CP v2

Tag: Nacionalinis saugumas

  • Trumpas atidėjo sprendimą dėl DI reguliavimo: Baltuosiuose rūmuose auga įtampa dėl ribojimų

    Trumpas atidėjo sprendimą dėl DI reguliavimo: Baltuosiuose rūmuose auga įtampa dėl ribojimų

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas atidėjo planuotą pasirašyti vykdomąjį įsaką dėl dirbtinio intelekto reguliavimo. Ceremonija turėjo vykti su aukščiausio lygio technologijų bendrovių vadovais, tačiau sprendimas pakeistas likus vos kelioms valandoms iki renginio, skelbia AFP.

    Pasak Trumpo, atidėjimą lėmė turinio detalės, kurios jam pasirodė nepriimtinos. Prezidentas leido suprasti, kad dalis nuostatų galėtų per griežtai apriboti JAV bendrovių DI plėtrą ir taip pakenkti šalies konkurencingumui.

    Kas turėjo keistis?

    Rengtas vykdomasis įsakas, remiantis AFP informacija, numatė didesnę pažangių DI modelių priežiūrą. Praktikoje tai reikštų daugiau reikalavimų kuriant ir diegiant galingiausias sistemas, o didesnį vaidmenį gautų nacionalinio saugumo srityje dirbančios agentūros.

    Tokia kryptis atspindi platesnę diskusiją JAV: kaip suderinti inovacijų greitį su rizikų valdymu, kai DI gali būti pritaikomas kibernetinėms atakoms, dezinformacijai ar jautrių duomenų apdorojimui. Kuo pajėgesni modeliai, tuo daugiau klausimų kyla dėl jų testavimo, atsekamumo ir atsakomybės.

    „Kadangi man nepatiko tam tikri aspektai, perkėliau ceremoniją“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Augantis visuomenės skepticizmas

    AFP atkreipia dėmesį, kad sprendimas sutapo su stiprėjančia kritika DI JAV. Technologija vis dažniau vertinama per darbo rinkos, švietimo ir informacinio saugumo prizmę, o viešose diskusijose ryškėja nerimas dėl to, kaip DI keis profesijas ir kas prisiims atsakomybę už klaidas.

    Skepticizmą, pasak agentūros, atspindi ir viešos reakcijos akademinėje aplinkoje bei apklausos, rodančios atsargesnį visuomenės požiūrį į DI. Tai didina politinį spaudimą ieškoti sprendimų, kurie vienu metu užtikrintų kontrolę, bet nepaverstų reguliavimo kliūtimi konkurencijai.

    Baltųjų rūmų ginčai ir Bideno palikimas

    DI klausimas, anot AFP, tapo ir vidinių nesutarimų priežastimi Baltuosiuose rūmuose. Dalis administracijos atstovų siekia aiškesnių saugiklių, ypač ten, kur DI sprendimai galėtų turėti įtakos finansų sistemai ar suteikti nesąžiningiems veikėjams papildomų galimybių.

    Kita stovykla baiminasi, kad griežtesni reikalavimai stabdytų JAV įmones tuo metu, kai globali konkurencija DI srityje aštrėja, o svarbiausiu varžovu dažnai įvardijama Kinija. Ši įtampa siejasi ir su ankstesnėmis diskusijomis: 2023 metais Joe Bidenas buvo pasirašęs vykdomąjį įsaką, kuriuo prašyta dalintis pažangiausių modelių saugumo testų rezultatais su valdžios institucijomis, tačiau Trumpas vėliau šią kryptį kritikavo kaip ribojančią konkurencingumą.

    Kol kas neaišku, ar atidėtas įsakymas bus perrašytas, sušvelnintas, ar grįš su naujomis nuostatomis. Vis dėlto pats atidėjimas signalizuoja, kad DI reguliavimas JAV artimiausiu metu bus ne tik technologijų politikos, bet ir vidaus politinių kovų ašis.

