CP v2

Tag: Naikintuvai

  • Lenkijos naikintuvų galvosūkis: F-35 dar ne parengti, F-16 laukia modernizacijos, FA-50 – be ginkluotės

    Modernizacija įsibėgėja, bet pajėgumų dar reikia palaukti

    Lenkijos karinės oro pajėgos sparčiai modernizuojamos, tačiau keli kertiniai pajėgumai dar nėra pasiekę pilnos parengties. Apie tai viešai kalbėjo Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczykas, pabrėždamas, kad aviacija šiuo metu išgyvena pertvarkos laikotarpį.

    Pasak jo, vienu metu sutampa keli procesai: vyksta pasirengimas perimti F-35, planuojama F-16 modernizacija, į operacinę veiklą integruojami FA-50, taip pat laukiama „Apache“ sraigtasparnių pristatymų. Tai reiškia, kad net ir didėjant įsigijimų apimtims, realus pajėgumų šuolis ateis ne iš karto.

    F-35 ir F-16: nauja karta ir būtinas atnaujinimas

    F-35 įsigijimas laikomas vienu svarbiausių Lenkijos gynybos modernizacijos projektų, tačiau iki pilnos kovinės parengties paprastai prireikia ilgesnio laiko. Tam būtini apmokyti pilotai, techninė bazė, atsarginės dalys, ginkluotės integracija ir sklandus įsiliejimas į NATO procedūras.

    Tuo pat metu Lenkija eksploatuoja F-16, kuriems numatyta modernizacija. Šis etapas svarbus ne tik dėl naujos avionikos ar sistemų, bet ir dėl suderinamumo su šiuolaikiniais ginklais, ryšio ir duomenų perdavimo sprendimais, kurie lemia realų efektyvumą šiuolaikinėje oro gynyboje.

    FA-50 klausimas: kovinė tarnyba vėluoja

    Daugiausia kritikos sulaukė FA-50 integracija į kovinę tarnybą, nes, viceministro teigimu, orlaiviai buvo nupirkti be reikiamos ginkluotės. Dėl to, nors patys lėktuvai jau yra pristatyti, jų panaudojimas realiose užduotyse ilgą laiką buvo ribotas.

    „Turime FA-50, kurie seniai turėjo būti kovinėje parengtyje, bet buvęs ministras nupirko kovinius lėktuvus be ginkluotės. Tai tas pats, kas nusipirkti lėktuvą be variklio“, – sakė Cezary Tomczykas.

    Viceministras nurodė, kad ginkluotė FA-50 lėktuvams įsigyta tik prieš kelis mėnesius, o į kovinę parengtį jie turėtų būti įtraukiami artimiausiu laikotarpiu. Jo teigimu, FA-50 ateityje turėtų prisidėti prie Lenkijos oro erdvės patruliavimo ir dalį užduočių perimti iš F-16.

    Anot Cezary Tomczyko, planuojama, kad FA-50 į kovinę budėjimo sistemą turėtų įsitraukti kitais metais. Jis pabrėžė, kad šie orlaiviai galėtų būti naudingi ir reaguojant į tam tikras grėsmes, įskaitant sparnuotąsias raketas ar reaktyvinius bepiločius, o užduotis vykdytų pakaitomis su F-16.

    Bendra Lenkijos pozicija išlieka aiški: po dabartinio pereinamojo laikotarpio oro pajėgų galimybės turėtų pastebimai išaugti. Tačiau kol nebus pasiektas pilnas F-35 operacinis statusas, užbaigta F-16 modernizacija ir FA-50 pilnai aprūpinti ginkluote, šalies aviacija veiks intensyvaus perstatymo režimu.

  • Nauji F-35 įstrigo Azoruose: viena detalė sustabdė skrydį, o Europoje kyla nervai

    Nauji F-35 įstrigo Azoruose: viena detalė sustabdė skrydį, o Europoje kyla nervai

    Rugsėjo viduryje trys nauji naikintuvai F-35A turėjo perskristi iš Teksaso į Suomiją, tačiau vienas jų iki tikslo nenuskrido ir liko Azorų salose. Suomijos karinės oro pajėgos nurodė, kad skrydį sustabdė nedidelis avionikos gedimas, kurį užfiksavo borto diagnostikos sistema.

    Sprendimas neleisti tęsti skrydžio buvo priimtas automatiškai, nes F-35 sukonstruotas taip, kad įtartinus parametrus vertintų itin konservatyviai. Tai didina saugą, bet kartu parodo, kaip greitai moderni technika tampa priklausoma nuo sertifikuotų dalių ir leidimų remonto darbams.

    Problema šiuo atveju buvo labai praktiška: Azorų bazėje tuo metu nebuvo reikiamos sertifikuotos detalės. Be jos orlaivis negali būti grąžintas į rikiuotę, o vieno F-35 atskiras perskrydis per Atlantą yra sudėtingas, nes tokiai kelionei paprastai reikalingas oro papildymas degalais ir griežta logistika.

    Kas yra logistinis siaurasis kaklas?

