CP v2

Tag: Naudoti automobiliai

  • Vairuotojai masiškai keičia benziną į elektromobilius: kas iš tiesų juos pastūmėjo?

    Vairuotojai masiškai keičia benziną į elektromobilius: kas iš tiesų juos pastūmėjo?

    Elektromobilių pardavimai ir keitimo sandoriai toliau auga, tačiau rinkos analitikai pabrėžia, kad pirkėjų motyvai nėra vienareikšmiai. Naujausi automobilių rinkos duomenys rodo, kad vis dažniau naują elektromobilį įsigyjantys žmonės į salonus atvyksta atsisveikinti su vidaus degimo varikliu varomu automobiliu.

    Remiantis „Edmunds“ pateikta statistika, balandį 72,1 proc. naują elektromobilį perkančių klientų kaip dalį įmokos atidavė benzininį ar dyzelinį automobilį. Sausį tokių buvo 67,1 proc., tad per kelis mėnesius rodiklis paaugo apie 5 procentiniais punktais.

    Kartu didėja ir vadinamasis lojalumas elektromobiliams, kai pirkėjai keičia senesnį elektromobilį į naują arba perka naudotą. „Edmunds“ duomenimis, nuo sausio iki balandžio pabaigos išaugo tiek naujo elektromobilio pasirinkimas vietoje seno elektrinio modelio, tiek perėjimas į naudotų elektromobilių segmentą.

    Degalų brangimas, bet sprendimas ne visiems

    Pastaruoju metu augančios degalų kainos dažnai minimos kaip vienas svarbiausių veiksnių, skatinančių domėtis elektra varomais modeliais. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad vien didesnės išlaidos degalams nebūtinai priverčia žmones skubiai keisti automobilį, ypač jei dabartinė transporto priemonė dar tvarkinga.

    „Cox Automotive“ analitikė Erin Keating atkreipia dėmesį, kad didelė dalis pirkėjų sprendimą vis tiek vertina per mėnesinės įmokos ir paskolos kainos prizmę. Kai palūkanų normos išlieka aukštos, sutaupymai degalams ne visada atsveria brangesnį finansavimą ir naujo automobilio įsipareigojimus.

    „Jei žmogus važinėja visiškai padoriu automobiliu, jis nebūtinai ryšis naujai paskolai vien todėl, kad degalams kas mėnesį išleidžia kiek daugiau“, – teigė E. Keating.

    Naudotų elektromobilių bumas ir kainų spaudimas

    Rinkos dinamika skiriasi tarp naujų ir naudotų elektromobilių. Naudotų automobilių segmente susidomėjimą stiprina didesnė pasiūla: į rinką grįžta pasibaigusios lizingo sutartys, o elektromobiliai dažnai nuvertėja greičiau nei panašios klasės vidaus degimo variklio modeliai.

    Tai reiškia, kad daliai pirkėjų įėjimo kaina į elektromobilių pasaulį mažėja, nors naujų automobilių kainos išlieka aukštos. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad nuvertėjimo rizika ir neapibrėžtumas dėl likutinės vertės kai kuriuos pirkėjus vis dar stabdo.

    Analitikai taip pat pažymi, kad gamintojai ir prekybos tinklai dažnai taiko agresyvesnes skatinimo priemones būtent elektromobiliams, todėl geriausių pasiūlymų sąrašuose jie išlieka dažnai. Tai rodo, kad paklausa auga, tačiau ji nėra tokia didelė, kad rinka galėtų apsieiti be papildomų paskatų.

    Infrastruktūra ir įpročiai vis dar lemia pasirinkimą

    Nepaisant augančio susidomėjimo, išlieka ir įprasti elektromobilių pirkėjų klausimai: įkrovimo tinklo patogumas, kelionių planavimas, įkrovimo trukmė, sezoniškas nuvažiuojamo atstumo svyravimas. E. Keating akcentuoja, kad žinių trūkumas apie elektromobilio eksploataciją ir įkrovimo galimybes kai kuriems žmonėms tampa ne mažiau svarbus nei kaina.

    Europa elektromobilius renkasi aktyviau, o vienas iš paaiškinimų siejamas su aukštesnėmis degalų kainomis ir platesniu mažesnių, įperkamesnių elektrinių modelių pasirinkimu. Tuo metu kai kuriose rinkose diskusijas kelia ir galimas pigesnių Kinijos gamintojų elektromobilių atėjimas, kuris teoriškai galėtų dar labiau pakeisti pirkėjų elgseną.

    Ekspertai sutaria, kad dabartinė tendencija labiau panaši į laipsnišką elgsenos pokytį, o ne staigų masinį persėdimą į elektromobilius. Galutinį vaizdą lems tai, ar degalų kainos išliks aukštos pakankamai ilgai, kaip keisis palūkanų normos ir ar įkrovimo infrastruktūra spės su augančiu poreikiu.

  • Volkswagen 1.5 TSI benzininis variklis: kodėl realiame eisme kai kurie nuvažiuoja per 400 000 km

    Benzininiai varikliai vairuotojams dažnai kelia dvejopus jausmus: jie gali būti dinamiški ir ekonomiški, tačiau neretai prikišamas mažesnis ilgaamžiškumas. Vis dėlto rinkoje yra modernių konstrukcijų, kurios praktikoje rodo solidžią ridą, jei automobilis prižiūrimas laiku ir eksploatuojamas protingai.

