Tag: Nekilnojamojo turto mokestis

  • Lenkijoje NT mokestis 2027-aisiais didės: daugiau nei 500 savivaldybių jau patvirtino naujus tarifus

    Daugiau nei 500 Lenkijos savivaldybių jau priėmė sprendimus dėl 2027 metų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifų – daugeliu atvejų jie bus didesni nei dabar galiojantys.

    Tarp savivaldybių, kurios jau patvirtino įkainius, minimi tokie miestai kaip Katovicai, Liublinas, Ščecinas ir Švinouisčė. Apie tai skelbiama portale money.pl.

    Tekste pabrėžiama, kad 2027 metams nustatytos didžiausios leistinos tarifų „lubos“ kyla: gyvenamosios paskirties pastatams – iki 1,29 zloto už 1 kv. m (anksčiau buvo 1,25), o NT, naudojamam verslo veiklai – iki 36,49 zloto už 1 kv. m (anksčiau 35,53).

    Svarbi detalė gyventojams ir verslui: jei savivaldybė iki metų pabaigos nepatvirtins naujų tarifų, 2027 metais joje galioti turėtų 2026 metų dydžiai.

    Kokie maksimalūs tarifai numatomi 2027 metams

    Be gyvenamųjų pastatų ir verslui naudojamo NT, tekste nurodomos ir kitos ribos. Pavyzdžiui, pastatams, susijusiems su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, limitas siekia 7,47 zloto už 1 kv. m.

    Taip pat įvardyta riba „kitiems“ žemės sklypams – 0,80 zloto už 1 kv. m.

    Kiek tai gali kainuoti gyventojams ir įmonėms

    Esant maksimaliems tarifams, 60 kv. m buto metinis mokestis sudarytų 77,40 zloto. Tuo metu 120 kv. m individualaus namo (su 800 kv. m sklypu) mokestis bendrai siektų apie 794,80 zloto per metus.

    Verslui skirtiems pastatams sumos gali būti gerokai didesnės: 1 000 kv. m ploto įmonės pastatui metinis mokestis, taikant maksimalų tarifą, sudarytų 36 490 zlotų.

    Kuriose savivaldybėse – maksimalūs dydžiai

    Propertynews.pl duomenimis, iki 2026 metų lapkričio 6 dienos tarifus kitam laikotarpiui buvo patvirtinusios 516 savivaldybių. Tai vis dar nedidelė dalis, nes Lenkijoje savivaldybių yra daugiau nei 2 400.

    Iš tų, kurios sprendimus jau priėmė, maždaug 30 proc. pasirinko maksimalų dydį gyvenamiesiems pastatams, o apie 20 proc. – verslui naudojamam NT.

    Tekste taip pat nurodoma, kad net 96 proc. iš analizuotų 420 savivaldybių didino tarifą pastatams, susijusiems su ūkine veikla, ir nė vienoje iš jų nefiksuota mažinimo.

  • Mokesčio už nekilnojamąjį turtą terminas jau ant nosies: ko nepražiopsoti iki lapkričio 15 dienos

    Artėjant metų pabaigai gyventojams verta pasitikrinti savivaldybės atsiųstą sprendimą dėl nekilnojamojo turto mokesčio ir mokėjimo terminus. Paskutinė įmoka už 2026 metus turi būti sumokėta iki lapkričio 15 dienos. Pavėlavus skaičiuojami delspinigiai, o ilgiau nesumokėjus gali prasidėti išieškojimo procedūros.

    Šis mokestis taikomas nekilnojamojo turto savininkams ir kai kuriais atvejais naudotojams, pavyzdžiui, kai turtas valdomas pagal panaudos ar kitas teisines formas. Praktikoje gyventojai dažniausiai susiduria su pareiga sumokėti už jiems priklausančius sklypus, gyvenamuosius namus, butus ar kitos paskirties patalpas.

    Jei turtas turi kelis bendraturčius, už prievolę paprastai atsakoma solidariai, todėl savivaldybei svarbu gauti visą nustatytą sumą laiku. Dėl to bendraturčiams verta iš anksto susitarti, kas ir kokia dalimi apmoka mokestį, kad neliktų pradelstų įmokų.

