CP v2

Tag: Naftos rinka

  • Energijos kainos vėl kyla: Artimųjų Rytų karas stabdo infliacijos kritimą Europoje

    Infliacijos kryptį keičia energija

    Artimųjų Rytų karas ir su juo susiję tiekimo sutrikimai vėl kelia energijos kainas, o tai stabdo daugiau nei metus Europoje matytą infliacijos lėtėjimą. Tokią tendenciją fiksuoja ir naujausi euro zonos statistikos duomenys, rodantys, kad kainų spaudimas pavasarį atsinaujino.

    Eurostato skelbiamais preliminariais vertinimais, balandį infliacija euro zonoje pakilo iki 3 proc. Sausį ji buvo priartėjusi prie 2 proc. ribos, todėl analitikai energijos brangimą išskiria kaip pagrindinį šio šuolio veiksnį.

    Kur stringa nafta ir dujos?

    Energetikos rinkose didžiausią įtampą kelia svarbiausių jūrinių maršrutų saugumas, ypač Persijos įlankos regione. Dalis pasaulinės naftos prekybos juda siaurais „butelio kakleliais“, o bet kokie trikdžiai greitai atsispindi kainose Europoje.

    Ekonomistai pabrėžia, kad vienas jautriausių taškų yra Ormuzo sąsiauris, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės jūrinės naftos prekybos dalis. Pasaulio bankas yra įspėjęs, kad atakos prieš energetikos infrastruktūrą ir laivybos apribojimai gali sukelti pasiūlos šoką, kuris persiduoda degalų, šildymo ir elektros kainoms.

    Pagal bazinį Pasaulio banko scenarijų, laivyba regione į visiškai įprastą ritmą gali grįžti tik 2026 metų pabaigoje. Tai reiškia, kad energijos ir žaliavų kainų svyravimai dar kurį laiką išliks viena pagrindinių rizikų infliacijai ir ekonomikos augimui.

    Brangesnė energija reiškia brangesnį maistą

    Energetikos brangimas dažnai tampa grandinine reakcija: didėja transporto ir gamybos kaštai, o tai ilgainiui persikelia į platesnį prekių ir paslaugų krepšelį. Ypač jautrus kanalas yra žemės ūkis, nes energija tiesiogiai veikia trąšų, pašarų, perdirbimo ir logistikos kainas.

    Pasaulio bankas savo prognozėse yra nurodęs, kad energijos kainų indeksas šiais metais gali didėti apie 24 proc., o bendras žaliavų kainų indeksas apie 16 proc. Taip pat numatomas ryškesnis trąšų brangimas: prognozuota apie 31 proc. indekso didėjimas, o karbamido kainų kilimas gali siekti iki 60 proc., kas Europoje didina riziką, jog maisto kainos vėl pasuks į viršų.

    „Naujas žaliavų šokas sustabdė dezinflaciją Europoje, o energija vėl tampa pagrindiniu kainų augimo varikliu“, – teigiama Lenkijos ekonomikos instituto analitikų vertinime.

    Ką tai gali reikšti palūkanoms?

    Kylanti infliacija turi tiesioginę reikšmę centrinių bankų sprendimams. Jei kainų augimas įsitvirtina, mažėja tikimybė, kad palūkanos bus greitai mažinamos, nes prioritetu tampa infliacijos sugrąžinimas į tikslinį lygį.

    Lenkijoje, remiantis nacionalinės statistikos duomenimis, metinė infliacija balandį taip pat perkopė 3 proc. Nors kai kurių energijos kainų augimas buvo administraciškai ribojamas, bendras kainų spaudimas rodo, kad centrinis bankas gali neskubėti keisti palūkanų normų.

    Tuo metu euro zonoje rinkos stebi Europos Centrinio Banko signalus dėl artimiausių posėdžių. Dalis analitikų vertina, kad sprendimų kryptis priklausys nuo to, ar energijos kainų šuolis bus laikinas, ar per kelis mėnesius persiduos į platesnę infliaciją.

  • Įtemptas Hormuzo ruožas įveiktas: 1 mln. barelių naftos tanklaivis pasiekė Pietų Korėją

    Įtemptas Hormuzo ruožas įveiktas: 1 mln. barelių naftos tanklaivis pasiekė Pietų Korėją

    Maltoje registruotas naftos tanklaivis „Odessa“ pasiekė Pietų Korėjos vakarinę pakrantę, praplaukęs per strateginį Hormuzo sąsiaurį. Kaip nurodė viena didžiausių šalies naftos perdirbimo bendrovių „HD Hyundai Oilbank“, laivas penktadienio rytą atplaukė į vandenis netoli Seosano uosto miesto.

