CP v2

Tag: Nacionalinis saugumas

  • Lenkijos kariuomenė stabdo vėjo parkus: per 2,5 metų nepritarta 464 projektams dėl saugumo

    Lenkijoje aštrėja konfliktas tarp sparčiai augančios vėjo energetikos ir gynybos poreikių. Nuo 2024 metų pradžios iki 2026 metų gegužės pabaigos kariuomenė neigiamai įvertino 464 planuojamų vėjo jėgainių parkų vietas, tai sudaro apie 40 proc. pateiktų siūlymų.

    Vien 2026 metų pirmoje pusėje neigiamų išvadų dalis išaugo iki maždaug 46 proc. Kariuomenė aiškina, kad atsisakymų daugėja dėl didėjančio mokymų intensyvumo ir poreikio turėti daugiau erdvės ne tik Lenkijos, bet ir sąjungininkų pajėgoms.

    Kas trukdo kariuomenei?

    Gynybos institucijos pabrėžia praktines rizikas, susijusias su vis aukštesnėmis turbinos konstrukcijomis. Šiuolaikinės vėjo jėgainės neretai pasiekia daugiau nei 250 metrų aukštį, todėl tampa kliūtimi skrydžiams žemame aukštyje ir riboja taktinio manevravimo galimybes.

    Pasak kariuomenės argumentų, vėjo jėgainės gali apsunkinti sraigtasparnių maršrutus, o dėl oro srautų turbulencijos rizika išlieka ne tik šalia bokšto, bet ir už jo. Taip pat akcentuojama, kad didelės konstrukcijos komplikuoja bepiločių orlaivių skrydžius ir gali kištis į karinių naikintuvų skrydžių koridorius.

    Žvalgybos rizika ir sensorių klausimas

    Be skrydžių saugos, keliama ir žvalgybos grėsmių tema. Vėjo jėgainių infrastruktūra, įskaitant ant bokštų montuojamas kameras ar įvairius jutiklius, teoriškai gali būti panaudota stebėti dideles teritorijas ir rinkti duomenis apie karinių dalinių judėjimą.

    Toks argumentas ypač aktualus regionuose, kur arti yra poligonai, karinės bazės ar logistikos koridoriai. Kariuomenės požiūriu, net ir civiliniai įrenginiai, jei jie prastai sureguliuoti ar nepakankamai prižiūrimi, gali tapti informacijos nutekėjimo kanalu.

    Kompromisų paieška tarp energetikos ir gynybos

    Lenkijos pareigūnai viešai pripažįsta, kad tenka derinti energetinį saugumą su karinio saugumo poreikiais. Seime svarstant šį klausimą pulkininkas Robertas Weisgergeris pabrėžė, kad kiekvienu atveju vertinamas balansas tarp šalies energetikos interesų ir gynybos užduočių.

    Šis ginčas vyksta platesniame Europos kontekste: vėjo energetika laikoma vienu svarbiausių būdų mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro, tačiau po 2022 metų sustiprėję gynybos planai daugelyje šalių iškėlė ir oro erdvės, treniruočių teritorijų bei kritinės infrastruktūros apsaugos klausimus.

    Praktikoje tai reiškia, kad dalis projektų gali būti nukreipiami į alternatyvias vietas, koreguojami aukštingumo ar išdėstymo sprendiniai, o kai kuriais atvejais investuotojai susiduria su ilgesnėmis derinimo procedūromis. Rinkai tai siunčia aiškią žinutę: vėjo parkų plėtra toliau vyks, bet vis dažniau turės įrodyti suderinamumą su gynybos reikalavimais.

  • Prancūzija įjungė saugiklių režimą: užsieniečiams – nauja riba perkant „jautrias“ įmones

    Prancūzija įjungė saugiklių režimą: užsieniečiams – nauja riba perkant „jautrias“ įmones

    Prancūzija sugriežtino taisykles, pagal kurias valstybė tikrina užsienio investuotojų sandorius su vadinamųjų jautrių sektorių įmonėmis. Pagal naują dekretą, valstybės leidimo prireiks gerokai anksčiau nei iki šiol.

    Iki šiol Ekonomikos ministerija privalomai vertindavo atvejus, kai ne Europos Sąjungos investuotojas įsigydavo bent 25 proc. Prancūzijos bendrovės akcijų, jei ši buvo kotiruojama reguliuojamoje rinkoje už Europos Sąjungos ribų. Nuo šiol ši riba sumažinta iki 10 proc., o tai reiškia platesnę patikrų apimtį ir daugiau sandorių, kurie gali būti stabdomi ar koreguojami.

    „Nuo šiol bet kokį ne Europos investuotojo įsigyjamą bent 10 proc. paketą valstybė turės autorizuoti“, – teigė ministras pirmininkas Sébastienas Lecornu.

