CP v2

Tag: Nafta

  • Zelenskis pranešė apie smūgius prie Sankt Peterburgo: taikyta į Rusijos naftos infrastruktūrą

    Zelenskis pranešė apie smūgius prie Sankt Peterburgo: taikyta į Rusijos naftos infrastruktūrą

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad penktadienio vakarą Ukrainos pajėgos smogė Rusijos naftos infrastruktūros objektams netoli Sankt Peterburgo. Pasak jo, taikiniu tapo uosto infrastruktūra, kuri generuoja pajamas Rusijos karui finansuoti.

    V. Zelenskis teigė, kad buvo suduotas ir „sėkmingas smūgis Kronštate“, šį objektą įvardydamas svarbiu kariniu taikiniu. Prezidento vertinimu, atstumas nuo Ukrainos valstybinės sienos iki taikinio viršija 850 kilometrų.

    „Smogėme uosto naftos infrastruktūrai, kuri uždirba pinigus Rusijos karui. Taip pat buvo sėkmingų smūgių Kronštate“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Tuo metu Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenka anksčiau skelbė, kad virš regiono esą buvo perimta „kelios dešimtys“ ukrainietiškų dronų. Jo teigimu, nuolaužos krito Vysocko uosto teritorijoje, o apie padarinius detalių nepateikta.

    Šios žinios pasirodė Ukrainai pranešus ir apie naujus Rusijos smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai. „Naftogaz“ grupės vadovas Serhijus Koreckis nurodė, kad šeštadienio rytą Poltavos srityje buvo atakuoti dujų gavybos pajėgumai, kilo gaisras, o objekto darbas laikinai sustabdytas.

    „Objekte kilo gaisras, o veikla sustabdyta. Šiuo metu dar neįmanoma įvertinti žalos masto“, – sakė Serhijus Koreckis.

    Kontekstas išlieka itin įtemptas po šią savaitę surengtos masinės Rusijos dronų ir raketų atakos Kyjive, apie kurią Ukrainos institucijos skelbė kaip apie vieną didžiausių pastarojo meto smūgių sostinei. Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad atakoje buvo panaudotas mišrus ginkluotės paketas, įskaitant balistines raketas ir „Shahed“ tipo dronus.

    Pastaraisiais mėnesiais Ukraina vis dažniau taikosi į Rusijos energetikos ir kuro logistikos grandines, siekdama didinti ekonominį spaudimą Kremliui ir mažinti Rusijos pajėgumus aprūpinti kariuomenę. Analitikai pabrėžia, kad naftos perdirbimo ir uostų infrastruktūra yra kritinė dėl eksporto pajamų, tačiau tokių operacijų poveikis priklauso nuo realios žalos masto ir remonto galimybių.

  • ES vadovai perspėja: Europos priklausomybė nuo iškastinio kuro gali tapti ginklu karo metu

    ES vadovai perspėja: Europos priklausomybė nuo iškastinio kuro gali tapti ginklu karo metu

    Europos Sąjungos klimato ir gynybos politikos vadovai perspėja, kad priklausomybė nuo importuojamos naftos ir dujų gali tapti rimta saugumo spraga, jei Europoje kiltų platesnio masto karinis konfliktas. Pasak jų, priešiškos valstybės ar tiekimo grandinių sutrikdytojai galėtų pasinaudoti energijos srautais kaip spaudimo priemone.

    Šiuo metu ES didžiąją dalį iškastinio kuro atsiveža iš užsienio: apie 95 proc. naftos ir apie 85 proc. gamtinių dujų, kurias sunaudoja namų ūkiai, transportas ir pramonė. Toks importo mastas, anot Europos Komisijos atstovų, reiškia, kad energetika konflikto metu gali tapti ne tik ekonomikos, bet ir gynybos planavimo klausimu.

    Energetika kaip gynybos rizika

    ES klimato komisaras Wopke Hoekstra pabrėžia, kad net ir taikos metu Europa jau patiria apribojimų bei kainų šuolių, kai tarptautiniai konfliktai išbalansuoja rinką. Jo teigimu, karo ar beveik karo situacijoje energijos ištekliai galėtų būti panaudoti siekiant „užsmaugti“ ekonomiką, trikdyti logistiką ir pramonės pajėgumus.

