CP v2

Tag: NATO rytinis flangas

  • Lenkija įjungia DI saugomą sieną: po 2 savaičių paaiškės, kaip medžios dronais

    Lenkija įjungia DI saugomą sieną: po 2 savaičių paaiškės, kaip medžios dronais

    Lenkija pranešė apie naują rytinės sienos stebėjimo sprendimą „Inteligentna Granica“, kuris remsis dirbtinio intelekto analize ir duomenimis iš dronų bei kitų jutiklių. Apie projektą viešai kalbėjo Lenkijos gynybos ministerija, o diegimas siejamas su platesnėmis priemonėmis, stiprinančiomis rytinę NATO flango apsaugą.

    Pagal pristatytą koncepciją DI automatiškai analizuos vaizdą iš bepiločių platformų kamerų ir kitų sensorių, atpažins objektus, įvertins jų veiklą ir pažymės įvykius, kuriems reikia operatorių dėmesio. Tikslas – sutrumpinti laiką, kurio reikia dideliems vaizdo srautams peržiūrėti, ir greičiau priimti operacinius sprendimus.

    Kibernetinės erdvės gynybos pajėgų struktūrose veikiantys specialistai pabrėžia, kad sistema turėtų sumažinti nuolatinės stebėsenos krūvį, nes DI filtruos informaciją ir išskirs svarbiausius signalus. Praktikoje tai reiškia mažiau „tuščių“ pavojaus pranešimų ir daugiau dėmesio realioms situacijoms, kuriose reikalinga žmogaus reakcija.

    Lenkijos pasienio tarnyba šiame modelyje būtų atsakinga už sensorių infrastruktūros išdėstymą, priežiūrą ir duomenų tiekimą iš kamerų bei stebėjimo įrenginių. Kartu tai siejama su kitomis rytinės sienos apsaugos priemonėmis, įskaitant elektronines sistemas, kurios jau dabar naudojamos objektams klasifikuoti ir aliarmams filtruoti.

    Tokios technologijos Europoje diegiamos vis dažniau, tačiau kartu kelia ir praktinių klausimų: kaip bus valdoma klaidingų atpažinimų rizika, kokie bus operatorių veiksmų protokolai, kaip bus užtikrinamas sistemų atsparumas trikdymui ir kibernetinėms atakoms. Todėl prieš operacinį startą paprastai vykdomi bandymai, kurių metu tikrinamas DI tikslumas skirtingomis oro ir apšvietimo sąlygomis, taip pat vertinamas sprendimų patikimumas realiame pasienio darbo tempe.

    Lenkijos gynybos ministerijos pateikiama informacija rodo, kad projektas planuojamas kaip ilgalaikė investicija, o operacinis paleidimas numatomas 2026 metų rugpjūtį. Iki tol numatoma baigti testus ir parengti procedūras, kad automatizuota analizė padėtų pareigūnams, bet nepakeistų būtinos žmogaus kontrolės kritinėse situacijose.

    „Sistema turi sutrumpinti vaizdo analizės laiką ir greitinti operacinius veiksmus, išryškindama tai, kas svarbiausia“, – sakė Lenkijos gynybos ministerijos atstovai.

  • „Saab“ ir PGZ sutaria dėl povandeninių technologijų: Lenkijoje planuojamas naujas centras

    „Saab“ ir PGZ sutaria dėl povandeninių technologijų: Lenkijoje planuojamas naujas centras

    Strateginė partnerystė Baltijos regionui

    Švedijos gynybos pramonės grupė „Saab“ ir Lenkijos gynybos holdingas Polska Grupa Zbrojeniowa (PGZ) pasirašė strateginio bendradarbiavimo susitarimą, apimantį jūrines technologijas. Įmonės deklaruoja, kad partnerystė apims tiek esamų platformų priežiūrą, tiek naujų sprendimų kūrimą ir gamybą.

    Susitarime numatoma bendradarbiauti prižiūrint antvandeninius ir povandeninius laivus, taip pat stiprinti tiekimo grandines, įtraukiant PGZ grupei priklausančias įmones į „Saab“ projektus. Toks modelis dažniausiai reiškia ilgalaikį įsipareigojimą, nes modernių jūrinių platformų gyvavimo ciklo priežiūra paprastai trunka dešimtmečius.

    Kas numatyta: centras ir naujos sistemos

    Vienas svarbiausių susitarimo akcentų – planai Lenkijoje įkurti Povandeninių technologijų centrą. Šis centras turėtų tapti baze kompetencijoms, susijusioms su povandeninių sistemų aptarnavimu, modernizacija ir technologijų vystymu, įskaitant sprendimus, reikalingus veiklai Baltijos jūroje.

