Tag: Nafta

  • Lenkijos Vyriausybė griežtina naftos ir degalų atsargų tvarką: laukia daugiau patikrų

    Lenkijos Vyriausybė pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama užlopyti spragas naftos ir degalų atsargų sistemoje ir sustiprinti kontrolę. Pokyčiai numato griežtesnį prižiūrėjimą, kad privalomos atsargos iš tiesų būtų sukauptos ir išlaikomos.

    Kaip nurodoma projekte, kurį parengė Energetikos ministerija, atsargų valdymas turėtų tapti efektyvesnis, o taisyklės – paprastesnės. Apie sprendimą pranešta Lenkijos portale WNP.pl.

    Privalomos atsargos – tai strateginės žalios naftos ir paruoštų degalų rezervų apimtys, kurios paprastai naudojamos tuomet, kai rinkoje atsiranda trūkumas arba kainos šokteli itin smarkiai. Vyriausybė pabrėžia, kad tokios atsargos yra viena svarbiausių šalies energetinio saugumo dalių.

    Teigiama, kad naujos nuostatos turėtų užtikrinti atsargų kaupimo tęstinumą, sumažinti galimybes verslui išvengti pareigų ir pagerinti intervencinių atsargų administravimą. Kartu numatoma aiškiau apibrėžti įmonių atsakomybę.

    Prievolės nuo pirmosios degalų partijos

    Vienas esminių pakeitimų – suvienodinti principai, kada įmonėms atsiranda pareiga kaupti privalomas atsargas ir mokėti atsargų įmoką. Pagal projektą, ši prievolė galiotų pradedantiems degalų gamybą ar naftos ir degalų įvežimą nuo pirmojo produkto vieneto.

    Tokios pat taisyklės būtų taikomos ir įmonėms, kurios atnaujina veiklą po ilgesnės nei dvejų metų pertraukos. Taip pat siūloma riboti galimybes „stumdyti“ tiekimus laike, siekiant išvengti su atsargomis susijusių sąnaudų.

    Energetikos ministerija aiškina, kad pokyčiai yra atsakas į stebėsenos metu identifikuotas rinkos praktikas, kai susiję subjektai pradėdavo ir baigdavo veiklą taip, kad neatsirastų visas atsargų kaupimo įsipareigojimas. Tokie veiksmai, anot projekto rengėjų, galėjo mažinti nacionalinių atsargų lygį ir iškreipti konkurenciją.

    Nutraukus veiklą atsargos „neišnyks“

    Projektas numato ir tvarką atvejams, kai įmonė, įpareigota laikyti atsargas, sustabdo ar visam laikui nutraukia veiklą. Tokiu atveju reikalaujamas atsargas ji turėtų išlaikyti 12 mėnesių nuo veiklos pertraukos pradžios arba nuo įrašo registre apie ketinimą veiklą baigti.

    Įmonė galėtų kreiptis į Vyriausybinę strateginių rezervų agentūrą (RARS) dėl privalomų ar jai priklausančių komercinių atsargų išpirkimo. Agentūra vertintų, ar tokį pirkimą galima atlikti, atsižvelgdama į turimas lėšas, agentūrinių atsargų poreikį, degalų rūšį ir kiekį, jų vietą bei susijusius kaštus ir įsipareigojimus pagal sutartis.

    Jei agentūra įsigytų degalus, jie būtų įtraukiami į agentūrines atsargas. Šiuo sprendimu siekiama sumažinti riziką, kad įmonėms pasitraukus iš rinkos atsargų kiekis staiga reikšmingai sumažėtų.

    Taip pat numatyta stiprinti RARS vaidmenį: agentūra galėtų pirkti iš įmonių privalomas arba komercines atsargas ir tam tikromis sąlygomis perimti su šiomis atsargomis susijusių sutarčių teises bei pareigas. Vyriausybė teigia, kad tai turėtų padėti lanksčiau užtikrinti sistemos tęstinumą.

    Griežtesnės patikros prieš išbraukiant iš registro

    Pataisos numato ir didesnę priežiūrą įmonėms, kurios yra įrašytos į intervencinių atsargų sistemos registrą. Prieš išbraukiant įmonę iš registro, RARS turėtų atlikti patikrą.

    Agentūra galėtų atsisakyti išbraukti įmonę, jei ji nevykdė įstatyminių pareigų, turi pradelstų skolų dėl atsargų įmokos, vyksta patikrinimas ar procedūros, arba jei nustatomi duomenų neatitikimai. Tam tikrais atvejais būtų numatyta galimybė įmonėms ištaisyti trūkumus ar paaiškinti neatitikimus.

    Projektu taip pat siūloma riboti galimybes vėl pradėti veiklą subjektams, kurie per penkerius metus bent du kartus buvo išbraukti iš registro. Analoginiai ribojimai būtų taikomi ir kai kuriems susijusiems subjektams, numatant išimtis pagrįstiems organizaciniams pokyčiams, restruktūrizacijai ar paveldėjimo atvejams.

    Numatoma, kad įstatymas įsigaliotų praėjus 21 dienai po paskelbimo Lenkijos oficialiajame leidinyje.

