CP v2

Tag: Naikintuvai

  • Švedija siunčia Ukrainai 16 „Gripen“ naikintuvų: atskleidė, kiek jų planuojama iki 150

    Švedija siunčia Ukrainai 16 „Gripen“ naikintuvų: atskleidė, kiek jų planuojama iki 150

    Švedija paskelbė sprendimą perduoti Ukrainai naikintuvus „Gripen“, kurie, Stokholmo vertinimu, gali reikšmingai sustiprinti šalies oro gynybą ir aviacijos pajėgumus tiek artimiausiu metu, tiek ilgalaikėje perspektyvoje. Sprendimas pristatytas kaip politinis ir karinis lūžis po ilgiau nei metus trukusių diskusijų.

    Skelbiama, kad Ukraina turėtų gauti 16 naudotų, tačiau pilnai operacinių „Gripen“ C/D. Pristatymų pradžia siejama su 2026 metų pradžia, o ukrainiečių pilotų ir technikų rengimas jau vyksta, kad orlaiviai būtų integruoti kuo greičiau.

    „Tai realus žingsnis, kuris gali pakeisti Ukrainos galimybes ore, jei bus užtikrintas spartus parengimas ir logistikos grandinės“, – sakė karo aviacijos ekspertas Andrij Charuk.

    „Gripen“ – Švedijos bendrovės „Saab“ sukurta platforma, projektuota veikti sudėtingomis sąlygomis prieš stipresnį priešininką. Šio tipo naikintuvai garsėja galimybe kilti iš trumpų takų ir net nuo kelių atkarpų, greitu perapginklavimu ir santykinai mažais logistinio aptarnavimo reikalavimais.

    Ukrainai tai ypač aktualu dėl nuolatinių smūgių aerodromams ir būtinybės dažnai perdislokuoti techniką. Tokios savybės gali leisti lanksčiau planuoti oro operacijas ir geriau išlaikyti aviaciją kovinėje parengtyje.

    Dideliu pranašumu laikoma ir ginkluotės integracija. „Gripen“ gali naudoti ne tik įprastas oras–oras raketas, bet ir didesnio nuotolio „Meteor“, kurią NATO šalyse vertina kaip vieną pažangiausių šios klasės sprendimų.

    Ekspertai pabrėžia, kad didesnis „Meteor“ nuotolis ir modernios taikinių aptikimo bei valdymo sistemos teoriškai leistų ukrainiečių pilotams efektyviau kovoti su priešo orlaiviais dar iki priartėjant prie artimo kontakto zonų. Tačiau realus efektas priklausys nuo to, kiek greitai bus parengtos įgulos, suderintos procedūros ir užtikrintos atsarginių dalių tiekimo grandys.

    Lygiagrečiai Švedija atveria Ukrainai kelią svarstyti modernesnes „Gripen“ E/F versijas, kurios turi AESA radarus, sustiprintas elektroninės kovos priemones ir didesnį kovinį potencialą. Viešai minimi ir Ukrainos tikslai ilgainiui turėti gerokai didesnį parką, kai kuriais vertinimais – iki 100–150 orlaivių, nors toks skaičius reikštų ilgametį finansavimo, gamybos ir mokymo maratoną.

    Vis dėlto išlieka ir praktiniai iššūkiai. Ukraina jau įsisavina vakarietiškas platformas, įskaitant F-16, o skirtingų tipų naikintuvai reiškia atskiras techninės priežiūros sistemas, skirtingus mokymus, atsarginių dalių sandėlius ir ginkluotės integracijos darbus.

    Dėl to karinės planavimo grandys akcentuoja, kad lemiamas veiksnys bus ne vien orlaivių skaičius, bet ir integracijos tempas. Jei mokymas, infrastruktūra ir logistika bus suderinti, „Gripen“ gali tapti dar viena svarbia grandimi stiprinant Ukrainos oro erdvės kontrolę ir atgrasymą.