    Įmonės taip pat skelbia ketinančios bendradarbiauti gaminant autonominį jūrinį droną „Saab Autonomous Ocean Drone“. Papildomai žadama įvertinti bendradarbiavimo galimybes sunkiosios torpedos projekte, tačiau konkrečių sprendimų ar terminų šioje dalyje kol kas neskelbiama.

    „Džiaugiuosi šiandien pasirašytu susitarimu ir tuo, kokiu tempu vystosi mūsų bendradarbiavimas. Ši sutartis atspindi tvirtą įsipareigojimą gilinti Lenkijos ir Švedijos pramonės partnerystę, prisidedant prie saugumo Baltijos jūroje ir rytiniame NATO flange stiprinimo“, – sakė „Saab“ prezidentas ir generalinis direktorius Micael Johansson.

    Ryšys su Orka programa ir vietine gamyba

    Šis susitarimas pratęsia ankstesnius „Saab“ ir PGZ kontaktus, pradėtus gilinant ryšius po memorandumo, pasirašyto per MSPO parodą Kielcuose 2025 metais. 2026 metų kovą šalys taip pat buvo paskelbusios apie atskirą susitarimą dėl povandeninių laivų priežiūros ir remonto, siejamą su Lenkijos Orka programa.

    „Saab“ atstovai anksčiau yra akcentavę, kad bendradarbiavimas su Lenkijos pramone būtų vienas iš Orka programos kertinių elementų, ypač remonto, techninės priežiūros ir modernizacijos srityse. Taip pat viešai nurodyta, kad dalis komponentų „Saab“ povandeniniams laivams jau gaminama Lenkijoje, o kontaktai su vietinėmis laivų statybos ir remonto įmonėmis plečiami.

    „Saab“ komunikacijoje taip pat minimas orientacinis terminas, kad trijų povandeninių laivų pristatymas galėtų užtrukti apie 10 metų nuo vykdomosios sutarties pasirašymo. Tai atitinka įprastą didelių gynybos platformų įsigijimo praktiką, kai lygiagrečiai planuojama ne tik gamyba, bet ir infrastruktūra, mokymai, logistika bei atsarginių dalių tiekimas.

  • Tuskas apie JAV karių išvedimą iš Vokietijos: kol kas nėra ženklų, kad jie bus perkelti į NATO rytinį flangą

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad šiuo metu nėra signalų, jog JAV kariai, kuriuos planuojama išvesti iš Vokietijos, būtų perkelti į NATO rytinį flangą. Jo teigimu, tokios informacijos Varšuva kol kas nėra gavusi.

    Apie galimą JAV pajėgų mažinimą Vokietijoje viešai pranešta po to, kai Pentagonas patvirtino sprendimą iš Vokietijos išvesti apie 5 000 JAV karių. Pasak JAV pareigūnų, procesas turėtų būti užbaigtas per artimiausius 6–12 mėnesių.

    „Neturime tokių signalų“, – sakė Donaldas Tuskas, atsakydamas į žurnalistų klausimus, ar iš Vokietijos išvedami kariai galėtų būti perkelti ne į JAV, o į NATO rytinį flangą.

    Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pabrėžė, kad JAV karinis buvimas Europoje yra svarbus tiek pačiai Europai, tiek Jungtinėms Valstijoms. Berlynas ilgą laiką buvo vienas pagrindinių JAV pajėgų atramos taškų Europoje, užtikrinantis logistiką ir greitą reagavimą į krizes.

    Rytinio flango šalys, įskaitant Lenkiją ir Baltijos valstybes, po Rusijos karo prieš Ukrainą nuosekliai siekia didesnio ir labiau nuspėjamo NATO sąjungininkų buvimo regione. Vis dėlto tokie pokyčiai paprastai derinami NATO formatu, įvertinus karinius poreikius, infrastruktūrą ir ilgalaikį pajėgų finansavimą.

    JAV karių buvimas Lenkijoje pastaraisiais metais augo, tačiau daugeliu atvejų jis išlieka rotacinis. Šalies teritorijoje veikia sąjungininkų vadavietės ir logistikos mazgai, o daliniai dislokuojami keliuose miestuose, priklausomai nuo pratybų ir operacinių poreikių.

    NATO rytinio flango gynyba šiuo metu grindžiama keliomis kryptimis: oro gynybos stiprinimu, priešakinio dislokavimo pajėgomis, nuolatiniu pratybų ciklu ir spartesniu pastiprinimo atvykimu krizės atveju. Dėl to bet koks didesnis JAV karių perdislokavimas iš Vokietijos į rytus būtų vertinamas ne tik kaip politinis signalas, bet ir kaip praktinis pajėgumų perskirstymas, turintis įtakos visai Aljanso planavimo architektūrai.