    Vyriausybės teigimu, sprendimo tikslas – apsisaugoti nuo oportunistinių įsigijimų, galinčių kelti riziką nacionaliniam saugumui, ypač kai geopolitinė aplinka išlieka įtempta, o technologijos ir infrastruktūra tampa strategine konkurencijos ašimi. Prancūzija pabrėžia, kad siekia suderinti investicijų pritraukimą su suvereniteto ir kritinių kompetencijų apsauga.

    Nauja tvarka numato ir greitesnį procesą, kad bendrovėms nebūtų nepagrįstai apsunkintas kapitalo pritraukimas rinkose. Investuotojai turės apie sandorį pranešti Iždo generalinei direkcijai, o ekonomikos ministras per 10 dienų spręs, ar reikalingas išsamus tyrimas.

    Šis žingsnis dera su Prancūzijos parlamento ataskaitoje išsakytomis rekomendacijomis stiprinti ekonominį saugumą ir atsisakyti naivumo vertinant strateginių įmonių pažeidžiamumą. Parlamentarai akcentuoja, kad vien „apsaugoti“ įmonių nepakanka – svarbu ir užtikrinti jų finansavimo galimybes, kad jos galėtų augti ir išlaikyti konkurencingumą.

    „Mūsų suverenitetas priklauso ir nuo to, ar sugebėsime finansuoti strategines įmones. Apsaugoti nepakanka – turime suteikti joms priemones augti“, – sakė Jeanas-Louis Thiériot.

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja bendra kryptis: valstybės vis aktyviau tikrina užsienio investicijas į gynybos, energetikos, telekomunikacijų, kritinės infrastruktūros, pažangiųjų technologijų ir kitus jautrius sektorius. Prancūzijos sprendimas mažinti ribą iki 10 proc. signalizuoja, kad dėmesys persikelia ne tik į kontrolinių paketų pirkimus, bet ir į mažesnes, tačiau įtaką suteikiančias dalis.

  • JAV uždraudė naujų humanoidinių ir keturkojų robotų importą: sprendimas siejamas su saugumu

    JAV Federalinė ryšių komisija (FCC) paskelbė draudimą importuoti naujus užsienyje pagamintus humanoidinius robotus, taip pat dalį kitų pažangių įrenginių, kurių komponentai naudojami energetikos ir skaitmeninėje infrastruktūroje. Sprendimas grindžiamas nacionalinio saugumo argumentais ir tiekimo grandinių rizikomis.

    Pasak agentūros Associated Press, draudimas apima ir naujus keturkojus robotus, dažnai vadinamus robotais šunimis. Taip pat apribotas ir tam tikrų inverterių importas, kurie naudojami nuolatinę srovę paverčiant kintamąja ir yra svarbūs atsinaujinančios energetikos, duomenų centrų bei buitinės technikos grandinėse.

    Kas konkrečiai uždrausta?

    FCC akcentuoja, kad priemonės taikomos naujoms importuojamų įrenginių versijoms, o ne visai iki šiol rinkoje buvusiai įrangai. Tai reiškia, kad sprendimas pirmiausia nukreiptas į naujus modelius ir jų atnaujintas modifikacijas, kurios galėtų patekti į JAV rinką artimiausiu metu.

    Komisijos argumentas išlieka tas pats, kurį JAV institucijos pastaraisiais metais vis dažniau taiko technologijų srityje: kritinių tiekimo grandinių ir infrastruktūros apsauga nuo galimos priklausomybės bei kibernetinių rizikų. Robotika ir energijos konversijos įranga laikoma jautria sritimi, nes ji gali būti integruojama į pramonės, logistikos ar viešojo sektoriaus procesus.

    „Šios priemonės skirtos apsaugoti pagrindines JAV tiekimo grandines“, – sakė FCC pirmininkas Brendanas Carras.

    Kontekstas: didėjantys technologiniai ribojimai

    Šis žingsnis įsilieja į platesnę JAV politiką, kai ribojamas kai kurių kiniškos kilmės technologijų importas, o kartu griežtinama pažangių JAV technologijų eksporto kontrolė. Pastaruoju metu JAV taip pat viešai svarsto papildomus saugiklius, susijusius su atvirojo kodo dirbtinis intelektas modelių naudojimu, kai jų kilmė ar tiekimo grandinė kelia klausimų.

    Technologijų sektoriuje tokie sprendimai dažniausiai turi dvejopą poveikį: vienu metu mažina rizikas, bet kartu didina spaudimą verslui ieškoti alternatyvų, perkelti gamybą ar perskirstyti komponentų tiekimą. Tai ypač aktualu robotikos rinkoje, kur didelė dalis gamybinių pajėgumų ir tiekėjų ekosistemos sutelkta Azijoje.

