CP v2

Tag: Nafta

  • Naftos kainos šauna į viršų: rinkos nerimsta dėl JAV ir Irano derybų Hormūzo sąsiauryje

    Naftos kainos šauna į viršų: rinkos nerimsta dėl JAV ir Irano derybų Hormūzo sąsiauryje

    Pirmadienio rytą naftos kainos kilo, rinkoms vertinant prieštaringus signalus iš JAV ir Irano. Prekiautojai baiminasi, kad susitarimas dėl saugaus laivybos atnaujinimo Hormūzo sąsiauryje gali užtrukti ilgiau, nei tikėtasi.

    Tarptautinis etalonas „Brent“ pabrango iki maždaug 77 eurų už barelį, o JAV „West Texas Intermediate“ pakilo iki maždaug 72 eurų už barelį. Kainų šuolį daugiausia kursto geopolitinė rizika, kuri naftos rinkoje greitai persiduoda į ateities sandorių kainas.

    Kodėl Hormūzo sąsiauris toks svarbus?

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energijos arterijų, per kurį praplaukia reikšminga dalis tarptautinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų prekybos. Dėl to bet kokie trikdžiai šiame maršrute gali akimirksniu paveikti tiekimo lūkesčius ir kainodarą biržose.

    Pastaruoju metu būtent atakos ir įtampa sąsiauryje tapo viena priežasčių, kodėl anksčiau pasiektos paliaubos žlugo, o tarpininkai ragina grįžti prie vėliau sutarto memorandumo, numatančio kelią į derybas. Rinkos dalyviai tokius dokumentus vertina kaip signalą, ar tiekimo rizika mažės, ar priešingai – didės.

    Irano reikalavimai ir Vašingtono atsakas

    Iranas skelbia sieksiantis išlaikyti kontrolę vandens kelyje ir kelia sąlygas, susijusias su karo veiksmų nutraukimu, sankcijų panaikinimu, įšaldyto turto grąžinimu bei kompensacijomis už žalą. Valstybinė žiniasklaida taip pat mini ankstesnę idėją apie didelį atstatymo fondą, kurio dydis įvardijamas kaip 300 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 275 mlrd. eurų.

    Irano Revoliucinė gvardija sekmadienį pareiškė, kad sąsiauris jiems šiuo metu yra ne vien laivybos kelias, o karo veiksmų zona, todėl blokados atlaisvinimas siejamas su visų reikalavimų įgyvendinimu. Tokia pozicija rinkose paprastai didina vadinamąją rizikos premiją, kuri įskaičiuojama į naftos kainą.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas interviu teigė, kad situacija sprendžiama ramiai ir derybos vyksta tik iš dalies, o Vašingtonas stebi Irano ekonominę padėtį. Pasak jo, procesas primena šachmatų partiją ir, jo vertinimu, galiausiai viskas turėtų išsispręsti.

    Ką tai reiškia vartotojams ir verslui?

    Naftos kainų pokyčiai dažnai persiduoda į degalų kainas, transporto ir logistikos sąnaudas bei infliacijos lūkesčius, nors poveikis paprastai pasireiškia su kelių savaičių ar mėnesių vėlavimu. Europa, kuri didelę dalį energijos importuoja, yra ypač jautri staigiems geopolitiniams šokams.

    Artimiausiu metu rinkos tikėtina išliks nervingos: kainas lems naujienos apie derybų eigą, realūs laivybos sutrikimai ir tai, ar bus rastas mechanizmas, leidžiantis sumažinti konfrontacijos riziką. Investuotojai taip pat stebės, ar energijos tiekimo grandinėms nebus taikomi nauji apribojimai.

  • Vairuotojai Portugalijoje sukluso: nuo pirmadienio degalai turėtų pigti dviženkliu kritimu

    Vairuotojai Portugalijoje sukluso: nuo pirmadienio degalai turėtų pigti dviženkliu kritimu

    Portugalijoje kitą savaitę degalų kainos, kaip prognozuoja šalies automobilių klubas ACP, turėtų pastebimai kristi tiek dyzelinui, tiek benzinui. Skaičiuojama, kad nuo rugpjūčio 10 dienos dyzelinas gali atpigti apie 12 centų už litrą, o benzinas – apie 12,5 cento.