  • „Anthropic“ stoja į teismą su Pentagonu: už „Claude“ DI – nacionalinio saugumo kova

    „Anthropic“ stoja į teismą su Pentagonu: už „Claude“ DI – nacionalinio saugumo kova

    JAV federalinis apeliacinis teismas Vašingtone artimiausiomis dienomis nagrinės „Anthropic“ ieškinį prieš Gynybos departamentą, kuris bendrovę įtraukė į vadinamąjį tiekimo grandinės rizikos sąrašą. Toks statusas reiškia, kad su kariuomene dirbantys rangovai turi patvirtinti nenaudojantys „Anthropic“ DI modelių, įskaitant „Claude“.

    Byla išskirtinė tuo, kad tiekimo grandinės rizikos žyma JAV gynybos sistemoje paprastai siejama su priešiškų valstybių ar su jomis susijusių tiekėjų grėsmėmis. „Anthropic“ teigia, jog šiuo atveju priemonė pritaikyta amerikietiškai įmonei, o sprendimas esą buvo priimtas pažeidžiant nustatytas procedūras ir Konstitucijoje įtvirtintus principus.

    Kas vyksta teisme Vašingtone?

    Teismo posėdyje abi pusės turės ribotą laiką argumentams pristatyti, o vėliau trijų teisėjų kolegija priims sprendimą rašytine forma. Anksčiau teismas atsisakė laikinai sustabdyti Gynybos departamento sprendimą, todėl apribojimai „Anthropic“ atžvilgiu lieka galioti, kol ginčas bus išspręstas iš esmės.

    Vis dėlto byla nagrinėjama pagreitinta tvarka, nes teismas pripažino, kad įmonė dėl tokio sprendimo gali patirti sunkiai atitaisomos žalos. Praktikoje tai reiškia prarandamas galimybes dalyvauti gynybos sektoriaus projektuose ir reputacinę riziką, ypač kai DI tiekėjų patikimumas tampa vienu svarbiausių kriterijų viešuosiuose pirkimuose.

    Pentagono argumentas: „nepriimtina“ rizika

    Gynybos departamento pozicija grindžiama nacionalinio saugumo logika: anot vyriausybės, DI tiekėjas teoriškai galėtų į modelius įdiegti veikimo apribojimus ar kitokius „užkoduotus“ sprendimus, kurie kritiniu momentu paveiktų kariuomenės veiklą. Būtent tokia priklausomybė nuo tiekėjo, ypač kai DI integruojamas į svarbias darbo eigas, Pentagono požiūriu esą sukuria nepriimtiną riziką.

    Gynybos sektorius pastaraisiais metais DI vertina ir kaip pajėgumų stiprinimo priemonę, ir kaip naują pažeidžiamumo tašką. Dėl to JAV institucijos griežtina tiekimo grandinių kontrolę, o DI modelių kilmė, valdymas, atnaujinimų politika ir prieigos sąlygos vis dažniau prilyginamos kritinės infrastruktūros klausimams.

    „Anthropic“ pozicija: ribos dėl ginklų ir stebėsenos

    „Anthropic“ teigia, kad vyriausybės argumentai apie galimus būsimų modelių ribojimus nėra paremti konkrečiais faktais ir negali būti pagrindas tokiam griežtam statusui. Įmonė taip pat pabrėžia, kad konfliktas įsiplieskė po derybų, kuriose, pasak viešai aptartos informacijos, „Anthropic“ siekė aiškių garantijų, jog technologija nebus naudojama visiškai autonominiams ginklams ar masinei vidaus stebėsenai.

    „Teismas turėtų pripažinti šį sprendimą neteisėtu“, – teigiama „Anthropic“ pozicijoje, kurią bendrovė pateikė teismui.

    Ginčas atspindi platesnę tendenciją: DI kūrėjai bando įtvirtinti naudojimo ribas, o valstybės institucijos siekia maksimalios prieigos ir veikimo lankstumo. Tokia įtampa ypač ryški gynybos srityje, kur technologijos panaudojimas dažnai apima jautrią informaciją, o sprendimų grandinė turi veikti be trukdžių.

    Lygiagrečiai vyksta ir kitas, susijęs procesas federaliniame teisme San Franciske. Ten „Anthropic“ jau pasiekė laikiną sprendimą, leidžiantį kitoms vyriausybės agentūroms, išskyrus Gynybos departamentą, naudotis įmonės DI sprendimais, kol tęsiasi bylinėjimasis.