    Robotų rinka: Kinijos įmonių pranašumas

    Kaip nurodoma, tyrimų ir konsultacijų bendrovės Omdia duomenimis, 2025 metais pasaulinei rinkai buvo pristatyta apie 15 000 humanoidinių robotų. Dvi Kinijos pažangiosios robotikos bendrovės Unitree ir AGIBOT pristatė po daugiau nei 5 000 vienetų kiekviena, o JAV rinkos dalyviai, tokie kaip Tesla ir Figure, tiekė kelis šimtus arba mažiau.

    Toks disbalansas rodo, kodėl JAV sprendimai robotikos srityje tampa geopolitinės konkurencijos dalimi: rinka sparčiai auga, o gamybos mastas ir kaina dažnai lemia lyderystę. Tuo pat metu humanoidiniai ir keturkojai robotai vis dažniau taikomi ne tik pramonėje, bet ir saugumo, logistikos, sandėliavimo bei paslaugų segmentuose.

    Į JAV veiksmus sureagavo Kinijos užsienio reikalų ministerija, apkaltinusi Vašingtoną nacionalinio saugumo sąvokos naudojimu siekiant riboti Kinijos įmonių veiklą. Pekinas teigia, kad tokia politika esą labiau kenkia JAV įmonėms ir vartotojams, nes mažina pasirinkimą ir gali kelti kaštus.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad artimiausiu metu svarbiausias klausimas bus praktinis: kaip greitai JAV rinka gali pakeisti ribojamus tiekėjus vietiniais arba sąjungininkų gamintojais ir ar tai nepabrangins robotikos bei energetikos sprendimų diegimo. Tuo pat metu prekybinė įtampa technologijų srityje gali dar labiau paveikti JAV ir Kinijos santykius.

  • JAV Senate stumia draudimą kiniško kapitalo automobiliams: po smūgiu gali atsidurti ir „Mercedes-Benz“

    JAV Senate stumia draudimą kiniško kapitalo automobiliams: po smūgiu gali atsidurti ir „Mercedes-Benz“

    JAV Senato Prekybos komitetas pastūmėjo į priekį dvipartinį teisės aktą, kuriuo siekiama apriboti automobilių pardavimą, jei gamintoją reikšmingai valdo Kinijos subjektai. Projekte numatyta riba yra 15 proc. nuosavybės, todėl priemonė gali paliesti ne tik Kinijos prekės ženklus, bet ir kai kuriuos Europos gamintojus.

    Diskusijų epicentre atsidūrė „Mercedes-Benz“, nes dalį šios bendrovės akcijų valdo su Kinija siejami investuotojai. Viešai skelbiamais duomenimis, Kinijos gamintojas BAIC ir „Geely“ įkūrėjas Li Shufu yra sukaupę reikšmingus paketus, kurie bendrai sudaro beveik penktadalį „Mercedes-Benz“ akcijų.

    Senatoriaus Tedo Cruze’o teigimu, jei projektas būtų priimtas nepakeistas, tai teoriškai galėtų reikšti ribojimus ir „Mercedes-Benz“ automobilių prekybai JAV. Įstatymo autoriai kartu užsimena, kad formuluotes dar gali tekti koreguoti, nes tikslas – pirmiausia sumažinti nacionalinio saugumo rizikas, o ne užkirsti kelią seniai JAV rinkoje veikiančioms markėms.

    „JAV niekada rimtai nesvarstytų uždrausti „Mercedes-Benz“ – projektą reikia patikslinti“, – sakė Tedas Cruzas.

    Šis teisės aktas skiriasi nuo ankstesnių ribojimų tuo, kad dėmesį kreipia ne vien į tai, kur automobilis surenkamas ar kiek jame naudojama konkrečios kilmės komponentų. Pagrindiniu kriterijumi tampa nuosavybės struktūra ir galimos „padengtųjų subjektų“ įtakos grandys, taip pat technologijos, ypač susijusios su ryšiu ir duomenų perdavimu.

    Projekte numatyta, kad draudimai būtų taikomi vadinamiesiems prijungtiems automobiliams, kurių programinė įranga ir ryšio sistemos gali rinkti jautrius duomenis. Politikų argumentas – tokia informacija, jei pasiektų užsienio jurisdikcijas, galėtų kelti grėsmių nacionaliniam saugumui, todėl siūloma įtvirtinti aiškesnius barjerus tiek programinei įrangai, tiek aparatinei daliai.

    Pagal aptariamą planą draudimai importui ir pardavimui būtų pradedami taikyti nuo 2027 metų, o dar griežtesnės nuostatos dėl technologijų apimties galėtų įsigalioti nuo 2030 metų. Tai reikštų pereinamąjį laikotarpį gamintojams, kurie turėtų arba pakeisti nuosavybės struktūrą, arba siekti išimčių, jei tokia galimybė būtų palikta galutinėje įstatymo redakcijoje.

    Diskusijose minimas ir JAV automobilių pramonės interesų konfliktas. Kai kurie senatoriai viešai tvirtina, kad griežtesnės 15 proc. ribos gali siekti dalis vietos gamintojų, siekiančių didesnės apsaugos nuo konkurencijos ir aiškesnių taisyklių elektrinių bei programiškai valdomų automobilių segmente.

