskusijas kursto ir numatoma projekto kaina – 52,8 mln. eurų. Nors skelbiama, kad lėšos būtų užtikrinamos pačios institucijos, o ne papildomai skiriamos iš valstybės biudžeto, oponentai pabrėžia viešųjų finansų jautrumą ir riziką, kad galutinė suma statybų metu gali išaugti.

    Pasak projekto kritikų, ankstesni leidimų bandymai esą susidūrė su taisyklėmis, taikomomis saugomoms teritorijoms, todėl procedūros buvo koreguojamos. Būtent dėl to pastaruoju metu itin daug dėmesio sulaukė Paryžiaus tarybos sprendimai, susiję su urbanistinių nuostatų pritaikymu, kad projektas atitiktų reikalavimus.

    „Pavojingiausia yra sunaikinti istorinį pastatą. Kai nugriauni ir pastatai tai, kas nedera su aplinka, sprendimo neįmanoma atšaukti“, – sakė Julienas Lacaze.

    Jis taip pat teigia, kad esama alternatyvų, kurios leistų išlaikyti 1888 metų paviljoną ir pritaikyti jį šiuolaikiniams poreikiams. Kaip vieną iš pavyzdžių jis mini japonų architektų studijos SANAA siūlytą kryptį, kai šiuolaikiškumas derinamas su akmens tąsa, o ne dominuojančiu stiklu.

    Politinis fonas ir kas bus toliau

    Peticiją palaiko įvairių politinių pažiūrų veikėjai, o tai rodo, kad klausimas peržengė vien architektūros bendruomenės ribas. Kritikai projektą sieja ir su politiniu noru palikti ryškų pėdsaką kadencijoje, pristatant statinį kaip institucijos atvirumo simbolį.

    Tuo metu Paryžiaus savivaldybė yra nurodžiusi, kad projektas dar turės pereiti statybos leidimo procedūras, o savivaldybės vaidmuo bus konsultacinis. Vis dėlto oponentai tvirtina, kad sprendimai dėl urbanistinių taisyklių jau rodo politinį pritarimą projekto krypčiai.

    „Darysime viską, kas teisėta. Turime teisę rinkti parašus ir ginčyti leidimą teisme“, – sakė Julienas Lacaze.

    Artimiausi mėnesiai turėtų parodyti, ar peticija peraugs į formalų teisinį ginčą dėl statybos leidimo ir paveldo apsaugos reikalavimų. Organizacija, inicijavusi kampaniją, skelbia ketinanti dalyvauti viešo svarstymo procesuose ir, prireikus, siekti sprendimo per teismus.

  • Paryžiuje bręsta ginčas dėl Nacionalinės Asamblėjos paviljono: peticiją pasirašė beveik 100 000

    Paryžiuje bręsta ginčas dėl Nacionalinės Asamblėjos paviljono: peticiją pasirašė beveik 100 000

    Stiklas prieš paveldą

    Paryžiuje įsibėgėja pasipriešinimas planuojamam naujam Nacionalinės Asamblėjos priėmimo paviljonui šalia Palais-Bourbon. Peticija prieš projektą, inicijuota paveldo gynėjų, rugpjūčio 7 dieną artėjo prie 100 000 parašų ribos.

    Ginčas kilo dėl sumanymo nugriauti 1888 metais statytą akmeninį paviljoną ir jo vietoje pastatyti šiuolaikinę stiklo konstrukciją. Joje numatoma įrengti parduotuvę, kavinę ir edukacines erdves lankytojams.

    „Problema ta, kad šis pastatas suardytų simetriją ir į istorinę aplinką įneštų didžiulius stiklo kiekius“, – sakė asociacijos Sites & Monuments vadovas Julienas Lacaze.

    Asociacija pabrėžia, kad planuojama statyba vyktų išskirtinės apsaugos teritorijoje: tai reikšmingas paveldo objektas Paryžiaus 7-ajame rajone, taip pat zona, siejama su UNESCO saugomu Senos krantinių urbanistiniu ansambliu. Kritikai tvirtina, jog stiklo masė ir tūriai vizualiai konfliktuotų su akmeniu dominuojančia aplinka ir keistų istorinę panoramą.

    Kaina ir procedūros kelia klausimų

    Prie architektūrinių argumentų prisideda ir finansiniai: viešai minėtas projekto biudžetas siekia 52,8 mln. eurų. Nors nurodoma, kad projektas būtų finansuojamas pačios Nacionalinės Asamblėjos lėšomis, oponentai teigia, kad tai vis tiek yra mokesčių mokėtojų pinigai ir tokios išlaidos taupymo laikotarpiu atrodo sunkiai pagrindžiamos.

    Anot Julieno Lacaze, projekto eiga esą buvo nepakankamai skaidri: po architektūrinio konkurso beveik metus trūko informacijos apie sprendimų priėmimą, o pirmasis leidimo derinimas, kaip teigiama, susidūrė su neatitikimais vietos planavimo dokumentams. Vėliau, pasak jo, buvo inicijuoti tiksliniai pakeitimai, kad projektas atitiktų taisykles.