  • „Goldman Sachs“: 2027 metais naftos pasiūla viršys paklausą, bet įmanomas ir 120 dolerių scenarijus

    2027 metais pasaulinėje naftos rinkoje gali atsirasti ryški perteklinė pasiūla, kuri darytų spaudimą kainoms mažėti. Tokią prognozę pateikia „Goldman Sachs“ analitikai.

    Kaip skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“, banko vertinimu, skirtumas tarp pasaulinės naftos gavybos ir galutinio suvartojimo 2027 metais gali siekti 2 mln. barelių per dieną. Tai reikštų, kad rinkoje atsirastų perteklius.

    Pagrindiniame scenarijuje prognozuojama, kad „Brent“ rūšies naftos vidutinė kaina 2027 metais sieks apie 88 JAV dolerius už barelį, o metų pabaigoje gali smukti iki 78 JAV dolerių. Analitikai tai sieja su palaipsniu „rizikos premijos“ mažėjimu.

    Vis dėlto prognozės nėra vienareikšmės: kainų kryptį gali pakeisti tiekimo trikdžiai ir tai, kaip sparčiai rinka prisitaikys prie naujų transportavimo ir gavybos sąlygų. Todėl šalia pagrindinio scenarijaus išskiriami ir alternatyvūs.

    Kodėl kainas gali spausti žemyn

    „Goldman Sachs“ prognozuoja, kad per artimiausius metus bus paleisti nauji vamzdynai, kurie bendrai pridėtų apie 3,8 mln. barelių per dieną papildomo pralaidumo. Tokios investicijos didintų tiekimo lankstumą ir mažintų jautrumą logistikos „siaurajai vietai“ Persijos įlankoje.

    Analitikų vertinimu, dalis šių projektų leistų transportuoti naftą aplenkiant Ormūzo sąsiaurį – tiesiogiai į Omano įlanką, Raudonąją jūrą ar Viduržemio jūrą. Tai sumažintų riziką, kad vienas geopolitinis sukrėtimas akimirksniu išpūstų kainas.

    Taip pat daroma prielaida, kad Artimųjų Rytų tiekimas 2027 metais bus didesnis nei vidutiniškai 2025 metais. Tuo pat metu naftos gavybos augimas kituose regionuose, anot analitikų, turėtų lėtėti.

    Alternatyvos: nuo 60 iki 120 dolerių už barelį

    Bankas pateikia ir kitus scenarijus. Jei Persijos įlankos šalių gavyba būtų mažesnė nei tikėtasi, „Brent“ vidutinė kaina 2027 metais galėtų pakilti maždaug iki 120 JAV dolerių už barelį.

    Kita vertus, jei pasaulinė pasiūla būtų didesnė nei prognozuojama, „Brent“ kaina galėtų kristi iki maždaug 60 JAV dolerių už barelį intervalo. Tai reikštų ryškiai kitokią aplinką tiek degalų rinkai, tiek energetikos ir transporto sektoriams.

    Publikacijoje taip pat pažymima, kad šiuo metu „Brent“ nafta vertinama maždaug 95 JAV doleriais už barelį.

  • COP31 Europoje kalbama apie žalią kursą, bet šalys ieško trumpalaikių naftos ir dujų sprendimų

    COP31 Europoje kalbama apie žalią kursą, bet šalys ieško trumpalaikių naftos ir dujų sprendimų

    Europos lyderiams COP31 konferencijoje diskutuojant, kaip spartinti atsitraukimą nuo iškastinio kuro, dalis ES valstybių tuo pat metu ieško būdų užsitikrinti papildomus naftos ir dujų tiekimus.

    Energijos rinkas supurtę įvykiai po JAV ir Izraelio karo su Iranu naftą ir dujas vėl pastūmėjo į Europos ekonominių ir geopolitinių sprendimų centrą, rašo „Euronews“.

    Augančios energijos kainos, galimi tiekimo sutrikimai ir pramonės spaudimas verčia vyriausybes prioritetą teikti įperkamai ir patikimai energijai, net jei tai kertasi su ilgalaikiais klimato tikslais.

    Nors visos 27 ES narės yra pritarusios bendroms Bendrijos pozicijoms COP31 derybose, realūs sprendimai namuose rodo vis didesnį susiskaidymą: plečiamos importo galimybės, sudarinėjami nauji sandoriai ir vėl grįžtama prie idėjų didinti vietinę gavybą.

    Energetinis saugumas stumia į kompromisus

    Vengrijos energetikos ministras Istvánas Kapitány teigė, kad Budapeštas derasi dėl dujų pirkimo iš Rumunijos „Neptun Deep“ telkinio ir siekia didesnės prieigos prie Kroatijos bei Graikijos SGD terminalų.

    Ministras tai argumentavo priklausomybe nuo riboto tiekėjų skaičiaus, pabrėždamas, kad energetinis saugumas tokioje situacijoje tampa svarbiausiu klausimu.

    Tuo metu Vengrijos naftos ir dujų grupės MOL vadovas György Bacsa įspėjo, kad ryšių su rusiškais energijos ištekliais nutraukimas gali brangiai kainuoti ekonomikai.

