CP v2

Tag: Nemunas

  • Kaunas ant rekordų slenksčio: 6 500 tonų Santakos tilto perdanga pagaliau sujungė krantus

    Kaune statomas Santakos tiltas pasiekė vieną svarbiausių projekto etapų: maždaug 6 500 tonų sverianti plieninė perdanga galutinai sujungė abu Nemuno krantus. Šis darbas laikomas kertiniu, nes nuo jo priklauso sklandus tilto sujungimas su kitais mazgais ir tolesni apdailos bei saugos sprendiniai.

    Kauno miesto savivaldybė skelbia, kad perdanga sujungs tunelį su viaduku ir kitapus įrengtą jungiamąjį kelią žiedinės sankryžos link Brastos gatvės pusėje. Rangovai pagrindinius darbus planuoja užbaigti ir eismą atverti iki metų pabaigos, jei neatsiras nenumatytų technologinių ar tiekimo trikdžių.

    Kauno meras Visvaldas Matijošaitis akcentuoja, kad pastaraisiais metais mieste matomas ryškus tiltų ir susisiekimo infrastruktūros projektų pagyvėjimas. Savivaldybės teigimu, tokie projektai skirti mažinti spūstis, trumpinti kelionių laiką ir gerinti ryšius tarp skirtingų miesto dalių, ypač piko valandomis.

    „Pastarieji metai Kaune išsiskiria tiltų statybomis. Tai – investicija į miesto ateitį ir kasdienį kauniečių gyvenimą“, – sakė Visvaldas Matijošaitis.

    Skelbiama, kad plieninės perdangos suvirinimas ir jos užstūmimas ant atramų truko apie dvejus metus. Prie darbų prisidėjo apie 100 darbuotojų, o techninę kokybę ir darbų tikslumą užtikrino inžinierių komanda, nes tokio masto konstrukcijoms būtina ypač griežta suvirinimo, geometrijos ir apkrovų kontrolė.

    Šiuo metu statybvietėje dar laukia tilto prieigų atraminių sienų betonavimas, saugumo priemonių įrengimas, inžinerinių sistemų montavimas bei architektūrinių elementų tvirtinimas. Tik užbaigus šiuos darbus galima pereiti prie galutinio eismo organizavimo ir testavimo etapų, įskaitant dangų, atitvarų ir ženklinimo sprendinius.

    Projektas numato, kad Santakos tiltas bus 417 metrų ilgio ir turės keturias eismo juostas, taip pat pėsčiųjų ir dviračių takus. Savivaldybė pabrėžia, kad tai svarbu ne tik automobilių srautams, bet ir saugesniam judėjimui tarp Nemuno pakrančių, ypač šiltuoju sezonu, kai pėsčiųjų ir dviratininkų srautas išauga.

    Pagal numatytą schemą, abipus Nemuno krantų tiltą sujungs dvi sankryžos: Brastos gatvės pusėje planuojama dviejų eismo juostų žiedinė sankryža, o Užnemunės gatvės pusėje nepertraukiamą eismą turėtų užtikrinti tunelis ir viadukas. Tikimasi, kad toks mazgų išdėstymas padės tolygiau paskirstyti transporto srautus ir sumažins konfliktinių taškų skaičių sankryžose.

    Atidarius Santakos tiltą, dar numatyta užbaigti ir dvi jungtis pėstiesiems bei dviratininkams. Viena jų projektuojama tarp Nemuno salos ir Žemosios Fredos, kita turėtų sujungti Senamiesčio pusę su Brastos gatvės prieigomis, kad judėjimas pakrantėmis būtų patogesnis ir vientisesnis.

  • Pirmieji 2026 metų maudyklų tyrimai: Prienų krašto tvenkinių ir Nemuno vanduo atitinka normas

    Paskelbti pirmieji 2026 metų maudymosi sezono vandens kokybės tyrimų rezultatai Prienų rajone. Visuomenės sveikatos biuras kartu su Nacionaline visuomenės sveikatos laboratorija įvertino kelių gyventojų pamėgtų maudyklų vandenį ir nurodė, kad jis atitinka higienos normos reikalavimus.