    Viena iš dažniausiai minimų sėkmingesnių „Volkswagen“ grupės benzininių konstrukcijų yra 1.5 TSI. Šis variklis plačiai naudojamas įvairiuose to paties koncerno modeliuose, o antrinėje rinkoje pasitaiko buvusių flotės automobilių, kurių rida siekia 300 000–400 000 km ir jie vis dar eksploatuojami.

    Kur montuojamas 1.5 TSI?

    1.5 TSI sutinkamas daugelyje „Volkswagen“ grupės markių ir modelių, todėl jį renkasi labai skirtingi pirkėjai: nuo kompaktiškų hečbekų iki SUV. Dažniausiai tai 130 arba 150 arklio galių versijos, derinamos su mechanine arba automatine transmisija, priklausomai nuo konkretaus modelio.

    Praktiškai tai reiškia, kad šis variklis yra gerai pažįstamas servisams, o rinkoje netrūksta tiek naudotų automobilių pasiūlos, tiek eksploatacinių įžvalgų. Plačiai paplitęs variklis nebūtinai yra tobulas, tačiau dažnai tai leidžia greičiau identifikuoti tipines bėdas ir jas spręsti profilaktiškai.

    Ką pakeitė konstrukciniai sprendimai?

    Vienu svarbesnių žingsnių, lyginant su ankstesnėmis kai kuriomis TSI kartomis, įvardijamas paskirstymo mechanizmo sprendimas. Dalis problemų, kurios anksčiau būdavo siejamos su paskirstymo grandinės mazgu, šioje kartoje sumažėjo dėl kitokio sprendimo, o tai ilgainiui padėjo stiprinti patikimumo reputaciją.

    Kasdienėje eksploatacijoje degalų sąnaudos dažnai svyruoja apie 5,5–7 litrus 100 kilometrų, priklausomai nuo kėbulo tipo, pavarų dėžės, važiavimo profilio ir sezono. Važiuojant ramiai užmiestyje įmanoma priartėti prie mažesnių skaičių, o greitkelyje, ypač SUV, sąnaudos natūraliai auga.

    Kokie trūkumai vis dar pasitaiko?

    Ilga rida nereiškia, kad variklis neturi silpnų vietų. Eksploatuojant 1.5 TSI, kaip ir kitus modernius turbobenzininius variklius, kartais fiksuojami alyvos ar aušinimo skysčio pratekėjimai, o taip pat gali pasitaikyti su turbokompresoriumi susijusių nusidėvėjimo požymių.

    Taip pat minimos problemos, kurios būdingos daliai tiesioginio įpurškimo benzininių variklių, pavyzdžiui, nuosėdų kaupimasis įsiurbimo sistemoje. Ilgainiui tai gali turėti įtakos darbui ir sąnaudoms, todėl svarbi reguliari priežiūra, kokybiški tepalai, tinkami važiavimo režimai ir savalaikė diagnostika.

    Antrinėje rinkoje didelės ridos flotės automobiliai dažnai atrodo patrauklūs kaina, tačiau būtent jų atveju svarbiausia ne skaičius odometre, o aiški aptarnavimo istorija. Reguliarūs alyvos keitimai, laiku atlikti gamintojo numatyti darbai ir tiksliai pašalintos smulkios problemos neretai lemia, ar 300 000 km taps „pabaiga“, ar tik dar viena stotelė.

  • Ekspertai įspėja: perkopus 10 metų ir 150 000 km, naudotas automobilis gali tapti skarbonke

    Ekspertai įspėja: perkopus 10 metų ir 150 000 km, naudotas automobilis gali tapti skarbonke

    Naudotų automobilių rinkoje dažnai kartojama taisyklė, kad riba tarp ramios eksploatacijos ir brangių remontų prasideda maždaug ties 10 metų amžiumi ir 150 000 kilometrų rida. Remiantis Lenkijos bendrovės „Gethelp.pl“ analize, po šių ribų tikimybė patirti rimtesnių gedimų pastebimai šokteli, o remonto išlaidos neretai priartėja prie paties automobilio vertės.

    „Gethelp.pl“ skelbia duomenis, paremtus pastarojo dešimtmečio praktika ir daugiau nei 60 000 fiksuotų gedimų atvejais. Bendrovė dirba su tūkstančiais prekybininkų ir siūlo vadinamąją išplėstinę garantiją, todėl jos surinkta statistika leidžia pamatyti, kokie automobiliai dažniausiai virsta brangiu galvos skausmu.

    Vertinant pagal amžių, mažiausiai rizikingi yra iki 5 metų automobiliai, kuriems rimtesnio gedimo tikimybė siekia 23,89 proc. 6–9 metų grupėje rizika kyla iki 32,13 proc., 10–14 metų automobiliuose pasiekia 39,22 proc., o vyresniems nei 15 metų – 47,94 proc.

    Panaši tendencija matoma ir pagal ridą. Automobiliams iki 100 000 kilometrų rimtesnio gedimo rizika įvertinta 19,77 proc., 101 000–150 000 kilometrų intervale ji auga iki 28,79 proc., o 151 000–200 000 kilometrų ridos automobiliuose pasiekia 39,41 proc.

    Kur prasideda didžiausia rizika?

    Iš šių skaičių išplaukia praktinė išvada: daugeliui pirkėjų saugesnė zona baigiasi ties maždaug 10 metų ir 150 000 kilometrų riba. Tuo metu rizika jau tampa akivaizdi, o papildomos išlaidos gali „suvalgyti“ sutaupymą, kuris dažnai ir būna pagrindinis argumentas renkantis senesnį automobilį.