    Pasak jo, tai nėra vien politinio pasirinkimo tema: energijos ir žaliavų kainų „priemokos“ gali pasiekti lygį, kai ima veikti visuomenės stabilumą, o sąskaitų šuolis, jo vertinimu, gali smarkiai pakenkti Vengrijos ir Slovakijos ekonomikai.

    Kroatija ir Graikija akcentuoja infrastruktūrą

    Kroatija savo ruožtu siekia išnaudoti Krko SGD terminalą ir uosto infrastruktūrą, kad kaimynėms būtų lengviau mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų.

    Kroatijos premjeras Andrejus Plenkovićius teigia, kad Adrijos vamzdynas galėtų tapti alternatyva rusiškai naftai valstybėms, neturinčioms išėjimo prie jūros, nors Budapeštas ir Bratislava argumentuoja, jog tokia alternatyva būtų brangesnė.

    Graikijoje energetinio saugumo tema vis dažniau pristatoma kaip nacionalinio suvereniteto dalis. Prieš COP31 aplinkos ir energetikos ministras Stavros Papastavrou yra sakęs, kad šalys neturėtų būti verčiamos rinktis tarp klimato apsaugos ir energijos tiekimo užtikrinimo.

    Graikija taip pat siekia mažinti priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių ir stiprinti ryšius su Jungtinėmis Valstijomis, Kipru, Egiptu bei Balkanų šalimis, o dujų infrastruktūra vis labiau siejama su užsienio politikos strategija.

    Šalyje vėjo ir saulės energija 2025 metais sudarė daugiau kaip 40 proc. elektros gamybos, tačiau, nepaisant investicijų į švarią energetiką, tų metų elektros gamyboje jų dalis nedidėjo, o dujos stiprino pozicijas.

    Rumunija mato šansą tapti regiono tiekėja

    Rumunija taip pat pozicionuojasi kaip regiono energijos tiekėja: valstybės sekretorius energetikai Marius-Viorelis Poșa lapkričio 3 dieną Abu Dabyje akcentavo šalies išteklius ir infrastruktūrą, ypač „Neptun Deep“ projektą Juodojoje jūroje.

    Tuo pat metu Bukareštas nerimauja dėl ekonominės dekarbonizacijos kainos. ES energetikos ministrų susitikime spalio 15 dieną Rumunijos energetikos ministras Dumitru Chisăliță palaikė energetikos perėjimą, tačiau perspėjo dėl priemonių, kurios gali silpninti pramonės konkurencingumą.

    Jis pabrėžė, kad įmonėms reikia nuspėjamų taisyklių ir realistiškų prisitaikymo bei investicijų terminų, o klimato tikslus būtina derinti su tiekimo saugumu, ekonomika ir vartotojų interesais.

    Briuselis mažina lūkesčius dėl proveržio

    Susidūrus su vidaus politiniu pasipriešinimu ir pasauline energetikos krize, Briuselis, pasak straipsnyje cituojamo aukšto rango Europos Komisijos pareigūno, mažina lūkesčius, kad COP31 pavyks pasiekti didelį proveržį dėl iškastinio kuro.

    ES siekia remtis COP28 Dubajuje įtvirtintu įsipareigojimu pereiti nuo iškastinio kuro, tačiau pripažįstama, kad pažangą užtikrinti bus politiškai sudėtinga.

    Europos Komisija palankiai įvertino Brazilijos COP30 pirmininkavimo pristatytą kelrodį dėl perėjimo nuo iškastinio kuro, matydama jame galimybę suteikti naują pagreitį Dubajuje priimtam įsipareigojimui.

    Vis dėlto COP31 šeimininkė Turkija, oficialiai akcentuojanti elektrifikaciją, sulaukia aplinkosaugos organizacijų kritikos dėl to, kad šalis išlieka priklausoma nuo iškastinio kuro ir plečia jo naudojimą.

  • Brazilija pristatė pirmą pasaulinį planą, kaip savanoriškai atsisakyti iškastinio kuro

    Brazilija pristatė pirmą pasaulinį planą, kaip savanoriškai atsisakyti iškastinio kuro

    Brazilija paskelbė, kaip teigiama, pirmą pasaulinį kelrodį, skirtą laipsniškai atsisakyti iškastinio kuro – anglies, naftos ir dujų. Dokumente šalys raginamos pradėti planuoti perėjimą jau dabar, nors pats planas yra savanoriškas.

    Kelrodis paskelbtas baigiantis Brazilijos, kaip COP30 klimato konferencijos šeimininkės, darbotvarkei – kitą savaitę „estafetė“ perduodama Turkijai ir Australijai, rašo „Euronews“, remdamasis AFP.

    COP30 konferencija 2025 metais Brazilijos Amazonės mieste Belemyje baigėsi susitarimu, kuriame po didžiųjų naftos gamintojų, tokių kaip Saudo Arabija ir Rusija, pasipriešinimo nebuvo aiškiai paminėtas iškastinis kuras. Todėl Brazilija kaip alternatyvą pasiūlė atskirą kelrodį, kviečiantį šalis savanoriškai trauktis nuo naftos, dujų ir anglies.