    Šis atvejis gali tapti precedentu, kaip JAV bus sprendžiami konfliktai tarp nacionalinio saugumo argumentų ir privataus sektoriaus DI tiekėjų teisių bei atsakomybės ribų. Rinkai tai svarbu ir dėl to, kad DI modelių tiekėjų patikimumas, valdymo skaidrumas ir sutartinės prieigos sąlygos vis labiau lemia, kas apskritai gali dirbti su jautriausiais valstybės projektais.

  • Kinijos detalės jau JAV automobiliuose: politikai įspėja Trumpą dėl sandorio, kuris gali sprogti

    Kinijos detalės jau JAV automobiliuose: politikai įspėja Trumpą dėl sandorio, kuris gali sprogti

    JAV politikai iš abiejų partijų perspėja Baltuosius rūmus nenaudoti automobilių rinkos kaip derybų žetono galimam susitarimui su Kinija. Įtampą kursto ir tai, kad dalis kiniškos kilmės komponentų jau seniai yra įprasta JAV automobilių tiekimo grandinės dalis.

    Diskusijas pakurstė anksčiau viešai nuskambėjusi Donaldo Trumpo idėja, kad Kinijos gamintojai galėtų ateiti į JAV, jei gamintų vietoje ir samdytų amerikiečius. Nors vėliau tonas švelnintas, profsąjungos ir automobilių valstijų politikai įspėja apie ilgalaikes darbo vietų ir saugumo rizikas.

    Kiniškų dalių pėdsakas jau čia

    Rinkos uždarymas Kinijos automobilių prekės ženklams nereiškia, kad Kinijos įtakos nėra. Konsultacijų bendrovės „AlixPartners“ vertinimu, daugiau nei 60 JAV veikiančių automobilių tiekėjų priklauso Kinijos įmonėms, o Kinijos kapitalas turi dalį maždaug 5 proc. iš apie 10 000 tiekėjų.

    Šie ryšiai apima labai skirtingas dalis, nuo saugos sistemų iki važiuoklės ar stiklo komponentų. JAV institucijų fiksuojami tiekimo duomenys rodo, kad kai kuriuose populiariuose modeliuose kiniškų detalių dalis gali siekti apie 15–20 proc., o tai tampa jautru tiek pramonės, tiek nacionalinio saugumo diskusijose.

    Susiję automobiliai kelia baimių

    Kongrese pastaruoju metu daugėja iniciatyvų įtvirtinti ribojimus Kinijoje pagamintiems susijusiems automobiliams, jų programinei įrangai ir elektronikai. Kritikai teigia, kad modernūs automobiliai, turintys interneto ryšį ir belaidžius modulius, renka daug duomenų, todėl kyla rizika dėl privatumo ir infrastruktūros žvalgybos.

    „Kiekviena transporto priemonė JAV keliuose yra riedantis duomenų rinkimo įrenginys“, – sakė Atstovų Rūmų narys Johnas Moolenaaras.

    Gamintojams problema dviguba: jie spaudžiami mažinti priklausomybę nuo Kinijos tiekimo, bet kartu turi valdyti kaštus ir užtikrinti dalių prieinamumą. Dalis automobilių gamintojų tiekėjams nustato terminus peržiūrėti tiekimo maršrutus ir ieškoti alternatyvų, nes geopolitinė rizika vis dažniau virsta verslo rizika.

    Kaina vilioja, bet baiminamasi scenarijaus

    Ši tema ypač jautri dėl kainų spaudimo. JAV vidutinė naujo automobilio kaina balandį siekė 49 461 JAV dolerį, tai yra apie 45 600 eurų, o Kinijoje pirkėjai turi didžiulį elektrifikuotų modelių pasirinkimą, įskaitant ir pigesnius variantus, kainuojančius mažiau nei 25 000 JAV dolerių, arba apie 23 000 eurų.

    Politikai ir dalis pramonės atstovų įspėja, kad itin konkurencingos kainos gali būti palaikomos subsidijomis, o ilgainiui tai esą gali išstumti vietos gamintojus ir susilpninti pramoninę bazę. Šalininkai atkerta, kad užsidarymas nepadės, jei JAV neatsakys inovacijomis, efektyvesne gamyba ir konkurencingomis elektrifikacijos technologijomis.

