CP v2

Tag: Nacionalinis krizių valdymo centras

  • Šiandien kauks sirenos ir ateis SMS: ką reiškia „Vyčio skliautas 2026“ ir kaip elgtis

    Šiandien kauks sirenos ir ateis SMS: ką reiškia „Vyčio skliautas 2026“ ir kaip elgtis

    Šiandien Lietuvoje vyks Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimas, kuris yra mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybų „Vyčio skliautas 2026“ dalis. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas praneša, kad patikrinimo metu bus įjungtos perspėjimo sirenos ir siunčiami pranešimai į telefonus.

    Sirenų patikrinimas numatytas rugsėjo 29 dieną nuo 11.52 valandos. Visoje šalyje bus įjungtas garsinis signalas „Perspėjimo sistemos patikrinimas“.

    Sirenų garsas truks 3 minutes, nuo 11.52 iki 11.55 valandos. Pasibaigus signalui, 11.55 valandą per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, taip pat regionines ir vietines radijo stotis bus skelbiama informacija bei rekomendacijos gyventojams.

    Kartu su sirenomis į mobiliuosius telefonus bus siunčiami trumpieji perspėjimo pranešimai. Jų siuntimas prasidės 11.52 valandą ir tęsis iki 12.00 valandos.

    PAGD atkreipia dėmesį, kad pranešimai siunčiami visiems mobiliojo ryšio vartotojams, tačiau juos gaus tik tie įrenginiai, kuriuose įjungta perspėjimo pranešimų priėmimo funkcija. Tai reiškia, kad dalis gyventojų patikrinimo pranešimo gali nepamatyti, jei nustatymai telefone išjungti arba ribojami.

    Ką daryti išgirdus sirenas?

    Išgirdus sirenas, gyventojams rekomenduojama nedelsiant įsijungti radiją arba televiziją ir išklausyti oficialiai skelbiamą informaciją. Tolimesni veiksmai priklauso nuo pranešimo turinio, todėl svarbiausia yra gauti patikimą informaciją tuo metu.

    Institucijos primena, kad realios grėsmės atveju perspėjimas gali būti vykdomas ne tik sirenomis ir SMS pranešimais. Prireikus informacija taip pat gali būti perduodama per radiją, televiziją, mobiliąsias įgarsinimo priemones ar kitais būdais, priklausomai nuo situacijos.

    Kiek Lietuvoje yra sirenų?

    PAGD duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 1 163 perspėjimo sirenos. Jomis perspėjama apie 69 proc. šalies gyventojų.

    Numatyta plėtra siejama su civilinės saugos stiprinimu: planuojama įdiegti 275 naujas sirenas ir 600 esamų sirenų prijungti prie centralizuotos valdymo sistemos. Tokie sprendimai leidžia greičiau ir tiksliau valdyti perspėjimą, ypač kai situacija keičiasi dinamiškai.

    Pagal paskelbtus planus, 2029 metais sirenų skaičius turėtų pasiekti 1 438, o centralizuotai valdoma sistema apimtų 1 125 sirenas. Tikimasi, kad tuomet perspėjimo sirenomis būtų galima pasiekti apie 75 proc. Lietuvos gyventojų.

    Kodėl tokie patikrinimai svarbūs?

    Tokio masto patikrinimai leidžia įvertinti, ar perspėjimo grandinė veikia nuo sirenų iki informacijos perdavimo kanalų, įskaitant mobiliuosius pranešimus ir transliuotojus. Praktikoje tai padeda laiku pastebėti techninius sutrikimus, ryšio spragas ir vietas, kuriose perspėjimas pasiekia per mažai gyventojų.

    Gyventojams tai taip pat yra proga pasitikrinti savo pasirengimą: ar namuose veikia radijas, ar telefone įjungti perspėjimo pranešimai, ar šeimos nariai žino, kur ieškoti oficialios informacijos. Institucijos ragina sirenų patikrinimą vertinti kaip treniruotę, o ne realios grėsmės signalą.

  • Vyčio skliautas 2026: Lietuvoje tikrins mobilizaciją – kas keisis gyventojams ir savivaldybėms?

    Vyčio skliautas 2026: Lietuvoje tikrins mobilizaciją – kas keisis gyventojams ir savivaldybėms?

    2026 metais rugsėjo 25 dieną–spalio 3 dieną Lietuvoje vyks nacionalinės mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybos Vyčio skliautas 2026. Jų tikslas – įvertinti, kaip realiomis sąlygomis veiktų mobilizacijos procesai ir institucijų sąveika kilus krizei.

