CP v2

Tag: Nacionalinis krizių valdymo centras

  • Atpažink, nesivelk, pranešk: institucijos stiprina vaikų apsaugą nuo verbavimo internete

    Atpažink, nesivelk, pranešk: institucijos stiprina vaikų apsaugą nuo verbavimo internete

    Lietuvoje startavo konsoliduotas veiksmų planas, skirtas apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių verbavimo socialiniuose tinkluose ir susirašinėjimo programėlėse. Pagrindinis tikslas – kuo anksčiau atpažinti rizikas, užkirsti kelią įtraukimui į neteisėtas veiklas ir užtikrinti greitą pagalbą.

    Plane dalyvauja Vyriausybės kanceliarija, Policijos departamentas, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, Generalinė prokuratūra ir kiti partneriai. Bendrą koordinavimą užtikrina LRVK Nacionalinis krizių valdymo centras, o daugumą priemonių planuojama įgyvendinti iki šių metų pabaigos.

    Kaip prasideda verbavimas?

    Institucijų turima informacija ir tarptautinė praktika rodo, kad verbavimas dažnai pradedamas nuo, atrodytų, menkų užduočių. Jaunuoliams gali būti siūloma už atlygį nupiešti grafitį su provokacine politine žinute, nufotografuoti objektą, perduoti ar palikti daiktą sutartoje vietoje.

    Vėliau tokios užduotys gali būti didinamos ir virsti veiksmais, kurie jau turi nusikaltimo požymių ir kelia riziką ne tik vaikui, bet ir valstybės saugumui. Dėl to prevencija nukreipiama ne vien į informavimą, bet ir į aiškias reagavimo procedūras mokyklose bei socialinių paslaugų sistemoje.

    „Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Yra suaugusieji, yra institucijos ir yra pagalba“, – sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.

    Ką keičia naujas planas?

    Veiksmų planas remiasi lengvai įsimenama prevencine nuostata Atpažink. Nesivelk. Pranešk. Ji bus naudojama švietimo, prevencijos ir informavimo priemonėse, kad žinutė būtų suprantama vaikams ir paaugliams.

    Numatyta parengti ir institucijoms išplatinti rekomendacijas vaikams bei su jais dirbantiems specialistams, kaip atpažinti verbavimo požymius ir saugiai reaguoti. Taip pat parengti veikimo algoritmai mokykloms, jaunimo darbuotojams ir socialinių paslaugų teikėjams, kad įtarimų atvejais būtų aišku, ką daryti ir kur kreiptis.

    Dėmesys pažeidžiamoms grupėms

    Institucijos pabrėžia, kad verbuotojai dažniau taikosi į socialiai pažeidžiamus vaikus ir jaunuolius, kuriems finansinis atlygis, dėmesys ar „lengvo uždarbio“ pažadas gali pasirodyti patrauklus. Dėl to plane numatytas ir pagalbos stiprinimas per vaiko teisių apsaugos, socialinių bei jaunimo paslaugų sistemas.

    Kompetentingi specialistai taip pat planuoja prevencinius susitikimus ugdymo įstaigose ir savivaldybėse. Priemonių sąrašą žadama koreguoti pagal besikeičiančią saugumo situaciją ir praktinę patirtį dirbant su vaikais, tėvais bei pedagogais.

  • Atpažink. Nesivelk. Pranešk.: kaip institucijos stiprina vaikų apsaugą nuo verbavimo internete

    Atpažink. Nesivelk. Pranešk.: kaip institucijos stiprina vaikų apsaugą nuo verbavimo internete

    Lietuvos institucijos pradėjo įgyvendinti koordinuotą veiksmų planą, skirtą apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių verbavimo socialiniuose tinkluose bei susirašinėjimo platformose. Iniciatyva apima prevenciją, mokymus, aiškesnį reagavimą į rizikos atvejus ir didesnę paramą labiausiai pažeidžiamiems vaikams.

