CP v2

Tag: Nafta

  • Nafta vėl prie 92 eurų, JAV obligacijos krenta: kas vyksta rinkose ir kodėl tai svarbu?

    Nafta vėl prie 92 eurų, JAV obligacijos krenta: kas vyksta rinkose ir kodėl tai svarbu?

    Naftos kainos ketvirtadienį svyravo, tačiau Europos rytinėje sesijoje vėl kilo, investuotojams vertinant tiekimo rizikas Persijos įlankoje ir užsitęsusias JAV bei Irano derybas. Tuo pat metu rinkose augo nervingumas dėl sparčiai brangusių skolinimosi kaštų JAV.

    „Brent“ rūšies nafta, laikoma pasauliniu etalonu, pakilo iki kiek daugiau nei 92 eurų už barelį, o JAV „West Texas Intermediate“ siekė apie 86 eurus. Kainų atšokimas fiksuotas po ankstesnio kritimo Azijos prekybos metu, kai dalis rinkos dalyvių tikėjosi didesnių tiekimo srautų.

    Vienas svarbiausių veiksnių išlieka krovininių laivų ir naftos gabenimo saugumas regione, ypač prie Hormūzo sąsiaurio, per kurį keliauja reikšminga pasaulio naftos dalis. Riziką didina pranešimai apie incidentus laivyboje ir išaugusias draudimo bei logistikos sąnaudas.

    Įtampa dėl Irano ir tiekimo

    Rinka taip pat reagavo į Irano pareiškimus apie derybas su Vašingtonu, siekiant švelninti sankcijas ir spręsti klausimus dėl įšaldytų aktyvų. Bet kokie signalai apie galimą sankcijų režimo pokytį tiesiogiai veikia lūkesčius dėl Irano naftos eksporto apimčių.

    „Darysime viską, kad susitarimas būtų įgyvendintas“, – sakė Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas tuo metu kalbėjo griežčiau, pabrėždamas, kad sprendimas dėl konflikto baigties gali būti greitas. Tokia retorika didina trumpalaikį nepastovumą energijos rinkose, nes kainos jautriai reaguoja į geopolitikos naujienas.

    Investuotojai taip pat stebi OPEC+ signalus prieš artėjantį posėdį. Rinkoje vyrauja lūkestis, kad gavybos tikslai artimiausiam mėnesiui gali išlikti nepakeisti, tačiau sprendimus gali paveikti tiekimo sutrikimų rizika ir infliacijos spaudimas importuojančioms šalims.

    Akcijos krinta, obligacijos spaudžiamos

    Europos akcijų rinkose nuotaikos buvo niūresnės: pagrindiniai indeksai sesijos pradžioje smuko, investuotojams įkainojant energijos šoko poveikį kainoms. Didesnės naftos ir degalų kainos dažnai greitai persiduoda transporto, gamybos ir paslaugų savikainai, todėl infliacijos prognozės kyla.

    Tuo pat metu JAV obligacijų rinkoje fiksuotas vienas ryškiausių svyravimų per ilgą laiką. Dešimties metų JAV iždo obligacijų pajamingumas buvo pakilęs iki maždaug 5,3 proc., pasiekdamas aukščiausius lygius nuo 2007 metų ir vainikuodamas didžiausią ketvirčio šuolį nuo 1994 metų.

    Obligacijų pajamingumams kylant, brangsta skolinimasis tiek valstybei, tiek įmonėms, o tai gali slopinti ekonomikos augimą ir spausti akcijų vertinimus. Dėl to dalis investuotojų perskirsto portfelius, ieškodami didesnio saugumo arba trumpesnės trukmės instrumentų.

    Rinkų dėmesys dabar krypsta į artimiausius JAV makroekonominius duomenis, ypač darbo rinkos ataskaitą. Ji gali pakeisti lūkesčius dėl centrinio banko palūkanų normų trajektorijos ir atitinkamai paveikti tiek akcijas, tiek naftos kainas.

  • Ispaniją vėl purto kainų šuolis: infliacija rugsėjį pašoko iki 4,9 proc. – kas brangsta labiausiai?

    Ispaniją vėl purto kainų šuolis: infliacija rugsėjį pašoko iki 4,9 proc. – kas brangsta labiausiai?

    Infliacija pasiekė aukščiausią tašką

    Ispanijoje metinė infliacija rugsėjį pakilo iki 4,9 proc., tai yra 0,6 procentinio punkto daugiau nei rugpjūtį, rodo išankstinis nacionalinio statistikos instituto INE vartotojų kainų indekso vertinimas. Tokį šuolį labiausiai lėmė pabrangę degalai ir automobilių tepalai, taip pat mažiau nei prieš metus atpigę kelionių paketai.

