CP v2

Tag: Naikintuvai

  • Lenkija oficialiai priėmė pirmuosius F-35 „Husarz“: ką reiškia šie naikintuvai ir kiek kainavo

    Lenkija oficialiai priėmė pirmuosius F-35 „Husarz“: ką reiškia šie naikintuvai ir kiek kainavo

    F-35 oficialiai įtraukti į rikiuotę

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos surengė ceremoniją, per kurią oficialiai priėmė naikintuvus F-35A, šalies oro pajėgose pavadintus „Husarz“. Renginys vyko 32-ojoje taktinės aviacijos bazėje Lasko mieste, dalyvaujant aukščiausiems valstybės pareigūnams.

    Ceremonijoje taip pat dalyvavo Lenkijos kariuomenės vadovybė ir svečiai iš užsienio, įskaitant Jungtinių Valstijų atstovus. JAV yra pagrindinė F-35 programos partnerė ir šių orlaivių gamybos bei eksporto sistemos koordinatorė.

    Demonstracinis skrydis virš šalies

    Prieš oficialią dalį keli F-35 surengė demonstracinį skrydį virš Lenkijos, praskrisdami pro kelis simbolinius taškus ir didžiuosius miestus. Tokie skrydžiai dažnai naudojami ne tik visuomenės informavimui, bet ir kaip praktinis pilotų bei antžeminių tarnybų koordinavimo patikrinimas.

    Žiūrovai galėjo stebėti orlaivių praskridimus ir riedėjimą aerodrome, o renginys tapo aiškiu signalu apie Lenkijos oro gynybos ir puolamųjų pajėgumų modernizavimą. Varšuva F-35 įsigijimą įvardija kaip kartos šuolį, panašų į anksčiau įvykusį perėjimą prie F-16.

    Kiek orlaivių įsigyta ir kokia kaina

    Lenkija yra užsakiusi 32 F-35A naikintuvus su mokymo paketu ir papildomais varikliais. Sutartis buvo pasirašyta 2020 metais, o pristatymai pagal planą turėtų būti užbaigti iki 2029 metų pabaigos.

    Skelbta, kad įsigijimas kainavo apie 4,2 mlrd. eurų be mokesčių, perskaičiavus iš viešai nurodytos sutarties vertės JAV doleriais. Iki šių metų pabaigos Lenkija tikisi sulaukti dar dalies orlaivių, kad būtų galima sparčiau plėsti parengtų įgulų ir technikų skaičių.

    Kuo F-35 laikomas 5-osios kartos standartu

    F-35, kurį gamina „Lockheed Martin“, priskiriamas 5-osios kartos naikintuvams dėl kelių esminių savybių: sumažinto radarinio matomumo, pažangios sensorių sistemos ir duomenų sintezės. Praktikoje tai reiškia, kad pilotas mato apjungtą vaizdą iš skirtingų jutiklių, o orlaivis gali veikti sudėtingoje oro gynybos aplinkoje.

    Šiuolaikinėse operacijose vis didesnę reikšmę turi ne vien greitis ar manevringumas, bet ir gebėjimas rinkti, apdoroti bei perduoti informaciją realiu laiku. Dėl to F-35 dažnai vertinamas kaip tinklo centrinio karo platforma, galinti perduoti taikinių duomenis kitiems orlaiviams, priešlėktuvinėms sistemoms ar vadavietėms.

    „F-35 įvedimas į rikiuotę yra strateginis žingsnis, kuris keičia mūsų oro pajėgumų kokybę ir sąveiką su sąjungininkais“, – sakė ceremonijoje dalyvavęs Lenkijos gynybos sektoriaus atstovas.

    Lenkijos sprendimas stiprinti oro pajėgas F-35 kontekste vertinamas ir platesniame regione, kur didėja poreikis greitam situacijos supratimui, oro erdvės kontrolei ir atgrasymo priemonėms. Kartu tai didina ir logistikos, bazavimo infrastruktūros bei personalo rengimo svarbą, nes 5-osios kartos orlaivių eksploatacija reikalauja aukštos parengties visoje sistemoje.

  • F-35 pilotas veteranams lenkams turi vieną patarimą: tai bus didžiausias šuolis iš F-16

    F-35 pilotas veteranams lenkams turi vieną patarimą: tai bus didžiausias šuolis iš F-16

    Pirmieji Lenkijai skirti naikintuvai F-35 jau pasiekė šalį, o tai žymi naują etapą šalies karinių oro pajėgų modernizacijoje. Kartu su nauja technika ateina ir nauji iššūkiai pilotams, kurie įpratę prie F-16 ir dabar pereina prie penktos kartos platformos.

    Apie tai, kuo F-35 skiriasi nuo ankstesnių naikintuvų ir ko tikėtis pereinamuoju laikotarpiu, kalba „Lockheed Martin“ bandymų pilotas Scottas McLarenas, pravarde Shark. Jis su F-35 programa susijęs daugiau nei 16 metų ir dalyvavo tiek ankstyvuose bandymuose, tiek dabartiniuose orlaivių priėmimo skrydžiuose.

