CP v2

Tag: Naftos kaina

  • Dyzelino kaina gali perkopti 2,30 euro už litrą: naujas mokestis ir mažesni akcizai neapsaugos

    Naujas mokestis ir pigesni degalai

    Lenkijoje patvirtintas vadinamasis netikėtų pelnų mokestis degalų sektoriui, kurį valdžia pristato kaip priemonę iš dalies finansuoti mažesnius mokesčius degalams ir trumpam pristabdyti kainų kilimą degalinėse. Teoriškai schema paprasta: dalis papildomų įplaukų iš sektoriaus turi kompensuoti biudžeto netektis dėl PVM ir akcizų mažinimo.

    Tačiau praktikoje ši lygtis priklauso nuo to, ko valdžia nekontroliuoja: pasaulinių naftos kainų, perdirbimo maržų ir valiutų kursų. Ekonomistai ir energetikos ekspertai pabrėžia, kad mokesčiai gali tik amortizuoti svyravimus, bet negali užtikrinti stabilios kainos, jei rinka patiria šoką.

    Kiek pinigų planuojama surinkti

    Pagal patvirtintą modelį mokestis taikomas „viršpelniui“ per nustatytą laikotarpį, o tarifas siekia 60 proc. nuo apmokestinamosios bazės. Oficialiuose skaičiavimuose minima, kad biudžetas per visą laikotarpį galėtų gauti apie 920 000 000 eurų, o didžioji dalis įplaukų būtų numatoma anksčiau, dar mokestinių metų eigoje.

    Didžiausiu mokėtoju įvardijamas koncernas „Orlen“, iš kurio tikimasi maždaug 690 000 000 eurų įnašo. Vis dėlto tai yra prognozė, o ne garantija: faktinė suma priklausys nuo to, kaip susiklostys maržos, pardavimo apimtys ir naftos produktų rinkos sąlygos.

    Biudžeto sąskaita gali augti greičiau

    Svarbiausias šios politikos paradoksas tas, kad biudžetas vienu metu ir surenka, ir atiduoda. Mažesni PVM bei akcizai reiškia tiesioginį pajamų sumažėjimą, o kuo brangesni degalai, tuo didesnė tampa ir biudžeto netektis, nes mažinimas taikomas didesnei kainos bazei.

    Viešai skelbiami vertinimai rodo, kad vien mokesčių lengvatos degalams per metus gali kainuoti apie 1 840 000 000 eurų. Tokiu atveju netikėtų pelnų mokestis padengtų tik dalį sąskaitos, o likusi dalis virstų didesniu deficitu arba reikalautų kitų pajamų šaltinių.

    „Valstybė gali laikinai sumažinti kainą per mokesčius, bet negali dekretu nustatyti pasaulinės naftos kainos. Jei įvyks rimtas rinkos šokas, amortizacija greitai baigsis“, – sakė ekonomistas, vertinęs priemonių poveikį biudžetui.

    Kodėl dyzelinas vis tiek gali brangti

    Ekspertai pabrėžia, kad mokestis skaičiuojamas ne nuo viso įmonės pelno, o nuo maržos dalies, viršijančios referencinį lygį. Jei nafta brangtų, bet perdirbimo maržos išliktų santykinai žemos, biudžetas gali nesurinkti tiek, kiek planuota, nors lengvatų kaina išaugtų.

    Kita rizika yra ta, kad net ir surinkus planuotas įplaukas, jos nereiškia automatinio kainų sumažėjimo degalinėse. Galutinę kainą veikia ir logistika, paklausos dinamika, konkurencija, atsargų finansavimo kaštai, o taip pat valiutų kursų svyravimai.

    „Jeigu situacija pasaulinėje rinkoje pablogėtų, vien mokesčių mažinimas vartotojui gali būti beveik nepastebimas, nes dyzelinas vis tiek šoktels iki lygio, atitinkančio daugiau kaip 2,30 euro už litrą“, – sakė energetikos rinką analizuojantis ekspertas.

    Kas galiausiai sumoka už „pigiau“

    Šios priemonės perskirsto kaštus tarp kelių grupių. Dalį jų prisiima degalų įmonės per papildomą mokestį, dalį – biudžetas per mažesnes įplaukas iš PVM ir akcizų, o dalis anksčiau ar vėliau grįžta vairuotojams per kainų korekcijas, kai lengvatos baigiasi arba kai rinka patiria naują šoką.

