CP v2

Tag: Nekilnojamojo turto mokestis

  • Klaipėdos rajonas mažina NT mokestį verslui: sprendimas pelnė Lietuvos verslo konfederacijos padėką

    Klaipėdos rajonas mažina NT mokestį verslui: sprendimas pelnė Lietuvos verslo konfederacijos padėką

    Padėka už sprendimą verslui

    Klaipėdos rajone pirmadienį lankėsi Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis. Vizito metu savivaldybei jis įteikė padėką už, organizacijos vertinimu, verslui palankius ir prognozuojamą aplinką stiprinančius sprendimus.

    Padėkoje akcentuota, kad savivaldos sprendimai, susiję su mokesčių politika, tiesiogiai veikia įmonių planavimą ir investicijų tempus. Tokie signalai, pasak verslo atstovų, ypač svarbūs laikotarpiu, kai kaštai išlieka aukšti, o konkurencija dėl darbo vietų ir investicijų regionuose aštrėja.

    NT mokesčio tarifas sumažintas iki 0,5 proc.

    Klaipėdos rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą sumažinti nekilnojamojo turto mokesčio tarifą verslui nuo 0,8 iki 0,5 proc. Lietuvos verslo konfederacijos vertinimu, tai žingsnis, stiprinantis savivaldos ir verslo bendradarbiavimą bei mažinantis mokestinį neapibrėžtumą.

    Savivaldybė ir verslo atstovai pabrėžia, kad net ir nedidelis tarifo pokytis gali turėti apčiuopiamą finansinį efektą įmonėms, turinčioms daugiau komercinio nekilnojamojo turto. Mokesčių stabilumas ypač aktualus planuojant ilgalaikes investicijas ir prisiimant įsipareigojimus finansuotojams.

    Ką tai reiškia vietos įmonėms

    Jeigu tarifas nebūtų sumažintas, per artimiausius metus verslui būtų tekusi papildoma finansinė našta. Savivaldybės ir konfederacijos komunikacijoje akcentuojama, kad šios lėšos įmonėms gali būti nukreiptos į plėtrą, atlyginimus, investicijas ar naujų darbo vietų kūrimą.

    Ekspertai dažnai pabrėžia, kad savivaldybių mokesčių politika tampa vienu iš instrumentų konkuruojant dėl investicijų tarp regionų. Mažesni kaštai gali būti argumentas įmonėms, svarstančioms, kur plėsti gamybą, sandėliavimą ar paslaugų centrus.

    Susitikimo metu Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas ir Andrius Romanovskis taip pat aptarė savivaldos sprendimų poveikį vietos verslui bei kitus aktualius klausimus. Abi pusės akcentavo dialogo svarbą priimant sprendimus, kurie vienu metu leistų užtikrinti biudžeto tvarumą ir išlaikyti patrauklias sąlygas verslui.

  • Verslo konfederacijos vadovas Pagėgiuose: ką regionui reiškia 0,5 proc. NT mokesčio tarifas 2025 metais

    Verslo konfederacijos vadovas Pagėgiuose: ką regionui reiškia 0,5 proc. NT mokesčio tarifas 2025 metais

    Susitikimas savivaldybėje

    Pagėgių savivaldybėje apsilankė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis. Susitikime su meru Vaidu Bendaravičiumi, administracijos vadovybe ir seniūnijų seniūnais aptarti sprendimai, turintys tiesioginę įtaką investicinei aplinkai.

    Pagrindinės temos buvo verslo aplinkos stiprinimas, regionų konkurencingumo didinimas ir savivaldos sprendimų nuspėjamumas. Akcentuota, kad investuotojams svarbu ne tik mokesčių lygis, bet ir aiškios, iš anksto suprantamos taisyklės.

    Dėmesys nekilnojamojo turto mokesčiui

    Didelė pokalbio dalis skirta nekilnojamojo turto mokesčio politikai ir jos reikšmei verslo plėtrai regionuose. Savivaldybės nustatomi tarifai dažnai tampa vienu iš kriterijų, vertinant, kur įmonei labiau apsimoka plėsti veiklą ar įgyvendinti naujus projektus.

    Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimu 2025 metų mokestiniam laikotarpiui nustatytas 0,5 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas nuo mokestinės vertės. Šis tarifas įvardijamas kaip pagrindinis ir taikomas daugumai apmokestinamo nekilnojamojo turto.