    Jei šios prognozės pasitvirtins, vidutinė dyzelino litro kaina šalyje galėtų sumažėti iki maždaug 1,931 euro, o benzino – iki 1,855 euro. Vis dėlto galutinės kainos priklausys nuo to, kaip iki savaitės pabaigos keisis naftos ir degalų didmeninės kainos.

    Portugalijos Energetikos ir geologijos generalinio direktorato skelbiamais duomenimis, rugpjūčio 7 dieną įprastas dyzelinas vidutiniškai kainavo apie 2,051 euro už litrą, o 95 markės benzinas – apie 1,980 euro. Šie vidurkiai apskaičiuojami pagal degalinių pateikiamas kainas ir svertinami pagal parduotus kiekius, įtraukiant ir dalį taikomų nuolaidų.

    Kainų dinamika priklauso ne tik nuo vidaus rinkos, nes degalų sektorius Portugalijoje yra liberalizuotas, o skirtingos degalinės taiko nevienodą kainodarą. Dėl to galutinė kaina vairuotojams gali reikšmingai skirtis net ir tame pačiame regione.

    Pastarosiomis savaitėmis didžiausią įtaką kainoms darė geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir jos poveikis naftos tiekimo grandinėms. Rinkos jautriai reaguoja į bet kokias žinias apie rizikas Hormūzo sąsiauryje, per kurį, tarptautinių energetikos institucijų vertinimu, keliauja reikšminga pasaulinės naftos dalis.

    Portugalijos Vyriausybė yra numačiusi laikiną mechanizmą, pagal kurį, kainoms staigiau šoktelėjus, gali būti koreguojamas degalų mokestis ISP, siekiant sušvelninti smūgį vartotojams. Todėl, net jei didmeninės kainos rodo aiškų kritimą, galutinė kaina nuo pirmadienio dar gali keistis priklausomai nuo mokesčių korekcijų ir rinkos svyravimų.

  • Iranas švelnina poziciją dėl Hormūzo sąsiaurio: Europa gali būti įtraukta į išminavimą

    Iranas svarsto galimybę leisti Europos šalims prisidėti prie Hormūzo sąsiaurio išminavimo, skelbia „Bloomberg“. Tai būtų pastebimas posūkis, nes Teheranas anksčiau viešai tvirtino neketinantis įsileisti kitų valstybių į tokią operaciją.

    Diplomatinių šaltinių teigimu, pastarosiomis savaitėmis uždarų susitikimų metu Iranas ėmė kalbėti lanksčiau. Tokia nuolaida galėtų tapti platesnio susitarimo dalimi, siekiant atkurti įprastą laivybą ir sumažinti įtampą regione.

    Kas keistųsi laivyboje?

    Hormūzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Omano įlanka ir yra vienas svarbiausių pasaulio energetinių „butelio kakliukų“. Įprastomis sąlygomis per jį keliauja reikšminga dalis pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautų, todėl bet kokie trikdžiai greitai atsispindi energijos kainose.

    Po konflikto paaštrėjimo laivyba šiame maršrute tapo rizikingesnė: dalis laivų rinkosi ilgesnius kelius, o draudimo ir logistikos kaštai augo. Išminavimas būtų vienas svarbiausių praktinių žingsnių, jei šalys siektų grįžti prie stabilesnio ir saugesnio eismo.

    Vakarų planai: konferencija Londone

    „Axios“ skelbia, kad JAV ir Jungtinė Karalystė planuoja Londone surengti tarptautinę konferenciją dėl laivybos apsaugos Hormūzo sąsiauryje. Pagrindinė idėja – telkti partnerius bendrai misijai, kuri apimtų jūrų pajėgų pajėgumus, išminavimo laivus, žvalgybos priemones ir bepiločius orlaivius.

    Tuo pat metu „Politico“ rašo, kad JAV administracija spaudžia Jungtinę Karalystę ir Prancūziją aktyviau įsitraukti į galimą jūrinę koaliciją. Vis dėlto dalis sąjungininkų signalizuoja, jog prieš didesnius įsipareigojimus norėtų aiškesnių saugumo garantijų ir tvaresnių paliaubų.

    Kodėl Iranui tai gali būti naudinga?