    Mėginiai buvo paimti 2026 metais gegužės 27 dieną Beržyno parko tvenkinyje, Jiezno ežere, Nemuno pakrantėje prie Greimų tilto Prienuose, taip pat Daukšiagirės ir Veiverių tvenkiniuose. Tyrimai apėmė mikrobiologinius rodiklius, kurie svarbiausi vertinant maudyklų saugą.

    Kas tiksliai buvo tiriama?

    Laboratorija vertino žarninių enterokokų ir žarninių lazdelių (Escherichia coli) kiekį. Šie rodikliai naudojami visoje Europos Sąjungoje kaip pagrindinis signalas, ar vanduo nėra užterštas fekaline tarša, kuri didina žarnyno infekcijų riziką.

    Gauti rezultatai rodo, kad nė viename tirtame telkinyje minėtų bakterijų kiekiai neviršijo leistinų ribų. Tai reiškia, kad pagal šiuos parametrus vanduo laikomas tinkamu maudytis ir nekeliančiu papildomos rizikos žmonių sveikatai.

    Rodikliai: nuo Beržyno iki Veiverių

    Beržyno parko tvenkinyje fiksuota 79 KSV 100 ml žarninių enterokokų (kai norma yra 100 KSV 100 ml) ir 260 KSV 100 ml Escherichia coli (kai norma yra 1 000 KSV 100 ml). Jiezno ežere enterokokų kiekis buvo mažesnis nei 1 KSV 100 ml, o Escherichia coli nustatyta 2 KSV 100 ml.

    Nemuno pakrantėje prie Greimų tilto užfiksuota 39 KSV 100 ml žarninių enterokokų ir 3,1 KSV 100 ml Escherichia coli. Daukšiagirės tvenkinyje nustatyta 3 KSV 100 ml enterokokų ir 2 KSV 100 ml Escherichia coli, o Veiverių tvenkinyje enterokokų kiekis buvo mažesnis nei 9 KSV 100 ml, Escherichia coli siekė 380 KSV 100 ml.

    Kada bus kiti patikrinimai?

    Tyrimų periodiškumas skirsis pagal konkrečią maudyklą: dalyje telkinių vanduo bus tikrinamas kas dvi savaites, dalyje – kas keturias. Daukšiagirės ir Veiverių tvenkiniuose kiti mėginiai numatyti 2026 metais birželio 25 dieną.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad vandens kokybė gali greitai kisti, ypač po smarkių liūčių ar užsitęsus karščiams. Tokiu metu į telkinius dažniau nuplaunama tarša nuo paviršių, o šiluma spartina bakterijų dauginimąsi.

    Be vandens, buvo tirti ir smėlio mėginiai. Nė vienoje vietoje nerasta helmintų kiaušinėlių, taip pat nefiksuota plūduriuojančių šiukšlių ar kitų matomų teršalų, tokių kaip stiklas, plastikas ar gumos likučiai.

    Visuomenės sveikatos specialistai primena, kad net ir esant geriems tyrimų rezultatams maudantis vertėtų vengti nuryti vandens, o pajutus akių, ausų ar virškinimo sutrikimų simptomus stebėti savijautą. Tvarkos laikymasis pakrantėse ir atsakingas elgesys išlieka vienu svarbiausių veiksnių, padedančių išlaikyti telkinius švarius viso sezono metu.

  • Birštonas imasi darnaus judumo projekto: per Nemuną planuojamas 309 metrų tiltas ir takų jungtys

    Birštono savivaldybė pradeda įgyvendinti projektą „Darnaus judumo infrastruktūros diegimas Birštono mieste“, kurio tikslas – sujungti trūkstamas pėsčiųjų ir dviračių takų atkarpas ir užtikrinti patogų, nenutrūkstamą judėjimą mieste.

    Pasak savivaldybės, pokyčiai svarbūs tiek Birštono gyventojams, tiek kurorto svečiams: tikimasi patogesnių maršrutų tarp miesto dalių, didesnio saugumo ir mažesnio transporto poveikio aplinkai.

    Pagrindinis akcentas – tiltas per Nemuną

    Viena didžiausių projekto dalių – pėsčiųjų ir dviratininkų tilto per Nemuną statyba Birštone. Jis būtų įrengtas tarp A. S. Zenkevičiaus krantinės ir Turistų gatvės.

