Tag: Naftos rinka

  • TEA: Europoje dyzelinas tebėra 77 proc. brangesnis nei prieš karą, nors naftos pasiūla jau lenkia paklausą

    TEA: Europoje dyzelinas tebėra 77 proc. brangesnis nei prieš karą, nors naftos pasiūla jau lenkia paklausą

    Europos dyzelino kainos išlieka aukštos – jos vis dar yra 77 proc. didesnės nei prieš karą, nors pasaulinė naftos pasiūla pradėjo viršyti paklausą. Tokį vertinimą penktadienį pateikė Tarptautinė energetikos agentūra (TEA).

    Kaip skelbia „Euronews“, agentūra atkreipia dėmesį, kad naftos rinkoje matyti atsargūs pusiausvyros požymiai: po eksporto atsigavimo Persijos įlankos regione pasiūla, tikėtina, viršys paklausą ketvirtąjį metų ketvirtį.

    Vis dėlto TEA pabrėžia, kad būtent dyzelino trūkumas išlieka svarbiausiu rinkos galvosūkiu. Dyzelino pasiūlą riboja tiekimo sutrikimai ir rizikos veiksniai, kurie neleidžia kainoms greitai grįžti į iki karo buvusį lygį.

    Ši situacija aktuali ir vairuotojams, ir verslams, ypač transporto bei logistikos sektoriuje: dyzelino kaina yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių pervežimų bei dalies prekių savikainą Europoje.

    Nafta atpigo, bet dyzelinas brangus

    Pastarosiomis savaitėmis naftos kainos smuko: TEA skaičiuoja, kad „North Sea Dated“ naftos kaina nuo spalio pradžios piko – 136 JAV dolerių už barelį – iki ataskaitos rengimo buvo nukritusi iki maždaug 93 JAV dolerių.

    Per tą patį laikotarpį Europos dyzelino kainos taip pat mažėjo, tačiau gerokai mažiau – TEA nurodo, kad jos smuko 11 proc. ir siekė beveik 180 JAV dolerių už barelį.

    Agentūros vertinimu, toks kainų atotrūkis rodo, kad dyzelino rinka tebėra įtempta, o vien naftos atpigimo nepakanka greitai atstatyti balanso galutinių degalų segmente.

    TEA: didžiausia bėda – dyzelino trūkumas

    TEA teigia, kad dyzelino stygius išlieka „pagrindiniu rinkos rūpesčiu“. Viena priežasčių – besitęsiantys išpuoliai prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą, kurie toliau trikdo šios šalies dyzelino eksportą.

    Prie pasiūlos praradimų prisideda ir nuostoliai Artimuosiuose Rytuose. TEA siūlo sprendimą: artimiausiais mėnesiais greičiau išleisti į rinką avarines dyzelino atsargas, kad būtų sušvelnintas trūkumas, kol atsigaus naftos perdirbimo gamyklų gamyba.

    Tačiau agentūra taip pat įspėja, kad net ir esant gerėjančioms pasiūlos tendencijoms, atsigavimą gali sutrikdyti besitęsiantys išpuoliai prieš laivybą.

    Persijos įlankos eksportas atsigauna, bet dar nepasivijo „prieškarinių“ lygių

    TEA duomenimis, spalį Persijos įlankos naftos eksportas (neskaičiuojant Omano), nepaisant tęsiamų atakų prieš tanklaivius, pasiekė 18,4 mln. barelių per dieną.

    Vis dėlto tai tebėra 26 proc. mažiau nei prieš karą. Labiausiai atsigavo žaliavinės naftos eksportas, o rafinuotų produktų ir suskystintųjų naftos dujų eksportas, TEA vertinimu, išliko maždaug perpus mažesnis nei iki karo.

    TEA teigia, kad pasaulinė naftos pasiūla rugsėjį padidėjo 3 mln. barelių per dieną, o spalį – dar 2,3 mln., pasiekdama 105,4 mln. barelių per dieną. Agentūra prognozuoja, kad ketvirtąjį ketvirtį pasiūla turėtų viršyti paklausą.

    Tuo pat metu pasaulinė naftos paklausa šiemet, TEA prognoze, turėtų mažėti 2,7 mln. barelių per dieną – iki 102,3 mln. barelių per dieną – dėl aukštų degalų kainų ir sutrikusio Persijos įlankos eksporto poveikio vartojimui.