    Kartu pabrėžiama, kad didelė dalis naudotų automobilių rinkos rizikų susijusios su informacijos kokybe. Skelbimuose nurodoma rida ne visada atitinka realybę, todėl pirkėjui svarbu vertinti ne tik skaičių odometre, bet ir automobilio būklės požymius, aptarnavimo istoriją bei atlikti patikrą servise.

    Kiek kainuoja tipinis gedimas?

    Bendrovės skaičiavimu, vidutinė gedimo šalinimo kaina naudotame automobilyje siekia apie 2 172 zlotus, tai yra maždaug 500 eurų. Senesniuose automobiliuose ši suma, pasak analizės, neretai gali būti ir maždaug dvigubai didesnė, ypač jei gedimas susijęs su brangesniais mazgais.

    Dažniausiai problema fiksuojama variklio sistemoje, kuri sudaro 17,64 proc. visų pranešimų, o vidutinė tokio remonto kaina siekia apie 3 978 zlotus, tai yra maždaug 900 eurų. Tai viena priežasčių, kodėl pirkėjai vis dažniau renkasi prieš pirkimą atlikti išsamią diagnostiką, o ne pasikliauti vien bandomuoju važiavimu.

    Kas ypač brangina remontus?

    Analizėje akcentuojama, kad brangių gedimų riziką didina sudėtingesnė konstrukcija, pavyzdžiui, automatinė pavarų dėžė ar visų varančiųjų ratų pavara. Automatinės pavarų dėžės remonto vidurkis siekia apie 5 733 zlotus, tai yra maždaug 1 300 eurų, o 4×4 sistemos – apie 4 581 zlotą, arba maždaug 1 050 eurų.

    Taip pat išskiriamas vadinamasis rizikingas skelbimų „pirkinys“: vyresni nei 15 metų modeliai, ypač iš aukštesnės klasės, su dujine įranga arba dyzeliniais varikliais. Tokie automobiliai gali būti patrauklūs kaina, tačiau statistiškai dažniau virsta ilgalaikiu išlaidų šaltiniu, jei ankstesnė priežiūra buvo taupi arba neaiški.

  • „Szkoda całkowita“ istorijoje? Štai ką tai reiškia ir kada draudikas gali bandyti jus pergudrauti

    „Szkoda całkowita“ istorijoje? Štai ką tai reiškia ir kada draudikas gali bandyti jus pergudrauti

    Perkant naudotą automobilį istorijoje kartais atsiranda įrašas „szkoda całkowita“, lietuviškai dažniausiai vadinamas visiška žala. Tai nereiškia, kad automobilis automatiškai turėjo keliauti į metalo laužą, tačiau signalas rimtas: draudikas kadaise pripažino, jog remonto kaštai tampa neproporcingi.

    Praktikoje visiška žala siejama su situacija, kai preliminarūs remonto darbai viršija automobilio vertę iki įvykio arba pasiekia sutartyje numatytą ribą. KASKO draudime tokios ribos dažnai apibrėžiamos sutarties sąlygomis, o civilinės atsakomybės atveju ginčai kyla dažniau, nes vertinimas remiasi metodikomis ir rinkos kainomis.

    Kaip nustatoma visiška žala

    Vertinant žalą paprastai skaičiuojama automobilio vertė iki eismo įvykio ir numatoma remonto sąmata, parengta pagal servisų įkainius, darbų apimtį ir detalių kainas. Tam dažnai naudojamos specializuotos vertinimo sistemos, pavyzdžiui, „Audatex“ ar „Eurotax“, kurios padeda standartizuoti skaičiavimus.

    Problema ta, kad skaičiavimo prielaidos gali smarkiai pakeisti rezultatą. Jeigu remonto sąmata sudaroma pagal naujų originalių detalių kainas ir didelius įkainius, bendras skaičius gali „perlipti“ ribą, nuo kurios draudikui patogiau skelbti visišką žalą, o ne finansuoti remontą.

    Kaip apskaičiuojama išmoka

    Visiškos žalos atveju išmoka dažnai nustatoma pagal skirtumo principą: nuo automobilio vertės iki įvykio atimama likutinė vertė, t. y. kiek rinkoje vertas sudaužytas automobilis ar jo liekanos. Dėl likutinės vertės taip pat neretai kyla ginčų, nes ji priklauso nuo paklausos, komplektacijos, pažeidimų pobūdžio ir pardavimo kanalo.

    Svarbu suprasti, kad išmoka neturi virsti nepagrįstu praturtėjimu, tačiau nukentėjusysis taip pat turi teisę gauti pagrįstą kompensaciją. Jei kyla įtarimų, kad automobilio vertė iki įvykio buvo sumažinta, o remonto sąmata dirbtinai išpūsta, verta prašyti detalaus skaičiavimo ir lyginti su nepriklausomu vertinimu.

    Ar toks automobilis gali grįžti į kelią?

    Įrašas apie visišką žalą pats savaime paprastai neuždraudžia automobiliui grįžti į eismą, jei jis sutvarkytas ir atitinka techninius reikalavimus. Lemiamas momentas yra reali techninė būklė, remonto kokybė ir tai, ar automobilis sėkmingai praeina privalomą techninę apžiūrą.

    Vis dėlto pirkėjui toks įrašas reiškia didesnę riziką: galimi paslėpti geometrijos pažeidimai, nekokybiškai atkurta pasyvaus saugumo sistema ar neaiškios kilmės detalės. Todėl prieš pasirašant sutartį racionalu atlikti išsamią apžiūrą servise, patikrinti kėbulo matavimus ir paprašyti remonto dokumentų.