    Numatoma, kad projektuojamo tilto ilgis sieks apie 309 metrus. Savivaldybė tikisi, kad tiltas taps svarbia jungtimi kasdieniams maršrutams ir turizmui, ypač šiltuoju sezonu, kai kurorte išauga pėsčiųjų ir dviratininkų srautai.

    Numatytos ir naujos takų jungtys

    Projektu taip pat planuojama įrengti dviračių ir pėsčiųjų tako jungtį nuo viaduko per A16 magistralinį kelią iki Lakštingalų tako. Šios jungties ilgis turėtų siekti apie 350 metrų.

    Tokios trūkstamos jungtys, savivaldybių praktikoje, dažnai yra kritinės: jos leidžia išvengti pavojingų atkarpų, kai pėstieji ar dviratininkai priversti dalintis kelkraščiu su automobilių srautu, ir sukuria logiškesnį maršrutų tinklą.

    Kaina ir finansavimas

    Bendra projekto vertė siekia 10 414 653,28 eurų. Iš jų 7 565 129,65 eurų sudaro Europos Sąjungos fondų lėšos, o 2 849 523,63 eurų – Birštono savivaldybės biudžeto lėšos.

    Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą ir prisideda prie Darnaus judumo Birštono mieste plano įgyvendinimo.

    „Šiuo projektu siekiame užtikrinti nepertraukiamą darnaus judumo infrastruktūrą, įrengiant trūkstamas pėsčiųjų ir dviračių takų jungtis“, – teigiama Birštono savivaldybės pranešime.

  • Prienuose prasidėjo krašto šventė: Baltai mėlyna vakarienė sutelkė bendruomenę ir svečius

    Prienuose gegužės 22 dieną startavo Prienų krašto šventė, tradiciškai pradedama bendruomenę telkiančiais renginiais. Vienu ryškiausių pirmosios dienos akcentų tapo Baltai mėlyna vakarienė Nemuno pakrantėje, į kurią susirinko vietos gyventojai, kraštiečiai ir miesto svečiai.

    Šių metų šventėje Prienų rajono savivaldybė sulaukė tarptautinių partnerių delegacijų iš Lenkijos ir Latvijos. Į Prienus atvyko Kentšyno, Liubanio, Tčevo bei Talsų savivaldybių atstovai, kurie, pasak organizatorių, prie renginių prisidėjo ir savo dalyvavimu, ir ryšių stiprinimu.

    Prieš pagrindinius šventės renginius delegacijos dalyvavo pažintinėse išvykose į Trakus ir Kauną, aplankė Trakų pilį ir Pažaislio vienuolyną. Svečiai domėjosi kultūros paveldu, miesto architektūra bei istorijos sąsajomis, kurias atskleidžia tokie objektai kaip Pacų palikimas Lietuvoje.

    Penktadienį svečiai kartu su savivaldybės atstovais lankėsi Prienų socialinių paslaugų centre, taip pat apžiūrėjo „Žiburio“ gimnazijos STEAM laboratorijas ir „Revuonos“ pagrindinės mokyklos stadioną. Tokie vizitai dažnai naudojami pristatyti savivaldybėje įgyvendinamus projektus, dalintis patirtimi ir ieškoti bendrų iniciatyvų švietimo, socialinių paslaugų ar infrastruktūros srityse.

    Vakare Nemuno pakrantėje surengta Baltai mėlyna vakarienė jau yra tapusi viena labiausiai atpažįstamų Prienų krašto šventės tradicijų. Organizatorių teigimu, jos idėja paprasta: vienoje erdvėje sujungti skirtingas kartas, miestiečius ir svečius, o bendrą nuotaiką sustiprina baltos ir mėlynos spalvų akcentai.

    „Gražiausios šventės gimsta bendrystėje“, – sakė Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas.

    Renginyje apsilankė ir kraštietė Seimo narė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė. Meras savo kalboje kvietė gyventojus įsitraukti į visą šventės programą, pabrėždamas aktyvios bendruomenės svarbą ir linkėdamas prasmingų susitikimų.

    Prie šventinės atmosferos prisidėjo ir vandens pramogos: prie pernai atidarytos pontoninės prieplaukos lankytojų laukė laivai, kvietę pasigrožėti Nemuno pakrante plaukiant upe. Organizatorių teigimu, tokios iniciatyvos padeda išnaudoti upės potencialą ir stiprina Prienų, kaip vandens turizmo krypties, patrauklumą.