    Krovinį sudaro 1 000 000 barelių žalios naftos, skirtos perdirbti vienoje didžiausių Pietų Korėjos gamyklų. Toks kiekis, bendrovės vertinimu, sudaro apie 35–50 proc. šalies paros žalios naftos suvartojimo, todėl kiekvienas sėkmingas reisas per Persijos įlankos maršrutus tampa strategiškai svarbus.

    „HD Hyundai Oilbank“ teigia galinti perdirbti iki 690 000 barelių per parą, gamindama dyzeliną, benziną ir naftą chemijos pramonei svarbioms žaliavoms. Pietų Korėja didžiąją dalį naftos tradiciškai importuoja, todėl tiekimo grandinė išlieka jautri geopolitiniams sukrėtimams ir laivybos rizikoms.

    Hormuzo sąsiauris – pasaulinės energetikos mazgas

    Hormuzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energijos „butelio kakliukų“: per jį juda didelė dalis jūra gabenamos naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų. Bet kokie incidentai ar grasinimai riboti laivybą šiame ruože paprastai akimirksniu didina draudimo kaštus, krovinių tarifus ir energijos kainų svyravimus pasaulio rinkose.

    Pietų Korėjai, Japonijai ir kitoms Rytų Azijos ekonomikoms Persijos įlankos maršrutai ypač svarbūs, nes regionas yra vienas pagrindinių tiekėjų. Dėl to energetinio saugumo klausimai čia dažnai sprendžiami ne tik per tiekimo diversifikavimą, bet ir per atsargų kaupimą bei ilgalaikes sutartis.

    JAV ir Irano įtampa didina neapibrėžtumą

    Pastarosiomis savaitėmis įtampą regione dar labiau kursto JAV ir Irano santykių paaštrėjimas. JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė, kad platesnis supratimas su Teheranu vis dar galioja, nors pranešta apie incidentus, kai Hormuzo sąsiauryje taikiniu tapo JAV karo laivai.

    „Jei susitarimas nebus sudarytas nedelsiant, JAV atsakas bus gerokai griežtesnis“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Iranas savo ruožtu susirėmimus apibūdino kaip atsakomąjį veiksmą ir tvirtino, kad konfliktas kilo po esą JAV veiksmų prieš laivus regione. Šios priešpriešos fone rinkos dalyviai ypač akylai stebi, ar nebus ribojamas laivų judėjimas, nes tai galėtų tiesiogiai paveikti tiekimo stabilumą Azijai ir Europai.

    Pietų Korėjos valdžia, siekdama amortizuoti poveikį pramonei ir vartotojams, yra ėmusis priemonių, skirtų suvaldyti kainų šuolius vidaus rinkoje. Tokios priemonės paprastai apima laikinus stabilizavimo mechanizmus ir intervencijas, kai kainų svyravimai tampa pernelyg staigūs.

  • Lenkijoje nuo pirmadienio keisis degalų kainos: kokių benzino ir dyzelino tarifų tikėtis

    Lenkijos degalinėse nuo pirmadienio prognozuojami pastebimi kainų pokyčiai, kuriuos lemia pigesni degalai didmeninėje rinkoje. Analitikų vertinimu, artimiausiomis dienomis vairuotojai dažniau matys nedidelius benzino ir dyzelino kainų mažėjimus, o autogazo tendencija turėtų išlikti palanki pirkėjams.

    Remiantis e-petrol.pl skaičiavimais, kitą savaitę vidutinė benzino Pb95 litro kaina gali svyruoti apie 1,46–1,48 euro, Pb98 apie 1,58–1,60 euro. Dyzelinas, jų vertinimu, gali kainuoti maždaug 1,63–1,66 euro už litrą, o autogazas apie 0,86–0,88 euro.

    Didmena pinga, degalinės reaguoja

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad didmeninėje rinkoje kainos pastaruoju metu traukėsi, o tai paprastai po kelių dienų atsispindi ir degalinėse. Pigimas fiksuojamas tiek benzinui, tiek dyzelinui, todėl didėja tikimybė, kad akcijos ir laikini kainų sumažinimai taps dažnesni.

