CP v2

Tag: Nacionalinė žemės tarnyba

  • Valstybinės žemės pardavimo kaina: kada skaičiuoja žemėlapiai, o kada vertintojas?

    Valstybinės žemės, priskiriamos kitai paskirčiai, pardavimo kaina nėra vienoda visiems atvejams. Ją lemia konkretaus sklypo paskirtis, vieta ir teisės aktuose nustatytas vertės nustatymo būdas.

    Nacionalinė žemės tarnyba pabrėžia, kad vieniems sklypams taikomas masinis vertinimas pagal žemės verčių žemėlapius, o kitiems reikalingas individualus turto vertinimas. Dar atskira tvarka taikoma namų valdos sklypams, kai daliai pirkėjų gali būti suteikiamos nuolaidos.

    Masinis vertinimas pagal žemėlapius

    Sklypų, reikalingų daugiabučiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti, vertė paprastai nustatoma pagal žemės verčių žemėlapius. Šie žemėlapiai sudaromi masinio vertinimo būdu, įvertinus rinkos vertę lemiančius veiksnius.

    Skaičiuojant konkretaus sklypo kainą, vertė siejama su jo priskyrimu tam tikrai verčių zonai, kuri atspindi vietos rinkos situaciją. Dėl to individualus turto vertinimas dažniausiai nereikalingas, o pardavimo kaina išvedama pagal žemėlapiuose nurodytą vertę.

    Pagal tą patį principą vertinami ir įsiterpę valstybinės žemės plotai, kai dėl dydžio, formos ar išsidėstymo nėra galimybės suformuoti racionalių ribų atskiro sklypo. Tokiais atvejais kaina taip pat remiama žemės verčių žemėlapiais, o ne individualiu vertintojo skaičiavimu.

    Įsiterpusio ploto kriterijai apibrėžiami teisės aktuose, o praktikoje vertinama, ar plotas iš tiesų negali būti suformuotas kaip savarankiškas sklypas. Gyvenamosios paskirties teritorijose dažnai minimas iki 0,04 hektaro orientyras, kitose teritorijose gali būti taikomos didesnės ribos.

    Kada būtinas individualus vertinimas

    Komercinės paskirties valstybinės žemės sklypams ir kitiems be aukciono parduodamiems sklypams dažniau taikomas individualus turto vertinimas. Toks vertinimas atliekamas pagal Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo nuostatas.

    Individualus vertinimas leidžia tiksliau atsižvelgti į sklypo specifiką, pavyzdžiui, naudojimo galimybes, apribojimus, susisiekimą, inžinerinę infrastruktūrą ir panašią rinkos informaciją. Vertinimą užsako Nacionalinė žemės tarnyba, parinkdama teisę vertinti turinčius specialistus viešųjų pirkimų tvarka.

    Vertinimo išlaidas iš pradžių apmoka Nacionalinė žemės tarnyba, tačiau pirkėjas jas kompensuoja iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Šios išlaidos įskaičiuojamos į galutinę sklypo kainą, todėl pirkėjui svarbu iš anksto įvertinti ne tik pačią vertę, bet ir susijusias procedūrines sąnaudas.

    Namų valdos sklypams taikoma kita tvarka

    Namų valdos žemės sklypų pradinė kaina skaičiuojama pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintą Žemės įvertinimo metodiką. Miesto gyvenamojoje vietovėje prie apskaičiuotos vertės tam tikrais atvejais gali būti pridedamas teisės aktuose numatytas priedas už inžinerinius statinius.

    Fiziniams asmenims, perkantiems namų valdos žemės sklypus, gali būti taikomos 40–50 proc. nuolaidos, kurios priklauso nuo vietos ir aplinkybių. Nuolaidos paprastai taikomos tik nustatytai sklypo daliai, o už didesnį plotą nuolaida nebetaikoma.

    Iki 1995 metų birželio 1 dienos nustatytose miestų ribose ar iki tos datos miestams priskirtose teritorijose taikoma 40 proc. nuolaida ne didesnei kaip 0,06 hektaro sklypo daliai, o senatvės pensininkams gali būti taikoma 50 proc. nuolaida. Kaimo gyvenamosiose vietovėse ir po 1995 metų birželio 1 dienos miestams priskirtose teritorijose paprastai taikoma 50 proc. nuolaida ne didesnei kaip 0,15 hektaro daliai.