    Pratybas organizuoja Nacionalinis krizių valdymo centras ir Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos. Tokie patikrinimai paprastai apima sprendimų priėmimo grandines, informacijos perdavimą ir pasirengimą užtikrinti valstybės funkcijų tęstinumą.

    Pratybose dalyvaus ir Zarasų rajono savivaldybė. Savivaldybių įsitraukimas yra esminis, nes būtent vietos lygmeniu organizuojami praktiniai veiksmai, susiję su gyventojų informavimu, civilinių pajėgumų koordinavimu ir kritinių paslaugų užtikrinimu.

    Kas yra mobilizacinė sistema

    Nacionalinė mobilizacinė sistema apima mechanizmus, kurie leidžia valstybei greitai sutelkti reikalingus žmogiškuosius ir materialinius išteklius gynybai bei kitoms kritinėms funkcijoms. Praktikoje tai reiškia suderintus veiksmus tarp ministerijų, savivaldybių ir kitų institucijų.

    Pratybų metu tikrinama ne tik formali procedūrų atitiktis, bet ir tai, kaip jos veikia laiko spaudimo sąlygomis. Ypatingas dėmesys skiriamas institucijų komunikacijai, sprendimų priėmimo greičiui ir veiksmų koordinavimui.

    Ką svarbu žinoti gyventojams

    Tokio tipo pratybos dažniausiai vykdomos kaip institucinis patikrinimas, tačiau jos gali apimti ir informavimo priemones, kai visuomenė supažindinama su veiksmais krizės metu. Gyventojams rekomenduojama sekti oficialius savivaldybių ir valstybės institucijų pranešimus, jei būtų planuojami konkretūs veiksmai vietoje.

    Mobilizacijos ir visuomenės pasirengimo tema pastaraisiais metais tampa vis aktualesnė, todėl pratybos laikomos ne vien formaliu testu, bet ir praktiniu pasirengimo stiprinimu. Institucijos paprastai siekia įvertinti, ar parengti planai yra įgyvendinami ir ar turimi resursai atitinka realius poreikius.

  • Audra nusiaubė ūkius: Vyriausybė skelbia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją

    Audra nusiaubė ūkius: Vyriausybė skelbia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją

    Po rugpjūčio 22 dieną Lietuvą užklupusios stiprios audros Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Sprendimas priimtas atsižvelgus į tai, kad smarkus vėjas ir liūtys reikšmingai paveikė žemės ūkį, o žalos mastas dar tikslinamas.

    Ekstremaliosios situacijos paskelbimą inicijavo Žemės ūkio ministerija, o būtinybę įvertino Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinis krizių valdymo centras. Institucijos pažymi, kad audros padariniai peržengia atskirų savivaldybių ribas, todėl reikalingas koordinuotas reagavimas valstybės mastu.

    „Šiuo sprendimu siekiame užtikrinti, kad visi nuo audros nukentėję Lietuvos ūkininkai būtų vertinami vienodai, nepriklausomai nuo savivaldybės ar administracinių procedūrų. Valstybė turi veikti iš anksto, nelaukdama galutinių žalos skaičių, ir sudaryti sąlygas žmonėms koncentruotis į ūkių atkūrimą, o ne papildomą biurokratinę naštą“, – sakė Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.

    Valstybės lygio ekstremali situacija leidžia greičiau ir vieningai rinkti informaciją apie nuostolius, suderinti veiksmus tarp institucijų ir savivaldybių bei spartinti sprendimų priėmimą. Tai taip pat suteikia daugiau aiškumo, kaip taikyti nenugalimos jėgos aplinkybes, kai dėl stichijos objektyviai neįmanoma laiku įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų.

    Vyriausybė pabrėžia, kad toks statusas gali padėti mažinti administracinę naštą nukentėjusiems ūkiams ir sudaryti prielaidas taikyti lankstesnes priemones, kai dėl audros neįmanoma laikytis paramos programų reikalavimų. Praktikoje tai gali reikšti galimybę individualiai vertinti situacijas ir pagrįstais atvejais netaikyti sankcijų ar paramos mažinimo.

    Be to, ekstremali situacija sustiprina Lietuvos argumentus kreipiantis dėl papildomos Europos Sąjungos pagalbos žemės ūkiui, kai stichiniai reiškiniai padaro didelio masto žalą. Pastaraisiais metais Europoje vis dažniau fiksuojami ekstremalūs orų reiškiniai, todėl valstybės siekia greitesnių mechanizmų nuostoliams įvertinti ir paramai mobilizuoti.