    Jei draudikas jau pripažino visišką žalą ir jūs nesutinkate su išvada, dažnai galima pateikti pretenziją draudimo bendrovei. Tokiais atvejais svarbiausia turėti faktinį pagrindą: alternatyvią remonto sąmatą, nepriklausomo eksperto išvadą ir argumentus dėl automobilio rinkos vertės iki įvykio.

  • Švedų testai atskleidė labiausiai rūdijančius automobilius: kai kurių markių geriau vengti

    Švedų testai atskleidė labiausiai rūdijančius automobilius: kai kurių markių geriau vengti

    Korozija automobiliui dažnai tampa ne kosmetine bėda, o realiu nuosprendžiu: rūdys ardo slenksčius, dugną, arkų briaunas ir konstrukcinius mazgus, nuo kurių priklauso kėbulo standumas bei saugumas avarijos metu. Skirtingai nei daugumą mechaninių gedimų, įsisenėjusios korozijos pašalinimas neretai kainuoja neproporcingai brangiai, o rezultatas būna laikinas.

    Šį klausimą daugiau nei tris dešimtmečius sistemingai analizuoja Švedijos automobilių žurnalas Vi Bilägare, bendradarbiaujantis su Stokholmo tyrimų bendrove „Rostskyddsmetoder“. Skandinavijoje, kur žiemą keliuose gausiai naudojamos druskos ir automobiliai dažnai važinėja šlapiomis dangomis, antikorozinė apsauga laikoma vienu svarbiausių ilgaamžiškumo kriterijų.

    Reitingai sudaromi remiantis nepriklausomais bandymais: vertinama ne tik tai, ką mato vairuotojas, bet ir sunkiai pasiekiamos vietos. Specialistai endoskopu apžiūri uždarus profilius, ieško dažų pažeidimų, tikrina siūles, mastikų būklę, drenažo angų išdėstymą ir tai, ar vanduo iš kėbulo ertmių pasišalina taip, kaip numatyta gamykloje.

    Kas lemia, ar automobilis rūdys?

    Ekspertų vertinime svarbi ne viena detalė, o visa apsaugos sistema: cinkavimas, chemijos sluoksniai, vaško ar mastikos padengimas, siūlių sandarinimas ir konstrukcijos sprendimai. Net geri dažai nepadės, jei uždarose ertmėse ilgai laikysis drėgmė, o drenažo kanalai bus suprojektuoti taip, kad purvas juos greitai užkimštų.

    Skirtingi gamintojai renkasi nevienodą filosofiją. Bandymuose dažnai pabrėžiama, kad dalis gamintojų labiau remiasi cheminėmis dangomis dažymo etape, o kiti daugiau dėmesio skiria uždarų profilių užpildymui vašku ir cinkavimui, kuris paprastai geriau atlaiko mechaninius pažeidimus nuo akmenukų ar smėlio.

    Naujesnių automobilių paradoksas

    Nors šiuolaikiniai automobiliai iš pirmo žvilgsnio atrodo geriau apsaugoti, problemų gali pridėti konstrukcinės detalės, skirtos aerodinamikai ir triukšmo izoliacijai. Plastikinės apdailos, dugno skydai ar filcinės garso izoliacijos elementai kartais sulaiko drėgmę ir nešvarumus, o tai sudaro palankias sąlygas korozijai vystytis nepastebimai.

    Dėl šios priežasties papildoma antikorozinė apsauga daugeliui vairuotojų tampa racionaliu sprendimu, ypač jei automobilis eksploatuojamas žiemą, dažnai važiuojama žvyrkeliais arba planuojama transporto priemonę išlaikyti ilgiau. Specialistai pabrėžia, kad kokybiška apsauga paprastai apima ir paslėptų zonų apdorojimą, o tai dažnai neįmanoma neardant dalies apsauginių apdailų.

    Ką rodo švedų reitingai?

    Pagal Vi Bilägare ir „Rostskyddsmetoder“ vertinimus, gamintojų vidurkis siekia apie 3,1 balo iš 5. Tarp pastebėjimų minima, kad kai kurie plačiai su ilgaamžiškumu siejami prekių ženklai ne visada viršija vidurkį, o dalies gamintojų apsaugos lygis skiriasi priklausomai nuo modelio, kėbulo tipo ir gamybos metų.

    Švedai skelbia duomenis ir apie senesnius, net 15 ar 20 metų automobilius, todėl reitingai tampa naudingi ne tik naujo, bet ir naudoto automobilio pirkėjams. Vis dėlto pabrėžiama, kad galutinį rezultatą lemia ir eksploatacijos sąlygos bei priežiūra: reguliarus dugno plovimas žiemą, drenažo kanalų švara ir laiku sutvarkyti dažų pažeidimai gali pastebimai pristabdyti korozijos progresą.

    „Rūdys dažnai prasideda ten, kur vairuotojas jų nemato, todėl svarbiausia yra ne blizgantis kėbulas, o tai, kas vyksta slenksčių, siūlių ir uždarų profilių viduje“, – sakė korozijos tyrimų specialistai.

  • „Capital One“ ramina dėl brangių automobilių: 6–7 metų paskolos neva nepavojingos, bet skaičiai bado akis

    „Capital One“ ramina dėl brangių automobilių: 6–7 metų paskolos neva nepavojingos, bet skaičiai bado akis

    Kodėl bankas nemato grėsmės?