    Kam galioja lapkričio 15 diena?

    Lapkričio 15 diena laikoma paskutiniu terminu, iki kurio turi būti sumokėta galutinė metų įmoka, kai mokestis išskaidytas dalimis. Konkretus grafikas ir įmokų skaičius priklauso nuo savivaldybės sprendimo ir individualiai apskaičiuotos sumos, nurodytos mokesčio pranešime ar sprendime.

    Yra ir išimčių, kai visa suma mokama iš karto. Dažniausiai tai taikoma mažoms metinėms sumoms, todėl tokiais atvejais galutinis terminas būna ankstesnis nei lapkritis. Dėl to gyventojams svarbiausia remtis ne bendra taisykle, o būtent savo gautu sprendimu.

    Nuo ko priklauso suma?

    Nekilnojamojo turto mokesčio dydis priklauso nuo savivaldybės nustatytų tarifų ir turto charakteristikų, todėl skirtingose vietovėse už panašaus ploto turtą sumos gali skirtis. Savivaldybės taryba tvirtina tarifus, tačiau jie negali viršyti valstybės nustatomų maksimalių ribų.

    Gyventojams tai reiškia, kad tiksliausia informacija yra savivaldybės pateiktame dokumente, kuriame nurodyta galutinė suma, mokėjimo būdas ir terminai. Jei dokumentas gautas vėliau, nei buvo nustatytas įmokos terminas, dažnai suteikiamas papildomas laikas sumokėti nuo sprendimo gavimo dienos.

    Kokios pasekmės pavėlavus?

    Nesumokėjus iki termino, nuo kitos dienos susidaro mokestinė nepriemoka ir pradedami skaičiuoti delspinigiai. Kuo ilgiau atidedamas mokėjimas, tuo didesnė galutinė suma, nes delspinigiai kaupiasi už kiekvieną pavėluotą dieną.

    Jei skola nesumokama, savivaldybė paprastai pirmiausia siunčia priminimą ar raginimą, kuris gali papildomai kainuoti. Toliau gali būti pradedamas priverstinis išieškojimas, įskaitant lėšų nurašymą ar kitus teisės aktuose numatytus veiksmus.

    Kad išvengtumėte papildomų išlaidų, verta nelaukti paskutinės dienos ir iš anksto pasitikrinti, ar mokėjimas atliktas teisingai pagal nurodytą įmokos kodą. Kilus neaiškumams dėl sumos ar termino, greičiausias kelias yra kreiptis į savo savivaldybės administraciją arba naudotis elektroninėmis savitarnos sistemomis, jei jos taikomos.

  • Kaunas susekė triuką: neužbaigtame pastate veikęs autoservisas sulaukė VMI veiksmų

    Kauno miesto savivaldybė, tikrindama Islandijos plente veikusią komercinę veiklą, nustatė galimus pažeidimus neužbaigtame statyti pastate, kuriame veikė autoservisas. Miestas sako, kad dokumentuose aptikti neatitikimai galėjo turėti įtakos nekilnojamojo turto mokesčiui, todėl informacija perduota Valstybinei mokesčių inspekcijai.

    2024 metais kovą fiksuota, kad Islandijos pl. 213E esančio pastato plotas skirtinguose dokumentuose skyrėsi beveik dvigubai. Nekilnojamojo turto registre buvo nurodyta apie 551 kv. m, o kadastro byloje – 1 016,96 kv. m.

    Savivaldybės vertinimu, situaciją apsunkino tai, kad pastato rekonstrukcijai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau duomenų apie nustatyta tvarka užbaigtą statybą tuo metu nebuvo. Nepaisant to, pastate fiksuota reali ūkinė veikla, o tai, savivaldybės teigimu, kelia klausimų ir dėl statinio naudojimo teisėtumo, ir dėl mokesčių apskaičiavimo.

    Patikrinimus atlikusi Eigulių seniūnija nurodė pastato savininkui pašalinti nustatytus trūkumus, o reikalavimų neįvykdžius 2024 metais balandį surašytas administracinio nusižengimo protokolas. 2024 metais gegužę pakartotinė apžiūra, savivaldybės teigimu, patvirtino, kad pastate remontuojami automobiliai ir toliau, todėl surašytas dar vienas protokolas.

