Tag: Nacionalinis saugumas

  • Turto įšaldymas be teismo? Konfederacijos europarlamentarė įspėja dėl valdžios galių

    Lenkijoje įsižiebė diskusija dėl Vyriausybės projekto, kuris reglamentuotų sankcijų taikymą ir leistų administraciniams sprendimams greitai įšaldyti asmenų ar įmonių turtą. Konfederacijos europarlamentarė Ewa Zajączkowska-Hernik teigia, kad nuostatos gali atverti kelią piktnaudžiavimui. Vyriausybė aiškina, jog tikslas yra suvienodinti išsiskaidžiusias taisykles ir stiprinti nacionalinį saugumą.

    Projektas susijęs su nacionalinių ir Europos Sąjungos sankcijų įgyvendinimu, įskaitant sprendimus dėl įtraukimo į sankcionuojamų subjektų sąrašą. Tokiais atvejais gali būti ribojamas disponavimas lėšomis, finansiniais ištekliais ir kitu turtu, taip pat taikomi kiti apribojimai.

    Kas kelia daugiausia ginčų?

    E. Zajączkowska-Hernik kritikuoja idėją, kad turtas galėtų būti įšaldomas administraciniu sprendimu dar prieš teismui įvertinant situaciją. Jos teigimu, plačios formuluotės ir didelė pareigūnų diskrecija didina riziką, kad priemonės būtų pritaikytos pernelyg plačiai.

    „Jeigu įmonei iš karto užkertamas kelias naudotis pinigais, veikla gali sustoti dar nepasiekus teismo sprendimo“, – sakė Ewa Zajączkowska-Hernik, kritikuodama siūlomas nuostatas.

    Politikės keliama problema pirmiausia susijusi su verslo tęstinumu: net laikinas sąskaitų ar turto įšaldymas gali apsunkinti atsiskaitymus su darbuotojais ir tiekėjais, vykdomas sutartis bei kredito įsipareigojimus. Dėl to didėja rizika, kad pasekmės būtų negrįžtamos, net jei vėliau sprendimas būtų panaikintas.

    Ką aiškina Vyriausybė?

    Vyriausybės argumentas yra praktinis: sankcijų režimai ir jų vykdymas ilgą laiką remiasi skirtingais teisės aktais, o institucijų atsakomybės ribos ne visada aiškios. Projektu siekiama apibrėžti, kas ir kokiais pagrindais priima sprendimus, kokios priemonės gali būti taikomos ir kaip jos apskundžiamos.

    Taip pat akcentuojamas nacionalinis saugumas ir poreikis greitai reaguoti į grėsmes, ypač kai kalbama apie priešišką įtaką ar veiksmus, kuriais bandoma apeiti tarptautines sankcijas. Praktikoje daugelyje Europos valstybių sankcijų vykdymo mechanizmai grindžiami tuo, kad sprendimai turi būti efektyvūs ir savalaikiai, tačiau kartu privalo užtikrinti teisę į gynybą ir proporcingumą.

    Atsakomybė ir parlamento procedūros

    Viešojoje erdvėje minima ir griežta baudžiamoji atsakomybė už sankcijų pažeidimus, tačiau tai yra atskira projekto dalis, nukreipta į tyčinį sankcijų apėjimą. Paprastai tokios normos taikomos už veiksmus, susijusius su sankcionuojamų asmenų ar įmonių turto slėpimu, lėšų suteikimu, draudžiamų prekių ar paslaugų tiekimu.

    Pagal parlamento procedūrą projektas dar nėra galiojantis teisės aktas: po svarstymo jis gali būti koreguojamas, o dėl ginčytinų nuostatų gali būti ieškoma kompromisų. Galutinis sprendimas priklausys nuo to, ar įstatymų leidėjai ras pusiausvyrą tarp greito sankcijų įgyvendinimo ir aiškių saugiklių nuo nepagrįsto turto įšaldymo.

  • NATO sunerimo Rusijos „atostogų namai“: įtartini pirkiniai prie bazių ir Lietuvoje

    NATO sunerimo Rusijos „atostogų namai“: įtartini pirkiniai prie bazių ir Lietuvoje

    Įtartinas pirkinys Švedijoje

    Šiaurės Europoje vis dažniau keliami klausimai, ar Rusijos piliečiams ir su Kremliumi siejamiems asmenims priklausantys būstai strategiškai jautriose vietose nėra naudojami kaip priedanga. Apie tokius atvejus rašė „The Telegraph“, remdamasis pareigūnų ir politikų vertinimais.

    Vienas labiausiai aptariamų pavyzdžių – septynių kambarių namas Muskö saloje Švedijoje, netoli įėjimo į karinių jūrų pajėgų bazę. Pasak publikacijos, būstas siejamas su Tatjana Sazonova, minima kaip Rusijos oligarcho Stanislavo Aleščenko žmona.

