CP v2

Tag: Nature Aging

  • Mokslininkai įspėja: kūnas sensta ne tolygiai – du amžiai, kai pokyčiai staiga šokteli

    Mokslininkai įspėja: kūnas sensta ne tolygiai – du amžiai, kai pokyčiai staiga šokteli

    Senėjimą dažnai įsivaizduojame kaip lėtą ir tolygų procesą, tačiau naujausi tyrimai rodo kitokį vaizdą. Žmogaus organizme gali būti du aiškūs laikotarpiai, kai biologiniai pokyčiai įvyksta gerokai staigiau nei įprastai.

    2024 metais publikuotame tyrime mokslininkai nustatė, kad ryškiausi molekuliniai poslinkiai vidutiniškai fiksuojami apie 44 ir apie 60 metų amžių. Tai nereiškia, kad visi žmonės sensta vienodai, tačiau bendra tendencija išryškėjo analizuojant daugybę biologinių rodiklių.

    Du „šuoliai“ kūno molekulėse

    Tyrėjai kelerius metus stebėjo 108 suaugusius žmones, kurie reguliariai kas kelis mėnesius teikė biologinius mėginius. Iš jų buvo analizuojami įvairūs biomolekuliniai sluoksniai: RNR, baltymai, lipidai, taip pat mikrobiomos pokyčiai žarnyne, odoje, nosies ir burnos srityse.

    Iš viso tyrime apdorota daugiau kaip 135 000 biologinių požymių, o duomenų apimtis siekė šimtus milijardų matavimų. Analizė parodė, kad apie 81 proc. tirtų molekulių reikšmingai kito vienu arba abiem minėtais laikotarpiais.

    Kas keičiasi apie 44 metus?

    Pirmasis pikas, siejamas su viduriniais 40-aisiais, labiausiai išsiskyrė lipidų apykaitos ir su širdies bei kraujagyslių rizika susijusių rodiklių pokyčiais. Taip pat ryškėjo su oda ir raumenų funkcija siejami molekuliniai signalai.

    Tyrimo autoriai atkreipė dėmesį, kad moterų perimenopauzė ar menopauzė gali prisidėti prie dalies pokyčių, tačiau to nepakanka paaiškinti visam reiškiniui. Panašūs poslinkiai buvo matomi ir vyrams, todėl tikėtina, kad veikia platesni biologiniai mechanizmai.

    Kas vyksta apie 60 metų?

    Antrasis pikas, siejamas su ankstyvaisiais 60-aisiais, labiau susijęs su angliavandenių apykaita, imuninės sistemos reguliacija ir inkstų funkcijos rodikliais. Taip pat ir šiame etape kartojosi pokyčiai, susiję su širdies bei kraujagyslių sistema, oda ir raumenimis.

    Mokslininkų teigimu, šie „šuoliai“ gali padėti geriau suprasti, kodėl kai kurių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių sutrikimų ar neurodegeneracinių būklių, rizika tam tikrame amžiuje didėja ne linijiškai, o staigiau.

    Vis dėlto patys autoriai pabrėžia ribotumus: tiriamųjų imtis nebuvo didelė, o amžiaus intervalas apėmė žmones maždaug nuo 25 iki 70 metų. Ateities tyrimai turėtų patikrinti, ar tokie pat lūžiai matomi skirtingose populiacijose, gyvenimo būdo grupėse ir platesniame amžiaus diapazone.

    Praktiniu požiūriu tai dar nereiškia, kad sulaukus konkretaus gimtadienio senėjimas „įsijungia“ automatiškai. Tačiau tyrimas stiprina idėją, kad prevencinės priemonės, mitybos, fizinio aktyvumo ir metabolinės sveikatos stebėsena gali būti ypač svarbios būtent viduriniame amžiuje ir artėjant prie 60 metų ribos.

    Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „Nature Aging“.

  • UCSF study flags FTL1 protein as a driver of brain aging, and a potential new target to restore memory

    UCSF study flags FTL1 protein as a driver of brain aging, and a potential new target to restore memory

    Aging can take a heavy toll on the hippocampus, the brain region central to learning and memory. Researchers at the University of California, San Francisco report they have identified a protein that may play an outsized role in that decline.

    In a study published in Nature Aging, the team points to FTL1, a ferritin-related protein involved in iron handling, as a key molecular change seen in older mouse hippocampus. The researchers say shifting FTL1 levels altered memory performance and the strength of neural connections in ways that tracked with age.

    A standout signal in aging brains

    To pinpoint what changes over time, scientists compared gene and protein patterns in the hippocampus of young and older mice. Among many measurements, FTL1 emerged as the most consistent difference between age groups.

    Older mice had higher FTL1 levels alongside fewer synaptic connections and worse results on cognitive tasks. The authors report that the pattern suggested more than a passive marker of aging, raising the possibility that FTL1 helps drive the process.

    What happened when FTL1 was altered

    When researchers increased FTL1 in young mice, the animals developed brain and behavioral changes resembling those seen in older mice. The hippocampus showed reduced connectivity, and performance on memory-related testing declined.

    Cell experiments offered a potential explanation: neurons pushed to make more FTL1 formed simpler structures, with fewer branching extensions needed for complex signaling. That shift, the team argues, could help explain how elevated FTL1 weakens hippocampal circuitry.

    Can memory decline be reversed?

    In older mice, lowering FTL1 was linked to improved synaptic connections and better memory test performance. Senior author Saul Villeda said, “It is truly a reversal of impairments,” emphasizing that the effect went beyond delaying decline.

    The group also reported a metabolic component, with higher FTL1 associated with slower energy use in hippocampal cells. In lab settings, boosting cellular metabolism with an experimental compound reduced the harmful effects tied to elevated FTL1, pointing to possible therapeutic angles.