    „Įsivaizduokite, kas būtų situacijoje, kai esame arti karo arba kare, o kita pusė tuo naudojasi, kad jus užsmaugtų“, – sakė Wopke Hoekstra.

    Gynybos komisaras Andrius Kubilius primena, kad ankstesnė patirtis, kai Rusija ribojo dujų tiekimą reaguodama į Europos paramą Ukrainai, parodė, jog energija gali būti naudojama kaip spaudimo instrumentas. Pasak jo, priklausomybė nuo autoritarinių režimų prekyboje ilgainiui virsta sistemine rizika.

    Kodėl elektrifikacija laikoma sprendimu

    Komisarai akcentuoja, kad energijos perėjimas prie vietinių, mažai taršių šaltinių yra svarbus ne tik klimato tikslams, bet ir strateginiam atsparumui. Kadangi ES neturi didelių iškastinio kuro išteklių, ilgalaikėje perspektyvoje didžiausią reikšmę įgyja atsinaujinanti energetika, branduolinė energija ir kiti Europoje gaminami sprendimai.

    Wopke Hoekstra teigia, kad vien tiekėjų diversifikacija problemos neišsprendžia, nes tai vis tiek palieka Europą priklausomą nuo importo. Jo nuomone, atsparumo pagrindas yra gausi, Europoje pagaminta ir konkurencingos kainos energija, kuri mažintų ekonomikos pažeidžiamumą sukrėtimų metu.

    Vienas svarbiausių instrumentų, apie kurį kalbama Briuselyje, yra spartesnė transporto, šildymo ir pramonės elektrifikacija. Logika paprasta: kuo daugiau sektorių pereina prie elektros, tuo mažesnė bendroji priklausomybė nuo naftos ir dujų, o ribotus skystojo kuro išteklius lengviau nukreipti ten, kur jų neišvengiama prireikia.

    Naujos priklausomybės grėsmė

    Kartu ES vadovai įspėja, kad atsisakant iškastinio kuro svarbu nesukurti naujų vienpusių priklausomybių, ypač nuo kritinių žaliavų ir švarių technologijų tiekimo. Jų vertinimu, energetinė nepriklausomybė turi eiti kartu su pramonės politika, gamybos pajėgumų stiprinimu ir tiekimo grandinių saugumu.

    „Tai darome ne tam, kad vėliau suteiktume kitai valstybei naują svertų rinkinį, kuriuo būtų galima mus spausti“, – sakė Wopke Hoekstra.

    ES institucijos pripažįsta, kad tai ilgas procesas, trunkantis dešimtmečius, tačiau pabrėžia skubą mažinti pažeidžiamumą kuo greičiau. Pastarųjų metų krizės, įskaitant karą Ukrainoje ir įtampas Artimuosiuose Rytuose, Europos energetikos politikoje vis aiškiau susiejo kainų stabilumą, pramonės konkurencingumą ir nacionalinį saugumą.

  • Šiaurės šalių koalicija ragina ES nešvelninti draudimo gręžti Arkties naftą ir dujas

    Šiaurės šalių koalicija ragina ES nešvelninti draudimo gręžti Arkties naftą ir dujas

    Ragina išlaikyti Arkties draudimą

    Šiaurės šalių finansų institucijų, profesinių sąjungų ir klimato mokslininkų koalicija kreipėsi į Europos Komisiją, ragindama nekeisti ES pozicijos dėl naujų naftos ir dujų gręžinių Arkties regione. Atvirame laiške pabrėžiama, kad bet koks draudimo švelninimas didintų tiek aplinkosaugines, tiek saugumo rizikas.

    Koalicija kreipėsi į penkis eurokomisarus, teigdama, kad Briuselis šiuo metu peržiūri Arkties politiką. Pasak autorių, būtent ši peržiūra kelia nerimą, nes gali atverti kelią didesniam iškastinio kuro vaidmeniui jautriausiuose šiauriniuose vandenyse.

    „Jei iš Norvegijos Arkties į Europą tiekiamos naftos ir dujų srautai taptų svarbūs energetiniam saugumui, infrastruktūra būtų patrauklesnis sabotažo taikinys“, – rašoma laiške.

