Tag: Naikintuvai

  • „Airbus“ ruošia netikėtą 6-os kartos naikintuvo ėjimą: vilioja prisijungti prie GCAP

    „Airbus“ ruošia netikėtą 6-os kartos naikintuvo ėjimą: vilioja prisijungti prie GCAP

    Europos aviacijos ir gynybos milžinė „Airbus“ svarsto galimybę prisijungti prie Jungtinės Karalystės, Japonijos ir Italijos kuriamos naujos kartos naikintuvo programos GCAP. Tokį scenarijų viešai įvardijo „Airbus“ vadovas Guillaume’as Faury po to, kai žlugo Prancūzijos ir Vokietijos vadintas alternatyvus projektas.

    Pasak G. Faury, sprendimas dėl tolimesnio kelio pirmiausia priklausys vyriausybėms, o diskusijos tarp šalių jau vyksta. „Airbus“ šiame procese veikia kaip Vokietijos ir Ispanijos interesų atstovas, todėl įmonės pozicija taps svarbi planuojant Europos oro pajėgų modernizaciją.

    Žlugęs konkurentas keičia žaidimą

    Iki šiol „Airbus“ dalyvavo Prancūzijos ir Vokietijos kuriamoje koncepcijoje, tačiau projektas įstrigo dėl nesutarimų, kaip turėtų atrodyti būsimasis orlaivis ir kaip pasidalinti darbus. Po nesėkmingų derybų programa faktiškai subyrėjo, o tai atvėrė kelią naujoms partnerystėms.

    Prancūzijos pusę šiame projekte atstovavusi „Dassault Aviation“ dabar, kartu su Prancūzijos valstybe, siekia atskirai kurti naikintuvą, kuris ateityje pakeistų „Rafale“. Toks posūkis didina riziką, kad Europos gynybos pramonė bus dar labiau suskaidyta į kelias tarpusavyje konkuruojančias platformas.

    Ką siūlo GCAP ir kodėl jis vilioja

    GCAP programą vykdančios Jungtinė Karalystė, Japonija ir Italija yra numatę, kad naujos kartos naikintuvas turėtų pradėti tarnybą apie 2035 metais. Šalys jau yra paskyrusios daugiau kaip 4 700 000 000 eurų pirminiams darbams, o tai rodo, kad projektas pereina iš politinių pareiškimų į finansiniais įsipareigojimais paremtą etapą.

    Prie programos stebėtojo teisėmis yra prisijungusi Kanada, o tai signalizuoja galimą platesnį tarptautinį susidomėjimą ir būsimų užsakymų potencialą. „Airbus“ įsitraukimas galėtų sustiprinti europinę pramoninę bazę, bet kartu keltų klausimų, kaip būtų derinami skirtingi kariniai reikalavimai ir technologijų eksporto ribojimai.

    Europa spaudžia laikas ir technologijos

    Šeštos kartos naikintuvų varžybos yra glaudžiai susijusios ne tik su nauju varikliu ar aerodinamika, bet ir su skaitmeniniu mūšio lauku, jutiklių tinklais bei autonominių sprendimų plėtra. Praktikoje tai reiškia, kad vis daugiau funkcijų remsis programine įranga, duomenų apdorojimu realiu laiku ir DI sprendimais, o tokie projektai reikalauja ilgalaikio stabilaus finansavimo.

    G. Faury pabrėžė, kad „Airbus“ ir toliau mato poreikį Europos masto kooperaciniam sprendimui ir nori būti šios išeities dalimi. Jo teigimu, sprendimus reikėtų priimti artimiausiu metu, nes delsiant didėja rizika prarasti tempus tiek technologijų lenktynėse, tiek užsitikrinant gamybos kompetencijas žemyne.

    „Mes remiame ir glaudžiai dirbame su Vokietijos ir Ispanijos vyriausybėmis dėl ateities naikintuvo, kuris turi būti Europoje ir Europai“, – sakė Guillaume’as Faury.

  • Lenkijos bazėje nusileido jau 10-asis F-35: kiek „Husarz“ bus šiemet ir kada pasieks 32?

    Lenkija toliau sparčiai didina penktos kartos naikintuvų F-35 parką. Į 32-ąją taktinės aviacijos bazę Laskyje, netoli Lodzės, atskrido dar vienas F-35, tapęs dešimtuoju šio tipo orlaiviu, jau dislokuotu šalyje.

