CP v2

Tag: Naikintuvai

  • Belgija perduos Ukrainai 53 F-16: aiškėja pristatymų grafikas iki 2029 metų ir techninės detalės

    Belgija planuoja perduoti Ukrainai 53 naikintuvus F-16 – iš esmės visą šio tipo lėktuvų parką, kurį iki šiol turėjo savo oro pajėgose. Šis sprendimas siejamas su platesne Vakarų parama stiprinant Ukrainos oro gynybą ir gebėjimą atremti raketų bei bepiločių atakas.

    Pagal viešai aptariamą pristatymų planą, pirmoji partija galėtų pasiekti Ukrainą dar šiais metais. Toliau perdavimai būtų išdėstyti keliems etapams, o visas kiekis, kaip nurodoma, būtų užbaigtas iki 2029 metų.

    Kaip atrodytų perdavimo grafikas?

    Skelbiama, kad artimiausiu metu Ukraina galėtų gauti 7 naikintuvus F-16. Vėlesniais metais numatomi papildomi perdavimai: 2027 metais – 5, 2028 metais – 14, o likusi dalis galėtų būti perduota 2029 metais.

    Toks išskaidymas rodo, kad perdavimas derinamas su Belgijos pajėgumais palaipsniui atsisakyti senesnės technikos ir užtikrinti sklandų perėjimą prie naujesnių platformų. Kartu tai leidžia Ukrainai etapais plėsti apmokytų pilotų ir technikų skaičių bei infrastruktūrą.

    Kokie tai F-16 ir kuo jie svarbūs?

    Teigiama, kad Ukrainai būtų perduodami modernizuoti F-16, atnaujinti pagal MLU (Mid-Life Update) programą, kuri plačiai taikyta Europos šalyse. Šie atnaujinimai paprastai apima avionikos patobulinimus, geresnius jutiklius ir platesnes ginkluotės integracijos galimybes.

    Minima ir integracija su AIM-120 AMRAAM klasės oras–oras raketomis, kurios yra svarbios oro gynybos užduotims ir atgrasymui. Praktikoje tai gali sustiprinti Ukrainos galimybes reaguoti į grėsmes ore, nors realų efektą lems ir žvalgybos, oro erdvės stebėjimo bei antžeminių sistemų sąveika.

    Ar visi lėktuvai bus kovinės parengties?

    Kol kas neaišku, ar visi 53 naikintuvai bus perduoti kaip pilnai kovinės parengties orlaiviai. Kai kuriais atvejais dalis senesnių lėktuvų gali būti naudojami kaip atsarginių dalių šaltinis, kad būtų palaikomas likusių orlaivių remontas ir techninis parengtumas.

    Ukrainai tai reikšminga detalė, nes svarbus ne tik bendras perduodamų naikintuvų skaičius, bet ir tai, kiek jų realiai galės nuolat vykdyti užduotis. F-16 eksploatacija reikalauja nuoseklios logistikos, parengtų inžinerinių komandų ir stabilaus atsarginių dalių tiekimo.

    Iki šiol Ukrainos F-16 programa siejama ir su kitų šalių įsipareigojimais, o pirmieji lėktuvai, kaip skelbta anksčiau, buvo siejami su Danijos ir Nyderlandų parama. Belgijos indėlis šioje schemoje būtų vienas didžiausių pagal vienos valstybės deklaruojamą kiekį.

  • TACAN audroje: kaip JAV naikintuvai net ir be matomumo randa lėktuvnešį USS Abraham Lincoln

    Stiprių audrų metu, kai debesų pagrindas nusileidžia labai žemai, o matomumas tampa ribotas, net modernūs naikintuvai gali prarasti vizualius orientyrus virš atviros jūros. Tokiose situacijose JAV karinio jūrų laivyno pilotai pereina prie skrydžio pagal prietaisus ir remiasi specialiomis navigacijos sistemomis.

    Viena svarbiausių yra TACAN, taktinis oro navigacijos kompleksas, leidžiantis orlaiviui gauti krypties ir atstumo iki laivo ar sausumos stoties duomenis. Būtent TACAN padeda rasti lėktuvnešį USS Abraham Lincoln, kai dėl lietaus, rūko ar audros jis tampa praktiškai nematomas.

    Praktikoje riba paprasta: kai vizualinis skrydis tampa nesaugus, įgulos vadovaujasi instrumentinio skrydžio procedūromis. Dažnai minimos ribos yra apie 8 kilometrus matomumo ir maždaug 300 metrų debesų bazės aukščio, kai vizualiai sekti aplinką darosi per sudėtinga.

    Tuomet svarbiausia tampa tikslus situacijos suvokimas pagal prietaisus ir patikimas ryšys su laivu. Lėktuvnešio paieška atviroje jūroje skiriasi nuo skrydžio virš sausumos, nes čia nėra stabilių orientyrų, o pats taikinys nuolat juda.

    TACAN perduoda koduotą radijo signalą, pagal kurį orlaivis gali nustatyti kryptį iki stoties ir atstumą iki jos. Tokia informacija leidžia pilotams nuolat atnaujinti savo padėtį ir susiplanuoti saugų priartėjimą, net jei matomumas artėja prie nulio.

    Dažnai minimas sistemos veikimo nuotolis siekia iki maždaug 200 jūrmylių, tai yra apie 370 kilometrų, priklausomai nuo sąlygų ir įrangos. Šis nuotolis suteikia laiko suformuoti tvarkingą grįžimo srautą ir išvengti chaoso, kai keli orlaiviai vienu metu ieško to paties laivo.