    McLarenas pabrėžia, kad naujiems F-35 pilotams svarbiausia ne vien išmokti valdyti kitokį orlaivį, o perprasti kitą mąstymo logiką. Jo teigimu, kabinos ergonomika daugeliu detalių primena F-16, tačiau esminis pokytis slypi tame, kaip greitai ir kokiu mastu pilotas gauna bei panaudoja informaciją.

    Didžiausias skirtumas yra informacija

    F-35 pranašumas dažnai siejamas su mažesniu pastebimumu, tačiau bandymų piloto akimis svarbiausia yra jutiklių duomenų sujungimas į vieną aiškų vaizdą. Vietoj poreikio sekti kelis ekranus ir pačiam apdoroti radaro, elektroninės žvalgybos ar taikymo sistemų duomenis, F-35 daug informacijos apjungia ir pateikia vienoje vietoje.

    „Svarbiausia suprasti, kad F-35 leidžia matyti plačiau nei įprasta, ir tuo naudotis visos misijos metu“, – sakė Scottas McLarenas. Jo teigimu, tai mažina piloto kognityvinę apkrovą ir suteikia daugiau laiko taktiniams sprendimams.

    Toks pokytis ypač svarbus realiomis grėsmės sąlygomis, kai sprendimus reikia priimti sekundžių tikslumu. McLarenas pabrėžia, kad dėl to F-35 gebėjimai panašiai sustiprina tiek mažiau patyrusius, tiek veteranus, nes sistema standartizuoja situacinį suvokimą ir sumažina žmogiškų klaidų riziką.

    Kaip tikrinama, ar F-35 paruoštas

    McLareno dabartinė užduotis yra vykdyti priėmimo skrydžius ir galutinę kokybės patikrą prieš perduodant orlaivius JAV valdžiai, o vėliau ir užsakovams. Jis aiškina, kad kontrolė vyksta per visą gamybos ciklą, tačiau paskutinis etapas ore patvirtina, ar lėktuvas atitinka aiškiai apibrėžtus kriterijus.

    „Negalima perduoti orlaivio, kuris neatitinka nustatytų reikalavimų, net jei pristatymo grafikas labai įtemptas“, – sakė Scottas McLarenas. Pasak jo, aptikus nukrypimų, sprendžiama dėl taisymų ir terminų, tačiau kompromisas kokybės sąskaita neįmanomas.

    Bandymų pilotai tikrina tiek kovinių sistemų veikimą modeliuojant operacines sąlygas, tiek pačios platformos skrydžio parametrus, įskaitant traukos ir masės santykį, valdymo reakcijas ir manevringumo ribas. Taip pat atliekami skrydžiai, kurių metu palaipsniui plečiamos leidžiamos režimų ribos, siekiant patvirtinti saugų darbą visame numatytame diapazone.

    Modernizacija vyksta kartu su programine įranga

    F-35 evoliucija, pasak McLareno, iš esmės susijusi su programinės įrangos atnaujinimais. Per daugiau nei dešimtmetį platforma nuolat gavo naujų funkcijų, o šiuo metu itin daug dėmesio skiriama Block 4 modernizacijai, paremtai TR-3 technologiniu atnaujinimu.

    Šie pokyčiai siejami su didesniu skaičiavimo pajėgumu ir platesne naujų gebėjimų integracija, kuri diegiama etapais. McLarenas teigia jau atlikęs bandymus su dalimi naujų sprendimų ir akcentuoja, kad pilotui svarbiausias rezultatas yra dar geresnis situacinis suvokimas.

    Lenkijai F-35 atsiradimas yra ne tik naujas orlaivis, bet ir ilgas personalo, mokymo, logistikos bei infrastruktūros adaptacijos procesas. Bandymų piloto patarimas pereinantiems pilotams paprastas: kuo greičiau priimti, kad tai ne vien kitas lėktuvas, o kitoks darbo su informacija ir taktika standartas.

  • Ar „Gripen“ gali prilygti F-35: ekspertas paaiškina, kur baigiasi mitai ir prasideda faktai

    Diskusijos, ar švediškas naikintuvas JAS 39 „Gripen“ gali konkuruoti su amerikietišku F-35, pastaruoju metu atsinaujino dėl planuojamų „Gripen“ pristatymų Ukrainai. Viešojoje erdvėje šie lėktuvai dažnai lyginami kaip tariamai panašios klasės, tačiau ekspertai pabrėžia, kad kalbama apie skirtingų kartų platformas.

    „Gripen“ paprastai priskiriamas 4,5 kartos naikintuvams, o F-35 laikomas 5 kartos orlaiviu, sukurtu remiantis mažo pastebimumo, sensorių sujungimo ir tinklinio karo principais. Dėl to tiesioginis „kuris geresnis“ palyginimas dažnai prasilenkia su realiomis užduotimis, kurias šie lėktuvai geriausiai atlieka.