    Apie atvykimą pranešė Lenkijos vicepremjeras ir nacionalinės gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas. Pasak jo, naujasis orlaivis netrukus pradės vykdyti užduotis iš Laskio bazės, o oro erdvės apsauga įvardijama kaip vienas svarbiausių prioritetų.

    „Dar vienas, dešimtasis „Husarz“, nusileido Lenkijoje. Netrukus daugiafunkcis F-35 vykdys užduotis iš 32-osios taktinės aviacijos bazės Laskyje“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    F-35 pristatymai į Lenkiją vyksta jau apie penkis mėnesius. Pirmieji trys orlaiviai šalyje nusileido gegužės 22 dieną, dar penki atvyko rugpjūčio 28 dieną, o kitas F-35 buvo pasitiktas spalio 1 dieną.

    Lenkijos planuose numatyta, kad iki metų pabaigos šalyje turėtų būti 14 F-35. Likusi partija turėtų būti pristatoma etapais, o iki 2027 metų pabaigos planuojama sulaukti dar 12 orlaivių.

    Pirmiausia Laskas, vėliau Svidvinas

    Pirmuoju dislokavimo tašku pasirinkta Laskio bazė, kurioje jau dabar bazuojasi dalis Lenkijos turimų F-16. Vėliau F-35 turėtų papildyti 21-ąją taktinės aviacijos bazę Svidvine Vakarų Pamario vaivadijoje, kur iki neseniai tarnavo iš rikiuotės išimti sovietinės kilmės Su-22.

    Abi bazės modernizuotos, kad atitiktų penktos kartos naikintuvų infrastruktūros ir saugumo reikalavimus. Galutinis tikslas yra suformuoti dvi eskadriles, po 16 F-35 kiekvienoje.

    32 F-35 sutartis iki 2029 metų

    Lenkija yra pasirašiusi sutartį dėl 32 F-35 įsigijimo, o bendras jos dydis siekia apie 4,6 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 4,2 mlrd. eurų. Pristatymus planuojama užbaigti iki 2029 metų.

    Šie naikintuvai, Lenkijoje vadinami „Husarz“, turi tapti viena kertinių šalies karinių oro pajėgų platformų. Programos esmė yra ne tik nauji orlaiviai, bet ir perėjimas prie naujos kartos operacijų, kur svarbūs sensorių duomenų mainai, ryšio infrastruktūra ir sąveika su sąjungininkais.

    Laskio bazė priklauso 2-ajam taktinės aviacijos sparnui, kurio vadavietė yra Poznanėje. Bazė laikoma viena moderniausių Lenkijos kariuomenėje, reguliariai dalyvauja tarptautinėse pratybose, o F-16 čia eksploatuojami nuo 2008 metų.

  • Prancūzija atsiskiria nuo Europos projekto: atskleidė 6-os kartos naikintuvo planą ir datas

    Prancūzija atsiskiria nuo Europos projekto: atskleidė 6-os kartos naikintuvo planą ir datas

    Prancūzija nusprendė savarankiškai kurti būsimos kartos naikintuvą, kuris ilgainiui turėtų pakeisti „Rafale“. Toks sprendimas priimtas po to, kai ėmė byrėti bendras Prancūzijos, Vokietijos ir Ispanijos projektas FCAS, kuriuo buvo siekiama sukurti europinę 6-os kartos oro kovos sistemą.

    Pagal Prancūzijos gynybos planavimo dokumentus, antroji demonstratoriaus fazė turėtų startuoti 2027 metais ir apimti naujos kartos naikintuvo prototipo skrydį. Pilno masto operacinės versijos kūrimo pradžia numatoma 2029 metais, o realių pajėgumų tikimasi 2040-ųjų pradžioje.

    FCAS krizė ir pramonės ginčai

    FCAS branduoliu turėjo tapti New Generation Fighter, tačiau bendradarbiavimą silpnino pramoniniai nesutarimai dėl darbų pasidalijimo ir lyderystės. Viešumoje daugiausia minėti ginčai tarp „Dassault Aviation“ ir „Airbus“ dėl pagrindinių kompetencijų, intelektinės nuosavybės ir galutinės atsakomybės už naikintuvo kūrimą.

    Prancūzija, siekdama neprarasti tempo ir technologinės bazės, ėmėsi nacionalinio kelio. Sprendimas pagrindžiamas siekiu išlaikyti pramoninį suverenitetą, ypač kritinėse srityse, tokiose kaip variklių kūrimas, skaitmeninė architektūra ir pažangios ginkluotės integracija.