    Paklausos atsigavimas, kaip tikisi TEA, galėtų įvykti 2027 metais, tačiau kelių transporto degalų vartojimas, agentūros vertinimu, didės tik nežymiai – daliai vairuotojų pereinant prie elektromobilių, o automobiliams tampant ekonomiškesniems.

  • „Saudi Aramco“ pelnas III ketvirtį šoktelėjo 34,6 proc. – padėjo naftos kainos ir turto pardavimas

    „Saudi Aramco“ pelnas III ketvirtį šoktelėjo 34,6 proc. – padėjo naftos kainos ir turto pardavimas

    Saudo Arabijos naftos milžinė „Saudi Aramco“ pranešė, kad jos trečiojo ketvirčio grynasis pelnas išaugo 34,6 proc., nors šalies energetikos infrastruktūra pastaruoju metu reguliariai patiria atakas.

    Kaip skelbia „Euronews“, augimą labiausiai palaikė išlikusios aukštesnės naftos kainos ir vienkartinis pelnas, gautas pardavus dalį turto bendroje įmonėje.

    Fone – atsinaujinęs karas Artimuosiuose Rytuose, dėl kurio brango žaliava ir svyravo energijos rinkos. Saudo Arabijai, kurios biudžetas itin priklausomas nuo naftos sektoriaus, tai reiškia ir didesnes pajamas, ir didesnę riziką tiekimo grandinėms.

    Tuo pat metu išpuoliai bei įtampa strategiškai svarbiuose sąsiauriuose apsunkina eksportą ir didina neapibrėžtumą, o tai gali atsiliepti ir pasaulinėms naftos bei degalų kainoms.

    Kas lėmė pelno šuolį

    Bendrovė nurodė, kad trečiąjį ketvirtį grynasis pelnas pasiekė 135,9 mlrd. rialų (32,3 mlrd. eurų). Prieš metus per tą patį laikotarpį jis siekė apie 101 mlrd. rialų (24 mlrd. eurų).

    Rezultate taip pat atsispindėjo 25,9 mlrd. rialų (6,2 mlrd. eurų) siekęs prieaugis, gautas pardavus „PRefChem“ naftos perdirbimo ir naftos chemijos bendros įmonės dalį Malaizijos „Petronas“.

    „Saudi Aramco“ taip pat pateikė pakoreguotą grynąjį pelną: jis siekė beveik 117 mlrd. rialų (27,8 mlrd. eurų). Tai yra 9 proc. daugiau nei prieš metus, tačiau maždaug 7 proc. mažiau nei antrąjį ketvirtį.

    Agentūros „Reuters“ cituojamais duomenimis, rezultatas viršijo 12 analitikų medianinę prognozę – 30,66 mlrd. JAV dolerių (27,3 mlrd. eurų).

    Atakos ir įtampa sąsiauriuose

    Tekste teigiama, kad nuo liepos, kai vėl atsinaujino aktyvūs veiksmai regione, Irano remiami Jemeno husiai reguliariai atakuoja Saudo Arabijos tanklaivius, vamzdynus, saugyklas ir perdirbimo gamyklas, o pastarosiomis savaitėmis smūgiai intensyvėjo.

    Karalystė taip pat susiduria su rizikomis Bab al Mandebo ir Hormūzo sąsiauriuose – tai apsunkina laivybą ir eksportą. Šie maršrutai laikomi vienais svarbiausių pasaulio naftos tiekimui.

    „Saudi Aramco“ vadovas Aminas H. Nasseris perspėjo, kad geopolitinis neapibrėžtumas ir atakos prieš svarbius energetikos objektus ir toliau didina energijos tiekimo krizę bei turi rimtų pasekmių pasauliniam energetiniam saugumui.

    Praėjusį mėnesį husiai pareiškė taikęsi ir į „Saudi Aramco“ būstinę karalystės rytuose. Saudo Arabijos pareigūnai nurodė, kad vienas pastatas toje teritorijoje buvo apgadintas, o du anonimiškumo prašę įmonės darbuotojai AFP teigė, kad buvo pataikytas vienas būstinės bokštų.

    Naftos rinkos svyravimai ir Saudo Arabijos biudžetas

    Nors JAV karinis jūrų laivynas padėjo užtikrinti naftos gabenimą per Hormūzo sąsiaurį, tai nesustabdė rinkos nervingumo. Pirmadienį naftos kainos smuko daugiau nei 7 proc., rinkai sureagavus į ženklus, kad Teheranas ir Vašingtonas atnaujina dialogą.