    F-35 eksploatacija remiasi centralizuota techninės priežiūros ir tiekimo logika, kai gedimai registruojami skaitmeninėse sistemose, o remonto procesai turi atitikti gamintojo nustatytas procedūras. Tai reiškia, kad net ir nedidelis elektronikos komponentas gali sustabdyti brangų orlaivį, jei dalis laiku nepasiekia konkrečios bazės.

    Ekspertai pabrėžia, kad didžiausias iššūkis dažnai yra ne pats naikintuvas, o atsarginių dalių prieinamumas, sertifikavimas ir remonto pajėgumai vietoje. Kuo mažesnė turimų orlaivių flotilė, tuo skausmingiau jaučiamas kiekvienas neplanuotas sustojimas ar ilgesnis laukimas.

    Ką tai reiškia Lenkijai ir regionui?

    Lenkija 2020 metais užsakė 32 naikintuvus F-35A už maždaug 4,3 milijardo eurų, o pristatymai turėtų būti baigti iki 2029 metų. Skelbiama, kad dalis orlaivių jau pasiekė Lenkiją, o kiti naudojami mokymams JAV bazėse, kur rengiami pilotai ir techninis personalas.

    Suomija, Belgija ir Lenkija gauna to paties tipo orlaivius iš tos pačios gamyklos ir iš esmės remiasi panašia tiekimo grandine. Todėl vieno suomiško F-35 užstrigimas Azoruose tampa signalu visoms šalims, kad reali kovinė parengtis priklausys nuo to, kiek greitai veiks atsarginių dalių logistika ir kiek remonto darbų bus galima atlikti savarankiškai Europoje.

    Šis incidentas nėra avarija ar kritimas, tačiau jis aiškiai parodo, kaip šiuolaikinės ginkluotės sistemos gali būti ribojamos ne techninių galimybių, o aptarnavimo infrastruktūros. Rytiniame NATO flange svarbiausia tampa ne vien pristatytų orlaivių skaičius, bet ir tai, kiek jų konkrečią dieną iš tiesų yra pasirengę kilti.

  • Lenkija kelia naikintuvus: po naujų Rusijos smūgių Ukrainai sustiprinta oro erdvės apsauga

    Lenkijos kariuomenė šeštadienio rytą laikinai suintensyvino veiksmus šalies oro erdvėje ir pakėlė į orą karinius orlaivius. Sprendimas priimtas reaguojant į naują Rusijos atakų bangą prieš Ukrainą ir siekiant užtikrinti saugumą pasienio regionuose.

    Apie operaciją pranešė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Operacinė vadovybė. Pasak jos, pagal nustatytas procedūras buvo aktyvuotos reikalingos oro pajėgos, taip pat į aukštesnį parengties lygį pervestos antžeminės oro gynybos ir radiolokacinės žvalgybos priemonės.

    Kas įvyko Lenkijos danguje?

    Operacinė vadovybė nurodė, kad veiksmai buvo prevenciniai ir skirti oro erdvės kontrolei bei apsaugai, ypač teritorijose, esančiose arčiau padidintos rizikos zonų prie Ukrainos. Pabrėžiama, kad tokie sprendimai priimami įvertinus realaus laiko informaciją apie grėsmes regione.

    „Dėl Rusijos smūgių Ukrainos teritorijai Lenkijos oro erdvėje pradėtas karinės aviacijos veikimas“, – pranešė Operacinė vadovybė.

    Vėliau kariuomenė informavo, kad operacija buvo užbaigta, o antžeminės sistemos grįžo į įprastą veikimo režimą. Kartu akcentuota, jog Lenkijos oro erdvės pažeidimų neužfiksuota.

    Kodėl tai kartojasi vis dažniau?

    Lenkijos kariuomenė pastarosiomis dienomis reguliariai skelbia apie į orą keliamus Lenkijos ir sąjungininkų naikintuvus, kai Rusijos atakos Ukrainoje sustiprėja. Tokia praktika taikoma siekiant greitai reaguoti į galimus incidentus, įskaitant netyčinius oro erdvės pažeidimus ar grėsmes iš bepiločių orlaivių ir raketų skrydžių trajektorijų.

    Šis kontekstas ypač svarbus dėl Lenkijos geografinės padėties ir NATO rytinio flango saugumo. Oro policijos ir sustiprintos oro gynybos priemonės regione leidžia greičiau identifikuoti objektus bei mažinti riziką civiliams ir infrastruktūrai, jei koviniai veiksmai Ukrainoje priartėja prie kaimyninių valstybių sienų.

    Kariuomenė tikino, kad situacija stebima nuolat, o pajėgos išlieka pasirengusios nedelsiant reaguoti, jei grėsmės lygis vėl išaugtų. Tokie pranešimai taip pat yra signalas visuomenei, kad padidintas aktyvumas ore nebūtinai reiškia tiesioginį incidentą, bet dažnai yra saugumo procedūrų dalis.