    Kas laukia „Rafale“ ir kokios technologijos numatomos

    Kartu spartinamas ir „Rafale“ modernizavimas iki F5 standarto, kuris planuojamas 2033–2035 metais. Numatomos investicijos į pažangesnius jutiklius, radarą, elektroninės kovos priemones ir glaudesnę sąveiką su bepilotėmis platformomis.

    Prancūzijos planuose akcentuojamas ne vien naujas lėktuvas, o visa sistema, kurioje naikintuvas veiktų kartu su koviniais dronais ir tinkline valdymo aplinka. Ši kryptis atitinka pastarųjų metų tendencijas, kai oro pranašumas vis labiau priklauso nuo duomenų mainų, sensorių sintezės ir gebėjimo koordinuoti mišrias, įgulos ir beįgules, platformas.

    Biudžetas auga, Europa ieško alternatyvų

    Prancūzijos gynybos biudžeto planuose įsipareigojimai programai 2027 metais didinami iki 2,74 milijardo eurų, kai 2026 metais buvo numatyta 1,2 milijardo eurų. Tai signalas, kad Paryžius pasirengęs brangiai kainuojančiai, bet strategiškai svarbiai krypčiai.

    Ekspertai pažymi, kad FCAS problemos keičia galios pusiausvyrą Europoje. Vokietija vis dažniau siejama su alternatyvų paieškomis, įskaitant galimą suartėjimą su kitu tarptautiniu 6-os kartos projektu, o Prancūzija, nors ir renkasi nacionalinį kelią, palieka erdvės pasirinktiems partnerystės formatams.

    „Mūsų tikslas – išlaikyti pradinį grafiką ir užtikrinti, kad operaciniai pajėgumai atsirastų 2040-ųjų pradžioje“, – sakė Prancūzijos gynybos ministrė Catherine Vautrin.

  • Lenkijos naikintuvų galvosūkis: F-35 dar ne parengti, F-16 laukia modernizacijos, FA-50 – be ginkluotės

    Modernizacija įsibėgėja, bet pajėgumų dar reikia palaukti

    Lenkijos karinės oro pajėgos sparčiai modernizuojamos, tačiau keli kertiniai pajėgumai dar nėra pasiekę pilnos parengties. Apie tai viešai kalbėjo Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczykas, pabrėždamas, kad aviacija šiuo metu išgyvena pertvarkos laikotarpį.

    Pasak jo, vienu metu sutampa keli procesai: vyksta pasirengimas perimti F-35, planuojama F-16 modernizacija, į operacinę veiklą integruojami FA-50, taip pat laukiama „Apache“ sraigtasparnių pristatymų. Tai reiškia, kad net ir didėjant įsigijimų apimtims, realus pajėgumų šuolis ateis ne iš karto.

    F-35 ir F-16: nauja karta ir būtinas atnaujinimas

    F-35 įsigijimas laikomas vienu svarbiausių Lenkijos gynybos modernizacijos projektų, tačiau iki pilnos kovinės parengties paprastai prireikia ilgesnio laiko. Tam būtini apmokyti pilotai, techninė bazė, atsarginės dalys, ginkluotės integracija ir sklandus įsiliejimas į NATO procedūras.

    Tuo pat metu Lenkija eksploatuoja F-16, kuriems numatyta modernizacija. Šis etapas svarbus ne tik dėl naujos avionikos ar sistemų, bet ir dėl suderinamumo su šiuolaikiniais ginklais, ryšio ir duomenų perdavimo sprendimais, kurie lemia realų efektyvumą šiuolaikinėje oro gynyboje.

    FA-50 klausimas: kovinė tarnyba vėluoja

    Daugiausia kritikos sulaukė FA-50 integracija į kovinę tarnybą, nes, viceministro teigimu, orlaiviai buvo nupirkti be reikiamos ginkluotės. Dėl to, nors patys lėktuvai jau yra pristatyti, jų panaudojimas realiose užduotyse ilgą laiką buvo ribotas.

    „Turime FA-50, kurie seniai turėjo būti kovinėje parengtyje, bet buvęs ministras nupirko kovinius lėktuvus be ginkluotės. Tai tas pats, kas nusipirkti lėktuvą be variklio“, – sakė Cezary Tomczykas.