    „Mercedes-Benz“ yra pareiškusi, kad remia priemones, skirtas JAV nacionaliniam saugumui užtikrinti, tačiau kartu pabrėžia siekį, kad teisėkūra nepakenktų įmonės veiklai. Artimiausiu metu svarbiausia intriga – ar įstatymo formuluotės bus pakoreguotos taip, kad atskirtų tiesioginę valstybės įtaką nuo pasyvių investicijų, kurios globaliose biržose yra įprasta praktika.

  • Pratybos kibernetiniame poligone: kaip Lenkijos kariuomenė stiprina valstybės atsparumą

    Kibernetinis saugumas vis dažniau vertinamas kaip vienas esminių valstybės gynybos ramsčių, greta fizinės infrastruktūros ir karinių pajėgumų. Didėjant atakų mastui prieš energetiką, ryšius ar finansų sistemas, vis daugiau dėmesio skiriama ne vien incidentų gesinimui, o nuosekliam atsparumo kūrimui.

    Lenkijoje šiam tikslui veikia Ekspertinis kibernetinio saugumo mokymo centras, tiesiogiai pavaldus Nacionalinės gynybos ministerijai. Ši karinė struktūra įkurta 2020 metais, reaguojant į augantį ginkluotųjų pajėgų poreikį rengti specialistus kibernetinio saugumo, informacinių technologijų ir kriptologijos srityse.

    Praktika, o ne teorija

    Centro misija – auginti kariuomenės ekspertų pajėgumus ir parengti žmones darbui aplinkoje, kur skaitmeniniai incidentai tampa sudėtingesni ir glaudžiai susiję su nacionaliniu saugumu. Mokymai organizuojami laboratoriniu principu, orientuojantis į realius įrankius ir scenarijus, o ne vien akademines paskaitas.

    Centras turi 18 pilnai įrengtų kompiuterinių laboratorijų ir kibernetinį poligoną – virtualią platformą, leidžiančią atkurti sudėtingas IT aplinkas. Tokiose simuliacijose galima modeliuoti tinklus su serveriais, tinklo įranga ir skirtingomis operacinėmis sistemomis, treniruojantis aptikti įsilaužimus ir atkurti paslaugų veikimą.

    Infrastruktūra treniruojasi kaip per krizę

    Vienas ryškiausių centro projektų – CyberExpert Game, kibernetinio saugumo dirbtuvės varžybų formatu. Jose dalyvauja ne tik kariuomenės atstovai: kviečiamos ir kritinės infrastruktūros organizacijos, kurioms realybėje tenka atlaikyti atakas bei užtikrinti paslaugų tęstinumą.

    Pratybose komandos gina joms patikėtą skaitmeninės aplinkos dalį nuo atakuojančios komandos, kuri imituoja realius įsilaužėlių veiksmus. Laimi tie, kurie ilgiausiai išlaiko veikiančias paslaugas ir sugeba greičiau atkurti pažeistus komponentus, todėl vertinama ne vien prevencija, bet ir reakcija.

    Dėmesys talentams ir bendradarbiavimui

    Centras taip pat investuoja į jaunų specialistų ugdymą ir ryšį su akademine bendruomene bei pramone. Vykdomos programos studentams, o konferencijose sujungiami kariuomenės, mokslo ir verslo atstovai, kad sprendimai būtų pritaikomi praktikoje.

    Centro vadovybės teigimu, kibernetinis saugumas remiasi ne vien žiniomis ar budrumu – lemiama tampa gebėjimas veikti: aiškios struktūros, procedūros, įrankiai ir nuolatinės pratybos. Būtent tokia disciplina padeda valstybės institucijoms ir kritinei infrastruktūrai išlikti funkcionalioms net ir koordinuotų atakų metu.

  • „OpenAI“ GPT-5.6 gali negauti visi: JAV valdžia nori spręsti, kas bus įleistas pirmas

    „OpenAI“ GPT-5.6 gali negauti visi: JAV valdžia nori spręsti, kas bus įleistas pirmas

    „OpenAI“ jau ruošia naują dirbtinio intelekto modelį GPT-5.6, tačiau jo startas gali būti neįprastas: prieiga iš pradžių būtų suteikiama tik atrinktiems klientams. Toks etapinis paleidimas, remiantis žiniasklaidos publikacijomis, siejamas su JAV federalinės valdžios reikalavimais.

    Skelbiama, kad pirmojoje fazėje prieiga prie GPT-5.6 būtų tvirtinama individualiai, klientas po kliento. Plačiau modelis galėtų tapti pasiekiamas po kelių savaičių, tačiau kol kas neaišku, ar vėliau jis būtų atvertas visiems norintiems.