    Aplinkos ir saugumo argumentai

    Laiško autoriai primena, kad ES 2021 metais savo Arkties strategijoje rėmė plataus masto kryptį atsisakyti naujų naftos ir dujų projektų, motyvuodama klimato ir ekosistemų apsauga. Koalicija tvirtina, kad Arktis šyla kelis kartus greičiau nei pasaulio vidurkis, todėl bet koks papildomas pramoninis spaudimas regione didina ilgalaikės žalos tikimybę.

    Ypatingas dėmesys skiriamas Barenco jūrai, kuri laikoma tiek biologiškai svarbia, tiek geopolitiškai jautria. Pasak signatarų, didesnė energetikos infrastruktūros koncentracija šalia Rusijos teritorijos ir Šiaurės jūrų kelio padidintų hibridinių grėsmių scenarijus.

    Arkties gręžiniai neatsakytų į šiandienos krizę

    Koalicija ginčija argumentą, kad Arkties ištekliai galėtų greitai sustiprinti Europos energetinį stabilumą. Laiške teigiama, kad naujų projektų vystymas Norvegijos kontinentiniame šelfe užtrunka apie 13 metų, todėl šiandien patvirtinti telkiniai realiai reikšmingiau prisidėtų tik apie 2040 metus.

    Taip pat keliama ekonominė rizika: laiške remiamasi vertinimais, jog ekonomiškai išgaunamų išteklių Barenco jūroje gali būti gerokai mažiau, nei prognozuojama oficialiai. Be to, pabrėžiama, kad nauji suskystintų gamtinių dujų projektai dažniausiai remiasi ilgalaikėmis, 20–25 metų trukmės pirkimo sutartimis, kurios galėtų stabdyti perėjimą prie klimatui neutralaus ūkio.

    „Efektyviausias būdas stiprinti ilgalaikį ES energetinį saugumą yra spartinti elektrifikaciją ir vietinę atsinaujinančią energiją bei efektyvumą, o ne gilinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro“, – teigiama laiške.

    Tuo metu Norvegijos energetikos bendrovė „Equinor“ viešai palaiko ES Arkties strategijos atnaujinimą ir ragina neįvesti bendro moratoriumo žvalgybai šiaurėje. Europos Komisija savo ruožtu nurodo, kad strategijos atnaujinimas dar ankstyvoje stadijoje, o klimato kaitos ir aplinkos apsaugos tikslai išlieka nepakitę.

  • Ormuzo sąsiauryje – daugėja „šešėlinės flotilės“: nafta ir SGD vis dažniau keliauja į Aziją

    Per Ormuzo sąsiaurį, vieną svarbiausių pasaulio jūrinių koridorių, pastarosiomis savaitėmis vėl juda vis daugiau naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinių. Rinkos dalyviai fiksuoja, kad dalis laivų rizikingą ruožą įveikia sumažindami skaidrumą, o vėliau pasuka Azijos uostų kryptimi.

    Ormuzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Arabijos jūra ir yra kritinis energijos tiekimo mazgas: per jį keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir SGD prekybos dalis. Bet koks įtampos šuolis regione paprastai iš karto atsispindi krovinių draudimo kainoje, laivybos maršrutuose ir energijos žaliavų biržose.

    Pastarojo meto eskalacija tarp regiono valstybių padidino rizikos vertinimus, todėl dalis operatorių ieško būdų tęsti eksportą ir kartu sumažinti dėmesį savo reisams. Viena ryškiausių tendencijų – vadinamosios šešėlinės flotilės augimas, kai naudojami sudėtingesni laivų nuosavybės, valdymo ar reisų duomenų modeliai.

    Tokie laivai neretai kritiniuose taškuose riboja viešai matomą navigacinę informaciją, pavyzdžiui, sumažina automatinės identifikavimo sistemos (AIS) duomenų sklaidą. Tai ne tik apsunkina realaus laiko stebėseną, bet ir didina incidentų jūroje riziką, nes tankioje laivybos zonoje situacinis matomumas yra vienas pagrindinių saugos veiksnių.

    Kas stumia laivus rizikuoti?

    Pagrindinis veiksnys – ekonominis spaudimas išlaikyti stabilų eksportą, kai įprasti maršrutai tampa brangesni ar politiškai jautresni. Persijos įlankos šalims jūrų kelias per Ormuzo sąsiaurį yra praktiškai nepakeičiamas, todėl net ir padidėjus grėsmių lygiui dalis krovinių vis tiek juda.