    Vieno didžiausių JAV automobilių finansuotojų „Capital One“ vadovas Sanjiv Yajnik teigia, kad augančios automobilių kainos ir brangstantis skolinimasis nebūtinai reiškia, jog vartotojų padėtis dramatiškai blogėja. Jo argumentas remiasi rodikliu, kiek pajamų namų ūkiai skiria transporto išlaidoms.

    Pasak banko automobilių padalinio, nuo 2019 metų įmokų ir pajamų santykis iš esmės išliko panašus ir laikosi apie 10 proc. Tai esą rodo, kad net ir brangstant automobiliams bei palūkanoms, didelė dalis pirkėjų išlaiko panašų finansinį krūvį.

    „Jei pasakyčiau, kad kyla automobilių, palūkanų ir draudimo kainos, daug kas manytų, jog žmonės jau moka gerokai daugiau nuo savo pajamų. Tačiau, žiūrint į skirtingas pajamų grupes, įmokų ir pajamų santykis išlieka gana stabilus“, – sakė S. Yajnik.

    Įmokos išaugo, bet riba dar neperžengta

    „Capital One“ pateikiami duomenys rodo, kad vidutinės mėnesio automobilio išlaikymo įmokos nuo 2019 metų pakilo nuo maždaug 390 iki 525 JAV dolerių. Perskaičiavus, tai yra apie 360 ir 485 eurai, tačiau bankas pabrėžia, kad pajamų augimas daliai klientų šį šuolį amortizavo.

    Bankas taip pat tvirtina, kad apie 80 proc. pirkėjų, kurie automobilį įsigyja su finansavimu, vis dar telpa į plačiai taikomą 15 proc. įmokų ir pajamų ribą. Kitaip tariant, daugumai skolinimasis kol kas neatrodo peržengiantis „saugaus“ lygio.

    Ilgėjančios paskolos kuria naują riziką

    Vis dėlto rinkoje ryškėja kita tendencija: siekdami išlaikyti įmokas „įkandamas“, pirkėjai vis dažniau renkasi ilgesnio termino paskolas. Būtent čia gimsta vadinamųjų amžinų paskolų problema, kai skola tempiama 6 ar net 7 metus.

    Ilgesnis terminas mažina mėnesio įmoką, tačiau lėtina skolos mažėjimą ir didina riziką atsidurti situacijoje, kai už automobilį esama skolingi daugiau, nei jis vertas. Tokia neigiama nuosavybės vertė tampa ypač skausminga, kai automobilį norima parduoti ar keisti anksčiau, nei planuota.

    „Kai paskolų terminai ilgėja, vartotojai lėčiau mažina likutį. Jei automobilis dėl bet kokios priežasties pakeičiamas per anksti, vis dažniau liekama su didesne skolos našta“, – sakė „CarMax“ priklausančios „Edmunds“ įžvalgų vadovė Jessica Caldwell.

    „Edmunds“ skaičiuoja, kad šiais metais iki balandžio mėnesio apie 26 proc. naudotų automobilių pirkimų, kai buvo atiduodamas senas automobilis, fiksuota neigiama nuosavybės vertė. Vidutinis skirtumas siekė 5 105 JAV dolerius, arba apie 4 700 eurų, ir tai yra maždaug 35 proc. daugiau nei 2019 metais.

    Brangūs automobiliai ir palūkanos: kiek kainuoja terminas?

    Rinkos duomenys rodo, kad kainų lygis išlieka aukštas: „Cox Automotive“ skelbė, jog vidutinė naudoto automobilio kaina kovą siekė 25 390 JAV dolerių, tai yra apie 23 400 eurų. Naujų automobilių vidurkis buvo 48 667 JAV doleriai, arba apie 44 800 eurų, o tokia suma daugeliui pirkėjų reiškia būtinybę skolintis.

    „Cox Automotive“ skaičiavimu, finansuojant 30 000 JAV dolerių vertės automobilį, tai yra apie 27 600 eurų, su 9 proc. metine palūkanų norma, 84 mėnesių terminas bendrai kainuoja apie 3 100 JAV dolerių daugiau nei 48 mėnesių paskola. Tai sudaro apie 2 850 eurų papildomų kaštų, nors mėnesio įmoka gali būti mažesnė maždaug 240 eurų.

    S. Yajnik pripažįsta, kad problema neišnyksta, o tik persikelia į laiką: ilga paskola ekonomiškai prasmingesnė tiems, kurie automobilį eksploatuos ilgiau. Tačiau praktikoje ilgesnis laikymas gali reikšti didesnes remonto ir priežiūros išlaidas, o kartais ir riziką, kad investicijos į senstantį automobilį nebeatsipirks.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad ilgo termino paskolos tampa ypač jautrios netikėtiems sukrėtimams, pavyzdžiui, pajamų sumažėjimui ar draudimo įmokų šuoliui. Tokiais atvejais net ir „stabilus“ įmokų ir pajamų santykis gali staiga tapti nebevaldomas, o sprendimai dažnai kainuoja brangiai.

  • JAV darbo rinka lėtėja, įtampa Hormūzo sąsiauryje ir DI atleidimai: kas laukia rinkų?

    JAV darbo rinka lėtėja, įtampa Hormūzo sąsiauryje ir DI atleidimai: kas laukia rinkų?

    Rinkas krečia vartojimo silpnėjimas

    JAV akcijų indeksų ateities sandoriai kilo po sesijos, kai investuotojus išgąsdino vartotojams jautrių bendrovių rezultatai. Dalies įmonių prognozių mažinimas ir vadovų komentarai sustiprino nuotaiką, kad gyventojų išlaidos gali trauktis.