    Nekilnojamasis turtas, kaip nurodoma, įsigytas 2017 metų rugpjūčio 14 dieną už 18,6 mln. Švedijos kronų, tai yra maždaug 1 600 000 eurų. Švedijos gynybos ministras Pål Jonson pabrėžė, kad tai vienintelė nuosavybė artimiausioje bazės aplinkoje, nepriklausanti kariuomenei, todėl gali atsirasti saugumo spraga.

    Kodėl nekilnojamasis turtas kelia rizikų?

    Apžvalgininkai ir saugumo ekspertai pabrėžia, kad grėsmė nebūtinai reiškia tiesioginį karinės atakos planavimą. Strategiškai parinktas būstas gali sudaryti sąlygas stebėti infrastruktūrą, rinkti informaciją, daryti įtaką vietos bendruomenėms ar kurti prielaidas sabotažui.

    „Pagrindinė rizika gali būti žvalgybinė veikla, o ne tiesioginis puolimas“, – sakė buvęs Lietuvos ambasadorius Eitvydas Bajarūnas, komentuodamas tokio pobūdžio atvejus.

    Švedijoje papildomo dėmesio sulaukė ir pranešimai apie darbus prie rūsio, kuriems, kaip teigta, galėjo būti naudojamas dinamitas. Kai žurnalistai apsilankė vietoje, namas, kaip rašyta, buvo apkaltas lentomis ir apsuptas pastoliais, o atsakymai į dalį klausimų taip ir nepateikti.

    Situacija aktuali ir Lietuvai bei Norvegijai

    Pasak „The Telegraph“, panašios diskusijos vyksta ir Lietuvoje, kur vertinami objektai šalia strategiškai reikšmingos infrastruktūros. Minimos teritorijos prie Šiaulių ir Panevėžio oro bazių, Gaižiūnų poligono bei Vilniaus ir Palangos oro uostų.

    Šiaulių bazė ypač svarbi NATO, nes joje nuolat dislokuojami Baltijos oro policijos misijoje dalyvaujantys sąjungininkų orlaiviai. Tokiose vietose net ir iš pirmo žvilgsnio civilinis nekilnojamasis turtas gali tapti patogia stebėjimo ar techninės veiklos platforma.

    „Tokie pastatai teoriškai gali būti pritaikyti stebėjimui, įrangos slėpimui ar net dronų paleidimo taškams, tačiau tai yra galimi scenarijai, o ne įrodymai“, – sakė Seimo narys Mindaugas Lingė, pabrėžęs poreikį vertinti rizikas.

    Norvegijoje TV 2 skelbė apie Rusijos savininkų nekilnojamąjį turtą Målselv Fjellandsby komplekse, iš kurio, kaip teigiama, galima stebėti Bardufoss bazės apylinkes. Ši bazė laikoma svarbia ir dėl ten dislokuojamų naikintuvų F-35.

    Atsakydamos į augančias hibridines grėsmes, Švedijos institucijos nuo liepos 1 dienos sustiprino kontrolę sandoriams, susijusiems su nacionaliniam saugumui jautria veikla. Vis dažniau pabrėžiama, kad peržiūros gali prireikti ne tik naujiems pirkiniams, bet ir objektams, įsigytiems prieš daugelį metų.

  • Didžiausias Europos šnipinėjimo skandalas po Šaltojo karo: Vokietijoje sulaikytas buvęs BND vadovas

    Didžiausias Europos šnipinėjimo skandalas po Šaltojo karo: Vokietijoje sulaikytas buvęs BND vadovas

    Vokietijoje prasidėjo itin retas ir politiškai jautrus tyrimas: federaliniai prokurorai sulaikė 80-metį buvusį užsienio žvalgybos tarnybos BND vadovą Augustą Hanningą. Jam pareikšti įtarimai dėl išdavystės pobūdžio šnipinėjimo, pasikėsinimo šnipinėti ir kitų su slapta informacija susijusių nusikaltimų.

    Bylos esmė, anot prokuratūros, siejama su tuo, kad Hanningas esą ilgą laiką gavo slaptus BND dokumentus iš buvusio artimiausio pavaldinio, identifikuojamo kaip Manfredas D. Tvirtinama, kad medžiaga galėjo būti naudojama privačiai konsultacinei veiklai ir teikiant analizes klientams.

    Įtarimų branduolys – tūkstančiai dokumentų

    Prokurorai skelbia, kad nuo 2010 metų iki 2022 metų birželio Hanningui galėjo būti perduota apie 2 000 BND dokumentų. Dalis jų, kaip teigiama, buvo skirti tik vidaus žvalgybos darbui ir naudojami informuojant aukščiausio rango Vokietijos pareigūnus.

    Vokietijos teisėsaugos vertinimu, tokio masto informacijos nutekėjimas kelia riziką ne tik nacionaliniam saugumui, bet ir partnerių pasitikėjimui. Žvalgybos bendradarbiavimas Europoje remiasi prielaida, kad dalijami duomenys bus apsaugoti, o nutekėjimai dažnai verčia peržiūrėti informacijos mainų apimtį ir prieigos taisykles.

    „Jis turėjo konfidencialių dokumentų. Tačiau neteisinga teigti, kad juose buvusi informacija buvo perduota Vokietijos Federacinei Respublikai kenkiančiais tikslais ar už atlygį. Tai parodys tolesnis tyrimas“, – sakė Hanningui atstovaujantis advokatas.

