Tag: Narodowy Bank Polski

  • Lenkijos auksas 1939-aisiais išsigelbėjo, bet kontrolę perėmė kiti: pamoka NBP

    Lenkija per Antrąjį pasaulinį karą sugebėjo išgelbėti savo aukso atsargas nuo nacistinės Vokietijos, tačiau kartu neteko realios galimybės jomis laisvai disponuoti. 1939 metų rugsėjį šalies aukso rezervai leidosi į dramatišką kelionę per Europą, o vėliau atsidūrė skirtingų valstybių ir bankų kontrolėje.

    Kaip rašo portalas WNP, ši istorija šiandien vėl įgauna aktualumo, nes Lenkijos nacionalinis bankas (NBP) yra sukaupęs gerokai didesnį aukso kiekį nei tarpukariu, o didžioji jo dalis laikoma užsienyje.

    Prieš pat karą Banko Polskiego rezervai buvo vertinami 463,6 mln. zlotų, o skaičiuojant aukso kiekį šaltiniuose minimi skirtingi duomenys – nuo 79,5 iki 95 tonų. Dauguma aukso buvo laikoma šalies viduje, dalis – užsienio depozituose.

    Šiandien NBP turi 700 tonų aukso, kurio vertė siekia apie 356 mlrd. zlotų, ir pagal rezervų dydį Lenkija minima tarp didžiausių pasaulyje. Tačiau istorinis precedentų rinkinys primena: turėti aukso neužtenka – krizės metu svarbu ir tai, kas kontroliuoja prieigą prie jo.

    1939 metų evakuacija: 1 208 dėžės ir lenktynės su laiku

    Vokietijai užpuolus Lenkiją 1939 metų rugsėjį, šalies valdžia ir svarbiausios institucijos pradėjo trauktis iš Varšuvos. Kartu imtasi sprendimo evakuoti aukso atsargas – iš pradžių siekta jas perkelti toliau nuo fronto, į rytus.

    Auksas iš Varšuvos banko saugyklų buvo gabenamas į Liubliną, vėliau – dar toliau į rytus. Keliuose tvyrojo chaosas: judėjo ir kariuomenė, ir civiliai, trūko degalų, dalis transporto priemonių buvo prastos būklės, o kolonos patyrė oro antskrydžių grėsmę.

    Galiausiai netoli sienos su Rumunija buvo sutelkta apie 75 tonas aukso, sukrauto į 1 208 dėžes. Perkrovus krovinį į geležinkelio vagonus, prasidėjo diplomatinė operacijos dalis – reikėjo Rumunijos leidimo tranzitui.

    Rumunija sutiko praleisti krovinį, tačiau iškėlė sąlygą, kad visa operacija jos teritorijoje turi būti užbaigta per 48 valandas. Auksas buvo nugabentas į Konstancos uostą, iš kur tanklaiviu „Eocone“ pasiekė Stambulą, o vėliau – per Turkiją ir tuometinį prancūzų valdomą Artimųjų Rytų regioną – galiausiai nukeliavo į Prancūziją. 1939 metų spalio 5 dieną jis jau buvo Prancūzijoje.

    Prancūzijos kapituliacija: auksas iškeliavo į Afriką be lenkų sutikimo

    1940 metų birželį kapituliavus Prancūzijai, lenkų aukso situacija vėl tapo kritinė. Lenkijos pusė siekė perkelti atsargas į Jungtines Valstijas, tačiau Prancūzijos valdžia ėmėsi veiksmų pagal savo planą.

    Tuomet, pasikeitus politinei valdžiai Paryžiuje, lenkų auksas buvo pakrautas į prancūzų laivą ir vietoje kelionės į Ameriką nukreiptas į Kasablanką, o vėliau – į Dakarą. Netrukus atsargos atsidūrė ir dar toliau nuo Europos – Kayes vietovėje (dabartiniame Malyje), kur jas kontroliavo Viši režimas.