    Vis dėlto degalų kainų kryptis nėra garantuota vien dėl didmenos. Galutinę kainą degalinėje veikia logistika, atsargų papildymo momentas, konkurencija konkrečiame regione ir mokesčių aplinka, todėl skirtinguose miestuose ar tinkluose kainos gali skirtis.

    Artimieji Rytai išlieka rizikos veiksnys

    Ekspertai pabrėžia, kad degalų kainoms Europoje vis dar didelę įtaką daro geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir su ja susiję naftos bei energijos rinkų svyravimai. Net ir atsiradus politiniams susitarimams, tiekimo atsigavimas dažnai neužtrunka dienų, o gali trukti savaites.

    „Labiausiai tikėtinas scenarijus iki gegužės vidurio yra tolesni nedideli benzino ir dyzelino kainų mažėjimai bei išliekanti autogazo pigimo tendencija“, – sakė e-petrol.pl analitikai.

    Jų teigimu, rinkoje vienu metu susiduria keli veiksniai: vartojamos sukauptos atsargos, artėjant šiltesniam sezonui didėja kelionių ir transporto paklausa, o energijos kainų šuoliai gali didinti logistikos sąnaudas. Dėl to net ir esant pigimo tendencijai kainos gali kisti nevienodai ir su pertraukomis.

  • Prancūzijoje auga įtampa dėl degalų kainų: premjeras ragina „TotalEnergies“ mažinti įkainius

    Prancūzijoje vėl kyla politinės įtampos dėl degalų kainų, o diskusijų centre atsidūrė didžiausias šalies mažmeninės prekybos degalais žaidėjas „TotalEnergies“. Premjeras Sebastien Lecornu viešai paragino bendrovę imtis papildomų veiksmų, kad kainos degalinėse visoje šalyje mažėtų.

    Interviu laikraščiui „La Tribune de Dimanche“ premjeras akcentavo, kad vartotojai tikisi labiau apčiuopiamų sprendimų, ypač tuo metu, kai energijos kainų svyravimai tiesiogiai veikia namų ūkių biudžetus. Jo teigimu, rinkos sąlygos leidžia ieškoti „protingo“ kainų lygio, kuris būtų patrauklesnis vairuotojams.

    Kaip „TotalEnergies“ riboja kainas?

    „TotalEnergies“ Prancūzijoje turi apie 3 400 degalinių, įskaitant savo valdomas ir franšizės principu veikiančias. Dėl tokios apimties bendrovės sprendimai kainų politikoje greitai atsispindi visoje rinkoje.

    Įmonė anksčiau buvo įvedusi viršutines kainų ribas daugelyje degalinių, išimtį taikydama objektams prie automagistralių. Šiuo metu viešai minėti limitai siekia apie 1,99 euro už litrą 95 markės benzino ir apie 2,09 euro už litrą dyzelino, o kai kurie mažmenininkai papildomai taiko nuolaidas, ypač šalia prekybos centrų.

    „Sveikas protas reikalauja dosnaus kainų limito, kuris vėl taptų patrauklus Prancūzijos vartotojams“, – sakė Sebastien Lecornu.

    Kodėl kainos tapo politiniu klausimu?

    Degalų kainos Prancūzijoje yra jautri tema ne tik dėl infliacijos, bet ir dėl socialinės įtampos istorijos: bet koks staigesnis brangimas dažnai greitai persikelia į politinę darbotvarkę. Nors valstybė taiko mokesčius ir gali daryti įtaką per reguliavimą, Prancūzijoje nėra tiesioginės valstybinės mažmeninių degalų kainų kontrolės.

    Ši situacija kursto kritikos bangą iš skirtingų politinių stovyklų. Kairiųjų ir dalies dešiniųjų politikų teigimu, vien savanoriški bendrovių limitai nėra pakankami, jei gyventojai nemato akivaizdaus atpigimo, o bendrovių pelnai išlieka dideli.

    Reaguodami į „TotalEnergies“ finansinius rezultatus, socialistų partijos parlamentarai parengė įstatymo projektą dėl vadinamojo viršpelnių apmokestinimo energetikos bendrovėms. Iniciatyvos šalininkai argumentuoja, kad išskirtinėmis rinkos sąlygomis uždirbti pelnai turėtų labiau prisidėti prie visuomenės interesų.