    Kodėl ši byla ypač nepatogi Berlynui

    Tyrimas vyksta tuo metu, kai Vokietijoje diskutuojama apie žvalgybos įgaliojimų stiprinimą ir teisinės bazės atnaujinimą. Pastaraisiais metais Europos valstybės dažniau kalba apie hibridines grėsmes, kibernetines atakas, dezinformaciją ir bandymus verbuoti informacijos šaltinius per verslo ar konsultacinę veiklą.

    Byla nepatogi ir dėl reputacinio faktoriaus: buvęs BND vadovas ilgus metus turėjo prieigą prie jautriausių valstybės paslapčių, o po tarnybos pasitraukimo, kaip nurodoma viešai skelbiamuose duomenyse, aktyviai veikė privačiame sektoriuje. Toks „sukamųjų durų“ efektas žvalgybos bendruomenėje vertinamas kaip papildoma rizika, nes komerciniai interesai gali susikirsti su saugumo reikalavimais.

    Kaip tyrimas iškilo į paviršių

    Viešai skelbiama, kad tyrimo kryptis sustiprėjo po kratos, atliktos Hanningo namuose ir su veikla susijusiose patalpose kitame tyrime. Vėliau rasti skaitmeniniai dokumentai, kaip teigiama, ir tapo pagrindu platesniam federalinių prokurorų tyrimui dėl valstybės paslapčių tvarkymo.

    Manfredas D., buvęs Hanningo štabo vadovas, pasak prokuratūros, ilgą laiką išliko aukštose pareigose ir dirbo su keliais vėlesniais BND vadovais. Šiuo metu, remiantis oficialia informacija, abu įtariamieji yra suimti, o tyrimas turėtų atsakyti, kam konkrečiai galėjo būti panaudota slapta informacija ir kokia žala galėjo būti padaryta.

  • Baltieji rūmai kuria Superintelekto darbo grupę: kaip ji suvaldys DI grėsmes ir taisykles?

    Baltieji rūmai kuria Superintelekto darbo grupę: kaip ji suvaldys DI grėsmes ir taisykles?

    JAV administracija įsteigė naują Superintelekto darbo grupę, kuriai pavesta plačiai įvertinti, kaip valstybė ir technologijų sektorius turėtų reaguoti į sparčiai augančias DI grėsmes nacionaliniam saugumui ir pilietinėms laisvėms. Grupės mandatas apima tiek prevenciją, tiek rekomendacijas, kurios gali paveikti visą DI reguliavimo kryptį.

    Pagal darbo grupės veiklos gaires, pagrindinis tikslas yra pasiūlyti priemones, kurios sustiprintų pasirengimą ir gebėjimą reaguoti į rizikas, galinčias paliesti šalies infrastruktūrą ir gyventojus. Numatyta parengti ataskaitą apie DI keliamas grėsmes, atskirai akcentuojant pilietines laisves, kibernetinį saugumą, pažangių modelių standartus ir riziką, kad per griežtas reguliavimas sustabdytų inovacijas.

    Darbo grupė taip pat vertins, ar pakanka esamų protokolų, pagal kuriuos DI laboratorijos praneša valdžios institucijoms apie įsilaužimus, duomenų nutekėjimus ir sistemų apėjimo atvejus. Vienas iš siekių yra aiškiau apibrėžti, kaip turėtų atrodyti greita, koordinuota valstybės reakcija į incidentus, susijusius su pažangiais modeliais.

    Šis sprendimas priimtas tuo metu, kai vis dažniau viešai aptariami saugumo incidentai DI sektoriuje, o dalis politikų ir pramonės lyderių ragina lėtinti pažangių sistemų diegimą, kol bus geriau suvaldytos rizikos. Didesnį dėmesį kelia ir tai, kad pažangūs modeliai gali būti pritaikomi kibernetinėms atakoms, todėl didėja spaudimas nustatyti aiškesnes atsakomybės ribas.

    Grupės darbas apims kelias strategines sritis, įskaitant finansines paslaugas, energetikos infrastruktūrą, transportą, žemės ūkį ir ekstremaliųjų situacijų valdymą. Taip pat numatytas bendradarbiavimas su gynybos ir teisėsaugos institucijomis, vidaus saugumo struktūromis bei konkurencijos priežiūros grandimi.

    Dokumente išskiriamos dvi rizikų kryptys, kurios pastaruoju metu sulaukia augančio dėmesio: biologinis saugumas ir grėsmės vandens tiekimo sistemoms. DI pritaikymas jautriose srityse kelia klausimų dėl galimo piktnaudžiavimo, o vandens ūkio atveju akcentuojama didėjanti kibernetinių atakų rizika savivaldybių ir regioninėms sistemoms.

    Darbo grupės veikla numatyta 120 dienų, tačiau jos terminas gali būti pratęstas arba funkcijos perduotos kitai institucijai. Tai reiškia, kad išvados gali tapti trumpalaikiu politiniu dokumentu arba ilgalaikiu reguliavimo ir priežiūros mechanizmų pagrindu.

