Tag: Neformalusis ugdymas

  • Šiaulių „Spindulio“ centre – tarptautinė konferencija apie neformalųjį ugdymą: kas pasiteisina praktiškai

    2026 metų gegužės 5 dieną Šiaulių „Spindulio“ ugdymo centre surengta tarptautinė konferencija Neformaliojo ugdymo praktikos: patirtys, idėjos ir galimybės. Į renginį susirinko pedagogai, švietimo pagalbos specialistai ir partneriai iš užsienio, aptarti sprendimų, kurie veikia kasdienėje ugdymo praktikoje.

    Konferencijos tikslas buvo stiprinti bendradarbiavimą tarp ugdymo įstaigų ir skatinti gerosios patirties sklaidą, pristatant neformaliojo ugdymo metodus bei veiklų organizavimo modelius. Organizatorės Raimonda Šimulionienė, Daiva Glazauskienė ir Lina Tautkienė akcentavo, kad tokie susitikimai padeda greičiau perkelti idėjas į klasę ir būrelius.

    15 pranešimų ir tarptautinė patirtis

    Programoje skambėjo 15 pranešimų, kuriuose aptartos kūrybinės veiklos, STEAM krypties užsiėmimai, meninės saviraiškos formos ir įtraukties stiprinimo pavyzdžiai. Dalis pranešimų rėmėsi praktinėmis situacijomis, kai neformalusis ugdymas tampa priemone auginti mokinių motyvaciją ir savarankiškumą.

    Šešis pranešimus pristatė svečiai iš Portugalijos, Latvijos ir Turkijos, dalis jų vyko nuotoliniu būdu. Dalyviai išskyrė gyvą Portugalijos atstovų pristatymą, kuriame buvo aptartos jų mokyklose taikomos neformaliojo ugdymo veiklos ir mokinių įsitraukimą skatinantys sprendimai.

    Ne tik klausėsi, bet ir stebėjo veiklas

    Konferencijos dalyviai turėjo galimybę apžiūrėti centro edukacines erdves, stebėti būrelių veiklas ir susipažinti su mokinių darbais. Tokia praktinė dalis leido įvertinti, kaip idėjos įgyvendinamos realioje aplinkoje ir kokių resursų tam reikia.

    Centro neformaliojo ugdymo veiklos apima menines, sportines, muzikines, STEAM ir socialinių įgūdžių ugdymo kryptis. Pasak dalyvių, būtent veiklų įvairovė ir aiškus ryšys su mokinių poreikiais yra vieni svarbiausių veiksnių, padedančių išlaikyti nuoseklų įsitraukimą visus mokslo metus.

    Kodėl tokie renginiai tampa vis aktualesni

    Švietimo bendruomenėje ryškėja tendencija daugiau dėmesio skirti mokinių saviraiškai, praktiniams įgūdžiams ir emocinei gerovei, o neformalusis ugdymas dažnai tampa erdve tai pasiekti. Konferencijose dalijamasi ne tik sėkmės istorijomis, bet ir iššūkiais, pavyzdžiui, kaip pritraukti skirtingų poreikių mokinius ar suderinti būrelių laiką su didėjančiu krūviu.

    Dalyvių refleksijos parodė, kad renginys buvo vertinamas palankiai, o pristatytos idėjos įvardytos kaip pritaikomos kasdienėje veikloje. Organizatoriai pabrėžė, kad tarptautinis formatas leidžia palyginti praktikas ir greičiau rasti veiksmingus modelius, tinkančius skirtingoms mokyklų bendruomenėms.

    Informaciją ir nuotraukas parengė Raimonda Šimulionienė.

  • Marijampolė kviečia teikti paraiškas meno premijoms: kas gali pretenduoti ir iki kada?

    Marijampolė kviečia teikti paraiškas meno premijoms: kas gali pretenduoti ir iki kada?