    Programoje netrūko pasirodymų: šokius dovanojo Prienų kultūros ir laisvalaikio centro bei Prienų Dzūkijos gimnazijos Stakliškių skyriaus mergaičių liaudiškų šokių grupė, taip pat linijinių šokių grupė „Emocija“. Vienu įsimintiniausių vakaro akcentų tapo Lietuvos akrobatinio skraidymo grupės ANBO pasirodymas, prikaustęs susirinkusiųjų dėmesį danguje.

    Vakaro muzikinę dalį kūrė grupė „Memelband“ ir Prienų kultūros ir laisvalaikio centro vokalinė grupė „Aksomas“. Prienų rajono savivaldybė taip pat padėkojo renginio organizatoriams ir partneriams, prisidėjusiems prie šventės įgyvendinimo, pabrėždama, kad Baltai mėlyna vakarienė yra tik įžanga į visą savaitgalį vykstančius Prienų krašto šventės renginius.

  • Birštonas ruošiasi 180 metų jubiliejui: kurorto šventė Birželio 12–14 dienomis ir visa programa

    Birželio 12–14 dienomis Birštone vyks jubiliejinė kurorto šventė „Birštonuokimės!“, skirta 180 metų kurorto sukakčiai paminėti. Organizatoriai žada trijų dienų programą, kurioje susipins koncertai, aktyvios pramogos ir renginiai visai šeimai.

    Šventės metu numatomi gyvos muzikos pasirodymai ir koncertai, taip pat veiklos skirtingose kurorto erdvėse. Akcentuojama, kad renginiai vyks ne tik ant žemės, bet ir prie vandens, o dalis programos bus skirta netikėtiems pasirodymams po atviru dangumi.

    Lankytojų taip pat lauks sporto turnyrai ir aktyvios pramogos, kviečiančios judėti ir išbandyti įvairias veiklas. Šis formatas pastaraisiais metais tampa vis populiaresnis Lietuvos kurortuose, nes leidžia vienoje vietoje suderinti poilsį, sveikatinimą ir pramogas.

    Šventės savaitgalį Birštone planuojamos mugės, edukacijos ir užsiėmimai šeimoms, todėl renginys orientuotas į skirtingo amžiaus auditorijas. Organizatoriai tikisi, kad vasariška atmosfera prie Nemuno taps viena pagrindinių priežasčių kurorte praleisti visą savaitgalį.

    Detali šventės programa ir atnaujinimai skelbiami Birštono turizmo informacijos kanaluose ir oficialiuose renginių kalendoriuose. Savivaldybė kviečia atvykti su draugais ar šeima ir šį jubiliejų paminėti Birštone.

  • Jurbarko ištakos ir lūžiai: nuo kryžiuočių Georgenburgo iki miesto su Magdeburgo teisėmis

    Kaip atsirado Jurbarkas?

    Jurbarko vardo ištakos siejamos su kryžiuočių žygiais į Lietuvą ir jų bandymais įsitvirtinti prie Nemuno. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad 1259 metais Karšuvos srityje, Švento Jurgio kalne, buvo pastatyta pilis, kuri turėjo tapti atramos tašku kovose su lietuviais.

    Pilis buvo pavadinta Georgenburgu, o jos vieta siejama su kalvomis prie Mituvos žiočių, dešiniajame Nemuno krante. Tokia lokacija buvo strategiškai patogi, nes leido kontroliuoti vandens kelią ir apylinkių judėjimą.

    Nuo Georgenburgo iki Jurgenburgo

    Po pralaimėjimo prie Durbės 1260 metais kryžiuočių įtaka regione susvyravo, o Georgenburgo įgula pasitraukė Klaipėdos link. Teigiama, kad pilis buvo sunaikinta, o teritorija kurį laiką liko be nuolatinės ordino atramos.

    1336 metais kryžiuočiai sugriautą pilį atnaujino ir pavadino Jurgenburgu. Tai atspindėjo nuolatinę ordino pastangų bangą sugrįžti į Nemuno prieigas ir išlaikyti spaudimą Lietuvos žemėms.