    Jei Teheranas iš tiesų leistų europiečiams prisidėti prie išminavimo, tai galėtų būti vertinama kaip derybinė priemonė santykiams su Vakarais stabilizuoti. Praktinis tikslas būtų sumažinti spaudimą dėl laivybos trikdžių ir kartu išlaikyti galimybę daryti įtaką vienam svarbiausių regiono jūrinių maršrutų.

    Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, ar planuojama tarptautinė iniciatyva įgaus realų politinį mandatą ir kokias sąlygas kels Iranas. Rinkos jautriai reaguoja į kiekvieną signalą apie galimą laivybos normalizavimą, nes Hormūzo sąsiaurio stabilumas tiesiogiai veikia energijos kainų kryptį.

  • Rusijos degalų stygius aštrėja: Maskva derasi su Kazachstanu dėl savo naftos perdirbimo

    Rusijoje neslūgsta įtampa degalų rinkoje: dėl mažėjančių perdirbimo apimčių ir sutrikusios logistikos vis dažniau kalbama apie benzino bei dyzelino trūkumą atskiruose regionuose. Šiame kontekste Kazachstano energetikos institucijos patvirtino, kad vyksta derybos su Maskva dėl galimybės dalį rusiškos naftos perdirbti Kazachstano gamyklose.

    Pagal aptariamą schemą Kazachstane pagaminti degalai pirmiausia būtų skiriami vietos rinkos poreikiams, o tik likučiai galėtų būti grąžinami į Rusiją. Konkrečios apimtys, komercinės sąlygos ir perdirbime dalyvaujančių gamyklų pavadinimai viešai neįvardijami, tačiau akcentuojama, kad Kazachstano prioritetas yra vidaus tiekimo stabilumas ir gamybinių pajėgumų užimtumas.

    Kas išderino Rusijos rinką?

    Pastaraisiais mėnesiais Rusijos degalų balansą spaudžia keli veiksniai, tačiau didžiausią tiesioginį poveikį daro smūgiai naftos perdirbimo infrastruktūrai. Ukrainos dronų atakos prieš perdirbimo gamyklas ir susijusius objektus mažina produkcijos pasiūlą, o tai grandinine reakcija pasiekia didmeninę prekybą ir degalines.

    Rinkos dalyviai fiksuoja, kad sutrikimai verčia taikyti laikinas priemones, riboti pardavimus arba perskirstyti srautus tarp regionų. Toks režimas didina kainų ir tiekimo svyravimų riziką, nes perdirbimo grandinėje net ir trumpi sustabdymai greitai atsiliepia galutinio produkto prieinamumui.

    Kazachstano eksportui – papildoma rizika

    Derybos vyksta tuo metu, kai jautri išlieka ir Kazachstano naftos eksporto logistika per Kaspijos vamzdynų konsorciumo terminalą Novorosijske prie Juodosios jūros. Skelbiama apie atakas prieš tanklaivius, aptarnaujančius terminalą, dėl kurių krovos darbai ne kartą buvo stabdomi.

    Tokie incidentai kelia papildomų rūpesčių laivybos ir draudimo bendrovėms, o Kazachstanui reiškia didesnę riziką, kad dėl eksporto trikdžių gali pildytis saugyklos ir tektų mažinti gavybą. Šiame fone Rusijos siekis pasitelkti kaimyninės šalies perdirbimo pajėgumus atrodo kaip bandymas amortizuoti vidaus degalų deficitą, tačiau sprendimų tempą lems Kazachstano vidaus poreikiai ir eksporto maršrutų saugumas.

  • Didžioji Britanija svarsto sukti atgal: naujasis premjeras žada pragmatišką naftos ir dujų gavybą

    Didžioji Britanija vėl atsidūrė diskusijų apie naftos ir dujų gavybą centre: naujasis ministras pirmininkas Andy Burnham pareiškė ketinantis laikytis pragmatiškesnio požiūrio į išteklių naudojimą Šiaurės jūroje. Jo teigimu, kai gyventojai patiria ekonominį spaudimą, valstybė negali ignoruoti turimų resursų.

    Apie šią kryptį viešai užsiminė ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas, teigęs, kad per telefoninį pokalbį Burnhamas patvirtino planus didinti naftos ir dujų gavybą. Ši tema Jungtinėje Karalystėje jau seniai kelia politinę įtampą, nes susikerta energijos kainų, pramonės ateities ir klimato tikslų argumentai.