    Plane dalyvauja Vyriausybės kanceliarija, Policijos departamentas, Lietuvos kriminalinės policijos biuras, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, Jaunimo reikalų agentūra ir Generalinė prokuratūra. Bendrų veiksmų koordinavimą užtikrina LRVK Nacionalinis krizių valdymo centras, o daugumą priemonių planuojama įgyvendinti iki šių metų pabaigos.

    Kaip vyksta verbavimas?

    Institucijų vertinimu, verbavimo rizika ypač išauga elektroninėje erdvėje, kur kontaktas gali prasidėti nuo iš pažiūros nekaltų žinučių ar pasiūlymų. Dažniausiai pirmosios užduotys būna smulkios ir pateikiamos kaip greitas uždarbis: nufotografuoti objektą, pernešti daiktą, palikti siuntą, atlikti menką paslaugą.

    Tokie veiksmai, pasak pareigūnų, gali tapti įrankiu vėlesniam spaudimui ar šantažui, o užduotys palaipsniui eskaluojamos iki teisės pažeidimų ar nusikaltimų. Didžiausia problema ta, kad paaugliams dažnai sunku atskirti, kur baigiasi tariamai „nekaltas“ prašymas ir prasideda pavojingas įtraukimas į priešišką veiklą.

    Kas yra pagrindinė žinutė?

    Prevencijos pagrindą sudaro trumpa ir vaikams suprantama nuostata Atpažink. Nesivelk. Pranešk. Ji numatyta kaip vieningas komunikacijos ir mokymų principas, kad tiek moksleiviai, tiek su jais dirbantys suaugusieji turėtų aiškų veiksmų modelį.

    Ypatingas dėmesys skiriamas socialiai pažeidžiamiems vaikams ir jaunuoliams, kurie dėl finansinių sunkumų, socialinės atskirties ar mažesnio saugumo internete gali tapti lengvesniu taikiniu. Plane numatyta stiprinti pagalbą per vaiko teisių, socialinių paslaugų ir jaunimo darbo sistemas.

    „Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Yra suaugusieji, yra institucijos ir yra pagalba“, – sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.

    Ką keis praktikoje?

    Numatyta parengti ir išplatinti rekomendacijas vaikams, tėvams, pedagogams, socialiniams darbuotojams ir jaunimo darbuotojams, kaip atpažinti verbavimo požymius ir saugiai reaguoti. Taip pat rengiami aiškūs reagavimo algoritmai ugdymo įstaigoms ir paslaugų teikėjams, kad kilus įtarimams būtų žinoma, ką daryti ir į ką kreiptis.

    Kartu planuojami prevenciniai susitikimai mokyklose ir savivaldybėse, o priemonių paketas bus koreguojamas atsižvelgiant į besikeičiančią saugumo aplinką. Institucijos pabrėžia, kad tai nėra vien trumpalaikė informavimo kampanija, o ilgalaikis tarpinstitucinis susitelkimas, skirtas mažinti riziką dar iki atsirandant realioms žalos situacijoms.

  • Atpažink, nesivelk, pranešk: institucijos stiprina vaikų apsaugą nuo verbavimo internete

    Atpažink, nesivelk, pranešk: institucijos stiprina vaikų apsaugą nuo verbavimo internete

    Lietuvos institucijos pradėjo įgyvendinti koordinuotą veiksmų planą, skirtą apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių verbavimo internete. Dėmesys sutelktas į socialinius tinklus ir susirašinėjimo platformas, kuriose užmezgami pirmieji kontaktai ir siūlomos iš pažiūros nekaltos užduotys.

    Plane numatytos prevencijos, švietimo, reagavimo ir pagalbos priemonės, o įgyvendinimą koordinuoja Nacionalinis krizių valdymo centras. Į veiklas įtrauktos Vyriausybės kanceliarija, Policijos departamentas, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vaiko teisių apsaugos sistema, prokuratūra ir kiti partneriai.

    Verbavimas dažnai prasideda nuo smulkių užduočių

    Institucijų vertinimu, verbavimas vis dažniau nukreipiamas į nepilnamečius, ypač į socialiai pažeidžiamų grupių jaunuolius. Pirmieji prašymai neretai atrodo menkaverčiai: nufotografuoti objektą, perduoti daiktą, palikti siuntą sutartoje vietoje ar paskelbti provokuojančią žinutę už atlygį.