    Jeigu tas pats fizinis asmuo perka kelis namų valdos sklypus, nuolaida taikoma tik vienam iš jų. Perkant bendrosios nuosavybės teise, nuolaida skaičiuojama kiekvienam bendraturčiui pagal jo įsigyjamą dalį, neviršijant nustatytų hektarų ribų.

    Praktikoje pirkėjams svarbiausia iš anksto aiškiai identifikuoti, kuri kategorija taikoma konkrečiam sklypui, nes nuo to priklausys ir kainos nustatymo kelias, ir terminai. Kilus klausimams dėl vertinimo būdo, įsiterpusio ploto kriterijų ar nuolaidų taikymo, reikšminga pasitikrinti aktualias teisės aktų redakcijas ir institucijų taikomą praktiką.

  • Nauja tvarka žemės kadastrui: kur kreiptis, jei „Registrų centras“ atsisakė suderinti bylą

    Nacionalinė žemės tarnyba primena, kad nuo 2025 metais liepos 1 dienos žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimą ir sprendimus dėl jų suderinimo priima valstybės įmonė „Registrų centras“. Tai reiškia, kad NŽT nebenagrinėja matininkų skundų ar užklausų, susijusių su „Registrų centro“ sprendimais.

    Praktikoje pokytis svarbus visiems, kas derina naujus ar tikslinamus sklypų kadastro duomenis, nes pasikeitė institucija, atsakinga už bylos patikrą. Jei asmuo ar matininkas nesutinka su priimtu sprendimu suderinti bylą arba atsisakyti ją suderinti, skundo kelias nukreipiamas ne į NŽT.

    Kur teikti skundą dėl sprendimo?

    Nesutinkant su „Registrų centro“ sprendimu, skundas teikiamas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo ginčų nagrinėjimo komisijai. NŽT pabrėžia, kad būtent ši komisija yra numatytas ginčų sprendimo kelias dėl kadastro ir registro tvarkytojo priimtų sprendimų.

    Skundą reikia pateikti per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Jo forma ir turinys turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytus reikalavimus, todėl rengiant dokumentus svarbu pateikti aiškius argumentus ir pagrindžiančią medžiagą.

    Kaip vyksta kadastro bylos tikrinimas?

    Pagal galiojančią tvarką matininkas parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą pateikia Kadastro informacinės sistemos tvarkytojui, tai yra „Registrų centrui“. Gavęs bylą „Registrų centras“ ją patikrina ir priima sprendimą: suderinti kadastro duomenų bylą arba atsisakyti ją suderinti.

    Tokie sprendimai daro tiesioginę įtaką nekilnojamojo turto registro įrašams ir tolesniems sandoriams, projektavimo ar statybos procesams. Dėl to NŽT akcentuoja terminų laikymąsi ir teisingą institucijos pasirinkimą, kad ginčas nebūtų nukreiptas ne ten ir neprarastų aktualumo.

    Ką ir toliau daro NŽT?

    NŽT pažymi, kad jos funkcijos išlieka susijusios su žemės sklypų kadastro duomenų nustatymu ar pakeitimu, išvadų rengimu dėl sklypų ribų teisingumo bei matininkų veiklos vertinimu. Tačiau kadastro duomenų bylų tikrinimas ir sprendimų dėl jų suderinimo priėmimas NŽT funkcijoms nepriskirtas.

    Gyventojams ir matininkams tai reiškia paprastą taisyklę: dėl pačios bylos suderinimo sprendimo klausimų ir ginčų reikia kreiptis į „Registrų centrą“ ir jo ginčų nagrinėjimo mechanizmą, o NŽT lieka atsakinga už kitus su žemėtvarka ir ribų klausimais susijusius sprendimus.

  • Šiauliai pasirinko minimalų NT mokestį verslui: kodėl šis savivaldybės sprendimas išskirtinis

    Šiauliai pasirinko minimalų NT mokestį verslui: kodėl šis savivaldybės sprendimas išskirtinis

    Lietuvos verslo konfederacija Šiaulių miesto savivaldybei skyrė simbolinį įvertinimą už sprendimą, kurį verslo bendruomenė vadina realiai mažinančiu mokestinę naštą. Šiauliai nusprendė taikyti minimalų įstatymo leidžiamą 0,5 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą verslui.

    Konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis teigė, kad diskusijose dėl mokesčių reformos nebuvo iki galo įvertinta, kaip pasikeitusios nekilnojamojo turto vertės paveiks įmones. Organizacijos skaičiavimai rodė, jog vien dėl vertės perskaičiavimų, nekeičiant tarifų, verslui visoje Lietuvoje būtų tekusi apie 100 000 000 eurų papildoma našta.

    Dėl to Lietuvos verslo konfederacija kreipėsi į savivaldybes, ragindama peržiūrėti tarifus ir ieškoti būdų sušvelninti augančius mokesčius. Pasak A. Romanovskio, Šiauliai buvo viena pirmųjų savivaldybių, kuri į kvietimą sureagavo praktiškai ir pasirinko mažiausią galimą tarifą.

    Toks sprendimas Lietuvoje išlieka gana retas: dalis savivaldybių tarifus mažino, tačiau maždaug trečdalis jų tarifų nekeitė, o kai kuriais atvejais taikomi ir didesni nekilnojamojo turto mokesčio dydžiai. Dėl to skirtinguose miestuose verslo sąlygos gali pastebimai skirtis net ir panašias patalpas bei sklypus turinčioms įmonėms.

    Apdovanojimo žinutė verslui

    Šiauliams įteiktas apdovanojimas yra vidinis Lietuvos verslo konfederacijos įvertinimas, tradiciškai teikiamas kartą per metus už sprendimus, kurie, konfederacijos vertinimu, stiprina verslo aplinką. Statulėlė pagaminta iš plastiko, o pasirinkta medžiaga, pasak organizatorių, simbolizuoja lengvesnę mokestinę naštą.

    Konfederacija pabrėžia, kad nekilnojamojo turto mokestis verslui yra vienas iš kaštų, kurie tiesiogiai veikia investicijų planus, nuomos kainas, plėtros tempą ir konkurencingumą. Mažesnis tarifas savivaldybėms dažnai reiškia sudėtingesnę biudžeto balansavimo užduotį, tačiau verslas tai vertina kaip signalą, kad miestas suinteresuotas pritraukti ir išlaikyti investuotojus.

    Biurokratija ir žemės klausimai

    Vizito Šiauliuose metu A. Romanovskis akcentavo ir kitą verslui jautrią temą – žemės valdymo bei teritorijų planavimo biurokratiją. Anot jo, net ir tada, kai savivaldybė nori greičiau judėti su investiciniais projektais, procesai gali strigti dėl privalomų derinimų ir ilgo sprendimų grandinės.

    Jis priminė, kad Lietuvos verslo konfederacija yra įsteigusi Efektyvios valstybės komisiją, kuri rinko verslininkų patirtis ir analizavo dažniausiai pasitaikančias administracines kliūtis. Komisijos išvadose viena ryškiausių problemų įvardytos būtent žemės naudojimo ir teritorijų planavimo procedūros.

    Pasak konfederacijos, praktikoje nemažai klausimų vis dar priklauso nuo derinimų su Nacionaline žemės tarnyba, todėl kai kuriuose miestuose investiciniai projektai ir verslo iniciatyvos užtrunka metus ar net ilgiau. Organizacija siūlo savivaldybėms suteikti daugiau savarankiškumo priimant sprendimus dėl jų valdomos žemės ir mažinti perteklinių derinimų apimtį.

    „Jeigu savivalda yra žemės savininkai, tai jie neturėtų su niekuo derinti, tai turėtų būti jų atsakomybė, taip turėtų būti, kaip yra dabar statybų derinimo procese“, – sakė A. Romanovskis.

    Konfederacija nurodo, kad siūlymus dėl procedūrų supaprastinimo artimiausiu metu ketinama pristatyti premjerės vadovaujamos biurokratijos mažinimo komisijos posėdyje. Verslo atstovai tikisi, kad pokyčiai padėtų greičiau įgyvendinti projektus ir sumažintų laiką, kurį investuotojai šiandien praranda laukdami sprendimų.

