CP v2

Tag: Nemunas

  • Potvynio pasirengimas Pagėgiuose: suderintos evakuacijos vietos ir aplankyti rizikos zonų gyventojai

    Potvynio pasirengimas Pagėgiuose: suderintos evakuacijos vietos ir aplankyti rizikos zonų gyventojai

    Pagėgių savivaldybėje sušauktas Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdis, kuriame aptarta Nemuno vandens lygio dinamika ir įvertintos teritorijos, kuriose potvynio rizika išlieka didžiausia. Savivaldybė teigia, kad dalis praktinių pasirengimo darbų atlikta iš anksto, kad prireikus būtų galima greitai pereiti prie reagavimo.

    Posėdyje suderintos laikino apgyvendinimo ir gyventojų priėmimo vietos, kurios būtų aktyvuojamos evakuacijos atveju. Taip pat peržiūrėta informavimo schema, kad perspėjimai pasiektų žmones laiku, o sprendimai dėl pagalbos ir logistikos būtų priimami vienoje koordinavimo grandyje.

    Pagėgių savivaldybė nurodo, kad seniūnai kartu su parengties pareigūne ir Pagėgių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovais aplankė potvynio rizikos teritorijose gyvenančius žmones. Gyventojams priminta, kokių veiksmų imtis kylant vandeniui, kaip pasiruošti trumpalaikiam išvykimui ir kokia tvarka būtų organizuojama evakuacija.

    Į pagalbą įtrauktos tarnybos

    Operacinių galimybių pristatyme dalyvavo ir kitos institucijos, kurios ekstremalios situacijos metu užtikrina viešąją tvarką, kontrolę bei pagalbą vietoje. Savivaldybės teigimu, reagavimo planavime dalyvauja Valstybinės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių pasienio rinktinė, Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų batalionas.

    Į pasirengimo darbus įtraukti ir komunalinių paslaugų bei sveikatos priežiūros atstovai, kad potvynio metu būtų užtikrintas svarbiausių paslaugų tęstinumas. Posėdyje dalyvavo Pagėgių, Stoniškių, Lumpėnų ir Vilkyškių seniūnijų vadovai, taip pat „Pagėgių komunalinis ūkis“ ir Pagėgių PSPC.

    Ką svarbu žinoti gyventojams

    Hidrologinė situacija Nemuno baseine gali kisti greitai, todėl savivaldybė pabrėžia nuolatinės stebėsenos ir ankstyvo pasirengimo svarbą. Didžiausia rizika paprastai kyla žemumose ir teritorijose prie vandens telkinių, kur vanduo gali apsemti sodybas, vietinės reikšmės kelius ir privažiavimus.

    Gyventojams rekomenduojama iš anksto susiplanuoti, kaip būtų pasirūpinta vaikais, vyresnio amžiaus žmonėmis ir augintiniais, jei tektų laikinai palikti namus. Taip pat verta pasiruošti būtiniausių daiktų krepšį, įkrautus ryšio įrenginius, dokumentus ir vaistus, o apie galimą pavojų kaimynystėje informuoti tuos, kurie gali negauti pranešimų.

    Po posėdžio savivaldybė pristatė atliktus darbus Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vadovybei, aptardama tolesnį pasirengimo tempą ir veiksmų koordinavimą. Pagėgių savivaldybė teigia ir toliau stebėsianti vandens lygio pokyčius bei apie sprendimus ir rekomendacijas gyventojus informuosianti atskirai.

  • Pagėgiuose ruošiamasi potvyniams: pareigūnai aplankė rizikos kaimus ir priminė 5 žingsnių planą

    Pagėgiuose ruošiamasi potvyniams: pareigūnai aplankė rizikos kaimus ir priminė 5 žingsnių planą

    Pagėgių savivaldybėje stiprinamas pasirengimas galimiems potvyniams: administracijos patarėja ir parengties pareigūnė Jūratė Mažutienė kartu su Pagėgių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininku Alvydu Mikašausku bei Stoniškių seniūnijos seniūne Dalia Alkimavičiene vyko į potvynių rizikos teritorijas.