    Vėliau tokios užduotys gali būti eskaluojamos į rimtesnius veiksmus, kurie kelia riziką pačiam vaikui ir valstybės saugumui. Specialistai pabrėžia, kad tokiose situacijose vaikai dažnai tampa taikiniu, o ne sąmoningais veikėjais, todėl svarbiausia yra ankstyvas atpažinimas ir saugus pranešimas.

    „Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Yra suaugusieji, yra institucijos ir yra pagalba. Svarbiausia suprasti – vaikai šiose situacijose nėra kaltininkai, jie yra taikinys“, – sakė Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.

    Ką reiškia Atpažink, nesivelk, pranešk

    Veiksmų planą vienija aiški ir jaunimui suprantama nuostata Atpažink, nesivelk, pranešk. Ji bus naudojama švietimo ir informavimo priemonėse, kad vaikai bei su jais dirbantys suaugusieji greičiau pastebėtų rizikingas situacijas ir žinotų, kaip elgtis.

    Numatyta, kad ugdymo įstaigas ir savivaldybes pasieks prevenciniai susitikimai, o pedagogams, jaunimo darbuotojams bei socialinių paslaugų teikėjams bus pateikti aiškūs veikimo algoritmai. Šalia prevencijos planuojama stiprinti pagalbą pažeidžiamoms vaikų grupėms per vaiko teisių, socialinių ir jaunimo paslaugų sistemas.

    Rekomendacijos mokykloms ir šeimoms

    Institucijos rengia ir platina rekomendacijas vaikams, tėvams bei specialistams, kaip atpažinti verbavimo požymius ir reaguoti nekenkiant sau. Taip pat ruošiami praktiniai žingsniai, ką daryti mokyklose ar kitose įstaigose, jei kyla įtarimų dėl bandymų įtraukti nepilnametį į žalingą veiklą.

    Akcentuojama, kad priemonių paketas nėra baigtinis: jis bus tikslinamas pagal besikeičiančią saugumo situaciją ir realias patirtis dirbant su vaikais bei jaunimu. Pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad pranešti būtų paprasta, o pagalba pasiektų laiku.

  • Joniškio vadovai po krizių mokymų: kaip savivaldybė ruošiama mobilizacijai ir karo padėčiai

    Joniškio vadovai po krizių mokymų: kaip savivaldybė ruošiama mobilizacijai ir karo padėčiai

    Gegužės 21–22 dienomis Joniškio rajono savivaldybės meras Gediminas Čepulis ir administracijos direktorius Aivaras Rudnickas dalyvavo Lietuvos savivaldybių asociacijos, Krašto apsaugos ministerijos ir Nacionalinio krizių valdymo centro organizuotuose mokymuose.

    Jų metu daugiausia dėmesio skirta savivaldybių vaidmeniui mobilizacijos ir karo padėties atvejais, taip pat tam, kaip praktiškai pasidalijamos atsakomybės tarp civilinių institucijų ir karinių struktūrų.

    Kas keičiasi savivaldybei krizėje?

    Mokymuose aptarta, kaip savivaldybės turi užtikrinti gyvybiškai svarbių paslaugų tęstinumą, kai sutrinka įprastas valstybės darbas. Tarp prioritetų įvardytas vandens tiekimas, šildymas, socialinės paslaugos ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas.

    Tokiose situacijose savivaldybė tampa viena pagrindinių grandžių, kuri turi ne tik koordinuoti vietos resursus, bet ir greitai keistis informacija su valstybės institucijomis, komendantūromis bei kitomis savivaldybėmis.

    Stalo pratybos: sprendimai spaudžiant laikui

    Praktinėje mokymų dalyje vyko stalo pratybos, kuriose simuliuojamos realios krizės, reikalaujančios greitų sprendimų ir aiškaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Tokios pratybos paprastai padeda iš anksto pamatyti, kur stringa procesai, trūksta procedūrų ar ryšių.