    Gairėse pabrėžiama, kad DI yra ir rizikų stiprintuvas, ir galimybių spartiklis, tačiau atsakomybė už modelių sukeliamas rizikas pirmiausia tenka juos kuriantiems subjektams. Kartu teigiama, kad federalinės valdžios vaidmuo yra suprasti pokyčių mastą ir užtikrinti, kad įstatymai būtų vykdomi taip, jog būtų apsaugoti pagrindiniai valstybės principai ir piliečių teisės.

    Naujasis formatas taip pat gali tapti politinių diskusijų katalizatoriumi dėl platesnės technologijų sektoriaus priežiūros. Atskirais signalais užsimenama, kad ateityje gali būti svarstoma ir papildoma parlamentinė kontrolė, jei pasikeistų politinės daugumos.

  • Trumpas skiria DI carą: žvalgybos vadovas Jay Claytonas žada naują JAV kursą

    Trumpas skiria DI carą: žvalgybos vadovas Jay Claytonas žada naują JAV kursą

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas planuoja Baltuosiuose rūmuose įtvirtinti naują, politiškai jautrią pareigybę – vyriausiąjį patarėją dirbtinio intelekto klausimais, kurį pats neoficialiai vadina DI caru. Į šį vaidmenį, remiantis kelių JAV žiniasklaidos priemonių šaltiniais, numatomas dabartinis nacionalinės žvalgybos direktorius Jay Claytonas.

    Kol kas neaišku, kokios tiksliai būtų šio patarėjo galios ir atsakomybės ribos. Anksčiau Trumpas buvo užsiminęs apie atskiras DI pajėgas ir koordinavimo komandą, tačiau detalių nepateikė, todėl naujos struktūros kontūrai Vašingtone vertinami kaip sąmoningai palikti lankstūs.

    Signalas: DI tampa saugumo klausimu

    Faktas, kad į svarbiausią DI politikos koordinavimo poziciją siūlomas ne technologijų verslo atstovas, o žvalgybos bendruomenės vadovas, rodo galimą krypties pasikeitimą. Tokia sudėtis leidžia manyti, kad administracija dirbtinį intelektą pirmiausia mato kaip nacionalinio saugumo ir geopolitinės konkurencijos, o ne vien inovacijų ir ekonomikos temą.

    J. Claytonas, kurio vadovaujama institucija prižiūri 18 JAV žvalgybos agentūrų darbą, pagal skelbiamą informaciją šių pareigų neatsisakytų. Tai reikštų, kad strateginiai DI sprendimai būtų jungiami su žvalgybos vertinimais apie grėsmes, įskaitant kibernetinį saugumą, technologijų nutekinimą ir varžymąsi su Kinija.

    Ką žinome apie Claytoną

    J. Claytonas nacionalinės žvalgybos direktoriumi tapo 2026 metais po Senato balsavimo 51 prieš 47. Anksčiau jis dirbo federaliniu prokuroru Niujorko pietinėje apygardoje, o per pirmąją D. Trumpo kadenciją vadovavo JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijai.

    Viešuose pasisakymuose jis yra pabrėžęs, kad dirbtinis intelektas vienu metu kelia ir galimybių, ir rizikų, o superintelekto tema, jo vertinimu, gali tapti nacionalinio saugumo klausimu. Tuo pat metu jis pasisakė prieš idėjas stabdyti modelių kūrimą JAV bendrovėse, nes tai galėtų silpninti konkurencingumą.

    Politinis fonas Vašingtone kaista

    Sprendimas bręsta didėjant spaudimui Vašingtone aiškiau apibrėžti DI reguliavimą ir atsakomybę. Dalis politikų ir tyrėjų kelia klausimus dėl autonominių agentų saugumo, neteisėto prisijungimo bandymų ir galimos žalos kritinei infrastruktūrai, ypač kai technologijos vystosi greičiau nei teisėkūra.

    Pastaruoju metu Baltuosiuose rūmuose vyko susitikimai su technologijų lyderiais, kuriuose dalyvavo ir pramonės atstovai, ir pats J. Claytonas. Administracija viešai pabrėžia, kad apie bet kokį paskyrimą oficialiai praneš pats prezidentas, o iki tol viešojoje erdvėje sklandančią informaciją vadina spekuliacijomis.

    Jeigu paskyrimas bus patvirtintas, DI caro vaidmuo gali tapti pagrindiniu svertu formuojant JAV požiūrį į DI saugumo standartus, eksporto kontrolę, kibernetinę gynybą ir technologijų lenktynes. Tačiau be aiškiai aprašytų įgaliojimų liks atviras klausimas, ar tai bus reali koordinavimo centrinė grandis, ar labiau politinis signalas rinkėjams ir pramonei.