    Saudo Arabijoje užsitęsęs neapibrėžtumas prisideda prie ekonominių iššūkių. Šalis padidino prognozuojamą 2026 metų biudžeto deficitą iki 245 mlrd. rialų (58,2 mlrd. eurų), tai sudaro 4,9 proc. BVP, nors pradinė prognozė siekė 165 mlrd. rialų (39,2 mlrd. eurų).

    Finansų ministerija taip pat prognozuoja, kad 2026 metais ekonomika trauksis 3,6 proc., o naftos sektoriaus aktyvumas mažės 21,8 proc. Tuo metu Tarptautinis valiutos fondas tikisi, kad metų pabaigoje BVP bus sumažėjęs 3,3 proc. – penkiais procentiniais punktais prasčiau nei liepos prognozėje.

    2027 metais karalystė planuoja deficitą sumažinti iki 191 mlrd. rialų (45,4 mlrd. eurų), kartu tęsdama investicijas į ekonomikos diversifikavimo projektus.

  • Lenkijoje įsigaliojo naujas mokestis: naftos ir degalų koncernams – milijardinės įmokos

    Lenkijoje įsigaliojo įstatymas, įvedantis mokestį nuo vadinamųjų viršpelnų, kuriuos degalų sektoriaus įmonės uždirbs parduodamos skystuosius degalus. Finansų ministerija skaičiuoja, kad biudžetas iš šio mokesčio gali gauti apie 1,2 mlrd. eurų.

    Naujasis reguliavimas numato 60 proc. tarifą viršpelnui, apskaičiuojamam pagal pardavimo pajamų perviršį, palyginti su istorine marža. Mokestis bus taikomas laikotarpiu nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos.

    Pagal įstatymą, atskaitos tašku laikoma 2025 metais fiksuota marža, papildomai didinama 20 proc., o minimali referencinė marža nustatoma 2 proc. Kartu įtvirtintas ir saugiklis daliai rinkos dalyvių: įmonėms, kurios pačios negamina degalų, mokestis negalės viršyti 50 proc. jų grynojo pelno ar grynojo rezultato.

    Lenkijos valdžia sprendimą aiškina kaip reakciją į staigiai išaugusias maržas ir dalies rinkos dalyvių pelnus, kurie, pasak argumentų, sustiprėjo po įtampos Artimuosiuose Rytuose ir naftos tiekimo sutrikimų. Tokiose situacijose vyriausybės dažnai siekia dalį netikėtai išaugusių įplaukų nukreipti vartotojų apsaugai ar viešiesiems finansams.

    Įstatymas taip pat susietas su priemonėmis, skirtomis laikinai mažinti galutines degalų kainas: jis atvėrė kelią dar vienam programos Ceny Paliwa Niżej etapui. Numatoma, kad būtent iš viršpelnių mokesčio gautos pajamos turėtų finansuoti šią kainų mažinimo schemą.

    Finansų ministerija anksčiau yra nurodžiusi, kad pirmosios dvi programos fazės bendrai kainavo apie 1,2 mlrd. eurų. Todėl naujo mokesčio planuojamos įplaukos iš esmės turėtų padengti panašaus masto intervencijos į degalų kainas kaštus, nors galutinis rezultatas priklausys nuo rinkos situacijos ir faktinių įmonių maržų.

  • Lenkija iki lapkričio pabaigos žada parengti naftos ir degalų rezervų atlaisvinimo grafiką

    Lenkija iki lapkričio pabaigos planuoja parengti nacionalinį naftos ir degalų atsargų atlaisvinimo grafiką, kuris būtų derinamas su kitomis valstybėmis. Apie tai žurnalistams kalbėjo energetikos ministras Miłoszas Motyka, pabrėžęs, kad sprendimai dar nėra galutiniai.

    Pasak ministro, šiuo metu vyksta konsultacijos su partneriais, įskaitant kai kurias Šiaurės šalis ir Nyderlandus, siekiant suderinti galimus terminus. Toks koordinavimas svarbus tam, kad atsargų panaudojimas realiai stabilizuotų tiekimą ir kainas regione, o ne taptų vien pavieniu žingsniu.