    Politinis fonas ir kitas variantas

    Kritikai tvirtina, kad egzistuoja ir kompromisiniai sprendimai, leidžiantys atnaujinti lankytojų priėmimo infrastruktūrą negriaunant istorinio paviljono. Kaip alternatyva minimas ir architektų biuro SANAA pasiūlytas kelias: išsaugoti 1888 metų pastatą ir praplėsti jį šiuolaikiška, tačiau su aplinka labiau derančia akmens architektūra.

    Asociacijos kampaniją, jų teigimu, palaiko skirtingų politinių pažiūrų veikėjai, o tai rodo, kad klausimas peržengė vien architektūros bendruomenės ribas. Tuo pat metu Paryžiaus miesto valdžia laikosi pozicijos, jog projektas skirtas modernizuoti lankytojų priėmimą ir dar turės pereiti įprastą leidimų derinimo procedūrą, kurioje savivaldybė dalyvaus patariamuoju balsu.

    „Norime išsaugoti vietą, kuri priklauso visam pasauliui“, – sakė Julienas Lacaze.

    Paveldo gynėjai teigia ketinantys toliau rinkti parašus, dalyvauti viešuose svarstymuose ir, jei bus išduotas statybos leidimas, jį skųsti teismui. Galutinis sprendimas priklausys nuo to, kaip bus įvertintas planavimo taisyklių atitikimas, poveikis saugomai aplinkai ir visuomenės interesas.

  • Prancūzija griežtina tvarką dėl free party: baudos iki 30 000 eurų ir atsakomybė dalyviams

    Prancūzija griežtina tvarką dėl free party: baudos iki 30 000 eurų ir atsakomybė dalyviams

    Prancūzijoje bręsta reikšmingi pokyčiai elektroninės muzikos gerbėjams: Nacionalinė Asamblėja pradeda svarstyti Vyriausybės projektą, kuriuo siekiama griežčiau reguliuoti neleistinus lauko renginius, vadinamus free party. Šios iniciatyvos tikslas – greitesnės ir griežtesnės priemonės viešajai tvarkai ir saugumui užtikrinti.

    Įstatymo projektą, vadinamą „Ripost“, pristatantis vidaus reikalų ministras Laurent Nuñez teigia, kad valstybė turi turėti daugiau svertų reaguoti į susibūrimus, kurie trikdo vietos bendruomenių ramybę. Tekstas apima platesnį priemonių paketą, tačiau daugiausia dėmesio sulaukia būtent nuostatos dėl free party.

    Kas yra free party?

    Free party judėjimas Europoje siejamas su 9-ojo dešimtmečio pabaigoje Jungtinėje Karalystėje išpopuliarėjusiais nepriklausomais techno renginiais. Pagrindinė idėja – saviorganizacija, dažniausiai nemokamas įėjimas ir renginio vietos, kurios pasirenkamos už klubų ribų, pavyzdžiui, laukuose ar apleistose teritorijose.

    Skirtingai nuo komercinių renginių, tokie susibūrimai neretai neturi oficialių leidimų, todėl kyla konfliktų su vietos valdžia ir policija. Kritikai dažniausiai akcentuoja triukšmą, atliekų problemas, eismo trikdžius ir rizikas, susijusias su nepakankama infrastruktūra bei saugumu.

    Siūlomi ribojimai ir baudos

    Prancūzijos Senate jau pritarta daliai „Ripost“ projekto priemonių, kurios mažina ribą, nuo kada apie didesnį susibūrimą privaloma informuoti institucijas: nuo 500 iki 250 žmonių. Taip pat siūloma griežtinti atsakomybę renginių organizatoriams.

    Pagal Senate patvirtintas nuostatas, neleistinų free party organizavimas galėtų užtraukti iki dvejų metų laisvės atėmimo ir iki 30 000 eurų baudą. Be to, įvesta ir itin diskusijų kelianti dalis dėl dalyvių atsakomybės: numatoma iki šešių mėnesių laisvės atėmimo ir iki 7 500 eurų bauda už dalyvavimą.

    Politinis ginčas ir protestai

    Šie siūlymai sulaukė aštrios kritikos iš kairiųjų politikų bei subkultūros atstovų, teigiančių, kad priemonės gali būti neproporcingos ir labiau skirtos atgrasyti, o ne spręsti konkrečias problemas vietoje. Prieštaravimai sustiprėjo po pavasarį vykusių didelių susibūrimų, kai, skirtingais vertinimais, į renginį netoli Buržo miesto susirinko nuo 20 000 iki 40 000 žmonių.

    „Free party scena atsidūrė pavojuje“, – teigiama judėjimą palaikančios grupės Tekno Anti Rep viešame pareiškime.