    Daug dėmesio skirta sprendimų priėmimo grandinei, informacijos perdavimui ir veiksmų suderinimui, kai vienu metu kyla keli incidentai arba reikia užtikrinti paslaugas esant ribotiems ištekliams.

    Kodėl tokie mokymai svarbūs dabar?

    Lietuvoje didinant pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, mobilizacijai ir valstybės gynybai, savivaldybių pasirengimas vertinamas kaip esminė nacionalinio atsparumo dalis. Praktika rodo, kad krizėse svarbiausia ne vien planai, bet ir tai, ar vadovai bei specialistai yra išbandę procedūras saugioje mokymų aplinkoje.

    Mokymų organizatoriai akcentuoja, kad tokie mokymai ir pratybos padeda suvienodinti veikimo principus visose savivaldybėse, stiprina sąveiką su komendantūromis ir leidžia greičiau pereiti nuo teorijos prie realių veiksmų, jei situacija to pareikalautų.

  • Savivaldybių vadovams Birštone – mokymai apie mobilizaciją ir karo padėtį: ką turės daryti krizės metu

    Savivaldybių vadovams Birštone – mokymai apie mobilizaciją ir karo padėtį: ką turės daryti krizės metu

    Birštone gegužės 21–22 dienomis vyko Lietuvos savivaldybių asociacijos kasmetiniai specializuoti mokymai, skirti savivaldybių merams ir administracijų direktoriams. Juose dalyvavo ir Trakų rajono savivaldybės meras Andrius Šatevičius bei administracijos direktorė Dovilė Daudaitė.

    Šių metų programos ašis buvo praktinis savivaldybių pasirengimas mobilizacijai ir karo padėčiai, kai vietos valdžiai tenka užtikrinti nenutrūkstamą paslaugų teikimą ir aiškų sprendimų priėmimą. Mokymų turinys parengtas kartu su Krašto apsaugos ministerija ir Nacionaliniu krizių valdymo centru.

    Nuo strategijos iki konkrečių veiksmų

    Mokymuose aptarti savivaldai svarbūs Nacionalinės gynybos strategijos aspektai, taip pat mobilizacijos paskelbimo ir perėjimo į karo padėtį veiksmų seka. Dėmesys skirtas tam, kaip savivaldybės turi susiplanuoti atsakomybes, ryšio kanalus ir sprendimų priėmimo grandinę, kad krizės metu neliktų neaiškumų.

    Diskusijose taip pat nagrinėtos naujausios grėsmių nacionaliniam saugumui tendencijos, kurios gali paveikti savivaldybių darbą. Praktiniu lygmeniu tai reiškia poreikį vertinti ne tik fizines rizikas, bet ir paslaugų tęstinumą, gyventojų informavimą bei atsparumą dezinformacijai.

    Bendradarbiavimas su komendantūromis ir NVO

    Reikšminga mokymų dalis skirta bendradarbiavimui su karo komendantūromis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios krizės metu gali prisidėti prie pagalbos gyventojams, logistinių sprendimų ar savanoriškos veiklos koordinavimo. Akcentuota, kad iš anksto sutarti veiksmai ir aiškūs kontaktai leidžia greičiau mobilizuoti resursus, kai laikas tampa kritiniu faktoriumi.

    Nagrinėti ir kiti savivaldybių pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms aktualūs klausimai, susiję su institucijų tarpusavio sąveika ir atsakomybių pasidalijimu. Tokios temos savivaldybėms tampa ypač svarbios, nes krizinėse situacijose vietos lygmens sprendimai dažnai turi tiesioginę įtaką kasdieniam gyventojų saugumui.

    Pratybos: teorija tikrinama realiais scenarijais

    Organizatoriai pabrėžė praktinių pratybų svarbą, nes jos leidžia patikrinti, kaip veikia sutarti algoritmai ir ar sprendimų priėmimo grandinė yra pakankamai aiški. Savivaldybių vadovai, dirbdami kartu, turėjo galimybę pritaikyti mokymų metu aptartus žingsnius ir įsivertinti, kuriose vietose reikėtų papildomo pasirengimo.