    „Kalbamės dėl atsargų atlaisvinimo, tačiau šiandien dar neturime patvirtinto grafiko“, – sakė Miłoszas Motyka.

    Ministras taip pat nurodė, kad Lenkija Tarptautinės energetikos agentūros diskusijose yra išsakusi atskirą poziciją dėl rizikų, susijusių su degalų tiekimo grandinėmis ir logistikos poreikiais, ypač kai dalis srautų nukreipiami Ukrainai. Dėl šių priežasčių Varšuva neskuba priimti sprendimo, jei nemato „perteklinės būtinybės“ atsargas naudoti nedelsiant.

    Paklaustas, ar tai reiškia, kad šiemet atsargų atlaisvinimas gali ir neįvykti, ministras teigė, kad kol kas sunku prognozuoti, nes grafikas dar rengiamas. Vis dėlto jis pakartojo, kad iki lapkričio pabaigos planas turėtų būti paruoštas.

    Tarptautinės energetikos agentūra pastaraisiais mėnesiais ne kartą akcentavo koordinuotų strateginių atsargų naudojimo sprendimų svarbą, kai rinkose didėja neapibrėžtumas dėl geopolitinių rizikų ir tiekimo maršrutų. Tokie sprendimai paprastai vertinami kaip trumpalaikė priemonė, skirta amortizuoti kainų šuolius ir užtikrinti tiekimo tęstinumą, kol rinka prisitaiko.

  • Dyzelinas brangs ilgiau, nei tikėtasi: IEA įspėja apie įtampą rinkoje ir smūgį infliacijai

    Dyzelino kainos pasaulyje gali išlikti aukštos ilgiau, nei tikėtasi, o tai didins prekių ir paslaugų savikainą bei palaikys infliaciją. Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) vertina, kad tiekimo grandinės tebėra jautrios konfliktams ir sutrikimams, ypač kai kalbama apie vidutinius distiliatus, kuriems priskiriamas dyzelinas ir reaktyviniai degalai.

    IEA atkreipia dėmesį, kad dyzelinas plačiai naudojamas transporte, pramonėje ir žemės ūkyje, todėl kainų šuoliai greitai persiduoda į ekonomiką. Kai brangsta dyzelinas, dažniausiai kyla ir logistika, statybos bei maisto gamyba, o galutinę kainą anksčiau ar vėliau pajunta vartotojai.

    Kas laiko dyzelino kainas?

    Agentūros vertinimu, pasaulinės dyzelino rinkos įtampa susijusi su tiekimo sumažėjimu iš kai kurių regionų ir ribotomis perdirbimo galimybėmis. Minima, kad dėl užsitęsusių sutrikimų mažėjo atsargos tuo metu, kai jos įprastai turėtų augti, todėl rinka tapo dar jautresnė naujoms rizikoms.

    IEA taip pat prognozuoja, kad pasaulinių perdirbimo pajėgumų atsigavimas metų pabaigoje turėtų pradėti pildyti atsargas, tačiau to gali nepakakti greitai užkamšyti jau susidariusį deficitą. Dėl to dyzelino kainų spaudimas, tikėtina, išliks ir per ateinančius mėnesius.

    Infliacija ir ekonomika: poveikis gali užsitęsti

    IEA pabrėžia, kad aukštos dyzelino kainos turi platesnių pasekmių: didina prekių kaštus, mažina realią perkamąją galią ir slopina ekonominį aktyvumą. Dėl to energijos išteklių kainos tampa ne tik verslo, bet ir ekonominės politikos klausimu.

    „Kai sistemoje toliau senka likę apsauginiai rezervai, neišsprendus konfliktų Artimuosiuose Rytuose naftos rinkos artimiausiais mėnesiais gali patirti didesnius svyravimus, kol 2027 metais susiformuos galutinis perteklius“, – sakė IEA.

    Agentūros skaičiavimais, po nuosmukių laikotarpio pasaulinė naftos pasiūla vėliau turėtų keisti kryptį ir augti, o tai galiausiai galėtų sumažinti įtampą rinkoje. Vis dėlto IEA mato scenarijų, kad dyzelino pasiūlos ir paklausos balansas įtemptas išliks iki 2027 metų pirmos pusės, o ryškesnis palengvėjimas galimas antroje metų pusėje.