    INE pabrėžė, kad kuro kainos rugsėjį kilo, kai tuo pačiu laikotarpiu prieš metus buvo fiksuotas jų kritimas. Dėl šio palyginamosios bazės efekto metinis infliacijos rodiklis šoktelėjo ryškiau, o kainų dinamika tapo jautresnė energijos žaliavų svyravimams.

    Pagal preliminarius duomenis, infliacija pasiekė aukščiausią lygį nuo 2023 metų vasario, kai ji buvo priartėjusi prie 6 proc. INE pažymi, kad galutinį rugsėjo mėnesio rodmenį institutas skelbs spalio 14 dieną.

    Energija brango sparčiausiai

    Didžiausią metinį augimą demonstravo energijos produktai, jų kainos per metus padidėjo 21,6 proc. Tuo metu neperdirbtas maistas brango 5,8 proc., o paslaugų kainos augo 3,9 proc., todėl bendrą infliacijos paveikslą formavo ne tik degalai, bet ir kasdienio vartojimo prekės bei paslaugos.

    Infliaciją euro zonoje vertinant tarptautiniu mastu dažnai akcentuojamas bazinės infliacijos rodiklis, atmetantis energijos ir neperdirbto maisto kainas. Ispanijoje bazinė infliacija rugsėjį pakilo iki 3,1 proc., tai yra 0,2 procentinio punkto daugiau nei mėnesiu anksčiau.

    Ką rodo mėnesio dinamika

    Lyginant su rugpjūčiu, vartotojų kainos rugsėjį Ispanijoje padidėjo 0,3 proc. Tai didžiausias rugsėjo mėnesio pokytis nuo 2021 metų, o teigiama mėnesio dinamika fiksuojama jau aštuntą mėnesį iš eilės.

    Europos palyginimams naudojamas suderintas vartotojų kainų indeksas HICP metiniu tempu pakilo iki 5 proc. Bazinė HICP infliacija sudarė 3,2 proc., todėl kainų spaudimas išlieka ne vien energijos segmente, bet ir platesnėje prekių bei paslaugų krepšelio dalyje.

    Ekonomistai paprastai atkreipia dėmesį, kad energijos kainų šuoliai gali greitai persiduoti į transporto, logistikos ir dalies paslaugų savikainą. Tai ypač aktualu šalims, kuriose turizmo sezoniškumas daro įtaką paslaugų kainoms, o degalų pokyčiai greitai atsispindi galutinėse vartotojų išlaidose.

  • „Orlen“ sulaukė palengvėjimo: „Saudi Aramco“ atnaujino naftos tiekimą, kainos reagavo

    Saudo Arabijos energetikos milžinė „Saudi Aramco“ po remonto darbų atnaujino naftos transportavimą East-West vamzdynu į Janbu naftos terminalą prie Raudonosios jūros. Tai reiškia, kad turėtų normalizuotis ir Saudo Arabijos naftos srautai į Europą, įskaitant tiekimą „Orlen“ valdomoms perdirbimo grandims regione.

    Rinkoje šis signalas buvo įvertintas kaip papildomo pasiūlos spaudimo mažėjimas. Po žinių apie eksporto atnaujinimą „Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina nusileido žemiau maždaug 92 eurų už barelį ribos, nors kainų dinamiką tuo pat metu veikia ir platesni geopolitiniai bei paklausos veiksniai.

    Tiekimo sutrikimą lėmė ataka

    East-West infrastruktūra buvo laikinai paveikta po atakos dronais ir raketomis, apie kurią tarptautinė žiniasklaida sieja su Jemeno husių pajėgomis. Buvo apgadintos siurblinės ir dalis transportavimo infrastruktūros, todėl eksporto pajėgumai iš Janbu uosto kurį laiką buvo ribojami.

    Dėl tokio sutrikimo tiekėjas gali remtis force majeure nuostatomis, kai įsipareigojimų vykdymas laikinai tampa neįmanomas. Tokiais atvejais ilgalaikių sutarčių grafikai persitvarko, o pirkėjams tenka greitai ieškoti alternatyvių šaltinių.