    Experts caution that mouse findings do not automatically translate to human brain aging, and any treatment approach would require extensive safety and efficacy testing. Still, the UCSF team argues that targeting FTL1 or related metabolic pathways could eventually open a new route for interventions aimed at age-related cognitive decline.

  • Mokslininkai atskleidė, kodėl krūties vėžio rizika su amžiumi šauna į viršų: lūžis per menopauzę

    Mokslininkai atskleidė, kodėl krūties vėžio rizika su amžiumi šauna į viršų: lūžis per menopauzę

    Naujas tarptautinis tyrimas rodo, kad senstant krūties audinys patiria ryškius struktūrinius ir imuninius pokyčius, kurie gali sudaryti palankesnes sąlygas vėžinėms ląstelėms įsitvirtinti. Didžiausias lūžis fiksuotas apie menopauzę, kai audinio „ekosistema“ keičiasi ypač sparčiai.

    Mokslininkai, dirbę Kembridžo universitete ir Britų Kolumbijos universitete, sudarė vieną detaliausių iki šiol krūties audinio senėjimo žemėlapių. Jis paremtas daugiau kaip 3 milijonų ląstelių analize ir leidžia sekti, kaip bėgant metams kinta skirtingi audinio komponentai.

    Tyrimui buvo panaudoti 527 moterų, kurių amžius siekė nuo 15 iki 86 metų, normaliojo krūties audinio mėginiai. Jie surinkti atliekant krūtų mažinimo operacijas, o ląstelės analizuotos pažangiais vaizdinimo metodais, leidžiančiais matyti pokyčius ląstelių lygiu.

    Kas keičiasi krūties audinyje?

    Duomenys parodė, kad su amžiumi mažėja ląstelių kiekis ir silpnėja audinio „karkasas“: rečiau dalijasi ląstelės, mažėja stromos ląstelių bei epitelio ląstelių, kurios dengia latakus ir sudaro pieną gaminančias struktūras. Tyrėjų teigimu, tai iš dalies logiška, nes pieno gamyba vyresniame amžiuje tampa mažiau aktuali, tačiau pokyčių mastas nustebino.

    Kartu kinta ir pati krūties sandara: pieną gaminančios skiltys traukiasi arba nyksta, didėja riebalinio audinio dalis, mažėja kraujagyslių. Tokia pertvarka gali keisti ir tai, kaip greitai audinys atsinaujina bei kaip efektyviai „pastebimi“ pavieniai pakitę židiniai.

    Pastebėta ir erdvinė dinamika: imuninės bei stromos ląstelės senstant pasislenka toliau nuo epitelio ląstelių. Tai gali silpninti natūralią kontrolę, kai imunitetas ir aplinkinės struktūros padeda atpažinti bei „sulaikyti“ potencialiai pavojingas ląsteles ankstyvoje stadijoje.

    Imunitetas sensta kartu

    Jaunesniame amžiuje krūties audinyje aptikta daugiau aktyvių T ląstelių ir B ląstelių, kurios siejamos su stipresne imunine priežiūra. Vyresniame amžiuje tokių ląstelių mažėja, o dažniau randami M2 tipo makrofagai, kurie mokslinėje literatūroje siejami su navikams palankesne mikroaplinka.

    Šie pokyčiai gali reikšti labiau uždegiminę ir vėžinių procesų vystymuisi palankesnę terpę, kurioje imuninė sistema prasčiau „sutvarko“ atsitiktinai atsirandančias pakitusias ląsteles. Tyrėjai pabrėžia, kad tikslūs mechanizmai dar nėra iki galo aiškūs, tačiau kryptis ryški.

    „Mūsų sudarytas žemėlapis parodė, kad su amžiumi krūties audinyje vyksta dideli pokyčiai, o ryškiausi jie yra menopauzės laikotarpiu“, – sakė vienas iš tyrimo autorių Pulkit Gupta.

    Kodėl svarbi menopauzė?

    Tyrime išskirtas ryškus senėjimo „pikas“ vėlyvuosiuose 40-uosiuose, kuris sutampa su menopauzės laikotarpiu. Tai siejama su hormoninės aplinkos pokyčiais, kurie veikia audinių struktūrą, riebalinio audinio proporcijas ir imuninės sistemos signalus.

    Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį, kad krūties audinio senėjimas gali vykti nevienodu tempu, priklausomai nuo individualių ypatumų. Tai teoriškai galėtų paaiškinti, kodėl panašaus amžiaus moterų rizika nėra vienoda, net kai gyvenimo būdas atrodo panašus.

    Šis darbas papildo seniai žinomą faktą, kad amžius yra vienas svarbiausių daugelio vėžio formų rizikos veiksnių, nes bėgant metams ląstelėse kaupiasi genetinės klaidos. Nauji duomenys leidžia geriau suprasti, kad svarbus ne tik mutacijų kaupimasis, bet ir tai, kaip senstanti audinio mikroaplinka gali padėti ar trukdyti pakitusioms ląstelėms išlikti.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad analizėje nebuvo atskirai vertinami tokie veiksniai kaip etninė kilmė ar konkretūs genetiniai rizikos variantai, todėl reikalingi papildomi darbai. Vis dėlto ankstesni tyrimai rodo, kad moterų, turinčių paveldimų rizikos veiksnių, normalus krūties audinys gali turėti spartesnio biologinio senėjimo požymių, o tai gali būti svarbi kryptis ateities prevencijai ir ankstyvesnei rizikos prognozei.

    Tyrimo rezultatai paskelbti mokslo žurnale „Nature Aging“.