    Kelrodyje teigiama, kad turimi įrodymai ir analizė veda prie išvados, jog perėjimas nuo iškastinio kuro yra „skubus, neišvengiamas ir kartu įmanomas“. Kartu pabrėžiama, kad vieno universalaus sprendimo nėra – priemonės turėtų būti pritaikomos pagal kiekvienos šalies situaciją.

    Trys etapai iki 2033 metų

    Dokumente siūloma „bendra darbotvarkė“ trimis etapais 2028–2033 metų laikotarpiu. Per šiuos metus valstybės raginamos parengti planus ir imtis realių žingsnių, transformuojant energetikos sistemas.

    Kelrodyje akcentuojama, kad šalys skiriasi tiek tempu, kuriuo gali judėti, tiek reikalingos paramos apimtimi, tačiau planavimas, pasak autoriaus, naudingas visoms. Mintis paprasta: net jei perėjimas bus nevienodas, pradėti ruoštis verta nedelsiant.

    COP30 vadovė Ana Toni per žiniasklaidos instruktažą teigė, kad perėjimas yra neišvengiamas, todėl planuoti reikia „dabar ir kuo greičiau“, nes tai esą būtų naudinga šalims, visuomenei ir ekonomikai. Vis dėlto pačiame kelrodyje pripažįstama, kad iki šiol paskelbtos politikos priemonės ir planai vis dar nepasiekia tikslų, dėl kurių šalys susitarė anksčiau.

    Priminta ir tai, kad beveik 200 valstybių 2023 metais COP28 viršūnių susitikime Dubajuje priėmė svarbų tekstą, raginantį „pereiti nuo iškastinio kuro energetikos sistemose“.

    Ko tikėtis COP31 Turkijoje?

    Naujo privalomo susitarimo dėl iškastinio kuro per dvi savaites vyksiančioje COP31 konferencijoje, kuri prasideda lapkričio 9 dieną Turkijos Viduržemio jūros kurorte Antalijoje, mažai tikėtina. Vietoj to Turkija, o derybas koordinuojanti Australija, remia savanorišką programą, orientuotą į didesnę „elektrifikaciją“ siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančias emisijas.

    Tačiau kritikai atkreipia dėmesį, kad tokia kryptis neįvardija, iš kokių šaltinių turėtų būti gaunama elektra. Dėl to, jų teigimu, elektrifikacija teoriškai galėtų tapti priedanga plėsti iškastinio kuro naudojimą, o ne pereiti prie švarių atsinaujinančių išteklių.

    Ana Toni sakė, kad iškastinio kuro kelrodis Antalijoje turėtų būti aptariamas lapkričio 10 dieną, tačiau Brazilijos pareigūnai pabrėžė: tai nėra dokumentas, dėl kurio būtų deramasi COP31, o veikiau raginimas veikti.

    COP30 prezidentas Andre Correa do Lago aiškino, kad Brazilija nesiūlo naujų derybų, o kviečia šalis pradėti veiksmus jau dabar, nes reikalingos žinios ir technologijos, jo teigimu, yra prieinamos. Jo žodžiais, esminis iššūkis – įgyvendinti tai, dėl ko jau sutarta.

    Aktyvistai: kelrodis neturi dulkėti lentynoje

    Klimato kampanijų atstovai Brazilijos iniciatyvas sutiko palankiai, tačiau kartu pabrėžė, kad vien dokumento paskelbimo nepakanka. 350.org politikos analitikė Fanny Petitbon perspėjo, jog kelrodis neturėtų virsti dar viena ataskaita, kuri „renka dulkes lentynoje“.

    Jos teigimu, COP31 turėtų tapti momentu, kai vyriausybės perkelia šį darbą į praktinius sprendimus: su aiškiais įsipareigojimais, terminais ir ištekliais, reikalingais teisingam ir tvarkingam pasitraukimui iš anglies, naftos ir dujų.

    Brazilija taip pat paskelbė atskirą kelrodį, kuriuo siekiama iki 2030 metų sustabdyti miškų naikinimą.

  • Degalų kainos vėl keičiasi: benzinas pinga, dyzelinas brangsta – kiek mokėsime ketvirtadienį

    Vairuotojams ketvirtadienį žadama nedidelė atokvėpio akimirka prie benzino kolonėlių, tačiau dyzelinių automobilių savininkams naujienos prastesnės. Energetikos ministerija paskelbė naujas maksimalias degalų kainas, kurios taikomos visoje Lenkijoje. Pagal jas benzinas atpinga, o dyzelinas brangsta.

    Skelbiama, kad populiariausio 95 markės benzino maksimalus įkainis mažėja 0,07 zloto už litrą, o 98 markės benzino – 0,06 zloto. Tuo metu dyzelino maksimali kaina kyla 0,04 zloto už litrą. Tai reiškia, kad kainų kryptys išsiskiria, nors pokyčiai ir nėra dideli.

    Konvertuotos kainos eurais

    Konvertuojant į eurus pagal tipinį kursą, 95 markės benzino viršutinė riba siekia apie 1,53 euro už litrą, o 98 markės benzino – apie 1,70 euro už litrą. Dyzelino maksimali kaina atitinka maždaug 1,85 euro už litrą. Konkreti suma degalinėje gali skirtis, tačiau nustatomos būtent lubos.