    „Gripen“ reputacija Europoje ilgą laiką rėmėsi paprastesnės eksploatacijos, greitesnio aptarnavimo ir galimybės veikti iš laikinų aerodromų idėja. Švedijos gynybos koncepcijoje numatytas išsklaidytas bazavimas, kai orlaiviai gali kilti ir leistis ne tik tradiciniuose aerodromuose.

    Vis dėlto analitikai pažymi, kad tokios galimybės nėra vien „Gripen“ išskirtinumas. NATO pratybose ne kartą demonstruota, kad ir kiti modernūs Vakarų naikintuvai, įskaitant F-16, F-35 ar „Eurofighter Typhoon“, gali vykdyti operacijas iš nestandartinių ar ribotos infrastruktūros vietų, jei tam paruošiama logistika ir sauga.

    Ne mažiau dažnai kartojamas argumentas apie itin mažą „Gripen“ aptarnaujančio personalo poreikį. Praktikoje net ir laikinos bazės reikalauja ne tik mechanikų, bet ir ginkluotės specialistų, ryšių bei valdymo grandies, žvalgybos ir meteorologijos pajėgumų, taip pat oro gynybos ir apsaugos elementų, todėl personalo mastas paprastai būna gerokai didesnis nei vien kelios technikų komandos.

    „Gripen E/F“ versijose daug dėmesio skiriama radioelektroninei kovai, o gamintojas „Saab“ šias sistemas pristato kaip pažangias ir pritaikytas intensyvaus konflikto scenarijams. Būtent čia viešojoje erdvėje kartais atsiranda supaprastinta išvada, esą pažangi radioelektroninė kova gali prilygti mažo pastebimumo technologijoms.

    Tačiau ekspertai pabrėžia, kad radioelektroninė kova ir mažas pastebimumas yra skirtingos kategorijos. F-35 taip pat turi modernias savisaugos ir trukdžių priemones, perspėjimo apie raketų grėsmes sistemas bei klaidinančius taikinius, bet papildomai remiasi korpuso forma, danga ir sprendimais, mažinančiais aptikimo tikimybę radarais.

    „Teiginiai, kad radioelektroninė kova yra tarsi skaitmeninis nematomumas ir kad ji lenkia F-35 mažo pastebimumo lygiu, yra klaidinantys“, – sakė ekspertas.

    Vienas jautriausių klausimų – kaina. Ankstesnės „Gripen“ versijos ilgai buvo laikomos santykinai ekonomiška alternatyva, tačiau naujesnės modifikacijos, ypač su ginkluote, aptarnavimo paketu, mokymais ir atsarginėmis dalimis, gali priartėti prie brangesnių platformų lygio.

    Remiantis viešai aptariamais skaičiavimais, „Gripen“ paketuose minima orientacinė kaina siekia apie 145 mln. eurų už orlaivį, kai kai kurie F-35A sandoriai su palaikymo paketu vertinami maždaug 197 mln. eurų už vienetą. Analitikai atkreipia dėmesį, kad tokie palyginimai priklauso nuo komplektacijos, mokymų apimties, logistikos trukmės ir ginkluotės, todėl skaičiai nėra tiesiogiai sulyginami.

    Vis dėlto bendras vertinimas išlieka nuosaikus: „Gripen“ laikomas kokybiška kovine platforma, tinkama regioninei gynybai ir operacijoms, ypač Baltijos jūros regione, o Švedijai įstojus į NATO jo vaidmuo Aljanso rytiniame flange išaugo. Tačiau kelti „Gripen“ į tą pačią technologinę lentyną kaip F-35, ekspertų teigimu, nėra pakankamo pagrindo.

    Kalbant apie Ukrainą, akcentuojama, kad svarbiausi veiksniai bus ne vien modelio pasirinkimas, bet ir pilotų rengimo tempas, techninės priežiūros grandinė, atsarginių dalių tiekimas, ginkluotės integracija ir suderinamumas su vakarietiškais valdymo bei žvalgybos sprendimais. Būtent šie elementai dažnai lemia, kaip greitai nauji naikintuvai tampa realiai veikiančia kovine galia.

  • Mitas griūva: kodėl JAS-39 „Gripen“ nėra geresnis už F-35 ir kuo iš tiesų skiriasi šie naikintuvai

    Mitas griūva: kodėl JAS-39 „Gripen“ nėra geresnis už F-35 ir kuo iš tiesų skiriasi šie naikintuvai

    Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje vis dažniau kartojamas teiginys, kad švediškas JAS-39 „Gripen“ kai kuriais aspektais esą pranoksta F-35. Tačiau toks palyginimas dažnai remiasi pavienėmis savybėmis, neįvertinant visos šiuolaikinės oro kovos logikos ir platformų paskirties.