    Meras: kryptis išlieka ta pati

    Atsiimdamas apdovanojimą Šiaulių miesto meras Artūras Visockas padėkojo už įvertinimą ir pabrėžė, kad savivaldybė sieks ir toliau priimti sprendimus, kurie skatintų ekonominį augimą. Pasak jo, miesto tikslas – didinti investicijų pritraukimą ir sudaryti sąlygas vietos verslui plėstis.

    Šiaulių pasirinktas minimalus nekilnojamojo turto mokesčio tarifas tampa ne tik finansiniu sprendimu, bet ir politiniu signalu rinkai. Konfederacija pabrėžia, kad tokie sprendimai savivaldybėse gali turėti ilgalaikį poveikį – nuo darbo vietų kūrimo iki didesnio miesto patrauklumo naujiems projektams.

  • Apleisti sodų sklypai pajudės iš mirties taško: Vyriausybė siūlo aukcionus ir terminą dokumentams

    Apleisti sodų sklypai pajudės iš mirties taško: Vyriausybė siūlo aukcionus ir terminą dokumentams

    Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms Sodininkų bendrijų, Žemės ir Žemės reformos įstatymų pataisoms, kuriomis siekiama išspręsti sodininkų bendrijose įstrigusių apleistų ir šeimininkų neturinčių sklypų problemą. Esminė idėja – sudaryti galimybes nenaudojamus, neprivatizuotus arba valstybės paveldėtus sklypus parduoti aukcionuose, kad jie turėtų aiškų šeimininką ir būtų prižiūrimi.

    Dar pirmaisiais Nepriklausomybės metais žmonėms buvo sudarytos lengvatinės sąlygos išsipirkti mėgėjų sodų sklypus iš valstybės, todėl didžioji dalis sklypų šiandien yra privačios nuosavybės. Vis dėlto dalis žemės liko „pakibusi“: Registrų centro duomenimis, sodininkų bendrijose, kurių Lietuvoje yra 1 357, registruota apie 891 valstybinės žemės sklypas.

    Šie sklypai nuosavybės teise nepriklauso nei fiziniams asmenims, nei pačioms sodininkų bendrijoms, todėl praktikoje kyla daug administravimo ir priežiūros klausimų. Valstybė per Nacionalinę žemės tarnybą paveldi ir perima valdyti žemės sklypus be statinių, tačiau ilgainiui toks „įstrigusios“ žemės valdymas tampa nuostolingas, o apleistos teritorijos kelia rūpesčių kaimynams ir bendrijoms.

    Kas keistųsi: aukcionai ir aiškesnės taisyklės

    Pagal dabar galiojantį reguliavimą, sodininkų bendrijų teritorijose esantys valstybinės žemės sklypai ar jų dalys gali būti perleidžiami tik sodininkų bendrijai arba jos nariams. Tai reiškia, kad valstybei priklausanti, bet realiai nenaudojama žemė dažnai neturi veiksmingo kelio į rinką, o bendrijos ne visada turi galimybių ar noro ją perimti.

    Siūlomomis pataisomis numatoma leisti aukciono būdu parduoti sodininkų bendrijose esančius neprivatizuotus ar valstybės paveldėtus nenaudojamus valstybinės žemės sklypus ar jų dalis. Tokiu būdu tikimasi sumažinti apleistos žemės plotus, o sklypams suteikti aiškų savininką, kuris būtų atsakingas už tvarkymą, mokesčius ir naudojimą.

    Terminas tiems, kurie nesusitvarkė dokumentų

    Kartu siūloma nustatyti aiškų terminą gyventojams, kurie iki šiol neįteisino teisių į naudojamus sodų sklypus, sudaryti nuomos ar pirkimo sutartis ir užregistruoti turtą savo vardu. Praktikoje tai turėtų sumažinti pilkąsias zonas, kai sklypas naudojamas, bet teisiškai nėra iki galo sutvarkytas.

