Tag: Nacionalinė Asamblėja

  • Prancūzija griežtina tvarką dėl free party: baudos iki 30 000 eurų ir atsakomybė dalyviams

    Prancūzija griežtina tvarką dėl free party: baudos iki 30 000 eurų ir atsakomybė dalyviams

    Prancūzijoje bręsta reikšmingi pokyčiai elektroninės muzikos gerbėjams: Nacionalinė Asamblėja pradeda svarstyti Vyriausybės projektą, kuriuo siekiama griežčiau reguliuoti neleistinus lauko renginius, vadinamus free party. Šios iniciatyvos tikslas – greitesnės ir griežtesnės priemonės viešajai tvarkai ir saugumui užtikrinti.

    Įstatymo projektą, vadinamą „Ripost“, pristatantis vidaus reikalų ministras Laurent Nuñez teigia, kad valstybė turi turėti daugiau svertų reaguoti į susibūrimus, kurie trikdo vietos bendruomenių ramybę. Tekstas apima platesnį priemonių paketą, tačiau daugiausia dėmesio sulaukia būtent nuostatos dėl free party.

    Kas yra free party?

    Free party judėjimas Europoje siejamas su 9-ojo dešimtmečio pabaigoje Jungtinėje Karalystėje išpopuliarėjusiais nepriklausomais techno renginiais. Pagrindinė idėja – saviorganizacija, dažniausiai nemokamas įėjimas ir renginio vietos, kurios pasirenkamos už klubų ribų, pavyzdžiui, laukuose ar apleistose teritorijose.

    Skirtingai nuo komercinių renginių, tokie susibūrimai neretai neturi oficialių leidimų, todėl kyla konfliktų su vietos valdžia ir policija. Kritikai dažniausiai akcentuoja triukšmą, atliekų problemas, eismo trikdžius ir rizikas, susijusias su nepakankama infrastruktūra bei saugumu.

    Siūlomi ribojimai ir baudos

    Prancūzijos Senate jau pritarta daliai „Ripost“ projekto priemonių, kurios mažina ribą, nuo kada apie didesnį susibūrimą privaloma informuoti institucijas: nuo 500 iki 250 žmonių. Taip pat siūloma griežtinti atsakomybę renginių organizatoriams.

    Pagal Senate patvirtintas nuostatas, neleistinų free party organizavimas galėtų užtraukti iki dvejų metų laisvės atėmimo ir iki 30 000 eurų baudą. Be to, įvesta ir itin diskusijų kelianti dalis dėl dalyvių atsakomybės: numatoma iki šešių mėnesių laisvės atėmimo ir iki 7 500 eurų bauda už dalyvavimą.

    Politinis ginčas ir protestai

    Šie siūlymai sulaukė aštrios kritikos iš kairiųjų politikų bei subkultūros atstovų, teigiančių, kad priemonės gali būti neproporcingos ir labiau skirtos atgrasyti, o ne spręsti konkrečias problemas vietoje. Prieštaravimai sustiprėjo po pavasarį vykusių didelių susibūrimų, kai, skirtingais vertinimais, į renginį netoli Buržo miesto susirinko nuo 20 000 iki 40 000 žmonių.

    „Free party scena atsidūrė pavojuje“, – teigiama judėjimą palaikančios grupės Tekno Anti Rep viešame pareiškime.

    Nacionalinė Asamblėja artimiausiomis savaitėmis spręs, ar palikti Senate įrašytas griežtas sankcijas, ar jas švelninti. Diskusijos Prancūzijoje atspindi platesnę Europos tendenciją, kai valstybės bando suderinti jaunimo kultūrines praktikas, viešąją tvarką ir bendruomenių interesus.

    Panašūs procesai jau vyko Italijoje, kur 2022 metais neleistinų lauko vakarėlių organizavimas buvo kriminalizuotas, o sankcijos sugriežtintos. Prancūzijos sprendimas gali tapti dar vienu precedentu, kuris nubrėš ribą tarp toleruojamos alternatyvios kultūros ir griežtesnio viešosios tvarkos reguliavimo.

  • Prancūzijos Senatas atmetė pagalbos mirti įstatymą: kas toliau laukia balsavimo parlamente?

