Tag: Nature

  • Mokslininkų proveržis: sukurti kraujo krešuliai, stiprų kraujavimą sustabdantys per sekundes

    Mokslininkų proveržis: sukurti kraujo krešuliai, stiprų kraujavimą sustabdantys per sekundes

    Mokslininkai sukūrė naują metodą, leidžiantį greitai suformuoti ypač tvirtus kraujo krešulius, kurie laboratorijoje kraujavimą galėjo pristabdyti per kelias sekundes. Tyrėjų teigimu, tokia technologija ateityje galėtų tapti svarbia pagalba skubioje medicinoje, traumų atvejais ar operacijų metu.

    Natūralūs kraujo krešuliai organizmui yra gyvybiškai svarbūs, tačiau ne visada susidaro pakankamai greitai arba būna pakankamai stabilūs. Kai kraujavimas stiprus, ypač svarbu, kad krešulys ne tik greitai susiformuotų, bet ir mechaniškai atlaikytų audinių judėjimą bei kraujospūdį.

    Naujas požiūris į krešulio „pastatą“

    Šiame tyrime dėmesys nukreiptas į raudonuosius kraujo kūnelius, kurie natūraliame krešulyje sudaro didelę tūrio dalį, tačiau patys savaime nėra tvirta konstrukcinė medžiaga. Mokslininkai juos chemiškai „surišo“ tarpusavyje taip, kad susiformuotų stipresnė ir atsparesnė struktūra.

    Taip sukurti inžineriniai kraujo krešuliai gali būti pritaikomi kaip gelio tipo medžiaga, papildanti natūralų krešėjimą. Autorių teigimu, toks sprendimas skirtas ne pakeisti organizmo krešėjimą, o sustiprinti jį situacijose, kai įprastų mechanizmų nepakanka.

    Ką parodė bandymai

    Bandymai laboratorijoje ir su žiurkių modeliais parodė, kad naujieji krešuliai buvo gerokai atsparesni lūžimui ir geriau prilipo prie audinių nei natūralūs. Tyrėjai nurodo, kad mechaninis atsparumas padidėjo 13 kartų, o sukibimas su audiniais buvo maždaug 4 kartus stipresnis.

    Taip pat pranešta, kad bandymuose nepastebėta ryškių toksiškumo požymių ar pavojingos imuninės reakcijos, o sužeistos kepenų vietos užsandarinimas buvo sėkmingas. Vis dėlto tai dar nėra įrodymas, kad metodas taip pat veiks žmonėms, nes gyvūnų modeliai tik iš dalies atspindi klinikinę realybę.

    Kur tai galėtų būti pritaikyta

    Technologijos kūrėjai teigia, kad medžiaga gali būti paruošiama gana greitai: naudojant suderinto kraujo donoro medžiagą per maždaug 10 minučių, o naudojant paties paciento kraują per maždaug 20 minučių. Toks laikas svarbus skubioje pagalboje, kur sprendimai turi būti priimami per minutes.

    Potenciali nauda įžvelgiama ir pacientams, turintiems krešėjimo sutrikimų, taip pat žmonėms, vartojantiems kraują skystinančius vaistus, kai dėl gydymo sumažėja organizmo gebėjimas suformuoti „naudingą“ krešulį. Kartu pabrėžiama, kad patys pavojingiausi krešuliai yra kitokie: tie, kurie susidaro kraujagyslių viduje ir gali užkimšti kraujotaką.

    „Natūralūs kraujo krešuliai gali susidaryti lėtai ir būti mechaniškai trapūs, o tai riboja jų gebėjimą sustabdyti stiprų kraujavimą ir gali apsunkinti gijimą“, – sakė McGill universiteto mokslininkas Jianyu Li.

    Kitas žingsnis – išsamūs saugumo ir veiksmingumo tyrimai, taip pat bandymai situacijose, kur kraujavimas yra didelio slėgio, pavyzdžiui, pažeidus arterijas. Tyrėjai pripažįsta, kad technologiją dar reikės „suderinti“ skirtingiems scenarijams, tačiau pirmieji rezultatai rodo realų potencialą klinikinei praktikai ateityje.

    Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „Nature“.

  • Parkinson’s Study Points to SCAN Brain Network as a New Treatment Target, With Early Gains From Non-Invasive Stimulation

    Parkinson’s Study Points to SCAN Brain Network as a New Treatment Target, With Early Gains From Non-Invasive Stimulation

    Researchers say they have identified a specific brain network that may sit at the core of Parkinson’s disease, potentially reshaping how the condition is understood and treated. The findings focus on the somato-cognitive action network, or SCAN, which links planning and thinking with physical movement.

    Parkinson’s is a progressive neurological disorder affecting more than 10 million people worldwide, commonly causing tremor, stiffness, slowed movement, sleep disruption and cognitive changes. Standard therapies such as levodopa can ease symptoms for years, while deep brain stimulation can help selected patients, but neither stops disease progression.

    A network view of Parkinson’s

    The international team, led by China’s Changping Laboratory with collaborators including Washington University School of Medicine in St. Louis, analyzed brain imaging data from more than 800 participants across several centers. The dataset included people with Parkinson’s receiving different treatments, along with healthy volunteers and people with other movement disorders for comparison.

    The researchers report that Parkinson’s is marked by unusually strong connectivity between SCAN and deeper brain structures in the subcortex. Across multiple therapies examined, the study found that treatments tended to work better when they reduced this excessive coupling rather than simply stimulating nearby regions.

    Non-invasive stimulation shows early promise

    Building on that signal, the team tested a personalized, high-precision approach using transcranial magnetic stimulation, a non-invasive technique that delivers magnetic pulses through the scalp. In a small trial, 18 patients who received SCAN-targeted stimulation showed a higher response rate after two weeks than 18 patients who received stimulation near, but not on, the SCAN target.

    In the SCAN-targeted group, 56% met the study’s response threshold, compared with 22% in the comparison group, a roughly 2.5-fold difference. The work suggests that matching stimulation more precisely to an individual’s SCAN anatomy could improve outcomes, though larger and longer studies are needed.

    What comes next for SCAN targeting?

    The authors caution that the study does not prove SCAN changes cause Parkinson’s, and the non-invasive results are early-stage. They also note that more basic research is needed to map how different SCAN subregions relate to specific symptoms such as gait, tremor, mood and cognition.

    Even so, the findings add momentum to efforts to move neuromodulation earlier in the disease course, when symptoms are still developing and disability is lower. The researchers say future trials will explore additional non-invasive approaches, including surface electrode stimulation and low-intensity focused ultrasound, to influence SCAN activity more precisely.

    The study was published in Nature on Feb. 4 and was supported by funding from U.S. National Institutes of Health programs and major Chinese research grants. The authors also disclosed multiple industry relationships and patent interests related to neuromodulation and targeting tools, which were reported as managed under institutional conflict-of-interest policies.