    Priklausomybė Lietuvai ir miesto teisės

    Po Melno sutarties 1422 metais Jurgenburgas atiteko Lietuvai, o Jurbarkas ilgainiui įsitvirtino kaip karališkasis dvaras. Šis statusas reiškė, kad vietovė tapo svarbi administraciniu ir ūkiniu požiūriu, o jos raida vis labiau siejosi su valstybės valdymo struktūromis.

    1611 metais Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Zigmantas III Jurbarkui suteikė Magdeburgo teises ir herbą su trimis baltomis lelijomis raudoname skyde. Magdeburgo teisės paprastai reikšdavo didesnę savivaldą, aiškesnę miesto valdžios struktūrą ir stipresnes sąlygas prekybai bei amatams augti.

    Vėlesniais laikotarpiais Jurbarko raidą, kaip ir daugelio Lietuvos miestų, veikė geopolitiniai lūžiai. Nuo 1795 iki 1915 metų, Lietuvą okupavus carinei Rusijai, Jurbarkas priklausė Kauno gubernijai ir tapo vakariniu imperijos pakraščiu.

    Pirmojo pasaulinio karo metais miestas buvo okupuotas kaizerinės Vokietijos. Atkūrus Lietuvos valstybę 1918 metais, Jurbarkas įėjo į Raseinių apskrities administracinę sistemą, o vėliau, keičiantis šalies teritoriniam valdymui, tapo rajono centru.

    Nuo 1995 metų Jurbarkas priskiriamas Tauragės apskričiai. Šiandien miesto istorijoje aiškiai matyti keli kertiniai etapai: ordino pilių epizodas, įsitvirtinimas Lietuvos valstybės struktūroje, Magdeburgo teisės ir modernūs administraciniai pokyčiai.

  • Jurbarko rajonas: Nemuno krašto istorija, seniūnijos ir kuo išsiskiria šis Lietuvos regionas šiandien

    Nemuno kraštas Lietuvos pietvakariuose

    Jurbarko rajono savivaldybė yra pietvakarinėje Lietuvos dalyje, o jos svarbiausias gamtinis ir kultūrinis „stuburas“ – Nemunas, kurio pakrantėmis driekiasi ilgas rajono ruožas. Dėl to Jurbarko apylinkės dažnai vadinamos Nemuno kraštu, o panemunės reljefas ir miškai formuoja aiškų regiono identitetą.

    Rajonas ribojasi su Kauno rajonu ir Raseinių rajonu rytuose bei šiaurės rytuose, su Tauragės rajonu šiaurės vakaruose, su Pagėgių savivaldybe vakaruose. Pietvakarinėje dalyje yra Lietuvos siena su Rusijos Kaliningrado sritimi, todėl tai ir strategiškai svarbi pasienio teritorija.

    Nuo pirmųjų paminėjimų iki savivaldybės

    Jurbarkas rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo XIII amžiaus, kai Nemuno pakrantėse kūrėsi gynybiniai punktai ir prekybiniai maršrutai. Miestas istorijoje siejamas su pilimis ir panemunės keliu, o vėlesniais šimtmečiais tapo svarbiu administraciniu centru.

    Istorinis lūžis įvyko XVII amžiaus pradžioje, kai Jurbarkui buvo suteiktos Magdeburgo teisės, o tai atvėrė kelią miestietiškai savivaldai ir ekonominiam augimui. XX amžiuje administracinė priklausomybė keitėsi ne kartą, o atkūrus nepriklausomybę Jurbarkas įtvirtino savivaldybės statusą.

    Seniūnijos, gyvenvietės ir žmonės

    Šiandien Jurbarko rajono savivaldybę sudaro 12 seniūnijų, tarp jų Jurbarko miesto, Smalininkų, Viešvilės, Veliuonos, Seredžiaus, Raudonės ir kitos. Rajone yra du miestai – Jurbarkas ir Smalininkai, taip pat keli miesteliai bei gausus kaimų tinklas.

    Gyventojų skaičius per pastaruosius dešimtmečius mažėjo, kaip ir daugelyje Lietuvos regionų, tačiau rajonas išlieka svarbus kaip paslaugų, švietimo, kultūros ir logistikos centras plačiam aplinkinių vietovių ratui. Reikšmingas vaidmuo tenka ir bendruomeninėms iniciatyvoms, kurios palaiko vietos tapatybę.