    „Orlen“ rėmėsi spot rinka

    Kol Saudo Arabijos srautai buvo apriboti, „Orlen“ dalį poreikio dengė pirkdamas krovinius spot rinkoje ir organizuodamas atgabenimą tanklaiviais į Gdansko Naftoportą. Tokie pirkimai paprastai reiškia didesnį kainų nepastovumą, nes sandoriai sudaromi pagal tuo metu galiojančias rinkos sąlygas.

    Minima, kad papildomos siuntos buvo nukreipiamos iš kelių regionų, tarp jų ir iš Šiaurės jūros, Pietų Amerikos bei Kazachstano. Praktikoje tai leidžia užtikrinti nepertraukiamą naftos perdirbimą ir degalų tiekimą, tačiau padidina logistikos ir žaliavos įsigijimo savikainos riziką.

    Kodėl svarbus Janbu maršrutas?

    Janbu terminalas ir East-West vamzdynas yra strategiškai reikšmingi tuo, kad leidžia Saudo Arabijai dalį eksporto nukreipti per Raudonąją jūrą, mažinant priklausomybę nuo Persijos įlankos maršrutų. Kai tokie koridoriai sutrinka, poveikį pajunta ne tik regioniniai pirkėjai, bet ir platesnė naftos kainodara, nes rinkos dalyviai iškart įskaičiuoja didesnę tiekimo riziką.

    Analitikų vertinimu, net ir trumpalaikiai sutrikimai dideliuose transportavimo mazguose gali sukelti grandininį efektą: brangsta frachtas, didėja draudimo kaštai, o perdirbėjai priversti persiderėti dėl alternatyvių krovinių. Atnaujinus srautus, įtampa paprastai slūgsta, tačiau jautrumas naujoms atakoms ar techniniams incidentams išlieka.

  • Dyzelino šokas: karas su Iranu ES kasdien kainuoja 270 mln. eurų, brangsta ir Lietuvoje

    Dyzelino šokas: karas su Iranu ES kasdien kainuoja 270 mln. eurų, brangsta ir Lietuvoje

    Skaičiai, kurie verčia sunerimti

    Nuo karo su Iranu pradžios keliais naudojamų degalų brangimas Europos Sąjungai jau kainavo apie 53 mlrd. eurų, rodo Briuselyje įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos Transport & Environment atlikta analizė. Skaičiuojama, kad vidutiniškai papildomos transporto išlaidos siekia apie 270 mln. eurų per dieną.

    Didžiausia dalis tenka dyzelinui: vien šio kuro brangimas sudaro apie 203 mln. eurų kasdien, o benzino dalis siekia apie 67 mln. eurų. Vertinimas apima 28 savaites iki rugsėjo 6 dienos, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, kainas pakoregavus dėl infliacijos.

    Kodėl labiausiai smogia dyzelinas

    Transport & Environment pabrėžia, kad Europa yra viena labiausiai nuo dyzelino priklausomų didžiųjų ekonomikų. Dyzelinas ir gazolis sudaro apie 43 proc. visų ES naudojamų naftos produktų apimties, tai yra maždaug 16 procentinių punktų daugiau nei pasaulio vidurkis.

    2024 metais beveik keturi iš dešimties lengvųjų automobilių ES keliuose buvo varomi dyzelinu, o kelių transportas suvartojo apie 77 proc. viso ES dyzelino ir gazolio. Dėl šios struktūros bet koks pasiūlos sutrikimas dyzelino rinkoje ypač greitai persiduoda į kainas degalinėse ir vežėjų sąskaitas.

    „Europa yra labiausiai nuo dyzelino priklausoma didžioji ekonomika“, – teigiama Transport & Environment vertinime.

    Vairuotojai ir verslas jau skaičiuoja nuostolius

    Skaičiuojama, kad vidutinis ES dyzelinu važiuojantis vairuotojas per tiriamą laikotarpį sumokėjo apie 142 eurais daugiau nei būtų sumokėjęs metais anksčiau. Organizacijos vertinimu, rugsėjo 14 dieną 50 litrų dyzelino bakas kainavo apie 30 eurų brangiau nei iki karo pradžios.

    Smūgį patiria ir logistika: pateikiamas pavyzdys, kad Vokietijoje tolimųjų reisų dyzelinis vilkikas per šį laikotarpį patyrė apie 6 000 eurų papildomų kuro išlaidų, tai atitinka maždaug 236 eurus per savaitę. Nors tai yra konkretaus profilio pavyzdys, jis iliustruoja, kaip degalų kainos tampa tiesioginiu infliacijos veiksniu prekių ir paslaugų grandinėje.