    Tokio pobūdžio mokymai tampa dalimi platesnio savivaldybių pasirengimo stiprinimo, kai prioritetas teikiamas ne vien planams popieriuje, bet ir realiam gebėjimui veikti greitai. Trakų rajono savivaldybė informavo, kad savivaldybės atstovai mokymuose dalyvavo siekdami geriau pasirengti galimiems nacionalinio saugumo scenarijams.

  • Mobilizacijos ir karo padėties scenarijai: Akmenės rajono meras dalyvavo LSA mokymuose Birštone

    Mobilizacijos ir karo padėties scenarijai: Akmenės rajono meras dalyvavo LSA mokymuose Birštone

    Birštone gegužės 21 dieną ir gegužės 22 dieną vyko mokymai savivaldybių merams ir administracijų vadovams, skirti pasirengimui mobilizacijai ir karo padėčiai. Juose Akmenės rajono savivaldybei atstovavo meras Vitalijus Mitrofanovas.

    Mokymuose daug dėmesio skirta savivaldybių vaidmenims ir sprendimų grandinei, kai valstybėje įsigalioja mobilizacija ar karo padėtis. Aptarta, kuo tokiose situacijose skiriasi mero politinė lyderystė ir administracijos vadovybės praktinis krizės valdymas, kad sprendimai būtų priimami greitai ir nuosekliai.

    Taip pat nagrinėtas savivaldybių ir karo komendantūrų bendradarbiavimas, informacijos apsikeitimas bei koordinavimas, kai būtina užtikrinti viešąją tvarką ir kritinių funkcijų tęstinumą. Tokiais atvejais svarbu iš anksto sutarti atsakomybių ribas ir veiksmų seką, kad krizės metu neliktų „pilkųjų zonų“.

    Diskusijose akcentuota, jog savivaldybėms vieni jautriausių klausimų yra gyventojams būtinų paslaugų nepertraukiamumas. Vertintos priemonės, kaip užtikrinti vandens tiekimą, šildymą, socialinių paslaugų prieinamumą ir sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą, kai išauga apkrovos ir keičiasi įprastos darbo sąlygos.

    Mokymų metu surengtos ir stalo pratybos, kuriose dalyvavo apie keturi penktadaliai Lietuvos savivaldybių vadovų. Tokios pratybos leidžia išbandyti sprendimų priėmimo praktiką, įsivertinti turimus resursus ir greičiau identifikuoti, ko trūksta, kad savivaldybės galėtų tinkamai pasirengti mobilizacijai.

    Mokymus organizavo Lietuvos savivaldybių asociacija kartu su Krašto apsaugos ministerija ir Nacionaliniu krizių valdymo centru. Organizatorių teigimu, savivaldybių pasirengimas yra viena esminių grandžių, nuo kurios priklauso, kaip greitai krizės atveju veiktų gyvybiškai svarbios paslaugos ir vietos institucijų koordinavimas.

  • NKVC perspėja: plinta DI sukurti vaizdai ir melagienos apie dronų incidentus Lietuvoje

    NKVC perspėja: plinta DI sukurti vaizdai ir melagienos apie dronų incidentus Lietuvoje

    Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) įspėja, kad viešojoje erdvėje, ypač socialiniuose tinkluose, aktyviai platinama klaidinanti informacija apie bepiločių orlaivių incidentus Lietuvoje. Pasak centro, dalis turinio gali būti sufabrikuota, o kai kuriais atvejais naudojami manipuliuoti vaizdai ar DI sugeneruota vaizdinė medžiaga.

    NKVC nurodo, kad internete pasirodo įrašų, kuriuose teigiama, esą Lietuvos teritorijoje skraido ne Lietuvos koviniai dronai, taip pat dalijamasi tariamomis jų kritimo vietų nuotraukomis ar vaizdo įrašais. Institucija pabrėžia, kad tokia medžiaga gali būti sukurta ar pakoreguota siekiant sudaryti klaidingą įspūdį ir paskatinti emocines reakcijas.