    „Signalizavau, kad Šiaurės jūros klausimu ketinu laikytis pragmatiško požiūrio. Ten yra ištekliai, o kai žmonės susiduria su sunkumais, negalima to ignoruoti“, – sakė Andy Burnhamas.

    Diskusija ypač jautri po ankstesnių politinių pažadų riboti iškastinio kuro plėtrą. 2024 metais rinkimų kampanijos metu Leiboristų partija buvo įsipareigojusi neišduoti naujų licencijų naftos ir dujų gavybai, nors tai nereiškia automatinio jau išduotų leidimų sustabdymo ar esamų projektų nutraukimo.

    Gavybos šalininkai pabrėžia ekonominę naudą: darbo vietas, mokesčių pajamas biudžetui, paramą vietos tiekimo grandinėms ir didesnį energetinį saugumą. Taip pat akcentuojama, kad didesnė vietinė gavyba gali sumažinti poreikį importuoti iškastinį kurą ir jo produktus, kurių kainos neretai priklauso nuo geopolitinių krizių.

    Oponentai primena, kad ilgalaikėje perspektyvoje investicijos į iškastinį kurą gali konfliktuoti su šalies klimato politika ir tarptautiniais įsipareigojimais mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Jie ragina spartinti perėjimą prie atsinaujinančios energetikos, energijos kaupimo sprendimų ir efektyvumo didinimo, kad kainų spaudimas būtų mažinamas ne didinant gavybą, o mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro.

    Tikėtina, kad artimiausiu metu politinė diskusija suksis apie tai, ar „pragmatiškas požiūris“ reikš realų naujų projektų skatinimą, ar daugiau dėmesio bus skiriama esamų telkinių panaudojimui. Bet kuriuo atveju Šiaurės jūros nafta ir dujos vėl tampa vienu svarbiausių Didžiosios Britanijos energetikos darbotvarkės klausimų.

  • Irakas siūlo Turkijai 1 mln. naftos barelių per dieną: ką tai keičia Hormūzo krizės fone?

    Irakas siūlo Turkijai 1 mln. naftos barelių per dieną: ką tai keičia Hormūzo krizės fone?

    Naftos pasiūlymas Turkijai

    Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pranešė, kad Irakas pasiūlė tiekti Turkijai iki 1 milijono naftos barelių per dieną. Apie tai paskelbta po derybų Ankaroje, į kurias pirmą kartą nuo pareigų pradžios atvyko Irako ministras pirmininkas Ali Zeydi.

    Nors politinis signalas skambus, konkreti, teisiškai įpareigojanti sutartis dėl apimčių ar grafiko tą dieną nebuvo pasirašyta. Šalys teigia siekiančios kuo greičiau sudaryti platesnį energetinio bendradarbiavimo susitarimą.

    „Mūsų kaimynas yra čia pat. Mūsų tikslas dabar kuo greičiau pasirašyti visapusišką energetinio bendradarbiavimo sutartį, kuri bus naudinga abiem pusėms“, – sakė Recepas Tayyipas Erdoganas.

    „Kai iš kaimyno Irako perimsime 1 milijoną naftos barelių, tai patenkins mūsų poreikį“, – teigė Recepas Tayyipas Erdoganas.

    „Taip, tai teisinga, 1 milijonas“, – sakė Ali Zeydi.

    Kodėl tai svarbu dabar?

    Turkija importuoja apie 90 proc. jai reikalingos naftos, todėl tiekimo diversifikavimas tapo ypač jautrus tema. Pasiūlymas nuskambėjo Irano karo ir Hormūzo sąsiaurio uždarymo fone, kai dalis srautų iš Persijos įlankos buvo sutrikdyti, o energijos kainos pasaulyje išaugo.

    Irakas jau yra vienas svarbiausių Turkijos prekybos partnerių ir reikšmingas žaliavinės naftos šaltinis. Ankarai tai galėtų reikšti didesnį tiekimo stabilumą, o Bagdadui – patikimesnį sausumos eksporto kanalą į Europą per Turkijos infrastruktūrą.