    Valstybės operacijų vadovu paskirtas Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas. Jis koordinuos institucijų veiksmus, kad žalos vertinimas ir pagalbos priemonių derinimas vyktų vieningu principu visoje paveiktoje teritorijoje.

  • VSD ir policija įspėja: kaip atpažinti vaikų verbavimą internete ir ką daryti tėvams bei mokytojams

    Valstybės saugumo departamentas, Policijos departamentas ir Nacionalinis krizių valdymo centras parengė rekomendacijas, skirtas stiprinti vaikų ir paauglių atsparumą verbavimui internete. Dokumente aiškinama, kaip atpažinti rizikingas situacijas socialiniuose tinkluose, žaidimų platformose ir susirašinėjimo programėlėse.

    Institucijos pabrėžia, kad verbavimas dažnai prasideda nuo iš pažiūros nekaltų kontaktų, o pasitikėjimas kuriamas palaipsniui. Dėl to svarbu atkreipti dėmesį ne tik į atviras manipuliacijas, bet ir į elgesio modelius, kai su vaiku bandoma užmegzti nuolatinį, nuo tėvų ar mokytojų slepiamą ryšį.

    Į kokius ženklus atkreipti dėmesį?

    Rekomendacijose nurodoma, kad įtarimų turėtų kelti prašymai pereiti į privačius pokalbius, raginimas niekam nepasakoti apie bendravimą, spaudimas greitai priimti sprendimus ar vykdyti užduotis. Taip pat pavojingi bandymai išgauti asmeninę informaciją, nuotraukas, prisijungimus ar duomenis, kurie vėliau gali būti panaudoti šantažui.

    Dar vienas signalas yra kontaktai iš nepažįstamų asmenų, kurie apsimeta bendraamžiais, siūlo dovanas, apmokamą veiklą ar tariamas galimybes užsidirbti. Institucijos atkreipia dėmesį, kad manipuliuojant dažnai pasitelkiamas emocinis spaudimas, kaltės jausmas, grasinimai ar bandymai izoliuoti vaiką nuo artimos aplinkos.

    Ką daryti gavus įtartiną pasiūlymą?

    Jei vaikas ar paauglys sulaukė įtartinos žinutės, svarbiausia neskubėti atsakinėti ir neperduoti jokių asmens duomenų. Rekomenduojama išsaugoti susirašinėjimą ar ekrano nuotraukas, blokuoti asmenį ir pranešti suaugusiajam, kuriuo pasitikima.

    Tėvams ir pedagogams patariama reaguoti ramiai, nekaltinti vaiko ir nesukurti situacijos, kai jis ateityje bijotų kreiptis pagalbos. Kilus pagrįstiems įtarimams, raginama informuoti atsakingas institucijas, kad rizika būtų įvertinta ir prireikus būtų pradėti veiksmai dėl galimų nusikalstamų veikų.

    Kam skirtos rekomendacijos?

    Šios rekomendacijos parengtos vaikams ir paaugliams, taip pat jų tėvams, globėjams, mokytojams, socialiniams pedagogams, jaunimo darbuotojams ir kitiems su vaikais dirbantiems specialistams. Jose akcentuojama, kad veiksmingiausia prevencija yra nuolatinis, amžių atitinkantis pokalbis apie saugumą internete ir aiškios šeimos bei mokyklos taisyklės.

    Institucijos kviečia aptarti saugaus elgesio internete principus reguliariai, o ne tik incidento metu. Vaikams lengviau atpažinti rizikingus veiksmus, kai jie žino, jog visada gali kreiptis pagalbos ir nebus palikti vieni su problema.

  • Kaip atpažinti verbavimą internete: institucijų planas stiprina vaikų apsaugą ir pagalbą šeimoms

    Kaip atpažinti verbavimą internete: institucijų planas stiprina vaikų apsaugą ir pagalbą šeimoms

    Lietuvos institucijos pradėjo įgyvendinti koordinuotą veiksmų planą, kuriuo siekiama apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių verbavimo internete. Dėmesys skiriamas socialiniams tinklams ir susirašinėjimo platformoms, kuriose jaunuoliai dažniausiai pirmąkart susiduria su manipuliacijomis.