    Šalia to atsiranda ir šalutiniai padariniai rinkai: brangesnė nafta didina apyvartinio kapitalo poreikį importuotojams ir degalinėms, todėl mažesniems žaidėjams gali būti sunkiau išlaikyti likvidumą. Tai gali skatinti konsolidaciją, kai stipresni rinkos dalyviai išstumia arba perima mažesnius.

    Trumpuoju laikotarpiu mažesnės degalų kainos gali sumažinti infliacijos spaudimą, tačiau ilgalaikį rezultatą lems ne politinis sprendimas, o rinka. Jei naftos kainos išliks aukštos ar kils, valstybė turės rinktis: didinti biudžeto sąnaudas, nutraukti lengvatas arba susitaikyti su nauju kainų lygiu degalinėse.

  • „Orlen“ vėl kelia didmenines degalų kainas: kiek gali brangti benzinas ir dyzelinas?

    Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ po kelių ramesnių dienų didmeninėje rinkoje vėl ryškiau padidino degalų kainas. Toks posūkis dažniausiai gana greitai persiduoda ir į mažmeninę rinką, todėl vairuotojai artimiausiomis dienomis gali pamatyti brangesnes kainas degalinėse.

    Skaičiuojama, kad per savaitę benzino Pb95 didmeninė kaina padidėjo 123 zlotais už kubinį metrą, o Pb98 – 184 zlotais. Perskaičiavus į eurus, tai sudaro maždaug 28 eurus už 1 000 litrų Pb95 ir apie 42 eurus už 1 000 litrų Pb98, todėl poveikis kainai litre gali siekti kelis euro centus, priklausomai nuo mokesčių ir maržų.

    Didmeninės dyzelino kainos pokyčiai išsiskyrė – fiksuotas mažėjimas 41 zlotu už kubinį metrą, arba apie 9 eurais už 1 000 litrų. Vis dėlto analitikai įspėja, kad mažmeninė dyzelino kaina išlieka jautri pasiūlos ir logistikos svyravimams, todėl trumpalaikiai didmeninės kainos kritimai ne visada reiškia atpigimą degalinėse.

    Kas gali daryti įtaką kainoms?

    Degalų kainas regione lemia ne tik vietos perdirbėjų sprendimai, bet ir naftos kainos, euro ir JAV dolerio kursas, sezoninis paklausos augimas bei naftos produktų atsargų pokyčiai. Reikšminga ir tai, kaip sparčiai degalinės atnaujina kainodarą, nes skirtingi tinklai turi nevienodus pirkimo grafikus ir maržų strategijas.

    Papildomą riziką rinkai kelia galimi pasaulinės dyzelino pasiūlos trikdžiai. Jei būtų ribojamas dyzelino eksportas iš JAV, tai galėtų sumažinti pasiūlą tarptautinėje rinkoje ir kilstelėti kainas Europoje, nes JAV yra vienas svarbiausių dyzelino prekybos jūra tiekėjų.

    Kokios kainos prognozuojamos degalinėse?

    Rinkos apžvalgininkai prognozuoja, kad artimiausiomis dienomis benzino Pb95 kainos gali išsilaikyti aukštesniame lygyje, o dyzelino kainos – priartėti prie 9 zlotų už litrą ribos. Perskaičiavus į eurus, 9 zlotai sudaro apie 2,08 euro už litrą, tačiau galutinė kaina priklausys nuo vietos mokesčių ir prekybos antkainių.

    Vairuotojams tai signalas, kad kainų stabilumas gali būti laikinas. Jei didmeninės kainos išliks aukštos, mažmeninė rinka paprastai reaguoja per kelias dienas, o didesni šuoliai dažniausiai matomi savaitės pabaigoje arba prieš intensyvesnius kelionių laikotarpius.

  • Saudo Arabijos vamzdyno gedimas sutrikdė naftos tiekimą Lenkijai: „Orlen“ ieško alternatyvų

    Lenkijos naftos tiekimo grandinė atsidūrė įtampoje po pranešimų apie Saudo Arabijos Rytų–Vakarų naftotiekio sutrikimus. Šis vamzdynas laikomas vienu svarbiausių maršrutų, leidžiančių eksportuoti naftą apeinant strategiškai jautrias jūrų atkarpas, todėl bet koks jo stabdymas iškart kelia riziką tiekimo saugumui regione.