  • Oro pavojus Lietuvoje: radarai fiksuoja drono požymių objektą, NATO naikintuvai pakelti

    Oro pavojus Lietuvoje: radarai fiksuoja drono požymių objektą, NATO naikintuvai pakelti

    Kas pranešta apie grėsmę

    Institucijos pranešė apie suaktyvintą oro pavojaus režimą, kai radarų duomenys parodė drono požymių turinčio objekto judėjimą. Vertinama, kad objektas gali būti Lietuvos oro erdvėje arba yra didelė tikimybė, jog į ją įskris.

    Pagal pateiktą informaciją į galimą taikinį nukreipti NATO oro policijos naikintuvai. Tokiais atvejais pagrindinis tikslas yra kuo greičiau identifikuoti objektą, įvertinti jo keliamą riziką ir, jei reikia, imtis neutralizavimo priemonių.

    Ką reiškia raudonas lygis

    Gyventojams akcentuojama, kad raudonas lygis siejamas su realia arba labai tikėtina grėsme: objektas jau yra oro erdvėje arba gali į ją įskristi ir kelti pavojų. Praktikoje tai reiškia, kad situacija laikoma dinamiška, o nurodymai gali būti atnaujinami priklausomai nuo objekto trajektorijos ir identifikavimo rezultatų.

    Oro erdvės pažeidimų ar neidentifikuotų objektų atvejais sprendimai priimami remiantis radarų stebėsena, vizualiniu patvirtinimu ir ryšių patikra. Vien tai, kad objektas įvardijamas kaip turintis drono požymių, dar nereiškia galutinio identifikavimo, todėl institucijos paprastai prašo vengti spėlionių ir vadovautis oficialiais pranešimais.

    Ką daryti gyventojams

    Gyventojams nurodoma nedelsiant vykti į artimiausią priedangą, o jei jos nėra, rinktis saugią patalpą ir joje pasilikti, kol bus paskelbta apie pavojaus atšaukimą. Taip pat raginama sekti tik oficialią informaciją ir laikytis institucijų nurodymų.

    Specialistai primena, kad tokiose situacijose svarbu sumažinti riziką: likti patalpose, atsitraukti nuo langų, pasirūpinti ryšio priemonėmis ir informuoti artimuosius. Taip pat prašoma dalintis patikrinta informacija, kad būtų išvengta gandų ir klaidinančių pranešimų, kurie gali apsunkinti reagavimą.

  • Rusija ruošia dvivietį Su-57: kodėl šis žingsnis gali išduoti tikrąjį Maskvos planą?

    Rusija ruošia dvivietį Su-57: kodėl šis žingsnis gali išduoti tikrąjį Maskvos planą?

    Rusijos lėktuvų gamintojas „Suchoj“ vysto dvivietę penktos kartos naikintuvo Su-57 versiją. Naujausiose nuotraukose iš antžeminių bandymų matyti pailginta priekinė fiuzeliažo dalis ir didesnis kabinos gaubtas, rodantys tandeminių vietų sprendimą dviem įgulos nariams.

    Neoficialiai šis projektas dažniausiai vadinamas Su-57D, tačiau viešai patvirtinto žymėjimo kol kas nėra. Pats faktas, kad orlaivis jau bandomas riedėjimo bandymuose, leidžia daryti prielaidą, jog programa perėjo į ankstyvą praktinių testų etapą.

    Dvivietė versija taikosi į eksportą

    Dvivietis naikintuvo variantas dažniausiai kuriamas ne vien kovai, bet ir mokymui, perėjimui nuo senesnių platformų bei sudėtingų misijų planavimui. Daugelis potencialių pirkėjų už Rusijos ribų neturi tokios plačios simuliatorių ir rengimo infrastruktūros, kokią gali turėti didžiosios karinės aviacijos valstybės.

    Dėl to dvivietė mokomoji kovinė modifikacija tampa praktiškai būtina, jei gamintojas nori parduoti modernų naikintuvą valstybėms, kurios greitai siekia sukurti naujus pilotų rengimo ciklus. Tokia logika jau seniai taikoma ir kitų šalių naikintuvų programose, kai eksporto sėkmei svarbi ne tik platforma, bet ir visas parengimo paketas.