    Įmonės pelnai ir investicijų planai

    Skelbiama, kad nuo sausio iki kovo pabaigos „TotalEnergies“ pajamos siekė apie 49,5 mlrd. JAV dolerių, tai sudaro maždaug 45,7 mlrd. eurų. Grynas pelnas, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augo apie 40 proc. ir pasiekė 5,4 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 5,0 mlrd. eurų.

    Bendrovės vadovas Patrick Pouyanne yra aiškinęs, kad rezultatams įtakos turėjo vienkartiniai veiksniai, taip pat tarptautinis naftos ir dujų aktyvų portfelis. Įmonė pabrėžia, kad veikla apima daug šalių, todėl finansiniai rodikliai priklauso ne vien nuo Prancūzijos mažmeninės rinkos.

    „TotalEnergies“ taip pat nurodė planuojanti šiemet investicijoms skirti apie 15 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 13,8 mlrd. eurų. Be to, kiekvieną ketvirtį akcijų supirkimui ketinama skirti nuo 750 mln. iki 1,5 mlrd. JAV dolerių, tai sudaro maždaug nuo 690 mln. iki 1,4 mlrd. eurų.

    Kol kas politinis spaudimas rodo, kad diskusijos dėl degalų kainų Prancūzijoje artimiausiu metu neslops. Dėl visuomenės lūkesčių ir biudžeto pajamų balanso valdžiai teks rinktis tarp papildomų mokesčių idėjų, skatinimo priemonių ir derybų su rinkos lyderiais.

  • JAE traukiasi iš OPEC: ką tai reiškia naftos kainoms ir Persijos įlankos vienybei?

    JAE traukiasi iš OPEC: ką tai reiškia naftos kainoms ir Persijos įlankos vienybei?

    Jungtiniai Arabų Emyratai nusprendė pasitraukti iš OPEC, o sprendimas įsigalioja gegužės 1 dieną. Tai vienas ryškiausių signalų, kad Persijos įlankos valstybės vis dažniau renkasi nacionalinius energetikos tikslus, o ne kolektyvinę gavybos kontrolę.

    Pasak analitikų, Abu Dabis ne vienerius metus reiškė nepasitenkinimą gavybos kvotomis, kurios ribojo eksportą, nors šalis investavo dideles sumas į naftos ir dujų sektoriaus pajėgumų plėtrą. Tokia įtampa OPEC viduje siejama su augančia konkurencija dėl rinkos dalies, ypač kai dalis gamintojų turi daugiau laisvų pajėgumų.

    Kas paskatino šį žingsnį?

    Rinkos dalyviai sprendimą vertina kaip pragmatišką bandymą didinti pardavimus ir lanksčiau reaguoti į kainų ciklus. Jungtiniai Arabų Emyratai pastaraisiais metais siekė didesnės manevro laisvės, argumentuodami, kad kvotos nebeatspindi realių investicijų ir planuojamų pajėgumų.

    Energetikos ekspertai pabrėžia, kad OPEC kvotų sistema vis sunkiau suderina skirtingus narių interesus: vieniems svarbiausia aukštesnės kainos, kitiems – apimtys ir ilgalaikė rinkos dalis. Dėl to sprendimas traktuojamas kaip platesnės tendencijos dalis, kai gavybos politika vis labiau nacionalizuojama.

    Koks poveikis naftos kainoms?

    Trumpuoju laikotarpiu didelio kainų šoko rinka gali ir nepajusti, nes kainas lemia ne vien OPEC sprendimai, bet ir geopolitinė rizika, pasaulinė paklausa, JAV skalūnų sektoriaus dinamika bei atsargų lygiai. Vis dėlto ilgalaikėje perspektyvoje tai didina neapibrėžtumą dėl to, kiek efektyviai blokas galės koordinuoti pasiūlą.

    Analitikų vertinimu, didžiausia rizika būtų ne pats pasitraukimas, o galimas domino efektas, jei kitos šalys imtų kelti klausimą dėl kvotų naudos. Tokiu atveju OPEC įtaka galėtų silpnėti, o kainų svyravimai tapti aštresni, nes rinka labiau priklausytų nuo atskirų valstybių sprendimų.

    Persijos įlankos vienybė – naujas išbandymas

    Sprendimas atkreipė dėmesį ir į Persijos įlankos šalių koordinavimo ribas. Nors regionas dažnai siejamas su bendrais saugumo ir ekonominiais interesais, energetikos politikoje matyti skirtingos strategijos, o bendras susitarimas dėl gavybos ne visada sutampa su nacionaliniais prioritetais.