    Verslo atstovų vertinimu, regionuose ypač svarbu, kad mokesčių našta būtų subalansuota ir nekurtų papildomų kliūčių investicijoms. Kartu pabrėžiama, jog savivaldybėms reikalingos stabilios pajamos infrastruktūrai ir paslaugoms, todėl sprendimai turi išlaikyti pusiausvyrą.

    Signalas investuotojams ir vietos verslui

    Vizito metu A. Romanovskis įteikė padėką Pagėgių savivaldybei už sprendimus, kuriais siekiama kurti palankesnę aplinką verslui ir investicijoms. Anot susitikimo dalyvių, konkurencingi tarifai gali būti viena priemonių, padedančių pritraukti įmones ir skatinti darbo vietų kūrimą.

    Taip pat akcentuota, kad vien tarifų nepakanka, jei trūksta aiškaus ilgalaikio planavimo. Investuotojai paprastai vertina ir kitus veiksnius, įskaitant susisiekimą, darbuotojų prieinamumą, sklypų ir patalpų pasiūlą bei savivaldybės reakcijos greitį derinant projektus.

    Susitikimo pabaigoje sutarta, jog nuoseklūs ir verslui palankūs savivaldos sprendimai prisideda prie tvarios regionų plėtros. Pagėgių atveju 0,5 proc. tarifas įvardytas kaip vienas iš elementų, formuojančių savivaldybės patrauklumą tiek vietos, tiek naujai besikuriančiam verslui.

  • Biržų savivaldybės tarybos komitetų posėdžiai: kada vyks ir kokie sprendimai laukia gyventojų

    Biržų savivaldybės tarybos komitetų posėdžiai: kada vyks ir kokie sprendimai laukia gyventojų

    Biržų rajono savivaldybė paskelbė artimiausių tarybos komitetų posėdžių grafiką ir preliminarią darbotvarkę. Posėdžiai numatyti Biržų rajono savivaldybės Magdeburgo salėje, Vytauto gatvėje Biržuose.

    Socialinio vystymo komitetas rinksis gegužės 25 dieną 9.00 valandą, Ekonomikos ir finansų komitetas – gegužės 25 dieną 13.30 valandą. Teritorijų vystymo ir aplinkos apsaugos komitetas posėdžiaus gegužės 26 dieną 14.00 valandą.

    Savivaldybė nurodo, kad posėdžiai gali vykti mišriu būdu, daliai komiteto narių dalyvaujant nuotoliniu būdu. Tai leidžia užtikrinti darbų tęstinumą ir lankstesnį dalyvavimą, tačiau gyventojams svarbu sekti atnaujinimus dėl galimų formato ar laiko korekcijų.

    Kas svarstoma darbotvarkėje?

    Preliminarioje darbotvarkėje numatyti klausimai, susiję su šilumos ūkio specialiojo plano keitimu, taip pat keli socialinės paramos teikimo dokumentų pakeitimai ir naujų tvarkų tvirtinimas. Šie sprendimai paprastai daro tiesioginę įtaką paramos skyrimo procedūroms ir gyventojų galimybėms gauti pagalbą.

    Taip pat planuojama svarstyti ankstesnių tarybos sprendimų pripažinimą netekusiais galios ir kelių senesnių tvarkos aprašų panaikinimą. Tokie pakeitimai dažniausiai atliekami siekiant atnaujinti reguliavimą, suvienodinti nuostatas ir pašalinti pasikartojančias ar nebeaktualias taisykles.

    Biudžetas, strateginis planas ir ataskaitos

    Komitetams pateikti klausimai dėl Biržų rajono savivaldybės 2026–2028 metų strateginio veiklos plano pakeitimų ir 2026–2028 metų biudžeto patikslinimų. Tokie sprendimai apima finansavimo perskirstymą, prioritetų koregavimą ir planuojamų darbų terminų derinimą.

    Darbotvarkėje numatytas ir 2025 metų metinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas. Metinės ataskaitos yra vienas svarbiausių dokumentų, leidžiančių tarybai ir visuomenei įvertinti, kaip vykdytas biudžetas, kokie tikslai pasiekti ir kokios rizikos ar iššūkiai išliko.

    Mokesčiai, rinkliavos ir projektai

    Komitetai taip pat svarstys 2027–2028 metų nekilnojamojo turto mokesčio tarifus bei vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą metodikos ir nuostatų pakeitimus. Šie klausimai aktualūs tiek gyventojams, tiek verslui, nes susiję su būsimais mokestiniais įsipareigojimais ir paslaugų apmokestinimo tvarka.