    JAS-39 „Gripen“, kurį gamina „Saab“, yra lengvesnės klasės daugiafunkcis naikintuvas, sukurtas veikti iš išsklaidytų bazių ir būti palyginti nebrangus eksploatacijoje. F-35, kurį gamina „Lockheed Martin“, yra penktosios kartos orlaivis, kurio esmė – mažas pastebimumas, jutiklių sintezė ir darbas tinkle su kitomis pajėgomis.

    Ką reiškia skirtinga filosofija

    „Gripen“ dažnai pristatomas kaip itin praktiškas pasirinkimas šalims, kurios nori lankstaus orlaivio ir paprastesnės logistikos. Tai stiprybė, ypač regionuose, kur svarbus išsklaidymas, greitas aptarnavimas ir galimybė palaikyti parengtį mažesniais resursais.

    Tačiau F-35 kuriamas kitai užduočiai: išgyventi tankioje priešlėktuvinėje aplinkoje, pirmam aptikti taikinius ir perduoti duomenis visai grupei. Šiame modelyje svarbiausia ne vien atskiras manevringumas ar kilimo takas, o informacijos pranašumas ir mažesnė aptikimo tikimybė.

    Keli garsūs argumentai – ir jų ribos

    Vienas populiariausių teiginių – kad „Gripen“ gali kilti ir leistis nuo trumpų ar improvizuotų ruožų, todėl būtų unikalus. Iš tiesų švediška doktrina rėmėsi išsklaidytų bazių sistema, tačiau panašūs bandymai ir pratybinės procedūros Vakarų šalyse taikytos ir kitoms platformoms, tik su aiškiomis sąlygomis.

    Tokio tipo operacijos paprastai reikalauja palankių oro sąlygų, dienos meto, kruopštaus tako paruošimo ir riboto svorio, kad būtų užtikrintas saugus kilimas. Todėl pati galimybė teoriškai naudoti kelių ruožus nereiškia, kad tai automatiškai suteikia esminį pranašumą prieš kitus NATO naikintuvus.

    Kitas dažnai kartojamas argumentas – greitas aptarnavimas ir vadinamasis hot refuel, kai pildant degalus varikliai gali likti įjungti. Tai skamba įspūdingai, tačiau moderniame kare svarbiausia ne vien atskira procedūra, o visa bazės ekosistema: apsauga, ryšiai, oro erdvės valdymas, ginkluotės ir degalų tiekimas, meteorologija.

    Net ir išsklaidytos bazės realybėje remiasi reikšmingu personalu ir logistika. Todėl pasakojimai, kad keli šauktiniai gali užtikrinti pilną kovinį ciklą lauko sąlygomis, dažnai supaprastina tai, kas praktikoje reikalauja gerokai didesnės infrastruktūros.

    Elektroninė kova ir mažas pastebimumas

    Naujesnės „Gripen“ E/F versijos stipriai akcentuoja elektroninės kovos priemones, įskaitant trukdymą, apgaulingų taikinių formavimą ir pažangius signalų apdorojimo sprendimus. Tai realiai didina išgyvenamumą ir gali būti svarbus pranašumas prieš senesnių kartų platformas, ypač jei jos modernizuotos tik iš dalies.

    Vis dėlto šiuo aspektu esminis skirtumas tas, kad F-35 sujungia elektroninę kovą su konstrukciniu mažo pastebimumo sprendimu ir jutiklių sinteze vienoje sistemoje. Tai nėra vien papildomos trukdymo priemonės: mažesnis aptikimo nuotolis ir tikslesnis situacijos vaizdas gali pakeisti visą susidūrimo dinamiką dar iki realaus kontakto.

    „Kalbėti, kad elektroninės priemonės pačios savaime paverčia naikintuvą nematomu, yra klaidinantis supaprastinimas“, – sako buvę Vakarų gynybos sektoriaus konsultantai, vertinantys modernių naikintuvų pajėgumus ir jų integraciją į bendrą oro gynybos sistemą.

    Galiausiai, penktosios kartos platformos vertė dažnai atsiskleidžia ne pavienėje dvikovoje, o jungtinėse operacijose. F-35 buvo projektuotas kaip tinklo mazgas, kuris renka, filtruoja ir dalijasi duomenimis, o tai suteikia pranašumą visai grupei, ne tik vienam pilotui.

    Kainos argumentas taip pat dažnai pateikiamas be konteksto, nes į sutartis paprastai įeina skirtingi paketai: apmokymai, atsarginės dalys, amunicija, logistika, simuliatoriai ir priežiūros infrastruktūra. Vien tik vieneto kaina, ištraukta iš bendros sutarties, ne visada leidžia sąžiningai palyginti, kas iš tiesų perkama.

    „Gripen“ išlieka stiprus pasirinkimas šalims, kurioms reikia universalaus ir palyginti kompaktiško naikintuvo, ypač jei prioritetas – greitas parengimas ir veikimas regioninėse užduotyse. Tačiau teiginiai, kad jis apskritai yra geresnis už F-35, dažniausiai ignoruoja tai, kad šie orlaiviai sukurti skirtingoms grėsmėms ir skirtingai karo logikai.