  • Kiek dar F-35 pasieks Lenkiją šiemet: „Lockheed Martin“ įvardijo tiekimų planą ir terminus

    Dar keli F-35 iki metų pabaigos

    „Lockheed Martin“ atstovai gynybos parodoje Kielcuose pranešė, kad iki metų pabaigos Lenkiją turėtų pasiekti dar 4–5 penktosios kartos daugiafunkciai naikintuvai F-35. Jie papildytų jau pristatytą aštuonių orlaivių partiją.

    Pagal iki šiol viešintą grafiką, Lenkija iš viso yra užsakiusi 32 F-35, o visų orlaivių pristatymus planuojama užbaigti 2029 metais. Šis terminas išlieka vienu svarbiausių orientyrų, vertinant pajėgumų augimą regione.

    Gamyba persikelia į Italiją

    Gamintojas nurodė, kad artimiausios Lenkijai skirtos mašinos bus tiekiamos ne iš JAV, o iš europinės surinkimo linijos Cameri mieste Italijoje. Tai reikšminga detalė, nes Cameri gamykla yra vienas pagrindinių F-35 programos centrų Europoje.

    Tokia tiekimo schema leidžia greičiau aptarnauti Europos užsakovus ir sumažinti logistines rizikas. Pastaraisiais metais F-35 programa daug dėmesio skiria tiekimo grandinių stabilumui, atsarginių dalių prieinamumui ir techninės priežiūros pajėgumų plėtrai.

    Planą iki metų pabaigos pristatyti dar 4–5 F-35 patvirtino „Lockheed Martin“ atstovas Nate’as McAllisteris.

    Pilotų rengimas ir pradinė parengtis

    „Lockheed Martin“ teigia, kad šiuo etapu didžiausias dėmesys skiriamas pradinės operacinės parengties pasiekimui. Tai apima bazės infrastruktūrą, technikų ir pilotų rengimą bei logistiką, kuri yra kritinė eksploatuojant penktosios kartos platformą.

    Gamintojo duomenimis, JAV jau parengta 16 Lenkijos pilotų, dar 6 mokymai vyksta. Pagal 2020 metais pasirašytą sutartį planuota JAV parengti 24 pilotus.

    Taip pat pabrėžta, kad Lasko bazėje jau sukurta infrastruktūra pilotų rengimui, įskaitant pilnos misijos simuliatorius. Toks mokymo modelis leidžia greičiau didinti įgulų skaičių ir mažinti priklausomybę nuo mokymų užsienyje.

    Kontraktas ir galimas tęsinys

    Lenkija 2020 metais užsakė 32 F-35 už maždaug 4,6 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 4,2 mlrd. eurų pagal pastarųjų metų valiutų kursų vidurkius. Pirmosios pagamintos mašinos buvo naudojamos mokymams JAV, vėliau pristatymai palaipsniui persikėlė į Lenkiją.

    Pastaraisiais mėnesiais Lenkijos gynybos ministerija į ilgalaikius modernizacijos planus iki 2039 metų įtraukė ir galimybę įsigyti papildomų F-35. Gamintojas teigia esantis pasirengęs aptarti pramoninio bendradarbiavimo apimtį, jei būtų priimti nauji sprendimai dėl pirkimų.

    „Lockheed Martin“ atstovai priminė, kad nuo sutarties pasirašymo iki pirmojo pristatymo įprastai prireikia 3–4 metų. Tai svarbus faktorius planuojant tolimesnį pajėgumų stiprinimą ir biudžetą.

  • Ukrainai smogė dar vienas smūgis: per kovinę misiją prarastas naikintuvas F-16, pilotas išsigelbėjo

    Ukrainai smogė dar vienas smūgis: per kovinę misiją prarastas naikintuvas F-16, pilotas išsigelbėjo

    Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė per kovinę užduotį praradusios ryšį su naikintuvu F-16. Orlaivis, vykdęs oro taikinių perėmimo misiją, nukrito viename fronto ruožų, o pilotas dėl avarinės situacijos katapultavosi.

    Skelbiama, kad pilotas buvo greitai evakuotas ir yra saugus, jis pristatytas į medicinos įstaigą apžiūrai bei diagnostikai. Ukrainos pareigūnai taip pat nurodė, jog civilių aukų ir žalos ant žemės nenustatyta.

    Kas žinoma apie incidentą

    Į įvykio vietą išsiųsti specialistai ir teisėsaugos atstovai, kurie tiria nelaimės aplinkybes. Oficialiai neįvardijama, kas tiksliai lėmė avariją, tačiau pabrėžiama, kad sprendimas katapultuotis buvo priimtas dėl „avarinės situacijos“ borto sistemose.

    Toks informacijos ribojimas karo sąlygomis yra įprastas, nes detalės apie maršrutus, kovinius režimus ar technines problemas gali suteikti žvalgybinės naudos priešininkui. Dėl tos pačios priežasties Ukraina paprastai neskelbia ir tikslaus turimų F-16 skaičiaus.

    F-16 Ukrainoje: tiekimas ir reikšmė

    F-16 Ukraina pradėjo eksploatuoti 2024 metais, o pagrindiniai perdavimo rėmėjai yra Nyderlandai, Danija, Belgija ir Norvegija. Vakarų šalys yra deklaravusios perduosiančios apie 79–85 modernizuotus F-16, daugiausia MLU (Mid-Life Update) standarto F-16AM ir F-16BM versijas.