    Numatoma, kad pasibaigus įstatyme įtvirtintam terminui, mėgėjų sodo teritorijoje esantys valstybei priklausantys sklypai ir valstybinės žemės plotai, dėl kurių teisę turintys asmenys nepateiks prašymų pirkti ar nuomoti, būtų priskiriami laisvos valstybinės žemės fondo žemei. Tai reikštų, kad valstybė galėtų paprasčiau spręsti, kaip tokią žemę panaudoti ar realizuoti.

    Kada įsigaliotų pokyčiai?

    Vyriausybės pritarimas reiškia, kad pataisos juda į kitą etapą, tačiau galutinius sprendimus priims Seimas. Toliau projektai bus svarstomi parlamente, o kartu bus tikslinami įgyvendinimo terminai ir praktinės procedūros, kurios lems, kaip greitai aukcionai ir dokumentų tvarkymo reikalavimai pradės veikti realybėje.

    Jei pataisos būtų priimtos, jos paliestų tiek sodininkų bendrijas, kurios susiduria su apleistais sklypais kaimynystėje, tiek asmenis, ilgus metus delsusius susitvarkyti dokumentus. Valstybės institucijos tikisi, kad aiškesnis reguliavimas sumažins administracinę naštą ir padės sugrąžinti nenaudojamus sklypus į aktyvų naudojimą.

  • Kretingos rajono Žemės ūkio skyriuje – nauja specialistė: atsakys už melioraciją ir hidrotechniką

    Kretingos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriuje darbą pradeda nauja vyriausioji specialistė – Jurgita Novelskienė. Į pareigas ji perkeliama iš Elektrėnų savivaldybės administracijos, konkursą laimėjusi surinkusi reikiamą balų skaičių.

    Naujoji specialistė bus atsakinga už administracinių paslaugų teikimą žemės ūkio melioracijos ir hidrotechnikos statinių tvarkymo srityje Kretingos rajone. Ši sritis savivaldybėms svarbi ne tik dėl kasdienių ūkininkų poreikių, bet ir dėl didėjančių klimato kaitos keliamų iššūkių, kai intensyvesnės liūtys ir ilgesni sausrų periodai didina tinkamai veikiančių vandens nuvedimo ir reguliavimo sistemų reikšmę.

    J. Novelskienė yra įgijusi aukštąjį universitetinį išsilavinimą Lietuvos žemės ūkio universitete, kur baigė žemėtvarkos studijas ir įgijo kraštotvarkos bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Savivaldybė nurodo, kad ji turi daugiau kaip 20 metų patirtį žemėtvarkos ir žemės administravimo srityje.

    Per profesinę karjerą J. Novelskienė dirbo vyresniąja specialiste Vilniaus apskrities viršininko administracijos Elektrėnų žemėtvarkos skyriuje. Taip pat ėjo vyriausiosios specialistės pareigas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriuje, vėliau dirbo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos bei Elektrėnų savivaldybės administracijoje.

    Savivaldybės teigimu, į Žemės ūkio skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas organizuotoje atrankoje J. Novelskienė dalyvavo viena. Ji pripažinta konkurso laimėtoja ir į pareigas perkeliama nuo konkurso procedūrų pabaigos bei paskyrimo įforminimo dienos.

    Melioracijos ir hidrotechnikos statinių priežiūra savivaldybėse paprastai apima dokumentų tvarkymą, prašymų ir derinimų administravimą, darbų planavimą bei koordinavimą, taip pat komunikaciją su žemės savininkais ir rangovais. Gyventojams tai dažniausiai aktualu tuomet, kai kyla klausimų dėl užmirkstančių sklypų, griovių priežiūros ar pralaidų būklės.

  • Šiauliuose griežtinama kontrolė: savavališkai užimta valstybinė žemė bus atlaisvinta

    Šiaulių miesto savivaldybė praneša keičianti požiūrį į neteisėtą valstybinės žemės naudojimą: atvejai, kai teritorijos užimamos be nuomos sutarties ar kito teisinio pagrindo, nebebus toleruojami. Pasak savivaldybės atstovų, iki šiol kai kuriose situacijose buvo įsivyravusi praktika „naudoti, kol niekas netrukdo“, tačiau tokia tvarka baigiasi.