    Susitarimai ir projektai: nuo telkinių iki koridorių

    Lygiagrečiai paskelbta apie sandorį, pagal kurį „Turkish Petroleum“ įgytų 15 proc. dalį „BP“ veikloje Kirkuko naftos telkinyje. Turkijos vadovas šį žingsnį pavadino istoriniu, tačiau pabrėžiama, kad didysis energetikos paketas dar derinamas.

    Derybų darbotvarkėje taip pat figūravo vadinamasis Vystymo kelio projektas, apimantis automagistralės, geležinkelio ir vamzdynų koridorių, maždaug 1 200 kilometrų maršrutu nuo Basros uosto Irake iki Turkijos sienos ir toliau į Europą. Projekto vertė nurodoma apie 17 milijardų Jungtinių Valstijų dolerių, tai yra maždaug 16 milijardų eurų.

    Irako premjeras teigė, kad darbai įgavo pagreitį, o Turkijos transporto ministras Abdülkadir Uraloğlu sakė, kad šalys artėja prie detalių užbaigimo. Jo vertinimu, statybos galėtų prasidėti dar iki 2026 metų pabaigos.

    Vamzdynas Kirkukas–Džeihanas ir dujos Irakui

    Papildomą įtampą ir skubą deryboms suteikia tai, kad 2026 metų liepos mėnesį baigėsi senasis Kirkuko–Džeihano naftotiekio susitarimas. Abi šalys derasi dėl naujo dokumento, kuriame Turkija siekia mechanizmo, užtikrinančio pilną vamzdyno išnaudojimą, kurio pajėgumas siekia iki 1,5 milijono barelių per dieną.

    Šis naftotiekis buvo sustabdytas nuo 2023 metų kovo mėnesio po arbitražo sprendimo, susijusio su naftos eksportu iš Irako Kurdistano. Tiek Bagdadui, tiek Ankarai jo atgaivinimas yra ekonomiškai ir politiškai svarbus, nes tai vienas tiesiausių sausumos eksporto maršrutų.

    Turkijos energetikos ministras Alparslanas Bayraktaras taip pat nurodė, kad svarstomos galimybės tiekti gamtines dujas Irako elektrinėms, kurios susiduria su kuro trūkumu. Tokie sprendimai Irake galėtų sumažinti elektros tiekimo sutrikimus, ypač vasaros piko metu.

    Vandens klausimas liko derybose

    Be energetikos, šalys pasirašė naują bendrą sistemą dėl Tigro ir Eufrato upių baseino valdymo. Sutarta, kad ji įsigalios nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos.

    Vandens tema tarp valstybių jau daug metų kelia trintį, nes Irakas ne kartą kaltino Turkiją, kad aukštupyje statomos užtvankos sumažina žemupio srautus iki kritiškai žemo lygio. Taip pat skelbiama, kad bendri infrastruktūros projektai bus finansuojami iš atskiros sąskaitos, į kurią keliaus Irako naftos pajamos iš pardavimų Turkijai.

  • Degalų kainos Lenkijoje artėja prie 2 eurų už litrą: analitikai prognozuoja naują šuolį

    Lenkijoje kitą savaitę degalų kainos gali dar kilti, prognozuoja rinkos analitikai. Jų vertinimu, benzino ir dyzelino kainos šalyje artėja prie psichologiškai svarbios ribos, o daliai vairuotojų tai reiškia brangesnes kasdienes keliones.

    Analitikai situaciją sieja su įtampa Artimuosiuose Rytuose ir rizikomis vienam svarbiausių pasaulio naftos transporto maršrutų. Kai rinkoje daugėja neapibrėžtumo dėl tiekimo, naftos kainos šokteli, o tai greitai persiduoda didmeninėms ir mažmeninėms degalų kainoms.

    Kas stumia kainas aukštyn

    Pagrindinis veiksnys – pabrangusi nafta ir išaugusios degalų didmeninės kainos, kurias degalinės įprastai perkelia vartotojams per kelias dienas ar savaitę. Kainų svyravimus taip pat sustiprina sezoniškai didesnė paklausa vasarą, kai daugėja kelionių.

    Be to, į kainą degalinėje įeina ne tik žaliava, bet ir perdirbimo bei logistikos kaštai, mokesčiai, taip pat maržos. Dėl to net ir santykinai nedidelis pokytis didmeninėje rinkoje gali virsti labiau juntamu pabrangimu galutiniam pirkėjui.