    Pagal viešus vertinimus, iki 2026 metų pavasario ir ankstyvos vasaros Ukraina galėjo būti gavusi apie 44–56 naikintuvus, o dalis jų tuo metu buvo techninės priežiūros, modernizavimo ar mokymo cikluose. Dėl to realiai kovinėms užduotims paruoštų orlaivių skaičius galėjo svyruoti apie 40–48 vienetus.

    F-16 Ukrainos gynyboje vertinami kaip itin svarbūs oro erdvės apsaugai, ypač perimant sparnuotąsias raketas ir smogiamuosius dronus. Tokio tipo perėmimai reikalauja ne tik paties orlaivio, bet ir suderintos priešlėktuvinės gynybos, radarų, ryšių bei logistikos grandinės.

    Nuostoliai ir tendencijos ore

    Šis incidentas – dar vienas nuostolis nuo F-16 įvedimo į tarnybą, tačiau bendras prarastų orlaivių skaičius išlieka ne iki galo aiškus. Atvirų šaltinių analizėse dažniausiai minėta 3–4 patvirtintos netektys, įskaitant avarijas ir kovinius praradimus 2024–2025 metais.

    Kita vertus, atsargesni 2026 metų pavasario vertinimai rodė galimą didesnį kovinių nuostolių mastą – apie 8–12, tačiau be oficialaus patvirtinimo tokie skaičiai laikomi apytikriais. Naujausias praradimas šią statistiką didina, bet tikslų balansą Ukraina, tikėtina, ir toliau ribos saugumo sumetimais.

    Nors nuostoliai kare neišvengiami, ekspertai pabrėžia, kad F-16 efektyvumas priklauso nuo nuolatinio atsarginių dalių tiekimo, parengtų technikų ir pilotų rotacijos, taip pat nuo integracijos su oro gynybos sistemomis. Kuo intensyvesnės misijos fronto zonoje, tuo didesnę riziką kelia priešo priešlėktuvinė gynyba, elektroninė kova ir techninis nusidėvėjimas.

  • Po Maskvos katastrofa: sudužo moderniausias Rusijos naikintuvas Su-57, aiškinasi priežastis

    Po Maskvos katastrofa: sudužo moderniausias Rusijos naikintuvas Su-57, aiškinasi priežastis

    Maskvos srityje per mokomąjį skrydį sudužo Rusijos karinis lėktuvas, kuris, kaip pranešama, buvo 5-osios kartos naikintuvas Su-57. Pirminiais duomenimis, pilotui pavyko katapultuotis prieš smūgį į žemę, o įvykio vieta siejama su Odincovo apylinkėmis.

    Apie incidentą informavus Rusijos žiniasklaidai, pradėtas oficialus tyrimas dėl galimų skrydžio taisyklių pažeidimų ar netinkamo pasirengimo skrydžiui. Priežasčių aiškinimu taip pat užsiima Gynybos ministerijos komisija ir aviacijos ekspertai, kurie vertins techninius duomenis bei skrydžio aplinkybes.

    Rusijos Gynybos ministerija paskelbė, kad preliminari avarijos versija yra techninis gedimas ore. Tokiose situacijose paprastai tikrinami varikliai, valdymo sistemos, degalų ir hidraulikos mazgai, taip pat analizuojami skrydžio įrašai, jei jie išliko.

    Su-57 yra pažangiausias Rusijos kuriamas ir gaminamas daugiafunkcis naikintuvas, kurį Rusija pristato kaip 5-osios kartos platformą. Vakarų analitikų vertinimu, šių orlaivių parkas nėra didelis ir gali siekti apie 35–40 vienetų, todėl kiekviena avarija tampa reikšminga tiek kariniu, tiek technologiniu požiūriu.

    Šis incidentas laikomas antru plačiai žinomu Su-57 katastrofos atveju. Pirmasis buvo fiksuotas 2019 metais, kai bandymų metu sudužo orlaivis, įvardytas kaip vienas pirmųjų serijinei gamybai skirtų egzempliorių.

    Pirmieji serijiniai Su-57 Rusijos karinėse oro pajėgose pradėti eksploatuoti 2020 metais. Tiksli vieneto kaina viešai aiškiai neįvardijama, tačiau ankstesni kontraktų skaičiavimai leido daryti prielaidą, kad vienas naikintuvas vėlesniais gamybos metais galėtų kainuoti maždaug 37 000 000 eurų, priklausomai nuo komplektacijos ir tiekimo sąlygų.

    Pagal viešai skelbiamus techninius duomenis, Su-57 yra didesnis už dalį kitų 5-osios kartos naikintuvų: jo sparnų mojis siekia apie 14,1 metro. Orlaivis turi du variklius, o deklaruojamas maksimalus greitis su forsažu gali viršyti 2 machus, taip pat nurodomas iki 18 kilometrų aukštis.

