Tag: Neapolis

  • Popiežius Leonas XIV lankosi Italijos „Ugnies žemėje“: žinutė dėl taršos ir atsakomybės

    Popiežius Leonas XIV lankosi Italijos „Ugnies žemėje“: žinutė dėl taršos ir atsakomybės

    Popiežius Leonas XIV gegužės 23 dieną atvyko į Ačerą Kampanijos regione, kur vietos bendruomenė jį pasitiko kaip moralinę atramą ilgus metus trunkančios ekologinės ir sveikatos krizės akivaizdoje. Miesto aikštėje susirinko apie 15 000 žmonių, o susitikimuose daug dėmesio skirta šeimoms, netekusioms artimųjų.

    Ši teritorija plačiai žinoma kaip Terra dei Fuochi, lietuviškai dažnai vadinama Ugnies žeme, nes dešimtmečius čia fiksuotas neteisėtas atliekų išpylimas, užkasimas ir deginimas. Vietos gyventojai bei aplinkosaugos komitetai ne kartą siejo problemą su dirvožemio ir gruntinio vandens tarša bei padidėjusia onkologinių susirgimų rizika.

    Kas yra Ugnies žemė?

    Ugnies žemės pavadinimas apibūdina platų plotą tarp Neapolio ir Kazertos, kuriame ilgą laiką veikė neteisėtos atliekų tvarkymo schemos. Tai ne vien aplinkosaugos, bet ir teisėsaugos bei viešosios sveikatos klausimas, nes tokiose situacijose tarša gali paveikti maisto grandinę ir vandens išteklius.

    Vizito metu popiežius pirmiausia skyrė laiko žmonėms, kurie dėl ankštumo nepateko į katedrą, o vėliau susitiko su taršos aukų artimaisiais. Šie susitikimai tapo vienu pagrindinių dienos akcentų, pabrėžusiu, kad problema yra ne statistika, o konkrečių šeimų patirtys.

    Popiežiaus raginimas keisti kryptį

    Vėliau jis ragino iš naujo įvertinti dabartinius ekonominius ir socialinius modelius, daugiau dėmesio skiriant solidarumui ir pagarbiems santykiams su aplinka. Pasak jo, tikrasis „turtingumas“ neturėtų būti matuojamas vien materialiais rodikliais, kai tuo pat metu nyksta bendruomenių ryšiai ir prastėja gyvenamoji aplinka.

    „Katedroje susitikau su taršos aukų artimaisiais; šis pavadinimas padėjo suvokti nusikalstamos veiklos mastą ir abejingumą, kuris leido jai tęstis“, – sakė popiežius Leonas XIV.

    Jis taip pat akcentavo socialinės atskirties temą, sakydamas, kad marginalizacija kuria nesaugumą, o tikras kelias yra kovoti su atskirties priežastimis, o ne su pačiais atskirtais žmonėmis. Ši žinutė nuskambėjo kaip raginimas vietos ir nacionaliniu lygmeniu spręsti ne tik taršos padarinius, bet ir socialines sąlygas, kurios leidžia problemoms įsišaknyti.

    Ką prašo daryti vietos valdžia?

    Paskutinėje vizito stotelėje Piazza Calipari aikštėje popiežių pasitiko 90 savivaldybių merai, pilietinių aplinkosaugos komitetų atstovai ir tūkstančiai gyventojų. Popiežius išreiškė viltį, kad regiono „ugnis“ gali būti paversta nauja dvasine ir socialine energija, skatinančia rūpestį, paguodą ir atsakomybę.

    Apie regiono išbandymus kalbėjo ir Ačeros vyskupas Antonio Di Donna, priminęs, kad teisėsauga ir toliau aptinka neteisėto atliekų išpylimo atvejų. Ačeros meras Tito d’Errico, kalbėdamas kitų merų vardu, pabrėžė gyventojų ryžtą susigrąžinti ateitį ir siekį, kad sprendimai būtų grindžiami teisingumu, tiesa ir realia priežiūra.

  • Aplankiusi per 120 miestų keliautoja išrinko 6 Europos vietas vasaros solo poilsiui mieste

    Autorė pabrėžia, kad vasarą daugelis automatiškai renkasi paplūdimius, tačiau miesto atostogos vienam žmogui gali būti ne mažiau vertingos. Ypač tada, kai miestas kompaktiškas, patogus vaikščioti pėsčiomis ir siūlo gerą kainos bei kokybės santykį nakvynei.