    Priartėjus prie lėktuvnešio, pilotai pereina į laukimo zoną, dažnai vadinamą Marshalo zona, kurioje orlaiviai cirkuliuoja skirtingais aukščiais ir laukia leidimo leistis. Tai būtina, nes lėktuvnešis vienu metu priima daug orlaivių, o tvarka čia kritiškai svarbi saugumui.

    Situaciją apsunkina tai, kad lėktuvnešis juda ir gali išlaikyti maždaug 30 mazgų greitį, tai yra apie 56 kilometrus per valandą. Vadinasi, nusileidžiama ne į „stovinčią“ aikštelę, o į nuolat kintančią poziciją jūroje.

    Paskutiniame etape, kai iki laivo lieka nedidelis atstumas, naudojamos tikslesnės nusileidimo ir privedimo sistemos. Tokiose operacijose gali būti taikomos ICLS ar kiti sprendimai, padedantys išlaikyti reikiamą trajektoriją ir aukštį iki pat prisilietimo prie denio.

    Naujesni orlaiviai, pavyzdžiui, F-35C, gali naudoti JPALS, kuri sujungia palydovinę navigaciją ir apsaugotą duomenų perdavimą, kad privedimas būtų itin tikslus ir atsparus prastoms oro sąlygoms. Vis dėlto TACAN išlieka svarbi grandis, kai reikia greitai ir patikimai „užkabinti“ laivą didesniu atstumu ir stabiliai grįžti į denio operacijų ritmą.

  • Indija svarsto nutraukti 114 „Rafale“ naikintuvų sutartį: ginčas dėl programinės įrangos kontrolės

    Indijoje bręsta rimtas posūkis viename didžiausių pastarųjų metų karinės aviacijos planų: svarstoma atsitraukti nuo numatyto 114 prancūziškų „Rafale“ naikintuvų įsigijimo. Apie tai skelbia regiono gynybos tematikos leidiniai, remdamiesi aukšto rango gynybos ministerijos pareigūnais.

    Esminė konflikto priežastis nėra gamybos apimtys ar kaina, o prieiga prie kritinių skaitmeninių sistemų. New Delhi siekia didesnės kontrolės, kad naikintuvai nebūtų priklausomi nuo tiekėjo sprendimų atnaujinimų, integracijos ar krizės atveju.

    Kas kelia didžiausią įtampą?

    Indijos pusė akcentuoja vadinamąją skaitmeninę suverenitetą, kai valstybė pati gali valdyti platformos programinę įrangą, jos sąsajas ir integraciją su vietiniais ginklais bei ryšių sistemomis. Derybose minimi reikalavimai gauti daugiau techninės dokumentacijos ir prieigos prie borto programinės įrangos.

    „Jei negausime reikiamos dokumentacijos ir prieigos, susitarimo nebus“, – sakė gynybos ministerijos pareigūnas, kurio poziciją cituoja gynybos tematikos žiniasklaida.

    Prancūzijos pusė tradiciškai tokiose sutartyse itin saugo intelektinę nuosavybę ir jautrius sprendimus, susijusius su elektronine kova, misijų planavimu bei sistemos architektūra. Būtent čia dažniausiai kertasi pirkėjų noras turėti maksimalų savarankiškumą ir gamintojo siekis riboti prieigą prie kritinių technologijų.

    Kiek tai galėtų kainuoti ir ką reikštų rinkai?

    Programo vertė įvairiuose vertinimuose svyruoja plačiai, tačiau kalbama apie dešimtis milijardų eurų. Tokia sutartis reikšminga ne tik Indijos oro pajėgų modernizacijai, bet ir Prancūzijos gynybos pramonei, kuri „Rafale“ eksporto užsakymus laiko vienu svarbiausių portfelio ramsčių.

    Jei susitarimas žlugtų, Indijai atsivertų keli alternatyvūs scenarijai. Vienas jų būtų spartinti vietinius projektus ir didinti investicijas į nacionalinę naikintuvų programą, kad būtų mažinama priklausomybė nuo importo ne tik gamybos, bet ir programinės įrangos lygmenyje.

    Kokios galimos alternatyvos Indijai?

    Be nacionalinių projektų, New Delhi galėtų grįžti prie derybų su kitais tiekėjais. Pastaraisiais metais JAV aktyviai siūlo savo platformas įvairioms rinkoms, o Rusija taip pat tradiciškai bando išlaikyti pozicijas Indijoje, neretai žadėdama platesnį technologijų perdavimą.

    Ši istorija išryškina platesnę tendenciją: šiuolaikiniai naikintuvai vis labiau tampa programinės įrangos valdoma sistema, todėl pirkėjams vien „geležies“ nepakanka. Valstybės nori užtikrinti, kad modernizacijos, ginkluotės integravimas ir duomenų ryšiai būtų įmanomi be nuolatinio tiekėjo pritarimo, ypač esant įtampai su kaimyninėmis branduolinėmis valstybėmis.

    Kol kas sprendimas dėl 114 „Rafale“ nėra galutinis, tačiau derybų kryptis rodo, kad Indija vis griežčiau sieja pirkimus su realia skaitmenine kontrole. Artimiausi mėnesiai parodys, ar abi pusės ras kompromisą, ar rinkoje prasidės naujas konkurencinis etapas dėl vieno svarbiausių gynybos užsakymų pasaulyje.