    Palyginti su ankstesne diena, 95 markės benzino pokytis sudaro apie 0,02 euro mažiau už litrą, o dyzelinas pabrangsta maždaug 0,01 euro. Vairuotojui, pilančiam 50 litrų, tai reikštų maždaug 1 euro sutaupymą renkantis 95 markės benziną, o dyzelino atveju – apie 0,50 euro didesnes išlaidas.

    Kodėl dyzelinas brangsta?

    Degalų kainų svyravimai dažniausiai siejami su naftos kaina tarptautinėse rinkose, perdirbimo maržomis ir logistikos kaštais. Dyzelino kainai papildomai įtaką daro sezoniškumas, nes šis kuras plačiai naudojamas krovinių vežime ir žemės ūkyje, todėl paklausos pokyčiai gali greičiau atsispindėti kainose.

    Prie kainų dinamikos prisideda ir mokesčių politika, valstybės taikomos laikinos apsaugos priemonės bei rinkos lūkesčiai. Net ir nedidelis didmeninių kainų pasikeitimas gali būti matomas degalinėse, ypač kai reguliavimas nustato kainų lubas ir rinka prie jų prisitaiko.

    Kada spręsis dėl tęstinumo?

    Pagal Lenkijoje taikomą schemą maksimalios degalų kainos siejamos su laikina vartotojų apsaugos programa, kuri šiuo metu numatyta iki 2026 metų pabaigos. Vyriausybė kol kas nėra galutinai apsisprendusi, ar panašios priemonės bus tęsiamos ir 2027 metais, o sprendimai paprastai siejami su situacija naftos ir degalų rinkoje.

    Finansų ministerija yra nurodžiusi, kad aiškesni signalai dėl tolimesnio reguliavimo paprastai pasirodo metų pabaigoje, vertinant biudžeto galimybes ir kainų aplinką. Kol kas vairuotojams tenka sekti kasdienius ar kassavaitinius atnaujinimus ir planuoti išlaidas pagal nustatytas ribas.

  • Iranas siūlo atverti Hormūzo sąsiaurį per šešias dienas: ko mainais reikalauja iš JAV

    Iranas pareiškė, kad jo pasiūlymas dėl Hormūzo sąsiaurio atvėrimo išlieka galioti, tačiau tam kelia aiškias politines ir ekonomines sąlygas JAV. Teheranas teigia galintis atkurti laivybą per maždaug šešias dienas, jei Vašingtonas sušvelnins spaudimą Iranui ir nutrauks karinius veiksmus regione.

    Šią poziciją pristatė Irano diplomatijos vadovas Abbasas Aragčis, kalbėjęs Islamo bendradarbiavimo organizacijos susitikimo kontekste. Pasak jo, Iranas jau anksčiau perdavė pasiūlymą JAV, o šiuo metu Teheranas vertina amerikiečių pateiktas pastabas.

    „Mūsų pasiūlymas vis dar galioja, ir jei JAV pusėje būtų bent šiek tiek sąžiningumo, kelias iki Hormūzo sąsiaurio atvėrimo būtų akivaizdus“, – sakė Abbasas Aragčis.

    Iranas nurodo, kad tarp sąlygų yra JAV vykdomos Irano uostų blokados panaikinimas, sankcijų, susijusių su Irano naftos eksportu, švelninimas ir karinių veiksmų įvairiuose regiono frontuose nutraukimas. Teheranas taip sieja laivybos saugumą su platesniu susitarimu, kuris apimtų ne vien jūrinį tranzitą, bet ir bendrą įtampos mažinimą.

    Tuo pat metu JAV ir Iraną toliau skiria ginčas dėl Irano branduolinės programos. Vašingtonas siekia, kad derybos nuo pat pradžių apimtų urano sodrinimo ribojimą, o Teheranas akcentuoja, kad pirmiausia turėtų būti sprendžiamas sąsiaurio atvėrimas ir laivybos saugumas.

    Griežtesni signalai iš Teherano

    Diplomatines žinutes lydi ir aštresnė retorika. Iranas pranešė apie naują gynybos ministrą Mehrdadą Achlaghį, kuris viešai įspėjo JAV dėl galimo atsako, jei Iranas būtų vėl atakuotas.

    „Jie tikrai neišdrįs mūsų pulti. Tačiau jei tai padarys, ir jie, ir visas regionas patirs milžiniškų nuostolių“, – sakė Mehrdadas Achlaghis.

    Pasak viešai skelbtos informacijos, šis paskyrimas vyksta platesnės regiono įtampos fone, kai kariniai incidentai ir atakos prieš taikinius regione daro tiesioginę įtaką laivybos rizikai. Tokios žinutės didina neapibrėžtumą rinkose ir apsunkina diplomatinių kompromisų paiešką.

    Kodėl Hormūzo sąsiauris toks svarbus?

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, per kurį keliauja reikšminga Persijos įlankos regiono naftos ir dujų dalis. Bet kokie apribojimai šiame maršrute paprastai greitai atsispindi naftos kainų svyravimuose, draudimo įkainiuose ir laivybos maršrutų planavime.