    Pasak keliautojos, solo kelionėms svarbūs keli praktiški dalykai: aiški viešojo transporto sistema, saugūs rajonai, galimybė lengvai rasti apgyvendinimą ir vietas, kur patogu valgyti vienam. Ji taip pat išskiria miestus, kuriuose yra parkų, žaliųjų erdvių, pėsčiųjų maršrutų ar paplūdimių netoliese.

    „Iš daugiau nei 120 miestų, kuriuos aplankiau per 21 metų kelionių patirtį, daugiau nei pusę aplankiau viena. Mano mėgstami solo kelionių miestai dažniausiai būna nedideli, patogūs tyrinėti pėsčiomis ir turi nebrangių, gerai suplanuotų apgyvendinimo variantų“, – teigia keliautoja.

    Keliautoja šį miestą vadina vienu mėgstamiausių dėl kūrybinės atmosferos: gausu ryškių grafičių, o buvusios tekstilės gamyklos virtusios kultūros ir pramogų erdvėmis. Lodzė, jos vertinimu, ypač patogi vaikščiojimui ir ramiai kelionei be skubos.

    Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad mieste lengviau rasti nebrangių apartamentų, o muziejų ir galerijų pasirinkimas leidžia turiningai praleisti laiką net ir keliaujant vienam. Tarp minimų krypčių dažniausiai akcentuojami meno ir tekstilės istorijos muziejai.

    Lioną keliautoja siūlo rinktis tiems, kuriems svarbi gastronomija. Miestas dažnai vadinamas vienu svarbiausių Prancūzijos kulinarijos centrų, o tai solo keliautojui reiškia paprastą dalyką: čia natūralu užsukti į mažą kavinę ar bistro ir vakarieniauti vienam.

    Ji pabrėžia, kad Lionas neretai atrodo mažiau chaotiškas nei Paryžius, bet išlaiko didmiesčio privalumus. Be restoranų, verta skirti laiko maisto turgums ir regioniniams patiekalams, kurie čia yra svarbi kasdienybės dalis.

    Valensiją autorė rekomenduoja dėl žalumos ir galimybės derinti miestą su gamta. Ji pasakoja, kad čia patogu gyventi miesto centre, o kasdienius maršrutus planuoti taip, kad į programą tilptų ir parkai, ir vietiniai turgūs.

    Kartu ji įspėja, kad populiariausiuose turistiniuose paplūdimiuose vasarą pasitaiko vagysčių, todėl solo keliautojams verta labiau pasidomėti ramesnėmis alternatyvomis. Viena tokių – gamtos parkas Albufera, kur paplūdimiai dažnai atrodo mažiau perpildyti ir natūralesni.

    Nors Atėnai dažnai lieka Graikijos salų šešėlyje, keliautoja sako, kad būtent sostinė gali būti puikus pasirinkimas solo kelionei. Jai svarbu tai, kad svarbiausios lankytinos vietos neretai pasiekiamos pėsčiomis, o miestas tinka tiek istorijai, tiek šiuolaikinei kultūrai.

    Pirmą kartą atvykstantiems ji siūlo rinktis centrinius rajonus, kad būtų lengviau orientuotis. Taip pat rekomenduoja užkilti į Likavito kalną, nuo kurio atsiveria plati miesto panorama.

    Neapolį autorė vadina miestu, kuris dažnai nepelnytai praleidžiamas, kai keliautojai renkasi Romą ar Florenciją. Jos akimis, solo kelionei Neapolis patrauklus dėl ryškios virtuvės, gyvos kasdienybės ir galimybės patogiai suplanuoti dienos išvykas.

    Miestas patogus ir kaip bazė trumpoms kelionėms į netoliese esančias vietas, o istorijos bei architektūros sluoksniai suteikia daug temų lėtam, savarankiškam tyrinėjimui. Kalbant apie maistą, ji pataria nepraleisti vietinių klasikų, įskaitant picą.

    Sofiją keliautoja išskiria kaip biudžetui draugišką pasirinkimą vasarai. Ji sako, kad net ir būdama sostinė, Sofija gali pasirodyti mažiau perpildyta, o tai leidžia lengviau spontaniškai planuoti maršrutus ir paskutinę minutę ieškoti apgyvendinimo.

    Jos patirtyse minimos vyno degustacijos, jaukios vakarienės ir pasivaikščiojimai, padedantys geriau suprasti miesto istoriją. Keliaujantiems vieniems Sofija gali būti patraukli ir dėl to, kad daug įdomių vietų pasiekiama pėsčiomis arba trumpais viešojo transporto maršrutais.