    Tokiais momentais rinka paprastai jautriausiai reaguoja į ženklus, ar sulėtėjimas yra laikinas, ar pereina į platesnį ciklą. Investuotojai atidžiai vertina ir tai, kaip įmonės kalba apie kainodarą, paklausą bei maržas, ypač kai išlieka neapibrėžtumas dėl energijos kainų.

    Lūkesčiai dėl darbo vietų ir palūkanų

    Pagrindinis dienos akcentas yra balandžio darbo rinkos ataskaita JAV, kuri dažnai tampa kryptį nulemiančiu veiksniu ir akcijoms, ir obligacijoms. Lėtesnis darbo vietų kūrimas paprastai mažina spaudimą kainoms, o tai gali pakeisti lūkesčius dėl centrinio banko palūkanų politikos.

    Rinkų dalyviai vertina ir skirtingus signalus iš kitų rodiklių, nes privataus sektoriaus užimtumo duomenys kartais rodo kitokią dinamiką nei oficiali statistika. Dėl to artėjant ataskaitai dažnėja staigesnių svyravimų tikimybė tiek akcijų, tiek valiutų rinkose.

    Hormūzo sąsiauris ir naftos rizika

    Geopolitinė įtampa Hormūzo sąsiauryje išlieka vienu svarbiausių rizikos veiksnių energijos rinkoms, nes tai strategiškai svarbus naftos ir dujų transporto kelias. Pranešimai apie atsinaujinusius susidūrimus didina neapibrėžtumą, net jei trumpuoju laikotarpiu naftos kaina ne visuomet reaguoja iškart.

    Jei laivybos srautai būtų ribojami ilgiau, rinkoje didėtų pasiūlos sutrikimų baimė, o tai galėtų persiduoti degalų kainoms ir infliacijos lūkesčiams. Tokia grandininė reakcija dažnai paveikia ir vartotojų pasitikėjimą, ir įmonių planus.

    DI poveikis darbo rinkai technologijų sektoriuje

    Technologijų sektoriuje dėmesį patraukė „Cloudflare“ sprendimas mažinti darbuotojų skaičių, nors ketvirčio rezultatai buvo geresni nei tikėtasi. Bendrovė viešai akcentavo, kad per pastaruosius mėnesius smarkiai išaugo vidinis DI naudojimas, o tai pakeitė darbo organizavimą ir dalį funkcijų pavertė perteklinėmis.

    Ši tendencija ryškėja plačiau: įmonės vis dažniau investuoja į procesų automatizavimą, o darbuotojų struktūrą keičia ne vien dėl sąnaudų, bet ir dėl naujų įgūdžių poreikio. Praktikoje tai reiškia, kad auga paklausa aukštesnės kvalifikacijos rolėms, o rutininių užduočių dalis mažėja.

    Naudotų automobilių kainos: pirmas kritimas šiemet

    Vartotojams palankesnė naujiena atėjo iš naudotų automobilių rinkos, kur balandį fiksuotas kainų mažėjimas, pirmą kartą šiais metais. Vis dėlto metinis pokytis išliko teigiamas, todėl bendras kainų lygis išlieka aukštesnis nei prieš metus.

    Augant energijos kainoms, pirkėjų dėmesys dažniau krypsta į elektromobilius, tačiau jų kainos naudotų automobilių skelbimuose vis dar yra gerokai didesnės už rinkos vidurkį. Tai riboja dalies pirkėjų galimybes, net jei eksploatacijos kaštai kai kuriais atvejais gali būti mažesni.

  • „Main Capital Partners“ investuoja į CarCollect: planas plėstis Europoje ir stiprinti automobilių remarketingą

    „Main Capital Partners“ investuoja į CarCollect: planas plėstis Europoje ir stiprinti automobilių remarketingą

    Nyderlandų B2B automobilių remarketingo programinės įrangos platforma CarCollect pritraukė investiciją iš „Main Capital Partners“. Bendrovė siekia paspartinti augimą ir sustiprinti pozicijas Europos naudotų automobilių rinkoje.

    CarCollect įkurta 2012 metais ir vysto SaaS platformą, kuri sujungia prekybos, transporto ir sandėlio (atsargų) valdymo sprendimus. Sistema skirta procesams nuo automobilio priėmimo ir įkainojimo iki pardavimo, logistikos koordinavimo ir atsiskaitymų automatizavimo.

    Platforma skaitmenizuoja visą naudotų automobilių remarketingo grandinę, kuri ypač svarbi atstovybėms, lizingo bendrovėms, universaliems prekiautojams, automobilių parkus valdančioms ir nuomos įmonėms. CarCollect veikia debesijoje, naudoja kelių nuomininkų architektūrą ir yra pritaikyta darbui skirtingose rinkose.

    Bendrovė skelbia, kad sprendimas palaiko 15 kalbų ir 10 valiutų, o juo naudojasi daugiau nei 14 000 automobilių sektoriaus įmonių. CarCollect aptarnauja apie 750 klientų 10 Europos šalių, todėl investicija vertinama kaip impulsas dar spartesnei tarptautinei plėtrai.

    CarCollect komercijos vadovas Lev van der Eng teigia, kad šis žingsnis leis greičiau įgyvendinti tikslą padėti įmonėms dirbti išmaniau ir efektyviau. Jo teigimu, klientams tai turėtų reikšti daugiau įžvalgų iš duomenų ir galingesnius įrankius, kad sprendimai būtų priimami greičiau.