    Tai primena ir ankstesnį Kataro pasitraukimą iš OPEC, kuris sustiprino įspūdį, kad dalis Persijos įlankos valstybių nori mažiau priklausyti nuo tradicinių regioninių formatų. Tikėtina, kad artimiausiu metu regiono lyderiai sieks išlaikyti stabilumą, tačiau įtampa dėl rinkos dalies ir kvotų gali išlikti.

    „Jungtiniai Arabų Emyratai pasirinko plėsti naftos ir dujų gavybą, todėl nebenori savęs riboti kvotomis“, – sakė energetikos rinkos analitikas Billas Farren-Price.

    „Akivaizdžiausia priežastis yra noras eksportuoti daugiau naftos, nes šalies planuojami pajėgumai prasilenkia su jai taikomomis kvotomis“, – sakė Frédéric Schneider.

  • Hormūzo sąsiaurio krizė gali paralyžiuoti prabangių automobilių servisus: tepalų kainos šauna

    Hormūzo sąsiaurio krizė gali paralyžiuoti prabangių automobilių servisus: tepalų kainos šauna

    Dėl įtampos Hormūzo sąsiauryje į rinką persimeta dar vienas, iš pirmo žvilgsnio netikėtas smūgis: sparčiai brangsta ir ima trūkti bazinių alyvų, iš kurių gaminami aukštos klasės variklių tepalai. Analitikai perspėja, kad užsitęsus trikdžiams logistikoje, kai kurių produktų atsargos tiekimo grandinėje gali išsekti per kelias savaites.

    Bazinės alyvos yra pagrindinė žaliava, reikalinga gaminti variklių tepalus ir kitus pramoninius skysčius. Prabangesniems automobiliams ypač svarbios trečios ir ketvirtos grupės bazinės alyvos, įskaitant polialfaolefinus, kurie naudojami sintetinėms alyvoms, atlaikančioms aukštą temperatūrą ir dideles apkrovas.

    „Jei niekas neatplauks, per mėnesį atsargos išseks ir tai tiesiog sumažins gatavų tepalų gamybą“, – sakė „Argus Media“ bazinių alyvų kainodaros vadovė Gabriella Twining.

    Persijos įlankos regionas sudaro reikšmingą pasaulinės trečios grupės bazinių alyvų pasiūlos dalį, o Europa ir JAV iš ten importuoja didelę dalį šios kategorijos produktų. Būtent todėl bet koks gabenimo sutrikimas Hormūzo sąsiauryje greitai atsispindi kainose ir pristatymo terminuose visoje tiekimo grandinėje.

    Rinkos vertinimai rodo, kad trečios grupės bazinių alyvų kainos Šiaurės Europoje nuo konflikto pradžios šoktelėjo beveik dvigubai. Prie spaudimo prisideda ir priverstiniai gamybos bei logistikos ribojimai: dalis gamintojų skelbia force majeure, o kai kurios šalys taiko eksporto apribojimus, siekdamos apsaugoti vidaus rinką.

    „Šiuos istorinius kainų šuolius kažkas turės apmokėti, o tai galiausiai bus perkelta pirkėjui per gatavų tepalų kainą“, – sakė Gabriella Twining.

    Ekspertai pabrėžia, kad bazinės alyvos yra palyginti lėtos apyvartos produktas, todėl grandinėje įprastai būna tam tikras buferis, tačiau užsitęsus trikdžiams, pristatymo laikai ilgėja, o papildymas tampa rizikingas. Tai ypač jautru servisams ir tiekėjams, aptarnaujantiems sportinius bei prabangius automobilius, kuriems neretai reikalingos konkrečios specifikacijos sintetinės alyvos.

    Nepriklausomų tepalų gamintojų atstovai JAV įspėja, kad spaudimas rinkai gali išlikti ilgalaikis, o sąnaudos augs visoje tiekimo grandinėje. Papildoma rizika įvardijami sezoniniai veiksniai, galintys sutrikdyti perdirbimo pajėgumus kituose regionuose, todėl rinkos dalyviai vis dažniau kalba apie būtinybę diversifikuoti tiekimą ir didinti atsargų planavimą.