    Dėl to Irano siūlomas modelis iš esmės paverčia sąsiaurio klausimą derybiniu svertu, susietu su sankcijomis, uostų veikla ir karinės įtampos mažinimu. Kol abi pusės nesuderins, kokios nuolaidos galimos ir kokia tvarka jos būtų įgyvendinamos, Hormūzo sąsiaurio tema išliks vienu pagrindinių spaudimo taškų regione.

    Net jei Teheranas kartoja, kad laivybą galėtų atkurti greitai, praktinis įgyvendinimas priklausytų nuo to, ar pavyks pasiekti bent minimalų politinį susitarimą. Rinkos ir toliau stebi signalus iš Vašingtono ir Teherano, nes bet koks sprendimas šiame koridoriuje gali turėti platesnių pasekmių pasaulinei energetikai ir tiekimo grandinėms.

  • Naftos ir dujų mokesčiai pildo Rusijos biudžetą: spalį pajamos šoktels iki beveik 11 mlrd. eurų

    Rusijos federalinis biudžetas ir toliau stipriai priklauso nuo naftos ir dujų sektoriaus, o šios pajamos tiesiogiai didina šalies finansines galimybes tęsti karą prieš Ukrainą. Vertinimais, spalį įplaukos iš naftos ir dujų mokesčių gali būti apie 10 proc. didesnės nei prieš metus ir pasiekti beveik 11 mlrd. eurų.

    Šaltinių skaičiavimai rodo, kad spalio rodiklis gali būti daugiau nei dvigubai aukštesnis nei rugsėjį. Tokį šuolį iš dalies lemia ne vien tik naftos kainos, bet ir mokestiniai ciklai, kai dalis įmokų į biudžetą sumokama ketvirčiais, todėl vieno mėnesio statistika gali atrodyti išskirtinai stipri.

    Be papildomo ketvirtinio mokesčio, bazinės sektoriaus įplaukos taip pat, tikėtina, augs. Skaičiuojama, kad atmetus šį komponentą pajamos galėtų būti apie 1,3 mlrd. eurų didesnės nei rugsėjį, o tai rodo išliekantį naftos ir dujų sektoriaus atsparumą net ir sugriežtintos kontrolės bei karo sąlygomis.

    Kas kelia naftos kainas?

    Pasaulinės naftos kainos pastaruoju metu kilo dėl geopolitinės įtampos, didinančios tiekimo sutrikimų riziką. Tokie kainų šuoliai yra palankūs eksportuotojams, tarp jų ir Rusijai, nes net ir parduodant mažesnius kiekius galima surinkti reikšmingas biudžeto įplaukas.

    Vis dėlto poveikį Rusijai riboja mažėjanti gavyba: vertinama, kad 2026 metų trečiąjį ketvirtį gavyba galėjo būti apie 5 proc. mažesnė nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais. Tai reiškia, kad aukštesnės kainos ne visuomet virsta proporcingai didesniu eksporto srautu, tačiau biudžeto pajamoms jos vis tiek suteikia aiškų postūmį.

    2026 metų biudžeto skaičiai

    Rusijos 2026 metų biudžeto projekte numatyta, kad naftos ir dujų pajamos sudarys reikšmingą dalį visų įplaukų. Plane įrašyta apie 89 mlrd. eurų naftos ir dujų pajamų, kai bendros biudžeto pajamos turėtų siekti apie 403 mlrd. eurų.

    Tuo pat metu bendras metų vaizdas nėra vienareikšmis: vertinama, kad 2026 metų sausio–spalio laikotarpiu naftos ir dujų pajamos galėtų sudaryti apie 64 mlrd. eurų ir būti maždaug 14 proc. mažesnės nei prieš metus. Tai rodo, kad mėnesiniai šuoliai gali maskuoti ilgesnio laikotarpio spaudimą, tačiau trumpuoju laikotarpiu Rusijos biudžetas vis dar gauna dideles sumas iš energetikos.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad net ir sumažėjus metinėms įplaukoms, energijos ištekliai išlieka vienu svarbiausių Rusijos finansinių ramsčių. Kol pasaulinės kainos išlieka padidėjusios, o eksporto kanalai veikia, energetikos mokesčiai gali toliau užtikrinti lėšų srautą, svarbų ir civilinėms išlaidoms, ir karo ekonomikai.

  • Saudi Aramco siūlo papildomas naftos siuntas Europai: signalas rinkai ir lengviau „Orlen“

    Saudo Arabijos naftos milžinė „Saudi Aramco“ šią savaitę kreipėsi į prekybininkus, siūlydama papildomas naftos partijas pagal vadinamuosius spot sandorius su pristatymu į Europą nuo spalio pabaigos iki lapkričio vidurio. Apie tai, remdamasi trimis su situacija susipažinusiais šaltiniais, pranešė „Reuters“, o bendrovės atstovas komentarų atsisakė.