    Ginčas su Statybų inspekcija tęsiasi

    Kauno miesto savivaldybė 2024 metais kovą ir balandį kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, prašydama įvertinti statybos teisėtumą bei nustatytas aplinkybes. Tačiau inspekcija nagrinėjimą nutraukė, argumentuodama, kad statybos darbai atlikti daugiau nei prieš dešimt metų, o viešasis interesas, jos vertinimu, nebuvo pažeistas.

    Savivaldybė su tuo nesutiko ir 2024 metais gegužę sprendimą apskundė teismui. 2025 metais lapkritį Regionų administracinis teismas pirmojoje instancijoje panaikino inspekcijos sprendimą ir įpareigojo klausimą nagrinėti iš naujo, tačiau procesas dar nebaigtas, nes sprendimas apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

    VMI: inicijuojami kontrolės veiksmai

    Miestas pabrėžia, kad ploto neatitikimai ir faktinis pastato naudojimas galėjo lemti mažesnę mokestinę prievolę, todėl savivaldybė ne kartą kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją. Savivaldybės teigimu, nekilnojamojo turto mokestis už ankstesnius laikotarpius buvo perskaičiuotas, o mokestinė prievolė patikslinta.

    Vėliau buvo patikslinti ir paties pastato duomenys registre. Savivaldybė nurodo, kad 2025 metais vasarį per patikrinimą užfiksuota, jog nuo 2024 metais spalio Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 995,04 kv. m bendrasis pastato plotas, taip pat atsirado deklaracija apie statybos užbaigimą.

    Įvertinusi savivaldybės pateiktą informaciją ir kitus duomenis, Valstybinė mokesčių inspekcija informavo priėmusi sprendimą autoserviso atžvilgiu inicijuoti kontrolės veiksmus.

    „Nebaigtų statyti statinių naudojimas ūkinei veiklai ir bandymai tokiu būdu išvengti priklausančių mokesčių nebus toleruojami. Jei atsakingos institucijos atsisakys tinkamai įvertinti galimus pažeidimus, tokius sprendimus ginčysime teisinėmis priemonėmis“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Savivaldybė akcentuoja, kad tokios situacijos svarbios ne tik dėl konkretaus objekto, bet ir dėl platesnės praktikos, kai komercinė veikla vykdoma objektuose, kurių statybos procedūros nėra iki galo sutvarkytos. Tokiais atvejais, institucijų teigimu, rizikos kyla ir dėl statybos priežiūros, ir dėl teisingo mokesčių administravimo.

  • Kaunas smogia apleistiems pastatams: sąrašas pildosi, mokestis šokteli iki 5,2 proc.

    Kauno miesto taryba patvirtino atnaujintą Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą ir nusprendė tokių objektų savininkams taikyti didesnį nekilnojamojo turto mokesčio tarifą. Savivaldybė teigia, kad tikslas aiškus: paskatinti kuo greičiau sutvarkyti apleistus statinius, kurie darko miesto vaizdą ir gali kelti pavojų.

    Miesto sprendimu apleistam ar neprižiūrimam turtui taikomas 5,2 proc. tarifas, skaičiuojamas nuo mokestinės vertės. Ši našta daliai savininkų gali didėti ir dėl to, kad Registrų centras atnaujino mokestines vertes, o jos pastaraisiais metais daug kur augo.

    „Kasmet matome pozityvių pokyčių, kai seni pastatai, pasitelkus miesto paramą, yra atnaujinami ir vėl puošia Kauną. Tačiau vis dar turime tokių, kuriems trūksta atsakingo požiūrio ir supratingumo“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Šiemet į sąrašą pirmuoju etapu įtraukta 100 objektų, priklausančių 70 fizinių ir juridinių asmenų. Tokie statiniai fiksuojami įvairiose seniūnijose, tarp jų Aleksote, Dainavoje, Eiguliuose, Panemunėje, Šančiuose, Petrašiūnuose, Gričiupyje, Šilainiuose ir Vilijampolėje.