    Kultūra, paveldas ir gamta

    Jurbarko kraštas išsiskiria etnografiniu margumu, nes čia susiliečia skirtingų Lietuvos etninių regionų bruožai. Tai pastebima tarmėse, papročiuose, tradicinėje architektūroje ir vietos švenčių kalendoriuje, o dalis tradicijų yra gyvos iki šiol.

    Rajonas turi reikšmingą kultūros paveldo objektų skaičių, o panemunės maršrutas yra vienas patraukliausių pažintiniam turizmui. Didelę teritorijos dalį užima miškai, o gamtiniu požiūriu išsiskiria saugomos teritorijos, tarp jų Viešvilės rezervato apylinkės ir Panemunių regioninio parko erdvės.

    Ekonomika ir šiandienos kryptys

    Rajono ekonomikoje svarbios medienos apdirbimo, statybos, mažmeninės prekybos, pervežimo paslaugų, žemės ūkio ir maisto gamybos veiklos. Nemuno ir panemunės keliai tradiciškai stiprina regiono ryšius su didesniais centrais, o pasienio padėtis lemia papildomus infrastruktūros ir saugumo prioritetus.

    Pastaraisiais metais regionams vis aktualesni tampa investicijų pritraukimas, darbo vietų kūrimas ir viešųjų paslaugų prieinamumas, todėl Jurbarko rajonui svarbūs projektai, susiję su kelių būkle, turizmo infrastruktūra, vietos verslų stiprinimu ir bendruomenių gyvybingumu.

  • Festivalis „Švęskime upę!“ Kaune: 10 km maršrutas Nemunu ir daugiau nei 40 nemokamų veiklų

    Festivalis „Švęskime upę!“ Kaune: 10 km maršrutas Nemunu ir daugiau nei 40 nemokamų veiklų

    Gegužės 23 dieną Kaune vyksiantis festivalis „Švęskime upę!“ kvies miestą patirti per Nemuną ir jo krantus, sujungiant žygį, dviračius ir vandens maršrutus. Kauno gimtadienio savaitgalį renginio tema Upių mitai žada kūrybines patirtis nuo Panemunės iki Santakos.

    Šventė planuojama nuo 10 iki 16 valandos, o pagrindinis maršrutas drieksis apie 10 kilometrų. Jį bus galima įveikti irklentėmis, baidarėmis ar valtimis, taip pat pėsčiomis ar dviračiu, pakeliui sustojant Šančiuose ir užsukant į Nemuno salą.

    Septynios stotelės nuo Panemunės iki Santakos

    Organizatorių teigimu, pakrantėse veiks septynios kultūrinės stotelės, kuriose numatyta daugiau nei 40 nemokamų veiklų. Programa orientuota į skirtingas auditorijas: nuo šeimų su vaikais iki aktyvaus laisvalaikio mėgėjų ir kultūros renginių lankytojų.

    Panemunės paplūdimyje numatytas šventės startas su apšilimu ir kūrybinėmis dirbtuvėmis. Čia pat planuojami ir muzikiniai pasirodymai, o vėliau dalyviai judės upės kryptimi, pasirinkdami sausumos arba vandens kelią.

    Mituose įkvėpta programa ir patirtys prie vandens

    Šių metų tema Upių mitai siekia atkreipti dėmesį į upę kaip gyvą miesto ekosistemos ir kultūrinės atminties dalį. Renginyje žadama jungti mitologijos motyvus su šiuolaikinėmis meninėmis formomis, o dalis pasirodymų bus matomi tik plaukiant upe.

    Žemųjų Šančių paplūdimyje lankytojų lauks skonių ir tradicijų interpretacijos, taip pat garso performansai, kuriuose upės tėkmė taps kūrybos įkvėpimu. Karaliaus Mindaugo prospekto krantinėje planuojamos bendruomeniškos iniciatyvos, įtraukiant norinčius kurti ir pasirodyti atviro mikrofono formatu.

    Nemuno sala ir festivalio finišas Santakoje

    Nemuno saloje numatomi muzikiniai pasirodymai ir vizualaus meno sprendimai, leidžiantys upę pamatyti kaip nuolat kintantį reiškinį. Čia taip pat planuojamos parodos ir instaliacijos, paremtos gamtinėmis medžiagomis ir rankų darbu.

