CP v2

Tag: Nekilnojamas turtas

  • Ministrė perspėja: būsto įperkamumas regionuose grimzta – siūlo 5 priemones ir mokesčius

    Spalio 2 dieną Prezidentūroje vykusiame Regionų forume aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė pabrėžė, kad būsto prieinamumas Lietuvoje seniai peržengė socialinės paramos ribas. Pasak jos, tai tampa regionų plėtros, darbo rinkos ir investicijų pritraukimo veiksniu, kuris tiesiogiai lemia žmonių sprendimą, kur gyventi.

    Ministrė atkreipė dėmesį, kad su įperkamo būsto problema susiduria ne tik socialinio būsto laukiantys gyventojai. Vis dažniau ją jaučia jaunos šeimos, pirmą būstą perkantieji, vieni gyvenantys žmonės, vidutines pajamas gaunantys darbuotojai ir savivaldybėms reikalingi specialistai, kuriuos regionai bando prisivilioti.

    „Būsto prieinamumas jau nėra vien socialinės paramos klausimas. Tai regionų plėtros, darbo rinkos, investicijų ir gyvenimo kokybės klausimas“, – sakė Ieva Andriulaitytė.

    Vertinant situaciją, anot ministrės, svarbu matyti ne vieną problemą, o visą grandinę: ar būsto pakanka, ar jis įperkamas ir kaip veikia aprūpinimo būstu sistema. Didmiesčiuose spaudimą kelia paklausos ir pasiūlos disbalansas, kurortuose kainas ir nuomą išpučia trumpalaikė nuoma, pramoniniuose miestuose ryškėja kokybiško būsto trūkumas, o mažesnėse savivaldybėse opi problema dažnai yra senas ir energiškai neefektyvus būstas.

    Ministrė ragino savivaldybes neapsiriboti valstybės nustatytų paramos priemonių administravimu ir aktyviau formuoti vietos būsto politiką. Pasak jos, be valstybės ir savivaldos partnerystės prieinamas būstas liks teorija, o ne reali galimybė žmonėms įsikurti ten, kur yra darbo ir viešųjų paslaugų.

    Penki prioritetai, kuriuos siūlo ministerija

    Kaip galimą veiksmų paketą ministrė įvardijo penkias kryptis, kurios, jos vertinimu, galėtų keisti situaciją tiek miestuose, tiek regionuose. Pirmiausia siūloma plėsti savivaldybių būsto fondą, suteikiant savivaldai daugiau lankstumo spręsti, kam ir kokiomis sąlygomis būstas būtų nuomojamas.

    Taip pat siūloma labiau įtraukti privatų būstą, kai savivaldybės galėtų nuomotis butus rinkoje ir juos pasiūlyti gyventojams pagal aiškias taisykles. Kartu akcentuojami viešojo ir privataus sektorių partnerystės modeliai, kai būstas vystomas kartu su verslu, o dalis projektų būtų skiriama prieinamo būsto poreikiui.

    Ketvirta kryptis susijusi su spekuliacinės paklausos mažinimu, svarstant didesnius mokesčius ne pirmajam būstui didmiesčiuose ir kurortuose. Penktoji kryptis numato didesnį savivaldybių vaidmenį plėtroje, kai jos galėtų prisidėti žeme ar infrastruktūra, o mainais dalis naujai pastatytų būstų būtų rezervuojama prieinamai nuomai.

    Ką rodo naujausi vertinimai

    Ministrės pristatyme remtasi 2025–2026 metais atliktu būsto prieinamumo didinimo galimybių vertinimu. Jame nurodoma, kad apie 87 proc. namų ūkių Lietuvoje gyvena nuosavame būste, tačiau norint jį įsigyti, skiriant 40 proc. darbo užmokesčio, vidutiniškai prireiktų apie 13 metų.

    Vertinimas taip pat rodo, kad savivaldybių būstas sudaro apie 1,5 proc. viso būsto fondo, socialinis būstas siekia apie 1 proc., o ilgalaikių nuomos sutarčių dalis tesudaro apie 1 proc. Tai, pasak ministerijos, signalizuoja ne tik apie kainų problemą, bet ir apie itin mažą prieinamos nuomos pasiūlą, ribotas savivaldos galimybes bei poreikį efektyviau panaudoti esamą būsto fondą.