    IEA taip pat prognozuoja, kad 2026 metais pasaulinė naftos paklausa turėtų mažėti 2,6 mln. barelių per dieną, o maždaug ketvirtadalis šio kritimo būtų siejamas su dyzelinu. Tuo pat metu agentūra vertina, kad rinkos dalyviai itin atidžiai stebi sprendimus dėl strateginių atsargų panaudojimo ir jų išleidimo tempo, nes tai gali trumpuoju laikotarpiu paveikti kainas.

  • Trumpas po pokalbio su Putinu skelbia: Rusija žada dyzelino tiekimą pasaulinei rinkai

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad telefonu kalbėjosi su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir esą pasiektas susitarimas dėl dyzelino tiekimo į JAV ir pasaulinę rinką. Pasak D. Trumpo, šie srautai turėtų prisidėti prie degalų kainų mažėjimo artimiausiais mėnesiais.

    Politikas nurodė ir konkrečius kiekius: daugiau nei 300 000 tonų dyzelino „nedelsiant“, dar 500 000 tonų lapkritį, o vėliau – papildomą 1 000 000 tonų partiją. Taip pat teigta, kad, priklausomai nuo Rusijos naftos perdirbimo gamyklų techninės būklės, per trumpą laiką galėtų būti patiekta dar iki 3 000 000 tonų.

    Ką reikštų tokie kiekiai rinkai?

    Dyzelinas yra kritiškai svarbus kuras logistikai, žemės ūkiui ir pramonei, todėl jo kainų svyravimai greitai atsispindi tiekimo grandinėse ir infliacijos rodikliuose. Papildomi pasiūlos kiekiai teoriškai gali mažinti kainų spaudimą, tačiau realus poveikis priklauso nuo to, ar tiekimai iš tiesų įvyks, kokiais maršrutais ir kokiomis sąlygomis jie pasieks pirkėjus.

    Pastaraisiais metais naftos produktų rinkas nuolat veikė sankcijų režimai, eksporto ribojimai, laivybos ir draudimo apribojimai, o kainas – ir geopolitinė įtampa bei tiekimo sutrikimai perdirbimo grandyje. Dėl to rinkos dalyviai į politinius pareiškimus dažnai reaguoja atsargiai, kol atsiranda aiškūs fizinių srautų patvirtinimai.

    Trumpo argumentas: kainos turėtų kristi

    D. Trumpas savo žinutėje tvirtino, kad dyzelino kainos turėtų mažėti „rekordiniu tempu“ dėl naujų energijos tiekimų ir, kaip jis teigė, JAV „visiškos kontrolės“ Ormuzo sąsiauryje. Ormuzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energijos tranzito taškų, todėl bet kokios naujienos apie jo saugumą ar įtampą regione gali akimirksniu paveikti naftos ir produktų kainas.

    „Ką tik baigiau nepaprastai sėkmingą pokalbį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kurio metu sutarta, kad Rusija nedelsiant pristatys į Amerikos ir pasaulinę rinką daugiau nei 300 000 tonų dyzelino“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Kol kas viešojoje erdvėje trūksta nepriklausomų patvirtinimų apie konkrečių siuntų grafiką, sutartines sąlygas ir logistiką. Rinkos analitikai paprastai vertina ne vien pažadėtus kiekius, bet ir tai, kaip greitai jie gali būti paversti realiomis tiekimo sutartimis bei ar neatsiras papildomų apribojimų dėl finansavimo, draudimo ar transporto.

  • „Orlen“ vadovas vyksta į Rijadą: WPC Energy Congress vyks raketų grėsmės ir naftos krizės fone

    Rijade prasidedantis WPC Energy Congress šiemet vyksta išskirtinai įtemptame geopolitiniame fone. Į vieną svarbiausių pasaulio naftos ir energetikos renginių vyksta ir „Orlen“ vadovas Ireneuszas Fąfara, o darbotvarkę koreguoja saugumo ir tiekimo grandinių klausimai.

    Organizatoriai skelbia, kad keturias dienas truksiančiame kongrese laukiama iki 25 000 dalyvių. Tradiciškai čia susitinka didžiųjų angliavandenilių bendrovių vadovai, politikos formuotojai ir rinkos analitikai, todėl renginio sprendimai ir signalai dažnai atsispindi kainose bei investicijų planuose.