    Tai reiškė, kad nors auksas nebuvo perimtas vermachto, Lenkijos institucijos praktiškai prarado galimybę pačios spręsti, kur ir kaip jį naudoti. Šis epizodas dažnai įvardijamas kaip momentas, kai „išgelbėtas“ turtas tapo sunkiai pasiekiamas jo savininkui.

    Vėliau prasidėjo ilgas teisinis ir diplomatinis ginčas. Vienas žingsnių buvo bylinėjimasis JAV, dėl kurio kaip užtikrinimo priemonė buvo blokuoti prancūzų depozitai Niujorke. Taip pat buvo svarstomi ir jėgos scenarijai, tačiau realiai aukso tai negrąžino.

    Kur atsidūrė auksas ir ką Lenkija prarado

    1941 metais Laisvosios Prancūzijos lyderis Charles’is de Gaulle’is deklaravo, kad lenkų auksas turėtų būti grąžintas teisėtiems savininkams, tačiau tai nereiškė greito sprendimo – karo realybė ir kontrolė teritorijose vis dar ribojo galimybes.

    Galiausiai 1944 metų pavasarį auksas buvo pervežtas iš Kayes į Dakarą, o iš ten amerikiečių laivais – į bankų saugyklas Niujorke, Londone ir Otavoje. Tačiau net ir pasibaigus karui visos kontrolės Lenkija neatgavo iš karto.

    1946 metais aukso disponavimas perėjo Lenkijos laikinosios vyriausybės rankoms, bet rezervai dar kurį laiką liko Vakarų bankuose ir tapo pokario atsiskaitymų dalimi. Vienas reikšmingų epizodų – susitarimas su Jungtine Karalyste, kai dalis įsipareigojimų buvo dengiami ir aukse laikytomis atsargomis Bank of England.

    Pasak Lenkijos istorikų ir institucijų vertinimų, komunistinė valdžia galėjo perimti tik dalį tarpukario aukso, o tikslūs galutiniai skaičiai nėra iki galo aiškūs dėl nebaigtos inventorizacijos ir fragmentiškų dokumentų.

    Šiandienos kontekstas: 700 tonų aukso ir depozitai užsienyje

    Šiuolaikinė Lenkija turi nepalyginamai didesnį aukso rezervą – 700 tonų. Pagal viešai skelbtą suvestinę 2025 metų gruodžio 31 dienai, apie 105 tonas buvo laikoma šalies viduje, daugiau nei 195 tonas – JAV Federalinio rezervo banke Niujorke, o per 250 tonų – Anglijos banke Londone.

    Toks modelis nėra išskirtinis – daugelis valstybių dalį aukso laiko užsienio finansų centruose. Vis dėlto istorija primena, kad geopolitinių krizių metu vien logistika ir saugumas negarantuoja svarbiausio dalyko – laisvos prieigos prie nuosavų rezervų.

    Dėl to tarpukario ir karo metų Lenkijos aukso kelionė dažnai pristatoma kaip praktinė pamoka: aukso rezervų dydis svarbus, bet ne mažiau svarbu, kur jie laikomi, kokios teisinės sąlygos taikomos ir kaip užtikrinama kontrolė ekstremaliomis aplinkybėmis.

  • Klinczas dėl Lenkijos centrinio banko NBP valdybos: sprendimas gali paveikti palūkanas ir paskolas

    Lenkijoje įstrigo sprendimai dėl centrinio banko Narodowy Bank Polski (NBP) valdybos sudėties, o tai, ekspertų vertinimu, gali turėti tiesioginės įtakos pinigų politikos įgyvendinimui. Politinis ginčas sukasi apie naujų valdybos narių skyrimą ir būtinas procedūras, be kurių kai kurios institucijos veiklos gali tapti sunkiau užtikrinamos.