    Viceministras nurodė, kad ginkluotė FA-50 lėktuvams įsigyta tik prieš kelis mėnesius, o į kovinę parengtį jie turėtų būti įtraukiami artimiausiu laikotarpiu. Jo teigimu, FA-50 ateityje turėtų prisidėti prie Lenkijos oro erdvės patruliavimo ir dalį užduočių perimti iš F-16.

    Anot Cezary Tomczyko, planuojama, kad FA-50 į kovinę budėjimo sistemą turėtų įsitraukti kitais metais. Jis pabrėžė, kad šie orlaiviai galėtų būti naudingi ir reaguojant į tam tikras grėsmes, įskaitant sparnuotąsias raketas ar reaktyvinius bepiločius, o užduotis vykdytų pakaitomis su F-16.

    Bendra Lenkijos pozicija išlieka aiški: po dabartinio pereinamojo laikotarpio oro pajėgų galimybės turėtų pastebimai išaugti. Tačiau kol nebus pasiektas pilnas F-35 operacinis statusas, užbaigta F-16 modernizacija ir FA-50 pilnai aprūpinti ginkluote, šalies aviacija veiks intensyvaus perstatymo režimu.

  • Nauji F-35 įstrigo Azoruose: viena detalė sustabdė skrydį, o Europoje kyla nervai

    Nauji F-35 įstrigo Azoruose: viena detalė sustabdė skrydį, o Europoje kyla nervai

    Rugsėjo viduryje trys nauji naikintuvai F-35A turėjo perskristi iš Teksaso į Suomiją, tačiau vienas jų iki tikslo nenuskrido ir liko Azorų salose. Suomijos karinės oro pajėgos nurodė, kad skrydį sustabdė nedidelis avionikos gedimas, kurį užfiksavo borto diagnostikos sistema.

    Sprendimas neleisti tęsti skrydžio buvo priimtas automatiškai, nes F-35 sukonstruotas taip, kad įtartinus parametrus vertintų itin konservatyviai. Tai didina saugą, bet kartu parodo, kaip greitai moderni technika tampa priklausoma nuo sertifikuotų dalių ir leidimų remonto darbams.

    Problema šiuo atveju buvo labai praktiška: Azorų bazėje tuo metu nebuvo reikiamos sertifikuotos detalės. Be jos orlaivis negali būti grąžintas į rikiuotę, o vieno F-35 atskiras perskrydis per Atlantą yra sudėtingas, nes tokiai kelionei paprastai reikalingas oro papildymas degalais ir griežta logistika.

    Kas yra logistinis siaurasis kaklas?

    F-35 eksploatacija remiasi centralizuota techninės priežiūros ir tiekimo logika, kai gedimai registruojami skaitmeninėse sistemose, o remonto procesai turi atitikti gamintojo nustatytas procedūras. Tai reiškia, kad net ir nedidelis elektronikos komponentas gali sustabdyti brangų orlaivį, jei dalis laiku nepasiekia konkrečios bazės.

    Ekspertai pabrėžia, kad didžiausias iššūkis dažnai yra ne pats naikintuvas, o atsarginių dalių prieinamumas, sertifikavimas ir remonto pajėgumai vietoje. Kuo mažesnė turimų orlaivių flotilė, tuo skausmingiau jaučiamas kiekvienas neplanuotas sustojimas ar ilgesnis laukimas.

    Ką tai reiškia Lenkijai ir regionui?

    Lenkija 2020 metais užsakė 32 naikintuvus F-35A už maždaug 4,3 milijardo eurų, o pristatymai turėtų būti baigti iki 2029 metų. Skelbiama, kad dalis orlaivių jau pasiekė Lenkiją, o kiti naudojami mokymams JAV bazėse, kur rengiami pilotai ir techninis personalas.

    Suomija, Belgija ir Lenkija gauna to paties tipo orlaivius iš tos pačios gamyklos ir iš esmės remiasi panašia tiekimo grandine. Todėl vieno suomiško F-35 užstrigimas Azoruose tampa signalu visoms šalims, kad reali kovinė parengtis priklausys nuo to, kiek greitai veiks atsarginių dalių logistika ir kiek remonto darbų bus galima atlikti savarankiškai Europoje.

    Šis incidentas nėra avarija ar kritimas, tačiau jis aiškiai parodo, kaip šiuolaikinės ginkluotės sistemos gali būti ribojamos ne techninių galimybių, o aptarnavimo infrastruktūros. Rytiniame NATO flange svarbiausia tampa ne vien pristatytų orlaivių skaičius, bet ir tai, kiek jų konkrečią dieną iš tiesų yra pasirengę kilti.