    Toks žingsnis rinkai svarbus tuo, kad trumpuoju laikotarpiu gali padidinti pasiūlą Europoje ir sumažinti įtampą dėl galimų tiekimo sutrikimų. Pastarosiomis savaitėmis naftos kainas smarkiai veikė geopolitinė rizika, todėl net ir ribotos papildomos siuntos dažnai vertinamos kaip signalas, kad tiekėjai siekia stabilizuoti situaciją.

    Lietuvos ir regiono kontekste tai taip pat aktualu „Orlen“, kuris po atsisakymo pirkti rusišką naftą daugiau žaliavos importuoja iš alternatyvių krypčių, įskaitant Saudo Arabiją. Kuo daugiau fizinės naftos Europą pasiekia artimiausiomis savaitėmis, tuo mažesnė rizika, kad perdirbėjams ir degalų rinkai prireiks skubiai ieškoti brangių pakaitalų.

    Pasiūlos signalas jautriai rinkai

    Spot pardavimai paprastai reiškia, kad sandoriai sudaromi greičiau nei pagal ilgalaikes sutartis, o nafta pristatoma artimiausiu metu. Dėl to tokie pasiūlymai dažnai daro didesnį psichologinį poveikį kainoms nei abstraktūs pažadai ateičiai, ypač kai rinkos dalyviai vertina realų tiekimo užtikrintumą.

    „Saudi Aramco“ yra viena didžiausių pasaulio naftos bendrovių, o Saudo Arabija išlieka tarp svarbiausių eksportuotojų, todėl bet koks papildomų krovinių pasiūlymas tampa reikšmingu indikatoriumi. Europai tai ypač svarbu prieš žiemos sezoną, kai didėja tiek energijos, tiek logistikos grandinių jautrumas.

    Geopolitika ir maršrutų rizika

    Naftos rinkoje pagrindinį nerimą kelia galimi sutrikimai strategiškai svarbiuose maršrutuose, įskaitant Persijos įlankos regioną ir Hormūzo sąsiaurį, per kurį keliauja didelė dalis pasaulinės naftos. Kuo labiau paaštrėja konfliktai regione, tuo labiau kainose atsispindi vadinamoji rizikos premija.

    Papildomai rinką veikia ir išpuoliai prieš energetikos infrastruktūrą bei transporto grandines regione, kurie gali riboti eksportą arba didinti draudimo bei gabenimo kaštus. Tokiose sąlygose net trumpalaikės papildomos siuntos į Europą gali tapti svarbiu stabilizavimo veiksniu, ypač perdirbimo įmonėms, planuojančioms žaliavos pirkimus kelioms savaitėms į priekį.

    Jei papildomų krovinių pasiūlymai virs realiais pristatymais, tai gali prisidėti prie ramesnių lūkesčių dėl naftos kainų svyravimų ir degalų kainodaros. Vis dėlto galutinį poveikį lems ne vien vienkartiniai sandoriai, bet ir tolesnė situacijos raida Artimuosiuose Rytuose bei bendri OPEC ir sąjungininkų sprendimai dėl gavybos politikos.

  • IEA didins naftos išleidimą iš atsargų: viršys 400 mln. barelių, bet JAV to nelaiko pakankamu

    Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) pranešė, kad bendras į rinką išleidžiamų naftos ir degalų atsargų kiekis viršys anksčiau sutartą 400 mln. barelių ribą. Šis sprendimas priimtas reaguojant į geopolitinę įtampą ir siekiant stabilizuoti energijos kainas pasaulio rinkose.

    Pasak IEA, dalis šalių narių jau išleido daugiau atsargų, nei buvo įsipareigojusios, o kitos ketina padidinti apimtis artimiausiu metu. Iki šiol, agentūros duomenimis, jau buvo išleista apie 330 mln. barelių, o likusį kiekį šalys sieks pateikti į rinką laiku, atsižvelgdamos į nacionalines procedūras.

    Tarp planuojamų papildomų kiekių išskiriamas ir dyzelinas, kurio pasaulinė pasiūla jautriai reaguoja į logistikos trikdžius bei perdirbimo pajėgumų ribas. IEA nurodo, kad įsipareigojimuose numatyta daugiau nei 20 mln. barelių dyzelino atsargų, kurias ketinama išleisti kuo greičiau.

    Dyzelinas ir perdirbimas tampa lemiami

    IEA valdančioji taryba taip pat paragino šalis, turinčias pakankamus gavybos ir perdirbimo pajėgumus, didinti tiek žaliavinės naftos, tiek jau perdirbtų produktų pasiūlą. Praktikoje tai reiškia, kad vien atsargų išleidimas ne visada išsprendžia problemą, jei trūksta galimybių greitai pagaminti paklausiausių degalų rūšių.

    Degalų kainas gali kelti ne tik žaliavos stygius, bet ir vadinamieji „siaurieji kakleliai“ perdirbimo grandinėje: kai naftos yra, tačiau rinkai stinga konkrečių produktų, ypač dyzelino. Dėl to IEA komunikatuose akcentuojama, kad svarbu ne vien barelių skaičius, bet ir tai, kokios rūšies produktai pasiekia vartotojus.