    Kartu ryškėja ir geopolitinė dimensija: kai kurių krypčių kroviniai, remiantis laivybos rinkos stebėtojų vertinimais, dažniau pasiekia Azijos pirkėjus. Ši kryptis svarbi tiek dėl didelės paklausos, tiek dėl ilgalaikių tiekimo santykių, kurie krizėse paprastai tampa dar reikšmingesni.

    Transporto grandinėje vis dažniau matomi ir tarpininkavimo modeliai, kai laivai valdomi per susijusias logistikos bendroves ar čarterius, o tai leidžia lanksčiau perplanuoti reisus. Tokia praktika pati savaime nėra neteisėta, tačiau skaidrumo mažinimas jautriuose ruožuose kelia papildomų klausimų dėl atitikties, draudimo ir saugos.

    Ką tai reiškia energijos rinkai?

    Rinkos paprastai į Ormuzo sąsiaurio riziką reaguoja greitai, nes šio koridoriaus sutrikdymas gali paveikti tiek fizinius tiekimus, tiek kainodarą. Net ir be realaus blokavimo vien grėsmės padidėjimas gali kelti frachto, draudimo ir finansavimo kaštus, o tai vėliau atsispindi galutinėse energijos kainose.

    Artimiausiu laikotarpiu investuotojai ir importuotojai stebės, ar laivybos srautas išliks stabilus, ir ar regiono šalims pavyks sumažinti įtampą diplomatiniais kanalais. Kuo ilgiau išsilaikys neapibrėžtumas, tuo didesnė tikimybė, kad šešėlinės flotilės praktikos taps ne išimtimi, o vis dažnesniu sprendimu siekiant užtikrinti krovinių judėjimą.

    Laivybos ekspertai atkreipia dėmesį, kad didėjantis tokių reisų skaičius gali stiprinti ir reguliuotojų reakciją, ypač dėl saugumo jūroje ir sankcijų laikymosi. Tai reiškia, kad energijos tiekimo grandinės gali susidurti su dvigubu spaudimu: vienu metu augančia geopolitine rizika ir griežtėjančiais atitikties reikalavimais.

  • Pasauliui gresia naftos tiekimo krizė: IEA perspėja apie Ormuzo sąsiaurio rizikas vasarą

    Pasauliui gresia naftos tiekimo krizė: IEA perspėja apie Ormuzo sąsiaurio rizikas vasarą

    Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) perspėja, kad pasaulinė naftos rinka šią vasarą gali priartėti prie pavojingos ribos, jei tiekimas neatsistatys, o tanklaivių judėjimas per Ormuzo sąsiaurį ir toliau bus ribojamas. Agentūros vadovas Fatih Birol Londone akcentavo, kad dėl užsitęsusios įtampos Artimuosiuose Rytuose rinkos gali patekti į vadinamąją raudonąją zoną.

    Ormuzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos ir naftos produktų transporto koridorių, todėl bet kokie apribojimai ten greitai persiduoda kainoms, draudimo įkainiams ir pristatymo terminams. IEA vertinimu, rizika išauga tada, kai paklausa išlieka aukšta, o tiekimo grandinėje mažėja atsargų amortizavimo galimybės.

    Kas yra raudonoji zona?

    Fatih Birol pabrėžė, kad didžiausias pavojus nebūtinai yra staigus kainų šuolis per kelias dienas, bet nuoseklus atsargų mažėjimas iki lygio, kai rinka tampa itin jautri bet kokiam papildomam sukrėtimui. Tokiu atveju užtenka vieno incidento logistikoje ar gamyboje, kad kainų svyravimai taptų staigūs, o tiekimas kai kuriose rinkose sutriktų.

    „Jei tiekimas negrįš į normą, o tanklaivių judėjimas per Ormuzo sąsiaurį liks smarkiai apribotas, naftos rinka gali atsidurti raudonojoje zonoje“, – sakė Fatih Birol.

    Pasak IEA, papildomą įtampą didina tai, kad dalis valstybių jau naudojo strategines atsargas siekdamos stabilizuoti rinką. Kai strateginiai ir komerciniai rezervai sumažėja, šalys turi mažiau instrumentų greitai sušvelninti kainų šoką ir fizinio tiekimo trūkumus.

