Tag: Nasdaq Composite

  • „Nvidia“ akcijos smuko: bendrovės vadovas Jensenas Huangas traukiasi iš generalinio direktoriaus pareigų

    „Nvidia“ akcijos smuko: bendrovės vadovas Jensenas Huangas traukiasi iš generalinio direktoriaus pareigų

    JAV lustų gamintojos „Nvidia“ akcijos ketvirtadienį atsidarymo metu smuko daugiau nei 13 proc., kai bendrovė pranešė, jog jos įkūrėjas ir generalinis direktorius Jensenas Huangas traukiasi iš pareigų.

    Kaip skelbia „Euronews“, bendrovės valdyba patvirtino, kad J. Huangas iš karto nebeina prezidento, generalinio direktoriaus ir valdybos nario pareigų.

    Laikina bendrovės vadove paskirta finansų direktorė Colette Kress – ji šias pareigas eis kartu su finansų vadovės darbu, kol bus ieškomas nuolatinis vadovas. Valdyba svarstys tiek vidinius, tiek išorinius kandidatus.

    Rinkas sukrėtusi žinia iškart atsiliepė platesniam technologijų sektoriui: investuotojai vertino, ką lyderio pasikeitimas gali reikšti ne tik „Nvidia“, bet ir platesniam dirbtinio intelekto (DI) bumui.

    Kas vyko rinkose po pranešimo

    Netrukus po prekybos pradžios „Nvidia“ nuosmukis kiek sumažėjo – akcijos buvo kritusios apie 7 proc. Vis dėlto kritimas prisidėjo prie bendrai silpnesnio JAV rinkų starto.

    S&P 500 indeksas ketvirtadienį smuko 0,7 proc. Tuo metu technologijų bendrovių jautrumą DI naujienoms atspindintis „Nasdaq Composite“ krito 1,5 proc., o „Dow Jones Industrial Average“ pakilo 127 punktais.

    Tekste pažymima, kad įvykiai „Nvidia“ paskatino judesius ir tarp konkurentų: kai kurių varžovų, įskaitant AMD ir „Broadcom“, akcijos ūgtelėjo.

    Laikinas vadovės paskyrimas ir galimas poveikis

    Technologijų tyrimų vadovas Benas Barringeris iš „Quilter Cheviot“ situaciją įvardijo kaip svarbų momentą finansų rinkoms, pabrėždamas J. Huango įtaką ir jo vaidmenį paverčiant „Nvidia“ viena svarbiausių bendrovių DI bumo laikotarpiu.

    Kalbėdamas apie C. Kress, analitikas ją įvardijo kaip akivaizdžiausią vidinę kandidatę: anot jo, ji gerai pažįsta bendrovę ir gali šį laikotarpį išnaudoti įrodydama, kad verta posto nuolat.

    Tuo pačiu jis teigė nesitikintis trumpalaikio poveikio, jei bendrovė ir toliau turės stiprų užsakymų portfelį bei pasieks veiklos tikslus. Vis dėlto, jo vertinimu, ilgalaikėje perspektyvoje žinia gali paveikti platesnę DI ekosistemą.

    Europos lustų sektoriuje – taip pat spaudimas

    Investuotojams nerimaujant dėl galimų pasekmių pasaulinei DI tiekimo grandinei, ketvirtadienį smuko ir kai kurios Europos lustų bendrovių akcijos.

    Popietę buvo fiksuojami nuosmukiai, tarp jų – ASML akcijos Amsterdame krito 2,8 proc., ASM International – 0,7 proc., o Paryžiuje kotiruojama STMicroelectronics buvo 1,7 proc. žemiau.

    Vis dėlto pagrindiniai Europos indeksai tuo metu laikėsi teigiamoje teritorijoje: Vokietijos DAX buvo pakilęs 0,3 proc., Londono FTSE 100 – nežymiai aukščiau, o Paryžiaus CAC 40 augo 0,4 proc.

  • Europos biržos smunka po JAV lustų akcijų išpardavimo: nerimą kelia DI duomenų centrai

    Europos biržos smunka po JAV lustų akcijų išpardavimo: nerimą kelia DI duomenų centrai

    Europos akcijų rinkos penktadienį atsidarė smukimu, investuotojams reaguojant į staigų JAV lustų sektoriaus akcijų išpardavimą, kuris persimetė ir į Aziją. Pagrindinis Europos indeksas „Stoxx Europe 600“ ankstyvoje prekyboje krito 1,2 proc.

    Žemyn judėjo ir didžiosios Europos biržos: Vokietijos DAX smuko 1,6 proc., Prancūzijos CAC 40 ir Londono FTSE 100 – po 1,4 proc. Apie rinkų nuotaikas pranešė „Euronews“.