    Savivaldybė pažymi, kad kai kurie adresai sąraše kartojasi ne pirmus metus, o tai signalizuoja apie užsitęsusį neveiklumą. Tarp minimų objektų nurodomi pastatai Partizanų gatvėje, Ašigalio gatvėje, Didžiojoje gatvėje, R. Kalantos gatvėje ir A. Juozapavičiaus gatvėje.

    Procedūra paprastai prasideda seniūnijose, kur specialistai apžiūri turtą, įvertina jo būklę ir teikia siūlymą pripažinti jį apleistu ar neprižiūrimu. Galutinį sprendimą priima miesto taryba, o patvirtintas sąrašas tampa pagrindu taikyti padidintą mokesčio tarifą.

    Pagal šiemet patvirtintą tvarką, metų pabaigoje planuojama tvirtinti ir papildomą sąrašą. Skaičiuojama, kad į jį gali būti įtrauktas dar bent šimtas objektų, todėl savininkams, atidedantiems remontą ar teritorijos sutvarkymą, rizika susidurti su didesniais kaštais išlieka auganti.

    Nekilnojamojo turto mokestį administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, o surinktos lėšos patenka į savivaldybės biudžetą. Kaunas taip pat primena, kad daliai savininkų gali būti aktualios paveldotvarkos ir įvaizdžiui svarbių pastatų tvarkymo finansavimo priemonės, tačiau sprendimo esmė išlieka ta pati: apleistas turtas mieste neturi tapti norma.

  • Varėnos rajone sudarytas apleistų pastatų sąrašas: savininkams gresia 3,0 proc. NT mokestis

    Varėnos rajono savivaldybė patvirtino 2026 metais jos teritorijoje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Į jį įtrauktų objektų savininkams ar valdytojams bus taikomas 3,0 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas.

    Sprendimas priimtas Varėnos rajono savivaldybės tarybai 2026 metais rugsėjo 29 dieną patvirtinus sąrašą. Savivaldybė taip pat informavo, kad daliai savininkų pranešimų nepavyko išsiųsti registruotu paštu, todėl informacija skelbiama viešai.

    Kas patenka į sąrašą

    Sąraše dominuoja vienbučiai gyvenamieji namai, tačiau yra ir ūkinių pastatų, sandėlių, garažų, prekybos paskirties patalpų bei buvusių gamybinių objektų. Prie daugelio įrašų nurodoma, kad statiniai apleisti, neprižiūrimi, kai kur be stogo, sugriuvę ar fiziškai pažeisti.

    Į sąrašą pateko objektai skirtingose seniūnijose, tarp jų Valkininkų, Kaniavos, Merkinės, Jakėnų, Varėnos, Matuizų ir Marcinkonių. Tarp įrašų minimi ir keli pastatai Varėnos mieste, taip pat didesni kompleksai, kuriuose fiksuojama ne vieno statinio prasta būklė.

    Ką reiškia 3,0 proc. tarifas

    3,0 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas savivaldybių praktikoje dažniausiai taikomas kaip didesnis, drausminantis tarifas už apleistą turtą. Tikslas – paskatinti savininkus sutvarkyti pastatus, užtikrinti jų saugumą ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai bei kaimynystei.

    Tokiais atvejais savininkams aktualu įvertinti ne tik mokestinę naštą, bet ir galimas papildomas pasekmes, jei statinys kelia pavojų. Priklausomai nuo situacijos, gali tekti imtis teritorijos sutvarkymo, statinio konservavimo, remonto ar nugriovimo darbų.

    Ką turėtų daryti savininkai

    Savininkams ar valdytojams, pastebėjusiems, kad jų objektas įtrauktas į sąrašą, pirmiausia verta patikrinti turto duomenis Registrų centre ir įsitikinti, ar savivaldybė turi teisingus kontaktus. Tai svarbu, nes dalis pranešimų, kaip nurodo savivaldybė, nepasiekė adresatų registruotu paštu.