    Su-57 sukonstruotas taip, kad dalis ginkluotės būtų talpinama vidinėse dėtuvėse, o tai siejama su mažesniu matomumu radarams. Vis dėlto realus šios platformos brandumas ir patikimumas vertinamas nevienareikšmiškai, o incidentų tyrimų išvados paprastai būna svarbios sprendžiant dėl tolesnės gamybos, modernizacijos ir eksploatacijos apimčių.

  • Lenkija oficialiai priėmė pirmuosius F-35 „Husarz“: ką reiškia šie naikintuvai ir kiek kainavo

    Lenkija oficialiai priėmė pirmuosius F-35 „Husarz“: ką reiškia šie naikintuvai ir kiek kainavo

    F-35 oficialiai įtraukti į rikiuotę

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos surengė ceremoniją, per kurią oficialiai priėmė naikintuvus F-35A, šalies oro pajėgose pavadintus „Husarz“. Renginys vyko 32-ojoje taktinės aviacijos bazėje Lasko mieste, dalyvaujant aukščiausiems valstybės pareigūnams.

    Ceremonijoje taip pat dalyvavo Lenkijos kariuomenės vadovybė ir svečiai iš užsienio, įskaitant Jungtinių Valstijų atstovus. JAV yra pagrindinė F-35 programos partnerė ir šių orlaivių gamybos bei eksporto sistemos koordinatorė.

    Demonstracinis skrydis virš šalies

    Prieš oficialią dalį keli F-35 surengė demonstracinį skrydį virš Lenkijos, praskrisdami pro kelis simbolinius taškus ir didžiuosius miestus. Tokie skrydžiai dažnai naudojami ne tik visuomenės informavimui, bet ir kaip praktinis pilotų bei antžeminių tarnybų koordinavimo patikrinimas.

    Žiūrovai galėjo stebėti orlaivių praskridimus ir riedėjimą aerodrome, o renginys tapo aiškiu signalu apie Lenkijos oro gynybos ir puolamųjų pajėgumų modernizavimą. Varšuva F-35 įsigijimą įvardija kaip kartos šuolį, panašų į anksčiau įvykusį perėjimą prie F-16.

    Kiek orlaivių įsigyta ir kokia kaina

    Lenkija yra užsakiusi 32 F-35A naikintuvus su mokymo paketu ir papildomais varikliais. Sutartis buvo pasirašyta 2020 metais, o pristatymai pagal planą turėtų būti užbaigti iki 2029 metų pabaigos.

    Skelbta, kad įsigijimas kainavo apie 4,2 mlrd. eurų be mokesčių, perskaičiavus iš viešai nurodytos sutarties vertės JAV doleriais. Iki šių metų pabaigos Lenkija tikisi sulaukti dar dalies orlaivių, kad būtų galima sparčiau plėsti parengtų įgulų ir technikų skaičių.

    Kuo F-35 laikomas 5-osios kartos standartu

    F-35, kurį gamina „Lockheed Martin“, priskiriamas 5-osios kartos naikintuvams dėl kelių esminių savybių: sumažinto radarinio matomumo, pažangios sensorių sistemos ir duomenų sintezės. Praktikoje tai reiškia, kad pilotas mato apjungtą vaizdą iš skirtingų jutiklių, o orlaivis gali veikti sudėtingoje oro gynybos aplinkoje.

    Šiuolaikinėse operacijose vis didesnę reikšmę turi ne vien greitis ar manevringumas, bet ir gebėjimas rinkti, apdoroti bei perduoti informaciją realiu laiku. Dėl to F-35 dažnai vertinamas kaip tinklo centrinio karo platforma, galinti perduoti taikinių duomenis kitiems orlaiviams, priešlėktuvinėms sistemoms ar vadavietėms.

    „F-35 įvedimas į rikiuotę yra strateginis žingsnis, kuris keičia mūsų oro pajėgumų kokybę ir sąveiką su sąjungininkais“, – sakė ceremonijoje dalyvavęs Lenkijos gynybos sektoriaus atstovas.

    Lenkijos sprendimas stiprinti oro pajėgas F-35 kontekste vertinamas ir platesniame regione, kur didėja poreikis greitam situacijos supratimui, oro erdvės kontrolei ir atgrasymo priemonėms. Kartu tai didina ir logistikos, bazavimo infrastruktūros bei personalo rengimo svarbą, nes 5-osios kartos orlaivių eksploatacija reikalauja aukštos parengties visoje sistemoje.

  • F-35 pilotas veteranams lenkams turi vieną patarimą: tai bus didžiausias šuolis iš F-16

    F-35 pilotas veteranams lenkams turi vieną patarimą: tai bus didžiausias šuolis iš F-16

    Pirmieji Lenkijai skirti naikintuvai F-35 jau pasiekė šalį, o tai žymi naują etapą šalies karinių oro pajėgų modernizacijoje. Kartu su nauja technika ateina ir nauji iššūkiai pilotams, kurie įpratę prie F-16 ir dabar pereina prie penktos kartos platformos.