  • Nausėda Regionų forume pasiuntė žinią merams: atsparumo planas ir pinigai per ILTE tirpsta

    Regionų forume prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo, kad pagrindinis valstybės uždavinys nesikeičia jau septynerius metus: Lietuvoje žmogaus galimybės neturi priklausyti nuo gyvenamosios vietos. Pasak jo, regionų stiprinimas šiandien tiesiogiai susijęs ir su nacionaliniu saugumu, ir su žmonių kasdiene gerove.

    Prezidentas pabrėžė, kad po Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios saugumo aplinka pasikeitė iš esmės. Jo teigimu, pastaraisiais metais Lietuva susidūrė su hibridinėmis atakomis, dronų incidentais, oro erdvės pažeidimais ir gamtos stichijomis, o pirmoji grandis, į kurią krizėje atsiremia žmogus, dažnai yra savivalda.

    „Atspari valstybė žino, ką daryti, kai krizė galiausiai ateina“, – sakė G. Nausėda.

    Kalboje akcentuota praktinė civilinės saugos pusė: ar nutrūkus elektros tiekimui veiks vandentiekis, ar galės dirbti ligoninė, ar bus šilumos tiekimas ir ar žmonės žinos, kur kreiptis pagalbos. Prezidento teigimu, būtina, kad saugių priedangų tinklas dengtų kiekvieną savivaldybę, o perspėjimo sistema pasiektų tiek vienkiemius, tiek gamyklas.

    Nacionalinis atsparumo planas

    G. Nausėda ragino imtis Nacionalinio atsparumo plano, kuris aiškiai apibrėžtų valstybės atsparumo stiprinimo kryptis, atsakomybių pasidalijimą ir terminus. Jo teigimu, krizių valdymas ir pasirengimas neturi būti atidedami, o bendruomenių iniciatyvas verta skatinti ir praktiškai, pavyzdžiui, sprendžiant rezervinio elektros tiekimo klausimus.

    Prezidentas priminė ir savivaldos svarbą gynybos infrastruktūros plėtroje, kai vietos bendruomenės prisiima papildomą naštą dėl poligonų ar mokymo teritorijų. Pasak jo, tokiais atvejais valstybė privalo matyti ir vietos poreikius, o partnerystės principas turi virsti apčiuopiama nauda infrastruktūrai ir paslaugoms.

    Investicijos regionams ir ILTE modelis

    Kalbėdamas apie ekonomiką, prezidentas teigė, kad viešųjų erdvių atnaujinimas ir sutvarkyta infrastruktūra savaime nesukuria stipraus regiono. Jo vertinimu, esminiai dalykai yra aukštesnę pridėtinę vertę kuriančios darbo vietos, investicijos, būstas ir žmonės, todėl savivaldai reikia suteikti daugiau galimybių investuoti į ateitį, išlaikant finansinį tvarumą.

    G. Nausėda atkreipė dėmesį į savivaldybių skolinimosi per ILTE modelį, kuris, pasak jo, parodė realų poreikį finansiniams instrumentams regionuose. Prezidentas nurodė, kad savivaldybių projektams iki 2029 metų numatytas 100 milijonų eurų limitas buvo išnaudotas per tris mėnesius, o tai esą rodo tiek projektų brandą, tiek investicijų alkį.

    „Tai rodo, kad savivaldybės turi puikių projektų ir yra pasirengusios juos įgyvendinti“, – sakė G. Nausėda.

    Prezidentas taip pat išskyrė regioninio bendradarbiavimo būtinybę, kai paslaugas ir infrastruktūrą efektyviau planuoti kelioms savivaldybėms kartu. Jo teigimu, viešasis transportas, sveikatos paslaugos, atliekų tvarkymas, profesinis rengimas ar būsto sprendimai ne visada logiški vienos savivaldybės mastu, todėl bendri projektai gali suteikti masto ekonomiją ir geresnį rezultatą žmonėms.

    Daugiau pasitikėjimo ir atsakomybės

    G. Nausėda priminė, kad artėjant naujam Europos Sąjungos finansiniam laikotarpiui būtina išvengti situacijų, kai lėšos ilgai stringa tarp programų ir gairių. Jo teigimu, investicijos turi greičiau virsti realia verte, o regionų lygmeniui reikalinga aiškesnė atsakomybė ir pajėgumai ne tik administruoti projektus, bet ir įgyvendinti plėtros strategijas.

    Prezidentas pabrėžė, kad didesnis savivaldos vaidmuo turi eiti kartu su aukštesniais skaidrumo standartais. Jo teigimu, stipresnė savivalda negali reikšti silpnesnės atsakomybės, o korupcija, nepotizmas ar viešojo intereso nepaisymas neturi pateisinimo nei nacionaliniame, nei vietos lygmenyje.

  • Naurockis ir gynybos ministras pradeda naują susitikimų formatą: ko siekiama dėl saugumo

    Lenkijoje startavo naujas prezidento Karolo Nawrockio ir gynybos ministro Władysławo Kosiniako-Kamyszo susitikimų formatas, į kurį įtraukiamas ir kariuomenės vadovybės atstovas. Po susitikimo Prezidentūroje ministras pabrėžė, kad pagrindinis tikslas – sutarti dėl bendro saugumo vardiklio ir reguliariai derinti sprendimus.