    „Šiuo žingsniu dar labiau stipriname CarCollect, kaip jungiančios jėgos Europos automobilių rinkoje, poziciją ir spartiname misiją padėti verslams veikti išmaniau, greičiau ir efektyviau“, – sakė Lev van der Eng.

    „Mūsų klientams tai reiškia prieigą prie gilesnių įžvalgų ir galingesnių įrankių, kurie padeda greičiau priimti sprendimus, pasiekti didesnę grąžą ir augti“, – pridūrė jis.

    „Main Capital Partners“ investicijų direktorius Jeffrey Sanya pabrėžė, kad fondas mato potencialą CarCollect tapti vienu iš Europos rinkos lyderių remarketingo sprendimų srityje. Pasak jo, automobilių programinės įrangos segmentas fondui pažįstamas iš kitų partnerysčių, todėl tikimasi tęstinių investicijų į produkto inovacijas ir tarptautinę plėtrą.

    „Labai džiaugiamės galėdami paremti CarCollect įgyvendinant augimo strategiją ir padėti verslui tapti Europos rinkos lyderiu automobilių remarketingo sprendimuose“, – sakė Jeffrey Sanya.

    „Gerai pažįstame automobilių programinės įrangos rinką ir esame įsitikinę, kad CarCollect komanda gali išsiskirti, toliau investuodama į inovacijas ir spartindama tarptautinę plėtrą“, – pridūrė jis.

    CarCollect planuose numatyta pristatyti naujus produktus ir funkcijas, tarp jų ir atskirai akcentuojamą atsargų valdymo sprendimą. Taip pat numatoma plėtra į naujas rinkas per esamus ir naujus tarpvalstybinius klientų ryšius, o augimą papildyti selektyviais įsigijimais.

    Rinkoje tokie sandoriai dažnai vertinami kaip ženklas, kad didėja poreikis skaidriam naudotų automobilių tiekimo ir pardavimo procesų valdymui. Augant tarpvalstybiniams sandoriams ir duomenų svarbai kainodaroje, platformos, kurios apjungia pardavimus, logistiką ir atsiskaitymus, tampa kritine infrastruktūra didesniems automobilių rinkos žaidėjams.

  • Naudotų automobilių kainos pirmąkart šiemet krito, brangstant degalams auga elektromobilių paklausa

    Naudotų automobilių kainos pirmąkart šiemet krito, brangstant degalams auga elektromobilių paklausa

    Balandį naudotų automobilių kainos JAV smuko pirmą kartą nuo spalio, o pirkėjų dėmesys vis dažniau krypsta į senesnes transporto priemones ir elektromobilius. Tokią tendenciją fiksuoja „Cox Automotive“ skelbiamas „Manheim Used Vehicle Value Index“, atspindintis didmeninių aukcionų kainas.

    Indeksas balandį, palyginti su kovu, sumažėjo 1,6 proc., tačiau metinis pokytis išliko teigiamas ir siekė 1,8 proc. Tai signalas, kad rinka po aktyvaus pavasario sezono starto pradeda vėsti, nors kainos vis dar aukštesnės nei prieš metus.

    Brangstant degalams keičiasi pasirinkimai

    „Cox Automotive“ pabrėžia, kad pirkėjams vis svarbesnis tampa įperkamumas, todėl dalis jų sąmoningai renkasi senesnius automobilius. Kartu didėja susidomėjimas visiškai elektriniais modeliais, ypač kai degalų kainos kyla ir vairuotojai ieško būdų sumažinti kasdienes išlaidas.

    JAV automobilių asociacijos AAA duomenimis, balandžio pabaigoje vidutinė benzino kaina šalyje buvo apie 3,8 euro už galoną ir per metus padidėjo maždaug 1,0 euro. Vėliau vidurkis dar kilo iki maždaug 4,0 eurų už galoną, o tai skatina vartotojus persvarstyti automobilio pasirinkimą.

    „Artimųjų Rytų konfliktas tęsiasi jau du mėnesius, o degalų kainos šiemet pasiekė aukštumas ir nuo vasario pabaigos smarkiai išaugo“, – sakė „Cox Automotive“ vyriausiasis ekonomistas Jeremy Robbas.

    Elektromobilių kainos vis dar aukštos

    Elektromobilių kainos naudotų automobilių rinkoje išlieka gerokai didesnės už bendrą vidurkį. „Cox Automotive“ skaičiuoja, kad vidutinė naudoto elektromobilio skelbimo kaina yra daugiau nei 8 500 eurų didesnė nei visos rinkos vidurkis.

    Vis dėlto elektros pavaros modelių paklausa auga: „Manheim“ elektromobilių indeksas per metus pakilo 7,2 proc., o per mėnesį, palyginti su kovu, ūgtelėjo 1,4 proc. Rinkos dalyviai šią kryptį sieja su sparčiai brangstančiais degalais ir pirkėjų noru apsidrausti nuo kainų svyravimų.

    Kada pokyčius pajus pirkėjai?

    Didmeninių aukcionų kainų pokyčiai įprastai su laiku persikelia į mažmeninę rinką, todėl balandžio kritimas gali tapti užuomina dėl švelnesnio kainų spaudimo pirkėjams. „Cox Automotive“ prognozuoja, kad 2026 metais didmeninės naudotų automobilių kainos gali augti apie 2 proc. tempu, artimu istorinei normai.