    Tiekimo grandinių pertvarka artimiausiais metais greičiausiai tik spartės, nes JAV ir Europos Sąjunga stiprina reguliavimą, o gamintojai vis daugiau dėmesio skiria baterijų, elektronikos ir programinės įrangos kilmei. Tai reiškia, kad ginčas dėl Kinijos vaidmens automobilių sektoriuje išliks vienu svarbiausių pramonės ir politikos klausimų iki 2026 metų rinkimų ciklo.

  • Gynybai ir saugumui kurianti „Twin Prime“ pritraukė 10 mln. eurų: ką žada nauji DI modeliai

    Gynybai ir saugumui kurianti „Twin Prime“ pritraukė 10 mln. eurų: ką žada nauji DI modeliai

    Gynybos ir nacionalinio saugumo sričiai orientuota dirbtinio intelekto laboratorija „Twin Prime“ pritraukė apie 10 mln. eurų prieš pradinį finansavimo etapą. Investicijai vadovavo fondas „Expeditions“, prisidėjo JAV ir Europos rizikos kapitalo investuotojai, „Theon“, šeimos biurai bei privatūs investuotojai.

    Bendrovė teigia kurianti vadinamuosius pažangiuosius DI modelius, kurie gebėtų natūraliai apdoroti duomenis iš daugelio skirtingų jutiklių ir signalų šaltinių. Tikslas yra sutrumpinti kelią nuo situacijos suvokimo iki sprendimo, kad realiuoju laiku būtų galima greičiau reaguoti į grėsmes.

    Kas kuriama ir kam tai skirta?

    „Twin Prime“ akcentuoja darbą su fizinio pasaulio duomenimis, kai informacija atkeliauja ne iš vieno kanalo, o iš skirtingų „modalumų“, pavyzdžiui, optinių kamerų, termovizorių, radarų ar kitų sensorių. Tokiose sistemose svarbiausia ne tik tikslumas, bet ir sparta, patikimumas bei gebėjimas veikti ribotų resursų aplinkoje.

    Gynybos technologijų rinkoje tai siejama su poreikiu apdoroti didelį srautą duomenų vietoje, arčiau įvykių zonos, kai sprendimus reikia priimti per sekundes. Tokie sprendimai gali būti taikomi situacijos supratimui, objektų atpažinimui, grėsmių prioritetizavimui ir operacinei analitikai.

    Komanda ir investuotojų argumentai

    Bendrovė įkurta 2025 metais, ją įsteigė George Lentzas, Stephane Sezer, Drew Calcagno ir Michael Leite-Garcia. „Twin Prime“ pabrėžia, kad komanda turi patirties pažangių DI tyrimų, kiekybinių finansų ir nacionalinio saugumo srityse.

    Investuotojai taip pat išskiria praktinę problemą: daug dabartinių DI modelių nėra pakankamai specializuoti sudėtingoms modernios gynybos užduotims, ypač kai reikia sujungti įvairius jutiklių srautus ir veikti „krašte“, ribotame ryšio ar skaičiavimo resursų kontekste.

    „Dabartiniai DI modeliai dažnai nėra pakankamai specializuoti, kad aprėptų šiuolaikinio karo ir platesnius saugumo iššūkius“, – sakė Mikolaj Firlej.

    „Twin Prime“ teigimu, kuriami modeliai būtų pritaikyti didelės rizikos aplinkoms, kur kritiški yra dydžio, duomenų sujungimo ir greičio kompromisai. Tokiose srityse sprendimų diegimas paprastai reikalauja ne tik programinės įrangos, bet ir griežtų testavimo, patikros bei integracijos procesų.

    Bendras projektas su „Theon“

    Be finansavimo, „Twin Prime“ ir Europos gynybos pramonės bendrovė „Theon“ ketina kurti bendrą įmonę, kuri vystytų, komercializuotų ir diegtų individualiai pritaikytus DI sprendimus, paremtus „Twin Prime“ modeliais. Tokia partnerystė gali pagreitinti kelią nuo laboratorinių prototipų iki produktų, integruotų į realias sistemas.