    Pasak ministro, pokalbis buvo skirtas tiek einamajai saugumo situacijai, tiek platesniam valstybės pasirengimui galimiems incidentams regione. Akcentuota, kad tokio formato susitikimai turėtų tapti nuolatiniai, nes prezidentas yra ginkluotųjų pajėgų vadas, o gynybos ministerija ir kariuomenė atsakingos už praktinį pajėgumų stiprinimą.

    Bendras kursas dėl JAV

    Vienu svarbiausių klausimų įvardyta partnerystė su Jungtinėmis Valstijomis ir JAV karinis buvimas Lenkijoje. Ministras teigė, kad šiuo klausimu tarp Vyriausybės ir prezidento nėra esminių nesutarimų, tačiau didžioji dalis praktinių darbų – nuo infrastruktūros iki priimančiosios šalies paramos – tenka vykdomajai valdžiai.

    Taip pat aptarta žvalgybinės informacijos apsikeitimo tvarka ir koordinavimas su Biuru nacionalinio saugumo klausimais. Gynybos ministras pažymėjo, kad institucijų tarpusavio ryšys ir greitas informacijos perdavimas tampa ypač svarbūs, kai grėsmės gali keistis valandomis.

    Ar formatas taps nuolatiniu?

    Gynybos ministras viešai pareiškė tikintis, kad prezidento, gynybos ministerijos ir kariuomenės vadovybės susitikimai bus tęsiami tokiu pačiu formatu. Jo vertinimu, tai leidžia operatyviai suderinti politinius sprendimus, kariuomenės poreikius ir tarptautinius prioritetus, ypač dėl paramos Ukrainai bei atgrasymo priemonių.

    Paklaustas apie galimą Nacionalinio saugumo tarybos sušaukimą, ministras nurodė, kad sprendimą priima prezidentas. Vis dėlto jis pabrėžė, kad šiuo metu esamas dialogas, reguliari informacijos apykaita ir bendras veiksmų derinimas gali būti pakankami, jei situacija neblogės.

    Fone – dronų incidentai prie sienos

    Susitikimai vyksta tuo metu, kai viešojoje erdvėje daug dėmesio sulaukia incidentai netoli Lenkijos ir Ukrainos sienos. Pranešta apie dronų smūgius Ukrainos teritorijoje arti sienos, o vieno incidento metu buvo apgadinta lokomotyvo dalis traukinyje, vykusiame maršrutu Kyjivas–Varšuva, kai sąstatas stovėjo Jagodzino stotyje netoli sienos.

    Lenkijos pareigūnai pastaruoju metu taip pat skelbė apie rastą ginkluotą bepilotį orlaivį šalies teritorijoje ir jo neutralizavimą vietoje, laikantis saugumo reikalavimų. Tokių įvykių kontekste valdžios institucijos pabrėžia hibridinių grėsmių riziką ir būtinybę turėti aiškius veiksmų algoritmus.

    Be to, Rządowe Centrum Bezpieczeństwa buvo siuntęs įspėjimus gyventojams rytiniuose regionuose dėl galimos oro grėsmės, kai intensyvūs Rusijos smūgiai Vakarų Ukrainoje kėlė riziką incidentams arti sienos. Premjeras Donaldas Tuskas viešai ragino išlaikyti budrumą ir „mentalinį pasirengimą“ galimiems rimtiems išbandymams artimiausiais mėnesiais.

    Kitas svarbus artimiausių dienų dėmesio taškas – planuojamos gynybos ministro derybos Vašingtone su JAV partneriais. Skelbiama, kad jose numatoma aptarti JAV bazių klausimus, paramos Ukrainai kontekstą ir praktinius Lenkijos veiksmus reaguojant į hibridines Rusijos atakas.

  • JAV smogia Kinijai: dronams įveda iki 100 proc. muitų, taikinyje – „DJI“ dominavimas

    JAV smogia Kinijai: dronams įveda iki 100 proc. muitų, taikinyje – „DJI“ dominavimas

    Įsigaliojo nauji muitai dronams

    Jungtinėse Valstijose įsigaliojo nauji importo muitai dronams ir daliai jų komponentų, siekiant sumažinti priklausomybę nuo Kinijos tiekėjų. Priemonės numato iki 100 proc. tarifą tam tikroms dronų kategorijoms ir jų įrangai.

    Kaip skelbiama, sprendimas priimtas JAV administracijai akcentuojant nacionalinio saugumo rizikas, susijusias su dronų ir kritinių jų dalių importu. Kartu deklaruojamas tikslas stiprinti vietines tiekimo grandines ir gamybos pajėgumus.

    Kam taikomas 100 proc. tarifas

    Didžiausias, 100 proc., muitas taikomas dronams, kurių kilimo masė viršija 25 kilogramus, taip pat modeliams su termovizinėmis galimybėmis ir dronų dokavimo stotims. Ši įranga dažniau siejama su pažangesniu naudojimu, įskaitant saugumo ir stebėsenos užduotis.