    Vizito metu aplankyti Plaškių ir Šunelių kaimų gyventojai, taip pat Krakeniškių kaimas, esantis teritorijoje, kuri potvynio metu gali būti užliejama. Pareigūnai su gyventojais aptarė, kaip realiai pasiruošti situacijai, kai pakilęs vanduo apriboja susisiekimą ir sutrikdo įprastas paslaugas.

    Didžiausias dėmesys skirtas būtiniausioms atsargoms: gyventojams priminta pasirūpinti geriamojo vandens ir ilgiau negendančio maisto rezervu, svarbiausiais vaistais, pirmosios pagalbos priemonėmis. Taip pat rekomenduota turėti alternatyvių apšvietimo šaltinių, atsarginių baterijų ir iš anksto įkrautus telefonus bei išorines baterijas, kad būtų galima palaikyti ryšį.

    Pažeidžiamiems asmenims, kuriems potvynio metu sudėtingiausia užtikrinti saugumą ir būtiną priežiūrą, rekomenduota iš anksto persikelti į saugesnes vietas. Gyventojams priminta, kad prireikus gali būti organizuojamas laikinas apgyvendinimas, o apie planuojamą išvykimą prašoma informuoti seniūniją.

    Susitikimuose pristatyta ir 5 žingsnių civilinės saugos programa, skirta aiškiai susiplanuoti veiksmus prieš ekstremalią situaciją ir jos metu. Kartu akcentuota gaisrų prevencijos svarba: gyventojams įteikti dūmų detektoriai ir informaciniai lankstinukai, kaip elgtis potvynio laikotarpiu, kai padidėja rizika dėl šildymo įrenginių, drėgmės ir elektros instaliacijos pažeidimų.

    Specialistai primena, kad potvynio grėsmė dažniausiai didėja staigiai kintant hidrologinėms sąlygoms, todėl svarbu nuolat sekti oficialius perspėjimus ir vietos institucijų informaciją. Praktika rodo, kad iš anksto parengtas veiksmų planas ir elementarios atsargos padeda išvengti didžiausio streso bei užtikrina saugumą pirmosiomis kritinėmis valandomis.

    Gyventojams taip pat priminta naudotis civilinės saugos informacija ir patikrintais patarimais, kurie padeda pasiruošti galimiems gamtiniams pavojams. Savivaldybė ragina nelaukti paskutinės minutės ir pasirengimą vertinti kaip kasmetinę rutiną, ypač gyvenantiems šalia upių ar žemesnėse vietovėse.

  • Aplinkosauginės dienos Visagine: spektaklis ir filmai priminė, kaip mažais žingsniais saugoma Žemė

    Aplinkosauginės dienos Visagine: spektaklis ir filmai priminė, kaip mažais žingsniais saugoma Žemė

    2026 metų gegužės 5–8 dienomis Visagine surengtos aplinkosauginės dienos sutelkė vaikus, jaunimą ir pedagogus į praktinį pokalbį apie tai, kaip kasdieniai įpročiai virsta realiais pokyčiais. Renginių ašis buvo paprasta ir aiški: atsakingas elgesys su atliekomis, vandens ir gamtos išteklių tausojimas prasideda nuo šeimos, mokyklos ir bendruomenės.

    Didžiausio mažųjų dėmesio sulaukė edukacinis spektaklis Peliuko Švariuko atostogos, skirtas ikimokyklinukams ir pirmokams. Į renginį susirinko 247 vaikai su auklėtojomis ir mokytojomis iš lopšelių-darželių Gintarėlis, Ąžuoliukas, Auksinis gaidelis, Auksinis raktelis bei mokyklų Gerosios Vilties progimnazijos, Draugystės progimnazijos ir Verdenės gimnazijos.

    Per teatrą ir žaidybinę situaciją vaikai mokėsi, kodėl šiukšlinimas nėra tik estetikos klausimas, kaip rūšiuoti atliekas ir kuo skiriasi skirtingos pakuočių bei mišrių atliekų srautų taisyklės. Tokia forma ypač veiksminga, nes tvarumo žinutė perduodama ne moralizuojant, o per aiškius veikėjų sprendimus ir pasekmes, kurias vaikai lengvai atpažįsta kasdienybėje.