    Lygiagrečiai platinami ir vienas kitam prieštaraujantys naratyvai, esą dronų Lietuvos oro erdvėje apskritai nebuvo, o visa informacija apie incidentus tariamai išgalvota. NKVC teigimu, tokios versijos dažnai lydimos sąmokslo teorijų apie neva į Lietuvą atvykusius kitų šalių specialistus, kurie esą organizuoja provokacijas.

    Centro vertinimu, melaginga ar iš konteksto ištraukta informacija gali didinti visuomenės nerimą, silpninti pasitikėjimą oficialia komunikacija ir apsunkinti institucijų darbą. NKVC atkreipia dėmesį, kad informacinėmis atakomis gali būti siekiama sukelti sumaištį, skatinti nepasitikėjimą valstybės institucijomis ir destabilizuoti situaciją.

    NKVC ragina gyventojus išlikti budriems ir kritiškai vertinti sensacingus pranešimus apie dronus, ypač tuos, kurie plinta be aiškios kilmės ar patvirtinimo. Patariama nesidalyti nepatikrintais įrašais, tikrinti informaciją keliuose šaltiniuose ir remtis oficialiais institucijų pranešimais.

    Ekspertai primena, kad DI įrankiai leidžia greitai sukurti tikroviškai atrodančias nuotraukas, vaizdo įrašus ar įrašų fragmentus, todėl vien vizualaus turinio nepakanka patikimumui įvertinti. Dėl to ypač svarbu atkreipti dėmesį į paskyros patikimumą, publikavimo laiką, kontekstą, o kilus abejonių – palaukti oficialaus paaiškinimo.

  • NKVC perspėja: plinta DI suklastoti vaizdai apie dronų incidentus Lietuvoje ir jų „kritimo vietas“

    NKVC perspėja: plinta DI suklastoti vaizdai apie dronų incidentus Lietuvoje ir jų „kritimo vietas“

    Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) praneša, kad viešojoje erdvėje sparčiai daugėja klaidinančios informacijos apie tariamus bepiločių orlaivių incidentus Lietuvoje. Pasak centro, socialiniuose tinkluose ir įvairiose platformose platinami manipuliuoti vaizdai bei įrašai, kurie gali būti sukurti pasitelkiant dirbtinis intelektas.

    NKVC teigia fiksuojantis atvejus, kai skelbiama tariamai įrodanti medžiaga apie neva Lietuvos teritorijoje skraidančius ne Lietuvos kovinius dronus ar jų „kritimo vietas“. Tokie vaizdai neretai pateikiami be patikimų šaltinių, o detalės neatitinka realios situacijos ar oficialių institucijų turimos informacijos.

    Kaip kuriama sumaištis?

    Centro vertinimu, kartu platinami ir prieštaringi teiginiai, esą dronų Lietuvos oro erdvėje apskritai nebuvo. Taip pat aktyviai skleidžiamos sąmokslo teorijos apie tariamai į Lietuvą atvykusius kitų valstybių specialistus, neva organizuojančius provokacijas.

    NKVC pabrėžia, kad dalis tokios informacijos gali būti kuriama už Lietuvos ribų, o pateikiami „įrodymai“ fabrikuojami siekiant paveikti visuomenės nuotaikas. Tokios kampanijos, pasak centro, gali būti nukreiptos į nepasitikėjimo didinimą, panikos kurstymą ir oficialios komunikacijos diskreditavimą.

    Kuo tai pavojinga gyventojams?

    NKVC atkreipia dėmesį, kad melaginga ar iš konteksto ištraukta informacija gali trikdyti institucijų ir pareigūnų darbą, nes dalis resursų nukreipiama paneiginėjimui ar reagavimui į klaidingus pranešimus. Be to, pasikartojantys klaidinantys įrašai gali skatinti gyventojus priimti sprendimus remiantis emocijomis, o ne patikrintais faktais.

    Centras ragina visuomenę išlikti budrią ir kritiškai vertinti sensacingus įrašus, ypač tuos, kuriuose nėra aiškiai nurodyta, kada ir kur medžiaga nufilmuota. Taip pat primenama nesidalyti nepatvirtintais pranešimais ir remtis oficialia institucijų informacija.