    Nors skirtingos savivaldybės susiduria su nevienodais iššūkiais, bendra tendencija aiški: regionams tampa vis sunkiau konkuruoti dėl žmonių, jei nuomos pasiūla menka, o kokybiškas būstas brangus arba tiesiog nepasiekiamas. Dėl to būsto politika vis dažniau siejama su gebėjimu pritraukti darbuotojų, išlaikyti jaunus gyventojus ir užtikrinti viešųjų paslaugų tęstinumą.

  • Kur Europoje butai brangiausi: Ciurichas ir Ženeva diktuoja kainas, Londonas lenkia Paryžių

    Kur Europoje butai brangiausi: Ciurichas ir Ženeva diktuoja kainas, Londonas lenkia Paryžių

    Būstas daugelyje Europos miestų tapo vienu didžiausių kasdienių iššūkių: problema jau ne vien pasiūla, bet ir įperkamumas. Didžiausios kainos paprastai fiksuojamos sostinėse, stambiuose ekonomikos centruose ir turistų traukos vietose, kur paklausa nuolat viršija pasiūlą.

    Deutsche Bank Research Institute ataskaita „Mapping the World’s Prices 2026“ lygino, kiek kainuoja įsigyti butą miestų centruose, vertinant 69 pasaulio miestus, iš jų 28 Europoje. Skaičiuota kaina už kvadratinį metrą, todėl skirtingų šalių rinkas galima palyginti vienu masteliu.

    Šveicarija užlipo į viršūnę

    Brangiausios Europoje išlieka Šveicarijos didmiesčių centro kainos. Ciuriche kvadratinis metras įvertintas 22 910 eurų, o Ženevoje – 19 439 eurais, todėl būstas šiose vietose sparčiai peržengia milijono eurų ribą.

    Skaičiuojant 80 kvadratinių metrų butą, Ciuriche suma siektų apie 1 833 000 eurų, o Ženevoje – apie 1 555 000 eurų. Tokie skaičiai rodo, kad Šveicarijos rinka išsiskiria ne tik Europos, bet ir pasaulio kontekste.

    Londonas smarkiai atsiplėšė nuo Paryžiaus

    Trečioje vietoje Europoje įsitvirtino Londonas, kur kvadratinis metras miesto centre siekia 17 241 eurą. Tai reiškia, kad 80 kvadratinių metrų būstas Londone vidutiniškai kainuotų apie 1 379 000 eurų.

    Paryžiuje kvadratinio metro kaina įvertinta 12 771 euru, o tai reiškia, kad Londono centras yra maždaug 35 proc. brangesnis. Penketuką užbaigia Viena su 12 483 eurais už kvadratinį metrą.

    Tarp penkių brangiausių miestų tik du priklauso didžiausių Europos ekonomikų sostinėms ar svarbiausiems centrams: Londonas Jungtinėje Karalystėje ir Paryžius Prancūzijoje. Likusias vietas užima rinkos, kuriose aukštas pajamas dažnai lydi ribota pasiūla prestižinėse zonose.

    Vidurio ir Rytų Europa: kai kur brangiau nei sostinėse Vakaruose

    Ataskaitoje išsiskiria Praha, kuri pagal kainas aplenkė Madridą ir Berlyną. Prahoje kvadratinio metro kaina siekia 8 352 eurus, kai Madride – 7 831 eurą, o Berlyne – 7 613 eurų.

    Tuo metu Miunchenas įvardijamas brangiausiu Vokietijos miestu, kur kvadratinis metras kainuoja 11 435 eurus. Į Europos dešimtuką taip pat patenka Liuksemburgas, Kopenhaga, Stokholmas ir Oslas, kur Oslui tenka riba žemiau 10 000 eurų už kvadratinį metrą.

    Kur rasti pigiausia ir ką rodo vidurkis

    Pigiausias miestas Europoje šiame palyginime yra Stambulas, kur kvadratinis metras kainuoja 2 646 eurus. Antroje vietoje nuo galo – Atėnai su 3 442 eurais, o tarp pigiausių minimas ir Briuselis, kur kvadratinis metras įvertintas 4 380 eurais.

    Vidutiniškai 28 Europos miestuose kvadratinis metras kainuoja 9 090 eurų, o 80 kvadratinių metrų butas sudarytų apie 727 000 eurų. Pagal šį skaičiavimą, 1 000 000 eurų ribą peržengia tik keturi miestai, o Ciurichas priartėja prie 2 000 000 eurų.