  • Lenkija kelia naikintuvus: po naujų Rusijos smūgių Ukrainai sustiprinta oro erdvės apsauga

    Lenkijos kariuomenė šeštadienio rytą laikinai suintensyvino veiksmus šalies oro erdvėje ir pakėlė į orą karinius orlaivius. Sprendimas priimtas reaguojant į naują Rusijos atakų bangą prieš Ukrainą ir siekiant užtikrinti saugumą pasienio regionuose.

    Apie operaciją pranešė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Operacinė vadovybė. Pasak jos, pagal nustatytas procedūras buvo aktyvuotos reikalingos oro pajėgos, taip pat į aukštesnį parengties lygį pervestos antžeminės oro gynybos ir radiolokacinės žvalgybos priemonės.

    Kas įvyko Lenkijos danguje?

    Operacinė vadovybė nurodė, kad veiksmai buvo prevenciniai ir skirti oro erdvės kontrolei bei apsaugai, ypač teritorijose, esančiose arčiau padidintos rizikos zonų prie Ukrainos. Pabrėžiama, kad tokie sprendimai priimami įvertinus realaus laiko informaciją apie grėsmes regione.

    „Dėl Rusijos smūgių Ukrainos teritorijai Lenkijos oro erdvėje pradėtas karinės aviacijos veikimas“, – pranešė Operacinė vadovybė.

    Vėliau kariuomenė informavo, kad operacija buvo užbaigta, o antžeminės sistemos grįžo į įprastą veikimo režimą. Kartu akcentuota, jog Lenkijos oro erdvės pažeidimų neužfiksuota.

    Kodėl tai kartojasi vis dažniau?

    Lenkijos kariuomenė pastarosiomis dienomis reguliariai skelbia apie į orą keliamus Lenkijos ir sąjungininkų naikintuvus, kai Rusijos atakos Ukrainoje sustiprėja. Tokia praktika taikoma siekiant greitai reaguoti į galimus incidentus, įskaitant netyčinius oro erdvės pažeidimus ar grėsmes iš bepiločių orlaivių ir raketų skrydžių trajektorijų.

    Šis kontekstas ypač svarbus dėl Lenkijos geografinės padėties ir NATO rytinio flango saugumo. Oro policijos ir sustiprintos oro gynybos priemonės regione leidžia greičiau identifikuoti objektus bei mažinti riziką civiliams ir infrastruktūrai, jei koviniai veiksmai Ukrainoje priartėja prie kaimyninių valstybių sienų.

    Kariuomenė tikino, kad situacija stebima nuolat, o pajėgos išlieka pasirengusios nedelsiant reaguoti, jei grėsmės lygis vėl išaugtų. Tokie pranešimai taip pat yra signalas visuomenei, kad padidintas aktyvumas ore nebūtinai reiškia tiesioginį incidentą, bet dažnai yra saugumo procedūrų dalis.

  • Kiek dar F-35 pasieks Lenkiją šiemet: „Lockheed Martin“ įvardijo tiekimų planą ir terminus

    Dar keli F-35 iki metų pabaigos

    „Lockheed Martin“ atstovai gynybos parodoje Kielcuose pranešė, kad iki metų pabaigos Lenkiją turėtų pasiekti dar 4–5 penktosios kartos daugiafunkciai naikintuvai F-35. Jie papildytų jau pristatytą aštuonių orlaivių partiją.

    Pagal iki šiol viešintą grafiką, Lenkija iš viso yra užsakiusi 32 F-35, o visų orlaivių pristatymus planuojama užbaigti 2029 metais. Šis terminas išlieka vienu svarbiausių orientyrų, vertinant pajėgumų augimą regione.

    Gamyba persikelia į Italiją

    Gamintojas nurodė, kad artimiausios Lenkijai skirtos mašinos bus tiekiamos ne iš JAV, o iš europinės surinkimo linijos Cameri mieste Italijoje. Tai reikšminga detalė, nes Cameri gamykla yra vienas pagrindinių F-35 programos centrų Europoje.

    Tokia tiekimo schema leidžia greičiau aptarnauti Europos užsakovus ir sumažinti logistines rizikas. Pastaraisiais metais F-35 programa daug dėmesio skiria tiekimo grandinių stabilumui, atsarginių dalių prieinamumui ir techninės priežiūros pajėgumų plėtrai.