    Festivalio pabaiga numatyta Santakos parke, kur programa bus tęsiama šokio pasirodymu ir kūrybine veikla lauke. Organizatoriai pabrėžia, kad renginio idėja yra skatinti miestiečius atrasti upę ne tik kaip kraštovaizdį, bet ir kaip bendruomenes jungiančią erdvę.

    Renginį organizuoja Kauno menininkų namai ir iniciatyva „Švęskime upę!“, prie programos įgyvendinimo prisideda menininkai, edukatoriai bei bendruomenių atstovai. Šventę finansuoja Kauno miesto savivaldybė.

  • Į Nemuną supiltas „VectoBac“: kaip šiemet bus stabdomas upinių mašalų antplūdis Pietų Lietuvoje

    Į Nemuną supiltas „VectoBac“: kaip šiemet bus stabdomas upinių mašalų antplūdis Pietų Lietuvoje

    Ties Varviškės kaimu į Nemuną supiltas biologinis preparatas „VectoBac 12AS“, skirtas kraujasiurbių upinių mašalų lervoms naikinti. Darbus vietoje stebėjo Gamtos tyrimų centro mokslininkai ir Druskininkų savivaldybės administracijos specialistai.

    Kaip planuojama kasmet, preparatas į upę bus pilamas du kartus, kad poveikis sutaptų su lervų vystymosi laikotarpiu. Pirmuoju etapu panaudota 4 000 litrų, o antruoju numatyta supilti dar 2 500 litrų.

    Kodėl preparatas pilamas dabar

    Biologinė kontrolė veiksmingiausia tuomet, kai mašalai yra lervų stadijoje, nes preparatas nėra skirtas kiaušinėliams ar lėliukėms. Dėl to sprendimas, kada pradėti darbus, grindžiamas kasmetiniais stebėjimais ir tyrimais, vertinant populiacijos būklę bei vystymosi tempus.

    Šis metodas Pietų Lietuvoje taikomas jau daugiau kaip dešimtmetį, nes būtent Nemuno baseine veisiančios rūšys sukelia didžiausią diskomfortą gyventojams ir gyvūnams. Literatūroje nurodoma, kad upiniai mašalai nuo upės gali nutolti iki 70 kilometrų, todėl problema apima ne vien pakrantes.

    Kiek kainuoja kontrolė ir kas ją finansuoja

    Upinių mašalų reguliavimas vykdomas Aplinkos ministerijos ir penkių Alytaus regiono savivaldybių lėšomis. Savivaldybių teigimu, kasmetinės priemonės kainuoja daugiau kaip 100 000 eurų, tačiau tai laikoma praktiškai vienintele realia priemone, leidžiančia išvengti masinio mašalų antplūdžio vasaros pradžioje.

    „Bendradarbiaujant su Gamtos tyrimų centro mokslininkais, kurie kasmet atlieka tyrimus ir nustato tinkamiausią lervų naikinimo laiką, mašalų populiacija reguliuojama jau daugiau kaip dešimt metų“, – sakė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.

    Pasak jo, nuosekli kontrolė leidžia gyventojams ir kurorto svečiams ramiau planuoti laiką lauke prasidedant šiltesniems orams. Antrasis pylimas bus vykdomas pagal mokslininkų rekomendacijas, įvertinus pakartotinius populiacijos rodiklius.

    Ar tai saugu aplinkai

    Specialistai pabrėžia, kad „VectoBac 12AS“ sukurtas taip, jog veiktų tik konkrečios grupės vabzdžius jų lervų stadijoje. Dėl to jis neturėtų kenkti augmenijai ar kitai gyvūnijai, o poveikis siejamas su tiksliu naudojimo laiku ir dozuotėmis.

    Gamtos tyrimų centro atstovai akcentuoja, kad, lyginant su laikotarpiu, kai biologinė kontrolė nebuvo taikoma, mašalų gausa sumažėjo šimtais kartų. Vis dėlto situacija kasmet kinta, todėl stebėsena išlieka būtina, ypač artėjant birželio aktyvumo pikui.