    Plane numatytas glaudesnis institucijų bendradarbiavimas, prevencija mokyklose, mokymai su vaikais dirbantiems specialistams ir aiškūs reagavimo algoritmai kilus įtarimams. Taip pat akcentuojama pagalba socialiai pažeidžiamiems vaikams, kurie dėl finansinių ar socialinių sunkumų dažniau tampa verbuotojų taikiniu.

    Kas dalyvauja ir kas koordinuoja?

    Įgyvendinant planą dalyvauja Vyriausybės kanceliarija, Policijos departamentas ir Lietuvos kriminalinės policijos biuras, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas. Taip pat prisideda Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vaiko teisių apsaugos institucijos, Jaunimo reikalų agentūra bei Generalinė prokuratūra.

    Bendrų veiksmų koordinavimą užtikrina Nacionalinis krizių valdymo centras. Skelbiama, kad didžioji dalis priemonių turėtų būti įgyvendinta iki šių metų pabaigos, o dalis veiklų bus tęsiamos pagal poreikį.

    Verbavimas prasideda nuo smulkių užduočių

    Institucijų vertinimu, priešiškų valstybių tarnybos vis dažniau bando įtraukti nepilnamečius, o verbavimas neretai pradedamas nuo iš pažiūros nekaltų pasiūlymų. Jaunuoliams gali būti siūloma už atlygį nufotografuoti objektą, perduoti ar palikti daiktą, atlikti smulkią užduotį, pavyzdžiui, užrašyti provokacinę žinutę viešoje vietoje.

    Specialistai pabrėžia, kad tokie veiksmai gali būti palaipsniui eskaluojami, o jaunuoliai įtraukiami į vis rimtesnius pažeidimus. Dėl to prevencijoje svarbus ankstyvas atpažinimas, supratimas apie rizikas ir aiškus žinojimas, kur kreiptis pagalbos.

    „Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Yra suaugusieji, yra institucijos ir yra pagalba“, – sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.

    Atpažink, nesivelk, pranešk

    Prevencinė žinutė „Atpažink. Nesivelk. Pranešk.“ taps pagrindu komunikacijai ir praktinėms priemonėms, skirtoms vaikams, tėvams, pedagogams, jaunimo darbuotojams ir socialinių paslaugų teikėjams. Akcentuojama, kad vaikai tokiose situacijose yra ne kaltininkai, o taikinys, todėl tikslas yra apsaugoti ir suteikti pagalbą kuo anksčiau.

    Planuojama platinti rekomendacijas ir rengti prevencinius susitikimus ugdymo įstaigose bei savivaldybėse, stiprinti pagalbą per vaiko teisių, socialinių ir jaunimo paslaugų sistemas. Priemonių sąrašas bus koreguojamas atsižvelgiant į besikeičiančią saugumo aplinką ir praktinę patirtį dirbant su vaikais bei specialistais.

  • Atpažink. Nesivelk. Pranešk.: institucijos pateikė planą, kaip stabdyti vaikų verbavimą internete

    Lietuvoje pristatytas institucijų veiksmų planas, skirtas apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių verbavimo internete. Dėmesys sutelkiamas į socialinius tinklus ir susirašinėjimo programėles, kuriose jauni žmonės dažniausiai pasiekiami greitai ir nepastebimai.

    Plane numatyta daugiau prevencijos mokyklose, aiškesnės rekomendacijos pedagogams ir tėvams, taip pat greitesnė pagalba, kai kyla įtarimų dėl verbavimo. Koordinavimą užtikrina Nacionalinis krizių valdymo centras, o dalis priemonių numatytos įgyvendinti iki šių metų pabaigos.

    Kas dalyvauja ir ką keičia?

    Į veiksmų planą įsitraukė Vyriausybės kanceliarija, Policijos departamentas, Lietuvos kriminalinės policijos biuras, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

    Taip pat dalyvauja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, Jaunimo reikalų agentūra ir Generalinė prokuratūra. Esminė plano kryptis yra suderinti tarpinstitucinį reagavimą, kad mokyklos, socialiniai darbuotojai ir teisėsauga veiktų pagal vienodą, vaikui saugų algoritmą.

    Kaip veikia verbavimas internete?

    Institucijos pabrėžia, kad verbavimas dažnai prasideda nuo iš pažiūros menkų užduočių už atlygį: nufotografuoti objektą, perduoti ar palikti daiktą, platinti provokuojantį turinį ar palikti simbolius viešose vietose. Tokios užduotys gali būti pateikiamos kaip žaidimas, darbas ar greitas būdas užsidirbti.