    Minimi užsienio klientai ir ankstesni planai

    Rusijos šaltiniai teigia, kad nauja modifikacija kuriama pirmiausia užsienio rinkoms, o vienu iš galimų pirmųjų naudotojų minimas Alžyras. Kartu pastaraisiais metais Maskva aktyviau kalba apie naujus kontraktus ir siekia išlaikyti ginkluotės eksporto srautus, nors realūs pristatymų tempai dažnai priklauso nuo gamybinių pajėgumų ir politinių rizikų.

    Dviviečio Su-57 idėja nėra nauja ir siejasi su anksčiau svarstytu Rusijos ir Indijos projektu FGFA, kuriuo buvo planuojama sukurti eksporto penktos kartos naikintuvo versiją. Tuomet buvo numatytas Indijos indėlis į dalį borto sistemų, įskaitant avioniką ir savisaugos sprendimus, tačiau programa nutrūko, kai Indija 2018 metais pasitraukė.

    Ką signalizuoja Su-57D projektas

    Grįžimas prie dvivietės konfigūracijos rodo Rusijos pastangas padidinti Su-57 patrauklumą tarptautinėje rinkoje ir sumažinti įėjimo barjerą naujiems klientams. Toks sprendimas taip pat gali reikšti bandymą pasiūlyti platesnį produktą, kuriame svarbu ne tik stealth klasės ambicijos, bet ir praktinis parengimas, aptarnavimas bei pilotų rengimo tęstinumas.

    Su-57 išlieka labiausiai pažangi Rusijos kovinė platforma, tačiau jos įsisavinimas ir gamyba ilgą laiką susidūrė su vėlavimais ir ribotais tempais. Todėl eksporto perspektyva gali tapti vienu iš kertinių veiksnių, nulemiančių, kiek sparčiai programa bus vystoma artimiausiais metais.

  • Buvęs švedų pilotas: „Saab“ „Gripen“ kai kuriose misijose gali pranokti F-35, vilioja Portugaliją

    Švedijos gynybos pramonės grupė „Saab“ tęsia pastangas įtikinti Portugaliją rinktis naikintuvus JAS-39 „Gripen“ vietoje svarstytų amerikietiškų F-35. Diskusijose vis dažniau akcentuojama ne tik kaina ar pristatymo terminai, bet ir politinė rizika bei priklausomybė nuo vieno tiekėjo.

    „Saab“ argumentuoja, kad „Gripen“ nuo pat pradžių kurtas atsižvelgiant į Šiaurės Europos gynybos scenarijus, įskaitant galimą aukšto intensyvumo konfliktą su Rusija. Buvęs Švedijos oro pajėgų pilotas Jussi Halmetoja, dabar dirbantis „Saab“ konsultantu, teigia, kad dalyje situacijų „Gripen“ gali būti praktiškesnis už F-35.

    „Didelio intensyvumo kare JAS-39 „Gripen“ gali suteikti didesnes sėkmės galimybes, nes jis sukurtas generuoti didelį operacijų tempą“, – sakė Jussi Halmetoja.

    Esminis akcentas – veikimo ciklo greitis ir logistika. Pasak pašnekovo, „Gripen“ buvo projektuotas taip, kad galėtų leistis ir vėl pakilti maždaug po 10 minučių, o tai svarbu tuomet, kai reikia nuolat palaikyti oro erdvės kontrolę ir greitai reaguoti į taikinius.

    Portugalijai ši tema tapo aktualesnė vertinant, kiek ilgam įsipareigojimai susietų šalį su JAV ekosistema: programine įranga, atnaujinimais, ginkluotės integracijomis ir eksporto taisyklėmis. Dalis Europos valstybių pastaraisiais metais vis garsiau kalba apie strateginę autonomiją ir norą turėti daugiau pasirinkimų gynybos pirkimuose.