    Renginiuose organizatoriai priminė ir platesnį kontekstą: kuo daugiau atliekų išrūšiuojama, tuo mažiau jų patenka į sąvartynus, o daugiau žaliavų grįžta į gamybą. Šis principas siejasi su žiedinės ekonomikos kryptimi, kuri vis dažniau akcentuojama ir Europos mastu, mažinant ne tik taršą, bet ir priklausomybę nuo pirminių išteklių.

    Programa buvo skirta ir vyresniems moksleiviams. 2026 metų gegužės 5 dieną parodytas filmas Antropocenas: žmogaus epocha (N-7) pakvietė pažvelgti į žmogaus veiklos mastą ir jo paliekamą pėdsaką, o po peržiūros natūraliai kilo klausimai apie vartojimo įpročius ir atsakomybę už bendrą aplinką.

    2026 metų gegužės 8 dieną žiūrovai išvydo filmą Upė su Nemunas 2.0 (N-7), priminusį, kad upės yra ne tik kraštovaizdžio dalis, bet ir gyvybinė ekosistemų arterija. Vandens tema šiandien ypač aktuali dėl klimato kaitos nulemtų sausrų ir ekstremalių kritulių, kurie vis dažniau daro įtaką ir Baltijos regiono hidrologijai.

    Filmų peržiūrose dalyvavo apie 40 moksleivių iš Verdenės gimnazijos ir Gerosios Vilties progimnazijos. Po renginių dalyviai taip pat buvo pradžiuginti simbolinėmis dovanomis, kurios tapo priminimu, kad tvarūs sprendimai gali būti ir paprasti, ir kasdien įgyvendinami.

    Visagine vykusios aplinkosauginės dienos parodė, kad bendruomeniškos iniciatyvos padeda tvarumo temas paversti ne abstrakčiomis sąvokomis, o konkrečiais veiksmais. Kai vaikai apie rūšiavimą, švarą ir gamtos apsaugą mokosi per patirtį, didėja tikimybė, kad šie įpročiai išliks ir už mokyklos ribų.

  • Kaunas per dešimtmetį pasikeitė neatpažįstamai: kas iš tiesų stumia miestą į priekį

    Kaunas per dešimtmetį pasikeitė neatpažįstamai: kas iš tiesų stumia miestą į priekį

    Kaunas per pastarąjį dešimtmetį išgyveno ryškų virsmą: miestas investavo į gatves, viešąsias erdves, švietimą ir kultūros infrastruktūrą, o pokyčius vis dažniau mini ir kauniečiai, ir atvykstantys svečiai. Savivaldybė akcentuoja, kad tikslas buvo ne kosmetinis atnaujinimas, o patogesnis kasdienis judėjimas, daugiau paslaugų ir aiški miesto kryptis.

    Pokyčių foną sustiprino ir tarptautinis pripažinimas: 2023 metais Kauno modernizmo architektūra įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Tai tapo ne tik simboliniu įvertinimu, bet ir papildomu įsipareigojimu saugoti bendrą miesto audinį, o ne pavienius pastatus.

    Miesto jungtys ir upių pakrantės

    Didelė dalis investicijų pastaraisiais metais nukreipta į susisiekimą: rekonstruotos pagrindinės gatvės, plėsti pėsčiųjų ir dviračių takai, planuojamos naujos jungtys per upes ir magistralinius ruožus. Miesto vadovai pabrėžia, kad prioritetas teikiamas sprendimams, kuriuose telpa skirtingos eismo rūšys, o ne vien automobiliai.

    Lygiagrečiai siekiama grąžinti miestą prie vandens: Nemuno ir Neries pakrantės vertinamos kaip didelis neišnaudotas potencialas, kurį galima paversti traukos vieta poilsiui, smulkiajam verslui ir renginiams. Urbanistų požiūriu tai atitinka pastarųjų metų Europos miestų tendenciją atsigręžti į pakrantes ir kurti gyvą viešąją infrastruktūrą.