    Vėliau rizika didėja, nes vaikai gali būti įtraukiami į neteisėtą veiklą, o ryšys su verbuotoju tampa spaudimo priemone. Praktikoje tam naudojamas psichologinis manipuliavimas, pažadai, grasinimai, šantažas dėl pokalbių ar nuotraukų, o kartais ir bandymas izoliuoti vaiką nuo artimųjų.

    „Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Svarbiausia suprasti, kad vaikai šiose situacijose nėra kaltininkai, jie yra taikinys“, – sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.

    Ką reiškia Atpažink. Nesivelk. Pranešk.?

    Prevencinė žinutė Atpažink. Nesivelk. Pranešk. taps pagrindu informavimo priemonėms, kurios bus pritaikytos vaikams, tėvams ir su jaunimu dirbantiems specialistams. Akcentuojama, kad svarbu laiku pastebėti rizikos ženklus, neįsitraukti į siūlomas užduotis ir kuo anksčiau kreiptis pagalbos.

    Plane numatytos rekomendacijos ir mokymų turinys ugdymo įstaigoms, taip pat aiškesnis kelias, ką daryti įtarus verbavimą: kaip fiksuoti situaciją, su kuo kalbėtis mokykloje ir kada įtraukti vaiko teisių specialistus ar policiją. Institucijos taip pat žada stiprinti paramą socialiai pažeidžiamiems vaikams, nes būtent jie dažniau tampa verbuotojų taikiniu.

    Pasak plano rengėjų, priemonės bus peržiūrimos ir atnaujinamos atsižvelgiant į besikeičiančią saugumo situaciją ir naujas verbavimo taktikas internete. Tikimasi, kad vieningas institucijų veikimas padės greičiau atpažinti grėsmes ir sumažinti atvejų, kai vaikai įtraukiami į pavojingas veiklas.

  • Atpažink, nesivelk, pranešk: institucijos stiprina vaikų apsaugą nuo verbavimo internete

    Atpažink, nesivelk, pranešk: institucijos stiprina vaikų apsaugą nuo verbavimo internete

    Veiksmų planas: kas ir iki kada?

    Lietuvoje pradedamas įgyvendinti institucijų veiksmų planas, skirtas apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių verbavimo socialiniuose tinkluose bei susirašinėjimo platformose. Pagrindinis tikslas – laiku atpažinti grėsmes, sutarti dėl aiškaus reagavimo ir sustiprinti pagalbą vaikams, kurie tampa taikiniu.

    Plane numatytas glaudesnis institucijų bendradarbiavimas, prevenciniai mokymai, nuoseklesnė komunikacija ir didesnis dėmesys socialiai pažeidžiamiems vaikams. Didžiąją dalį priemonių planuojama įgyvendinti iki šių metų pabaigos, o prireikus veiklos tęsiamos ir vėliau.

    Į veiksmus įsitraukė Vyriausybės kanceliarija, Policijos departamentas, Lietuvos kriminalinės policijos biuras, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, Jaunimo reikalų agentūra ir Generalinė prokuratūra.

    Bendrą koordinavimą užtikrina LRVK Nacionalinis krizių valdymo centras. Institucijos pabrėžia, kad toks modelis leidžia greičiau keistis informacija, vienodinti veiksmus ir užtikrinti, kad signalai iš mokyklų ar šeimų neliktų be atsako.

    Kaip prasideda verbavimas?

    Institucijų vertinimu, verbavimas dažnai prasideda nuo iš pažiūros nereikšmingų užduočių, kurios pateikiamos kaip lengvas uždarbis ar žaidimas. Vaikų gali būti prašoma nufotografuoti objektą, palikti daiktą sutartoje vietoje ar atlikti provokacinį veiksmą viešoje erdvėje.

    Tokios užduotys neretai siūlomos per socialinius tinklus ir pokalbių programėles, o ryšys palaikomas anonimiškai. Ilgainiui prašymai gali būti eskaluojami, o vaikas, kartą sutikęs, tampa lengviau spaudžiamas tęsti, ypač jei pradeda jausti baimę ar gėdą.

    Didžiausia rizika, pasak institucijų, kyla tuomet, kai nepilnametis įtraukiamas į veiksmus, kurie jau turi nusikalstamos veikos požymių ir kelia grėsmę ne tik pačiam vaikui, bet ir valstybės saugumui. Dėl to prevencija orientuojama į ankstyvą atpažinimą, kad situacijos būtų stabdomos dar neperžengus pavojingos ribos.