    Šių metų pradžioje rinką papildomai įkaitino pirkimai už didesnes mokesčių grąžas, tačiau sezoninis impulsas silpsta. Jei degalų kainos išliks aukštos, tikėtina, kad elektromobilių segmentas išliks vienas aktyviausių, nepaisant aukštesnių kainų lygio.

  • Naudotų elektromobilių bumas: kainos krenta, bet išlaikymas gali nustebinti ne vieną

    Naudotų elektromobilių bumas: kainos krenta, bet išlaikymas gali nustebinti ne vieną

    Naudotų elektromobilių rinka pastaraisiais mėnesiais įsibėgėjo, o pirkėjai automobilių aikštelėse vis dažniau pamato mažesnes kainas nei anksčiau. Tai vyksta net ir tuo metu, kai naujų elektromobilių paklausa kai kuriose rinkose svyruoja, o pirkėjai atidžiau skaičiuoja bendras išlaidas.

    Remiantis „Cox Automotive“ skelbiamu EV Monitor, naudotų elektromobilių pardavimai 2026 metų kovo mėnesį buvo 27,7 proc. didesni nei prieš metus. Lyginant su 2026 metų vasario mėnesiu, šuolis siekė 53,9 proc., o tai rodo staigiai padidėjusį sandorių tempą.

    Vienas svarbiausių veiksnių – į prekybą grįžtantys elektromobiliai, kurių lizingo sutartys baigiasi po 3 metų. „Edmunds“ duomenimis, elektromobilių dalis tarp grąžinamų po lizingo automobilių 2026 metais turėtų išaugti iki 8 proc., kai 2025 metais ji siekė 2 proc.

    Kainos artėja prie benzininių

    „Cox Automotive“ skaičiuoja, kad vidutinė naudoto elektromobilio kaina 2026 metų kovo mėnesį siekė apie 34 653 JAV dolerius, tai yra maždaug 32 000 eurų. Per metus kaina sumažėjo 6,1 proc., o kainų atotrūkis nuo naudotų benzininių automobilių toliau traukiasi.

    „Kainų lygybė jau visai arti“, – sakė „Cox Automotive“ pramonės įžvalgų direktorė Stephanie Valdez Streaty.

    Tą patvirtina ir kainų segmentas: 2026 metų kovo mėnesį 44 proc. naudotų elektromobilių buvo parduoti pigiau nei už 25 000 JAV dolerių, tai yra apie 23 000 eurų. 2025 metų gruodį tokių automobilių dalis siekė 39 proc., tad įperkamų pasirinkimų daugėja.

    Įkrovimas ir kasdienės išlaidos

    Perkant elektromobilį vien kaina neatsako į svarbiausią klausimą – kiek kainuos nuosavybė kas mėnesį. Elektromobilio eksploatacijoje vietoj degalų atsiranda įkrovimo išlaidos, kurios labiausiai priklauso nuo to, ar galima krauti namuose.

    Ekspertai pabrėžia, kad pigiausias scenarijus dažniausiai yra namų įkrovimas, tačiau tam gali prireikti investicijų. 2 lygio įkroviklis dažnai kainuoja apie 500 JAV dolerių, tai yra maždaug 460 eurų, o jei reikia elektros įvado ar instaliacijos atnaujinimo, bendra suma gali išaugti iki kelių tūkstančių eurų.

    Skirtumas tarp namų ir viešo greitojo įkrovimo gali būti didelis, todėl pirkėjams patariama įvertinti savo įpročius ir maršrutus. Jei namų įkrovimas neįmanomas, verta pasidomėti tinklų abonementais bei vietinėmis elektros tiekėjų programomis, kurios kai kuriose rinkose siūlo palankesnius tarifus.

    Remontas, draudimas ir baterijos rizika

    Elektromobiliams nereikia tepalų keitimų, o stabdžiai dažnai tarnauja ilgiau dėl rekuperacinio stabdymo. Vis dėlto padangų dėvėjimasis gali būti spartesnis dėl didesnio svorio ir sukimo momento, todėl šią išlaidų eilutę verta įtraukti į skaičiavimus.

    Po eismo įvykių remontas dažnai kainuoja brangiau nei analogiškų benzininių automobilių, nes sudėtingesnės konstrukcijos, baterijos apsaugos zonos ir ribotesnis kvalifikuotų servisų tinklas didina darbų bei detalių kainas. Dėl to aukštesnės gali būti ir draudimo įmokos, ypač jei modelis turi brangių kėbulo elementų ar pažangias pagalbos sistemas.

    Didžiausias potencialus finansinis klausimas – baterija. Naudoto elektromobilio pirkėjams rekomenduojama pasitikrinti baterijos garantijos sąlygas ir ar ji perleidžiama naujam savininkui, taip pat paprašyti baterijos būklės ataskaitos, jei tokia prieinama.

    Nepriklausomų vertinimų duomenimis, naujos baterijos keitimas gali kainuoti nuo 5 000 iki 15 000 JAV dolerių, tai yra maždaug nuo 4 600 iki 13 800 eurų. Daugeliui po trejų metų lizingo grąžinamų automobilių dar lieka reikšminga garantijos dalis, tačiau sprendžiant dėl pirkimo svarbu įvertinti savo planuojamą naudojimo laikotarpį.

    Galiausiai, dalis gamintojų kai kurias funkcijas siūlo kaip prenumeratą, pavyzdžiui, išplėstines pagalbos vairuotojui sistemas ar ryšio paslaugas. Pats automobilis be jų veiks įprastai, tačiau pirkėjui verta iš anksto išsiaiškinti, kurios funkcijos bus aktyvios po nuosavybės pasikeitimo.