    Kokios kainos prognozuojamos

    Pagal analitikų skaičiavimus, 95 markės benzinas gali kainuoti apie 1,76 euro už litrą, o dyzelinas – apie 1,90 euro už litrą. Tai reikštų, kad dyzelinas brangtų sparčiausiai, o kai kuriuose regionuose ar degalinėse kaina gali priartėti ir prie 2 eurų už litrą.

    98 markės benzino kaina prognozuojama apie 1,98 euro už litrą. Tuo metu suskystintos naftos dujos gali išlikti stabilesnės ir siekti maždaug 0,76 euro už litrą, nors analitikai neatmeta, kad pastaruoju metu fiksuotas pigimas gali baigtis.

    „Pasaulinės įtampos ir tiekimo rizikos greitai atsispindi degalų kainose, o efektą vairuotojai gali pajausti jau artimiausiomis dienomis“, – sakė rinkos analitikai.

    Ką verta žinoti vairuotojams

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad kainos degalinėse dažnai reaguoja nevienodai: dalis tinklų pokyčius įkainoja greičiau, kiti kainas kelia lėčiau, tačiau ilgesniu laikotarpiu kainų lygis paprastai suvienodėja. Jei naftos kaina išliks aukšta, brangimas gali užsitęsti ir dar kelioms savaitėms.

    Vairuotojams rekomenduojama stebėti kainų skirtumus tarp degalinių ir planuoti pirkimus, ypač jei laukia ilgesnė kelionė. Jei įtampa rinkose mažės ir tiekimo rizikos slūgs, kainos gali stabilizuotis, tačiau trumpuoju laikotarpiu vyrauja brangimo scenarijus.

  • Portugalijoje degalai brangs šokiruojančiai: nuo pirmadienio aišku, kiek kainuos litras

    Portugalijoje degalai brangs šokiruojančiai: nuo pirmadienio aišku, kiek kainuos litras

    Kainų šuolis jau kitą savaitę

    Portugalijoje artėjančią savaitę, nuo liepos 20 iki 26 dienos, vairuotojams prognozuojamas ryškus degalų kainų augimas. Vietos rinkos stebėtojai pabrėžia, kad labiausiai brangs dyzelinas, o benzino kaina taip pat kils.

    Automóvel Clube de Portugal (ACP), remdamasis Portugalijos Energetikos ir geologijos generalinės direkcijos (DGEG) prognozėmis, skaičiuoja, kad dyzelinas gali brangti 13,5 euro cento už litrą. Benzino kaina, pagal tuos pačius skaičiavimus, gali augti 6,5 euro cento už litrą.

    Prognozuojama, kad dėl šio pokyčio dyzelino litras gali kainuoti apie 1,988 euro, o benzino – apie 1,980 euro. ACP akcentuoja, kad tai yra vidutiniai orientaciniai dydžiai, o realios kainos skirtingose degalinėse gali skirtis dėl konkurencijos ir logistikos kaštų.

    Taip pat pažymima, kad skaičiavimai paremti žaliavų kainomis, fiksuotomis praėjusios savaitės pabaigoje. Iki naujos savaitės pradžios rinkose dar gali vykti svyravimai, todėl galutinės kainos gali kiek kisti.

    Kas labiausiai kelia kainas?

    Didžiausią spaudimą naftos kainoms pastaruoju metu daro geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose. Rinkos jautriai reaguoja į bet kokias rizikas, susijusias su tiekimo grandinėmis, nes net riboti sutrikimai greitai persiduoda didmeninėms degalų kainoms Europoje.

    Ypač svarbus Hormūzo sąsiauris, kuriuo, tarptautinių energetikos institucijų vertinimu, keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir dujų prekybos dalis. Bet kokie ribojimai ar karinės eskalacijos signalai šiame regione didina tiekimo rizikos priedą, kuris atsispindi kainose.

    Ši rizika aktuali ir dėl to, kad degalų kainą vartotojui sudaro ne tik nafta, bet ir perdirbimo maržos, transportavimas bei mokesčiai. Todėl, net stabilizuojantis žaliavai, kainos degalinėse dažnai krenta lėčiau, o kylant – reaguoja sparčiau.