    „Saab“ taip pat siūlo ne vien orlaivių tiekimą, bet ir platesnį bendradarbiavimo paketą, apimantį pramoninę partnerystę. Tarp siūlomų krypčių minimas dalies gamybos, surinkimo ar aptarnavimo pajėgumų lokalizavimas Portugalijoje, kas galėtų sustiprinti vietos kompetencijas ir kurti pridėtinę vertę ekonomikai.

    Viešojoje erdvėje šią diskusiją papildo ir Ukrainos ekspertų vertinimai, kad „Gripen“ galėtų būti reikšmingas oro gynybos ir taktinės aviacijos elementas susiduriant su Rusijos keliama grėsme. Vis dėlto galutinis Portugalijos sprendimas priklausys nuo platesnio veiksnių rinkinio: sąnaudų per visą tarnybos laiką, ginkluotės paketo, mokymų, pristatymo grafiko ir politinių įsipareigojimų.

  • Belgija perduos Ukrainai 53 F-16: aiškėja pristatymų grafikas iki 2029 metų ir techninės detalės

    Belgija planuoja perduoti Ukrainai 53 naikintuvus F-16 – iš esmės visą šio tipo lėktuvų parką, kurį iki šiol turėjo savo oro pajėgose. Šis sprendimas siejamas su platesne Vakarų parama stiprinant Ukrainos oro gynybą ir gebėjimą atremti raketų bei bepiločių atakas.

    Pagal viešai aptariamą pristatymų planą, pirmoji partija galėtų pasiekti Ukrainą dar šiais metais. Toliau perdavimai būtų išdėstyti keliems etapams, o visas kiekis, kaip nurodoma, būtų užbaigtas iki 2029 metų.

    Kaip atrodytų perdavimo grafikas?

    Skelbiama, kad artimiausiu metu Ukraina galėtų gauti 7 naikintuvus F-16. Vėlesniais metais numatomi papildomi perdavimai: 2027 metais – 5, 2028 metais – 14, o likusi dalis galėtų būti perduota 2029 metais.

    Toks išskaidymas rodo, kad perdavimas derinamas su Belgijos pajėgumais palaipsniui atsisakyti senesnės technikos ir užtikrinti sklandų perėjimą prie naujesnių platformų. Kartu tai leidžia Ukrainai etapais plėsti apmokytų pilotų ir technikų skaičių bei infrastruktūrą.

    Kokie tai F-16 ir kuo jie svarbūs?

    Teigiama, kad Ukrainai būtų perduodami modernizuoti F-16, atnaujinti pagal MLU (Mid-Life Update) programą, kuri plačiai taikyta Europos šalyse. Šie atnaujinimai paprastai apima avionikos patobulinimus, geresnius jutiklius ir platesnes ginkluotės integracijos galimybes.

    Minima ir integracija su AIM-120 AMRAAM klasės oras–oras raketomis, kurios yra svarbios oro gynybos užduotims ir atgrasymui. Praktikoje tai gali sustiprinti Ukrainos galimybes reaguoti į grėsmes ore, nors realų efektą lems ir žvalgybos, oro erdvės stebėjimo bei antžeminių sistemų sąveika.

    Ar visi lėktuvai bus kovinės parengties?

    Kol kas neaišku, ar visi 53 naikintuvai bus perduoti kaip pilnai kovinės parengties orlaiviai. Kai kuriais atvejais dalis senesnių lėktuvų gali būti naudojami kaip atsarginių dalių šaltinis, kad būtų palaikomas likusių orlaivių remontas ir techninis parengtumas.

    Ukrainai tai reikšminga detalė, nes svarbus ne tik bendras perduodamų naikintuvų skaičius, bet ir tai, kiek jų realiai galės nuolat vykdyti užduotis. F-16 eksploatacija reikalauja nuoseklios logistikos, parengtų inžinerinių komandų ir stabilaus atsarginių dalių tiekimo.