    Tuo metu Azijoje MSCI AC Asia indeksas krito daugiau nei 4 proc., nes iš JAV atėjusi banga stipriai kirto su DI ir lustais siejamoms bendrovėms. Vis dėlto JAV ateities sandoriai rodė galimą pertrauką išpardavime – apie 10.15 val. Vidurio Europos laiku „Nasdaq-100“ ateities sandoriai kilo 1,5 proc.

    Rinkos dalyviai taip pat vertina, ar Demokratų sėkmė šią savaitę vykusiuose JAV kadencijos vidurio rinkimuose gali reikšti griežtesnes taisykles naujiems duomenų centrams. Dalis laimėjusių kandidatų žadėjo lėtinti arba stabdyti tokių projektų plėtrą, o tai didina neapibrėžtumą dėl investicijų į DI infrastruktūrą.

    Duomenų centrų plėtra – po didinamuoju stiklu

    Rinkos žvalgybos bendrovės „Cleanview“ vertinimu, apie 40 proc. planuojamų JAV duomenų centrų pajėgumų yra valstijose, kuriose gubernatoriai ar išrinktieji gubernatoriai jau paskelbė arba žada pauzę naujiems projektams.

    Anksčiau šiais metais JAV senatorius Bernie Sandersas ir Atstovų Rūmų narė Alexandria Ocasio-Cortez siūlė federaliniu lygmeniu paskelbti moratoriumą. Tokie signalai papildo investuotojų klausimus, kada įmonės sulauks grąžos iš į DI nukreiptų šimtų milijardų investicijų.

    Prie nerimo prisideda ir aukštesnės skolinimosi sąnaudos: kuo brangiau skolintis, tuo sunkiau sparčiai finansuoti didelio masto duomenų centrų statybas. Lėtesnė plėtra galėtų slopinti paklausą tiek lustams, tiek elektrai.

    JAV lustų sektorius patyrė prasčiausią dieną nuo 2020-ųjų

    Filadelfijos puslaidininkių indeksas ketvirtadienį krito 12,2 proc. – tai didžiausias vienos dienos nuosmukis nuo 2020 metų. Per savaitę iki ketvirtadienio uždarymo indeksas buvo nusiritęs apie 16 proc.

    Smūgį pajuto ir platesnė JAV rinka: „Nasdaq Composite“ krito 5,5 proc., S&P 500 – 4,4 proc., o „Dow Jones Industrial Average“ – 3,4 proc. Tai buvo didžiausi šių indeksų dienos procentiniai kritimai nuo tada, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2025 metų balandį paskelbė plataus masto tarifus.

    Portfelio valdytojas Stuartas Clarkas („Quilter“) teigė, kad staigūs kritimai išryškino, kiek „Nasdaq“ ir S&P 500 priklauso nuo kelių didžiųjų technologijų ir lustų bendrovių – jų akcijoms smunkant, indekso nuosmukis gali greitai įsibėgėti.

    Išpardavimas persimetė į Aziją, investuotojai ieško saugumo

    Tokijuje „Nikkei 225“ sesijos pabaigoje buvo nukritęs 6 proc. Prekybos metu „Kioxia“ ir „SoftBank“ buvo smukusios daugiau nei 10 proc., o užsidarė atitinkamai 8,7 proc. ir apie 11 proc. minuse, „Advantest“ taip pat krito daugiau nei 8 proc.

    Pietų Korėjos Kospi indeksas užsidarė 6 proc. žemiau, nors dienos metu kritimas siekė 8,8 proc. ir buvo trumpam sustabdyta prekyba. Lustų gamintoja SK Hynix prarado 10,4 proc., „Samsung Electronics“ – 6,4 proc.

    Tuo pat metu investuotojai rinkose ieškojo saugesnių užuovėjų: vyriausybių obligacijos brango, o JAV 10 metų iždo pajamingumas krito 6 baziniais punktais iki 4,84 proc. Prancūzijos 10 metų pajamingumas smuko iki 4,77 proc., Vokietijos – iki 3,22 proc.

    Valiutų rinkoje doleris stiprėjo jenos atžvilgiu, o euras prieš dolerį silpo 0,4 proc. iki 1,1174 JAV dolerio. Aukso kaina taip pat krito – iki 4 089,90 JAV dolerio už unciją.

  • Jimas Crameris perspėja: DI euforija kelia rinką, bet šių klaidų investuotojai neturėtų kartoti

    Jimas Crameris perspėja: DI euforija kelia rinką, bet šių klaidų investuotojai neturėtų kartoti

    DI banga kelia rekordus

    JAV akcijų rinka pastarosiomis dienomis toliau kilo, o „Nasdaq Composite“ ir „S&P 500“ fiksavo naujus rekordus. Pagrindiniu varikliu tapo su DI siejamos bendrovės, ypač lustų ir duomenų centrų infrastruktūros segmentas.