    Pasauliniame reitinge brangiausias miestas yra Honkongas su 23 790 eurų už kvadratinį metrą, o pigiausiu įvardijamas Kairas su 784 eurais. Ataskaitos skaičiavimai paremti „Numbeo“ ir Deutsche Bank duomenimis, o valiutos konvertuotos pagal Europos Centrinio Banko pirmojo 2026 metų pusmečio vidutinius kursus.

  • Portugalijos prabangos būsto žemėlapis stebina: už namą šioje Cascais gatvėje – 4,35 mln. eurų

    Portugalijos prabangos būsto žemėlapis stebina: už namą šioje Cascais gatvėje – 4,35 mln. eurų

    Portugalijoje brangiausių būstų geografija vis labiau koncentruojasi pakrantėje, o ryškiausiu prabangos simboliu išlieka Cascais. Nekilnojamojo turto portalo „Idealista“ analizė rodo, kad Rua das Faias gatvėje vidutinė prašoma namo kaina siekia 4,35 mln. eurų.

    Šis rezultatas iškelia Cascais į pirmą vietą pagal brangiausių adresų koncentraciją ir patvirtina tendenciją, kad aukščiausios klasės objektai telkiasi Cascais–Estoril ašyje. Svarbu tai, kad skaičiai atspindi pardavėjų prašomas kainas, o ne galutines sandorių sumas.

    Brangiausi adresai – pakrantėje

    Antroje vietoje liko kita Cascais gatvė Rua das Violetas, kur vidutinė prašoma kaina siekia apie 4,3 mln. eurų. Trečioje pozicijoje – Urbanização Vale do Lobo Almancil vietovėje Algarvėje, kur prašomos kainos vidutiniškai siekia 4,25 mln. eurų.

    Cascais į penketuką patenka dar kartą: Rua das Papoilas gatvėje vidutinė prašoma kaina yra apie 4 mln. eurų. Penktą vietą užima Urbanização Fonte Algarve Almancil vietovėje, kur prašoma apie 3,995 mln. eurų.

    Į dešimtuką taip pat patenka Sintra, Porto, Lagos, Setúbal rajono Quinta do Conde bei Estoril. Pigiausias iš brangiausiųjų dešimtuko adresų – Avenida Sabóia Estoril, kur vidutinė prašoma kaina siekia apie 2,4 mln. eurų.

    Kodėl Lisabonos nematyti dešimtuke

    Nors Lisabona laikoma viena brangiausių Portugalijos rinkų, sostinės nėra brangiausių gatvių dešimtuke. „Idealista“ teigimu, tai nereiškia, kad Lisabonoje nėra prabangaus būsto – veikiau aukščiausios klasės pasiūla santykinai labiau koncentruota gretimose savivaldybėse, tokiose kaip Cascais ir Sintra, taip pat Estoril bei Algarvės prestižiniuose projektuose.

    Rezultatus veikia ir metodika: vertinamos tik tos gatvės ar teritorijos, kuriose yra ne mažiau kaip 10 skelbimų. Todėl net ir labai brangios, bet mažesnės pasiūlos vietos gali nepatekti į reitingą.

    Prabangių būstų – dešimtys tūkstančių

    Analizė rodo, kad prabangos segmentas Portugalijoje gerokai platesnis už kelias brangiausias gatves. Rugpjūčio 1 dieną portale buvo fiksuota daugiau nei 19 000 skelbimų, kuriuose būsto kaina viršijo 1 mln. eurų.

    Didžiausia tokio būsto pasiūlos dalis tenka Lisabonai, Faro ir Porto – kartu jos sudaro apie 80 proc. visų skelbimų virš 1 mln. eurų. Vis dėlto dar aukštesniame segmente, kai kainos peržengia 3 mln. eurų ribą, rinka tampa dar labiau išskirtinė ir koncentruota, o dalyje regionų pasiūla apskritai išnyksta.

    Ekspertai pabrėžia, kad prabangus būstas dažnai parduodamas per profesionalius tarpininkus, o derybų apimtis gali būti didelė. Tai reiškia, kad prašoma kaina neretai tampa tik pradine pozicija, ypač jei pirkėjai jautriau reaguoja į palūkanų normų pokyčius ir bendrą ekonomikos ciklą.

