CP v2

Tag: Nekilnojamojo turto mokestis

  • Biržų savivaldybės tarybos komitetų posėdžiai: kada vyks ir kokie sprendimai laukia gyventojų

    Biržų savivaldybės tarybos komitetų posėdžiai: kada vyks ir kokie sprendimai laukia gyventojų

    Biržų rajono savivaldybė paskelbė artimiausių tarybos komitetų posėdžių grafiką ir preliminarią darbotvarkę. Posėdžiai numatyti Biržų rajono savivaldybės Magdeburgo salėje, Vytauto gatvėje Biržuose.

    Socialinio vystymo komitetas rinksis gegužės 25 dieną 9.00 valandą, Ekonomikos ir finansų komitetas – gegužės 25 dieną 13.30 valandą. Teritorijų vystymo ir aplinkos apsaugos komitetas posėdžiaus gegužės 26 dieną 14.00 valandą.

    Savivaldybė nurodo, kad posėdžiai gali vykti mišriu būdu, daliai komiteto narių dalyvaujant nuotoliniu būdu. Tai leidžia užtikrinti darbų tęstinumą ir lankstesnį dalyvavimą, tačiau gyventojams svarbu sekti atnaujinimus dėl galimų formato ar laiko korekcijų.

    Kas svarstoma darbotvarkėje?

    Preliminarioje darbotvarkėje numatyti klausimai, susiję su šilumos ūkio specialiojo plano keitimu, taip pat keli socialinės paramos teikimo dokumentų pakeitimai ir naujų tvarkų tvirtinimas. Šie sprendimai paprastai daro tiesioginę įtaką paramos skyrimo procedūroms ir gyventojų galimybėms gauti pagalbą.

    Taip pat planuojama svarstyti ankstesnių tarybos sprendimų pripažinimą netekusiais galios ir kelių senesnių tvarkos aprašų panaikinimą. Tokie pakeitimai dažniausiai atliekami siekiant atnaujinti reguliavimą, suvienodinti nuostatas ir pašalinti pasikartojančias ar nebeaktualias taisykles.

    Biudžetas, strateginis planas ir ataskaitos

    Komitetams pateikti klausimai dėl Biržų rajono savivaldybės 2026–2028 metų strateginio veiklos plano pakeitimų ir 2026–2028 metų biudžeto patikslinimų. Tokie sprendimai apima finansavimo perskirstymą, prioritetų koregavimą ir planuojamų darbų terminų derinimą.

    Darbotvarkėje numatytas ir 2025 metų metinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas. Metinės ataskaitos yra vienas svarbiausių dokumentų, leidžiančių tarybai ir visuomenei įvertinti, kaip vykdytas biudžetas, kokie tikslai pasiekti ir kokios rizikos ar iššūkiai išliko.

    Mokesčiai, rinkliavos ir projektai

    Komitetai taip pat svarstys 2027–2028 metų nekilnojamojo turto mokesčio tarifus bei vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą metodikos ir nuostatų pakeitimus. Šie klausimai aktualūs tiek gyventojams, tiek verslui, nes susiję su būsimais mokestiniais įsipareigojimais ir paslaugų apmokestinimo tvarka.

    Numatytas ir sprendimas dėl projekto Kilučių vandens pramogų parko įkūrimas teikimo bei bendrojo finansavimo. Savivaldybė pabrėžia, kad darbotvarkės projektas gali būti pildomas, todėl galutiniai svarstomi klausimai dar gali keistis iki posėdžių dienų.

  • Kretingos rajono savivaldybė įvertinta už teisingus sprendimus verslui: mažino NT mokesčio tarifus

    Kretingos rajono savivaldybė sulaukė Lietuvos verslo konfederacijos įvertinimo už verslui palankius sprendimus. Kretingos rajono merui Antanui Kalniui įteikta padėka ir simbolinė statulėlė, pabrėžianti savivaldos ir verslo partnerystę.