    Apžvalgininkas Jimas Crameris atkreipė dėmesį, kad investuotojų nuotaikas šiuo metu dažnai pakursto net menkiausios teigiamos žinios apie puslaidininkius. Jo vertinimu, rinka ypač jautri DI temai, todėl kainos gali judėti ir dėl lūkesčių, o ne tik dėl rezultatų.

    Įspėja dėl portfelio koncentracijos

    Nors Crameris teigė vis labiau tikintis, kad DI infrastruktūra žymi ilgalaikį pokytį, jis perspėjo nesusieti viso portfelio su vienu sektoriumi. Duomenų centrų plėtra reikalauja ne tik lustų, bet ir energijos, tinklų įrangos, aušinimo bei statybų sprendimų, todėl rizikos išsiskaido per kelias industrijas.

    Pasak jo, investuotojams, kurie laukia idealaus momento, gali tekti susitaikyti su tuo, kad dalis augimo jau įskaičiuota į kainas. Kartu jis pabrėžė, kad korekcijos šiame segmente pasitaiko, o pirkimas kritimo dienomis istoriškai padeda mažinti įėjimo kainos riziką.

    „Tai vis dar milžiniška galimybė. Pirkti dar nevėlu“, – sakė Jimas Crameris.

    Savaitės dėmesio centre: infliacija ir rezultatai

    Artimiausiomis dienomis rinkos dalyviai stebės JAV vartotojų kainų indekso duomenis, kurie gali koreguoti lūkesčius dėl palūkanų normų trajektorijos. Minkštesni infliacijos skaičiai paprastai didina tikimybę, kad pinigų politika bus švelnesnė, o tai dažnai palanku augimo akcijoms.

    Investuotojų kalendoriuje taip pat išsiskiria bendrovių rezultatai, galintys patikrinti DI infrastruktūros istorijos tvarumą. Daug dėmesio skiriama įmonėms, kurios tiekia energiją duomenų centrams, gamina puslaidininkių pramonės medžiagas, tinklų įrangą ar lustų gamybos įrenginius.

    Crameris taip pat palygino dabartinį puslaidininkių ralį su ankstyvuoju interneto bumo laikotarpiu, kai technologiniai pokyčiai pakeitė ištisus verslo modelius. Jo teigimu, vis svarbesnė tampa vadinamoji agentinė kryptis, kai DI sistemos atlieka daugiau užduočių savarankiškai ir didina skaičiavimo pajėgumų poreikį.

  • Nasdaq šovė 15,3 proc.: „Alphabet“ ir „Amazon“ rezultatai įkaitino technologijų akcijų ralį

    Nasdaq šovė 15,3 proc.: „Alphabet“ ir „Amazon“ rezultatai įkaitino technologijų akcijų ralį

    Balandį technologijų sektorius JAV biržose fiksavo ryškų šuolį: Nasdaq Composite indeksas pakilo 15,29 proc. Tai didžiausias mėnesio prieaugis nuo 2020 metų balandžio, kai rinkas supurtė Covid-19 pandemijos pradžia.

    Investuotojų nuotaikas labiausiai pakurstė didžiųjų technologijų bendrovių ketvirčio rezultatai. „Alphabet“, „Amazon“ ir „Microsoft“ pranešė apie geresnes nei tikėtasi pajamas, o ypač daug dėmesio sulaukė debesijos paslaugų augimas.

    „Alphabet“ akcijos po rezultatų šoktelėjo apie 10 proc., o per mėnesį pabrango 34 proc. Tai bendrovei geriausias mėnuo nuo 2004 metų spalio, kai įmonė buvo ką tik įžengusi į biržą.

    „Meta“ akcijos vieną prekybos dieną krito apie 9 proc., kai bendrovė paskelbė didinanti kapitalo išlaidas. Vis dėlto bendrai per mėnesį „Meta“ išliko pliuso zonoje ir užfiksavo beveik 7 proc. prieaugį.

    Ypač stipriai balandį pasirodė puslaidininkių ir lustų gamintojų akcijos, nes rinkoje toliau akcentuojamas augantis duomenų centrų poreikis. „Micron“ ir „Advanced Micro Devices“ per mėnesį atitinkamai pakilo 53 proc. ir 74 proc., o „Nvidia“ prieaugis siekė apie 14 proc.

    Įspūdingiausia mėnesio istorija tapo „Intel“: jos akcijos balandį maždaug padvigubėjo, o tai laikoma geriausiu mėnesiu per visą bendrovės 55 metų istoriją. Tokie judėjimai parodė, kad rinkoje trumpuoju laikotarpiu vėl dominuoja rizikos apetitas.

    Balandžio ralis tapo lūžio tašku po silpnesnės 2026 metų pradžios, kai dalį technologijų bendrovių slėgė abejonės dėl pelningumo ir konkurencijos, kurią spartina dirbtinis intelektas. Nuo metų pradžios Nasdaq Composite yra pakilęs apie 7 proc., o didžioji šio augimo dalis susikaupė būtent balandį.