  • CPK konsultacijos Grudziondzo savivaldybėje: gyventojai klausia dėl griovimų ir kompensacijų

    Grudziondzo savivaldybėje vykusiose konsultacijose dėl CPK planuojamos greitojo geležinkelio linijos gyventojai išsakė nerimą, kad kai kurie kaimai gali būti padalyti į atskiras dalis, o daliai žmonių tektų kraustytis. Daugiausia emocijų sukėlė Grabovieco kaimo situacija, nes visi siūlomi trasos variantai vienaip ar kitaip paliestų vietovę.

    Susitikime vietos bendruomenės atstovai klausinėjo, kokios realios priemonės būtų taikomos tiems, kurie formaliai nebūtų iškeldinti, tačiau liktų gyventi šalia naujos infrastruktūros. Gyventojai akcentavo galimą turto nuvertėjimą, triukšmą ir pasikeitusią gyvenimo kokybę, o atsakymų tikėjosi jau šiame planavimo etape.

    Keturi trasos variantai

    Priminta, kad savivaldybės teritorijoje svarstomi keli CPK linijos koridoriai, o dalis jų tiesiogiai kirstų gyvenvietes ir pavienes sodybas. Nurodyta, kad variantas W7 būtų planuojamas per atkarpą Grabowiec–Wielkie Lniska–Węgrowo, o variantas W20 per Stary Folwark–Kobylanka, kartu paveikiant ir kitas netoliese esančias vietoves.

    Iki liepos 27 dienos gyventojai gali teikti nuomonę apklausose apie siūlomus maršrutus, o atsakymai renkami savivaldybėje. CPK atstovai teigė, kad galutinis pasirinkimas dar nėra priimtas, todėl šiame etape esą svarbiausia surinkti pastabas ir įžvalgas apie kiekvieno varianto poveikį.

    Triukšmas, ekranai ir turto vertė

    Konsultacijose daug klausimų sulaukė triukšmo valdymas ir akustinės apsaugos priemonės. Savivaldybės vadovas domėjosi, kur konkrečiai būtų planuojami akustiniai ekranai ir nuo ko priklausytų jų įrengimas, tačiau projekto rengėjai pabrėžė, kad tokios detalės paprastai paaiškėja vėlesnėse poveikio aplinkai vertinimo procedūrose.

    Gyventojai taip pat kėlė klausimą, ar numatomos kompensacijos tiems sklypams, kurie nebus paimami visuomenės poreikiams, bet gali patirti nuostolių dėl kaimynystėje atsirandančios geležinkelio infrastruktūros. CPK atstovas aiškino, kad automatinės, įstatyme numatytos kompensacijos už galimą turto vertės sumažėjimą nenumatyta, tačiau gyventojai gali siekti žalos atlyginimo civiline tvarka, pateikdami nuostolius pagrindžiančius įrodymus.

    Didesnė išmoka už savanorišką pardavimą

    Aptarta ir vadinamoji savanoriškų nupirkimų programa, kai turto savininkai gali susitarti su investuotoju nelaukdami priverstinio paėmimo procedūrų. CPK atstovai teigė, kad tokiais atvejais už nekilnojamąjį turtą gali būti mokama iki 140 proc. jo nustatytos vertės, o visa suma išmokama pasirašant notarinį pirkimo–pardavimo sandorį.

    Gyventojams taip pat buvo svarbu, kiek laiko po sandorio galima likti gyventi parduotame būste, kol bus perduotas turtas. Nurodyta, kad tai derinama individualiai, tačiau praktikoje dažniausiai numatomas maždaug vienerių–pusantrų metų laikotarpis, kad žmonės spėtų įsigyti ar pasistatyti naują būstą.

    Susitikime klausta ir apie planuojamų griovimų skaičių bei kelių būklę statybų metu. CPK atstovai pripažino, kad dalyje variantų griovimų apimtys dar skaičiuojamos, o dėl statybų metu sugadintų kelių atsakomybė paprastai tektų rangovui.

    Skelbiama, kad investuotojo pasirinktas galutinis trasos variantas turėtų paaiškėti iki 2026 metų pabaigos. Iki tol savivaldybė ir gyventojai raginami teikti pastabas, nes būtent šiame etape dažniausiai fiksuojami jautriausi taškai, kuriuos vėliau sudėtingiau koreguoti.

  • Škotijoje parduodama privati sala su dvaru už 1 500 000 eurų: vienas kasdienis nepatogumas

    Škotijoje į pardavimą pateko privati Harboro sala su gyvenamuoju namu ir ūkio statiniais. Skelbime nurodoma, kad 9,7 hektaro valdą siūloma įsigyti už maždaug 1 500 000 eurų.

