Prancūzijoje bręsta reikšmingi pokyčiai elektroninės muzikos gerbėjams: Nacionalinė Asamblėja pradeda svarstyti Vyriausybės projektą, kuriuo siekiama griežčiau reguliuoti neleistinus lauko renginius, vadinamus free party. Šios iniciatyvos tikslas – greitesnės ir griežtesnės priemonės viešajai tvarkai ir saugumui užtikrinti.
Įstatymo projektą, vadinamą „Ripost“, pristatantis vidaus reikalų ministras Laurent Nuñez teigia, kad valstybė turi turėti daugiau svertų reaguoti į susibūrimus, kurie trikdo vietos bendruomenių ramybę. Tekstas apima platesnį priemonių paketą, tačiau daugiausia dėmesio sulaukia būtent nuostatos dėl free party.
Kas yra free party?
Free party judėjimas Europoje siejamas su 9-ojo dešimtmečio pabaigoje Jungtinėje Karalystėje išpopuliarėjusiais nepriklausomais techno renginiais. Pagrindinė idėja – saviorganizacija, dažniausiai nemokamas įėjimas ir renginio vietos, kurios pasirenkamos už klubų ribų, pavyzdžiui, laukuose ar apleistose teritorijose.
Skirtingai nuo komercinių renginių, tokie susibūrimai neretai neturi oficialių leidimų, todėl kyla konfliktų su vietos valdžia ir policija. Kritikai dažniausiai akcentuoja triukšmą, atliekų problemas, eismo trikdžius ir rizikas, susijusias su nepakankama infrastruktūra bei saugumu.
Siūlomi ribojimai ir baudos
Prancūzijos Senate jau pritarta daliai „Ripost“ projekto priemonių, kurios mažina ribą, nuo kada apie didesnį susibūrimą privaloma informuoti institucijas: nuo 500 iki 250 žmonių. Taip pat siūloma griežtinti atsakomybę renginių organizatoriams.
Pagal Senate patvirtintas nuostatas, neleistinų free party organizavimas galėtų užtraukti iki dvejų metų laisvės atėmimo ir iki 30 000 eurų baudą. Be to, įvesta ir itin diskusijų kelianti dalis dėl dalyvių atsakomybės: numatoma iki šešių mėnesių laisvės atėmimo ir iki 7 500 eurų bauda už dalyvavimą.
Politinis ginčas ir protestai
Šie siūlymai sulaukė aštrios kritikos iš kairiųjų politikų bei subkultūros atstovų, teigiančių, kad priemonės gali būti neproporcingos ir labiau skirtos atgrasyti, o ne spręsti konkrečias problemas vietoje. Prieštaravimai sustiprėjo po pavasarį vykusių didelių susibūrimų, kai, skirtingais vertinimais, į renginį netoli Buržo miesto susirinko nuo 20 000 iki 40 000 žmonių.
„Free party scena atsidūrė pavojuje“, – teigiama judėjimą palaikančios grupės Tekno Anti Rep viešame pareiškime.
Nacionalinė Asamblėja artimiausiomis savaitėmis spręs, ar palikti Senate įrašytas griežtas sankcijas, ar jas švelninti. Diskusijos Prancūzijoje atspindi platesnę Europos tendenciją, kai valstybės bando suderinti jaunimo kultūrines praktikas, viešąją tvarką ir bendruomenių interesus.
Panašūs procesai jau vyko Italijoje, kur 2022 metais neleistinų lauko vakarėlių organizavimas buvo kriminalizuotas, o sankcijos sugriežtintos. Prancūzijos sprendimas gali tapti dar vienu precedentu, kuris nubrėš ribą tarp toleruojamos alternatyvios kultūros ir griežtesnio viešosios tvarkos reguliavimo.
Leave a Reply