    Apie tai, kuo F-35 skiriasi nuo ankstesnių naikintuvų ir ko tikėtis pereinamuoju laikotarpiu, kalba „Lockheed Martin“ bandymų pilotas Scottas McLarenas, pravarde Shark. Jis su F-35 programa susijęs daugiau nei 16 metų ir dalyvavo tiek ankstyvuose bandymuose, tiek dabartiniuose orlaivių priėmimo skrydžiuose.

    McLarenas pabrėžia, kad naujiems F-35 pilotams svarbiausia ne vien išmokti valdyti kitokį orlaivį, o perprasti kitą mąstymo logiką. Jo teigimu, kabinos ergonomika daugeliu detalių primena F-16, tačiau esminis pokytis slypi tame, kaip greitai ir kokiu mastu pilotas gauna bei panaudoja informaciją.

    Didžiausias skirtumas yra informacija

    F-35 pranašumas dažnai siejamas su mažesniu pastebimumu, tačiau bandymų piloto akimis svarbiausia yra jutiklių duomenų sujungimas į vieną aiškų vaizdą. Vietoj poreikio sekti kelis ekranus ir pačiam apdoroti radaro, elektroninės žvalgybos ar taikymo sistemų duomenis, F-35 daug informacijos apjungia ir pateikia vienoje vietoje.

    „Svarbiausia suprasti, kad F-35 leidžia matyti plačiau nei įprasta, ir tuo naudotis visos misijos metu“, – sakė Scottas McLarenas. Jo teigimu, tai mažina piloto kognityvinę apkrovą ir suteikia daugiau laiko taktiniams sprendimams.

    Toks pokytis ypač svarbus realiomis grėsmės sąlygomis, kai sprendimus reikia priimti sekundžių tikslumu. McLarenas pabrėžia, kad dėl to F-35 gebėjimai panašiai sustiprina tiek mažiau patyrusius, tiek veteranus, nes sistema standartizuoja situacinį suvokimą ir sumažina žmogiškų klaidų riziką.

    Kaip tikrinama, ar F-35 paruoštas

    McLareno dabartinė užduotis yra vykdyti priėmimo skrydžius ir galutinę kokybės patikrą prieš perduodant orlaivius JAV valdžiai, o vėliau ir užsakovams. Jis aiškina, kad kontrolė vyksta per visą gamybos ciklą, tačiau paskutinis etapas ore patvirtina, ar lėktuvas atitinka aiškiai apibrėžtus kriterijus.

    „Negalima perduoti orlaivio, kuris neatitinka nustatytų reikalavimų, net jei pristatymo grafikas labai įtemptas“, – sakė Scottas McLarenas. Pasak jo, aptikus nukrypimų, sprendžiama dėl taisymų ir terminų, tačiau kompromisas kokybės sąskaita neįmanomas.

    Bandymų pilotai tikrina tiek kovinių sistemų veikimą modeliuojant operacines sąlygas, tiek pačios platformos skrydžio parametrus, įskaitant traukos ir masės santykį, valdymo reakcijas ir manevringumo ribas. Taip pat atliekami skrydžiai, kurių metu palaipsniui plečiamos leidžiamos režimų ribos, siekiant patvirtinti saugų darbą visame numatytame diapazone.

    Modernizacija vyksta kartu su programine įranga

    F-35 evoliucija, pasak McLareno, iš esmės susijusi su programinės įrangos atnaujinimais. Per daugiau nei dešimtmetį platforma nuolat gavo naujų funkcijų, o šiuo metu itin daug dėmesio skiriama Block 4 modernizacijai, paremtai TR-3 technologiniu atnaujinimu.

    Šie pokyčiai siejami su didesniu skaičiavimo pajėgumu ir platesne naujų gebėjimų integracija, kuri diegiama etapais. McLarenas teigia jau atlikęs bandymus su dalimi naujų sprendimų ir akcentuoja, kad pilotui svarbiausias rezultatas yra dar geresnis situacinis suvokimas.

    Lenkijai F-35 atsiradimas yra ne tik naujas orlaivis, bet ir ilgas personalo, mokymo, logistikos bei infrastruktūros adaptacijos procesas. Bandymų piloto patarimas pereinantiems pilotams paprastas: kuo greičiau priimti, kad tai ne vien kitas lėktuvas, o kitoks darbo su informacija ir taktika standartas.

  • Ar „Gripen“ gali prilygti F-35: ekspertas paaiškina, kur baigiasi mitai ir prasideda faktai

    Diskusijos, ar švediškas naikintuvas JAS 39 „Gripen“ gali konkuruoti su amerikietišku F-35, pastaruoju metu atsinaujino dėl planuojamų „Gripen“ pristatymų Ukrainai. Viešojoje erdvėje šie lėktuvai dažnai lyginami kaip tariamai panašios klasės, tačiau ekspertai pabrėžia, kad kalbama apie skirtingų kartų platformas.