    Planą iki metų pabaigos pristatyti dar 4–5 F-35 patvirtino „Lockheed Martin“ atstovas Nate’as McAllisteris.

    Pilotų rengimas ir pradinė parengtis

    „Lockheed Martin“ teigia, kad šiuo etapu didžiausias dėmesys skiriamas pradinės operacinės parengties pasiekimui. Tai apima bazės infrastruktūrą, technikų ir pilotų rengimą bei logistiką, kuri yra kritinė eksploatuojant penktosios kartos platformą.

    Gamintojo duomenimis, JAV jau parengta 16 Lenkijos pilotų, dar 6 mokymai vyksta. Pagal 2020 metais pasirašytą sutartį planuota JAV parengti 24 pilotus.

    Taip pat pabrėžta, kad Lasko bazėje jau sukurta infrastruktūra pilotų rengimui, įskaitant pilnos misijos simuliatorius. Toks mokymo modelis leidžia greičiau didinti įgulų skaičių ir mažinti priklausomybę nuo mokymų užsienyje.

    Kontraktas ir galimas tęsinys

    Lenkija 2020 metais užsakė 32 F-35 už maždaug 4,6 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 4,2 mlrd. eurų pagal pastarųjų metų valiutų kursų vidurkius. Pirmosios pagamintos mašinos buvo naudojamos mokymams JAV, vėliau pristatymai palaipsniui persikėlė į Lenkiją.

    Pastaraisiais mėnesiais Lenkijos gynybos ministerija į ilgalaikius modernizacijos planus iki 2039 metų įtraukė ir galimybę įsigyti papildomų F-35. Gamintojas teigia esantis pasirengęs aptarti pramoninio bendradarbiavimo apimtį, jei būtų priimti nauji sprendimai dėl pirkimų.

    „Lockheed Martin“ atstovai priminė, kad nuo sutarties pasirašymo iki pirmojo pristatymo įprastai prireikia 3–4 metų. Tai svarbus faktorius planuojant tolimesnį pajėgumų stiprinimą ir biudžetą.

  • Ukrainai smogė dar vienas smūgis: per kovinę misiją prarastas naikintuvas F-16, pilotas išsigelbėjo

    Ukrainai smogė dar vienas smūgis: per kovinę misiją prarastas naikintuvas F-16, pilotas išsigelbėjo

    Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė per kovinę užduotį praradusios ryšį su naikintuvu F-16. Orlaivis, vykdęs oro taikinių perėmimo misiją, nukrito viename fronto ruožų, o pilotas dėl avarinės situacijos katapultavosi.

    Skelbiama, kad pilotas buvo greitai evakuotas ir yra saugus, jis pristatytas į medicinos įstaigą apžiūrai bei diagnostikai. Ukrainos pareigūnai taip pat nurodė, jog civilių aukų ir žalos ant žemės nenustatyta.

    Kas žinoma apie incidentą

    Į įvykio vietą išsiųsti specialistai ir teisėsaugos atstovai, kurie tiria nelaimės aplinkybes. Oficialiai neįvardijama, kas tiksliai lėmė avariją, tačiau pabrėžiama, kad sprendimas katapultuotis buvo priimtas dėl „avarinės situacijos“ borto sistemose.

    Toks informacijos ribojimas karo sąlygomis yra įprastas, nes detalės apie maršrutus, kovinius režimus ar technines problemas gali suteikti žvalgybinės naudos priešininkui. Dėl tos pačios priežasties Ukraina paprastai neskelbia ir tikslaus turimų F-16 skaičiaus.

    F-16 Ukrainoje: tiekimas ir reikšmė

    F-16 Ukraina pradėjo eksploatuoti 2024 metais, o pagrindiniai perdavimo rėmėjai yra Nyderlandai, Danija, Belgija ir Norvegija. Vakarų šalys yra deklaravusios perduosiančios apie 79–85 modernizuotus F-16, daugiausia MLU (Mid-Life Update) standarto F-16AM ir F-16BM versijas.

    Pagal viešus vertinimus, iki 2026 metų pavasario ir ankstyvos vasaros Ukraina galėjo būti gavusi apie 44–56 naikintuvus, o dalis jų tuo metu buvo techninės priežiūros, modernizavimo ar mokymo cikluose. Dėl to realiai kovinėms užduotims paruoštų orlaivių skaičius galėjo svyruoti apie 40–48 vienetus.

