CP v2

Tag: Nekilnojamojo turto valdymas

  • „Lette“ pritraukė apie 6 mln. eurų: DI automatizuos nuomos procesus JK būsto operatoriams

    „Lette“ pritraukė apie 6 mln. eurų: DI automatizuos nuomos procesus JK būsto operatoriams

    DI sprendimus būsto nuomos operatoriams kurianti platforma „Lette“ pritraukė apie 6 mln. eurų pradinės (seed) stadijos investiciją. Bendrovė skelbia, kad lėšas naudos veiklai plėsti Jungtinėje Karalystėje ir ruoštis vėlesnei plėtrai Europoje.

    Investicijų etapui vadovavo fondas „Peak“, prie jo prisidėjo „Heliad“, „Foreword VC“, „Pitchdrive“, „Adeline“ bei keletas verslo angelų. Tarp jų – ir „Intercom“ bendraįkūrėjas Desas Traynoras.

    „Lette“ įkūrė Jakubas Rajekas ir Mohanas Sai. Įmonė kuria nuomos sektoriui skirtą DI veiklos sistemą, orientuotą į Jungtinės Karalystės ir Airijos rinkas, kuriose sparčiai auga įvairūs nuomos modeliai – nuo build-to-rent iki studentų apgyvendinimo.

    Nuomos administravimas daugelyje organizacijų vis dar remiasi el. laiškais, skaičiuoklėmis ir tarpusavyje nesuderintais įrankiais, todėl didėjant portfeliams atsiranda „nematomas“ darbo krūvis. Operatoriai patiria spaudimą greitinti nuomos procesus ir gerinti aptarnavimą nedidinant darbuotojų skaičiaus.

    „Lette“ teigia, kad jos DI agentai automatizuoja nuomos kelią nuo pirmos užklausos iki sutarties pasirašymo, o po įsikėlimo padeda spręsti gyventojų aptarnavimo, priežiūros darbų, vėluojančių įmokų ir atitikties klausimus. Sprendimas kuriamas taip, kad veiktų greta jau naudojamos turto valdymo programinės įrangos, o ne ją pakeistų.

    „Lette“ bendraįkūrėjas ir vadovas Mohanas Sai pabrėžė, kad nuomos operatoriams reikia technologijų, pritaikytų kasdienėms veiklos užduotims.

    „Mūsų sistema veda būstą nuo pirmos užklausos iki pasirašytos nuomos sutarties ir lieka su gyventoju po įsikėlimo, veikdama greta tų sistemų, kurias operatoriai jau naudoja“, – sakė M. Sai.

    Įmonė nurodo, kad komunikacija su gyventojais gali vykti per programėlę, el. paštą, „WhatsApp“, SMS ar telefono skambučius, atsakant visą parą ir keliomis kalbomis. Taip pat automatizuojamas gedimų registravimas, remonto eigai sekti reikalinga informacija ir uždelstų mokėjimų atpažinimas.

    Bendraįkūrėjas Jakubas Rajekas sako, kad tikslas – sumažinti pasikartojantį administracinį darbą, kad komandos daugiau laiko skirtų tiesioginiam kontaktui su gyventojais. Bendrovė teigia jau dirbanti su tūkstančiais būstų ir tarp klientų įvardija nekilnojamojo turto paslaugų bendrovę JLL.

    Gautos investicijos, anot „Lette“, bus nukreiptos produkto vystymui, inžinerijai ir klientų aptarnavimo operacijoms, plečiant komandą Jungtinėje Karalystėje. Įmonė taip pat nurodo planuojanti žengti į kitas Europos rinkas 2027 metais.

  • Kopenhagos „PropTech“ startuolis „Cortas“ pritraukė 1,47 mln. eurų: žada keisti turto valdymą

    Kopenhagos „PropTech“ startuolis „Cortas“ pritraukė 1,47 mln. eurų: žada keisti turto valdymą

    Kopenhagoje įsikūręs „PropTech“ startuolis „Cortas“ pritraukė 1,47 mln. eurų išankstinėje (pre-seed) investicijų stadijoje. Investicijų raundui vadovavo PSV Tech, taip pat prisidėjo JRNY Capital ir grupė patyrusių technologijų verslininkų.