    Pagal NBP veiklą reglamentuojančias nuostatas valdyboje dirba prezidentas ir keli nariai, tarp jų ir viceprezidentai, o kadencijos trunka šešerius metus. Šiuo metu valdybos sudėtis artėja prie minimalaus leistino dydžio, o vienam iš vadovų baigiant kadenciją artėja terminas, po kurio valdyba gali likti nepilnos sudėties.

    Terminas artėja, sprendimo nėra

    Esminis terminas siejamas su lapkričio pradžia, kai baigiasi vieno iš NBP viceprezidentų kadencija. Jei iki tol nebus paskirtas bent vienas naujas valdybos narys, po termino banko valdyba gali dirbti mažesne sudėtimi, nei numatyta teisės aktuose, o tai didintų teisinę ir organizacinę riziką.

    Šioje situacijoje svarbus ne tik formalus skaičius, bet ir praktinis banko darbas. NBP valdyba dalyvauja įgyvendinant sprendimus, susijusius su pinigų politika, organizaciniais procesais, dokumentų tvirtinimu ir kitais klausimais, kurie metų pabaigoje dažnai įgauna papildomą tempą.

    Kodėl ginčas užsitęsė?

    Viešojoje erdvėje minimos kelios kandidatūros, kurios buvo teikiamos pakartotinai, tačiau sprendimai dėl jų patvirtinimo užstrigo politinėje grandinėje. Dėl to ginčas peraugo į platesnę diskusiją apie institucijų tarpusavio santykius ir tai, kaip užtikrinti centrinio banko valdymo tęstinumą.

    Diskusijas kaitina ir faktas, kad tarp minimų kandidatų yra ir aktyvių Pinigų politikos tarybos (RPP) narių. Dalis ekspertų tokį sprendimą vertina skeptiškai, argumentuodami, kad pinigų politikos formuotojų ir vykdytojų vaidmenys neturėtų pernelyg susipinti, nes tai gali kelti interesų konfliktų bei nepriklausomumo klausimų.

    „Jeigu nebus paskirti nauji nariai, iškils reali grėsmė, kad nebus kam operatyviai įgyvendinti RPP sprendimų dėl palūkanų normų“, – sakė buvęs NBP valdybos narys Eugeniusz Gatnar.

    Ką tai reiškia gyventojams ir rinkoms?

    Nors palūkanų normas nustato RPP, centrinio banko valdymo stabilumas rinkoms yra signalas apie institucijos patikimumą ir sprendimų įgyvendinimo sklandumą. Bet koks užsitęsęs neapibrėžtumas gali didinti nervingumą finansų rinkose, o tai ilgainiui atsispindi skolinimosi kaštuose, įskaitant būsto paskolų palūkanas.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad centrinio banko reputacija ypač svarbi laikotarpiu, kai ekonomika jautriai reaguoja į infliacijos, augimo ir geopolitinių rizikų signalus. Dėl to politinis klinczas, net jei formaliai yra vidaus procedūrų klausimas, gali turėti platesnį efektą investuotojų lūkesčiams ir šalies finansiniam įvaizdžiui.

    Artimiausias RPP posėdis numatytas lapkričio 3–4 dienomis, todėl laiko politiniam susitarimui lieka nedaug. Jei kompromisas bus pasiektas, sprendimai dėl valdybos sudėties galėtų būti priimti dar iki kritinio termino, tačiau kol kas aiškaus lūžio ženklų viešai nebuvo.

  • Zlotas smunka iki seniai matytų lygių: brangsta doleris ir euras, auga spaudimas degalų kainoms

    Lenkijos valiuta zlotas pastarosiomis dienomis pastebimai silpnėja, o valiutų rinkoje fiksuojami lygiai, kurių nebuvo matyti kurį laiką. JAV doleris priartėjo prie maždaug 0,91 euro, o euras pakilo iki maždaug 1,02 euro už zlotą.

    Toks pokytis vartotojams dažniausiai juntamas per importuojamų prekių kainas, ypač energetikos srityje. Net jei naftos ar kitų žaliavų kainos pasaulinėse biržose reikšmingai nekyla, silpnesnė vietos valiuta reiškia, kad galutinė kaina perskaičiavus į zlotus gali didėti.