    Apdovanojimas skirtas už sprendimą taikyti vienus mažiausių nekilnojamojo turto mokesčio tarifų verslui. Savivaldybė teigia taip siekianti sudaryti palankesnes sąlygas kurti ir plėsti verslą bei pritraukti investicijas Kretingos rajone.

    Komercinės paskirties nekilnojamajam turtui, įskaitant administracinės, maitinimo, paslaugų, viešbučių, poilsio, kultūros, švietimo, mokslo ir sporto paskirties objektus, tarifas sumažintas nuo 0,7 iki 0,5 proc. Kitam turtui tarifas mažintas nuo 1 iki 0,8 proc.

    Praktikoje tokie sprendimai reiškia mažesnę mokestinę naštą įmonėms, ypač toms, kurios veikia didesnėse patalpose ar investuoja į naujus objektus. Savivaldybės dažnai konkuruoja tarpusavyje dėl investuotojų, todėl NT mokesčio dydis tampa vienu iš kriterijų, lemiančių, kur planuojama plėtra.

    Verslo aplinkai svarbus ne tik mokesčių lygis, bet ir sprendimų stabilumas bei aiškumas, nes tai leidžia tiksliau planuoti kaštus ir investicijų grąžą. Savivaldybė pabrėžia, kad sieks išlaikyti dialogą su vietos verslu ir ieškoti priemonių, kurios skatintų darbo vietų kūrimą bei ekonominį aktyvumą rajone.

    „Verslas yra svarbi rajono augimo ir gyvybingumo dalis – jis kuria darbo vietas, skatina investicijas ir stiprina vietos ekonomiką. Savivaldybės tikslas – būti patikimu partneriu verslui, priimant sprendimus bei kuriant palankią aplinką“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius.

    „Gautas apdovanojimas rodo, kad judame teisinga linkme“, – pridūrė jis.

  • Tauragės savivaldybę įvertino Lietuvos verslo konfederacija: kas lėmė NT mokesčio mažinimą

    Tauragės savivaldybę įvertino Lietuvos verslo konfederacija: kas lėmė NT mokesčio mažinimą

    Tauragės rajono savivaldybė sulaukė Lietuvos verslo konfederacijos įvertinimo už sprendimus, kurie, verslo atstovų teigimu, gerina investicinę aplinką. Savivaldybei įteiktas apdovanojimas už teisingus sprendimus verslui, o padėką perdavė konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

    Pagrindinis akcentas – komerciniam nekilnojamajam turtui taikomo mokesčio tarifo sumažinimas. Savivaldybė pažymi, kad toks žingsnis prisideda prie aiškesnių taisyklių verslui ir gali padėti įmonėms tiksliau planuoti sąnaudas bei plėtrą.

    Kas pasikeis nuo 2026 metų

    Sprendimas dėl tarifo sumažinimo priimtas Tauragės rajono savivaldybės taryboje 2025 metų gruodžio 1 dieną. Nuo 2026 metų komercinio nekilnojamojo turto savininkams numatytas 0,5 proc. tarifas nuo mokestinės vertės – mažiausias, kokį leidžia taikyti įstatymas.

    Verslo organizacijos argumentuoja, kad mažesnis tarifas gali paskatinti investicijas ir didinti rajono patrauklumą įmonėms, kurios renkasi vietą gamybai, sandėliavimui ar paslaugų veiklai. Praktikoje tokie sprendimai dažniausiai vertinami kaip signalas, kad savivaldybė siekia konkuruoti dėl darbo vietų ir kapitalo.

    Kodėl tai svarbu verslui ir savivaldai

    Nekilnojamojo turto mokestis yra viena iš savivaldybių nustatomų dedamųjų, kuri tiesiogiai veikia įmonių veiklos kaštus, ypač turinčių didesnius pastatus ar infrastruktūrą. Net ir nedidelis tarifo pokytis gali turėti apčiuopiamą poveikį įmonėms, kurios dirba mažesnėmis maržomis.