    Kas keičiasi „OpenAI“ planuose

    Etapinis diegimas reiškia, kad naujausias modelis pirmiausia galėtų būti skirtas ribotai įmonių grupei, ypač toms, kurios dirba su jautriais duomenimis ar kritine infrastruktūra. Tai leidžia testuoti saugumo priemones realiose situacijose, bet kartu kuria nelygią prieigos dinamiką rinkoje.

    Tokių ribojimų fonas siejamas su JAV politika, kai pažangiausi dirbtinio intelekto modeliai vis dažniau vertinami ir kaip inovacijų variklis, ir kaip nacionalinio saugumo rizikos veiksnys. Pastaraisiais metais daugėja diskusijų apie tai, ar labai galingi modeliai turėtų būti tikrinami prieš viešą paleidimą.

    Valdžios argumentas – nacionalinis saugumas

    Žiniasklaida nurodo, kad valdžios institucijos ragino „OpenAI“ atidėti arba išskaidyti išleidimą, motyvuodamos nacionalinio saugumo sumetimais. Tokia logika dažniausiai siejama su piktnaudžiavimo scenarijais, kai pažangūs modeliai gali būti panaudoti kibernetinėms atakoms, dezinformacijai ar biologinių rizikų didinimui.

    „Mes paaiškinome JAV vyriausybei, kad tai nėra mūsų pageidaujamas ilgalaikis modelis, ir bendradarbiausime siekdami labiau subalansuoto požiūrio būsimuose leidimuose“, – sakė „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas.

    JAV institucijos pastaruoju metu aktyviau ieško vieningų kriterijų, kaip vertinti pažangius DI modelius, ypač prieš jų masinį pritaikymą. Praktikoje tai gali reikšti rizikos vertinimus, ribotos prieigos testus, incidentų valdymo procedūras ir aiškesnes taisykles, kam leidžiama naudoti galingiausius įrankius.

    Rinka nerimauja dėl nelygių taisyklių

    Etapinė prieiga gali turėti ir konkurencinių pasekmių: jei vieni rinkos dalyviai naujausius modelius gauna anksčiau, jų pranašumas kuriant produktus ir automatizuojant procesus didėja. Technologijų sektoriuje tai kelia klausimų, ar taisyklės bus taikomos vienodai skirtingoms bendrovėms.

    Be to, tokia praktika stiprina tendenciją, kad pažangiausios DI galimybės pirma pasiekia dideles organizacijas, o ne plačią visuomenę. Tai gali gilinti atotrūkį tarp įmonių, kurios gali greitai diegti automatizaciją, ir tų, kurios turi laukti vėlesnių, labiau prieinamų versijų.

    Kol kas „OpenAI“ nėra paskelbusi viešo grafiko, kada GPT-5.6 būtų prieinamas plačiai, todėl pagrindinis klausimas lieka atviras: ar etapinis modelio paleidimas taps laikina priemone, ar nauju standartu pažangiausiam DI JAV reguliavimo aplinkoje.

  • Trumpas pasirašė DI kibernetinio saugumo įsaką: tik 30 dienų savanoriškai peržiūrai prieš modelių paleidimą

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo siekiama mažinti kibernetinio saugumo rizikas, susijusias su pažangiais dirbtinio intelekto modeliais. Dokumentas numato, kad dalis DI bendrovių būtų raginamos savanoriškai pateikti galingus naujus modelius valdžios institucijų peržiūrai likus 30 dienų iki jų viešo paleidimo.

    Šis terminas trumpesnis nei ankstesnėse diskusijose svarstytas ilgesnis laikotarpis, todėl įsaką galima vertinti kaip kompromisą tarp saugumo ir inovacijų greičio. Toks sprendimas taip pat rodo, kad Baltuosiuose rūmuose dominuoja atsargesnis požiūris į griežtą išankstinį reguliavimą, bet kartu paliekama vietos didesnei koordinacijai su privačiu sektoriumi.

    Kas konkrečiai numatyta įsake

    Vykdomajame įsake akcentuojama, kad DI gali stiprinti šalies konkurencingumą, tačiau kartu kuria naujų nacionalinio saugumo rizikų. Numatyta, kad per 30 dienų iždo institucijos, bendradarbiaudamos su pramone, turėtų pradėti kurti kibernetinio saugumo informacijos mainų mechanizmą, skirtą greičiau identifikuoti ir šalinti pažeidžiamumus.

    Taip pat numatomas įslaptintas pažangių DI modelių vertinimo ir lyginamosios analizės procesas, orientuotas į nacionalinio saugumo poveikį. Prie šio proceso koordinavimo įtraukiamos saugumo ir kibernetinės gynybos institucijos, kad būtų aiškiau nustatyta, kurie modeliai patenka į didesnės rizikos kategoriją.