    Vyriausybės reakcija ir patikrinimai

    Portugalijos valdžia yra žadėjusi taikyti neeilinį laikino pobūdžio naftos ir energetikos produktų mokesčio (ISP) mažinimą, kai kainų augimas peržengia 10 centų ribą. Tokios priemonės paprastai naudojamos siekiant amortizuoti staigius šokus, tačiau jų apimtis ir trukmė priklauso nuo fiskalinių galimybių.

    Portugalijos spaudoje skelbta, kad aplinkos ir energetikos ministrė Maria Graça Carvalho kreipėsi į energetikos reguliuotoją ERSE, prašydama patikrinimų ir analizės. Tikslas – įvertinti degalinių kainodarą nuo 2024 metų ir paaiškinti, kodėl tarptautinių rinkų atpigimai ne visada greitai atsispindi degalinėse.

    Tuo pačiu viešojoje erdvėje vėl keliama diskusija dėl PVM mažinimo degalams. Vis dėlto Portugalijos finansų ministras Miranda Sarmento, remiantis viešais pasisakymais, laikosi pozicijos, kad mokesčio tarifas keičiamas nebus, o dėmesys sutelkiamas į tikslines ir laikinas priemones.

    Ekspertai primena, kad vartotojams tokiais laikotarpiais verta sekti vidutines kainas ir atkreipti dėmesį į regioninius skirtumus. Staigių šuolių metu net keli euro centai už litrą, ypač dažnai važinėjantiems, per mėnesį gali virsti apčiuopiama suma.

  • Zelenskis pranešė apie smūgius prie Sankt Peterburgo: taikyta į Rusijos naftos infrastruktūrą

    Zelenskis pranešė apie smūgius prie Sankt Peterburgo: taikyta į Rusijos naftos infrastruktūrą

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad penktadienio vakarą Ukrainos pajėgos smogė Rusijos naftos infrastruktūros objektams netoli Sankt Peterburgo. Pasak jo, taikiniu tapo uosto infrastruktūra, kuri generuoja pajamas Rusijos karui finansuoti.

    V. Zelenskis teigė, kad buvo suduotas ir „sėkmingas smūgis Kronštate“, šį objektą įvardydamas svarbiu kariniu taikiniu. Prezidento vertinimu, atstumas nuo Ukrainos valstybinės sienos iki taikinio viršija 850 kilometrų.

    „Smogėme uosto naftos infrastruktūrai, kuri uždirba pinigus Rusijos karui. Taip pat buvo sėkmingų smūgių Kronštate“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Tuo metu Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenka anksčiau skelbė, kad virš regiono esą buvo perimta „kelios dešimtys“ ukrainietiškų dronų. Jo teigimu, nuolaužos krito Vysocko uosto teritorijoje, o apie padarinius detalių nepateikta.

    Šios žinios pasirodė Ukrainai pranešus ir apie naujus Rusijos smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai. „Naftogaz“ grupės vadovas Serhijus Koreckis nurodė, kad šeštadienio rytą Poltavos srityje buvo atakuoti dujų gavybos pajėgumai, kilo gaisras, o objekto darbas laikinai sustabdytas.

    „Objekte kilo gaisras, o veikla sustabdyta. Šiuo metu dar neįmanoma įvertinti žalos masto“, – sakė Serhijus Koreckis.

    Kontekstas išlieka itin įtemptas po šią savaitę surengtos masinės Rusijos dronų ir raketų atakos Kyjive, apie kurią Ukrainos institucijos skelbė kaip apie vieną didžiausių pastarojo meto smūgių sostinei. Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad atakoje buvo panaudotas mišrus ginkluotės paketas, įskaitant balistines raketas ir „Shahed“ tipo dronus.

    Pastaraisiais mėnesiais Ukraina vis dažniau taikosi į Rusijos energetikos ir kuro logistikos grandines, siekdama didinti ekonominį spaudimą Kremliui ir mažinti Rusijos pajėgumus aprūpinti kariuomenę. Analitikai pabrėžia, kad naftos perdirbimo ir uostų infrastruktūra yra kritinė dėl eksporto pajamų, tačiau tokių operacijų poveikis priklauso nuo realios žalos masto ir remonto galimybių.