    Kas numatyta mokykloms ir tėvams?

    Veiksmų plano pagrindas – vaikams ir jaunimui suprantama nuostata Atpažink, nesivelk, pranešk. Ji bus taikoma per prevencinius susitikimus, edukacijas ir informavimo priemones, kad vaikai aiškiai žinotų, ką daryti gavus įtartiną pasiūlymą.

    Institucijos parengė rekomendacijas vaikams, paaugliams, tėvams, pedagogams ir su jaunimu dirbantiems specialistams, kaip pastebėti verbavimo požymius ir kaip reaguoti saugiai. Taip pat numatyti veikimo algoritmai mokykloms, jaunimo darbuotojams ir socialinių paslaugų teikėjams, kad įtarimai būtų sprendžiami nuosekliai ir nedelsiant.

    Planas akcentuoja, kad ypatingas dėmesys bus skiriamas socialiai pažeidžiamiems vaikams ir jaunuoliams, nes jie dažniau tampa verbuotojų taikiniu dėl finansinių sunkumų, socialinės atskirties ar didesnio pažeidžiamumo internete. Stiprinama pagalba per vaiko teisių, socialinių ir jaunimo paslaugų sistemas.

    „Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Yra suaugusieji, yra institucijos ir yra pagalba“, – sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.

    Pasak jo, vaikai tokiose situacijose nėra kaltininkai, o taikinys, todėl valstybės pareiga yra veikti iš anksto ir užtikrinti aiškius pagalbos kelius. Institucijos pabrėžia, kad priemonių paketas gali būti plečiamas ir koreguojamas, atsižvelgiant į kintančią saugumo aplinką ir praktiką mokyklose bei savivaldybėse.

  • Kaip stabdomas vaikų verbavimas internete: institucijos pristatė planą ir aiškią schemą veiksmams

    Kaip stabdomas vaikų verbavimas internete: institucijos pristatė planą ir aiškią schemą veiksmams

    Lietuvos institucijos pradėjo įgyvendinti bendrą veiksmų planą, skirtą apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių verbavimo socialiniuose tinkluose ir susirašinėjimo programėlėse. Pagrindinis tikslas – anksti atpažinti rizikas, stiprinti prevenciją ir užtikrinti greitą pagalbą, kai kyla įtarimų.

    Plane numatytas glaudesnis Vyriausybės kanceliarijos, Policijos departamento, Valstybės saugumo departamento, Krašto apsaugos ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kitų institucijų bendradarbiavimas. Bendrą koordinavimą užtikrina Nacionalinis krizių valdymo centras, o didžioji dalis priemonių planuojama įgyvendinti iki šių metų pabaigos.

    Kaip prasideda verbavimas?

    Institucijų vertinimu, verbavimo taktika dažnai pradedama nuo iš pažiūros nereikšmingų užduočių, kurios pateikiamos kaip greitas uždarbis ar žaidimas. Tai gali būti prašymas nufotografuoti objektą, palikti daiktą sutartoje vietoje ar atlikti provokuojantį veiksmą viešoje erdvėje.

    Vėliau tokios užduotys gali būti eskaluojamos į veiksmus, turinčius nusikaltimo požymių, o įsitraukęs jaunuolis gali būti spaudžiamas, šantažuojamas ar verčiamas tęsti pradėtą veiklą. Dėl to akcentuojama, kad svarbiausia yra kuo anksčiau sustabdyti kontaktą ir pranešti suaugusiesiems bei atsakingoms institucijoms.

    Akcentas pažeidžiamiausiems vaikams

    Ypatingas dėmesys plane skiriamas socialiai pažeidžiamiems vaikams ir paaugliams, nes jie dažniau viliojami finansiniais pažadais ar „paprastomis“ užduotimis. Institucijos pabrėžia, kad tokiose situacijose vaikai dažniausiai yra taikinys, o ne kaltininkas, todėl prioritetas teikiamas pagalbai ir apsaugai.

    „Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Vaikai šiose situacijose nėra kaltininkai, jie yra taikinys“, – sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.

    Ką darys mokyklos ir specialistai?

    Numatyta parengti ir įstaigoms išplatinti rekomendacijas vaikams, tėvams, pedagogams, jaunimo darbuotojams ir socialinių paslaugų teikėjams. Jose apibrėžiami verbavimo požymiai, saugaus reagavimo principai ir praktiniai veiksmai, kai kyla įtarimų.