    Savivaldybė tikisi, kad sprendimas ilgainiui prisidės prie vietos ekonomikos stiprinimo: daugiau investicijų gali reikšti augančią paklausą paslaugoms, naujas darbo vietas ir didesnį gyventojų užimtumą. Kartu pabrėžiama, kad mokesčių politika turi išlikti stabili, kad verslas galėtų planuoti ne vienerius metus į priekį.

    „Šis sprendimas padeda kurti palankesnę ir stabilesnę aplinką investicijoms bei verslo plėtrai“, – sakė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

    Tauragės rajono savivaldybės teigimu, gautas įvertinimas laikomas patvirtinimu, kad pasirinkta kryptis – konkurencingesnės sąlygos verslui – gali būti viena iš priemonių siekiant tvaresnio rajono augimo.

  • Naujas nekilnojamojo turto mokestis Lenkijoje: tvoros ir įranga prilyginamos statiniams

    Lenkijoje nuo 2025 metų sausio 1 dienos įsigaliojo atnaujintos nekilnojamojo turto mokesčio taisyklės, kurios jau kelia ginčus verslui. Pirmosios vaivadijų administracinių teismų nutartys rodo tendenciją: dalis infrastruktūros elementų gali būti priskiriami statiniams, o tai reiškia didesnį mokestį.

    Pokyčių esmė susijusi su naujomis pastato ir statinio sąvokomis. Įstatyme atsirado išplėstas statinių sąrašas, o kartu su juo ir platesnės galimybės savivaldybėms bei mokesčių administratoriams vertinti, kas laikytina apmokestinamu statiniu.

    Kur slypi mokesčio skirtumas?

    Praktikoje didžiausias skirtumas atsiranda dėl to, kaip skaičiuojamas mokestis. Pastatams mokestis paprastai siejamas su naudinguoju plotu, o tarifus nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į paskirtį, pavyzdžiui, gyvenamąją ar komercinę.

    Tuo tarpu statiniams, kurie naudojami ūkinei veiklai, dažnai taikomas nuo vertės skaičiuojamas tarifas. Pagal naująją tvarką tokiais atvejais gali būti taikomas 2 proc. tarifas nuo pradinės vertės, todėl mokestinė našta verslui gali šoktelėti, net jei kalbama apie palyginti „paprastus“ infrastruktūros elementus.

    Ką teismai linkę priskirti statiniams?

    Remiantis pirmaisiais administracinių teismų sprendimais, statiniais gali būti laikomi ne tik klasikiniai inžineriniai statiniai, bet ir atskiri įrenginiai ar jų dalys. Sprendimuose minimi transformatoriai, ventiliacijos įranga, įvairūs vandens ar sandėliavimo rezervuarai, šilumos punktai bei slėgį stabilizuojantys rezervuarai su pamatais.

    Didžiausio dėmesio sulaukė tvoros: kai kuriose bylose nurodoma, kad net ir žemesnės nei 2,20 metro tvoros gali būti vertinamos kaip statiniai. Tokia interpretacija reiškia, kad apmokestinimas gali paliesti ne tik gamybos ar energetikos objektus, bet ir sandėlių, logistikos centrų ar pramoninių teritorijų infrastruktūrą.

    Kodėl tai svarbu įmonėms?

    Verslui rizika kyla dėl plataus praktinio taikymo: infrastruktūra, kuri anksčiau buvo traktuojama kaip pagalbinė įranga, dabar gali patekti į apmokestinamų statinių kategoriją. Tai gali paveikti nekilnojamojo turto mokesčio biudžetus, turto apskaitą ir investicinių projektų finansinius modelius, ypač įmonėms, turinčioms daug techninės infrastruktūros.

    Dalis sprendimų dar nėra galutiniai, todėl tikėtina, kad ginčai persikels į aukštesnę instanciją. Galutinės aiškinimo krypties rinkai laukiama iš Lenkijos Vyriausiojo administracinio teismo, kuris gali suvienodinti praktiką ir nustatyti, kur baigiasi įranga ir prasideda apmokestinamas statinys.