    Sala yra netoli Krinano kaimo ir nuo kranto ją skiria apie 300 metrų, todėl pasiekti žemyną galima per kelias minutes valtimi. Iš šalies tai atrodo kaip visiška izoliacija, tačiau praktiškai artimiausios paslaugos ir infrastruktūra yra ranka pasiekiamos.

    Kas įrengta saloje?

    Pagrindinis objektas skelbime yra trijų miegamųjų namas, kurį dabartiniai savininkai po įsigijimo kapitaliai atnaujino. Namas turi vandentiekį, elektrą ir internetą, o komunikacijos atvestos kabeliais ir vamzdžiais, nutiestais jūros dugnu.

    Vienas aiškiai įvardijamas trūkumas yra dujų nebuvimas, todėl šildymui ir daliai buities sprendimų tenka ieškoti alternatyvų. Savininkai teigia naudojantys saloje augančią medieną kaip kurą.

    Ką reiškia kasdienybė privačioje saloje?

    Pasak savininkų, gyvenimas čia reikalauja disciplinos: pritrūkus kasdienių produktų ar panorėjus užsukti į artimiausią užeigą, tenka sėsti į valtį. Visgi didesnės parduotuvės, kaip nurodoma, pasiekiamos per maždaug 20 minučių kelio automobiliu, todėl tai nėra atoki vieta „be ryšio su pasauliu“.

    Didžiausias kasdienis nepatogumas, kurį jie išskiria, yra paprastas, bet skaudus: pamiršti automobilio raktus namuose. Tokiu atveju reikia grįžti atgal valtimi, o tai greitai primena, kad logistika saloje tampa gyvenimo dalimi.

    Artėjant audroms, jie iš anksto pasirūpina atsargomis, ypač šaldiklyje, kad kelias dienas būtų galima gyventi savarankiškai. Savininkų teigimu, per pastaruosius devynerius metus buvo vos dvi audros, kurios realiai sutrukdė saugiai pasiekti krantą.

    Šią vietą jie apibūdina kaip išskirtinai ramią, turtingą paukščių ir laukinės gamtos. Anot jų, kartą ruonis buvo „apsigyvenęs“ net kelioms savaitėms, o tokie epizodai esą ir kuria salos patrauklumą.

    Vis dėlto sprendimas parduoti salą siejamas ne su nusivylimu, o su gyvenimo planų pokyčiais: pora nori persikelti arčiau šeimos pietų Anglijoje. Dėl to unikalus objektas su išvystyta buitine infrastruktūra dabar ieško naujų šeimininkų, pasirengusių priimti salos logistikos taisykles.

  • Australijoje žlugo 940 mln. eurų „Trump Organization“ bokštas: vystytojas prabilo apie toksišką vardą

    Australijoje žlugo 940 mln. eurų „Trump Organization“ bokštas: vystytojas prabilo apie toksišką vardą

    Projektas sustabdytas Gold Coast

    Australijoje sustabdytas planuotas 91 aukšto viešbučio ir apartamentų bokštas, kurį ketinta vystyti su „Trump Organization“ vardu. Projekto vertė siekė apie 940 mln. eurų, o jį planuota statyti rytinėje šalies pakrantėje, Gold Coast regione.

    Vasario mėnesį „Trump Organization“ buvo pranešusi apie ambicingą projektą, akcentuodama prabangą ir išskirtinę pajūrio lokaciją. Tačiau po kelių mėnesių susitarimas subyrėjo, o vystytojas pripažino, kad sprendimą lėmė reputacinės rizikos.

    Vystytojas: vardas tapo toksiškas

    Australų nekilnojamojo turto bendrovės Altus Property Group vadovas Davidas Youngas teigė, kad planai buvo atšaukti todėl, jog „Trump“ prekės ženklas vietos rinkoje tapo toksiškas. Pasak jo, toks kontekstas apsunkino projekto įgyvendinimą ir didino riziką pritraukti pirkėjus bei partnerius.

    „Buvo aišku, kuo viskas baigsis, todėl pradėjau kalbas su daugeliu aukščiausios klasės prabangos prekės ženklų“, – sakė D. Youngas.

    Jis pabrėžė, kad sieks tęsti statybas, tačiau su kitu vardu ir kitu licencijavimo partneriu. Tai reiškia, kad pats nekilnojamojo turto projektas gali būti išgelbėtas, tik pakeitus prekinį ženklą ir rinkodaros kryptį.