    Taip pat bus taikomi aiškūs reagavimo algoritmai mokykloms ir su jaunimu dirbančioms tarnyboms, kad informacija būtų perduodama greitai, o sprendimai nebūtų paliekami vieno žmogaus iniciatyvai. Kartu planuojami prevenciniai susitikimai ugdymo įstaigose ir savivaldybėse, o priemonių paketas bus atnaujinamas pagal besikeičiančią saugumo situaciją.

    Prevencijos komunikacijoje naudojama paprasta ir įsimenama nuostata Atpažink. Nesivelk. Pranešk. Institucijos tikisi, kad aiškus principas padės vaikams greičiau suprasti, kada kontaktas internete tampa rizikingas, ir paskatins nedelsti kreiptis pagalbos.

  • Vaikų verbavimas internete: institucijos sutaria dėl plano, kaip atpažinti, nesivelti ir pranešti

    Vaikų verbavimas internete: institucijos sutaria dėl plano, kaip atpažinti, nesivelti ir pranešti

    Kas keičiasi ir kas koordinuoja

    Lietuvoje pradedamas įgyvendinti veiksmų planas, skirtas apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių verbavimo socialiniuose tinkluose ir susirašinėjimo programėlėse. Jame numatytas glaudesnis institucijų bendradarbiavimas, prevencija, mokymai ir kryptinga komunikacija, taip pat papildoma pagalba socialiai pažeidžiamiems vaikams.

    Plane dalyvauja Vyriausybės kanceliarija, Policijos departamentas, Lietuvos kriminalinės policijos biuras, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas. Įtrauktos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vaiko teisių apsaugos institucijos, prokuratūra bei partneriai.

    Bendrą veiksmų koordinavimą užtikrina LRVK Nacionalinis krizių valdymo centras. Skelbiama, kad didžioji dalis priemonių turi būti įgyvendinta iki šių metų pabaigos, o dalis jų bus tęsiama ir vėliau, pagal situaciją ir poreikį.

    Kaip veikia verbavimas ir kodėl taikinys yra vaikai

    Institucijų vertinimu, verbavimas dažnai pradedamas nuo užduočių, kurios atrodo menkos ir „nekenksmingos“: nupiešti grafitį su provokuojančia žinute, nufotografuoti objektą, perduoti ar palikti daiktą, atlikti smulkią paslaugą už atlygį. Tokie veiksmai gali tapti įžanga į rimtesnius nusikaltimus, keliančius grėsmę ir vaikui, ir valstybės saugumui.

    Didžiausia rizika įvardijama socialiai pažeidžiamiems jaunuoliams, nes finansiniai sunkumai, atskirtis ar mažesnis suaugusiųjų dėmesys dažniau atveria kelią manipuliacijoms. Verbavimo schemose paprastai pasitelkiamas greitas atlygis, pažadai padėti, vėliau atsiranda spaudimas, gąsdinimas ar šantažas.

    „Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Vaikai šiose situacijose nėra kaltininkai, jie yra taikinys“, – sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.

    Atpažink, nesivelk, pranešk

    Prevencijos ašimi pasirinkta aiški žinutė vaikams ir jaunimui: atpažink, nesivelk, pranešk. Ji bus nuosekliai taikoma informavimo priemonėse, mokymuose ir institucijų komunikacijoje, siekiant, kad vaikai lengviau suprastų rizikas ir žinotų, kur kreiptis.

    Praktinėje dalyje numatytos rekomendacijos vaikams ir specialistams, kaip atpažinti verbavimo požymius ir saugiai reaguoti. Taip pat kuriami veikimo algoritmai mokykloms, jaunimo darbuotojams ir socialinių paslaugų teikėjams, kad įtarus riziką būtų aišku, ką daryti pirmiausia ir kaip įtraukti atsakingas institucijas.

    Planuojami prevenciniai susitikimai ugdymo įstaigose ir savivaldybėse, o pagalba pažeidžiamoms grupėms bus stiprinama per vaiko teisių, socialinių ir jaunimo paslaugų sistemas. Priemonių sąrašas bus atnaujinamas pagal kintančią saugumo aplinką ir praktiką, sukauptą dirbant su vaikais bei specialistais.