    F-16 Ukrainos gynyboje vertinami kaip itin svarbūs oro erdvės apsaugai, ypač perimant sparnuotąsias raketas ir smogiamuosius dronus. Tokio tipo perėmimai reikalauja ne tik paties orlaivio, bet ir suderintos priešlėktuvinės gynybos, radarų, ryšių bei logistikos grandinės.

    Nuostoliai ir tendencijos ore

    Šis incidentas – dar vienas nuostolis nuo F-16 įvedimo į tarnybą, tačiau bendras prarastų orlaivių skaičius išlieka ne iki galo aiškus. Atvirų šaltinių analizėse dažniausiai minėta 3–4 patvirtintos netektys, įskaitant avarijas ir kovinius praradimus 2024–2025 metais.

    Kita vertus, atsargesni 2026 metų pavasario vertinimai rodė galimą didesnį kovinių nuostolių mastą – apie 8–12, tačiau be oficialaus patvirtinimo tokie skaičiai laikomi apytikriais. Naujausias praradimas šią statistiką didina, bet tikslų balansą Ukraina, tikėtina, ir toliau ribos saugumo sumetimais.

    Nors nuostoliai kare neišvengiami, ekspertai pabrėžia, kad F-16 efektyvumas priklauso nuo nuolatinio atsarginių dalių tiekimo, parengtų technikų ir pilotų rotacijos, taip pat nuo integracijos su oro gynybos sistemomis. Kuo intensyvesnės misijos fronto zonoje, tuo didesnę riziką kelia priešo priešlėktuvinė gynyba, elektroninė kova ir techninis nusidėvėjimas.

  • Po Maskvos katastrofa: sudužo moderniausias Rusijos naikintuvas Su-57, aiškinasi priežastis

    Po Maskvos katastrofa: sudužo moderniausias Rusijos naikintuvas Su-57, aiškinasi priežastis

    Maskvos srityje per mokomąjį skrydį sudužo Rusijos karinis lėktuvas, kuris, kaip pranešama, buvo 5-osios kartos naikintuvas Su-57. Pirminiais duomenimis, pilotui pavyko katapultuotis prieš smūgį į žemę, o įvykio vieta siejama su Odincovo apylinkėmis.

    Apie incidentą informavus Rusijos žiniasklaidai, pradėtas oficialus tyrimas dėl galimų skrydžio taisyklių pažeidimų ar netinkamo pasirengimo skrydžiui. Priežasčių aiškinimu taip pat užsiima Gynybos ministerijos komisija ir aviacijos ekspertai, kurie vertins techninius duomenis bei skrydžio aplinkybes.

    Rusijos Gynybos ministerija paskelbė, kad preliminari avarijos versija yra techninis gedimas ore. Tokiose situacijose paprastai tikrinami varikliai, valdymo sistemos, degalų ir hidraulikos mazgai, taip pat analizuojami skrydžio įrašai, jei jie išliko.

    Su-57 yra pažangiausias Rusijos kuriamas ir gaminamas daugiafunkcis naikintuvas, kurį Rusija pristato kaip 5-osios kartos platformą. Vakarų analitikų vertinimu, šių orlaivių parkas nėra didelis ir gali siekti apie 35–40 vienetų, todėl kiekviena avarija tampa reikšminga tiek kariniu, tiek technologiniu požiūriu.

    Šis incidentas laikomas antru plačiai žinomu Su-57 katastrofos atveju. Pirmasis buvo fiksuotas 2019 metais, kai bandymų metu sudužo orlaivis, įvardytas kaip vienas pirmųjų serijinei gamybai skirtų egzempliorių.

    Pirmieji serijiniai Su-57 Rusijos karinėse oro pajėgose pradėti eksploatuoti 2020 metais. Tiksli vieneto kaina viešai aiškiai neįvardijama, tačiau ankstesni kontraktų skaičiavimai leido daryti prielaidą, kad vienas naikintuvas vėlesniais gamybos metais galėtų kainuoti maždaug 37 000 000 eurų, priklausomai nuo komplektacijos ir tiekimo sąlygų.

    Pagal viešai skelbiamus techninius duomenis, Su-57 yra didesnis už dalį kitų 5-osios kartos naikintuvų: jo sparnų mojis siekia apie 14,1 metro. Orlaivis turi du variklius, o deklaruojamas maksimalus greitis su forsažu gali viršyti 2 machus, taip pat nurodomas iki 18 kilometrų aukštis.