    Darbotvarkė keičiasi dėl tiekimo rizikų

    Nors kongresas turėjo daugiau dėmesio skirti energijos transformacijai, dekarbonizacijai ir žiedinei ekonomikai, šiemet į pirmą planą kyla energijos išteklių tiekimo saugumas. Tam įtakos turi regiono įtampa ir su ja susiję transporto bei draudimo kaštų šuoliai.

    Situaciją papildomai paaštrino pranešimai apie smūgius Saudo Arabijoje, įskaitant atakas prieš infrastruktūrą Rijade. Tokie įvykiai didina rizikos vertinimą visame Persijos įlankos regione ir verčia rinkos dalyvius labiau akcentuoti atsargų, logistikos ir alternatyvių maršrutų klausimus.

    „Orlen“: tiekimas vyksta, portfelis diversifikuojamas

    „Orlen“ nurodo, kad naftos tiekimas Lenkijai ir kitoms grupės perdirbimo įmonėms vyksta įprastai ir dengia jų poreikius. Bendrovė pabrėžia nuolat stebinti padėtį pasaulinėje žaliavų rinkoje ir prireikus greitai koreguojanti tiekimo struktūrą.

    „Atsižvelgdami į dabartinę situaciją žaliavų rinkoje, papildomai kontraktuojame naftos kiekius Lenkijos, Čekijos ir Lietuvos kryptimis, remdamiesi diversifikuotu portfeliu, įskaitant tiekimą iš Norvegijos, Jungtinės Karalystės, Alžyro ir abiejų Amerikų“, – teigė „Orlen“ atstovai.

    Renginyje „Orlen“ delegacija planuoja dalyvauti diskusijose apie energijos transformaciją ir emisijų mažinimą, taip pat pristatyti biopalivų bei biometano plėtros kryptis. Šios temos regione tampa vis aktualesnės dėl siekio suderinti tradicinių išteklių vaidmenį su klimato tikslais ir technologiniais pokyčiais.

    WPC Energy Congress istorija siekia 1933 metais Londone surengtą pirmąjį susitikimą, o šių metų renginys įvardijamas kaip 25-asis. Vis dėlto šįkart daugiausia dėmesio, tikėtina, teks ne planuotoms ilgalaikėms strategijoms, o tam, kaip energetikos sektorius trumpuoju laikotarpiu suvaldys tiekimo sutrikimų rizikas ir kainų svyravimus.

  • Artėjantis uraganas gali stabdyti JAV pakrantės rafinerijas: ką tai reikštų degalų kainoms

    Rafinerijoms gresia sutrikimai

    JAV link Meksikos įlankos artėjantis uraganas gali laikinai sutrikdyti pakrantės naftos gavybą ir rafinavimo darbus, skelbė CNN. Energetikos rinka į tai reaguoja jautriai, nes dalis infrastruktūros telkiasi būtent šiame regione.

    Didžiausia rizika kyla ne tik dėl audros vėjų, bet ir dėl priverstinių darbuotojų evakuacijų, uostų uždarymų bei elektros tiekimo trikdžių. Net ir trumpi sustabdymai gali paveikti benzino, dyzelino ir reaktyvinių degalų gamybos apimtis.

    Kodėl momentas ypač nepalankus?

    CNN cituoti rinkos analitikai atkreipė dėmesį, kad JAV perdirbimo sektorius pastaruoju metu dirbo dideliu pajėgumu, siekdamas kompensuoti geopolitinių įtampų sukeltus tiekimo svyravimus. Tokiu laikotarpiu bet koks papildomas trikdis tampa skausmingesnis, nes sistemoje lieka mažiau atsarginių pajėgumų.

    Prie spaudimo prisideda ir sumažėję strateginiai naftos rezervai. Pasak CNN, JAV strateginėse atsargose buvo likę apie 280 milijonų barelių, o tai yra žemiausi lygiai nuo 1982 metų, todėl galimybės greitai „amortizuoti“ tiekimo šoką yra ribotesnės.

    Ką daro naftos bendrovės?

    Didžiosios naftos bendrovės, įskaitant „Shell“, „Chevron“ ir „BP“, prevenciškai ėmėsi veiksmų Meksikos įlankoje: evakavo dalį personalo iš jūrinių platformų ir ribojo gavybą. Tokia praktika taikoma siekiant užtikrinti darbuotojų saugumą ir sumažinti avarijų riziką.