    „Cortas“ kuria veiklos modelį, kuriame nekilnojamojo turto administravimas ir jį palaikanti programinė įranga vystomi vienoje organizacijoje. Bendrovė teigia, kad rinkoje šios funkcijos dažnai būna atskirtos, todėl procesai išlieka fragmentuoti, o duomenys išsibarsto per skirtingas sistemas.

    Kas yra „Cortas“ ir ką siūlo

    Startuolį įkūrė Christianas Pindas Schmidtas ir Frederikas Buchardtas, anksčiau dirbę „Thylander Group“ – vienoje didesnių Danijos nekilnojamojo turto investuotojų. Pasak įkūrėjų, būtent darbas investuotojo pusėje leido iš arti pamatyti, kiek daug laiko ir kaštų suvalgo pasikartojančios administracinės užduotys.

    „Cortas“ tikslas – sujungti paslaugą ir technologijas taip, kad komanda ne tik kurtų įrankius, bet ir jais kasdien valdytų klientų turtą. Tokia schema, bendrovės teigimu, turėtų pagerinti patirtį tiek savininkams, tiek nuomininkams, nes sprendimai testuojami realiomis darbo sąlygomis.

    „„Cortas“ nebus vienintelė įmonė, bandanti iš naujo apgalvoti turto valdymą. Mums svarbiausia, kad tikime šios komandos potencialu: jie derina didelį veržlumą ir gebėjimą įgyvendinti planus su patirtimi investuotojo pusėje“, – sakė PSV Tech investicijų vadovas Christianas Dalsgaardas.

    DI – įrankis, o ne tikslas

    Nors „Cortas“ save vadina DI gimtu (angl. AI-native) startuoliu, įkūrėjai pabrėžia, kad DI nėra savitikslis. Jų teigimu, technologija turi būti diegiama tik ten, kur sukuria aiškią vertę klientui: sutrumpina procesus, sumažina klaidų tikimybę, pagreitina atsakymus nuomininkams ar pagerina finansinių ir techninių duomenų valdymą.

    „DI nėra strategija savaime. Tai įdomi technologija, nes leidžia nuo nulio perkurti turto valdymo verslo modelį. Tačiau, kaip ir bet kuri kita technologija, DI turi užsitarnauti vietą kurdamas realią vertę mūsų klientams“, – sakė „Cortas“ vadovas Christianas Pindas Schmidtas.

    Bendrovės operacijų vadovas Frederikas Buchardtas akcentuoja, kad prioritetas bus paslauga, o ne vien technologinis „blizgesys“. Jo teigimu, vienais atvejais DI bus tinkamiausias sprendimas, kitais – paprastesnė automatizacija, aiškesni procesai ar žmonių kompetencija.

    Rinkos planai Danijoje ir konkurencija

    „Cortas“ startuoja Danijoje ir šią rinką įvardija kaip pirmąjį etapą, kuriame tikisi įrodyti modelio veiksmingumą. Bendrovė vertina, kad Danijos nekilnojamojo turto administravimo rinka per metus siekia maždaug 270–400 mln. eurų, o reikšmingą jos dalį kontroliuoja seniai įsitvirtinę žaidėjai.

    Globaliu mastu turto valdymo rinka skaičiuojama šimtais milijardų eurų, tačiau ji išlieka nevienalytė: skirtingi regionai remiasi skirtingomis taisyklėmis, standartais ir IT sprendimais. Dėl to „Cortas“ tikisi išsiskirti ne vien programine įranga, bet ir paslaugos kokybe bei gebėjimu greičiau prisitaikyti prie didelių investuotojų poreikių.

    Startuolis praneša, kad nuo birželio jau sukūrė naują veiklos modelį, vystė platformą ir pasirašė pirmuosius klientus tarp nekilnojamojo turto investuotojų. Gautą 1,47 mln. eurų finansavimą bendrovė planuoja skirti produkto plėtrai, komandos didinimui ir pozicionavimui kaip realiai alternatyvai Danijos rinkos lyderiams.

  • Stokholmo „Vessla“ pritraukė 2,94 mln. eurų: DI agentai žada palengvinti nekilnojamojo turto valdymą

    Stokholmo „Vessla“ pritraukė 2,94 mln. eurų: DI agentai žada palengvinti nekilnojamojo turto valdymą

    Stokholme įsikūręs startuolis „Vessla“ po darbo „tylos režimu“ viešai pristatė savo veiklą ir pranešė užsitikrinęs 2,94 mln. eurų išankstinį finansavimą. Bendrovė kuria nekilnojamojo turto valdymui skirtą sistemą, kurioje DI agentai automatizuoja pasikartojančias užduotis ir padeda sujungti išsibarsčiusią informaciją.