    Mažesniems dronams nustatytas 25 proc. muitas. Daliai komponentų, kurie laikomi mažiau jautriais, muitai bus pradėti taikyti vėliau, nuo kitų metų vasario 9 dienos.

    Kodėl dronai tapo strategine preke

    Dronai per pastaruosius metus tapo vienu svarbiausių šiuolaikinio karo, žvalgybos ir infrastruktūros apsaugos įrankių, o karas Ukrainoje ypač aiškiai parodė jų reikšmę. JAV pareigūnai argumentuoja, kad priklausomybė nuo Kinijoje pagamintų sistemų gali kelti tiekimo sutrikimų, kibernetinio saugumo ir žvalgybos rizikų.

    Didžiausias dėmesys krypsta į rinkos lyderį „DJI“, kuris, remiantis įvairiais tyrimais, pastaraisiais metais užėmė daugiau nei du trečdalius pasaulinės dronų rinkos. JAV pusėje tai vertinama kaip struktūrinė priklausomybė nuo vieno dominuojančio tiekėjo.

    „Kinijos dominuojama tiekimo grandinė gali tapti pažeidžiamiausia grandimi tiek nacionalinio saugumo, tiek kritinės infrastruktūros apsaugos požiūriu“, – sakė JAV administracijos atstovai, pristatydami priemones.

    Kinijos reakcija ir „DJI“ situacija

    Kinija naujus muitus kritikavo, teigdama, kad jie trikdo pasaulinę dronų tiekimo grandinę ir blogina sąžiningos konkurencijos sąlygas. Pekinas ragino Vašingtoną atsisakyti numatytų tarifų.

    „DJI“, įkurta 2006 metais, pastaraisiais metais susidūrė su didėjančiais JAV apribojimais. Nuo 2022 metų bendrovė yra įtraukta į JAV sudarytą Kinijos įmonių sąrašą, siejamą su šalies kariuomene, todėl jai taikomi apribojimai dėl prieigos prie JAV technologijų, o pati įmonė dėl tokio statuso ginčijasi.

    Rinkos dalyviai prognozuoja, kad tarifai gali didinti dronų kainas JAV rinkoje ir trumpuoju laikotarpiu apsunkinti įmonių bei viešojo sektoriaus pirkimus. Ilgesniu laikotarpiu priemonės gali paskatinti alternatyvių tiekėjų paiešką ir vietinių gamintojų plėtrą, tačiau tai priklausys nuo to, kaip greitai pavyks sukurti konkurencingą pasiūlą.

  • Baltieji rūmai skelbia naują gynybos technologijų strategiją: Kinija įvardyta grėsme

    Baltieji rūmai skelbia naują gynybos technologijų strategiją: Kinija įvardyta grėsme

    Baltieji rūmai šią savaitę pristatė Nacionalinio saugumo mokslo ir technologijų strategiją, kurioje apibrėžiamas keturių krypčių planas, apimantis karines technologijas nuo DI iki kvantinių sprendimų. Dokumente pabrėžiama, kad technologinė persvara tampa vienu svarbiausių JAV nacionalinio saugumo ramsčių.

    Strategijoje išskiriamos trys prioritetinės sritys, susijusios su dominavimu mūšio lauke ir galios projekcija. Tarp jų įvardijami pažangūs pajėgumai, kurie lemtų JAV pranašumą, o DI ir autonomijos srityje akcentuojamas siekis išlaikyti konkurencinį pranašumą.

    Papildomai dokumente įvardijamos ir kitos kritinės sritys, kurios turėtų palaikyti pagrindinius prioritetus. Tarp jų minimos oro pajėgos, kur svarbus mažo pastebimumo technologijų, elektroninės kovos ir oro gynybos derinys.

    Taip pat akcentuojami ilgo nuotolio smūgiai, suprantami kaip gebėjimas greitai ir tiksliai prasiskverbti į priešo gynybą dideliame gylyje. Trečioji kryptis yra C5ISR, apimanti vadovavimą, kontrolę, ryšius, kompiuterius, kibernetinę erdvę, žvalgybą, stebėjimą ir atpažinimą.

    Strategijos technologinis pagrindas apima vadinamąsias esmines įgalinančias technologijas, tarp kurių minimi pažangios gamybos sprendimai, hipergarsinės technologijos, branduolinė energetika ir puslaidininkiai. Šios sritys siejamos su tiekimo grandinių patikimumu ir pramoninės bazės stiprinimu JAV viduje.

    Atskira strategijos dalis skirta technologiniam atsparumui ir proveržio kryptims, kurios artimiausiu metu galėtų sustiprinti arba išbalansuoti strateginę pusiausvyrą. Tarp jų minimos biotechnologijos, įskaitant žmogaus pajėgumų gerinimą ir gynybą nuo biologinių grėsmių, bei kvantinės technologijos, apimančios kvantinius kompiuterius, jutiklius ir ryšio sistemas.

    Dokumente taip pat aptariama ir bendrojo DI perspektyva, siejama su galimybe ateityje sukurti algoritmus, kurie reikšmingai pranoktų žmogaus gebėjimus. Ši tema pateikiama kaip potencialiai didelės rizikos veiksnys, reikalaujantis išankstinio planavimo ir kontrolės priemonių.

