Tag: Negyvoji jūra

  • Negyvoji jūra nyksta metru per metus, bet mokslininkai aptiko netikėtą efektą: ji pati šyla

    Negyvoji jūra nyksta metru per metus, bet mokslininkai aptiko netikėtą efektą: ji pati šyla

    Negyvoji jūra, itin sūrus uždaras ežeras tarp Izraelio, Palestinos ir Jordanijos, pastaraisiais dešimtmečiais traukiasi ypač sparčiai. Vanduo iš jos pasišalina beveik vien dėl garavimo, o gėlo vandens įtekėjimas sumažėjo dėl Jordano upės vandens naudojimo ir regiono sausrų.

    Mokslininkai skaičiuoja, kad vandens lygis dabar krenta maždaug 1 metru per metus. Per 1979–2019 metus bendras kritimas siekė apie 34 metrus, o kartu pastebėtas ir aiškus vandens temperatūros augimas skirtinguose sluoksniuose.

    Duomenys rodo, kad gilesni vandens sluoksniai per šį laikotarpį sušilo apie 2,8 laipsnio Celsijaus, o viršutiniai sluoksniai – maždaug 1,7 laipsnio. Naujas tyrimas kelia klausimą, ar šį šilimą lemia vien šylantis oras, ar ir pati ežero nykimo dinamika.

    Kaip druska keičia garavimą

    Įprastai garavimas vandenį vėsina, panašiai kaip žmogaus odą vėsina prakaito garavimas. Tačiau Negyvojoje jūroje situaciją keičia druskingumas: mažėjant vandens kiekiui druskų koncentracija didėja, o tai slopina garavimą.

    Kai garavimas tampa mažiau efektyvus, silpnėja ir natūralus vėsinimas, todėl likęs vanduo gali šilti greičiau. Jei vanduo tampa šiltesnis už virš jo esantį orą, temperatūrų skirtumas gali skatinti tolesnį šilumos ir drėgmės mainą, palaikant sudėtingą vietinį ciklą.

    Modelis atskyrė du poveikius

    Tyrėjų sudarytas modelis leido atskirti atmosferos šiltėjimo poveikį nuo paties ežero lygio kritimo poveikio. Iki maždaug 2010 metų oro temperatūros kilimas galėjo paaiškinti apie 1,3 laipsnio gilesnių sluoksnių šilimą.

    Tuo pat metu ežero lygio kritimas, pasak skaičiavimų, prisidėjo dar maždaug 1,5 laipsnio. Tai reiškia, kad traukimasis ir druskingumo didėjimas gali daryti į Negyvosios jūros temperatūrai panašiai didelę įtaką kaip ir bendras regiono klimato šiltėjimas.

    Vasarą sninga druska

    Temperatūros ir druskingumo pokyčiai turi ir neįprastų pasekmių. Mokslininkai fiksuoja reiškinį, kai halito, tai yra akmens druskos, kristalai Negyvojoje jūroje gali formuotis net vasarą.

    Šį procesą lemia skirtingo tankio vandens sluoksnių maišymasis: šiltesnis ir sūresnis viršutinis vanduo gali atvėsti ir leistis žemyn, o vėsesnis gilesnis vanduo pakyla aukštyn. Druska tuomet iškrenta iš tirpalo ir grimzta žemyn tarsi sniegas.

    Tyrėjai pabrėžia, kad tokie procesai padeda geriau suprasti, kaip per geologinius laikotarpius galėjo formuotis milžiniški druskos klodai kitur pasaulyje. Negyvoji jūra, nors ir nykstanti, tampa natūralia laboratorija, leidžiančia realiu laiku stebėti, kaip vandens netektis keičia viso telkinio temperatūrą, cirkuliaciją ir chemiją.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad lygio kritimas regione siejamas ne tik su klimato veiksniais, bet ir su vandens išteklių valdymu bei pramone. Dėl traukimosi pakrantėse daugėja įgriuvų, kinta infrastruktūros rizikos, o ilgalaikiai sprendimai priklauso nuo tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir vandens vartojimo politikos.