    Skelbiama, kad bendra įmonė turėtų papildyti „Theon“ jutiklių diegimo patirtį ir esamą produktų portfelį, o iniciatyva siejama su „Theon Next“ kryptimi. Gynybos sektoriuje tai dažnai reiškia orientaciją į ilgalaikį sprendimų gyvavimo ciklą, atsparumą ir suderinamumą su jau veikiančia infrastruktūra.

  • Nauji JAV UAP dokumentai kelia klausimų: dalį paaiškina, bet likusieji verčia sunerimti

    Nauji JAV UAP dokumentai kelia klausimų: dalį paaiškina, bet likusieji verčia sunerimti

    JAV institucijos paviešino naują dokumentų rinkinį apie neatpažintus anomalinius reiškinius, dar vadinamus UAP. Skelbiama, kad dalyje atvejų valdžia negali galutinai nustatyti, kas buvo užfiksuota danguje ar kosmose.

    Į failus įtrauktos nuotraukos, vaizdo įrašai ir ataskaitos, o svarbiausias akcentas – vadinamieji neišspręsti atvejai. Jie išlieka aktualūs, nes UAP klausimas JAV jau kelerius metus siejamas su nacionaliniu saugumu, oro erdvės kontrole ir karinių jutiklių patikimumu.

    Kas gali atrodyti kaip UAP

    Ne visi įrašai yra paslaptingi, nors iš pirmo žvilgsnio taip gali pasirodyti. Ekspertai dažnai pabrėžia, kad dalį vaizdų paaiškina fotografijos triukšmas, kameros artefaktai, atspindžiai ar netinkamai sukalibruoti sensoriai.

    Pavyzdžiui, šviesos ruoželiai ar taškai kosmose neretai siejami su kosminiais spinduliais, kurie gali sukelti trumpus blyksnius ir būti matomi net plika akimi. Tokie reiškiniai už Žemės magnetinio lauko ribų pasitaiko dažniau, todėl astronautų liudijimai apie staigius blyksnius yra žinomas reiškinys.

    Žemėje panašų efektą gali sukelti ir visai paprasti dalykai, pavyzdžiui, arti kameros praskridęs vabzdys, kuris dėl fokusavimo atrodo kaip greitai judantis šviesos objektas. Tokios klaidos ypač būdingos naktiniams įrašams, kai automatinės ekspozicijos režimai sustiprina šviesos šaltinius.

    Vaizdai, kurių neskubama nurašyti

    Vis dėlto dalis atvejų kelia daugiau klausimų, nes fiksuojama ne vienu šaltiniu. JAV karinėse ataskaitose pabrėžiama, kad kai kurie objektai aptikti keliais skirtingais jutikliais, todėl mažėja tikimybė, jog tai vien tik techninė paklaida.

    2020 metais JAV karinis jūrų laivynas išslaptino kelis naikintuvais užfiksuotus vaizdo įrašus, kuriuose matomi vadinamieji „Tic Tac“ tipo objektai. Tuomet pripažinta, kad kariuomenė negali tiksliai įvardyti, kas tai buvo, o diskusijos persikėlė į Kongresą ir viešąją erdvę.

    Naujesniuose pranešimuose minimi ir kiti epizodai, kai objektai danguje atrodė judantys neįprastai, o jų elgesį esą buvo sunku suderinti su įprastų orlaivių ar dronų charakteristikomis. Vis dėlto viešai pateikiamuose įrašuose dažnai trūksta pilnų duomenų, pavyzdžiui, tikslų atstumą, aukštį, jutiklio režimą ar meteorologines sąlygas patvirtinančių detalių.

    Dronai, balionai ir didžioji nežinomybė

    Viena realistiškiausių hipotezių daugeliui incidentų yra dronai ar kitos žinomos technologijos, įskaitant aukštuminę žvalgybą. Šią versiją sustiprina tai, kad pastaraisiais metais dronų galimybės sparčiai plėtėsi, o karinėje aplinkoje daugėja pranešimų apie neaiškios kilmės bepiločius prie bazių ir laivų.