    Iki šiol Ukrainos F-16 programa siejama ir su kitų šalių įsipareigojimais, o pirmieji lėktuvai, kaip skelbta anksčiau, buvo siejami su Danijos ir Nyderlandų parama. Belgijos indėlis šioje schemoje būtų vienas didžiausių pagal vienos valstybės deklaruojamą kiekį.

  • TACAN audroje: kaip JAV naikintuvai net ir be matomumo randa lėktuvnešį USS Abraham Lincoln

    Stiprių audrų metu, kai debesų pagrindas nusileidžia labai žemai, o matomumas tampa ribotas, net modernūs naikintuvai gali prarasti vizualius orientyrus virš atviros jūros. Tokiose situacijose JAV karinio jūrų laivyno pilotai pereina prie skrydžio pagal prietaisus ir remiasi specialiomis navigacijos sistemomis.

    Viena svarbiausių yra TACAN, taktinis oro navigacijos kompleksas, leidžiantis orlaiviui gauti krypties ir atstumo iki laivo ar sausumos stoties duomenis. Būtent TACAN padeda rasti lėktuvnešį USS Abraham Lincoln, kai dėl lietaus, rūko ar audros jis tampa praktiškai nematomas.

    Praktikoje riba paprasta: kai vizualinis skrydis tampa nesaugus, įgulos vadovaujasi instrumentinio skrydžio procedūromis. Dažnai minimos ribos yra apie 8 kilometrus matomumo ir maždaug 300 metrų debesų bazės aukščio, kai vizualiai sekti aplinką darosi per sudėtinga.

    Tuomet svarbiausia tampa tikslus situacijos suvokimas pagal prietaisus ir patikimas ryšys su laivu. Lėktuvnešio paieška atviroje jūroje skiriasi nuo skrydžio virš sausumos, nes čia nėra stabilių orientyrų, o pats taikinys nuolat juda.

    TACAN perduoda koduotą radijo signalą, pagal kurį orlaivis gali nustatyti kryptį iki stoties ir atstumą iki jos. Tokia informacija leidžia pilotams nuolat atnaujinti savo padėtį ir susiplanuoti saugų priartėjimą, net jei matomumas artėja prie nulio.

    Dažnai minimas sistemos veikimo nuotolis siekia iki maždaug 200 jūrmylių, tai yra apie 370 kilometrų, priklausomai nuo sąlygų ir įrangos. Šis nuotolis suteikia laiko suformuoti tvarkingą grįžimo srautą ir išvengti chaoso, kai keli orlaiviai vienu metu ieško to paties laivo.

    Priartėjus prie lėktuvnešio, pilotai pereina į laukimo zoną, dažnai vadinamą Marshalo zona, kurioje orlaiviai cirkuliuoja skirtingais aukščiais ir laukia leidimo leistis. Tai būtina, nes lėktuvnešis vienu metu priima daug orlaivių, o tvarka čia kritiškai svarbi saugumui.

    Situaciją apsunkina tai, kad lėktuvnešis juda ir gali išlaikyti maždaug 30 mazgų greitį, tai yra apie 56 kilometrus per valandą. Vadinasi, nusileidžiama ne į „stovinčią“ aikštelę, o į nuolat kintančią poziciją jūroje.

    Paskutiniame etape, kai iki laivo lieka nedidelis atstumas, naudojamos tikslesnės nusileidimo ir privedimo sistemos. Tokiose operacijose gali būti taikomos ICLS ar kiti sprendimai, padedantys išlaikyti reikiamą trajektoriją ir aukštį iki pat prisilietimo prie denio.

    Naujesni orlaiviai, pavyzdžiui, F-35C, gali naudoti JPALS, kuri sujungia palydovinę navigaciją ir apsaugotą duomenų perdavimą, kad privedimas būtų itin tikslus ir atsparus prastoms oro sąlygoms. Vis dėlto TACAN išlieka svarbi grandis, kai reikia greitai ir patikimai „užkabinti“ laivą didesniu atstumu ir stabiliai grįžti į denio operacijų ritmą.