    Praktikoje dažniausiai rekomenduojama kreiptis į savivaldybės administraciją dėl objekto statuso, pateikti informaciją apie atliktus ar planuojamus tvarkymo darbus ir, jei taikoma, pasinaudoti teisės aktuose numatytomis apskundimo ar patikslinimo procedūromis. Galutinis tikslas – pašalinti apleistumo požymius, kad objektui nebūtų taikomas padidintas tarifas.

    Sąraše savininkų duomenys viešai neskelbiami, o prie įrašų nurodoma vaizdinė medžiaga, pavyzdžiui, nuotraukos. Savivaldybė pabrėžia, kad sąrašo paskelbimas yra informavimo priemonė tais atvejais, kai individualus informavimas paštu nėra įmanomas.

  • Nekilnojamojo turto mokestis gali brangti: teismai plečia „statinio“ sąvoką, klius ir tvoroms

    Kas keičiasi ir kodėl svarbu

    Lenkijoje daugėja ginčų dėl to, kaip taikyti atnaujintas pastato ir statinio apibrėžtis, nuo kurių tiesiogiai priklauso nekilnojamojo turto mokesčio dydis. Administraciniai teismai vis dažniau plačiau aiškina, kokie objektai turi būti laikomi statiniais, todėl daliai savininkų ir įmonių mokesčiai gali pastebimai augti.

    Esminė takoskyra paprasta: pastatai paprastai apmokestinami pagal naudingojo ploto kvadratinius metrus, o statiniai, susiję su ūkine veikla, dažnai apmokestinami pagal jų vertę. Būtent dėl to objekto „perkėlimas“ į statinių kategoriją gali reikšti didesnę mokestinę naštą.

    Kaip tai gali paveikti savininkus

    Teismų praktikoje ryškėja tendencija, kad į statinių sąrašą gali patekti ne tik akivaizdūs inžineriniai objektai, bet ir įvairi infrastruktūra bei įrenginiai, būtini veiklai. Tai aktualu pramonei, logistikai, energetikai ir objektų valdytojams, kurie valdo daug skirtingų konstrukcijų bei įrangos.

    Skelbiama, kad teismai statiniais kai kuriais atvejais linkę pripažinti transformatorius, vėdinimo įrangą, įvairias talpyklas, šilumos punktus ir net žemesnes nei 2,20 metro tvoras. Tokia kryptis reiškia, kad apmokestinimas gali išsiplėsti į objektus, kurie anksčiau mokesčių prasme buvo vertinami švelniau.

    Teismų sprendimai dar nėra galutiniai

    Svarbus niuansas tas, kad dalis sprendimų dar nėra galutiniai, todėl situacija gali kisti. Galutinį žodį tokiose bylose dažnai taria aukštesnės instancijos teismas, į kurį nukeliauja kasaciniai skundai.

    Kol nėra suformuota stabili ir vienoda praktika, rizika išlieka abiem pusėms: savininkams sunkiau tiksliai prognozuoti mokestį, o savivaldybėms ir mokesčių administratoriams tenka derinti vertinimus su teismų kryptimi. Dėl to įmonėms patariama iš anksto įsivertinti, ar jų valdomi objektai gali būti priskirti statiniams, ir pasiruošti galimiems mokesčio perskaičiavimams.

  • Kadastrinis nekilnojamojo turto mokestis Seime: nuo trečio būsto metinė įmoka šokteltų iki 780 eurų

    Seime atsirado siūlymas įvesti kadastrinį nekilnojamojo turto mokestį, kurio dydis būtų siejamas ne su plotu, o su būsto verte. Projektą pateikę politikai siūlo, kad mokestis būtų skaičiuojamas nuo vadinamosios atkuriamosios vertės, o ne nuo realios rinkos kainos.

    Pagal projekte aptariamą logiką pirmam ir antram gyvenamajam būstui būtų taikomas bazinis tarifas – 0,02 proc. atkuriamosios vertės per metus. Pavyzdžiui, už vidutinį butą didmiestyje metinė įmoka siektų apie 31 eurą, jei prielaidoms tiktų skaičiavimuose minimi dydžiai.

    Kas keistųsi nuo trečio būsto?