  • ES vadovai perspėja: Europos priklausomybė nuo iškastinio kuro gali tapti ginklu karo metu

    ES vadovai perspėja: Europos priklausomybė nuo iškastinio kuro gali tapti ginklu karo metu

    Europos Sąjungos klimato ir gynybos politikos vadovai perspėja, kad priklausomybė nuo importuojamos naftos ir dujų gali tapti rimta saugumo spraga, jei Europoje kiltų platesnio masto karinis konfliktas. Pasak jų, priešiškos valstybės ar tiekimo grandinių sutrikdytojai galėtų pasinaudoti energijos srautais kaip spaudimo priemone.

    Šiuo metu ES didžiąją dalį iškastinio kuro atsiveža iš užsienio: apie 95 proc. naftos ir apie 85 proc. gamtinių dujų, kurias sunaudoja namų ūkiai, transportas ir pramonė. Toks importo mastas, anot Europos Komisijos atstovų, reiškia, kad energetika konflikto metu gali tapti ne tik ekonomikos, bet ir gynybos planavimo klausimu.

    Energetika kaip gynybos rizika

    ES klimato komisaras Wopke Hoekstra pabrėžia, kad net ir taikos metu Europa jau patiria apribojimų bei kainų šuolių, kai tarptautiniai konfliktai išbalansuoja rinką. Jo teigimu, karo ar beveik karo situacijoje energijos ištekliai galėtų būti panaudoti siekiant „užsmaugti“ ekonomiką, trikdyti logistiką ir pramonės pajėgumus.

    „Įsivaizduokite, kas būtų situacijoje, kai esame arti karo arba kare, o kita pusė tuo naudojasi, kad jus užsmaugtų“, – sakė Wopke Hoekstra.

    Gynybos komisaras Andrius Kubilius primena, kad ankstesnė patirtis, kai Rusija ribojo dujų tiekimą reaguodama į Europos paramą Ukrainai, parodė, jog energija gali būti naudojama kaip spaudimo instrumentas. Pasak jo, priklausomybė nuo autoritarinių režimų prekyboje ilgainiui virsta sistemine rizika.

    Kodėl elektrifikacija laikoma sprendimu

    Komisarai akcentuoja, kad energijos perėjimas prie vietinių, mažai taršių šaltinių yra svarbus ne tik klimato tikslams, bet ir strateginiam atsparumui. Kadangi ES neturi didelių iškastinio kuro išteklių, ilgalaikėje perspektyvoje didžiausią reikšmę įgyja atsinaujinanti energetika, branduolinė energija ir kiti Europoje gaminami sprendimai.

    Wopke Hoekstra teigia, kad vien tiekėjų diversifikacija problemos neišsprendžia, nes tai vis tiek palieka Europą priklausomą nuo importo. Jo nuomone, atsparumo pagrindas yra gausi, Europoje pagaminta ir konkurencingos kainos energija, kuri mažintų ekonomikos pažeidžiamumą sukrėtimų metu.

    Vienas svarbiausių instrumentų, apie kurį kalbama Briuselyje, yra spartesnė transporto, šildymo ir pramonės elektrifikacija. Logika paprasta: kuo daugiau sektorių pereina prie elektros, tuo mažesnė bendroji priklausomybė nuo naftos ir dujų, o ribotus skystojo kuro išteklius lengviau nukreipti ten, kur jų neišvengiama prireikia.

    Naujos priklausomybės grėsmė

    Kartu ES vadovai įspėja, kad atsisakant iškastinio kuro svarbu nesukurti naujų vienpusių priklausomybių, ypač nuo kritinių žaliavų ir švarių technologijų tiekimo. Jų vertinimu, energetinė nepriklausomybė turi eiti kartu su pramonės politika, gamybos pajėgumų stiprinimu ir tiekimo grandinių saugumu.

    „Tai darome ne tam, kad vėliau suteiktume kitai valstybei naują svertų rinkinį, kuriuo būtų galima mus spausti“, – sakė Wopke Hoekstra.

    ES institucijos pripažįsta, kad tai ilgas procesas, trunkantis dešimtmečius, tačiau pabrėžia skubą mažinti pažeidžiamumą kuo greičiau. Pastarųjų metų krizės, įskaitant karą Ukrainoje ir įtampas Artimuosiuose Rytuose, Europos energetikos politikoje vis aiškiau susiejo kainų stabilumą, pramonės konkurencingumą ir nacionalinį saugumą.