    „Nafta ar kitos žaliavos gali net nebrangti doleriais, bet Lenkijos pirkėjas po perskaičiavimo į zlotus vis tiek sumokės daugiau“, – teigiama ekonomikos apžvalgoje.

    Tai didina riziką, kad degalų kainos ir dalies importuojamų prekių krepšelis patirs papildomą spaudimą, o infliacijos dinamika taps mažiau palanki. Energetikos žaliavos ir jų logistika išlieka viena jautriausių sričių, nes kainodaroje svarbūs tiek dolerio kursas, tiek transporto kaštai.

    Kas silpnina zlotą?

    Rinkos dalyviai paprastai į valiutų svyravimus reaguoja vertindami palūkanų normų perspektyvą, ekonomikos augimo signalus ir politinę riziką. Ekonomistai iš „Commerzbank“ kaip vieną iš veiksnių išskiria padidėjusį neapibrėžtumą dėl Lenkijos centrinio banko veiklos ir sprendimų.

    Vertinimuose akcentuojamos diskusijos dėl paskyrimų banko valdymo struktūrose ir politinės įtampos, galinčios paveikti institucijos stabilumą. Toks fonas investuotojams dažnai reiškia didesnę riziką, todėl dalis kapitalo gali būti nukreipiama į saugesnes ar labiau prognozuojamas rinkas.

    Svarbu pabrėžti, kad tikslaus konkrečių politinių įvykių indėlio į kursų pokyčius pamatuoti neįmanoma. Vis dėlto pats mechanizmas aiškus: kuo daugiau abejonių dėl centrinio banko nepriklausomumo ir nuoseklios politikos, tuo jautresnė valiuta tampa rinkos nuotaikoms.

    Artimiausiu metu zlotui svarbiausi bus signalai apie pinigų politikos kryptį, infliacijos trajektoriją ir institucijų stabilumą. Taip pat reikšmės turės dolerio bei euro dinamika pasaulinėse rinkose, nes regiono valiutos dažnai juda kartu su platesnėmis investuotojų rizikos nuotaikomis.

  • Glapińskis apie infliaciją ir palūkanas: NBP nekontroliuoja energijos kainų, bet žada saugoti tikslą

    Lenkijos centrinio banko vadovas Adamas Glapińskis teigia, kad Narodowy Bank Polski neturi tiesioginės įtakos energijos kainoms. Vis dėlto, pasak jo, banko pareiga yra neleisti, kad infliacija ilgam įsitvirtintų virš nustatyto tikslo.

    NBP siekia 2,5 proc. infliacijos tikslo, leidžiant 1 procentinio punkto nuokrypį į abi puses. Glapińskio vertinimu, artimiausiu metu kainų augimo tempas gali išlikti aukščiau šio intervalo, o „infliacinė nuotaika“ Europoje plinta dėl pasiūlos sukrėtimų.

    Energetikos šokas persiduoda ekonomikai

    Glapińskis akcentavo, kad pasaulinėse rinkose brangstanti energija ir žaliavos sukelia grandininį efektą. Iš pradžių tai atsispindi degalų ir dujų kainose, o vėliau persiduoda kitoms prekėms ir paslaugoms, didindama bendrą kainų lygį.

    Jo teigimu, Lenkija nėra izoliuota nuo tarptautinių procesų: jei energijos ištekliai brangsta globaliai, anksčiau ar vėliau tai atsispindi ir vidaus ekonomikoje. Dėl to, pasak NBP vadovo, mažėja tikimybė, kad palūkanų normos artimiausiu metu galėtų būti mažinamos.

    „Mūsų užduotis išlieka ta pati – kainų stabilumas. Nors mes nekontroliuojame energijos kainų, privalome neleisti, kad infliacija įsitvirtintų virš tikslo“, – sakė Adamas Glapińskis.