    Kodėl pasirinktas 30 dienų langas

    30 dienų savanoriškos peržiūros langas pristatomas kaip laikas, per kurį federalinės agentūros galėtų įvertinti galimą grėsmę jautrioms sistemoms, įskaitant finansų sektorių ir kritinę infrastruktūrą. Tai reikšminga DI taikymui kibernetinėse atakose, kur automatizuotas pažeidžiamumų paieškos ir išnaudojimo pagreitis gali lenkti tradicinių gynybos priemonių diegimo tempą.

    Vis dėlto įsake aiškiai pabrėžiama, kad dokumentas neturėtų būti interpretuojamas kaip leidimas kurti privalomą licencijavimo, privalomos išankstinės patikros ar leidimų režimą DI modelių kūrimui ir platinimui. Tai signalas rinkai, kad administracija siekia riboti reguliacinę naštą, bet kartu nori gauti bent minimalų ankstyvą įspėjimą apie didžiausios rizikos technologijas.

    Ką tai gali reikšti pramonei ir valstybės institucijoms

    DI kūrėjams toks režimas praktiškai gali tapti nauju reputaciniu standartu: savanoriškas dalyvavimas peržiūroje gali būti vertinamas kaip atsakingo vystymo ženklas, o atsisakymas bendradarbiauti gali kelti papildomų klausimų investuotojams ir partneriams. Kita vertus, savanoriškas modelis reiškia, kad valdžios įtaka priklausys nuo bendrovių noro dalintis informacija ir nuo to, kokias realias rekomendacijas agentūros pajėgs pateikti per ribotą laiką.

    Valstybės institucijoms įsakas didina spaudimą greitai stiprinti savo pačių tinklų apsaugą ir gerinti koordinaciją su kritinės infrastruktūros operatoriais. Dokumente numatyti trumpi terminai atspindi politinį siekį reaguoti į spartėjančias grėsmes, kai pažangūs DI modeliai gali būti panaudoti tiek gynybai, tiek ir įsilaužimams automatizuoti.

    „Pažangūs dirbtinio intelekto pajėgumai stiprina mūsų šalį, tačiau sukuria naujų nacionalinio saugumo aspektų“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Ekspertų bendruomenėje tokie sprendimai dažnai vertinami per pusiausvyros prizmę: kaip užtikrinti, kad inovacijos nevirstų sistemine rizika, kai pažeidžiamumų paieška, socialinė inžinerija ir kenkėjiško kodo adaptavimas gali būti atliekami greičiau ir didesniu mastu. Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, ar „savanoriška peržiūra“ taps realiai veikiančiu mechanizmu, ar liks tik rekomendacinė nuostata be apčiuopiamo poveikio.

  • Nepasiduokime verbavimui: institucijų planas, kaip apsaugoti vaikus nuo viliojimo socialiniuose tinkluose

    Nepasiduokime verbavimui: institucijų planas, kaip apsaugoti vaikus nuo viliojimo socialiniuose tinkluose

    Lietuvos institucijos pradėjo įgyvendinti bendrą veiksmų planą, skirtą apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių bandymų juos verbuoti per socialinius tinklus ir susirašinėjimo platformas. Pagrindinis tikslas – kuo anksčiau atpažinti rizikas, suteikti aiškius veiksmų žingsnius ir sustiprinti pagalbą tiems, kurie pažeidžiamiausi.

    Plane numatomas glaudesnis institucijų tarpusavio bendradarbiavimas, prevencija ir mokymai, taip pat kryptinga komunikacija su vaikais, tėvais ir su jaunimu dirbančiais specialistais. Akcentuojama, kad ši sritis sparčiai kinta, todėl priemonės bus nuolat atnaujinamos pagal saugumo situaciją ir praktikoje matomus verbavimo modelius.

    Kaip atpažinti verbavimo požymius?

    Vienas svarbiausių žingsnių – parengtos rekomendacijos, padedančios vaikams ir paaugliams atpažinti bandymus užmegzti kontaktą ir pamažu įtraukti į rizikingą bendravimą. Verbavimas dažnai prasideda nuo iš pažiūros nekalto dėmesio, pažadų ar prašymų atlikti „smulkią paslaugą“, o vėliau gali pereiti prie spaudimo, gąsdinimo ar šantažo.

    Rekomendacijose ir mokymuose daug dėmesio skiriama saugiam reagavimui: kaip nenusiųsti papildomos informacijos, kaip fiksuoti įrodymus, kam pranešti ir kada būtina įtraukti suaugusiuosius ar atsakingas institucijas. Siekiama, kad vaikai turėtų aiškų supratimą, jog net ir „anoniminis draugas“ internete gali siekti konkrečių tikslų.

    Aiškūs algoritmai mokykloms ir specialistams

    Kartu parengti veikimo algoritmai ugdymo įstaigoms, jaunimo darbuotojams ir socialinių paslaugų teikėjams. Tai praktinės gairės, padedančios vienodai reaguoti į signalus: kaip įvertinti situacijos rimtumą, kaip užtikrinti vaiko saugumą, kaip informuoti tėvus ir kaip organizuoti pagalbą, kad vaikas neliktų vienas su problema.