    Esminis pokytis prasidėtų nuo trečios gyvenamosios paskirties nuosavybės, nepriklausomai nuo to, ar ji įsigyta perkant, ar paveldėta. Tokiu atveju tarifas, pagal projekto idėją, didėtų 25 kartus – nuo 0,02 proc. iki 0,5 proc. atkuriamosios vertės.

    Jei ta pati skaičiavimo bazė būtų pritaikyta praktikoje, metinis mokestis už trečią būstą galėtų didėti nuo maždaug 31 euro iki maždaug 780 eurų. Tai reikštų, kad didžiausią naštą pajustų tie, kurie laiko kelis būstus investicijai ar nuomai, o taip pat dalis paveldėto turto savininkų.

    Numatoma progresija ir lubos

    Projekte taip pat numatyta, kad už trečią ir vėlesnius būstus tarifas laikui bėgant galėtų dar augti. Aptariama schema remiasi principu, kad kiekvienais kitais metais tarifas didėtų papildomais 0,1 procentinio punkto.

    Pagal siūlymą augimas galėtų tęstis iki dešimtmečio, kol pasiektų 1,5 proc. ribą. Praktikoje tai reikštų, kad ilgesnį laiką turint trečią ar ketvirtą būstą, kasmetinė mokestinė našta galėtų didėti, net jei pats būstas nepasikeistų.

    Diskusijose dėl tokio mokesčio paprastai keliami du pagrindiniai tikslai: mažinti būsto kaupimą investicijai ir didinti savivaldybių biudžetų pajamas. Kritikai dažniausiai akcentuoja rizikas nuomos rinkai ir tai, kad mokesčio logika gali paveikti paveldėto turto savininkus, kurių pajamos nėra didelės.

  • Pokytis nekilnojamojo turto mokesčiuose: savininkai už savo dalį, o ne už visus bendraturčius

    Lenkijos Finansų ministerija rengia seniai aptarinėjamą nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimą, kuris aktualus bendraturčiams. Esminė idėja paprasta: savivaldybės nebegalėtų reikalauti visos mokesčio sumos iš vieno bendraturčio, net jei jam priklauso tik nedidelė turto dalis.

    Šiuo metu galiojanti praktika paremta solidarine atsakomybe, kai už prievolę gali tekti atsakyti bet kuriam iš bendraturčių. Tai dažnai sukelia konfliktų, ypač kai vienas savininkas nemoka savo dalies arba kai po paveldėjimo sudėtinga greitai nustatyti visus bendraturčius.

    Pagal planuojamus pakeitimus kiekvienas bendraturtis būtų atsakingas tik už mokestį, proporcingą jo turimai daliai. Tai reikštų, kad mokestinės prievolės būtų aiškiau susietos su nuosavybės apimtimi, o netikėtos didelės skolos rizika tiems, kurie turi mažą dalį, sumažėtų.

    Finansų ministerija argumentuoja, kad nauja tvarka palengvintų administravimą ir sumažintų ginčų su mokesčių administratoriumi skaičių. Praktikoje tai taip pat galėtų sumažinti dokumentų apimtį ir supaprastinti sprendimų priėmimą, kai nuosavybė yra padalinta tarp kelių žmonių.

    Vis dėlto savivaldybėms tektų prisitaikyti: atnaujinti informacines sistemas ir procesus, kad būtų įmanoma tiksliai apskaičiuoti ir administruoti prievoles kiekvienam bendraturčiui atskirai. Dėl šios priežasties neatmetama, kad įsigaliojimas būtų nukeltas ilgesniam laikotarpiui, o ankstyviausias realus terminas siejamas su 2028 metais.

    Mokesčių konsultantai pažymi, kad solidarus modelis dažnai sukuria situacijas, kurias žmonės vertina kaip neteisingas: sąskaitos dėl didelių sumų gali pasiekti asmenį, kuris valdo tik menką nuosavybės dalį. Siūlomas perėjimas prie atsakomybės pagal dalį ilgainiui turėtų sumažinti tokias situacijas ir padaryti nekilnojamojo turto mokesčio administravimą labiau prognozuojamą.