    „Gripen“ paprastai priskiriamas 4,5 kartos naikintuvams, o F-35 laikomas 5 kartos orlaiviu, sukurtu remiantis mažo pastebimumo, sensorių sujungimo ir tinklinio karo principais. Dėl to tiesioginis „kuris geresnis“ palyginimas dažnai prasilenkia su realiomis užduotimis, kurias šie lėktuvai geriausiai atlieka.

    „Gripen“ reputacija Europoje ilgą laiką rėmėsi paprastesnės eksploatacijos, greitesnio aptarnavimo ir galimybės veikti iš laikinų aerodromų idėja. Švedijos gynybos koncepcijoje numatytas išsklaidytas bazavimas, kai orlaiviai gali kilti ir leistis ne tik tradiciniuose aerodromuose.

    Vis dėlto analitikai pažymi, kad tokios galimybės nėra vien „Gripen“ išskirtinumas. NATO pratybose ne kartą demonstruota, kad ir kiti modernūs Vakarų naikintuvai, įskaitant F-16, F-35 ar „Eurofighter Typhoon“, gali vykdyti operacijas iš nestandartinių ar ribotos infrastruktūros vietų, jei tam paruošiama logistika ir sauga.

    Ne mažiau dažnai kartojamas argumentas apie itin mažą „Gripen“ aptarnaujančio personalo poreikį. Praktikoje net ir laikinos bazės reikalauja ne tik mechanikų, bet ir ginkluotės specialistų, ryšių bei valdymo grandies, žvalgybos ir meteorologijos pajėgumų, taip pat oro gynybos ir apsaugos elementų, todėl personalo mastas paprastai būna gerokai didesnis nei vien kelios technikų komandos.

    „Gripen E/F“ versijose daug dėmesio skiriama radioelektroninei kovai, o gamintojas „Saab“ šias sistemas pristato kaip pažangias ir pritaikytas intensyvaus konflikto scenarijams. Būtent čia viešojoje erdvėje kartais atsiranda supaprastinta išvada, esą pažangi radioelektroninė kova gali prilygti mažo pastebimumo technologijoms.

    Tačiau ekspertai pabrėžia, kad radioelektroninė kova ir mažas pastebimumas yra skirtingos kategorijos. F-35 taip pat turi modernias savisaugos ir trukdžių priemones, perspėjimo apie raketų grėsmes sistemas bei klaidinančius taikinius, bet papildomai remiasi korpuso forma, danga ir sprendimais, mažinančiais aptikimo tikimybę radarais.

    „Teiginiai, kad radioelektroninė kova yra tarsi skaitmeninis nematomumas ir kad ji lenkia F-35 mažo pastebimumo lygiu, yra klaidinantys“, – sakė ekspertas.

    Vienas jautriausių klausimų – kaina. Ankstesnės „Gripen“ versijos ilgai buvo laikomos santykinai ekonomiška alternatyva, tačiau naujesnės modifikacijos, ypač su ginkluote, aptarnavimo paketu, mokymais ir atsarginėmis dalimis, gali priartėti prie brangesnių platformų lygio.

    Remiantis viešai aptariamais skaičiavimais, „Gripen“ paketuose minima orientacinė kaina siekia apie 145 mln. eurų už orlaivį, kai kai kurie F-35A sandoriai su palaikymo paketu vertinami maždaug 197 mln. eurų už vienetą. Analitikai atkreipia dėmesį, kad tokie palyginimai priklauso nuo komplektacijos, mokymų apimties, logistikos trukmės ir ginkluotės, todėl skaičiai nėra tiesiogiai sulyginami.

    Vis dėlto bendras vertinimas išlieka nuosaikus: „Gripen“ laikomas kokybiška kovine platforma, tinkama regioninei gynybai ir operacijoms, ypač Baltijos jūros regione, o Švedijai įstojus į NATO jo vaidmuo Aljanso rytiniame flange išaugo. Tačiau kelti „Gripen“ į tą pačią technologinę lentyną kaip F-35, ekspertų teigimu, nėra pakankamo pagrindo.

    Kalbant apie Ukrainą, akcentuojama, kad svarbiausi veiksniai bus ne vien modelio pasirinkimas, bet ir pilotų rengimo tempas, techninės priežiūros grandinė, atsarginių dalių tiekimas, ginkluotės integracija ir suderinamumas su vakarietiškais valdymo bei žvalgybos sprendimais. Būtent šie elementai dažnai lemia, kaip greitai nauji naikintuvai tampa realiai veikiančia kovine galia.

  • Mitas griūva: kodėl JAS-39 „Gripen“ nėra geresnis už F-35 ir kuo iš tiesų skiriasi šie naikintuvai

    Mitas griūva: kodėl JAS-39 „Gripen“ nėra geresnis už F-35 ir kuo iš tiesų skiriasi šie naikintuvai

    Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje vis dažniau kartojamas teiginys, kad švediškas JAS-39 „Gripen“ kai kuriais aspektais esą pranoksta F-35. Tačiau toks palyginimas dažnai remiasi pavienėmis savybėmis, neįvertinant visos šiuolaikinės oro kovos logikos ir platformų paskirties.