    Konversijos ir nauji objektai

    Vienas ryškiausių Kauno pokyčių bruožų yra senų pramoninių teritorijų konversija, ypač kairiajame Nemuno krante. Tokiose teritorijose planuojami mišrūs kvartalai, kur vienoje vietoje dera būstas, biurai, paslaugos ir žaliosios zonos, taip mažinant poreikį kasdien važiuoti per visą miestą.

    Šalia konversijų vystomi ir nauji kultūros bei laisvalaikio objektai, kurie, savivaldybės vertinimu, turi papildyti miesto pasiūlą ne tik vietiniams, bet ir turizmui. Tokie projektai paprastai vertinami ir kaip ekonomikos katalizatorius, nes didina srautą į miesto centrą, ilgina svečių buvimo laiką ir skatina paslaugų sektorių.

    Švietimas, kultūra ir miesto tapatybė

    Kaunas pastaraisiais metais daug dėmesio skyrė švietimo infrastruktūrai: renovuotos ugdymo įstaigos, investuota į aplinką ir ugdymo sąlygas. Miestas taip pat vystė papildomo ugdymo iniciatyvas, kurios orientuotos į gabių vaikų programas ir scenos menų ugdymą, taip plečiant mokinių galimybes už klasės ribų.

    Kultūros srityje Kaunas stiprino renginių ekosistemą ir viešųjų erdvių gyvybingumą, o miesto modernizmo paveldas tapo atpažįstamu identiteto ženklu. UNESCO statusas šį identitetą įtvirtino tarptautiniame kontekste ir kartu paskatino dar atidesnį balansą tarp naujų statybų ir paveldo apsaugos.

    „Kaunas sparčiai keičiasi, ir tai mato ne tik kauniečiai, bet ir į jį atvykstantys užsieniečiai“, – sakė Mantas Kalnietis.

    „UNESCO statusas saugo ne vieną ar kelis pastatus, bet bendrą miesto vaizdą: gatves, kvartalus, žaliąsias erdves“, – teigė Visvaldas Matijošaitis.

    Šiandien Kauno pokyčiai vis dažniau vertinami ne kaip pavieniai projektai, o kaip kryptingas modelis: infrastruktūros atnaujinimas derinamas su paveldo tvarkyba, konversijomis ir kultūros pasiūlos plėtra. Būtent nuoseklumas ir aiškiai komunikuojami prioritetai yra tai, kas miestą daro patrauklų ne tik gyventi, bet ir investuoti.

  • Kaune kyla M. K. Čiurlionio koncertų centras: kas jau padaryta ir kokie darbai laukia toliau

    Kaune kyla M. K. Čiurlionio koncertų centras: kas jau padaryta ir kokie darbai laukia toliau

    Kairiajame Nemuno krante Kaune įsibėgėja M. K. Čiurlionio koncertų centro statyba. Statybvietėje vyksta požeminės dalies darbai, formuojami pamatai ir ruošiama teritorija tolesniems etapams, kad projektas galėtų judėti į antžeminės konstrukcijos stadiją.

    Kauno savivaldybė skelbia, kad darbai vykdomi laikantis suplanuoto tempo, o prioritetas teikiamas kokybei ir saugai. Pasak miesto vadovų, objektas turėtų tapti svarbia kultūros infrastruktūros dalimi ir papildyti Nemuno pakrančių plėtros projektus.

    „Kaunas pastaraisiais metais nuosekliai įgyvendina nacionalinės reikšmės projektus, o naujasis koncertų centras sustiprins miesto kultūrinį prestižą ir trauką“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Statybos pradėtos nuo požeminės infrastruktūros: numatyti du požeminiai aukštai, kuriuose bus įrengtas automobilių parkavimas ir techninės patalpos. Rangovai praneša, kad jau atlikta didelė dalis polių įrengimo ir tęsiami požeminių sienų betonavimo darbai.

    Lygiagrečiai vykdomi inžinerinių tinklų prijungimo darbai, kad objektas turėtų reikiamą vandentiekio ir nuotekų infrastruktūrą. Artimiausiu metu planuojama pastato viduje pasiekti projektinį gylį ir pradėti požeminio aukšto grindų įrengimą.