  • Švedija siunčia Ukrainai 16 „Gripen“ naikintuvų: atskleidė, kiek jų planuojama iki 150

    Švedija siunčia Ukrainai 16 „Gripen“ naikintuvų: atskleidė, kiek jų planuojama iki 150

    Švedija paskelbė sprendimą perduoti Ukrainai naikintuvus „Gripen“, kurie, Stokholmo vertinimu, gali reikšmingai sustiprinti šalies oro gynybą ir aviacijos pajėgumus tiek artimiausiu metu, tiek ilgalaikėje perspektyvoje. Sprendimas pristatytas kaip politinis ir karinis lūžis po ilgiau nei metus trukusių diskusijų.

    Skelbiama, kad Ukraina turėtų gauti 16 naudotų, tačiau pilnai operacinių „Gripen“ C/D. Pristatymų pradžia siejama su 2026 metų pradžia, o ukrainiečių pilotų ir technikų rengimas jau vyksta, kad orlaiviai būtų integruoti kuo greičiau.

    „Tai realus žingsnis, kuris gali pakeisti Ukrainos galimybes ore, jei bus užtikrintas spartus parengimas ir logistikos grandinės“, – sakė karo aviacijos ekspertas Andrij Charuk.

    „Gripen“ – Švedijos bendrovės „Saab“ sukurta platforma, projektuota veikti sudėtingomis sąlygomis prieš stipresnį priešininką. Šio tipo naikintuvai garsėja galimybe kilti iš trumpų takų ir net nuo kelių atkarpų, greitu perapginklavimu ir santykinai mažais logistinio aptarnavimo reikalavimais.

    Ukrainai tai ypač aktualu dėl nuolatinių smūgių aerodromams ir būtinybės dažnai perdislokuoti techniką. Tokios savybės gali leisti lanksčiau planuoti oro operacijas ir geriau išlaikyti aviaciją kovinėje parengtyje.

    Dideliu pranašumu laikoma ir ginkluotės integracija. „Gripen“ gali naudoti ne tik įprastas oras–oras raketas, bet ir didesnio nuotolio „Meteor“, kurią NATO šalyse vertina kaip vieną pažangiausių šios klasės sprendimų.

    Ekspertai pabrėžia, kad didesnis „Meteor“ nuotolis ir modernios taikinių aptikimo bei valdymo sistemos teoriškai leistų ukrainiečių pilotams efektyviau kovoti su priešo orlaiviais dar iki priartėjant prie artimo kontakto zonų. Tačiau realus efektas priklausys nuo to, kiek greitai bus parengtos įgulos, suderintos procedūros ir užtikrintos atsarginių dalių tiekimo grandys.

    Lygiagrečiai Švedija atveria Ukrainai kelią svarstyti modernesnes „Gripen“ E/F versijas, kurios turi AESA radarus, sustiprintas elektroninės kovos priemones ir didesnį kovinį potencialą. Viešai minimi ir Ukrainos tikslai ilgainiui turėti gerokai didesnį parką, kai kuriais vertinimais – iki 100–150 orlaivių, nors toks skaičius reikštų ilgametį finansavimo, gamybos ir mokymo maratoną.

    Vis dėlto išlieka ir praktiniai iššūkiai. Ukraina jau įsisavina vakarietiškas platformas, įskaitant F-16, o skirtingų tipų naikintuvai reiškia atskiras techninės priežiūros sistemas, skirtingus mokymus, atsarginių dalių sandėlius ir ginkluotės integracijos darbus.

    Dėl to karinės planavimo grandys akcentuoja, kad lemiamas veiksnys bus ne vien orlaivių skaičius, bet ir integracijos tempas. Jei mokymas, infrastruktūra ir logistika bus suderinti, „Gripen“ gali tapti dar viena svarbia grandimi stiprinant Ukrainos oro erdvės kontrolę ir atgrasymą.

  • Oro pavojus Lietuvoje: radarai fiksuoja drono požymių objektą, NATO naikintuvai pakelti

    Oro pavojus Lietuvoje: radarai fiksuoja drono požymių objektą, NATO naikintuvai pakelti

    Kas pranešta apie grėsmę

    Institucijos pranešė apie suaktyvintą oro pavojaus režimą, kai radarų duomenys parodė drono požymių turinčio objekto judėjimą. Vertinama, kad objektas gali būti Lietuvos oro erdvėje arba yra didelė tikimybė, jog į ją įskris.

    Pagal pateiktą informaciją į galimą taikinį nukreipti NATO oro policijos naikintuvai. Tokiais atvejais pagrindinis tikslas yra kuo greičiau identifikuoti objektą, įvertinti jo keliamą riziką ir, jei reikia, imtis neutralizavimo priemonių.