    Kas kelia kainas ir kada gali palengvėti

    Ataskaitoje aiškinama, kad naftos kainos po karo pradžios kilo, tačiau dyzelino kainos augo dar sparčiau dėl rafinuotų produktų trūkumo. Konfliktas sutrikdė degalų gamybą ir eksportą iš Artimųjų Rytų, o atakos prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas papildomai sumažino pasaulinę pasiūlą.

    Transport & Environment skaičiuoja, kad rugpjūtį dyzelino ir gazolio eksportas iš Artimųjų Rytų ir Rusijos kartu buvo beveik 75 proc. mažesnis nei prieš metus. Tai reiškia, kad kainą stumia ne vien brangesnė žaliava, bet ir perdirbimo pajėgumų bei logistikos grandinių įtampa, kuri ypač svarbi dyzelino rinkai.

    Europos Komisijos skelbiamoje kainų serijoje nurodoma, kad svertinė vidutinė dyzelino kaina ES rugsėjo 14 dieną pasiekė 2,159 euro už litrą, tai aukščiausias lygis nuo 2005 metų. Rudenį situaciją gali apsunkinti sezoninis paklausos šuolis, kai didėja poreikis šildymo kurui, intensyvėja žemės ūkio darbai, o dalis naftos perdirbimo gamyklų vykdo planinę priežiūrą.

    Trumpuoju laikotarpiu organizacija siūlo priemones, kurios mažintų dyzelino paklausą, pavyzdžiui, dažnesnį darbą nuotoliu ten, kur tai įmanoma, mažesnius greičius greitkeliuose ir efektyvesnį viešąjį transportą. Ilgalaikėje perspektyvoje kaip atsparumo naftos kainų šokams priemonė įvardijamas perėjimas prie elektromobilių, kuris mažina importuojamos naftos poreikį ir kainų svyravimų poveikį.

  • Hormūzo sąsiauris po konflikto: pervežama tik apie 40 proc. buvusio naftos srauto, laivai slepia maršrutus

    Hormūzo sąsiauryje po JAV ir Izraelio smūgių Iranui naftos logistika pasikeitė iš esmės: dalis tanklaivių pradėjo plaukti naktimis, o jų judėjimas vis rečiau matomas viešuose sekimo duomenyse. Analitikų vertinimu, šiuo keliu dabar gabenama apie 6–7 mln. barelių naftos per dieną, arba kiek daugiau nei 40 proc. prieš konflikto eskalaciją buvusio kiekio.

    Associated Press cituojami rinkos dalyviai teigia, kad tanklaiviai dažnai išjungia automatinės laivų identifikavimo sistemos signalą, todėl standartinės statistikos lentelės neparodo realaus srauto. Tuo pat metu duomenys, pagrįsti tik įjungtais signalais, rodo gerokai mažesnį laivų skaičių ir vis dažniau fiksuoja ne tanklaivius, o kitų tipų krovinius gabenančius laivus.

    „Didelė dalis tanklaivių juda naktį ir su išjungtais identifikavimo signalais, todėl viešai matomas srautas neatspindi realybės“, – pažymi AP cituojami analitikai.

    Tiekimo grandinėms palaikyti Saudo Arabija ir kiti Persijos įlankos eksportuotojai vis aktyviau naudojasi maršrutais, kuriuos lydi JAV karinės jūrų pajėgos ir kurie driekiasi arčiau Omano krantų. Tai rodo, kad rizikos vertinimas regione tapo nuolatiniu veiksniu, lemiančiu tiek laivybos taktiką, tiek draudimo bei frachto kainas.

    Iki karo per Hormūzo sąsiaurį būdavo pervežama apie 15 mln. barelių naftos per dieną. Dabar dalis srauto nukreipiama alternatyvomis: maždaug 2 mln. barelių per dieną aplenkia sąsiaurį Jungtinių Arabų Emyratų naftotiekiu į Fudžairą prie Omano įlankos.

    Prie pokyčių prisideda ir paklausos pusė: analitikai vertina, kad dėl aukštų kainų ir lėtesnio ekonomikos augimo pasaulinė naftos paklausa galėjo sumažėti apie 5 mln. barelių per dieną. Trūkstamas dalis rinkoje dengiamos didesnėmis kitų eksportuotojų, įskaitant JAV, apimtimis ir naftos atsargų išleidimu, tačiau Hormūzo sąsiauris išlieka vienu svarbiausių kainų bei rizikos indikatorių.

  • Degalų kainos Europoje šauna į rekordus: kas prie kolonėlės moka brangiausiai ir kodėl?