    Institucijos pabrėžia, kad svarbiausia yra nereaguoti į nepažįstamų asmenų prašymus atlikti „smulkias užduotis“ ir nelikti vienam su įtartinomis žinutėmis. Tokiose situacijose rekomenduojama kalbėtis su tėvais, pedagogais ar kitais patikimais suaugusiaisiais ir kuo anksčiau pranešti atsakingoms tarnyboms.

  • Atpažink. Nesivelk. Pranešk.: institucijos telkiasi stabdyti vaikų verbavimą internete

    Atpažink. Nesivelk. Pranešk.: institucijos telkiasi stabdyti vaikų verbavimą internete

    Lietuvoje pradedamas įgyvendinti konsoliduotas veiksmų planas, kuriuo siekiama apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių verbavimo elektroninėje erdvėje. Dėmesys sutelkiamas į socialinius tinklus, susirašinėjimo programėles ir kitas platformas, kuriose nepilnamečiai dažniausiai pasiekiami tiesiogiai.

    Plane numatytas glaudesnis institucijų bendradarbiavimas, prevenciniai mokymai ir aiškesnė komunikacija, taip pat pagalba socialiai pažeidžiamiems vaikams. Koordinavimą užtikrina Nacionalinis krizių valdymo centras, o didžiąją dalį priemonių planuojama įgyvendinti iki šių metų pabaigos.

    Kaip prasideda verbavimas

    Institucijos pabrėžia, kad verbavimas dažnai pradedamas nuo iš pažiūros nereikšmingų užduočių, kurios pateikiamos kaip greitas būdas užsidirbti. Tai gali būti prašymas nufotografuoti konkretų objektą, perduoti ar palikti daiktą, išplatinti provokuojančią žinutę ar atlikti kitą smulkią užduotį.

    Didžiausia rizika slypi tame, kad vėliau tokios veiklos gali būti eskaluojamos ir peraugti į nusikalstamas veikas, keliančias grėsmę tiek nepilnamečiui, tiek valstybės saugumui. Be to, vaikai gali būti spaudžiami, šantažuojami ar gąsdinami paviešinti jų asmeninę informaciją, nuotraukas ar pokalbių ištraukas.

    Kas daroma ir ką turi žinoti vaikai

    Institucijų veiksmų ašis – paprasta prevencinė nuostata Atpažink. Nesivelk. Pranešk., kuri bus taikoma švietimo ir informavimo priemonėse. Tikslas – kad vaikai greitai atpažintų įtartiną kontaktą, nesileistų į užduočių vykdymą ir laiku kreiptųsi pagalbos.

    „Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Yra suaugusieji, yra institucijos ir yra pagalba. Svarbiausia suprasti – vaikai šiose situacijose nėra kaltininkai, jie yra taikinys“, – sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.

    Numatyta parengti ir išplatinti rekomendacijas vaikams, tėvams, pedagogams, jaunimo darbuotojams ir socialinių paslaugų teikėjams, taip pat aiškius reagavimo algoritmus, jei kyla įtarimų dėl verbavimo. Praktikoje tai reiškia vienodesnius veiksmus mokyklose ir savivaldybėse, greitesnį informacijos perdavimą atsakingoms institucijoms ir stipresnę pagalbą vaikui bei jo šeimai.

    Kodėl išskiriami pažeidžiami vaikai

    Plane atskirai akcentuojama, kad dažnesniu taikiniu tampa socialiai pažeidžiami vaikai ir jaunuoliai, kuriems finansiniai pažadai ar tariamas dėmesys gali atrodyti patrauklūs. Tokiais atvejais verbuotojai išnaudoja ne tik materialinį pažeidžiamumą, bet ir emocinį, kai siekiama pelnyti pasitikėjimą, izoliuoti nuo artimųjų ar daryti įtaką ilgą laiką.

    Institucijos pabrėžia, kad prevencija nėra vien kampanija – tai kompleksas priemonių, apimančių švietimą, socialinę pagalbą, specialistų kompetencijų stiprinimą ir aiškesnius reagavimo mechanizmus. Priemonių sąrašą ketinama nuolat tikslinti pagal besikeičiančią saugumo situaciją ir praktinę patirtį dirbant su vaikais.

    Gyventojai raginami kalbėtis su vaikais apie saugų elgesį internete, nepriimti nepažįstamų asmenų prašymų ir neperduoti jiems informacijos ar daiktų. Jei vaikui ar jo artimiesiems kyla įtarimų dėl verbavimo, svarbiausia kuo anksčiau kreiptis į suaugusiuosius, mokyklos administraciją ar atsakingas tarnybas.