    Projektuojamas pastatas numatomas A++ energinio naudingumo klasės, apie 25 metrų aukščio ir beveik 23 000 kvadratinių metrų bendro ploto. Stiklu gaubta architektūra orientuota į Nemuno panoramas, o sprendiniai turėtų derėti su krantinės reljefu ir aplinkine urbanistine aplinka.

    Viduje suplanuotos dvi salės: pagrindinė salė turėtų talpinti apie 1 500 žiūrovų ir būti pritaikyta klasikinės muzikos renginiams, o antroji daugiafunkcė erdvė numatyta maždaug 700 vietų, su galimybe keisti akustines savybes skirtingiems renginiams.

    Koncertų centro architektūrinio konkurso nugalėtojų komandą sudaro „Paleko archstudija“ ir įmonių grupė „Be Live“, o inžinerinius sprendinius rengia bendrovė „Baltic Engineers“. Savivaldybės teigimu, koncepcijoje akcentuojamas skaidrus banguotas fasadas, turintis atkartoti vandens atspindžių dinamiką.

    Susisiekimo patogumui greta numatomi ir kiti projektai: tarp Nemuno salos ir Žemosios Fredos statomas pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas, taip pat tęsiami H. ir O. Minkovskių gatvės tvarkymo darbai. Tikimasi, kad šie sprendimai leis naująjį objektą patogiai pasiekti tiek pėsčiomis, tiek dviračiu, tiek automobiliu.

  • Birštono kurortui – 180 metų: pristatytas naujas vizualinis identitetas, atspindintis Nemuną ir šaltinius

    Birštonas 2026 metais mini 180 metų kurorto istoriją, kuri tradiciškai siejama su 1846 metais, kai iš čia išvyko pirmoji pasveikusi ligonė. Šiai sukakčiai Birštono turizmo informacijos centras pristatė jubiliejui skirtą vizualinį identitetą, kurio tema – Birštono kurortui 180.

    Naujajame vizuale akcentuojami Nemuno vingiai, mineralinio vandens šaltiniai ir kurortą supanti gamta. Spalvų paletėje dominuoja žalia, mėlyna ir vandens atspalviai, taip pat šiltesni tonai, siejami su saulėlydžiais ir poilsio nuotaika.

    Koncepcijos autoriai pabrėžia, kad spalvų gausa simbolizuoja Birštono virsmą per 1846–2026 metų laikotarpį ir kurorto atsinaujinimą. Kartu išlaikoma mintis apie autentiškumą: Birštonas pristatomas kaip ramybės, harmonijos ir sveikatinimo kryptį išlaikantis kurortas.

    Pasak Birštono turizmo informacijos centro direktorės Rūtos Kapačinskaitės, naujasis identitetas tampa svarbia komunikacijos priemone, padedančia vieningai pristatyti kurortą skirtinguose formatuose ir rinkose.

    „Nemuno upės vingiai, mineralinio vandens šaltiniai, dangaus mėlynumas ir saulėtos dienos kuria veržlaus, jaunatviško, pokyčiams atviro kurorto įvaizdį, tačiau kartu nepamirštame ištakų – tai gamtos, ramybės ir harmonijos kurortas“, – sakė Rūta Kapačinskaitė.

    Jubiliejinis vizualinis identitetas visus metus bus naudojamas renginiuose, parodose ir reprezentacijoje, pristatant Birštoną Lietuvoje bei užsienyje. Taip pat planuojama, kad turizmo informacijos centre atsiras suvenyrų su 180-mečio simbolika.

    Tokie atnaujinti miestų ir kurortų vizualiniai sprendimai pastaraisiais metais vis dažniau pasitelkiami ne tik estetikai, bet ir aiškesniam identitetui sukurti: vieningas dizainas padeda atpažįstamumui, o turistams bei partneriams leidžia greičiau suprasti vietovės išskirtinumą. Birštono atveju pagrindinis akcentas išlaikomas ties gamtos ir mineralinio vandens ištekliais, kurie istorijoje ir šiandien išlieka svarbiausiu traukos veiksniu.