    JAV signalas sąjungininkams

    Vis dėlto JAV, remiantis viešai skelbta agentūrų informacija, sąjungininkams perdavė žinią, kad dabartiniai planai, jų vertinimu, gali nepakakti kainų augimui sustabdyti. JAV pozicija grindžiama tuo, kad rinkos dalyviai įkainoja ne tik faktinius kiekius, bet ir lūkesčius dėl tolesnės pasiūlos bei galimų tiekimo sutrikimų.

    „Dabartinis išleidimo planas gali būti per silpnas, kad sustabdytų kainų kilimą“, – sakė su diskusijomis susipažinę šaltiniai.

    Žiniasklaidoje taip pat minėta, kad JAV neformaliai rėmė idėją įsipareigoti išleisti dar bent 100 mln. barelių. Toks signalas svarbus ir dėl kainų psichologijos: kai rinka mato aiškų papildomos pasiūlos „užnugarį“, mažėja spekuliacinė įtampa, tačiau tam reikia pakankamai didelio ir greito masto sprendimų.

    IEA pabrėžia, kad šalys narės išlieka pasirengusios prireikus imtis papildomų veiksmų, jei situacija pasaulio energijos rinkose pablogėtų. Tuo pat metu investuotojų ir vartotojų akys krypsta į tai, ar atsargų išleidimas bus lydimas realaus perdirbtų degalų pasiūlos didinimo, nes būtent tai dažnai tiesiogiai veikia kainas degalinėse.

  • Nafta vėl prie 92 eurų, JAV obligacijos krenta: kas vyksta rinkose ir kodėl tai svarbu?

    Nafta vėl prie 92 eurų, JAV obligacijos krenta: kas vyksta rinkose ir kodėl tai svarbu?

    Naftos kainos ketvirtadienį svyravo, tačiau Europos rytinėje sesijoje vėl kilo, investuotojams vertinant tiekimo rizikas Persijos įlankoje ir užsitęsusias JAV bei Irano derybas. Tuo pat metu rinkose augo nervingumas dėl sparčiai brangusių skolinimosi kaštų JAV.

    „Brent“ rūšies nafta, laikoma pasauliniu etalonu, pakilo iki kiek daugiau nei 92 eurų už barelį, o JAV „West Texas Intermediate“ siekė apie 86 eurus. Kainų atšokimas fiksuotas po ankstesnio kritimo Azijos prekybos metu, kai dalis rinkos dalyvių tikėjosi didesnių tiekimo srautų.

    Vienas svarbiausių veiksnių išlieka krovininių laivų ir naftos gabenimo saugumas regione, ypač prie Hormūzo sąsiaurio, per kurį keliauja reikšminga pasaulio naftos dalis. Riziką didina pranešimai apie incidentus laivyboje ir išaugusias draudimo bei logistikos sąnaudas.

    Įtampa dėl Irano ir tiekimo

    Rinka taip pat reagavo į Irano pareiškimus apie derybas su Vašingtonu, siekiant švelninti sankcijas ir spręsti klausimus dėl įšaldytų aktyvų. Bet kokie signalai apie galimą sankcijų režimo pokytį tiesiogiai veikia lūkesčius dėl Irano naftos eksporto apimčių.

    „Darysime viską, kad susitarimas būtų įgyvendintas“, – sakė Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas tuo metu kalbėjo griežčiau, pabrėždamas, kad sprendimas dėl konflikto baigties gali būti greitas. Tokia retorika didina trumpalaikį nepastovumą energijos rinkose, nes kainos jautriai reaguoja į geopolitikos naujienas.

    Investuotojai taip pat stebi OPEC+ signalus prieš artėjantį posėdį. Rinkoje vyrauja lūkestis, kad gavybos tikslai artimiausiam mėnesiui gali išlikti nepakeisti, tačiau sprendimus gali paveikti tiekimo sutrikimų rizika ir infliacijos spaudimas importuojančioms šalims.

    Akcijos krinta, obligacijos spaudžiamos

    Europos akcijų rinkose nuotaikos buvo niūresnės: pagrindiniai indeksai sesijos pradžioje smuko, investuotojams įkainojant energijos šoko poveikį kainoms. Didesnės naftos ir degalų kainos dažnai greitai persiduoda transporto, gamybos ir paslaugų savikainai, todėl infliacijos prognozės kyla.

    Tuo pat metu JAV obligacijų rinkoje fiksuotas vienas ryškiausių svyravimų per ilgą laiką. Dešimties metų JAV iždo obligacijų pajamingumas buvo pakilęs iki maždaug 5,3 proc., pasiekdamas aukščiausius lygius nuo 2007 metų ir vainikuodamas didžiausią ketvirčio šuolį nuo 1994 metų.

    Obligacijų pajamingumams kylant, brangsta skolinimasis tiek valstybei, tiek įmonėms, o tai gali slopinti ekonomikos augimą ir spausti akcijų vertinimus. Dėl to dalis investuotojų perskirsto portfelius, ieškodami didesnio saugumo arba trumpesnės trukmės instrumentų.

    Rinkų dėmesys dabar krypsta į artimiausius JAV makroekonominius duomenis, ypač darbo rinkos ataskaitą. Ji gali pakeisti lūkesčius dėl centrinio banko palūkanų normų trajektorijos ir atitinkamai paveikti tiek akcijas, tiek naftos kainas.