  • Šiauliai pasirinko minimalų NT mokestį verslui: kodėl šis savivaldybės sprendimas išskirtinis

    Šiauliai pasirinko minimalų NT mokestį verslui: kodėl šis savivaldybės sprendimas išskirtinis

    Lietuvos verslo konfederacija Šiaulių miesto savivaldybei skyrė simbolinį įvertinimą už sprendimą, kurį verslo bendruomenė vadina realiai mažinančiu mokestinę naštą. Šiauliai nusprendė taikyti minimalų įstatymo leidžiamą 0,5 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą verslui.

    Konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis teigė, kad diskusijose dėl mokesčių reformos nebuvo iki galo įvertinta, kaip pasikeitusios nekilnojamojo turto vertės paveiks įmones. Organizacijos skaičiavimai rodė, jog vien dėl vertės perskaičiavimų, nekeičiant tarifų, verslui visoje Lietuvoje būtų tekusi apie 100 000 000 eurų papildoma našta.

    Dėl to Lietuvos verslo konfederacija kreipėsi į savivaldybes, ragindama peržiūrėti tarifus ir ieškoti būdų sušvelninti augančius mokesčius. Pasak A. Romanovskio, Šiauliai buvo viena pirmųjų savivaldybių, kuri į kvietimą sureagavo praktiškai ir pasirinko mažiausią galimą tarifą.

    Toks sprendimas Lietuvoje išlieka gana retas: dalis savivaldybių tarifus mažino, tačiau maždaug trečdalis jų tarifų nekeitė, o kai kuriais atvejais taikomi ir didesni nekilnojamojo turto mokesčio dydžiai. Dėl to skirtinguose miestuose verslo sąlygos gali pastebimai skirtis net ir panašias patalpas bei sklypus turinčioms įmonėms.

    Apdovanojimo žinutė verslui

    Šiauliams įteiktas apdovanojimas yra vidinis Lietuvos verslo konfederacijos įvertinimas, tradiciškai teikiamas kartą per metus už sprendimus, kurie, konfederacijos vertinimu, stiprina verslo aplinką. Statulėlė pagaminta iš plastiko, o pasirinkta medžiaga, pasak organizatorių, simbolizuoja lengvesnę mokestinę naštą.

    Konfederacija pabrėžia, kad nekilnojamojo turto mokestis verslui yra vienas iš kaštų, kurie tiesiogiai veikia investicijų planus, nuomos kainas, plėtros tempą ir konkurencingumą. Mažesnis tarifas savivaldybėms dažnai reiškia sudėtingesnę biudžeto balansavimo užduotį, tačiau verslas tai vertina kaip signalą, kad miestas suinteresuotas pritraukti ir išlaikyti investuotojus.

    Biurokratija ir žemės klausimai

    Vizito Šiauliuose metu A. Romanovskis akcentavo ir kitą verslui jautrią temą – žemės valdymo bei teritorijų planavimo biurokratiją. Anot jo, net ir tada, kai savivaldybė nori greičiau judėti su investiciniais projektais, procesai gali strigti dėl privalomų derinimų ir ilgo sprendimų grandinės.

    Jis priminė, kad Lietuvos verslo konfederacija yra įsteigusi Efektyvios valstybės komisiją, kuri rinko verslininkų patirtis ir analizavo dažniausiai pasitaikančias administracines kliūtis. Komisijos išvadose viena ryškiausių problemų įvardytos būtent žemės naudojimo ir teritorijų planavimo procedūros.

    Pasak konfederacijos, praktikoje nemažai klausimų vis dar priklauso nuo derinimų su Nacionaline žemės tarnyba, todėl kai kuriuose miestuose investiciniai projektai ir verslo iniciatyvos užtrunka metus ar net ilgiau. Organizacija siūlo savivaldybėms suteikti daugiau savarankiškumo priimant sprendimus dėl jų valdomos žemės ir mažinti perteklinių derinimų apimtį.

    „Jeigu savivalda yra žemės savininkai, tai jie neturėtų su niekuo derinti, tai turėtų būti jų atsakomybė, taip turėtų būti, kaip yra dabar statybų derinimo procese“, – sakė A. Romanovskis.