    Vairuotojams tai gali reikšti dvi praktiškas pasekmes: didesnes alyvos ir aptarnavimo kainas bei mažesnį tam tikrų produktų prieinamumą. Nors alyvos keitimą dalis žmonių linkę atidėti, specialistai primena, kad aukštos galios varikliuose ir sudėtingose hibridinėse sistemose tepimo kokybė yra kritinė ilgaamžiškumui, todėl taupymas netinkamoje vietoje gali baigtis brangiais gedimais.

  • JAV vėl atidėjo sankcijas „Lukoil International“: sprendimas skirtas turto pardavimo deryboms

    Atidėjimas iki gegužės pabaigos

    JAV Iždo departamentas dar kartą pratęsė licenciją, kuri laikinai leidžia vykdyti tam tikras operacijas su „Lukoil International“, valdoma Rusijos naftos grupės „Lukoil“ užsienio aktyvų dalimi. Sprendimas numato atidėjimą iki gegužės pabaigos ir siejamas su galimybe užbaigti turto pardavimo procesą.

    Pagal licencijos logiką, nuo sankcijų taikymo atleidžiami tik tie mokėjimai ir sandoriai, kurie būtini deryboms, sutarčių parengimui ir jų pasirašymui dėl „Lukoil International“ turto perleidimo. Tai reiškia, kad leidimas nėra bendras veiklos tęstinumas, o tik ribotas teisinis „langas“ sandoriui suvaldyti.

    Jau penktas pratęsimas

    Šis pratęsimas yra jau penktas, todėl situacija rodo, kad užsienio aktyvų pardavimas užtrunka ilgiau, nei tikėtasi, o pirkėjo paieška ar reguliaciniai derinimai išlieka sudėtingi. Ankstesniais etapais išimtys buvo taikomos ir su įmone siejamoms degalinių operacijoms, kad būtų galima išvengti staigaus veiklos sustojimo bei turto vertės kritimo.

    Tokios licencijos JAV sankcijų režime dažniausiai naudojamos kaip priemonė kontroliuojamai „išvynioti“ verslo ryšius, kai siekiama sumažinti riziką rinkoms ir užkirsti kelią chaotiškiems atsiskaitymams. Kartu tai leidžia teisėtai užbaigti procesus, kurių staigus nutraukimas galėtų sukelti ilgus teisminius ginčus ar papildomas finansines pasekmes.

    Pirkėjų paieška ir blokuotos ambicijos

    Po to, kai 2025 metais JAV įvedė ribojimus „Lukoil“ struktūroms, viešai minėta, kad susidomėjimą „Lukoil International“ galimu įsigijimu rodė Kipre registruota „Gunvor“. Vis dėlto JAV administracija šį sandorį blokavo, todėl procesas persikėlė į naują derybų etapą.

    Žiniasklaidoje taip pat skelbta, kad potencialiu pirkėju galėtų tapti Austrijos verslininkas Berndas Bergmairas, anksčiau sietas su „MindGeek“. Tuo pat metu kaip galimi interesantai buvo minimi ir kiti rinkos dalyviai, tačiau iki šiol oficialiai užbaigto sandorio nebuvo paskelbta.

    Energetikos rinkai JAV sprendimas reikšmingas tuo, kad jis signalizuoja ne sankcijų švelninimą, o bandymą perleidimą padaryti tvarkingą ir kontroliuojamą. Galutinis rezultatas priklausys nuo to, ar iki nustatyto termino bus pasiektas pirkėjo ir reguliuotojų priimtinas susitarimas.

  • Europa ieško aviacinio kuro JAV ir Nigerijoje: Ormuzo sutrikimai kelia kainas ir riziką skrydžiams

    Europos oro linijos ir aviacinio kuro tiekėjai vis aktyviau ieško papildomų krovinių Jungtinėse Valstijose ir Nigerijoje, nes įprasti srautai iš Persijos įlankos regiono sutriko. Rinka, kaip pabrėžia kainodaros ir logistikos analitikai, vis labiau primena aukcioną, kuriame dėl kiekvieno krovinio tenka konkuruoti su Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono pirkėjais.

    „Societe Generale“ vertinimu, Europos vidutinis paros poreikis siekia apie 1,6 mln. barelių aviacinio kuro. Apie 1,1 mln. barelių paprastai pagaminama vietoje, o maždaug 500 000 barelių tenka importui, kurio istoriškai didelė dalis atkeliaudavo iš Artimųjų Rytų.