    Strategijoje numatyta prioritetą teikti vidaus pajėgumų ir pramonės plėtrai, kad būtų sukaupta kuo daugiau kritinio know how ir būtų ribojama prieiga konkurentams. Bendradarbiavimas su užsienio partneriais įvardijamas kaip galimas, tačiau orientuotas į labiausiai pasitikimus ir pažangiausius sąjungininkus.

    Taip pat žadama spartinti inovacijų tempą, daugiau įtraukiant privačias įmones ir akademinę bendruomenę į gynybos technologijų kūrimą. Viena iš krypčių yra administracinės naštos mažinimas, kad sprendimai greičiau pasiektų bandymų ir diegimo etapą.

    Didelis dėmesys skiriamas kibernetiniam saugumui ir vis labiau tarpusavyje sujungtų nacionalinio saugumo sistemų apsaugai. Pabrėžiama, kad gynybiniai pajėgumai tiesiogiai priklauso ir nuo intelektinės nuosavybės apsaugos pramonėje bei moksle.

    Strategijoje atvirai kalbama ir apie technologijų vagystės riziką, todėl raginama stiprinti kontrolę bei apsaugą nuo neteisėto žinių perėmimo. Kinija dokumente įvardijama kaip konkreti grėsmė intelektinei nuosavybei, o tarp siūlomų priemonių minimos griežtesnės užsienio investicijų patikros ir didesnė kontrolė tyrimuose dalyvaujančiam personalui.

  • Lenkijos kariuomenė stabdo vėjo parkus: per 2,5 metų nepritarta 464 projektams dėl saugumo

    Lenkijoje aštrėja konfliktas tarp sparčiai augančios vėjo energetikos ir gynybos poreikių. Nuo 2024 metų pradžios iki 2026 metų gegužės pabaigos kariuomenė neigiamai įvertino 464 planuojamų vėjo jėgainių parkų vietas, tai sudaro apie 40 proc. pateiktų siūlymų.

    Vien 2026 metų pirmoje pusėje neigiamų išvadų dalis išaugo iki maždaug 46 proc. Kariuomenė aiškina, kad atsisakymų daugėja dėl didėjančio mokymų intensyvumo ir poreikio turėti daugiau erdvės ne tik Lenkijos, bet ir sąjungininkų pajėgoms.

    Kas trukdo kariuomenei?

    Gynybos institucijos pabrėžia praktines rizikas, susijusias su vis aukštesnėmis turbinos konstrukcijomis. Šiuolaikinės vėjo jėgainės neretai pasiekia daugiau nei 250 metrų aukštį, todėl tampa kliūtimi skrydžiams žemame aukštyje ir riboja taktinio manevravimo galimybes.

    Pasak kariuomenės argumentų, vėjo jėgainės gali apsunkinti sraigtasparnių maršrutus, o dėl oro srautų turbulencijos rizika išlieka ne tik šalia bokšto, bet ir už jo. Taip pat akcentuojama, kad didelės konstrukcijos komplikuoja bepiločių orlaivių skrydžius ir gali kištis į karinių naikintuvų skrydžių koridorius.

    Žvalgybos rizika ir sensorių klausimas

    Be skrydžių saugos, keliama ir žvalgybos grėsmių tema. Vėjo jėgainių infrastruktūra, įskaitant ant bokštų montuojamas kameras ar įvairius jutiklius, teoriškai gali būti panaudota stebėti dideles teritorijas ir rinkti duomenis apie karinių dalinių judėjimą.

    Toks argumentas ypač aktualus regionuose, kur arti yra poligonai, karinės bazės ar logistikos koridoriai. Kariuomenės požiūriu, net ir civiliniai įrenginiai, jei jie prastai sureguliuoti ar nepakankamai prižiūrimi, gali tapti informacijos nutekėjimo kanalu.

    Kompromisų paieška tarp energetikos ir gynybos

    Lenkijos pareigūnai viešai pripažįsta, kad tenka derinti energetinį saugumą su karinio saugumo poreikiais. Seime svarstant šį klausimą pulkininkas Robertas Weisgergeris pabrėžė, kad kiekvienu atveju vertinamas balansas tarp šalies energetikos interesų ir gynybos užduočių.

    Šis ginčas vyksta platesniame Europos kontekste: vėjo energetika laikoma vienu svarbiausių būdų mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro, tačiau po 2022 metų sustiprėję gynybos planai daugelyje šalių iškėlė ir oro erdvės, treniruočių teritorijų bei kritinės infrastruktūros apsaugos klausimus.

    Praktikoje tai reiškia, kad dalis projektų gali būti nukreipiami į alternatyvias vietas, koreguojami aukštingumo ar išdėstymo sprendiniai, o kai kuriais atvejais investuotojai susiduria su ilgesnėmis derinimo procedūromis. Rinkai tai siunčia aiškią žinutę: vėjo parkų plėtra toliau vyks, bet vis dažniau turės įrodyti suderinamumą su gynybos reikalavimais.