    Degalų kainos Europoje šauna į rekordus: kas prie kolonėlės moka brangiausiai ir kodėl?

    Pasaulinė naftos tiekimo krizė vėl pakurstė degalų kainas Europoje: benzinas ir dyzelinas kai kur priartėjo prie 2,5 euro už litrą ribos. Rinkose įtampą didina sutrikimai strateginiuose jūrų keliuose, kuriais juda didelė pasaulinės naftos ir degalų dalis.

    Didžiausią riziką kelia Hormūzo sąsiauris Persijos įlankoje ir Bab el Mandebo sąsiauris ties Raudonąja jūra. Tarptautiniai analitikai šiuos trikdžius įvardija kaip vieną didžiausių fizinių tiekimo sukrėtimų energijos rinkų istorijoje, nes bet koks srautų sumažėjimas čia greitai persiduoda kainoms Europoje.

    Kur benzinas ir dyzelinas brangiausi?

    Pagal naujausius stebėjimų duomenis, vidutinė benzino kaina Nyderlanduose siekė apie 2,43 euro už litrą. Danijoje ji buvo apie 2,35 euro, Suomijoje apie 2,32 euro už litrą, o Prancūzijoje ir Graikijoje kainos taip pat laikėsi virš 2,20 euro.

    Dyzelino vairuotojams smūgis dar stipresnis. Danijoje dyzelinas kainavo apie 2,52 euro už litrą, Prancūzijoje apie 2,40 euro, Italijoje apie 2,36 euro už litrą, o kai kuriose kitose Europos šalyse skirtumai tarp valstybių siekė beveik 1 eurą už litrą.

    Kodėl skaičiai ne viską pasako?

    Vien litrinė kaina ne visada atskleidžia, kur gyventojams sunkiausia, nes skiriasi atlyginimai ir pragyvenimo lygis. Tam dažnai taikomas perskaičiavimas pagal perkamąją galią, kuris parodo, kiek degalų kaina realiai „sveria“ namų ūkių biudžetuose.

    Įvertinus perkamąją galią, labiausiai pažeidžiamos dažnai būna mažesnes pajamas turinčios šalys, ypač Balkanų regione. Europos Sąjungoje tarp labiausiai spaudžiamų valstybių minima Graikija, kur degalų brangimas labiau išsibalansuoja su gyventojų pajamomis.

    Problema ne tik naftoje

    Kainas aukštyn stumia ne vien žaliavinė nafta, bet ir perdirbimo grandinės įtampa. Tarptautinė energetikos agentūra yra fiksavusi, kad pasauliniai naftos perdirbimo pajėgumai kai kuriais mėnesiais atsiliko nuo ankstesnių metų lygio, todėl susiformuoja „butelio kakliukas“ jau perdirbtų produktų rinkoje.

    Be to, skirtingos naftos rūšys ne visada lengvai pakeičiamos, o alternatyvių tiekimo maršrutų paieška kainuoja. Kai sutrinka tiek žaliavos, tiek dyzelino ar aviacinio kuro logistika, auga perdirbimo maržos, o tai tiesiogiai kelia kainas degalinėse.

    Rinkos dalyviai taip pat stebi ateities sandorių signalus: prognozuojama, kad dyzelino perdirbimo maržos pikas gali būti pasiektas spalio mėnesį, o benzino maržos dalyje rinkų jau buvo pasiekusios aukštumas vasaros pabaigoje. Vis dėlto galutines kainas lems geopolitikos raida, laivybos saugumas ir tai, kaip greitai rinka atkurs stabilų tiekimą.

  • Pasiūlos šokas naftos rinkoje kelia kainas: Europos vyriausybės ruošia skubius sprendimus

    Europos degalų rinka susidūrė su nauju sukrėtimu: po sutrikimų Saudo Arabijos naftos tiekimo grandinėje dalis krovinių į Europą vėluoja arba yra atšaukiami, o kainos degalinėse kyla sparčiau nei įprastai. Riziką didina ir saugumo grėsmės svarbiems eksporto mazgams Raudonosios jūros regione, todėl prekybininkai bei perdirbėjai vertina, kad trumpalaikis deficitas gali persimesti į ilgesnį pasiūlos spaudimą.

    Poveikis jau juntamas didžiausiose ES ekonomikose, kur energijos brangimas greitai persiduoda infliacijai ir biudžetams. Kai kuriuose Vokietijos regionuose benzino kainos viršijo 3 eurus už litrą, o dyzelinas taip pat pasiekė rekordines aukštumas, rodo ADAC skelbiami vidurkiai. Tokie šuoliai vyriausybėms tampa ne tik ekonomikos, bet ir politiniu išbandymu.