    „Anksčiau tam tikrais laikotarpiais mašalų kiekiai būdavo milžiniški, o žmonėms lauke išbūti tapdavo tikru iššūkiu. Dabar matome akivaizdų pokytį, pasiektą nuosekliai taikant biologinę mašalų kontrolę“, – sakė Gamtos tyrimų centro atstovė dr. Rasa Bernotienė.

    Lietuvoje aptinkama apie 30 mašalų rūšių, tačiau ne visos kanda žmonėms. Didžiausią įtaką gyventojų kasdienybei daro rūšys, kurios veisiasi didelėse upėse, todėl Nemuno ruožai Pietų Lietuvoje kasmet išlieka svarbiausia prevencijos zona.

    Primename, kad upinių mašalų reguliavimo programa buvo patvirtinta 1999 metais, tačiau po administracinių pertvarkų finansavimas buvo nutrūkęs. Programa atnaujinta 2016 metais, o projekto koordinavimas patikėtas Druskininkų savivaldybės administracijai.

  • Prienuose startuoja turizmo infrastruktūros projektas: atnaujins Nemuno pakrantę ir miesto objektus

    Prienuose startuoja turizmo infrastruktūros projektas: atnaujins Nemuno pakrantę ir miesto objektus

    Prienų rajono savivaldybė pasirašė bendro finansavimo sutartį su Centrine projektų valdymo agentūra ir pradeda įgyvendinti turizmo infrastruktūros gerinimo projektą. Sutartis įsigaliojo 2026 metais balandžio 27 dieną, o darbais siekiama padidinti lankytinų vietų pasiekiamumą ir patogumą.

    Projektas orientuotas į Kauno regiono funkcinėje zonoje įvardijamą problemą: viešoji turizmo infrastruktūra kai kuriose vietose išlieka fragmentiška, o dalį objektų sunkiau pasiekti pėsčiomis, dviračiu ar žmonėms su judėjimo negalia. Savivaldybė tikisi, kad sutvarkius erdves daugiau lankytojų liks mieste ilgiau, o tai kurs papildomą vertę vietos paslaugoms.

    Kas bus sutvarkyta Prienuose

    Numatyta tvarkyti ir lankymui pritaikyti Nemuno pakrantę bei Kęstučio paminklo aplinką, gerinant prieigas, takus ir poilsio erdves. Taip pat bus sutvarkyta Prienų karinio miestelio teritorija, kur planuojami aplinkos atnaujinimo sprendiniai lankytojams.

    Į projektą įtraukti ir Prienų miesto šaltiniai: numatoma sutvarkyti ištekėjimo vietas, priėjimus bei poilsio zonas. Kartu bus gerinama ir Revuonos upelio aplinka, kur planuojami takų atnaujinimo, apšvietimo ir želdinių tvarkymo darbai, taip pat dėmesys upelio vagos būklei.

    Finansavimas ir terminai

    Projekto veiklų pradžia numatyta 2025 metais balandžio 4 dieną, o pabaiga – 2029 metais rugpjūčio 31 dieną. Savivaldybė nurodo, kad sprendiniai bus įgyvendinami laikantis darnaus vystymosi, žaliųjų pirkimų, universalaus dizaino ir lygybės principų.

    Bendra tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia 6 261 858,51 euro. Iš jų Europos Sąjungos lėšos sudaro 5 322 458,71 euro, o savivaldybės biudžeto dalis – 939 399,80 euro.

    Ko tikimasi po atnaujinimo

    Savivaldybė pabrėžia, kad projektas aktualus ne tik turistams, bet ir vietos gyventojams bei verslui, nes sutvarkytos viešosios erdvės dažnai tampa kasdienio laisvalaikio ir renginių infrastruktūros dalimi. Tikimasi, kad patogesni maršrutai ir aiškesnė prieiga prie gamtos bei kultūros taškų sustiprins miesto patrauklumą skirtingoms lankytojų grupėms.

    Prienai projektą pristato kaip nuoseklią investiciją į viešąją infrastruktūrą, kuri gali prisidėti prie tolygesnės regiono ekonominės plėtros. Praktinis pokytis labiausiai turėtų pasijusti ten, kur iki šiol trūko vientisų pėsčiųjų jungčių, poilsio vietų ir infrastruktūros, pritaikytos įvairiems lankytojų poreikiams.