    2023 metais JAV numušė Kinijos aukštuminį žvalgybinį balioną, o vėliau Šiaurės Amerikoje fiksuota ir daugiau incidentų, kurių detalės viešai atskleistos tik fragmentiškai. Tokie atvejai parodė, kad dalis „paslaptingų“ objektų gali būti ne egzotiški reiškiniai, o tradicinės žvalgybos priemonės ar komerciniai įrenginiai.

    Kita vertus, net ir dronų paaiškinimas ne visada uždaro klausimų ratą. Jei objektas iš tiesų yra dronas, kyla esminė problema, kas jį valdo, kaip jis patenka į saugomas zonas ir kodėl jo neaptinka įprastos oro gynybos procedūros.

    Naujausia dokumentų porcija, kaip ir ankstesnės ataskaitos, suteikia daugiau medžiagos analizei, bet ne visada pateikia aiškius atsakymus. Dėl to UAP tema ir toliau išlieka tarp mokslo, technologijų bei saugumo sankirtos, kur svarbiausias klausimas dažnai yra ne sensacija, o patikimas identifikavimas.

    Ekspertai pabrėžia, kad vieno universalaus paaiškinimo greičiausiai nėra: vieni atvejai gali būti optinės apgaulės ar jutiklių klaidos, kiti – dronai ar balionai, o dalis incidentų kol kas lieka neidentifikuoti dėl nepakankamų duomenų. Būtent šis neapibrėžtumas ir skatina institucijas tęsti stebėseną bei gerinti fiksavimo ir analizės metodus.

  • JK iškvies Kinijos ambasadorių: nuteisti du vyrai dėl Honkongo disidentų sekimo Londone

    JK iškvies Kinijos ambasadorių: nuteisti du vyrai dėl Honkongo disidentų sekimo Londone

    Teismas: padėjo užsienio žvalgybai

    Jungtinė Karalystė pareiškė iškviesianti Kinijos ambasadorių po to, kai Londono teismas nuteisė du Jungtinės Karalystės ir Kinijos pilietybę turinčius vyrus dėl veiklos, siejamos su Honkongo disidentų sekimu.

    Bylą nagrinėjęs Old Bailey teismas pripažino kaltę 38 metų Peterį Wai ir 65 metų Billą Yueną dėl pagalbos užsienio žvalgybos tarnybai, remiantis Jungtinės Karalystės nacionalinio saugumo teisės aktais.

    Prisiekusieji daugiau kaip parą tarėsi, tačiau dėl papildomų kaltinimų, susijusių su užsienio kišimusi, bendro sprendimo nepriėmė. Prokuratūra nurodė nesieksianti pakartotinio teismo proceso dėl šių epizodų.

    Taikiniai – opozicija ir politikai

    Teisme skelbta, kad P. Wai veikė B. Yueno nurodymu, o pastarasis dirbo vadovaujančias pareigas Honkongo ekonomikos ir prekybos biure Londone, kuris atstovauja Honkongo valdžios interesams Jungtinėje Karalystėje.

    Prokurorų teigimu, rinkta informacija apie Honkongo disidentus ir prodemokratinius aktyvistus, kurie po politinių suvaržymų Honkonge persikėlė į Jungtinę Karalystę. Ypatingas dėmesys, kaip teigta, buvo skiriamas ir politikams, tarp jų konservatoriui Iainui Duncanui Smithui.

    Byloje minėtos įvairios informacijos rinkimo priemonės: stebėjimas, klaidinantys veiksmai ir bandymai identifikuoti tikslinius asmenis. Vienu iš epizodų įvardytas bandymas fiksuoti Londone gyvenantį Honkongo aktyvistą ir kampanijos organizatorių Nathaną Law.

    Grėsmės ir užkardyta operacija

    Teismas taip pat išgirdo, kad B. Yueno telefone rasti pranešimai rodė, jog N. Law stebėjimas galėjo būti pradėtas dar 2021 metais. Bylos medžiagoje minėta, kad Honkongo valdžia buvo paskelbusi maždaug 120 000 eurų dydžio atlygį už informaciją, kuri padėtų nustatyti kelis Jungtinėje Karalystėje esančius aktyvistus.