    Rafinerijoms ir logistikai poveikis priklausys nuo uragano trajektorijos ir intensyvumo. CNN nurodė, kad prognozėse buvo aptariamas scenarijus, jog audra gali praeiti į rytus nuo Naujojo Orleano, o tai sumažintų smūgį svarbiausiems perdirbimo mazgams, tačiau rizika regione išlieka.

    „Smūgis gali ateiti pačiu blogiausiu momentu per maždaug 25 metus“, – CNN sakė rinkos analitikas Robertas Yawgeris.

    CNN taip pat citavo „Lipow Oil Associates“ vadovą Andy Lipową, kuris vertino, kad rafinerijos prognozuojamoje uragano zonoje sudaro reikšmingą JAV perdirbimo pajėgumų dalį. Jo teigimu, bent daliai gamyklų gali tekti mažinti perdirbimo tempus, o tai tiesiogiai mažina pagamintų degalų kiekį.

    Trumpuoju laikotarpiu tokios naujienos dažnai didina kainų svyravimus didmeninėje rinkoje, o poveikis vartotojams gali pasirodyti per kelias dienas ar savaites, priklausomai nuo sutrikimų masto ir trukmės. Galutinę įtaką degalų kainoms lemia ir tai, kaip greitai atnaujinamas darbas uostuose, vamzdynuose bei terminaluose.

  • Ar įmanoma kuras po 1,20 euro už litrą? Skaičiavimai rodo, kas turėtų nutikti didmeninėje rinkoje

    Diskusijos apie kurą po 1,20 euro už litrą vėl grįžta į viešumą, tačiau tokiai kainai neužtenka vien politinių pažadų ar degalinių sprendimų. Galutinę kainą lemia žaliavinės naftos kaina, degalų didmeninė rinka, mokesčiai ir maržos, o svarbiausias kintamasis dažniausiai yra būtent didmena.

    Pagal Lenkijoje taikomą maksimalios degalų kainos mechaniką, degalinėse galutinė suma siejama su didmenine kaina, prie jos pridedant leistiną maržą ir pridėtinės vertės mokestį. Skaičiavimų logika paprasta: norint matyti 1,20 euro kainą švieslentėje, pirmiausia reikalingas ryškus kritimas didmeninėje grandyje.

    Kokia didmeninė kaina reikalinga?

    Originaliame tekste minima riba yra 5,19 zloto už litrą, kurią, pagal pateiktą skaičiavimo modelį, būtų galima pasiekti tada, jei didmeninė benzino ir dyzelino kaina kristų maždaug iki 4,51 zloto už litrą. Konvertuojant į eurus, tai atitinka apie 1,20 euro galutinę kainą ir apie 1,05 euro didmeninę kainą už litrą.

    Tam, kad didmeninė kaina pasiektų tokį lygį, benzinas turėtų pigti maždaug 1,47 zloto už litrą, o dyzelinas apie 2,43 zloto už litrą. Eurais tai yra apytikriai 0,34 euro benzino ir 0,56 euro dyzelino kritimas didmenoje, lyginant su tekste nurodytomis tuo metu galiojusiomis kainomis.

    Kodėl tai šiandien mažai tikėtina?

    Tekste pabrėžiama, kad naftos ir degalų rinkai didelę įtaką daro geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, kuri tradiciškai didina kainų svyravimus ir rizikos premiją. Kai rinka vertina galimus tiekimo trikdžius, didmeninės kainos paprastai krenta lėčiau arba išvis nekrenta net ir tuomet, kai trumpam atslūgsta paklausa.

    Be to, papildomi veiksniai, tokie kaip atakos prieš perdirbimo infrastruktūrą ar logistikos grandinių sutrikimai, tiesiogiai mažina degalų pasiūlą regione. Tokiais atvejais brangti gali ne tik žaliavinė nafta, bet ir perdirbti produktai, o tai ypač jaučiama dyzelino segmente.

    „Prašau sumažinti kuro kainą iki 5,19 zloto“, – sakė Karolis Navrockis, kreipdamasis į premjerą Donaldą Tuską.

    Praktikoje net ir tada, kai kurioje nors degalinėje trumpam pasirodo ypač žema kaina, ji dažnai būna lokali ir susijusi su konkurencine kova, pasienio specifika ar trumpalaikėmis akcijomis. Visos rinkos mastu tvariai išlaikyti apie 1,20 euro už litrą lygį būtų įmanoma tik esant gerokai žemesnei didmenai ir ramesnei situacijai naftos rinkoje.