    Palūkanų normos: tarp infliacijos ir augimo

    NBP vadovas priminė, kad sprendimus dėl palūkanų priima Pinigų politikos taryba, kuri turi vertinti kelis tikslus vienu metu. Aukštesnės palūkanos slopina vartojimą ir investicijas, todėl gali mažinti ekonominį aktyvumą, tačiau kartu jos yra vienas pagrindinių įrankių infliaciniams lūkesčiams suvaldyti.

    Glapińskis taip pat pabrėžė fiskalinį kontekstą: didelis biudžeto deficitas ir auganti skola reiškia, kad palūkanų kilimas didina ir skolos aptarnavimo kaštus. Dėl to, anot jo, sprendimuose svarstoma ne tik infliacijos dinamika, bet ir lėtesnio augimo rizika.

    Pagal NBP pateiktą informaciją, bazinė palūkanų norma nuo 2026 metų kovo išlaikoma 3,75 proc. Artimiausias Pinigų politikos tarybos posėdis, kuriame bus svarstomos palūkanų normos, turėtų baigtis 2026 metų spalio 7 dieną.

    Ką signalizuoja centrinis bankas?

    Rinkoms svarbiausia žinutė – NBP kol kas nemato erdvės greitiems palūkanų mažinimams, jei energijos kainų spaudimas išliks. Centrinio banko retorika rodo siekį išlaikyti stabilumą ir kartu apsaugoti infliacijos tikslą, net jei kainų šaltinis yra išorinis.

    Glapińskis pažymėjo, kad stipri nacionalinė valiuta ir nuosekli pinigų politika, jo vertinimu, yra svarbūs ir platesniame valstybės finansų kontekste. Jis atkreipė dėmesį, kad artimiausiais metais ekonominė aplinka gali būti sudėtingesnė nei pastaruoju laikotarpiu.

  • Nuo rugsėjo 1 dienos „BLIK“ įveda naujas taisykles: dalies pervedimų atlikti nebeleis

    Nuo rugsėjo 1 dienos „BLIK“ įveda naujas taisykles: dalies pervedimų atlikti nebeleis

    Nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos „BLIK“ pradės taikyti naują mechanizmą, kuris automatiškai blokuos mokėjimus ir pervedimus į nelegalių internetinių lošimų operatorių kanalus. Pokytį diegia Polski Standard Płatności kartu su Narodowym Bankiem Polskim ir Lenkijos finansų ministerija.

    Naujoji tvarka paremta „BLIK“ sistemos sujungimu su oficialiu draudžiamų domenų registru, kurį prižiūri finansų ministerija. Patikra vyks realiuoju laiku: jei mokėjimo ar pervedimo gavėjas siejamas su registre esančiu domenu, operacija bus atmesta dar iki galutinio vartotojo patvirtinimo.

    Svarbus pokytis tas, kad tikrinimas apims ne tik vietinius, bet ir užsienyje registruotus atsiskaitymo tarpininkus. Tai turėtų sumažinti galimybes apeiti nacionalines taisykles pasitelkiant užsienio mokėjimų agentus, per kuriuos dažnai nukreipiami pinigų srautai į šešėlinę rinką.

    Valdžios institucijos pabrėžia, kad tai nėra „BLIK“ naudojimo suvaržymas kasdienėms operacijoms. Įprasti atsiskaitymai parduotuvėse ir internetu, grynųjų išėmimas bankomatuose ar pervedimai telefonu ir toliau veiks kaip iki šiol, o apribojimai bus taikomi tik mokėjimams neautorizuotiems lošimų paslaugų teikėjams.

    Lenkijoje nuotolinių lošimų rinka reguliuojama griežtai: legaliai veikti gali tik leidimus turintys operatoriai, o internetinių kazino segmente taikomas valstybinis monopolis. Draudžiamų domenų registras veikia nuo 2017 metų ir yra nuolat atnaujinamas, todėl mokėjimų blokavimas siejamas su platesnėmis pastangomis mažinti šešėlinę ekonomiką ir neteisėtų lošimų žalą.