    Ką reiškia raudonas lygis

    Gyventojams akcentuojama, kad raudonas lygis siejamas su realia arba labai tikėtina grėsme: objektas jau yra oro erdvėje arba gali į ją įskristi ir kelti pavojų. Praktikoje tai reiškia, kad situacija laikoma dinamiška, o nurodymai gali būti atnaujinami priklausomai nuo objekto trajektorijos ir identifikavimo rezultatų.

    Oro erdvės pažeidimų ar neidentifikuotų objektų atvejais sprendimai priimami remiantis radarų stebėsena, vizualiniu patvirtinimu ir ryšių patikra. Vien tai, kad objektas įvardijamas kaip turintis drono požymių, dar nereiškia galutinio identifikavimo, todėl institucijos paprastai prašo vengti spėlionių ir vadovautis oficialiais pranešimais.

    Ką daryti gyventojams

    Gyventojams nurodoma nedelsiant vykti į artimiausią priedangą, o jei jos nėra, rinktis saugią patalpą ir joje pasilikti, kol bus paskelbta apie pavojaus atšaukimą. Taip pat raginama sekti tik oficialią informaciją ir laikytis institucijų nurodymų.

    Specialistai primena, kad tokiose situacijose svarbu sumažinti riziką: likti patalpose, atsitraukti nuo langų, pasirūpinti ryšio priemonėmis ir informuoti artimuosius. Taip pat prašoma dalintis patikrinta informacija, kad būtų išvengta gandų ir klaidinančių pranešimų, kurie gali apsunkinti reagavimą.

  • Rusija ruošia dvivietį Su-57: kodėl šis žingsnis gali išduoti tikrąjį Maskvos planą?

    Rusija ruošia dvivietį Su-57: kodėl šis žingsnis gali išduoti tikrąjį Maskvos planą?

    Rusijos lėktuvų gamintojas „Suchoj“ vysto dvivietę penktos kartos naikintuvo Su-57 versiją. Naujausiose nuotraukose iš antžeminių bandymų matyti pailginta priekinė fiuzeliažo dalis ir didesnis kabinos gaubtas, rodantys tandeminių vietų sprendimą dviem įgulos nariams.

    Neoficialiai šis projektas dažniausiai vadinamas Su-57D, tačiau viešai patvirtinto žymėjimo kol kas nėra. Pats faktas, kad orlaivis jau bandomas riedėjimo bandymuose, leidžia daryti prielaidą, jog programa perėjo į ankstyvą praktinių testų etapą.

    Dvivietė versija taikosi į eksportą

    Dvivietis naikintuvo variantas dažniausiai kuriamas ne vien kovai, bet ir mokymui, perėjimui nuo senesnių platformų bei sudėtingų misijų planavimui. Daugelis potencialių pirkėjų už Rusijos ribų neturi tokios plačios simuliatorių ir rengimo infrastruktūros, kokią gali turėti didžiosios karinės aviacijos valstybės.

    Dėl to dvivietė mokomoji kovinė modifikacija tampa praktiškai būtina, jei gamintojas nori parduoti modernų naikintuvą valstybėms, kurios greitai siekia sukurti naujus pilotų rengimo ciklus. Tokia logika jau seniai taikoma ir kitų šalių naikintuvų programose, kai eksporto sėkmei svarbi ne tik platforma, bet ir visas parengimo paketas.

    Minimi užsienio klientai ir ankstesni planai

    Rusijos šaltiniai teigia, kad nauja modifikacija kuriama pirmiausia užsienio rinkoms, o vienu iš galimų pirmųjų naudotojų minimas Alžyras. Kartu pastaraisiais metais Maskva aktyviau kalba apie naujus kontraktus ir siekia išlaikyti ginkluotės eksporto srautus, nors realūs pristatymų tempai dažnai priklauso nuo gamybinių pajėgumų ir politinių rizikų.

    Dviviečio Su-57 idėja nėra nauja ir siejasi su anksčiau svarstytu Rusijos ir Indijos projektu FGFA, kuriuo buvo planuojama sukurti eksporto penktos kartos naikintuvo versiją. Tuomet buvo numatytas Indijos indėlis į dalį borto sistemų, įskaitant avioniką ir savisaugos sprendimus, tačiau programa nutrūko, kai Indija 2018 metais pasitraukė.

    Ką signalizuoja Su-57D projektas

    Grįžimas prie dvivietės konfigūracijos rodo Rusijos pastangas padidinti Su-57 patrauklumą tarptautinėje rinkoje ir sumažinti įėjimo barjerą naujiems klientams. Toks sprendimas taip pat gali reikšti bandymą pasiūlyti platesnį produktą, kuriame svarbu ne tik stealth klasės ambicijos, bet ir praktinis parengimas, aptarnavimas bei pilotų rengimo tęstinumas.

    Su-57 išlieka labiausiai pažangi Rusijos kovinė platforma, tačiau jos įsisavinimas ir gamyba ilgą laiką susidūrė su vėlavimais ir ribotais tempais. Todėl eksporto perspektyva gali tapti vienu iš kertinių veiksnių, nulemiančių, kiek sparčiai programa bus vystoma artimiausiais metais.