    Strateginės atsargos ir infliacijos rizika

    IEA narių šalys pastaraisiais mėnesiais iš strateginių rezervų į rinką yra išleidusios apie 400 milijonų barelių naftos. Tai reikšmingas kiekis pasauliniu mastu, tačiau toks sprendimas turi ribas: atsargų papildymas vėliau gali tapti brangesnis, ypač jei kainos išlieka aukštos.

    IEA vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad aukštesnės naftos kainos tiesiogiai veikia degalų, transporto ir logistikos sąnaudas, o tai persiduoda į platesnį prekių ir paslaugų kainų lygį. Tokia dinamika dažniausiai labiausiai smogia besivystančioms ekonomikoms, kur energijos sąnaudos sudaro didesnę vartojimo krepšelio dalį.

    „Atsargų mažinimas prieš vasaros sezoną ir aukštos naftos kainos didina infliacijos spaudimą bei kelia riziką ekonomikos stabilumui“, – sakė Fatih Birol.

    Ką reikštų ilgalaikiai sutrikimai?

    Ekspertai pabrėžia, kad ilgiau trunkantys sutrikimai gali paveikti ne tik degalų kainas, bet ir tarptautinę prekybą: brangtų laivybos paslaugos, ilgėtų maršrutai, didėtų draudimo ir rizikos kaštai. Kraštutiniu atveju tai gali paveikti ir aviacijos sektorių, nes reaktyvinių degalų kainos yra itin jautrios naftos svyravimams.

    Pasak Fatih Birol, net ir sumažėjus įtampai, karo ar sabotažo paveiktos gavybos, perdirbimo ir logistikos infrastruktūros atstatymas gali trukti mėnesius ar net ilgiau nei metus. Tokie terminai reiškia, kad rinka gali išlikti jautri ir po politinių sprendimų ar paliaubų.

    Tuo pat metu dalis rinkos analitikų įspėja, kad kainų lygis gali greitai pasikeisti, jei konfliktas atsinaujintų arba jei apribojimai Ormuze sustiprėtų. Tokiu scenarijumi būtų didesnė tikimybė tiekimo trūkumams ir staigesniems kainų šuoliams, kurie dažniausiai persiduoda vartotojams per degalines ir šildymo sąskaitas.

  • OKX su ICE pristato naftos „perpetual“ sandorius: NYSE savininkė ragina riboti „Hyperliquid“

    OKX su ICE pristato naftos „perpetual“ sandorius: NYSE savininkė ragina riboti „Hyperliquid“

    Kriptovaliutų birža OKX paskelbė pradedanti bendradarbiavimą su Intercontinental Exchange (ICE) ir planuoja pasiūlyti naftos neribotos trukmės išvestines sutartis, vadinamas „perpetual“ sandoriais. Šie produktai bus susieti su ICE valdomais „Brent“ ir WTI naftos etalonais, kurie plačiai naudojami energijos rinkose kainodarai ir rizikos valdymui.

    „Perpetual“ ateities sandoriai nuo įprastų skiriasi tuo, kad neturi galiojimo pabaigos datos, o jų kaina paprastai palaikoma arti bazinio indekso per finansavimo mechanizmą. Tokie produktai itin paplitę kripto rinkose, tačiau su žaliavomis susieti „perpetual“ sandoriai pastaruoju metu vis aktyviau keliami ir į platesnį prekybos kontekstą.

    „Šis paleidimas suteikia mažmeniniams prekiautojams prieigą prie svarbiausių pasaulio energijos etalonų reguliuojamoje ir skaidrioje aplinkoje. Tai reikšmingas žingsnis į priekį modernizuojant pinigus ir rinkas“, – sakė OKX pasaulinis vadovaujantis partneris Haider Rafique.

    Rinkai šis žingsnis svarbus ir dėl reguliavimo įtampos, kuri pastaraisiais mėnesiais auga dėl vadinamųjų onchain išvestinių produktų platformų. Skelbiama, kad ICE ir CME Group ragina JAV reguliuotojus griežčiau vertinti tokius pasiūlymus, ypač platformą Hyperliquid, argumentuodami, jog greitai augantys žaliavų „perpetual“ sandoriai gali kelti rizikų sisteminei žaliavų, įskaitant naftą, rinkos infrastruktūrai.