    Numatytas ir sprendimas dėl projekto Kilučių vandens pramogų parko įkūrimas teikimo bei bendrojo finansavimo. Savivaldybė pabrėžia, kad darbotvarkės projektas gali būti pildomas, todėl galutiniai svarstomi klausimai dar gali keistis iki posėdžių dienų.

  • Kretingos rajono savivaldybė įvertinta už teisingus sprendimus verslui: mažino NT mokesčio tarifus

    Kretingos rajono savivaldybė sulaukė Lietuvos verslo konfederacijos įvertinimo už verslui palankius sprendimus. Kretingos rajono merui Antanui Kalniui įteikta padėka ir simbolinė statulėlė, pabrėžianti savivaldos ir verslo partnerystę.

    Apdovanojimas skirtas už sprendimą taikyti vienus mažiausių nekilnojamojo turto mokesčio tarifų verslui. Savivaldybė teigia taip siekianti sudaryti palankesnes sąlygas kurti ir plėsti verslą bei pritraukti investicijas Kretingos rajone.

    Komercinės paskirties nekilnojamajam turtui, įskaitant administracinės, maitinimo, paslaugų, viešbučių, poilsio, kultūros, švietimo, mokslo ir sporto paskirties objektus, tarifas sumažintas nuo 0,7 iki 0,5 proc. Kitam turtui tarifas mažintas nuo 1 iki 0,8 proc.

    Praktikoje tokie sprendimai reiškia mažesnę mokestinę naštą įmonėms, ypač toms, kurios veikia didesnėse patalpose ar investuoja į naujus objektus. Savivaldybės dažnai konkuruoja tarpusavyje dėl investuotojų, todėl NT mokesčio dydis tampa vienu iš kriterijų, lemiančių, kur planuojama plėtra.

    Verslo aplinkai svarbus ne tik mokesčių lygis, bet ir sprendimų stabilumas bei aiškumas, nes tai leidžia tiksliau planuoti kaštus ir investicijų grąžą. Savivaldybė pabrėžia, kad sieks išlaikyti dialogą su vietos verslu ir ieškoti priemonių, kurios skatintų darbo vietų kūrimą bei ekonominį aktyvumą rajone.

    „Verslas yra svarbi rajono augimo ir gyvybingumo dalis – jis kuria darbo vietas, skatina investicijas ir stiprina vietos ekonomiką. Savivaldybės tikslas – būti patikimu partneriu verslui, priimant sprendimus bei kuriant palankią aplinką“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius.

    „Gautas apdovanojimas rodo, kad judame teisinga linkme“, – pridūrė jis.

  • Tauragės savivaldybę įvertino Lietuvos verslo konfederacija: kas lėmė NT mokesčio mažinimą

    Tauragės savivaldybę įvertino Lietuvos verslo konfederacija: kas lėmė NT mokesčio mažinimą

    Tauragės rajono savivaldybė sulaukė Lietuvos verslo konfederacijos įvertinimo už sprendimus, kurie, verslo atstovų teigimu, gerina investicinę aplinką. Savivaldybei įteiktas apdovanojimas už teisingus sprendimus verslui, o padėką perdavė konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

    Pagrindinis akcentas – komerciniam nekilnojamajam turtui taikomo mokesčio tarifo sumažinimas. Savivaldybė pažymi, kad toks žingsnis prisideda prie aiškesnių taisyklių verslui ir gali padėti įmonėms tiksliau planuoti sąnaudas bei plėtrą.

    Kas pasikeis nuo 2026 metų

    Sprendimas dėl tarifo sumažinimo priimtas Tauragės rajono savivaldybės taryboje 2025 metų gruodžio 1 dieną. Nuo 2026 metų komercinio nekilnojamojo turto savininkams numatytas 0,5 proc. tarifas nuo mokestinės vertės – mažiausias, kokį leidžia taikyti įstatymas.

    Verslo organizacijos argumentuoja, kad mažesnis tarifas gali paskatinti investicijas ir didinti rajono patrauklumą įmonėms, kurios renkasi vietą gamybai, sandėliavimui ar paslaugų veiklai. Praktikoje tokie sprendimai dažniausiai vertinami kaip signalas, kad savivaldybė siekia konkuruoti dėl darbo vietų ir kapitalo.