  • Buvęs švedų pilotas: „Saab“ „Gripen“ kai kuriose misijose gali pranokti F-35, vilioja Portugaliją

    Švedijos gynybos pramonės grupė „Saab“ tęsia pastangas įtikinti Portugaliją rinktis naikintuvus JAS-39 „Gripen“ vietoje svarstytų amerikietiškų F-35. Diskusijose vis dažniau akcentuojama ne tik kaina ar pristatymo terminai, bet ir politinė rizika bei priklausomybė nuo vieno tiekėjo.

    „Saab“ argumentuoja, kad „Gripen“ nuo pat pradžių kurtas atsižvelgiant į Šiaurės Europos gynybos scenarijus, įskaitant galimą aukšto intensyvumo konfliktą su Rusija. Buvęs Švedijos oro pajėgų pilotas Jussi Halmetoja, dabar dirbantis „Saab“ konsultantu, teigia, kad dalyje situacijų „Gripen“ gali būti praktiškesnis už F-35.

    „Didelio intensyvumo kare JAS-39 „Gripen“ gali suteikti didesnes sėkmės galimybes, nes jis sukurtas generuoti didelį operacijų tempą“, – sakė Jussi Halmetoja.

    Esminis akcentas – veikimo ciklo greitis ir logistika. Pasak pašnekovo, „Gripen“ buvo projektuotas taip, kad galėtų leistis ir vėl pakilti maždaug po 10 minučių, o tai svarbu tuomet, kai reikia nuolat palaikyti oro erdvės kontrolę ir greitai reaguoti į taikinius.

    Portugalijai ši tema tapo aktualesnė vertinant, kiek ilgam įsipareigojimai susietų šalį su JAV ekosistema: programine įranga, atnaujinimais, ginkluotės integracijomis ir eksporto taisyklėmis. Dalis Europos valstybių pastaraisiais metais vis garsiau kalba apie strateginę autonomiją ir norą turėti daugiau pasirinkimų gynybos pirkimuose.

    „Saab“ taip pat siūlo ne vien orlaivių tiekimą, bet ir platesnį bendradarbiavimo paketą, apimantį pramoninę partnerystę. Tarp siūlomų krypčių minimas dalies gamybos, surinkimo ar aptarnavimo pajėgumų lokalizavimas Portugalijoje, kas galėtų sustiprinti vietos kompetencijas ir kurti pridėtinę vertę ekonomikai.

    Viešojoje erdvėje šią diskusiją papildo ir Ukrainos ekspertų vertinimai, kad „Gripen“ galėtų būti reikšmingas oro gynybos ir taktinės aviacijos elementas susiduriant su Rusijos keliama grėsme. Vis dėlto galutinis Portugalijos sprendimas priklausys nuo platesnio veiksnių rinkinio: sąnaudų per visą tarnybos laiką, ginkluotės paketo, mokymų, pristatymo grafiko ir politinių įsipareigojimų.

  • Belgija perduos Ukrainai 53 F-16: aiškėja pristatymų grafikas iki 2029 metų ir techninės detalės

    Belgija planuoja perduoti Ukrainai 53 naikintuvus F-16 – iš esmės visą šio tipo lėktuvų parką, kurį iki šiol turėjo savo oro pajėgose. Šis sprendimas siejamas su platesne Vakarų parama stiprinant Ukrainos oro gynybą ir gebėjimą atremti raketų bei bepiločių atakas.

    Pagal viešai aptariamą pristatymų planą, pirmoji partija galėtų pasiekti Ukrainą dar šiais metais. Toliau perdavimai būtų išdėstyti keliems etapams, o visas kiekis, kaip nurodoma, būtų užbaigtas iki 2029 metų.

    Kaip atrodytų perdavimo grafikas?

    Skelbiama, kad artimiausiu metu Ukraina galėtų gauti 7 naikintuvus F-16. Vėlesniais metais numatomi papildomi perdavimai: 2027 metais – 5, 2028 metais – 14, o likusi dalis galėtų būti perduota 2029 metais.

    Toks išskaidymas rodo, kad perdavimas derinamas su Belgijos pajėgumais palaipsniui atsisakyti senesnės technikos ir užtikrinti sklandų perėjimą prie naujesnių platformų. Kartu tai leidžia Ukrainai etapais plėsti apmokytų pilotų ir technikų skaičių bei infrastruktūrą.

    Kokie tai F-16 ir kuo jie svarbūs?

    Teigiama, kad Ukrainai būtų perduodami modernizuoti F-16, atnaujinti pagal MLU (Mid-Life Update) programą, kuri plačiai taikyta Europos šalyse. Šie atnaujinimai paprastai apima avionikos patobulinimus, geresnius jutiklius ir platesnes ginkluotės integracijos galimybes.

    Minima ir integracija su AIM-120 AMRAAM klasės oras–oras raketomis, kurios yra svarbios oro gynybos užduotims ir atgrasymui. Praktikoje tai gali sustiprinti Ukrainos galimybes reaguoti į grėsmes ore, nors realų efektą lems ir žvalgybos, oro erdvės stebėjimo bei antžeminių sistemų sąveika.