    „Melaginga, manipuliuota ar sufabrikuota informacija gali didinti visuomenės paniką ir trikdyti institucijų bei pareigūnų darbą“, – sakė NKVC.

  • Galimai fiksuotas dronas Utenos rajone: „Raudona“ signalas, bet Panevėžiui pavojaus nėra

    Nacionalinis krizių valdymo centras pranešė, kad Utenos rajone galimai užfiksuotas dronas, todėl paskelbtas signalas „Raudona“. Kartu dalis gyventojų, taip pat ir Panevėžyje, gavo perspėjimo žinutes su raginimu vykti į priedangas.

    Institucijos pabrėžia, kad šis raginimas skirtas Utenos rajono gyventojams. Panevėžio miestui šiuo metu tiesioginio oro pavojaus nėra, todėl gavus pranešimą gyventojai raginami reaguoti ramiai ir nepasiduoti panikai.

    Svarbiausia išlikti budriems, sekti oficialią informaciją ir vadovautis Nacionalinio krizių valdymo centro bei kitų atsakingų institucijų pranešimais. Veiksmų imtis reikėtų tik tuo atveju, jei būtų gautos patikslintos perspėjimo žinutės apie oro pavojų Panevėžio apskrityje.

    Jei būtų paskelbtas pavojus Panevėžio apskrityje, daugiabučių namų gyventojai turėtų nedelsdami eiti į namo rūsį arba artimiausią specialiu ženklu pažymėtą priedangą. Jei priedangos greitai pasiekti nepavyktų, tinkamos ir į rūsį panašios, nuo išorės atskirtos patalpos.

    Taip pat raginama neplatinti nepatvirtintos informacijos socialiniuose tinkluose, nes gandai gali trukdyti operatyviam institucijų darbui. Dėl civilinės saugos klausimų gyventojai gali kreiptis į visą parą veikiančią konsultavimo liniją 1856.

  • Geltonas oro pavojaus įspėjimas dar galioja: gyventojams leista palikti priedangas

    Geltonas oro pavojaus įspėjimas dar galioja: gyventojams leista palikti priedangas

    Gyventojams pranešta, kad jie gali palikti priedangas ar kitas saugias vietas, tačiau geltonas oro pavojaus įspėjimas dar galioja. Atsakingos tarnybos ragina išlikti budriems, stebėti aplinką ir vadovautis tik oficialiai skelbiama informacija.

    Geltonas įspėjimo lygis paprastai reiškia, kad situacija nėra vertinama kaip kritinė, tačiau rizika išlieka ir gali greitai keistis. Dėl to rekomenduojama iš anksto įsivertinti, kur artimiausiu metu prireikus būtų galima saugiai pasitraukti, ir turėti galimybę greitai reaguoti į naujus pranešimus.

    Kur sekti oficialią informaciją

    Gyventojai raginami informaciją sekti per Lietuvos radiją ir televiziją, taip pat Lietuvos kariuomenės, Nacionalinio krizių valdymo centro, LT72 ir savivaldybės informacinius kanalus. Tarnybos pabrėžia, kad nepatvirtintos žinutės socialiniuose tinkluose gali klaidinti ir trukdyti operatyviam reagavimui.

    Jei pastebėjote skrendantį ar nukritusį įtartiną objektą, prie jo nesiartinkite ir nebandykite jo liesti ar perkelti. Tokiais atvejais būtina nedelsiant skambinti numeriu 112 ir kuo tiksliau nurodyti vietą bei aplinkybes.

    Ką svarbu prisiminti dabar

    Net ir leidus palikti priedangas, rekomenduojama išlikti pasirengusiems: įkrauti telefonus, turėti pagrindinius dokumentus ir būtiniausius daiktus, o judant lauke vengti rizikingų vietų. Jei gausite naują perspėjimą, veikite nedelsdami pagal pateiktas instrukcijas.

    Pranešimas parengtas remiantis Lietuvos kariuomenės ir Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos skelbta informacija.