    Didžiausia Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ pastaraisiais metais reikšmingą dalį žaliavos importo siejo su Saudo Arabija. Dėl to laikinas srauto sumažėjimas ar sustojimas gali daryti tiesioginę įtaką tiek perdirbimo planavimui Płocko ir Gdansko naftos perdirbimo gamyklose, tiek atsargų valdymui ir logistikos sprendimams.

    Tiekimo saugumas ir kainų spaudimas

    Pasaulinė naftos rinka išlieka jautri bet kokiems signalams iš Artimųjų Rytų, o infrastruktūros pažeidžiamumas tokiose zonose greitai persiduoda į kainas. Didesnės rizikos laikotarpiais brangsta ne tik pati žaliava, bet ir naftos produktų, ypač dyzelino, gamybos maržos, todėl vartotojai tai pajunta degalinėse.

    Šiame kontekste svarbu tai, kad kalbama ne vien apie ekonominį efektą. Energetikos analitikai pabrėžia, jog strateginių žaliavų tiekimas Europoje vis dažniau vertinamas kaip nacionalinio saugumo klausimas, ypač kai rinkoje daugėja transporto maršrutų trikdžių ir geopolitinių įtampų.

    Ką tai reiškia „Orlen“?

    „Orlen“ atveju didžiausias iššūkis yra užtikrinti nenutrūkstamą žaliavos srautą, kad gamyklos galėtų dirbti stabiliai. Praktikoje tai paprastai reiškia spartesnį alternatyvių krovinių paieškos procesą, platesnį tiekėjų krepšelį ir lankstesnį tanklaivių logistikos planavimą, jei dalis tradicinių maršrutų tampa nepatikimi.

    Net ir turint rezervų, ilgiau trunkantys sutrikimai gali priversti keisti pirkimo strategiją, didinti trumpalaikius pirkimus spot rinkoje ir atidžiau vertinti draudimo bei transporto kaštus. Tokie pokyčiai paprastai didina neapibrėžtumą ir dažnai sutampa su degalų kainų šuoliais, ypač jei tuo pat metu auga paklausa Azijoje.

    Platesnis fonas: auganti paklausa Azijoje

    Naftos kainų dinamikoje vis didesnį vaidmenį vaidina Kinijos importo ciklai. Kai didžiausios pasaulio ekonomikos atnaujina pirkimus po lėtesnio periodo, tai sukuria papildomą spaudimą pasiūlai ir sustiprina kainų augimą, net jei realus fizinis tiekimo sutrikimas trunka ribotą laiką.

    Dėl to situacija, kai vienu metu sutrinka dalis Artimųjų Rytų infrastruktūros ir didėja paklausa Azijoje, rinkai tampa ypač nemaloni. Tokiais laikotarpiais kainų svyravimai gali būti staigūs, o perdirbėjams Europoje tenka spręsti dvigubą uždavinį: užsitikrinti tiekimą ir suvaldyti kaštų šuolius.

    Artimiausiomis savaitėmis pagrindinis klausimas bus vamzdyno veiklos atnaujinimo terminas ir tai, ar regiono infrastruktūrai nekils papildomų grėsmių. Nuo šių faktorių priklausys ir tai, kiek ilgai „Orlen“ bei kiti regiono pirkėjai bus priversti remtis alternatyviais tiekimo sprendimais.

  • Pigūs degalai baigiasi? V4 lyderiai sako, kad biudžetai nebeleidžia dirbtinai mažinti kainų

    V4 šalių vadovai po susitikimo Bratislavoje pripažino, kad valstybės nebegali tęsti plataus masto degalų kainų mažinimo per subsidijas ar administracinį kainų nustatymą. Pasak jų, ilgiau dirbtinai palaikyti mažesnes kainas nebeleidžia biudžetų galimybės ir užsitęsęs neapibrėžtumas pasaulio energijos rinkose.

    Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Magyaras po derybų akcentavo, kad V4 šalys bendru sutarimu neketina eiti keliu, kai valdžia iš viršaus „nuleidžia“ mažesnes degalų kainas. Tai reiškia, kad vartotojams kainų svyravimai labiau priklausys nuo naftos kainų, valiutų kursų, logistikos ir mokesčių, o ne nuo valstybės įsikišimo.

    „Valstybių biudžetai nebeturi galimybių toliau dotuoti ir daryti kainas mažesnes. Sutarėme, kad šia kryptimi nebegalime judėti“, – sakė Peteris Magyaras.