    Ar visi lėktuvai bus kovinės parengties?

    Kol kas neaišku, ar visi 53 naikintuvai bus perduoti kaip pilnai kovinės parengties orlaiviai. Kai kuriais atvejais dalis senesnių lėktuvų gali būti naudojami kaip atsarginių dalių šaltinis, kad būtų palaikomas likusių orlaivių remontas ir techninis parengtumas.

    Ukrainai tai reikšminga detalė, nes svarbus ne tik bendras perduodamų naikintuvų skaičius, bet ir tai, kiek jų realiai galės nuolat vykdyti užduotis. F-16 eksploatacija reikalauja nuoseklios logistikos, parengtų inžinerinių komandų ir stabilaus atsarginių dalių tiekimo.

    Iki šiol Ukrainos F-16 programa siejama ir su kitų šalių įsipareigojimais, o pirmieji lėktuvai, kaip skelbta anksčiau, buvo siejami su Danijos ir Nyderlandų parama. Belgijos indėlis šioje schemoje būtų vienas didžiausių pagal vienos valstybės deklaruojamą kiekį.

  • TACAN audroje: kaip JAV naikintuvai net ir be matomumo randa lėktuvnešį USS Abraham Lincoln

    Stiprių audrų metu, kai debesų pagrindas nusileidžia labai žemai, o matomumas tampa ribotas, net modernūs naikintuvai gali prarasti vizualius orientyrus virš atviros jūros. Tokiose situacijose JAV karinio jūrų laivyno pilotai pereina prie skrydžio pagal prietaisus ir remiasi specialiomis navigacijos sistemomis.

    Viena svarbiausių yra TACAN, taktinis oro navigacijos kompleksas, leidžiantis orlaiviui gauti krypties ir atstumo iki laivo ar sausumos stoties duomenis. Būtent TACAN padeda rasti lėktuvnešį USS Abraham Lincoln, kai dėl lietaus, rūko ar audros jis tampa praktiškai nematomas.

    Praktikoje riba paprasta: kai vizualinis skrydis tampa nesaugus, įgulos vadovaujasi instrumentinio skrydžio procedūromis. Dažnai minimos ribos yra apie 8 kilometrus matomumo ir maždaug 300 metrų debesų bazės aukščio, kai vizualiai sekti aplinką darosi per sudėtinga.

    Tuomet svarbiausia tampa tikslus situacijos suvokimas pagal prietaisus ir patikimas ryšys su laivu. Lėktuvnešio paieška atviroje jūroje skiriasi nuo skrydžio virš sausumos, nes čia nėra stabilių orientyrų, o pats taikinys nuolat juda.

    TACAN perduoda koduotą radijo signalą, pagal kurį orlaivis gali nustatyti kryptį iki stoties ir atstumą iki jos. Tokia informacija leidžia pilotams nuolat atnaujinti savo padėtį ir susiplanuoti saugų priartėjimą, net jei matomumas artėja prie nulio.

    Dažnai minimas sistemos veikimo nuotolis siekia iki maždaug 200 jūrmylių, tai yra apie 370 kilometrų, priklausomai nuo sąlygų ir įrangos. Šis nuotolis suteikia laiko suformuoti tvarkingą grįžimo srautą ir išvengti chaoso, kai keli orlaiviai vienu metu ieško to paties laivo.

    Priartėjus prie lėktuvnešio, pilotai pereina į laukimo zoną, dažnai vadinamą Marshalo zona, kurioje orlaiviai cirkuliuoja skirtingais aukščiais ir laukia leidimo leistis. Tai būtina, nes lėktuvnešis vienu metu priima daug orlaivių, o tvarka čia kritiškai svarbi saugumui.

    Situaciją apsunkina tai, kad lėktuvnešis juda ir gali išlaikyti maždaug 30 mazgų greitį, tai yra apie 56 kilometrus per valandą. Vadinasi, nusileidžiama ne į „stovinčią“ aikštelę, o į nuolat kintančią poziciją jūroje.

    Paskutiniame etape, kai iki laivo lieka nedidelis atstumas, naudojamos tikslesnės nusileidimo ir privedimo sistemos. Tokiose operacijose gali būti taikomos ICLS ar kiti sprendimai, padedantys išlaikyti reikiamą trajektoriją ir aukštį iki pat prisilietimo prie denio.

    Naujesni orlaiviai, pavyzdžiui, F-35C, gali naudoti JPALS, kuri sujungia palydovinę navigaciją ir apsaugotą duomenų perdavimą, kad privedimas būtų itin tikslus ir atsparus prastoms oro sąlygoms. Vis dėlto TACAN išlieka svarbi grandis, kai reikia greitai ir patikimai „užkabinti“ laivą didesniu atstumu ir stabiliai grįžti į denio operacijų ritmą.