    Konfederacija nurodo, kad siūlymus dėl procedūrų supaprastinimo artimiausiu metu ketinama pristatyti premjerės vadovaujamos biurokratijos mažinimo komisijos posėdyje. Verslo atstovai tikisi, kad pokyčiai padėtų greičiau įgyvendinti projektus ir sumažintų laiką, kurį investuotojai šiandien praranda laukdami sprendimų.

    Meras: kryptis išlieka ta pati

    Atsiimdamas apdovanojimą Šiaulių miesto meras Artūras Visockas padėkojo už įvertinimą ir pabrėžė, kad savivaldybė sieks ir toliau priimti sprendimus, kurie skatintų ekonominį augimą. Pasak jo, miesto tikslas – didinti investicijų pritraukimą ir sudaryti sąlygas vietos verslui plėstis.

    Šiaulių pasirinktas minimalus nekilnojamojo turto mokesčio tarifas tampa ne tik finansiniu sprendimu, bet ir politiniu signalu rinkai. Konfederacija pabrėžia, kad tokie sprendimai savivaldybėse gali turėti ilgalaikį poveikį – nuo darbo vietų kūrimo iki didesnio miesto patrauklumo naujiems projektams.

  • Vilkaviškis mažina NT mokesčio tarifą verslui: Lietuvos verslo konfederacija įteikė padėką

    Vilkaviškis mažina NT mokesčio tarifą verslui: Lietuvos verslo konfederacija įteikė padėką

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje apsilankė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis. Vizito metu savivaldybei įteikta padėka už sprendimą sumažinti nekilnojamojo turto mokesčio tarifą verslui.

    LVK teigimu, toks žingsnis prisideda prie palankesnės verslo aplinkos kūrimo ir suteikia įmonėms daugiau aiškumo planuojant išlaidas. Organizacija taip pat pabrėžė, kad sprendimas stiprina verslo ir savivaldos bendradarbiavimą bei didina mokestinės aplinkos stabilumą.

    Kas dalyvavo susitikime

    Susitikime su LVK vadovu dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka, vicemerė Daiva Riklienė ir administracijos direktorius Vitas Gavėnas. Savivaldybės atstovai dėkojo už įvertinimą ir akcentavo, kad dialogas su verslo bendruomene išlieka vienu svarbiausių prioritetų.

    Pasak savivaldybės vadovų, sprendimai, susiję su vietos mokesčiais, gali tapti praktiniu įrankiu siekiant rajono ekonominio augimo. Tikimasi, kad palankesnės sąlygos prisidės prie investicijų pritraukimo ir darbo vietų kūrimo.

    Kodėl svarbus NT mokestis

    Nekilnojamojo turto mokestis yra viena iš verslo sąnaudų, kuri tiesiogiai priklauso nuo savivaldybės nustatomų tarifų. Dėl to tarifų pokyčiai dažnai vertinami kaip signalas investuotojams apie savivaldybės požiūrį į verslo plėtrą ir ilgalaikį stabilumą.

    Praktikoje mažesnis tarifas gali būti reikšmingas ypač toms įmonėms, kurių veikla susijusi su didelėmis patalpomis ar sandėliavimu. Tuo pačiu savivaldybėms svarbu rasti balansą tarp biudžeto pajamų ir priemonių, skatinančių vietos ekonomikos augimą.

    Mero komentaras

    „Verslas kuria darbo vietas, prisideda prie rajono augimo ir bendruomenės gerovės, todėl savivaldybės pareiga yra ieškoti sprendimų, kurie padėtų jam augti. Dėkojame už šį įvertinimą, kuris patvirtina, kad pasirinkome teisingą kryptį. Taip pat dėkoju Savivaldybės tarybai, palaikiusiai šį sprendimą“, – sakė meras Algirdas Neiberka.

    Savivaldybė nurodo ir toliau sieksianti sprendimų, kurie didintų rajono patrauklumą verslui. Anot jos, nuoseklus bendradarbiavimas su verslo organizacijomis padeda greičiau identifikuoti realius įmonių poreikius ir pritaikyti priemones vietos mastu.