    Svarbus pokytis susijęs su administravimu: savivaldybė perėmė valstybinės žemės patikėtinio funkcijas. Tai reiškia, kad mieste stiprinama kontrolė, o pažeidimai bus sprendžiami nuosekliai ir teisinėmis priemonėmis, pradedant nuo įspėjimų ir baigiant administracinėmis sankcijomis ar ginčais teisme.

    „Savivaldybės pozicija aiški: neteisėtas valstybinės žemės užėmimas Šiaulių mieste nebus toleruojamas, o pažeidimai bus šalinami visais teisėtais būdais. Valstybinė žemė priklauso visiems, todėl negali būti naudojama privačiai be teisėto pagrindo“, – sakė Šiaulių miesto savivaldybės atstovė Viktorija Dildaitė.

    Savivaldybė nurodo, kad dažniausiai nustatomi pažeidimai yra susiję su savavališku teritorijų „prisijaukinimu“: valstybinė žemė aptveriama, paverčiama kiemu ar daržu, joje pastatomi laikini ar nuolatiniai statiniai. Verslo atvejais fiksuojama, kad įmonės valstybinėje žemėje sandėliuoja medžiagas, laiko įrangą ar naudoja teritoriją veiklai, taip sumažindamos sąnaudas.

    Pasak savivaldybės, vien „faktinis naudojimas“ nėra teisėtas pagrindas ir pats savaime nekuria teisės naudotis sklypu. Nustačius pažeidimus, bus taikomas vienas iš kelių kelių: geranoriškas teritorijos atlaisvinimas, naudojimo įteisinimas, jei tai leidžia teisės aktai, arba teisinės priemonės, įskaitant mokesčių taikymą ir administracinę atsakomybę.

    Pavyzdys: apleista degalinė Vilniaus gatvėje

    Kaip konkretų precedento pavyzdį savivaldybė įvardija buvusios degalinės pašalinimą Vilniaus gatvėje. Šis atvejis, anot savivaldybės, parodė, kad net ir ilgai užsitęsusios situacijos gali būti išspręstos, jei procedūros vykdomos iki galo.

    Procesas, savivaldybės teigimu, truko apie dvejus metus: informacija apie galimai bešeimininkį objektą gauta 2024 metų balandžio pradžioje, vėliau seko kreipimaisi į atsakingas institucijas, vieši pranešimai, o šeimininkams neatsiradus – teisminės procedūros dėl statinių pripažinimo bešeimininkiais. Po palankaus teismo sprendimo reikėjo Šiaulių miesto tarybos sprendimo, o tada organizuotas griovimo ir ardymo darbų pirkimas.

    Savivaldybė skelbia, kad apleistos degalinės pašalinimo darbai baigti 2026 metų kovo 31 dieną. Taip pat pažymima, jog degalinę valdžiusi įmonė licencijos neteko dar 2018 metais, o 2022 metais buvo išregistruota, todėl neliko ir teisėto pagrindo užimti valstybinę žemę.

    Kodėl tai svarbu miestui?

    Savivaldybė akcentuoja, kad neteisėtas žemės naudojimas turi platesnį poveikį nei vien atskiras sklypas. Miestas patiria ekonominių nuostolių, nes teritorijos negali būti panaudotos viešiesiems projektams ar investicijoms, o pažeidimų šalinimas užtrunka dėl privalomų administracinių ir teisinių procedūrų.

    Dar viena problema – aplinkos ir vizualinė tarša: apleisti statiniai, sandėliuojamos medžiagos ar savavališkai aptvertos teritorijos blogina miesto vaizdą ir kelia klausimų dėl saugumo. Savivaldybė taip pat pabrėžia sąžiningos konkurencijos aspektą, nes verslui naudojantis valstybine žeme be sutarčių sudaromas nepagrįstas pranašumas kitų rinkos dalyvių atžvilgiu.

    Gyventojai ir įmonės raginami nelaukti patikrinimų ir įsivertinti, ar valstybinė žemė naudojama teisėtai, ar nėra savavališkai užimtų plotų, o statiniai įrengti laikantis reikalavimų. Savivaldybė pabrėžia, kad kontrolė nebus vienkartinė – ji bus vykdoma nuolat, siekiant skaidraus ir teisėto valstybinės žemės naudojimo visų šiauliečių labui.