    Numatyta, kad kompetentingi specialistai vyks į ugdymo įstaigas ir savivaldybes, kur ves prevencinius susitikimus ir mokymus. Tikslas – ne tik suteikti žinių, bet ir sustiprinti kasdienį budrumą, kad rizikingi kontaktai būtų pastebėti anksčiau, nei situacija tampa pavojinga.

    Daugiau pagalbos pažeidžiamiems vaikams

    Atskira plano dalis skirta socialiai pažeidžiamiems vaikams, kurie dėl aplinkybių gali būti lengviau paveikiami manipuliacijų, pažadų ar spaudimo. Pagalba bus stiprinama per vaiko teisių, socialinių ir jaunimo paslaugų sistemas, kad rizikos atvejais reakcija būtų greita ir koordinuota.

    Institucijos pabrėžia, kad priemonių sąrašas nėra baigtinis: jis bus plečiamas ir koreguojamas, atsižvelgiant į besikeičiančią saugumo aplinką ir įžvalgas, kurios išryškėja tiesiogiai dirbant su vaikais, tėvais bei specialistais. Tai reiškia, kad prevencija bus pritaikoma prie naujų platformų, bendravimo formų ir verbavimo taktikų.

  • Vėjo jėgainės ir nacionalinis saugumas: britų kariuomenė įspėja dėl radarų aklųjų zonų

    Vėjo jėgainės ir nacionalinis saugumas: britų kariuomenė įspėja dėl radarų aklųjų zonų

    Vėjo energetikos plėtra Jungtinėje Karalystėje vis dažniau susiduria ne su leidimų ar tinklo pralaidumo problemomis, o su nacionalinio saugumo reikalavimais. Dideli vėjo jėgainių parkai gali trikdyti oro gynybos radarų darbą ir sukurti vadinamąsias akląsias zonas, kuriose sudėtingiau aptikti bei sekti orlaivius.

    Toks klausimas kilo vertinant Fallago Rig vėjo jėgainių projektą Škotijos pasienio regione, kai britų Gynybos ministerija perspėjo apie galimą poveikį Brizlee Wood oro gynybos radarui. Šis radaras naudojamas stebėti Jungtinės Karalystės oro erdvę ir padėti identifikuoti nežinomus taikinius realiu laiku.

    Kaip jėgainės veikia radarus?

    Radarams vėjo jėgainės kelia problemų dėl aukštų bokštų ir besisukančių menčių, kurios atspindi radijo bangas ir sukuria vadinamąjį triukšmą. Dėl to radarui tampa sunkiau atskirti tikrą taikinį nuo klaidingų atspindžių arba užtikrintai sekti objektą tam tikrose kryptyse.

    Akląja zona paprastai vadinama erdvė, kurioje radaro aptikimo ar sekimo geba suprastėja tiek, kad didėja rizika nepastebėti mažesnių, žemai skrendančių ar netipinių objektų. Gynybos planuotojams tai svarbu ne tik dėl karinės aviacijos, bet ir dėl galimų neteisėtų įskridimų ar bepiločių orlaivių keliamų grėsmių.

    Kodėl projektas vis tiek gavo leidimą?

    Fallago Rig atvejis išryškino, kad sprendimas nebūtinai remiasi principu, jog radaras turi likti visiškai nepaveiktas. Praktikoje leidimai gali būti suteikiami su sąlyga, kad bus įdiegtos techninės poveikio mažinimo priemonės, kurios sumažins trikdžių tikimybę iki priimtino lygio.

    Tokios priemonės paprastai apima radaro programinės įrangos atnaujinimus, filtravimo algoritmus, papildomų jutiklių integravimą ar net atskirų stebėjimo sistemų diegimą, kad būtų kompensuotos silpnesnės aprėpties zonos. Derybos tarp vystytojų ir gynybos institucijų dažnai tęsiasi ir po pirminių sprendimų, ypač planuojant plėtrą ar parko išplėtimą.

    „Svarbiausia tampa ne klausimas, ar trikdžiai egzistuos, o ar jie gali būti patikimai suvaldyti techninėmis priemonėmis“, – teigiama su projektu susijusiuose vertinimuose.

    Ką tai reiškia vėjo energetikos plėtrai?

    Šis konfliktas rodo platesnę tendenciją: atsinaujinančios energetikos objektų poveikis vertinamas ne vien pagal elektros gamybą ar poveikį aplinkai, bet ir pagal kritinės infrastruktūros bei gynybos sistemų patikimumą. Vėjo parkų planavimas vis dažniau apima ne tik vietos bendruomenių, bet ir oro navigacijos, ryšių bei radarų sistemų suderinamumo analizę.