    Ekspertai pabrėžia, kad ilgalaikis degalų kainų kompensavimas dažnai tampa brangiu sprendimu viešiesiems finansams, ypač kai išauga naftos kaina ir importo sąnaudos. Tokios priemonės gali trumpam sumažinti infliacijos spaudimą, tačiau kartu padidina deficitą arba išstumia lėšas iš kitų sričių, pavyzdžiui, gynybos, sveikatos ar infrastruktūros.

    Kas stumia kainas į viršų?

    V4 lyderių retorikoje minėta ir įtampa strateginiuose maršrutuose, kurie daro tiesioginę įtaką naftos tiekimui bei draudimo ir pervežimo kaštams. Kai rinkoje auga rizikos priedas, brangsta žaliava ir galutinė degalų kaina, o valstybėms dar sunkiau „uždengti“ skirtumą subsidijomis.

    Prie kainų prisideda ir vidaus veiksniai: akcizai, pridėtinės vertės mokestis, prekybos antkainiai bei sezoniškumas. Todėl net ir stabilizuojantis naftos kainai galutinė suma degalinėje gali išlikti aukšta, jei kartu didėja mokesčiai ar logistikos sąnaudos.

    Ne tik degalai: energijos kainų klausimas

    Susitikime aptartos ir elektros kainos, kurios Vidurio Europoje išlieka jautri tema dėl pramonės konkurencingumo. Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pabrėžė, kad regione elektros kainos turi mažėti, o bet kokie sprendimai, galintys jas dar labiau didinti, sulauks pasipriešinimo.

    „Energijos kainos šiame regione, įskaitant Lenkiją, turi mažėti. Viskas, kas didintų riziką dar brangesnei energijai, bus blokuojama“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Politikai taip pat užsiminė apie europinius taršos reguliavimo mechanizmus, kurie, jų vertinimu, gali turėti reikšmingą poveikį kainoms namų ūkiams ir verslui. V4 šalys signalizuoja, kad sieks sprendimų, kurie mažintų sąnaudas pramonei ir gyventojams, kartu išlaikant bendrus ES klimato politikos tikslus.

  • Lenkijoje dyzelinas pasiekė istorinį rekordą: kainos degalinėse per savaitę šoktelėjo labiausiai

    Lenkijos degalinėse fiksuotas naujas dyzelino kainos rekordas. Rinkos analitikų skaičiavimais, per savaitę dyzelinas pabrango apie 0,08 euro už litrą, o vidutinė kaina pasiekė maždaug 2,03 euro už litrą.

    Brango ir kiti degalai: benzino 95 vidutinė kaina šoktelėjo apie 0,06 euro iki maždaug 1,83 euro už litrą, o autogazės (LPG) – apie 0,01 euro iki maždaug 0,69 euro už litrą. Analitikai situaciją sieja su brangstančia nafta ir degalų kainų kilimu didmeninėje rinkoje.

    Kas labiausiai kelia kainas?

    Pagrindinės kainų kilimo priežastys – tarptautinė naftos rinkos dinamika ir didmeninių kainų šuoliai, kurie greitai persiduoda mažmenai. LPG atveju papildomą spaudimą daro brangstančios tiekimo sąnaudos ir pasiūlos svyravimai, ypač kai rinkoje išauga paklausa.

    Tokiais laikotarpiais degalinių tinklai dažnai kainas koreguoja greičiau nei vartotojai spėja prisitaikyti, o skirtumai tarp regionų didėja. Vairuotojams tai reiškia ne tik brangesnes keliones, bet ir didesnį spaudimą vežėjų bei logistikos grandinėms.

    Pasibaigus paketo galiojimui – staigus šuolis

    Po to, kai rugpjūčio pabaigoje baigėsi laikinasis paketas CPN, per vieną savaitę benzinas 95 pabrango maždaug 0,25 euro už litrą, o dyzelinas – apie 0,20 euro už litrą. Šis pokytis tapo vienu ryškiausių trumpalaikių brangimų pastaruoju metu.

    Pasak Lenkijos energetikos ministro Miłoszo Motykos, artimiausiu metu kainos neturėtų viršyti maždaug 2,32 euro už litrą ribos, tačiau daug kas priklausys nuo įtampos Artimuosiuose Rytuose ir jos poveikio naftos bei degalų tiekimo grandinėms.