    Skirtingos versijos dėl pasitraukimo

    D. Youngas aiškino, kad tarp jo ir „Trump Organization“ konflikto nėra, o sprendimas esą buvo grynai verslo. Jis taip pat pažymėjo, kad organizaciją valdo suaugę Donaldo Trumpo sūnūs, o ne pats JAV prezidentas.

    „Tarp manęs ir Trumpo šeimos nėra jokio priešiškumo. Tai grynai verslas“, – sakė D. Youngas.

    Tuo metu žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad būtent „Trump Organization“ pasitraukė iš susitarimo. Organizacijos atstovė nurodė, jog projektas priklausė nuo licencijavimo partnerio įsipareigojimų, tačiau jie esą nebuvo įvykdyti.

    Visuomenės spaudimas ir reputacijos kaina

    Projektui kliudė ne tik verslo derybos, bet ir visuomenės nuotaikos. Internetinė peticija, raginusi vietos valdžią nepritarti projektui, surinko daugiau nei 124 000 parašų, o joje kritikuotas D. Trumpo požiūris į demokratines normas.

    Ši istorija atspindi platesnę tendenciją, kai dideli nekilnojamojo turto projektai vis dažniau vertinami ne vien pagal ekonominę logiką, bet ir pagal reputacinę riziką. Prabangos segmente prekės ženklas gali tapti tiek pagrindiniu pardavimo argumentu, tiek didžiausia kliūtimi, ypač kai jis susijęs su stipriai poliarizuojančiais politiniais vertinimais.

  • Kiek kainuoja sodų sklypai šį sezoną? Kainų bumas slūgsta, bet rekordai vis dar stebina

    Kiek kainuoja sodų sklypai šį sezoną? Kainų bumas slūgsta, bet rekordai vis dar stebina

    Dar prieš dešimtmetį sodų sklypai daugeliui asocijavosi su ramesniu senjorų laisvalaikiu, tačiau pastaraisiais metais jie tapo paklausia preke ir jaunesnėms šeimoms. Pandemijos laikotarpiu išaugęs noras turėti savo žalią kampą mieste ar netoli jo pakėlė kainas į neregėtas aukštumas, o rinkoje atsirado ir itin brangių pasiūlymų.

    Svarbu suprasti, kad vadinamieji sodų sklypai dažnai priklauso sodininkų bendrijoms arba yra susiję su kolektyviniais sodais, o pats sklypas ne visada įgyjamas kaip privati nuosavybė su visomis galimybėmis. Praktikoje neretai perkama ne žemė, o naudojimosi teisės, statiniai ir želdiniai, todėl prieš sandorį būtina tiksliai pasitikrinti teisinį statusą ir leidžiamą paskirtį.

    Kas išpūtė kainas?

    Kainų šuolį labiausiai kaitino ribota pasiūla didmiesčiuose ir jų prieigose, nuotolinio darbo išpopuliarėjimas bei noras turėti vietą poilsiui be kelionių. Prie paklausos prisidėjo ir brangęs būstas, dėl kurio dalis pirkėjų ieškojo pigesnės alternatyvos savaitgaliams ar sezoniniam poilsiui.

    Vis dėlto rinka po truputį vėsta. Augančios palūkanų normos ir griežtesnis bankų skolinimas sumažino impulsyvių pirkimų skaičių, o dalis žmonių, įsigijusių sklypus piko metu, susidūrė su realiomis priežiūros ir infrastruktūros išlaidomis.

    Kokios kainos vyrauja dabar?

    Šį pavasarį skelbimuose vis dar matyti didelė kainų amplitudė: nuo palyginti nebrangių mažų sklypų iki pasiūlymų, kurie prilygsta būsto įnašui. Remiantis viešai skelbiamomis rinkos apžvalgomis ir skelbimų portalų duomenų analizėmis, didmiesčiuose kainas labiausiai kelia lokacija, susisiekimas ir sklype esanti infrastruktūra.

    Vertinant pavyzdžius iš Lenkijos rinkos, šį sezoną skelbimuose fiksuoti pasiūlymai, kai teisė naudotis sklypu sostinėje kainuoja maždaug 7 000–70 000 eurų, o išskirtiniais atvejais suma kyla ir gerokai aukščiau. Kai kuriuose miestuose matomi dar ambicingesni rekordai, kurie, perskaičiavus į eurus, priartėja prie 90 000 eurų.