  • Negyvoji jūra traukiasi ir kaista: mokslininkai atskleidė pavojingą užburtą ratą

    Negyvoji jūra traukiasi ir kaista: mokslininkai atskleidė pavojingą užburtą ratą

    Negyvoji jūra sparčiai traukiasi, tačiau kartu fiksuojamas ir dar vienas, mažiau akivaizdus reiškinys – jos vanduo šyla. Naujas tyrimas rodo, kad dalį šio šilimo kursto ne vien kylanti oro temperatūra, bet ir pats vandens nykimas, sukuriantis savotišką grįžtamąjį ryšį.

    Negyvoji jūra yra itin sūrus ežeras, esantis tarp Jordanijos rytuose ir Izraelio bei Vakarų Kranto vakaruose. Mokslininkai pabrėžia, kad žmogaus veikla, ypač įtekėjimų nukreipimas ir intensyvus vandens naudojimas regione, prisideda prie vandens lygio kritimo ir druskų nusėdimo pakrantėse.

    Tyrime teigiama, kad 1979–2019 metais Negyvosios jūros lygis nukrito maždaug 34 metrais. Per tą patį laikotarpį gilesni vandens sluoksniai sušilo apie 2,8 laipsnio, o viršutinis sluoksnis – maždaug 1,7 laipsnio.

    Kaip traukimasis verčia šilti

    Įprastai garavimas vandenį vėsina, panašiai kaip prakaito garavimas vėsina žmogaus odą. Tačiau didelis druskingumas keičia šį procesą: ištirpusios druskos mažina vandens polinkį garuoti esant tai pačiai temperatūrai, todėl vėsinantis garavimo efektas silpnėja.

    Kai vandens mažėja, sūrymas tampa dar labiau koncentruotas, o garavimas vis prasčiau „išneša“ šilumą. Dėl to likęs vanduo gali šilti, o šiltesnis vanduo, esant tinkamam temperatūrų skirtumui tarp vandens ir oro, toliau palaiko garavimą net ir esant itin didelei druskų koncentracijai.

    „Ši vandens šilimo dalis susijusi su vandens nukreipimu, ir ji prisideda prie šilimo, kurį sukelia žmogaus veiklos lemtas oro šiltėjimas“, – sakė tyrimo autorius Emmanuelis Guillermas.

    Kiek prisideda oras, o kiek vandens kritimas

    Mokslininkų komanda sudarė modelį, siejantį vandens netekimą, druskingumo pokyčius ir šilumos mainus. Modelis buvo kalibruotas remiantis 2012–2015 metų matavimais ir atkartojant 1979–2019 metų sezoninius temperatūros svyravimus bei bendrą šilimo tendenciją.

    Skaičiavimai leido atskirai įvertinti du veiksnius: oro temperatūros kilimą ir vandens lygio kritimą. Simuliacijose iki 2010-ųjų oro šiltėjimas gilesnių sluoksnių šilimą paaiškino maždaug 1,3 laipsnio, o vandens lygio kritimas – apie 1,5 laipsnio.

    Prognozės iki 2100 metų

    Ateities scenarijuose, priklausomai nuo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų, numatomas reikšmingas tolesnis šilimas. Tyrime nurodoma, kad iki 2100 metų vandens lygis galėtų kristi apie 85 metrus, o vanduo sušilti maždaug 5–8 laipsniais.

    Tyrėjai pažymi, kad tokios prognozės priklauso nuo prielaidų apie įtekėjimus, pramoninę veiklą ir maišymosi režimą, o požeminio vandens indėlis išlieka ne iki galo aiškus. Vis dėlto pagrindinė žinutė išlieka ta pati: traukimasis ir šilimas gali maitinti vienas kitą, spartindami pokyčius.

    Pasak autorių, istorinių gėlo vandens įtekėjimų atkūrimas galėtų sustabdyti vandens lygio kritimą. Tai, jų teigimu, sustabdytų ir šilimą, kurį palaiko didėjantis druskingumas, nors paviršiuje atmosferos šiltėjimo poveikis vis tiek išliktų.