    „Paketas CPN būtų pratęstas, jei būtų įsigaliojęs mokestis nuo energetikos įmonių viršpelnių. Jei būtų priimtas galutinis sprendimas dėl šio teisės akto, galėtume rengti naują apsaugos paketą“, – sakė Miłoszas Motyka.

  • Kuro kainos šoktelėjo po lengvatų pabaigos: benzinas ir dyzelinas brangsta, prognozės niūrios

    Degalinių kainų šuolis per pastarąją savaitę siejamas su pasibaigusia valstybės taikyta laikina mokesčių lengvata. Jai nustojus galioti, benzino litras pabrango daugiau nei 0,20 euro, o dyzelinas – beveik 0,20 euro, rodo rinkos stebėtojų vertinimai.

    Pagrindinis kainų pokyčio veiksnys – pridėtinės vertės mokesčio tarifo grąžinimas nuo 8 proc. iki 23 proc. benzino ir dyzelino produktams. Toks pokytis automatiškai didina galutinę kainą, net jei didmeninės naftos produktų kainos nesikeistų.

    Kainų dinamiką stiprina ir Europoje brangstantys gatavi degalai, kurie tiesiogiai persiduoda į vietinę didmeninę rinką. Analitikai pabrėžia, kad jautrumą didina ir geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, kuri kelia riziką tiekimo grandinėms ir naftos kainų svyravimams.

    „Rugsėjo pradžioje matomas aiškus benzino ir dyzelino kainų augimas – tai pirmiausia susiję su PVM tarifo sugrąžinimu iki 23 proc. ir didėjančiomis gatavų degalų kainomis Europoje“, – teigė rinkos analitikai.

    Prognozės artimiausioms dienoms išlieka nepalankios – minimi tolesni kelių centų augimai už litrą, jei brangimas didmeninėje rinkoje neslops. Didesnė rizika išlieka dyzelinui, kurio kaina pastaraisiais mėnesiais Europoje buvo ypač jautri tiekimo ir paklausos pokyčiams.

    Pagal rinkos prognozes, 95 oktanų benzinas artimiausią savaitę gali kainuoti apie 1,75–1,79 euro už litrą, o 98 oktanų benzinas – apie 1,94–1,98 euro už litrą. Dyzelino kaina, skaičiuojama, gali siekti maždaug 1,95–1,97 euro už litrą, todėl vairuotojams išlaidos toliau augs.

  • Brangsta energija, vėl kyla infliacijos rizika: ką tai gali reikšti paskolų įmokoms ir palūkanoms?

    Pastarosiomis savaitėmis Europoje ir Lenkijoje vėl ryškėja energijos kainų augimo banga: brangsta nafta, gamtinės dujos, šiluma ir elektra. Tai didina riziką, kad infliacija artimiausiais mėnesiais gali pagyvėti, o rinkose stiprėja klausimas, ar centriniai bankai išlaikys griežtą palūkanų politiką.

    Energijos kainas į viršų kelia ne tik sezoninis vartojimas, bet ir geopolitinė įtampa, ypač kai sutrinka ar ribojamas naftos ir dujų tiekimas svarbiais maršrutais. Ši rizika prieš šildymo sezoną tampa jautri ir namų ūkiams, ir verslui, nes didesnės sąskaitos greitai persiduoda į prekių bei paslaugų kainas.

    Infliaciją gali pakurstyti energija

    Energetikos sąnaudos yra vienas greičiausiai į kainas persiduodančių veiksnių, todėl net trumpalaikis dujų ar naftos šuolis gali atnaujinti infliacijos spaudimą. Kartu tai silpnina vartotojų perkamąją galią: daugiau išleidžiama šildymui ir kurui, mažiau lieka kitoms prekėms ir paslaugoms.

    Ekonomistai dažnai išskiria vadinamąjį antrosios bangos efektą, kai pradinis šokas energijos kainose vėliau pasireiškia platesniu kainų augimu per gamybos, logistikos ir paslaugų kaštus. Jei ši grandinė įsitvirtina, infliaciją numalšinti tampa sunkiau, nes kainų kilimas išsiplečia už energetikos ribų.

    Palūkanų normos: kodėl pokyčių galima ir nesulaukti?

    Didėjančios energijos kainos paprastai mažina tikimybę, kad centriniai bankai artimiausiu metu ryšis palūkanų mažinimui. Net jei ekonomikos augimas lėtėja, infliacijos rizika skatina atsargumą: palūkanų mažinimas gali būti atidėtas, kol paaiškės, ar energijos šokas laikinas.