    Marijampolės savivaldybė pradėjo priimti paraiškas formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigų meno kūrėjų bei meno kolektyvų skatinimo premijoms gauti. Premijos skirtos įvertinti pasiektus aukštus rezultatus kultūros ir meno srityse bei paskatinti tolesnę kūrybinę veiklą.

    Pretenduoti gali meno kūrėjai, kolektyvai ir juos ruošę mokytojai ar vadovai, kurie 2025–2026 mokslo metais pasiekė reikšmingų laimėjimų nacionaliniuose, tarptautiniuose Europos ar pasaulinio lygmens konkursuose. Svarbi sąlyga – pareiškėjai turi būti deklaravę gyvenamąją arba veiklos vietą Marijampolės savivaldybėje ir konkursuose atstovavę savivaldybei.

    Paraiškas gali teikti savivaldybės kultūros, formaliojo ar neformaliojo švietimo įstaigų vadovai. Dokumentai priimami nuo 2026 metų gegužės 6 dienos iki 2026 metų gegužės 21 dienos imtinai.

    Paraiška teikiama elektroniniu paštu, laiško temoje aiškiai nurodant, kad tai paraiška premijai už aukštus rezultatus kultūros ir meno srityje vertinimo komisijai. Užpildytą ir pasirašytą paraiškos formą prašoma pateikti PDF formatu.

    Dėl detalesnės informacijos galima kreiptis į Marijampolės savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyrių. Savivaldybė taip pat yra paskelbusi premijų skyrimo tvarkos aprašą ir paraiškos formą, pagal kurią būtina parengti dokumentus.

  • Panevėžio dailės mokyklos direktorės konkursas baigtas: daugiausia balų surinko Giedrė Valaitienė

    Panevėžio miesto savivaldybėje įvyko konkursas Panevėžio dailės mokyklos direktoriaus pareigoms eiti. Dokumentus buvo pateikę trys kandidatai ir visi jie dalyvavo atrankoje.

    Daugiausia balų konkurse surinko Giedrė Valaitienė, ji išrinkta naująja Panevėžio dailės mokyklos direktore. Savivaldybė nurodo, kad sprendimas priimtas įvertinus kandidatų kompetencijas ir pateiktas veiklos kryptis.

    Patirtis švietime ir karjeros srityje

    G. Valaitienė yra baigusi edukologijos bakalauro studijas Šiaulių universitete ir įgijusi socialinio darbo magistro laipsnį tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete. Jos profesinė patirtis apima darbą tiek mokyklose, tiek švietimo kokybės vertinimo srityje.

    Ji yra dirbusi bendrojo lavinimo mokyklų veiklos kokybės išorės vertintoja, Juozo Miltinio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui ir ekonomikos mokytoja. Pastaruoju metu ji dirba Juozo Balčikonio gimnazijoje karjeros specialiste ir mokytoja, taip pat vadovauja Lietuvos karjeros specialistų asociacijai.

    Numatomi prioritetai dailės mokykloje

    Pradėjusi eiti pareigas Panevėžio dailės mokykloje, naujoji vadovė planuoja kryptingai stiprinti ugdymo kokybę ir įstaigos vaidmenį miesto kultūriniame gyvenime. Tarp pagrindinių tikslų įvardijamas ugdymo programų peržiūrėjimas ir atnaujinimas, siekiant didesnio šiuolaikiškumo ir lankstumo.

    Taip pat ketinama plėsti partnerystes su kultūros sektoriaus ir kūrybinių industrijų atstovais bei stiprinti bendradarbiavimą su bendrojo ugdymo mokyklomis. Savivaldybė akcentuoja ir planus organizuoti atviras kūrybines veiklas, kurios didintų dailės mokyklos matomumą ir prieinamumą bendruomenei.

    Dar vienas numatomas dėmesio laukas yra tėvų įtraukimas į mokyklos bendruomenės veiklą ir aiškesnė informacijos sklaida. Kartu planuojama nuosekliau stiprinti darbuotojų profesines kompetencijas ir rūpintis psichologiniu mikroklimatu, skatinant komandinį darbą ir dalijimąsi gerąja patirtimi.