    Kol didmeninės benzino ir dyzelino kainos išlieka aukštesnės nei maždaug 1,05 euro už litrą, o geopolitinė rizika pasaulyje nemažėja, scenarijus su 1,20 euro kaina degalinėse išlieka labiau teorinis nei realiai pasiekiamas artimiausiu metu.

  • Dyzelinas Jungtinėje Karalystėje peržengė 2 svarų ribą už litrą: vairuotojai įspėjami dėl naujo rekordo

    Dyzelino kainos Jungtinėje Karalystėje pasiekė naują rekordą: vidutinė litro kaina perkopė 2 svarus. Apie tai pranešė britų vairuotojų organizacija RAC, perspėjanti, kad kol kas nematyti aiškių ženklų, jog brangimas artimiausiu metu sustotų.

    RAC teigimu, tai riba, kurios rinkoje ilgai tikėtasi išvengti, tačiau situaciją toliau kaitina įtampa tarptautinėse energijos tiekimo grandinėse. Dyzelinas Jungtinėje Karalystėje ypač svarbus verslui ir logistikai, todėl kainų šuoliai greitai persiduoda ir į bendrą pragyvenimo kaštų krepšelį.

    Brangimas smogia ir šeimų biudžetams

    Organizacijos skaičiavimu, pripildyti vidutinio šeimyninio automobilio baką dabar kainuoja apie 130 eurų. Tai maždaug 38 eurais daugiau nei laikotarpiu, kai paaštrėjus geopolitinei įtampai po JAV smūgių Iranui prasidėjo staigesnis naftos produktų brangimo etapas.

    Didesnės degalų išlaidos aktualios ne tik individualiems vairuotojams. Dyzelino kainos tiesiogiai veikia vežėjus, pristatymo paslaugas ir viešąjį transportą, todėl įmonės dažniau perskaičiuoja tarifus, o dalis kaštų galiausiai atsiduria galutinėse prekių ir paslaugų kainose.

    Diskusijos dėl degalų rezervų

    Brangimo fone atsinaujino diskusijos dėl strateginių degalų rezervų panaudojimo, kurie paprastai skirti tiekimo sutrikimams sušvelninti. Žiniasklaidoje aptariama, kad Vašingtonas ragina Europos šalis aktyviau naudoti turimas atsargas, siekiant sumažinti spaudimą kainoms pasaulinėse rinkose.

    Vis dėlto Jungtinėje Karalystėje pabrėžiama, kad rezervai pirmiausia yra saugumo priemonė, o ne kainų reguliavimo instrumentas. Vyriausybės atstovai viešai nurodė palaikantys kontaktą su JAV ir Europos Sąjunga bei tikina, kad degalų atsargų pakanka, o tiekimas užtikrinamas iš kelių krypčių.

    Svarbi detalė rinkai yra importo struktūra: reikšminga Jungtinės Karalystės dyzelino importo dalis atkeliauja iš JAV. Tai reiškia, kad bet kokie pokyčiai transatlantinėje prekyboje, logistikos srautų nukrypimai ar staigesni kainų šuoliai didmeninėje rinkoje gali greitai atsispindėti ir degalinėse.

    Rekordai primena 2022 metų krizę

    Ankstesnis dyzelino kainos rekordas Jungtinėje Karalystėje buvo fiksuotas 2022 metų birželį, netrukus po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Tuomet rinką supurtė tiekimo neapibrėžtumas, sankcijų efektas ir staigiai išaugusios naftos kainos.

    Ekspertai paprastai pabrėžia, kad dyzelino kainą lemia ne vien žaliavinės naftos kaina, bet ir perdirbimo pajėgumai, sezoninė paklausa, atsargų lygiai bei geopolitinės rizikos. Dėl šių priežasčių net ir stabilizuojantis vienam veiksniui, galutinė kaina degalinėse gali išlikti aukšta ilgiau, nei tikisi vartotojai.

    RAC ragina vairuotojus stebėti kainų skirtumus tarp skirtingų degalinių ir, jei įmanoma, planuoti pirkimus iš anksto. Tuo pat metu rinkoje laukiama aiškesnių signalų, ar didmeninės kainos pradės slūgti, nes nuo to labiausiai priklausys, ar rekordai taps trumpu epizodu, ar nauja norma.