    Finansavimo etapui vadovavo fondas Seedcamp, prisijungė Inception Fund, Tiny VC, taip pat keli technologijų sektoriaus vadovai ir verslo angelai. Investuotojai pabrėžė, kad nekilnojamojo turto administravime susikerta rutininių darbų gausa ir išimtys, kuriose būtinas žmogaus sprendimas, todėl automatizacija turi veikti patikimai, o ne tik demonstracijoje.

    „Nekilnojamojo turto operacijos apima pasikartojantį darbą, bet kartu ir sudėtingus procesus bei išimtis, kurioms reikia sprendimo. „Vessla“ kuria sprendimą abiem atvejams“, – sakė Seedcamp partneris Felixas Martinezas.

    „Vessla“ taikosi į vieną didžiausių pastatų administravimo skausmų: duomenys ir procesai dažnai išskaidyti per kelias sistemas, o sujungimas paliekamas žmonėms. Įprastas techninės priežiūros prašymas gali reikšti turto dokumentų tikrinimą, rangovo paiešką, užduoties sukūrimą, darbų eigos atnaujinimą ir sąskaitos suderinimą, kai kiekvienas žingsnis vyksta vis kitoje platformoje.

    Startuolio idėja yra DI agentus „uždėti“ ant jau naudojamų sistemų ir suteikti jiems kontekstą bei veikimo taisykles, kad jie galėtų atlikti užduotis nuosekliai. Tuo pat metu sprendimai, kuriems reikia atsakomybės ir vertinimo, paliekami turto valdytojams, taip išlaikant žmogaus kontrolę rizikingiausiose situacijose.

    Be agentų sluoksnio, įmonė vysto platesnę operacinę sistemą, skirtą visam nekilnojamojo turto portfeliui. Ji turėtų apjungti nuomą, pastatų eksploatavimą ir investicijų planavimą, o agentai, bendrovės teigimu, galėtų padėti identifikuoti nuomos pajamų augimo galimybes, mažinti sąnaudas ir koordinuoti darbus tarp skirtingų objektų.

    „Manome, kad dirbtinis intelektas iš esmės pakeis, kaip veikia nekilnojamojo turto bendrovės: nuo priežiūros ir kaštų iki nuomos ir pajamų. Sudėtingiausia dalis yra tai patikimai įgyvendinti masteliu, naudojant jau egzistuojančias sistemas ir procesus“, – sakė „Vessla“ vadovas Ormanas Gazvini.

    „Vessla“ vadovų komanda akcentuoja patirtį diegiant autonomines sistemas įmonių aplinkoje, kur svarbus patikimumas, vertinimas ir aiškios ribos. Technologijų vadovas Kasperis Janehagas anksčiau dirbo su kosmoso pramonės projektais, o vėliau prisidėjo prie didelio masto DI transformacijų, orientuotų į praktinį pritaikymą versle.

    Bendrovė jau dirba su dalimi didžiausių komercinio ir gyvenamojo nekilnojamojo turto savininkų bei operatorių Šiaurės šalyse. Nors detalių, kam tiksliai bus skiriamos lėšos, įmonė neįvardijo, tokio etapo finansavimas paprastai naudojamas produkto diegimams plėsti, integracijoms gilinti ir komandai auginti.

  • „Vessla“ pritraukė 3 mln. eurų: DI agentai žada automatizuoti nekilnojamojo turto valdymą

    „Vessla“ pritraukė 3 mln. eurų: DI agentai žada automatizuoti nekilnojamojo turto valdymą

    Stokholme įsikūręs startuolis „Vessla“ baigė slaptą kūrimo etapą ir pritraukė apie 3 mln. eurų išankstinę investiciją. Finansavimo etapui vadovavo „Seedcamp“, prisijungė ir kiti fondai bei privatūs investuotojai, o ratas buvo reikšmingai perviršytas.

    Bendrovė įkurta 2026 metais ir kuria platformą, kuri su DI agentais automatizuoja nekilnojamojo turto savininkų bei administratorių kasdienes užduotis. „Vessla“ teigia jau dirbanti su dalimi didžiausių Šiaurės šalių nekilnojamojo turto valdytojų ir operatorių.