    ICE yra ir Niujorko vertybinių popierių biržos (NYSE) patronuojanti įmonė, todėl jos pozicija reguliavimo diskusijose turi papildomą svorį. Praktikoje tai reiškia, kad tradicinės biržos ir kliringo ekosistemos dalyviai siekia aiškesnių ribų, kaip turėtų būti prižiūrimos žaliavų išvestinės priemonės, kai jos platinamos per kripto infrastruktūrą.

    OKX ir ICE iniciatyva rodo, kad rinka juda dviem kryptimis: viena vertus, onchain platformos spartina „perpetual“ produktų plėtrą, kita vertus, tradiciniai žaidėjai bando perkelti panašias priemones į labiau apibrėžtą reguliacinę ir atskaitomybės sistemą. Artimiausiu metu kryptį lems tai, kaip JAV institucijos apibrėš tokių produktų priežiūrą ir kokius reikalavimus taikys žaliavų išvestinėms priemonėms kripto rinkose.

  • Nuo gegužės 25 dienos degalinėse laukia pokyčiai: analitikai prognozuoja kainų kryptį

    Nuo gegužės 25 dienos prasidedančią savaitę degalinėse tikėtini nuosaikūs visų pagrindinių degalų kainų pokyčiai, o labiausiai tikėtina kryptis – lengvas pigimas. Tokią tendenciją numato Lenkijos rinką stebintys analitikai, vertinantys tiek didmeninių kainų, tiek pasaulinių naftos kotiruočių ir valiutų svyravimų įtaką.

    Prognozuojama, kad benzinas su 95 oktanų skaičiumi gali kainuoti apie 1,49–1,52 euro už litrą. Dyzelino kaina, pagal tuos pačius skaičiavimus, turėtų siekti maždaug 1,58–1,61 euro už litrą, o autogazas – apie 0,85–0,87 euro už litrą.

    Vertinant pastarosios savaitės vidurkius, 95 oktanų benzinas brango labiau ir buvo priartėjęs prie maždaug 1,51 euro už litrą ribos. Dyzelino kaina augo nežymiai ir laikėsi apie 1,60 euro už litrą, o autogazas kiek atpigo ir siekė maždaug 0,87 euro už litrą.

    Kodėl kainos gali keistis?

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad degalinių švieslentėse kainos dažniausiai reaguoja į didmeninių kainų pokyčius su tam tikru vėlavimu. Jei didmeninėje rinkoje brangimas trumpalaikis, degalinės dažniau koreguoja kainas atsargiai, ypač kai konkurencija tarp tinklų didelė.

    Pastarosiomis dienomis didmeninės kainos Lenkijos perdirbimo sektoriuje kilo, todėl pardavėjams išaugo sąnaudos. Kartu pabrėžiama, kad skirtumas tarp 95 oktanų benzino ir dyzelino kainų pastaruoju metu akivaizdžiai sumažėjo, lyginant su pavasarį fiksuotais didesniais atotrūkiais.

    Ką tai reiškia vairuotojams?

    Vairuotojams svarbiausia žinia – staigių šuolių artimiausiomis dienomis nesitikima, o kainų pokyčiai greičiausiai bus nedideli. Vis dėlto galutinę kainą konkrečioje degalinėje lems vietinė konkurencija, akcijos ir tinklų sprendimai, todėl skirtinguose miestuose skirtumai gali išlikti juntami.

    Ekspertai taip pat primena, kad degalų kainas trumpuoju laikotarpiu labiausiai veikia naftos rinkos dinamika, perdirbimo maržos ir logistikos kaštai. Dėl to prognozės gali greitai kisti, jei pasaulinėse rinkose pasirodo naujų signalų apie pasiūlos ar paklausos pokyčius.

  • Tarptautinė energetikos agentūra perspėja: vasarą naftos rinka gali priartėti prie raudonos zonos

    Tarptautinė energetikos agentūra perspėja: vasarą naftos rinka gali priartėti prie raudonos zonos

    Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) įspėja, kad pasaulinė naftos rinka artėjant vasarai gali tapti ypač įtempta, jei neatslūgs įtampa Artimuosiuose Rytuose. Agentūros vadovas Fatihas Birolis teigia, kad esant dabartiniams trikdžiams tiekimo grandinėse rinka gali atsidurti vadinamojoje raudonoje zonoje.