    Biudžetai, rinkimai ir kompensacijos

    Prancūzijoje augančios energijos kainos verčia peržiūrėti fiskalinius planus ir ieškoti, kaip amortizuoti smūgį namų ūkiams bei verslui. Vyriausybė svarsto taupymo priemones, o kartu pratęsia tikslines degalų kompensacijas daliai sektorių, kad sumažintų socialinę įtampą ir spaudimą strateginėms šakoms.

    Italijoje degalų brangimas taip pat prisideda prie infliacijos atsinaujinimo, o valdžia ieško sprendimų prieš rinkiminio ciklo pabaigą. Šalis paskelbė apie mokestinių priemonių korekcijas, kurios, kaip teigiama, palies 14 500 000 automobilių ir sumažins regionų biudžetų pajamas maždaug 2 300 000 000 eurų. Tai iliustruoja, kokio masto sprendimų prireikia, kai energijos kainos tampa kasdieniu politiniu klausimu.

    Kodėl Roma spaudžia Briuselį?

    Italijos vadovė ragina Europos Komisiją energijos krizę vertinti kaip ypatingąją situaciją ir svarstyti lankstesnį požiūrį į fiskalines taisykles, kad šalys galėtų finansuoti tikslines paramos priemones. Tokia pozicija atspindi platesnę diskusiją ES: ar kainų šoką geriau gesinti mokesčių mažinimu, ar tiesioginėmis išmokomis pažeidžiamiausiems gyventojams.

    Pastaraisiais metais ES institucijos ir nacionalinės vyriausybės vis dažniau renkasi tikslines kompensacijas vietoje plataus masto lengvatų, nes pastarosios brangiai kainuoja biudžetui ir gali skatinti didesnį vartojimą. Tuo pačiu didėja spaudimas spartinti energijos diversifikaciją, mažinti priklausomybę nuo vieno tiekimo regiono ir didinti atsargų valdymo lankstumą.

    Vokietija svarsto, bet vienybės trūksta

    Vokietijoje politinės diskusijos įkaista dėl to, kokios priemonės efektyviausiai sumažintų kainų šoką, nepažeidžiant klimato politikos tikslų. Kancleris Friedrichas Merzas viešai pripažino, kad veiksmų reikia, tačiau koalicijoje dar nėra susitarimo dėl konkrečių instrumentų, o sprendimai derinami ir su žemių valdžia.

    Tarp siūlymų aptariamas energetikos mokesčio mažinimas iki minimalios ES leidžiamos ribos, kuris, Vokietijos politinėje diskusijoje įvardijamas, galėtų kainuoti apie 1 600 000 000 eurų. Aplinkosauginės organizacijos kritikuoja tokį kelią, siūlydamos vietoje to remti mažas pajamas gaunančius gyventojus tiesioginėmis išmokomis, kad pagalba būtų tikslesnė ir mažiau skatintų didesnį degalų vartojimą.

    Rinkoms svarbiausia išlieka pasiūlos rizikos trukmė: jei sutrikimai bus trumpalaikiai, kainos gali stabilizuotis kartu su atnaujintais krovinių srautais. Tačiau ilgesnis tiekimo neapibrėžtumas reikštų didesnes žaliavos ir perdirbimo maržų svyravimo amplitudes, o Europos vyriausybėms tai reikštų papildomą spaudimą infliacijai, biudžetams ir politinei darbotvarkei.

  • Degalų kainos Lenkijoje vėl kyla: benzinas ir dyzelinas peržengs 2 eurų ribą jau nuo pirmadienio

    Lenkijoje degalų kainos degalinėse jau pasiekė rekordines aukštumas ir, analitikų vertinimu, artimiausiomis dienomis gali kilti dar labiau. Prognozuojama, kad benzino ir dyzelino vidutinės kainos peržengs psichologiškai svarbias ribas, o vairuotojams tai reikš pastebimai brangesnes keliones.

    Remiantis Lenkijos degalų rinką stebinčių analitikų skaičiavimais, didmeninėje rinkoje kainos augo visą savaitę, o šis brangimas į degalines persikelia su kelių dienų vėlavimu. Dėl to tikėtina, kad nuo pirmadienio kainynai bus perrašomi į viršų net ir tose vietose, kur pastaruoju metu jos buvo stabilizavusios.

    Kur link juda kainos?