    Infrastruktūros klausimai taip pat išlieka tarp prioritetų: planuojama ieškoti papildomų finansavimo šaltinių ir sprendimų, kurie gerintų ugdymo aplinką. Be to, numatoma toliau plėtoti mokinių mokymosi ir kūrybinės pažangos stebėseną bei projektinę veiklą.

    Kada ji pradės darbą

    Direktorė penkerių metų kadencijai bus paskirta gavus teigiamą Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadą pagal Korupcijos prevencijos įstatyme numatytą tvarką. Gavus reikalingus patvirtinimus, G. Valaitienė darbą Panevėžio dailės mokykloje planuoja pradėti liepos pabaigoje arba rugpjūčio pradžioje.

  • Švietimo ministrė Raminta Popovienė Kaišiadorių rajone: dėmesys mokyklų tinklui ir investicijoms

    Švietimo ministrė Raminta Popovienė Kaišiadorių rajone: dėmesys mokyklų tinklui ir investicijoms

    Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė balandžio 29 dieną lankėsi Kaišiadorių rajone. Kartu į vizitą atvyko viceministrai Jonas Petkevičius ir Giedrius Grybauskas, daugiausia dėmesio skiriant savivaldos ir švietimo įstaigų dialogui.

    Vizitas prasidėjo Kaišiadorių rajono savivaldybėje, kur ministrė susitiko su savivaldybės vadovais, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus bei administracijos atstovais. Aptarti svarbiausi švietimo sistemos iššūkiai, ugdymo kokybės gerinimas ir priemonės, kurios realiai veikia mokyklose.

    Susitikimuose išskirtas ir mokyklų tinklo klausimas, aktualus daugeliui regionų dėl besikeičiančio mokinių skaičiaus ir mokytojų trūkumo. Taip pat kalbėta apie investicijas į švietimo infrastruktūrą, kad ugdymo aplinka atitiktų šiuolaikinius poreikius ir būtų patraukli tiek mokiniams, tiek pedagogams.

    Vėliau ministrė apsilankė Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazijoje, kur bendruomenė pristatė kasdienius ugdymo organizavimo iššūkius ir lūkesčius. Tokie susitikimai paprastai leidžia ministerijai tiksliau įvertinti, kaip nacionaliniai sprendimai veikia praktikoje ir kur būtinos korekcijos.

    Ministrė taip pat lankėsi Kaišiadorių lopšelyje-darželyje „Spindulys“, kuriame aptartos ankstyvojo ugdymo aktualijos. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grandis savivaldybėms išlieka strategiškai svarbi, nes nuo jos priklauso ir vaikų pasirengimas mokyklai, ir tėvų galimybės derinti darbą su šeimos įsipareigojimais.

    Dar viena vizito stotelė buvo Kaišiadorių švietimo ir sporto centras, kur ministrė susipažino su neformaliojo ugdymo veiklomis. Neformalusis ugdymas vis dažniau vertinamas kaip esminė priemonė mažinti mokinių atotrūkį ir stiprinti motyvaciją, ypač kai siūlomos įvairios sporto, kūrybos ir technologinės veiklos.

    Vizitas užbaigtas Žiežmarių gimnazijoje, kur ministrė susitiko su direktore ir gimnazijos bendruomene. Susitikime aptartos gimnazijų kasdienybės temos: mokinių pasiekimų gerinimas, mokytojų pritraukimas ir ugdymo sąlygų modernizavimas, kad mokykla galėtų pasiūlyti kokybišką ugdymą vietoje.

    Ministerijos atstovų vizitai savivaldybėse paprastai siejami su tikslu surinkti grįžtamąjį ryšį ir tikslinti prioritetus, susijusius su kokybe, prieinamumu ir infrastruktūra. Kaišiadorių rajone akcentuota, kad sprendimai turi remtis tiek nacionalinėmis kryptimis, tiek vietos poreikiais, kuriuos geriausiai mato pačios bendruomenės.