    Ekspertai pabrėžia, kad rizika nebūtinai apsiriboja pačiu parku: radarų aprėpties pokyčiai gali pasireikšti platesnėje teritorijoje, priklausomai nuo reljefo, atstumų ir radaro darbo režimų. Dėl to vystytojams tenka anksti įtraukti gynybos ir aviacijos institucijas, kad projektai neįstrigtų vėlyvoje stadijoje, kai pakeitimai tampa brangūs ir sudėtingi.

    Jungtinės Karalystės patirtis rodo, kad spartėjant vėjo energetikos plėtrai, nacionalinio saugumo argumentai gali tapti vienu svarbiausių faktorių, lemiančių ne tik konkrečių parkų vietą, bet ir technologinius reikalavimus visam sektoriui.

  • Tulsi Gabbard traukiasi iš Trumpo žvalgybos vadovės pareigų: įvardijo priežastį ir įpėdinį

    Tulsi Gabbard traukiasi iš Trumpo žvalgybos vadovės pareigų: įvardijo priežastį ir įpėdinį

    JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Tulsi Gabbard pranešė atsistatydinanti iš pareigų Donaldo Trumpo administracijoje. Apie sprendimą ji paskelbė socialiniame tinkle „X“, nurodydama, kad traukiasi dėl vyro sveikatos ir planuoja palikti postą birželio 30 dieną.

    Anot Gabbard, jos vyrui diagnozuota itin reta kaulų vėžio forma, todėl ji esą nori sutelkti dėmesį į šeimą ir slaugą. Atsistatydinimas reiškia dar vieną aukšto lygio pasikeitimą Trumpo antrosios kadencijos komandoje, kurioje pastaraisiais mėnesiais jau fiksuota kelių ministrų kaita.

    „Atsistatydinu tam, kad galėčiau pasirūpinti savo vyru po itin retos kaulų vėžio formos diagnozės“, – rašė Tulsi Gabbard.

    Donaldas Trumpas savo įraše teigė, kad Gabbard „puikiai atliko darbą“, ir pranešė, jog laikinai nacionalinės žvalgybos direktoriaus pareigas eis jos pavaduotojas Aaronas Lukas. Nacionalinės žvalgybos direktorius yra vienas svarbiausių JAV nacionalinio saugumo sistemos postų, koordinuojantis žvalgybos bendruomenės darbą ir teikiantis prezidentui vertinimus.

    Gabbard į šias pareigas buvo paskirta Trumpo antrosios kadencijos pradžioje. Ji anksčiau priklausė Demokratų partijai, dalyvavo 2020 metų prezidento rinkimų pirminiuose rinkimuose, o vėliau pasitraukė iš partijos ir tapo nepriklausoma, kritikuodama demokratų elitą bei vadinamąją „woke“ darbotvarkę.

    Įtampa dėl užsienio politikos

    Pastaruoju metu JAV politinėje erdvėje netrūko svarstymų, ar Gabbard nesusikirto su Baltųjų rūmų linija dėl karinių veiksmų Artimuosiuose Rytuose. Ji buvo žinoma kaip skeptiškai į užsienio karus žiūrinti politikė, todėl Trumpo sprendimai dėl smūgių Iranui ją statė į keblią poziciją.

    Kongrese vykusiuose posėdžiuose Gabbard vengė vienareikšmiškai vertinti konflikto rizikas ir pabrėžė, kad sprendimus dėl karinių operacijų priima prezidentas. Tokia laikysena kėlė papildomų klausimų įstatymų leidėjams, siekusiems aiškesnio žvalgybos bendruomenės vertinimo dėl eskalacijos pasekmių.

    Kadencija su ryškiais pokyčiais

    Pradėjusi darbą Gabbard žadėjo mažinti žvalgybos „politizaciją“ ir didinti institucijų skaidrumą. Vis dėlto laikui bėgant jos vadovavimas buvo siejamas ir su aštriomis vidaus politinėmis diskusijomis, įskaitant paramą daliai Trumpo teiginių apie 2020 metų rinkimų rezultatus bei ankstesnių tyrimų dėl Trumpo ryšių su Rusija kritika.

    Jos kadencijos metu, kaip pranešta, buvo mažinamas žvalgybos darbuotojų skaičius, o tai JAV kontekste paprastai vertinama dvejopai: vieni tai laiko biurokratijos mažinimu, kiti – galimu pajėgumų silpninimu didėjant kibernetinėms, dezinformacijos ir geopolitinėms grėsmėms.

    Gabbard kilusi iš Amerikos Samoa teritorijos, augo Havajuose, į politiką atėjo anksti ir buvo išrinkta į Havajų Atstovų Rūmus būdama 21 metų. Vėliau ji tarnavo Nacionalinėje gvardijoje ir buvo dislokuota Irake, o JAV Kongrese išgarsėjo kritikuodama savo tuometinės partijos vadovybę ir remdama Bernie Sandersą 2016 metų demokratų pirminiuose rinkimuose.