    Nacionalinė Asamblėja artimiausiomis savaitėmis spręs, ar palikti Senate įrašytas griežtas sankcijas, ar jas švelninti. Diskusijos Prancūzijoje atspindi platesnę Europos tendenciją, kai valstybės bando suderinti jaunimo kultūrines praktikas, viešąją tvarką ir bendruomenių interesus.

    Panašūs procesai jau vyko Italijoje, kur 2022 metais neleistinų lauko vakarėlių organizavimas buvo kriminalizuotas, o sankcijos sugriežtintos. Prancūzijos sprendimas gali tapti dar vienu precedentu, kuris nubrėš ribą tarp toleruojamos alternatyvios kultūros ir griežtesnio viešosios tvarkos reguliavimo.

  • Prancūzijos Senatas atmetė pagalbos mirti įstatymą: kas toliau laukia balsavimo parlamente?

    Prancūzijos Senatas atmetė pagalbos mirti įstatymą: kas toliau laukia balsavimo parlamente?

    Senatas sustabdė įstatymą

    Prancūzijos Senatas 2026 metų sausio 29 dieną atmetė įstatymo projektą, kuriuo siekta reglamentuoti pagalbą mirti. Sprendimas reiškia, kad iniciatyva grįžta į Nacionalinę Asamblėją, kur procesas gali tęstis antruoju svarstymu.

    Senate projektas nebuvo patvirtintas, kai už jį balsavo 122 senatoriai, o prieš buvo 181. Tai atspindi ryškią politinę ir visuomeninę takoskyrą dėl sprendimų gyvenimo pabaigoje.

    Ką siūlė projektas?

    Projektu buvo siūloma leisti suaugusiems žmonėms, sergantiems nepagydomomis ligomis, gauti mirtinų vaistų, jei liga yra pažengusioje ar terminalinėje stadijoje. Numatyta, kad pagalba iš medikų būtų galima tik tais atvejais, kai žmogaus fizinė būklė neleidžia vaisto suvartoti pačiam.

    Teisę kreiptis būtų turėję asmenys nuo 18 metų, Prancūzijos piliečiai arba šalyje nuolat gyvenantys žmonės. Taip pat buvo numatyta, kad kelių sveikatos priežiūros specialistų komanda turėtų patvirtinti diagnozę, kančių nepakeliamumą ir tai, jog sprendimas priimtas laisva valia.

    Projektas nenumatė galimybės pasinaudoti procedūra žmonėms, turintiems sunkių psichikos sutrikimų, bei sergantiems neurodegeneracinėmis ligomis, tokiomis kaip Alzheimerio liga. Taip pat buvo įtvirtinama sąžinės išlyga medikams, atsisakantiems dalyvauti procedūroje.

    Kas vyks toliau?

    Nacionalinės Asamblėjos pirmininkė Yaël Braun-Pivet teigė apgailestaujanti dėl Senato sprendimo ir paskelbė, kad antrasis svarstymas Asamblėjoje planuojamas 2026 metų vasario 16 dienos savaitę. Ji pabrėžė, kad diskusija tęsis, nes tema, anot jos, yra svarbi didelei visuomenės daliai.

    „Kadangi pagalba mirti atliepia giliai įsišaknijusį Prancūzijos žmonių lūkestį, apgailestauju, kad Senatas šiandien atmetė šį įstatymo projektą“, – sakė Yaël Braun-Pivet.

    Jeigu Nacionalinė Asamblėja projektą patvirtintų dar kartą, jis vėl keliautų į Senatą antrajam svarstymui, kur galėtų būti keičiamas arba vėl atmetamas. Vis dėlto pagal Prancūzijos parlamentinę tvarką galutinį žodį tokiais atvejais dažniausiai turi Nacionalinė Asamblėja, todėl procesas dar nėra baigtas.

    To paties posėdžio metu Senatas beveik vienbalsiai pritarė atskiram paliatyviosios pagalbos įstatymui, kuriuo siekiama plėsti ir struktūruoti paslaugų prieinamumą visoje šalyje. Tai tapo vienu svarbiausių argumentų kritikams, teigiantiems, kad pirmiausia reikia stiprinti pagalbą gyvenimo pabaigoje, o ne kurti naują pagalbos mirti reguliavimą.

    Europos kontekstas ir tendencijos

    Pagalbos mirti ir eutanazijos reguliavimas Europoje išlieka nevienodas. Kai kurios šalys, tokios kaip Belgija, Nyderlandai, Liuksemburgas ir Ispanija, yra įteisinusios eutanaziją, kai ją gali atlikti sveikatos priežiūros specialistas, laikantis aiškių sąlygų.

    Kitos valstybės, tarp jų Austrija, Vokietija ir Italija, leidžia gydytojams padėti nusižudyti tam tikrais atvejais, tačiau modeliai skiriasi pagal reikalavimus, procedūras ir kontrolę. Prancūzijoje diskusija pastaraisiais metais suintensyvėjo ir tapo vienu jautriausių politinės darbotvarkės klausimų.