    Su-57 sukonstruotas taip, kad dalis ginkluotės būtų talpinama vidinėse dėtuvėse, o tai siejama su mažesniu matomumu radarams. Vis dėlto realus šios platformos brandumas ir patikimumas vertinamas nevienareikšmiškai, o incidentų tyrimų išvados paprastai būna svarbios sprendžiant dėl tolesnės gamybos, modernizacijos ir eksploatacijos apimčių.

  • Lenkija oficialiai priėmė pirmuosius F-35 „Husarz“: ką reiškia šie naikintuvai ir kiek kainavo

    Lenkija oficialiai priėmė pirmuosius F-35 „Husarz“: ką reiškia šie naikintuvai ir kiek kainavo

    F-35 oficialiai įtraukti į rikiuotę

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos surengė ceremoniją, per kurią oficialiai priėmė naikintuvus F-35A, šalies oro pajėgose pavadintus „Husarz“. Renginys vyko 32-ojoje taktinės aviacijos bazėje Lasko mieste, dalyvaujant aukščiausiems valstybės pareigūnams.

    Ceremonijoje taip pat dalyvavo Lenkijos kariuomenės vadovybė ir svečiai iš užsienio, įskaitant Jungtinių Valstijų atstovus. JAV yra pagrindinė F-35 programos partnerė ir šių orlaivių gamybos bei eksporto sistemos koordinatorė.

    Demonstracinis skrydis virš šalies

    Prieš oficialią dalį keli F-35 surengė demonstracinį skrydį virš Lenkijos, praskrisdami pro kelis simbolinius taškus ir didžiuosius miestus. Tokie skrydžiai dažnai naudojami ne tik visuomenės informavimui, bet ir kaip praktinis pilotų bei antžeminių tarnybų koordinavimo patikrinimas.

    Žiūrovai galėjo stebėti orlaivių praskridimus ir riedėjimą aerodrome, o renginys tapo aiškiu signalu apie Lenkijos oro gynybos ir puolamųjų pajėgumų modernizavimą. Varšuva F-35 įsigijimą įvardija kaip kartos šuolį, panašų į anksčiau įvykusį perėjimą prie F-16.

    Kiek orlaivių įsigyta ir kokia kaina

    Lenkija yra užsakiusi 32 F-35A naikintuvus su mokymo paketu ir papildomais varikliais. Sutartis buvo pasirašyta 2020 metais, o pristatymai pagal planą turėtų būti užbaigti iki 2029 metų pabaigos.

    Skelbta, kad įsigijimas kainavo apie 4,2 mlrd. eurų be mokesčių, perskaičiavus iš viešai nurodytos sutarties vertės JAV doleriais. Iki šių metų pabaigos Lenkija tikisi sulaukti dar dalies orlaivių, kad būtų galima sparčiau plėsti parengtų įgulų ir technikų skaičių.

    Kuo F-35 laikomas 5-osios kartos standartu

    F-35, kurį gamina „Lockheed Martin“, priskiriamas 5-osios kartos naikintuvams dėl kelių esminių savybių: sumažinto radarinio matomumo, pažangios sensorių sistemos ir duomenų sintezės. Praktikoje tai reiškia, kad pilotas mato apjungtą vaizdą iš skirtingų jutiklių, o orlaivis gali veikti sudėtingoje oro gynybos aplinkoje.

    Šiuolaikinėse operacijose vis didesnę reikšmę turi ne vien greitis ar manevringumas, bet ir gebėjimas rinkti, apdoroti bei perduoti informaciją realiu laiku. Dėl to F-35 dažnai vertinamas kaip tinklo centrinio karo platforma, galinti perduoti taikinių duomenis kitiems orlaiviams, priešlėktuvinėms sistemoms ar vadavietėms.

    „F-35 įvedimas į rikiuotę yra strateginis žingsnis, kuris keičia mūsų oro pajėgumų kokybę ir sąveiką su sąjungininkais“, – sakė ceremonijoje dalyvavęs Lenkijos gynybos sektoriaus atstovas.

    Lenkijos sprendimas stiprinti oro pajėgas F-35 kontekste vertinamas ir platesniame regione, kur didėja poreikis greitam situacijos supratimui, oro erdvės kontrolei ir atgrasymo priemonėms. Kartu tai didina ir logistikos, bazavimo infrastruktūros bei personalo rengimo svarbą, nes 5-osios kartos orlaivių eksploatacija reikalauja aukštos parengties visoje sistemoje.