    JAS-39 „Gripen“, kurį gamina „Saab“, yra lengvesnės klasės daugiafunkcis naikintuvas, sukurtas veikti iš išsklaidytų bazių ir būti palyginti nebrangus eksploatacijoje. F-35, kurį gamina „Lockheed Martin“, yra penktosios kartos orlaivis, kurio esmė – mažas pastebimumas, jutiklių sintezė ir darbas tinkle su kitomis pajėgomis.

    Ką reiškia skirtinga filosofija

    „Gripen“ dažnai pristatomas kaip itin praktiškas pasirinkimas šalims, kurios nori lankstaus orlaivio ir paprastesnės logistikos. Tai stiprybė, ypač regionuose, kur svarbus išsklaidymas, greitas aptarnavimas ir galimybė palaikyti parengtį mažesniais resursais.

    Tačiau F-35 kuriamas kitai užduočiai: išgyventi tankioje priešlėktuvinėje aplinkoje, pirmam aptikti taikinius ir perduoti duomenis visai grupei. Šiame modelyje svarbiausia ne vien atskiras manevringumas ar kilimo takas, o informacijos pranašumas ir mažesnė aptikimo tikimybė.

    Keli garsūs argumentai – ir jų ribos

    Vienas populiariausių teiginių – kad „Gripen“ gali kilti ir leistis nuo trumpų ar improvizuotų ruožų, todėl būtų unikalus. Iš tiesų švediška doktrina rėmėsi išsklaidytų bazių sistema, tačiau panašūs bandymai ir pratybinės procedūros Vakarų šalyse taikytos ir kitoms platformoms, tik su aiškiomis sąlygomis.

    Tokio tipo operacijos paprastai reikalauja palankių oro sąlygų, dienos meto, kruopštaus tako paruošimo ir riboto svorio, kad būtų užtikrintas saugus kilimas. Todėl pati galimybė teoriškai naudoti kelių ruožus nereiškia, kad tai automatiškai suteikia esminį pranašumą prieš kitus NATO naikintuvus.

    Kitas dažnai kartojamas argumentas – greitas aptarnavimas ir vadinamasis hot refuel, kai pildant degalus varikliai gali likti įjungti. Tai skamba įspūdingai, tačiau moderniame kare svarbiausia ne vien atskira procedūra, o visa bazės ekosistema: apsauga, ryšiai, oro erdvės valdymas, ginkluotės ir degalų tiekimas, meteorologija.

    Net ir išsklaidytos bazės realybėje remiasi reikšmingu personalu ir logistika. Todėl pasakojimai, kad keli šauktiniai gali užtikrinti pilną kovinį ciklą lauko sąlygomis, dažnai supaprastina tai, kas praktikoje reikalauja gerokai didesnės infrastruktūros.

    Elektroninė kova ir mažas pastebimumas

    Naujesnės „Gripen“ E/F versijos stipriai akcentuoja elektroninės kovos priemones, įskaitant trukdymą, apgaulingų taikinių formavimą ir pažangius signalų apdorojimo sprendimus. Tai realiai didina išgyvenamumą ir gali būti svarbus pranašumas prieš senesnių kartų platformas, ypač jei jos modernizuotos tik iš dalies.

    Vis dėlto šiuo aspektu esminis skirtumas tas, kad F-35 sujungia elektroninę kovą su konstrukciniu mažo pastebimumo sprendimu ir jutiklių sinteze vienoje sistemoje. Tai nėra vien papildomos trukdymo priemonės: mažesnis aptikimo nuotolis ir tikslesnis situacijos vaizdas gali pakeisti visą susidūrimo dinamiką dar iki realaus kontakto.

    „Kalbėti, kad elektroninės priemonės pačios savaime paverčia naikintuvą nematomu, yra klaidinantis supaprastinimas“, – sako buvę Vakarų gynybos sektoriaus konsultantai, vertinantys modernių naikintuvų pajėgumus ir jų integraciją į bendrą oro gynybos sistemą.

    Galiausiai, penktosios kartos platformos vertė dažnai atsiskleidžia ne pavienėje dvikovoje, o jungtinėse operacijose. F-35 buvo projektuotas kaip tinklo mazgas, kuris renka, filtruoja ir dalijasi duomenimis, o tai suteikia pranašumą visai grupei, ne tik vienam pilotui.

    Kainos argumentas taip pat dažnai pateikiamas be konteksto, nes į sutartis paprastai įeina skirtingi paketai: apmokymai, atsarginės dalys, amunicija, logistika, simuliatoriai ir priežiūros infrastruktūra. Vien tik vieneto kaina, ištraukta iš bendros sutarties, ne visada leidžia sąžiningai palyginti, kas iš tiesų perkama.

    „Gripen“ išlieka stiprus pasirinkimas šalims, kurioms reikia universalaus ir palyginti kompaktiško naikintuvo, ypač jei prioritetas – greitas parengimas ir veikimas regioninėse užduotyse. Tačiau teiginiai, kad jis apskritai yra geresnis už F-35, dažniausiai ignoruoja tai, kad šie orlaiviai sukurti skirtingoms grėsmėms ir skirtingai karo logikai.