    Pokyčio mastą rodo ir „BLIK“ apimtys: 2026 metų pirmąjį pusmetį vartotojai atliko apie 1,6 mlrd. operacijų, o bendra jų vertė siekė maždaug 57 mlrd. eurų. Aktyvių naudotojų skaičius birželio pabaigoje pasiekė 21,6 mln., todėl net ir siaurai taikomas apribojimas gali turėti apčiuopiamą poveikį neteisėtų operatorių finansavimui.

    Didžiausia „BLIK“ kategorija išlieka atsiskaitymai internetu: per pusmetį jų fiksuota apie 766,7 mln., o vertė siekė maždaug 29 mlrd. eurų. Būtent auganti nelegalių lošimų pasiūla internete ir skatina griežtinti skaitmeninių mokėjimų kontrolę, perkeliant dalį prevencijos į pačią mokėjimų infrastruktūrą.

  • TVF atnaujino Lenkijos prognozę: 2026 metais ekonomika turėtų augti sparčiau, bet argumentų nepateikė

    Tarptautinis valiutos fondas (TVF) naujausioje „World Economic Outlook“ ataskaitoje pakėlė Lenkijos ekonomikos augimo prognozę 2026 metams. TVF numato, kad šalies bendrasis vidaus produktas turėtų didėti 3,4 proc., tai yra 0,1 procentinio punkto daugiau nei balandžio vertinime.

    2025 metams TVF paliko ankstesnę prognozę: Lenkijos ekonomika, fondo skaičiavimu, turėtų augti 2,4 proc. Pačioje ataskaitos ištraukoje, kuria remiasi pranešimai, TVF nepateikia išsamaus paaiškinimo, kodėl koreguoja būtent Lenkijos perspektyvas.

    Kaip tai atrodo kitų prognozių fone?

    Lenkijos centrinis bankas, Narodowy Bank Polski, savo projekcijose pateikia intervalus: 2026 metais metinis BVP augimas, vertinant su 50 proc. tikimybe, galėtų patekti į 3,0–4,4 proc. rėžį. Toks metodas pabrėžia, kad rezultatas priklausys nuo vidaus paklausos, eksporto aplinkos ir fiskalinės politikos sprendimų.

    Tuo metu Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas birželio pradžioje prognozes peržiūrėjo žemyn: 2026 metų augimą sumažino iki 3,5 proc., o 2027 metų – iki 2,8 proc. Bankas pabrėžė, kad augimą gali palaikyti maksimalus lėšų panaudojimas iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės iki termino 2026 metų rugpjūčio pabaigoje, taip pat didesnės gynybos išlaidos.

    EBOiR taip pat akcentavo, kad Lenkijai numatytos reikšmingos lėšos per Europos Sąjungos gynybos finansavimo instrumentus, o vidaus politiniai sprendimai gali turėti įtakos jų įgyvendinimo greičiui. Investicijų tempo pokyčiai dažnai yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių, ar BVP augimas viršija, ar nepasiekia prognozių.

    Naujausi duomenys ir politinis fonas

    Lenkijos statistikos tarnyba GUS metų pradžioje paskelbė, kad 2025 metais šalies BVP augo 3,6 proc., po 3,0 proc. augimo 2024 metais. Šie rodikliai sustiprino valdžios komunikaciją apie spartesnį tempą, palyginti su kai kuriomis didžiosiomis Vakarų Europos ekonomikomis.

    Prognozės 2026 metams rodo vieningą signalą: augimas turėtų išlikti palyginti tvirtas, tačiau skirtumai tarp institucijų vertinimų atspindi neapibrėžtumą dėl investicijų ciklo, viešųjų išlaidų krypties ir išorės paklausos. Kadangi TVF šį kartą nepateikė detalesnio argumentavimo, didesnį svorį vertinant trajektoriją įgauna kiti indikatoriai ir nacionalinių institucijų scenarijai.