    Prancūzijos Senatas atmetė pagalbos mirti įstatymą: kas toliau laukia balsavimo parlamente?

    Senatas sustabdė įstatymą

    Prancūzijos Senatas 2026 metų sausio 29 dieną atmetė įstatymo projektą, kuriuo siekta reglamentuoti pagalbą mirti. Sprendimas reiškia, kad iniciatyva grįžta į Nacionalinę Asamblėją, kur procesas gali tęstis antruoju svarstymu.

    Senate projektas nebuvo patvirtintas, kai už jį balsavo 122 senatoriai, o prieš buvo 181. Tai atspindi ryškią politinę ir visuomeninę takoskyrą dėl sprendimų gyvenimo pabaigoje.

    Ką siūlė projektas?

    Projektu buvo siūloma leisti suaugusiems žmonėms, sergantiems nepagydomomis ligomis, gauti mirtinų vaistų, jei liga yra pažengusioje ar terminalinėje stadijoje. Numatyta, kad pagalba iš medikų būtų galima tik tais atvejais, kai žmogaus fizinė būklė neleidžia vaisto suvartoti pačiam.

    Teisę kreiptis būtų turėję asmenys nuo 18 metų, Prancūzijos piliečiai arba šalyje nuolat gyvenantys žmonės. Taip pat buvo numatyta, kad kelių sveikatos priežiūros specialistų komanda turėtų patvirtinti diagnozę, kančių nepakeliamumą ir tai, jog sprendimas priimtas laisva valia.

    Projektas nenumatė galimybės pasinaudoti procedūra žmonėms, turintiems sunkių psichikos sutrikimų, bei sergantiems neurodegeneracinėmis ligomis, tokiomis kaip Alzheimerio liga. Taip pat buvo įtvirtinama sąžinės išlyga medikams, atsisakantiems dalyvauti procedūroje.

    Kas vyks toliau?

    Nacionalinės Asamblėjos pirmininkė Yaël Braun-Pivet teigė apgailestaujanti dėl Senato sprendimo ir paskelbė, kad antrasis svarstymas Asamblėjoje planuojamas 2026 metų vasario 16 dienos savaitę. Ji pabrėžė, kad diskusija tęsis, nes tema, anot jos, yra svarbi didelei visuomenės daliai.

    „Kadangi pagalba mirti atliepia giliai įsišaknijusį Prancūzijos žmonių lūkestį, apgailestauju, kad Senatas šiandien atmetė šį įstatymo projektą“, – sakė Yaël Braun-Pivet.

    Jeigu Nacionalinė Asamblėja projektą patvirtintų dar kartą, jis vėl keliautų į Senatą antrajam svarstymui, kur galėtų būti keičiamas arba vėl atmetamas. Vis dėlto pagal Prancūzijos parlamentinę tvarką galutinį žodį tokiais atvejais dažniausiai turi Nacionalinė Asamblėja, todėl procesas dar nėra baigtas.

    To paties posėdžio metu Senatas beveik vienbalsiai pritarė atskiram paliatyviosios pagalbos įstatymui, kuriuo siekiama plėsti ir struktūruoti paslaugų prieinamumą visoje šalyje. Tai tapo vienu svarbiausių argumentų kritikams, teigiantiems, kad pirmiausia reikia stiprinti pagalbą gyvenimo pabaigoje, o ne kurti naują pagalbos mirti reguliavimą.

    Europos kontekstas ir tendencijos

    Pagalbos mirti ir eutanazijos reguliavimas Europoje išlieka nevienodas. Kai kurios šalys, tokios kaip Belgija, Nyderlandai, Liuksemburgas ir Ispanija, yra įteisinusios eutanaziją, kai ją gali atlikti sveikatos priežiūros specialistas, laikantis aiškių sąlygų.

    Kitos valstybės, tarp jų Austrija, Vokietija ir Italija, leidžia gydytojams padėti nusižudyti tam tikrais atvejais, tačiau modeliai skiriasi pagal reikalavimus, procedūras ir kontrolę. Prancūzijoje diskusija pastaraisiais metais suintensyvėjo ir tapo vienu jautriausių politinės darbotvarkės klausimų.