    Į ką atkreipti dėmesį perkant?

    Ekspertai pabrėžia, kad sklypo kaina dažnai neatspindi jo realios vertės be konteksto. Lemiamą reikšmę turi sklypo statusas, paskirtis, galimybės prisijungti elektrą ir vandenį, privažiavimo keliai bei tai, ar statiniai įteisinti.

    Taip pat verta prisiminti, kad sodų sklypai nėra laisvo gyvenamojo būsto pakaitalas. Daugelyje teritorijų galioja aiškūs apribojimai dėl nuolatinio gyvenimo, statybų apimties ir veiklos, todėl pirkėjams rekomenduojama dar prieš derybas kreiptis į savivaldybę ar bendriją ir paprašyti visų su sklypu susijusių dokumentų.

    Nors didžiausias kainų bumas, panašu, jau praeityje, pirkėjų konkurencija gerose vietose išlieka. Rinka juda į labiau subalansuotą fazę, kurioje kainą vis dažniau lemia ne emocija, o teisinis aiškumas, infrastruktūra ir realios išlaidos sklypo išlaikymui.

  • Lenkija išlieka patraukli investicijoms: sandėlių rinka keičiasi, o DI verčia rinktis efektyvumą

    Investicijų trauka neslopsta

    Lenkija ir toliau išlieka viena patraukliausių krypčių logistikos ir gamybos investicijoms Vidurio Europoje, tačiau sandėlių rinka pereina į kitą etapą. Plėtotojai vis dažniau kalba ne apie rekordinius kvadratinių metrų skaičius, o apie tai, kaip prisitaikyti prie lėtesnės paklausos, didesnių kaštų ir griežtėjančių energinio efektyvumo reikalavimų.

    Vienas ryškesnių signalų yra CTP grupės plėtros tempas Lenkijoje. Įmonė, veikianti 11 Europos šalių ir valdanti daugiau nei 14 mln. kvadratinių metrų nuomojamo ploto portfelį, 2025 metais Lenkijoje peržengė 1 mln. kvadratinių metrų ribą ir siekia iki 2026 metų priartėti prie 1,5 mln. kvadratinių metrų.

    „Norime nuosekliai didinti savo dalį naujai pasirašomose nuomos sutartyse ir tapti pirmu pasirinkimu nuomininkams“, – sakė CTP Polska vadovas Piotras Flugelis.

    Nuo plėtros prie komercinimo

    Pastaraisiais metais daug projektų buvo vystomi sparčiai, dalis jų statyta spekuliaciniu principu, kai nuomos sutartys pasirašomos jau vystymo metu. Toks modelis leidžia greičiau pasiūlyti rinkai plotą, tačiau didina spaudimą komercinimui, kai ekonomika lėtėja, o įmonės atidžiau skaičiuoja logistikos biudžetus.

    CTP plėtrą koncentruoja ne tik didžiuosiuose regioniniuose mazguose, bet ir prie didmiesčių, kur auga mažesnių, kelių šimtų kvadratinių metrų, patalpų poreikis. Šis segmentas dažnai siejamas su vadinamąja miesto logistika, kai įmonėms svarbu būti arčiau vartotojo ir darbuotojų, o ne vien prie magistralių.

    Energija ir technologijos keičia žaidimo taisykles

    Sandėlių ir gamybos pastatų konkurencingumą vis dažniau lemia ne vien vieta ar nuomos kaina, bet ir energijos infrastruktūra. Didelės galios elektros įvadai tampa kritiniu kriterijumi, ypač įmonėms, kurios diegia automatizuotas linijas, robotizaciją ar plečia gamybą.

    Kartu auga reikalavimai pačių pastatų techninėms savybėms: geresnei izoliacijai, efektyvesniam šildymui, natūralaus apšvietimo sprendimams, didesniam grindų atsparumui. Plėtotojai vis dažniau investuoja daugiau pradiniame etape, kad pastatai vėliau nereikalautų brangių rekonstrukcijų ir neprarastų vertės dėl neatitikimo nuomininkų poreikiams.

    DI ir automatizacija keičia ir pačios paklausos logiką. Įmonės, pasitelkdamos duomenų analizę, tiksliau planuoja atsargas, srautus ir sandėliavimo schemas, todėl dažniau renkasi mažesnį plotą, bet didesnį efektyvumą. Dėl to sandėlių rinkos augimas gali tapti mažiau tolygus nei anksčiau, kai plėtra buvo paremta mastu ir atsargų kaupimu.