    „Artimiausiu metu palūkanų normų pokyčio tikimybė menka, nes sprendimų priėmėjai pirmiausia vertins, ar energijos kainų šuolis neatsispindės infliacijos rodikliuose“, – sakė ekonomistas.

    Tuo pačiu griežtesnė palūkanų politika turi kainą: brangesnis skolinimasis reiškia didesnę naštą namų ūkiams su kintamomis palūkanomis ir lėtesnę kreditavimo plėtrą. Dėl to centriniai bankai dažnai balansuoja tarp infliacijos suvaldymo ir pernelyg didelio ekonomikos slopinimo.

    Ką tai gali reikšti paskolų įmokoms?

    Paskolų įmokos jautriausios kintamų palūkanų kreditams, kai bazinė palūkanų norma tiesiogiai veikia mėnesinę įmoką. Jei palūkanų mažinimas atidedamas, įmokos gali išlikti aukštesnės ilgiau, net jei vartotojai tikėjosi palengvėjimo.

    Praktikoje įmokų dinamika priklauso ne tik nuo centrinio banko sprendimų, bet ir nuo tarpbankinių palūkanų bei bankų taikomų maržų. Jei rinkos įkainoja didesnę infliacijos riziką, finansavimo kaina gali padidėti ir be formalaus palūkanų normų pakėlimo.

    Namų ūkiams tai reiškia dvigubą spaudimą: augančias energijos sąskaitas ir lėtai mažėjančias arba vis dar aukštas kredito įmokas. Tokia kombinacija paprastai mažina vartojimą ir gali sulėtinti vidaus paklausą, o tai vėliau atsispindi ir ekonomikos rodikliuose.

  • Nobelio laureatas įspėja: reali naftos kaina gali siekti 130–140 dolerių už barelį

    Kas slypi už naftos kainos?

    Nobelio ekonomikos premijos laureatas Paulas Krugmanas perspėja, kad dabartinės naftos kotiruotės gali neatskleisti tikrųjų sąnaudų, su kuriomis susiduria rinka. Jo vertinimu, dėl geopolitinės įtampos ir ribotų pajėgumų naftos produktams perdirbti „efektyvi“ kaina vartotojams gali prilygti maždaug 130–140 JAV dolerių už barelį.

    Ekonomistas akcentuoja, kad riziką didina eskaluojamas konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir galimi sutrikimai viename svarbiausių pasaulio energijos koridorių – Hormūzo sąsiauryje. Būtent per šį maršrutą keliauja reikšminga dalis pasaulinės naftos ir jos produktų srautų.

    Hormūzo sąsiaurio rizika

    Krugmanas atkreipia dėmesį, kad ankstesni suvaržymai regione ne visada sukeldavo tokį staigų kainų šuolį, kokio baimintasi. Tai esą lėmė alternatyvūs maršrutai, sumažėję kai kurių šalių pirkimai ir tai, kad valstybės kurį laiką galėjo remtis strateginėmis atsargomis.

    Tačiau, jo teigimu, pakartotinis rimtas sutrikimas galėtų būti gerokai skausmingesnis, nes atsargų lygis daug kur jau yra mažesnis, o ilgiau trunkančio tiekimo šoko jos nebesugebėtų amortizuoti. Papildomu neapibrėžtumu išlieka išpuoliai prieš laivybą regione, kurie gali branginti transportavimą ir draudimą.

    Ne tik nafta, bet ir perdirbimas

    Ekonomistas pabrėžia, kad vartotojai perka ne žalią naftą, o benziną, dyzeliną, reaktyvinius degalus ir kitus produktus, kuriems būtinas rafinavimas. Todėl itin svarbus tampa ne vien žaliavos kiekis, bet ir pasauliniai perdirbimo pajėgumai, kurie, pasak jo, šiuo metu yra įtempti.

    Krugmanas aiškina, kad rafinavimo grandinėje išaugęs kainų skirtumas tarp žaliavos ir galutinių produktų reiškia didesnę galutinę kainą vairuotojams ir verslui. Jo logika paprasta: jei perdirbimo „priemoka“ išauga, vartotojui degalai kainuoja taip, tarsi pati nafta būtų žymiai brangesnė, net jei biržos grafike tai atrodo ne taip dramatiškai.