    Praktikoje pastatų ir patalpų valdymas dažnai reiškia nuolatinį derinimą tarp nuomininkų, administratorių, rangovų ir finansų komandų. Informacija neretai perkeliama rankiniu būdu tarp skirtingų sistemų, o net paprastas gedimo pranešimas gali virsti grandine: dokumentų patikra, sutarties sąlygų įvertinimas, rangovo parinkimas, sąskaitos suderinimas ir komunikacija su nuomininku.

    „Vessla“ tikslas – sukurti bendrą DI sluoksnį, kuris prisijungtų prie jau naudojamų verslo sistemų ir sujungtų procesus į vieną vykdomą eigą. DI agentai turėtų gebėti surasti reikiamą informaciją, pritaikyti organizacijos taisykles ir inicijuoti veiksmus susietose programose, o darbuotojams palikti kontrolę ir galutinį sprendimą ten, kur būtinas žmogaus vertinimas.

    „Tikime, kad DI iš esmės pakeis, kaip dirba nekilnojamojo turto įmonės – nuo priežiūros ir sąnaudų iki nuomos sutarčių ir pajamų. Sunkiausia yra pritaikyti tai mastu, įsiliejant į sistemas ir procesus, kuriais jos jau remiasi. Būtent tai ir kuriame. Kai DI perima daugiau vykdymo, žmonių sprendimas, ryšiai ir atsakomybė tampa dar svarbesni“, – sakė „Vessla“ vadovas Orman Gazvini.

    Bendrovės technologijų vadovas Kasper Janehag pabrėžė, kad DI diegimas sudėtingose verslo aplinkose priklauso nuo gilių integracijų, prieigos prie aktualių duomenų ir griežto rezultatų vertinimo. Jis taip pat akcentavo aiškias ribas, ką DI agentai gali daryti vykdydami operacines užduotis dideliuose objektų portfeliuose.

    „Vessla“ planuoja toliau plėtoti vadinamąją agentinę operacinę sistemą, kuri ilgainiui sujungtų nuomą, pastatų eksploataciją ir investicijų planavimą visame portfelyje. Ilgesnis tikslas – kad DI agentai ne tik vykdytų užduotis, bet ir padėtų identifikuoti pajamų didinimo bei sąnaudų mažinimo galimybes, gerinant veiklos efektyvumą ir turto vertės ilgalaikę grąžą.

  • Svarbus balsavimas daugiabučiuose Vilniuje: paaiškėjo, kaip suskaičiuoti savininkų balsai

    Vilniuje paskelbti kelių daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolai. Dokumentai susiję su adresais V. Sirokomlės g. 19 ir Kazliškių g. 19, taip pat nurodyti šių pastatų unikalūs numeriai.

    Balsavimo raštu protokolai fiksuoja, kiek savininkų dalyvavo sprendžiant bendrojo naudojimo klausimus ir kaip pasiskirstė balsai. Tokie protokolai paprastai rengiami, kai sprendimai priimami ne susirinkime, o renkant balsus nustatytą laikotarpį.

    Praktikoje daugiausia ginčų kyla dėl to, ar visi savininkai buvo tinkamai informuoti, ar balsai suskaičiuoti pagal teisės aktų reikalavimus, ir ar teisingai nustatyta, kokia turto dalis suteikia balsavimo teisę. Dėl to protokoluose itin svarbu aiškiai nurodyti balsavimo organizatorių, laikotarpį, darbotvarkę ir balsų skaičiavimo metodiką.

    Balsavimo raštu mechanizmas dažniausiai taikomas sprendžiant klausimus, susijusius su bendrojo naudojimo objektais, namo administravimu, kaupiamosiomis lėšomis, remonto ar atnaujinimo darbais. Tokiais atvejais sprendimų teisėtumas priklauso nuo to, ar laikytasi kvorumo ir balsų daugumos reikalavimų, kurie skiriasi pagal sprendimo pobūdį.

    Savininkams, norintiems įsitikinti sprendimų skaidrumu, rekomenduojama susipažinti su pilna protokolo versija ir priedais, jei jie pateikiami, įvertinti, ar jų balsas įtrauktas teisingai, ir ar nėra akivaizdžių neatitikimų. Kilus abejonių, paprastai kreipiamasi į namo administratorių, bendrijos valdymo organus arba, jei ginčas neišsprendžiamas, į institucijas ar teismą teisės aktų nustatyta tvarka.