  • Indija svarsto nutraukti 114 „Rafale“ naikintuvų sutartį: ginčas dėl programinės įrangos kontrolės

    Indijoje bręsta rimtas posūkis viename didžiausių pastarųjų metų karinės aviacijos planų: svarstoma atsitraukti nuo numatyto 114 prancūziškų „Rafale“ naikintuvų įsigijimo. Apie tai skelbia regiono gynybos tematikos leidiniai, remdamiesi aukšto rango gynybos ministerijos pareigūnais.

    Esminė konflikto priežastis nėra gamybos apimtys ar kaina, o prieiga prie kritinių skaitmeninių sistemų. New Delhi siekia didesnės kontrolės, kad naikintuvai nebūtų priklausomi nuo tiekėjo sprendimų atnaujinimų, integracijos ar krizės atveju.

    Kas kelia didžiausią įtampą?

    Indijos pusė akcentuoja vadinamąją skaitmeninę suverenitetą, kai valstybė pati gali valdyti platformos programinę įrangą, jos sąsajas ir integraciją su vietiniais ginklais bei ryšių sistemomis. Derybose minimi reikalavimai gauti daugiau techninės dokumentacijos ir prieigos prie borto programinės įrangos.

    „Jei negausime reikiamos dokumentacijos ir prieigos, susitarimo nebus“, – sakė gynybos ministerijos pareigūnas, kurio poziciją cituoja gynybos tematikos žiniasklaida.

    Prancūzijos pusė tradiciškai tokiose sutartyse itin saugo intelektinę nuosavybę ir jautrius sprendimus, susijusius su elektronine kova, misijų planavimu bei sistemos architektūra. Būtent čia dažniausiai kertasi pirkėjų noras turėti maksimalų savarankiškumą ir gamintojo siekis riboti prieigą prie kritinių technologijų.

    Kiek tai galėtų kainuoti ir ką reikštų rinkai?

    Programo vertė įvairiuose vertinimuose svyruoja plačiai, tačiau kalbama apie dešimtis milijardų eurų. Tokia sutartis reikšminga ne tik Indijos oro pajėgų modernizacijai, bet ir Prancūzijos gynybos pramonei, kuri „Rafale“ eksporto užsakymus laiko vienu svarbiausių portfelio ramsčių.

    Jei susitarimas žlugtų, Indijai atsivertų keli alternatyvūs scenarijai. Vienas jų būtų spartinti vietinius projektus ir didinti investicijas į nacionalinę naikintuvų programą, kad būtų mažinama priklausomybė nuo importo ne tik gamybos, bet ir programinės įrangos lygmenyje.

    Kokios galimos alternatyvos Indijai?

    Be nacionalinių projektų, New Delhi galėtų grįžti prie derybų su kitais tiekėjais. Pastaraisiais metais JAV aktyviai siūlo savo platformas įvairioms rinkoms, o Rusija taip pat tradiciškai bando išlaikyti pozicijas Indijoje, neretai žadėdama platesnį technologijų perdavimą.

    Ši istorija išryškina platesnę tendenciją: šiuolaikiniai naikintuvai vis labiau tampa programinės įrangos valdoma sistema, todėl pirkėjams vien „geležies“ nepakanka. Valstybės nori užtikrinti, kad modernizacijos, ginkluotės integravimas ir duomenų ryšiai būtų įmanomi be nuolatinio tiekėjo pritarimo, ypač esant įtampai su kaimyninėmis branduolinėmis valstybėmis.

    Kol kas sprendimas dėl 114 „Rafale“ nėra galutinis, tačiau derybų kryptis rodo, kad Indija vis griežčiau sieja pirkimus su realia skaitmenine kontrole. Artimiausi mėnesiai parodys, ar abi pusės ras kompromisą, ar rinkoje prasidės naujas konkurencinis etapas dėl vieno svarbiausių gynybos užsakymų pasaulyje.