    „Galime patekti į raudoną zoną liepą arba rugpjūtį, jei nepamatysime aiškaus situacijos pagerėjimo“, – sakė Fatihas Birolis.

    TEA vertinimu, komerciškai prieinamos naftos atsargos mažėja greičiau nei įprastai ir kai kuriais scenarijais jų gali pakakti tik kelioms savaitėms. Tai didina kainų šuolių riziką, nes rinkai tampa sunkiau sugerti net ir trumpalaikius tiekimo sutrikimus.

    Agentūra atkreipia dėmesį, kad dalį įtampos anksčiau amortizavo koordinuotas strateginių rezervų naudojimas. Tačiau tokia priemonė nėra neribota: strateginiai rezervai skirti ekstremalioms situacijoms, o jų nuoseklus naudojimas mažina „pagalvę“ ateities krizėms.

    Ypatingas dėmesys skiriamas tiekimo maršrutams, kurie priklauso nuo geopolitinės situacijos, įskaitant transportą per Ormuzo sąsiaurį. Bet kokie papildomi trikdžiai šiame regione, pasak TEA, gali greitai persiduoti į didmenines kainas, o vėliau ir į degalų kainas vartotojams.

    Rinkos dalyviai paprastai jautriausiai reaguoja į signalus apie atsargų kritimą ir ribotas galimybes greitai padidinti gavybą. Dėl to didėja kainų nepastovumas: net ir nepasitvirtinus blogiausiam scenarijui, vien rizikos priedas gali kelti naftos ir degalų kainas.

    Analitikai pažymi, kad vasarą paklausa tradiciškai išauga dėl aktyvesnių kelionių ir logistikos apimčių, todėl įtampa pasiūlos pusėje tampa dar labiau matoma. Jei konfliktas regione užsitęstų, o atsargos ir toliau mažėtų, kainų spaudimas gali išlikti ilgiau nei vieną sezoną.

  • „Orlen“ svarsto plėtrą Norvegijoje: naujos naftos ir dujų licencijos bei žinutė dėl energetinio saugumo

    Lenkija siekia ir ateinančiais metais užsitikrinti žaliavų tiekimą iš Norvegijos kontinentinio šelfo, tai pristatydama kaip vieną energetinio saugumo ramsčių. Apie tai vizito Norvegijoje metu kalbėjo Lenkijos energetikos ministras Miłoszas Motyka, pabrėžęs, kad „Orlen“ turi didžiausias kompetencijas gavybos veikloje.

    Ministras taip pat užsiminė, jog Varšuva norėtų aktyviau įtraukti ir kitas energetikos įmones į bendradarbiavimą su Norvegija. Tokia kryptis atspindi platesnę Europos tendenciją po 2022 metais išaugusios priklausomybės rizikų peržiūros, kai dujų ir naftos tiekimo diversifikavimas tapo strateginiu tikslu.

    Naujos licencijos Norvegijos šelfe

    Norvegijos vyriausybė gegužės pradžioje paskelbė kasmetinį TFO 2026 licencijų etapą, skirtą paieškai ir gavybai jau anksčiau ištirtose šelfo teritorijose. Skelbiama, kad leidimai apims 70 naujų blokų Šiaurės jūroje, Norvegijos jūroje ir Barenco jūroje.

    Paraiškas planuojama priimti iki rugsėjo 1 dienos, o licencijų suteikimas numatomas 2027 metų pirmąjį ketvirtį. Tokie terminai įprasti Norvegijos licencijavimo ciklui, o sprendimai paprastai priklauso ir nuo valstybės siekio palaikyti stabilų gavybos lygį, biudžeto pajamas bei darbo vietas.

    „Orlen“ priklausanti bendrovė „Orlen Upstream Norway“ Norvegijos šelfe vykdo gavybą iš 21 telkinio ir turi apie 100 gavybos bei paieškos koncesijų. Ankstesniame licencijų etape bendrovė gavo dalis šešiose naujose paieškos ir gavybos licencijose, todėl rinkoje vertinama, kad ir TFO 2026 gali tapti dar viena proga sustiprinti portfelį.