    Vienas liudytojas teisme teigė, kad P. Wai jam grasino areštu po konflikto su Honkongo diplomatu Londone. Šie parodymai buvo pateikti kaip bendro spaudimo ir bauginimo konteksto dalis.

    Anot tyrėjų, vyrų veikla išaiškėjo policijai užkardžius tariamą planą pagrobti buvusią Honkongo gyventoją iš jos buto Jorkšyre 2024 metų gegužę. Abu kaltinamieji savo kaltę neigė, tačiau teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

    P. Wai, anksčiau dirbęs Jungtinės Karalystės pasienio tarnyboje, taip pat pripažintas kaltu dėl tarnybinio nusižengimo. Teisme skelbta, kad jis tikrino Vidaus reikalų ministerijos sistemas ieškodamas asmenų, kuriais domėjosi Honkongo institucijos.

    Abu vyrai po nuosprendžio palikti suimti iki bausmės paskelbimo. Galutinė bausmės skyrimo data, kaip nurodyta, turėtų būti nustatyta gegužės 15 dieną.

  • „Google“ susitarė su Pentagonu dėl DI: ką tai reiškia slaptoms operacijoms ir rinkai

    „Google“ sudarė susitarimą su JAV Gynybos departamentu, pagal kurį Pentagonas galės naudoti bendrovės dirbtinio intelekto modelius slaptoms užduotims ir kitiems teisėtiems vyriausybės tikslams. Apie tai pranešta remiantis su situacija susipažinusiu šaltiniu.

    Viešai skelbiama nedaug detalių, tačiau pati formuluotė apie „visus teisėtus vyriausybės tikslus“ rodo platų pritaikymo lauką. Tokie DI sprendimai paprastai naudojami žvalgybos duomenų apdorojimui, vaizdų analizei, signalų interpretavimui ir operaciniam planavimui.

    Kas slypi už susitarimo

    Šis žingsnis įsilieja į platesnę Pentagono strategiją spartinti pažangių skaitmeninių technologijų diegimą, kartu stengiantis išlaikyti kontrolę ir patikimumą. Gynybos sektoriuje DI vertinamas kaip priemonė greičiau atrinkti svarbiausią informaciją iš milžiniškų duomenų srautų.

    Tačiau kariuomenei keliami griežtesni reikalavimai nei komercijai: būtinas aiškus atsakomybės paskirstymas, audituojami sprendimai ir mažesnė klaidų tolerancija. Dėl to dažnai siekiama vadinamojo žmogaus sprendimo „kilpoje“, kai galutinius sprendimus patvirtina pareigūnai.

    Konkurencinė kova tarp DI tiekėjų

    Analogiškų susitarimų Pentagonas yra sudaręs ir su kitais dideliais DI žaidėjais, todėl rinka vis labiau panašėja į varžybas dėl ilgalaikių valstybės užsakymų. Tokie kontraktai suteikia ne tik pajamas, bet ir reputacinį svorį, galintį paveikti klientų pasirinkimus civilinėje rinkoje.

    Pranešimuose apie ankstesnius sandorius minėta, kad kiekvieno jų vertė galėjo siekti apie 200 milijardų JAV dolerių, tai yra maždaug 185 milijardus eurų. Tokios sumos pabrėžia, kad valstybės institucijos DI diegimą vertina kaip strateginę investiciją.

    Patikimumas ir rizikos gynybos srityje

    Pentagonui svarbu išlaikyti lankstumą ir neperkelti kritinių funkcijų į nepakankamai patikimus modelius, ypač kai kalbama apie ginkluotės sistemas ar operacijų saugumą. DI gali „haliucinuoti“, būti jautrus duomenų kokybei ar manipuliacijoms, todėl praktikoje diegiamos papildomos patikros.

    Kol kas „Alphabet“, kuriai priklauso „Google“, ir JAV Gynybos departamentas nekomentavo pranešimų apie susitarimą. Dėl ribotos informacijos viešojoje erdvėje lieka neaišku, kokie konkretūs modeliai ir kokio lygio prieigos bus taikomos.