    Padėtį labiausiai paaštrino sutrikimai ties Ormuzo sąsiauriu, per kurį iki krizės, banko skaičiavimu, jūra būdavo gabenama apie 360 000 barelių aviacinio kuro per parą. Tai sudarė maždaug 20 proc. pasaulinių jūriniais keliais transportuojamų šio produkto srautų, todėl bet koks apribojimas greitai persiduoda kainoms ir tiekimo grandinėms Europoje.

    Importas persiorientuoja į JAV

    JAV pastaraisiais mėnesiais tampa vienu svarbiausių alternatyvių šaltinių Europai. Remiantis „Societe Generale“ cituojamais duomenimis, JAV aviacinio kuro eksportas balandžio pradžioje buvo šoktelėjęs iki rekordinio maždaug 442 000 barelių per parą lygio, o keturių savaičių vidurkis siekė apie 372 000 barelių per parą.

    Jei anksčiau Europa iš JAV dažniausiai gaudavo apie 30 000–60 000 barelių per parą, dabar srautas, banko vertinimu, išaugo iki maždaug 200 000 barelių per parą. Vis dėlto tai nepadengia viso trūkumo: skaičiuojama, kad tebėra apie 53 proc. įprastų srautų deficitas, arba maždaug 175 000 barelių per parą.

    Argus analitikai akcentuoja, kad problema nėra vien teorinė: laisvo kuro pasaulyje yra, tačiau jo „net iš tolo“ nepakanka, kad greitai pakeistų įprastą tiekimą iš Persijos įlankos. Dėl to Europos pirkėjams tenka varžytis su Singapūru, Australija ir kitomis rinkomis, o tai automatiškai kelia kainas.

    Kainų šuoliai ir grėsmė skrydžiams

    Aviacinio kuro brangimas oro bendrovėms yra viena jautriausių sąnaudų dedamųjų, todėl didesnės kainos dažnai atsispindi bilietuose ir papildomuose kuro mokesčiuose. Vis dėlto analitikai pabrėžia, kad kainų riziką dar galima amortizuoti, o fizinis kuro trūkumas jau reikštų visai kitą, gerokai skausmingesnį scenarijų.

    Tarptautinė energetikos agentūra yra įspėjusi, kad esant užsitęsusiems sutrikimams Europa gali susidurti su situacija, kai atsargų pakaktų tik kelioms savaitėms. Tokiu atveju vien finansinės priemonės, tokios kaip kainų fiksavimas išankstiniais sandoriais, nebeišspręstų problemos, jei realiai nebūtų ką įpilti į lėktuvus.

    Didžiosios Europos rinkos skirtingai priklauso nuo importo: vienose šalyse vietinė gamyba dengia didesnę paklausos dalį, kitose priklausomybė nuo įvežimo itin didelė. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, kaip vienas didžiausių vartotojų regione, reikšmingą dalį poreikio paprastai patenkina importu, todėl tiekimo sutrikimai jai ypač jautrūs.

    Oro linijų reakcija ir „hedging“ ribos

    Oro bendrovės siekia mažinti riziką keliais keliais: užsitikrinti fizines kuro tiekimo sutartis, diversifikuoti pirkimus ir naudoti kainų fiksavimą. Tačiau net ir plačiai taikomas hedging negarantuoja apsaugos, jei rinka susiduria su realiu produkto deficitu ir logistiniu „butelio kakleliu“.

    „Mokėti daugiau už kurą dar yra valdoma, o kuro trūkumas yra egzistencinis klausimas“, – teigiama „Societe Generale“ analitikų vertinime.

    Dalies vežėjų sprendimai rodo, kad taupymo priemonės jau svarstomos praktiškai. Pavyzdžiui, „Lufthansa“ yra pranešusi apie reikšmingą skrydžių planų koregavimą, kurį sieja su poreikiu optimizuoti sąnaudas ir kuro naudojimą, nors bendrovė tikisi iš esmės stabilių tiekimų vasaros sezonui.

    Artimiausiais mėnesiais rinkos dėmesys kryps į tai, ar pavyks išlaikyti stabilų importo srautą iš JAV ir kitų šaltinių, ir ar nesustiprės konkurencija dėl krovinių pasaulinėje rinkoje. Jei sutrikimai ties Ormuzu užsitęstų, spaudimas bilietų kainoms ir skrydžių planavimui Europoje, tikėtina, tik didėtų.