    „Svarbiausia tai, kad reali naftos kaina yra didesnė, nei gali atrodyti pagal kotiruotes“, – sakė Paulas Krugmanas.

    Ekonomistas priduria, kad brangesnė energija paprastai greitai persiduoda į platesnę infliaciją: kyla logistikos, gamybos ir paslaugų kaštai. Jei kartu didėja ir prekybos apribojimai ar muitai, poveikis vartojimui ir įmonių sąnaudoms gali sustiprėti, o ekonomikos augimo perspektyvos – suprastėti.

    Anot Krugmano, tai dar nereiškia neišvengiamos krizės, tačiau rizikų balansas artimiausiu metu gali pablogėti, jei geopolitinė eskalacija tęsis. Tokiu atveju rinkos dėmesys grįžtų prie trijų dalykų: tiekimo saugumo, atsargų pakankamumo ir rafinavimo pajėgumų.

  • Naftos kaina nukrito žemiau 100 JAV dolerių ribos: rinkos stebi JAV ir Irano derybas

    Naftos kaina nukrito žemiau 100 JAV dolerių ribos: rinkos stebi JAV ir Irano derybas

    Pirmadienį naftos kainos smuko ir „Brent“ etalono barelis tarptautinėje rinkoje nusileido žemiau psichologiškai svarbios 100 JAV dolerių ribos. Toks judėjimas paprastai signalizuoja pasikeitusius lūkesčius dėl pasiūlos ir geopolitikos, todėl investuotojai atidžiai vertina kiekvieną naują žinią.

    Ankstyvoje prekyboje „Brent“ nafta kainavo apie 91 eurą už barelį, o JAV „WTI“ rūšies nafta – maždaug 85 eurus. Kainų spaudimą stiprino rinkos nuotaikos, kad įtampa gali mažėti, o dalis tiekimo rizikų – pasitraukti iš kainos.

    Kas labiausiai judina kainas

    Rinkos reakciją kurstė žinutės apie JAV ir Irano kontaktus, kuriuos investuotojai sieja su galimu naftos srautų augimu arba bent jau mažesne rizika strategiškai svarbiuose maršrutuose. Didžiausias dėmesys tenka Hormūzo sąsiauriui – vienam svarbiausių pasaulio naftos tranzito kelių, kur bet kokie trikdžiai akimirksniu pakelia kainas.

    Pasak rinkos analitikų, vien lūkesčiai, kad situacija gali tapti labiau prognozuojama, trumpuoju laikotarpiu mažina rizikos priedą naftos kainoje. Tuo pačiu pabrėžiama, kad realūs pokyčiai priklausys nuo politinių sprendimų ir praktinių veiksmų, o ne vien nuo pareiškimų.

    Valiutos ir auksas: investuotojai persidėlioja

    Kartu su naftos pigimu fiksuotas ir JAV dolerio silpnėjimas, o tai dažnai veikia žaliavų rinkas, nes daugelis jų pasaulyje kotiruojamos doleriais. Silpnesnė JAV valiuta paprastai palengvina žaliavų įsigijimą kitų valiutų turėtojams ir gali paskatinti paklausą.

    Tuo pat metu brango auksas, kurį dalis investuotojų vis dar vertina kaip priemonę portfeliui stabilizuoti. Auksas kilo daugiau nei 1 proc., o jo kaina siekė maždaug 4 260 eurų už Trojos unciją, trumpam užkopdama dar aukščiau.

    Ką tai reiškia infliacijai ir palūkanoms

    Naftos kainos yra vienas greičiausiai vartotojams persiduodančių rodiklių, nes veikia degalų, logistikos ir dalies prekių savikainą. Jei pigimas būtų tvaresnis, jis mažintų spaudimą infliacijai, o tai ilgainiui galėtų pakeisti ir lūkesčius dėl centrinių bankų palūkanų normų trajektorijos.

    Vis dėlto rinkos dalyviai primena, kad naftos kainą lemia ne vien geopolitika: svarbūs ir OPEC bei sąjungininkų sprendimai, JAV gavybos tempai, atsargų pokyčiai, paklausos perspektyvos didžiosiose ekonomikose. Todėl trumpalaikiai kritimai gali greitai virsti naujomis bangomis, jei pasikeičia bent vienas iš šių veiksnių.