    Vartojimo pokyčiai persikelia į sandėlius

    Nuomininkų profilyje ryškėja sektoriai, kurie sparčiau auga net ir neapibrėžtesnėje ekonominėje aplinkoje. Tarp jų dažnai minimi grožio produktų, farmacijos, maisto papildų bei su augintiniais susiję produktai ir paslaugos, kurių paklausa Lenkijoje pastaraisiais metais stiprėjo.

    Kita tendencija yra logistikos konsolidacija: tarptautinės įmonės mažina sandėlių skaičių, telkdamos operacijas keliuose didesniuose centruose skirtingose šalyse. Tai gali reikšti daugiau didelių, techniškai pažangių objektų, bet mažiau smulkių, dubliuojančių sandėlių, kurie anksčiau buvo kuriami dėl greito augimo ir atsargumo po tiekimo grandinių sutrikimų.

    Darbuotojų lūkesčiai keičia standartus

    Dar vienas pokytis, kurį vis aiškiau fiksuoja rinka, yra konkurencija dėl fizinių profesijų darbuotojų. Vien atlygis nebeužtikrina stabilumo, todėl didesnę reikšmę įgauna darbo vietos komfortas, susisiekimas, galimybė pasinaudoti paslaugomis šalia darbo, taip pat pastato mikroklimatas ir infrastruktūra.

    Plėtotojai į tai reaguoja kurdami bendras erdves, papildomas paslaugas ir geresnę aplinką, kuri mažina darbuotojų kaitą. Tokie sprendimai ne visuomet tiesiogiai didina nuomos pajamas, tačiau tampa argumentu nuomininkams, kurie skaičiuoja ne tik kvadratinio metro kainą, bet ir personalo pritraukimo bei išlaikymo sąnaudas.

    Lenkijos sandėlių rinka išlieka patraukli investuotojams, tačiau dinamika keičiasi: augimą vis dažniau lems ne pastatytas plotas, o energijos prieinamumas, technologinis pasirengimas ir gebėjimas pasiūlyti efektyvesnį, lankstesnį sprendimą nuomininkui.

  • Ukmergės rajone parduodamas degalinės pastatas ir aikštelė: savivaldybė skelbia e. aukcioną

    Ukmergės rajono savivaldybės administracija paskelbė nekilnojamojo turto pardavimo elektroninį aukcioną, kuriame siūloma įsigyti degalinės pastatą ir inžinerinį statinį – aikštelę. Parduodamas turtas yra Ukmergės rajone, Pivonijos seniūnijoje, Antakalnio III kaime, Vilkmergės gatvėje.

    Skelbiama, kad parduodamas degalinės pastatas yra fiziškai pažeistas, jo pagrindinė naudojimo paskirtis – kitų pagalbinių patalpų. Pastato bendras plotas siekia 77,80 kv. m, o aikštelės užstatytas plotas – 553,00 kv. m.

    Turtas yra valstybinėje žemėje, o sklypas nėra suformuotas, todėl potencialiems pirkėjams aktualu įsivertinti būsimus veiksmus dėl žemės naudojimo teisių ir galimų procedūrų. Tokiais atvejais praktikoje dažniausiai tenka spręsti žemės nuomos ar sklypo formavimo klausimus pagal galiojančią tvarką.

    Turto apžiūra numatyta 2026 metų gegužės 20 dieną ir 2026 metų gegužės 21 dieną, taip pat nurodoma, kad apžiūrą galima suderinti ir atskirai. Apie pageidavimą apžiūrėti turtą prašoma informuoti iš anksto savivaldybės nurodytais kontaktais.

    Aukciono dalyvių registravimas prasidės 2026 metų birželio 8 dieną 00:00 valandą ir baigsis 2026 metų birželio 9 dieną 23:59 valandą. Elektroninio aukciono pradžia numatyta 2026 metų birželio 11 dieną 09:00 valandą, o pabaiga – 2026 metų birželio 12 dieną 13:59 valandą.

    Skelbiama, kad aukcionas bus organizuojamas ir vykdomas informacinių technologijų priemonėmis, naudojantis valstybine sistema „eVaržytynės“. Detalios aukciono sąlygos pateikiamos Ukmergės rajono savivaldybės interneto svetainėje.

    Pranešimą dėl aukciono pasirašė Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorė Inga Pračkailė.