    Analitikai nurodo, kad benzinas Lenkijoje artimiausiu metu gali kainuoti apie 2 eurus už litrą ir daugiau, o dyzelinas – dar brangiau. Autogazas taip pat brangsta, nors jo kainų dinamika paprastai priklauso ne tik nuo naftos, bet ir nuo dujų rinkos bei sezoninės paklausos.

    Degalų kainų šuoliams įtaką daro keli veiksniai: didmeninių kainų augimas, naftos kainų svyravimai tarptautinėse biržose ir logistikos kaštai. Vairuotojams svarbu tai, kad net ir nedidelis kelių centų pokytis litre, ilgesnėse distancijose ar dažnai važinėjant mieste, greitai virsta apčiuopiama mėnesio išlaidų suma.

    Įtampa naftos rinkoje

    Situaciją paaštrina geopolitinė rizika Artimuosiuose Rytuose ir sutrikimų grėsmė strateginiuose tiekimo maršrutuose. Kai rinkoje atsiranda pranešimų apie atakas, laikinus naftotiekių darbo sustabdymus ar galimus tiekimo apribojimus, naftos kaina įprastai reaguoja akimirksniu, o degalų didmeniniai kainynai kyla kartu.

    Be to, Europoje svarbus ir alternatyvių tiekimo krypčių klausimas, ypač kai dalis įprastų maršrutų tampa mažiau patikimi. Tokiais laikotarpiais perdirbėjai ir degalų importuotojai dažniau diversifikuoja tiekimą, tačiau tai ne visada leidžia greitai sumažinti kainų spaudimą galutiniam vartotojui.

    Ekspertai pabrėžia, kad degalų kainos degalinėse dažniausiai atspindi ne vienos dienos situaciją, o kelių savaičių didmeninių kainų ir atsargų įsigijimo istoriją. Todėl net ir naftos kainai trumpam atslūgus, vartotojai pokytį degalinėse gali pamatyti ne iš karto.

  • Nafta po 100 dolerių dar ne blogiausia: du siauri taškai, galintys branginti kurą ir dujas

    Kas vyksta naftos rinkoje?

    „Allianz Trade“ analitikai teigia, kad pastarojo meto naftos kainų šuolis labiau primena trumpalaikį šoką, o ne ilgalaikę, struktūrinę krizę. Jų vertinimu, jei sutrikimai Artimuosiuose Rytuose neįsisenės, kainos 2026 metų pabaigoje galėtų slūgti.

    Skaičiavimuose minima, kad „Brent“ nafta, pasiekusi apie 110 dolerių už barelį, vėliau galėtų vidutiniškai kainuoti apie 87 dolerius 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį ir apie 76 dolerius 2027 metais. Tačiau scenarijus išlieka trapus, nes daug kas priklauso nuo logistikos ir infrastruktūros saugumo regione.

    Pastarąjį kainų šuolį, anot analitikų, pakurstė atakos ir įtampa, paveikusi pagrindinius tiekimo kelius, įskaitant Saudo Arabijos Rytų–Vakarų naftotiekį. Be to, sumažėję srautai per Hormūzo sąsiaurį, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kaklelių“, įnešė papildomo neužtikrintumo.

    Gamtinės dujos: didesnis galvos skausmas

    Nors nafta teoriškai gali būti nukreipiama alternatyviais maršrutais, suskystintų gamtinių dujų logistika yra mažiau lanksti. „Allianz Trade“ pabrėžia, kad SGD iš Kataro ir Jungtinių Arabų Emyratų pakrovimai smuko, nes šiam tiekimui kritiškai svarbus saugus tranzitas per Hormūzo sąsiaurį.

    „Dujų kainos Europoje kyla, nes regionas stengiasi kuo greičiau papildyti atsargas, o SGD pakrovimai Hormūzo sąsiauryje tebėra tik 15–25 proc. ikikarinio lygio“, – teigė analitikai.

    Remiantis jų prognoze, pagrindiniame Europos dujų prekybos taške TTF vidutinė kaina 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį galėtų siekti apie 65 eurus už megavatvalandę, o 2027 metais, didėjant pasiūlai, kristi iki maždaug 36 eurų. Tačiau įspėjama, kad ilgalaikis kainų išsilaikymas virš 120 eurų už megavatvalandę galėtų reikšmingai padidinti recesijos riziką euro zonoje.

    Kitas siauras taškas – per mažos perdirbimo apimtys

    Net jei žaliavinės naftos kaina stabilizuotųsi, vartotojams tai nebūtinai reikštų pigesnį kurą degalinėse. Analitikai kaip antrą didelę problemą įvardija perdirbimo pajėgumų trūkumą, kuris kelia dyzelino ir kitų naftos produktų kainas.