    Artimiausiu metu investuotojai stebės oficialius pareiškimus dėl JAV ir Irano derybų, naujus duomenis apie atsargas ir signalus iš naftą eksportuojančių šalių. Būtent šių naujienų kryptis lems, ar kritimas žemiau 100 JAV dolerių ribos taps laikinu epizodu, ar naujos tendencijos pradžia.

  • Lenkija linksta pratęsti degalų kainų ribojimą: finansų ministras įspėja apie biudžeto ribas

    Lenkija linksta pratęsti degalų kainų ribojimą: finansų ministras įspėja apie biudžeto ribas

    Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domańskis pranešė, kad degalų kainas mažinantis priemonių paketas greičiausiai bus pratęstas. Sprendimas svarstomas dėl užsitęsusios įtampos Artimuosiuose Rytuose ir jos poveikio naftos kainoms, kuris jau atsispindėjo degalinių švieslentėse.

    Ministras apie tai kalbėjo ekonomikos forume, pabrėždamas, kad Vyriausybė stebi situaciją rinkose ir vertina poreikį išlaikyti reguliavimą. Jo teigimu, pastarosiomis dienomis matyti ženklų, kad „Brent“ rūšies naftos kaina krinta, tačiau neapibrėžtumas išlieka.

    „Paketas „Ceny Paliwa Niżej“ greičiausiai bus pratęstas“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Anot ministro, jei priemonės bus tęsiamos, jos ir toliau būtų pratęsiamos trumpais intervalais, dažniausiai po dvi savaites. Toks modelis, pasak jo, leidžia finansų ministerijai išlaikyti lankstumą ir reaguoti į staigius pokyčius naftos ir degalų didmeninėse rinkose.

    Kartu A. Domańskis priminė, kad priemonės yra brangios valstybės finansams. Jo teigimu, programa mokesčių mokėtojams per mėnesį kainuoja apie 1,6 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 370 mln. eurų, todėl kiekvienas pratęsimas vertinamas ir per biudžeto tvarumo prizmę.

    „Tai nėra mažos sumos, todėl paketą tęsime tiek, kiek reikės, bet turime prisiminti ir biudžeto apribojimus“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Kaip veikia kainų ribojimas?

    Paketas „Ceny Paliwa Niżej“ Lenkijoje įvestas 2026 metais kovo 31 dieną. Jis apima maksimalias degalų kainas degalinėse, kurios apskaičiuojamos pagal formulę, įvertinant vidutinę didmeninę kainą vidaus rinkoje, akcizą, vadinamąjį kuro mokestį, pridėtinės vertės mokestį ir prekybos maržą.

    Maksimalios kainos skelbiamos oficialiame valstybės leidinyje kiekvieną darbo dieną, o įsigalioja nuo kitos dienos po paskelbimo. Jei kainos paskelbiamos prieš nedarbo dienas ar šventes, jos galioja iki artimiausios darbo dienos imtinai.

    Kontrolę vykdo Nacionalinė mokesčių administracija, kuri tikrina, ar degalinės laikosi nustatytų lubų. Už taisyklių nesilaikymą numatytos didelės sankcijos, kurios gali siekti iki 1 mln. zlotų, tai yra apie 230 000 eurų.

    Mokesčiai ir įtaka vartotojams

    Iki 2026 metais gegužės 31 dienos Lenkijoje taip pat galioja papildomos laikinos mokestinės priemonės, skirtos mažinti galutinę kainą vairuotojams. Tarp jų – pridėtinės vertės mokesčio mažinimas degalams nuo 23 iki 8 proc., taip pat akcizo sumažinimas iki žemiausio lygio, kurį leidžia Europos Sąjungos taisyklės.

    Ekonomistų vertinimai dėl tokių priemonių dažnai išsiskiria: vieni akcentuoja infliacijos ir socialinės įtampos mažinimą, kiti – didelę fiskalinę kainą ir riziką, kad reguliavimas iškraipo rinkos signalus. Dėl to Vyriausybei tenka derinti trumpalaikę pagalbą vartotojams su ilgalaikiu biudžeto stabilumu.

    Sprendimas dėl paketo pratęsimo, kaip rodo ministro pasisakymai, priklausys nuo naftos kainų dinamikos, tiekimo rizikų ir biudžeto galimybių. Artimiausios savaitės parodys, ar kritusios didmeninės kainos leis atsisakyti reguliavimo, ar jis taps ilgesnio laikotarpio priemone.