    „Norvegijos energetikos ministras Terje Aaslandas pabrėžė, kad „Orlen“ buvimas Norvegijos šelfe yra svarbus, ir pridūrė, jog šį buvimą būtų galima dar labiau sustiprinti“, – sakė vizite dalyvavę Lenkijos pusės atstovai.

    Norvegija ir Lenkijos energijos tiekimas

    Norvegijos vaidmenį Lenkijos energetikoje išryškino ir dujų infrastruktūros pokyčiai: nuo 2022 metų norvegiškos dujos į Lenkiją tiekiamos „Baltic Pipe“ dujotiekiu. Skelbiama, kad importas siekia apie 8 mlrd. kubinių metrų per metus ir sudaro maždaug 40 proc. dabartinio šalies suvartojimo.

    Lenkijos energetikos ministerija nurodo, kad Norvegija išlieka viena svarbiausių partnerių: 2025 metais naftos tiekimas iš Norvegijos, ministerijos vertinimu, pasiekė 8,3 mln. tonų ir sudarė apie 33 proc. viso importo. Taip pat teigiama, kad norvegiškų suskystintų gamtinių dujų importas viršijo 3 mln. tonų, arba apie 13 proc. visų SGD tiekimų.

    Praktikoje tai reiškia, kad sprendimai dėl naujų gavybos licencijų Norvegijos šelfe Lenkijai svarbūs ne tik kaip verslo plėtros galimybė „Orlen“, bet ir kaip platesnės tiekimo grandinės dalis. Kuo daugiau stabilios gavybos ir ilgalaikių sutarčių, tuo mažesnė rizika kainų šuoliams bei geopolitiniams trikdžiams, ypač žiemos sezonais.

  • Irakas smarkiai sumažino naftos eksportą per Hormuzo sąsiaurį: ieško alternatyvių maršrutų

    Irakas balandį per Hormuzo sąsiaurį eksportavo apie 10 mln. barelių naftos, pranešė Irako naftos ministerija, kurią citavo regiono žiniasklaida. Palyginimui, prieš karinę eskalaciją Artimuosiuose Rytuose šiuo maršrutu mėnesio srautai siekdavo maždaug 93 mln. barelių.

    Hormuzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kaklelių“, nes juo tradiciškai keliauja reikšminga dalis tarptautinės naftos prekybos. Dėl saugumo rizikų ir sutrikusių tranzito sąlygų Irakas buvo priverstas sumažinti gabenimą iki minimumo.

    Alternatyva – maršrutas per Turkiją

    Siekdamas bent iš dalies kompensuoti apribojimus Hormuzo kryptimi, Irakas atnaujino naftotiekio iš Kirkuko į Džeihaną Turkijoje veiklą. Pasak Irako naftos ministro Basimo Mohammedo Khudairo, šiuo metu per Džeihaną eksportuojama apie 200 tūkst. barelių per dieną.

    „Šiuo metu eksportuojame apie 200 tūkst. barelių per Džeihaną ir planuojame didinti apimtis iki 500 tūkst. barelių“, – sakė Basimas Mohammedas Khudairas.

    Tačiau net ir išplėtus šį maršrutą, jis negali pilnai pakeisti Hormuzo sąsiaurio pajėgumų, todėl Irako eksportas išlieka pažeidžiamas regiono geopolitiniams sukrėtimams. Be to, tiekimo grandinę riboja infrastruktūros būklė, saugumo situacija ir politiniai susitarimai su tranzito šalimis.

    Planai didinti gavybą, bet kliūtys išlieka

    Irakas taip pat ketina tartis su OPEC dėl didesnių gavybos kvotų ir tikisi pasiekti maždaug 5 mln. barelių per dieną gamybos pajėgumą. Visgi pareigūnai pripažįsta, kad parduoti tokį kiekį būtų realu tik stabilizavus padėtį regione ir atstačius patikimus eksporto kanalus.

    Pastarųjų savaičių įtampa siejama su Izraelio ir JAV veiksmais prieš Iraną, po kurių regiono jūrų keliuose išaugo rizikos. Hormuzo sąsiaurio sutrikimai pasaulio rinkoms yra ypač jautrūs, nes jis istoriškai aptarnauja apie penktadalį pasaulinių naftos tiekimų.