    Kodėl tai svarbu verslui ir savivaldai

    Nekilnojamojo turto mokestis yra viena iš savivaldybių nustatomų dedamųjų, kuri tiesiogiai veikia įmonių veiklos kaštus, ypač turinčių didesnius pastatus ar infrastruktūrą. Net ir nedidelis tarifo pokytis gali turėti apčiuopiamą poveikį įmonėms, kurios dirba mažesnėmis maržomis.

    Savivaldybė tikisi, kad sprendimas ilgainiui prisidės prie vietos ekonomikos stiprinimo: daugiau investicijų gali reikšti augančią paklausą paslaugoms, naujas darbo vietas ir didesnį gyventojų užimtumą. Kartu pabrėžiama, kad mokesčių politika turi išlikti stabili, kad verslas galėtų planuoti ne vienerius metus į priekį.

    „Šis sprendimas padeda kurti palankesnę ir stabilesnę aplinką investicijoms bei verslo plėtrai“, – sakė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

    Tauragės rajono savivaldybės teigimu, gautas įvertinimas laikomas patvirtinimu, kad pasirinkta kryptis – konkurencingesnės sąlygos verslui – gali būti viena iš priemonių siekiant tvaresnio rajono augimo.

  • Naujas nekilnojamojo turto mokestis Lenkijoje: tvoros ir įranga prilyginamos statiniams

    Lenkijoje nuo 2025 metų sausio 1 dienos įsigaliojo atnaujintos nekilnojamojo turto mokesčio taisyklės, kurios jau kelia ginčus verslui. Pirmosios vaivadijų administracinių teismų nutartys rodo tendenciją: dalis infrastruktūros elementų gali būti priskiriami statiniams, o tai reiškia didesnį mokestį.

    Pokyčių esmė susijusi su naujomis pastato ir statinio sąvokomis. Įstatyme atsirado išplėstas statinių sąrašas, o kartu su juo ir platesnės galimybės savivaldybėms bei mokesčių administratoriams vertinti, kas laikytina apmokestinamu statiniu.

    Kur slypi mokesčio skirtumas?

    Praktikoje didžiausias skirtumas atsiranda dėl to, kaip skaičiuojamas mokestis. Pastatams mokestis paprastai siejamas su naudinguoju plotu, o tarifus nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į paskirtį, pavyzdžiui, gyvenamąją ar komercinę.

    Tuo tarpu statiniams, kurie naudojami ūkinei veiklai, dažnai taikomas nuo vertės skaičiuojamas tarifas. Pagal naująją tvarką tokiais atvejais gali būti taikomas 2 proc. tarifas nuo pradinės vertės, todėl mokestinė našta verslui gali šoktelėti, net jei kalbama apie palyginti „paprastus“ infrastruktūros elementus.

    Ką teismai linkę priskirti statiniams?

    Remiantis pirmaisiais administracinių teismų sprendimais, statiniais gali būti laikomi ne tik klasikiniai inžineriniai statiniai, bet ir atskiri įrenginiai ar jų dalys. Sprendimuose minimi transformatoriai, ventiliacijos įranga, įvairūs vandens ar sandėliavimo rezervuarai, šilumos punktai bei slėgį stabilizuojantys rezervuarai su pamatais.

    Didžiausio dėmesio sulaukė tvoros: kai kuriose bylose nurodoma, kad net ir žemesnės nei 2,20 metro tvoros gali būti vertinamos kaip statiniai. Tokia interpretacija reiškia, kad apmokestinimas gali paliesti ne tik gamybos ar energetikos objektus, bet ir sandėlių, logistikos centrų ar pramoninių teritorijų infrastruktūrą.

    Kodėl tai svarbu įmonėms?

    Verslui rizika kyla dėl plataus praktinio taikymo: infrastruktūra, kuri anksčiau buvo traktuojama kaip pagalbinė įranga, dabar gali patekti į apmokestinamų statinių kategoriją. Tai gali paveikti nekilnojamojo turto mokesčio biudžetus, turto apskaitą ir investicinių projektų finansinius modelius, ypač įmonėms, turinčioms daug techninės infrastruktūros.

    Dalis sprendimų dar nėra galutiniai, todėl tikėtina, kad ginčai persikels į aukštesnę instanciją. Galutinės aiškinimo krypties rinkai laukiama iš Lenkijos Vyriausiojo administracinio teismo, kuris gali suvienodinti praktiką ir nustatyti, kur baigiasi įranga ir prasideda apmokestinamas statinys.