    Pasak „Allianz Trade“, rafinavimo maržos JAV ir Europoje išaugo iki maždaug 62 ir 74 eurų už barelį. Situaciją sunkino ir tai, kad dalis Rusijos perdirbimo infrastruktūros nukentėjo nuo atakų, o kai kurios šalys taikė eksporto apribojimus, siekdamos apsaugoti vidaus rinką.

    Didžiausią spaudimą, analitikų vertinimu, patiria dyzelinui jautrūs sektoriai, tokie kaip krovinių vežimas, žemės ūkis ir statybos. Kylant dyzelino kainai, brangsta logistika ir gamyba, o tai per kainų grandinę gali ilgiau išlaikyti infliacinį spaudimą net ir po pirminio energetikos šoko.

    Papildomą riziką didina ir mažėjančios strateginės naftos atsargos kai kuriose OECD šalyse, todėl rinkai tampa sunkiau amortizuoti naujus netikėtus sutrikimus. Tai reiškia, kad trumpalaikiai incidentai gali greičiau virsti brangesniu kuru ir didesnėmis sąskaitomis už energiją.

  • Kazachstanas neketina trauktis iš OPEC+: viršijamas gavybos limitas, bet siunčiama aiški žinia rinkai

    Kazachstanas pareiškė neplanuojantis pasitraukti iš OPEC+ susitarimo, nors pastaraisiais mėnesiais jo naftos gavyba viršijo sutartus limitus. Šalies energetikos ministerija pabrėžia, kad dalyvavimas OPEC+ formate išlieka strateginis, o įsipareigojimai bus vykdomi.

    Energetikos viceministras Kairkhanas Tutkyšbajevas teigė, kad Astana dalyvauja visuose OPEC+ susitikimuose ir pasitraukimo klausimas darbotvarkėje nekeliamas. Pasak jo, Kazachstanas palaiko ryšį su partneriais dėl kompensacijų už viršytą gavybą.

    „Dalyvaujame visuose OPEC+ posėdžiuose, o pasitraukimo iš šio formato klausimo šiuo metu mūsų planuose nėra. Dedame visas pastangas, kad įvykdytume savo įsipareigojimus“, – sakė Kazachstano energetikos viceministras Kairkhanas Tutkyšbajevas.

    Gavyba viršijo nustatytą ribą

    Rugpjūtį Kazachstanui buvo nustatyta apie 1,628 mln. barelių per dieną gavybos riba, tačiau faktinė gavyba priartėjo prie 1,8 mln. barelių per dieną. Tokie nukrypimai rinkoje vertinami jautriai, nes OPEC+ susitarimas remiasi savanoriška disciplina ir tarpusavio pasitikėjimu.

    Kazachstano argumentas paprastas: esant aukštoms kainoms gamintojai, turintys technines galimybes, linkę didinti išgavimą, nes realizacijos problemų nėra. Tuo pat metu OPEC+ mechanizmas numato kompensacijas už viršijimus, kad bendra rinkos pasiūla nesikauptų pernelyg sparčiai.

    Geopolitika ir ribotas pasiūlos rezervas

    Pastarųjų metų naftos rinka išliko itin jautri geopolitikai: karas Ukrainoje, įtampa Artimuosiuose Rytuose ir sankcijų režimai iškraipė tiekimo grandines, o dalies gamintojų rezerviniai pajėgumai tapo riboti. Dėl to net ir oficialūs limitai kai kuriais laikotarpiais praktiškai praranda ankstesnį svorį, nes prioritetu tampa fizinis tiekimo stabilumas.

    Kazachstanas akcentuoja ilgalaikę perspektyvą: jei geopolitinė įtampa mažės, OPEC+ vėl galės veikti kaip koordinuotas pasiūlos valdymo instrumentas, o diskusijos dėl būsimų kvotų įgaus daugiau prasmės. Vis dėlto šalis pripažįsta, kad rinka greičiausiai negrįš į buvusią būklę, nes investicijų ciklai ir infrastruktūros atstatymas užtrunka.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad globali pasiūla plečiasi ne vien tradicinių OPEC+ žaidėjų sąskaita. Į rinką ateina nauji šaltiniai, o kai kuriose valstybėse gavybos augimą lemia politiniai sprendimai, todėl karteliui tampa sunkiau vienam pačiam stabiliai formuoti kainų lūkesčius.