CP v2

Tag: Nerimas

  • Žarnynas ir nerimas: mokslininkai atskleidžia, kaip bakterijos gali keisti nuotaiką

    Žarnynas ir nerimas: mokslininkai atskleidžia, kaip bakterijos gali keisti nuotaiką

    Dar visai neseniai virškinimo bėdos ir nuotaikos sutrikimai dažnai buvo laikomi dviem nesusijusiomis problemomis. Tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad juos sieja vadinamoji žarnyno ir smegenų ašis – sudėtingas ryšys tarp virškinamojo trakto, nervų sistemos ir imuniteto.

    Ši komunikacija vyksta per klajoklį nervą, streso hormonus, uždegiminius signalus ir žarnyno mikrobiotą. Dėl to organizmo reakcija į stresą ar uždegimą gali atsispindėti ne tik pilvo simptomais, bet ir nerimu, prastesniu miegu, nuovargiu bei nuotaikos kritimu.

    Kas yra žarnyno ir smegenų ašis?

    Žarnyne gyvena trilijonai mikroorganizmų, kurie dalyvauja virškinime, vitaminų sintezėje ir imuninėje gynyboje. Jie taip pat gamina medžiagas, galinčias veikti nervų sistemą, o jų disbalansas siejamas su padidėjusiu organizmo jautrumu stresui.

    Svarbi ir serotonino tema: didelė dalis šios medžiagos pirmtakų bei reguliavimo mechanizmų yra susiję su žarnynu. Nors serotoninas dažniausiai siejamas su emocijomis, jis taip pat reguliuoja žarnyno motoriką, todėl virškinimo sutrikimai ir emocinė savijauta neretai keičiasi kartu.

    Kodėl IBS dažnai eina kartu su nerimu?

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – dirgliosios žarnos sindromas, dažnai trumpinamas IBS. Tai funkcinis žarnyno sutrikimas, kai pasireiškia pilvo skausmas, pūtimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas arba jų kaita.

    Tyrimai rodo, kad IBS turintys žmonės reikšmingai dažniau patiria nerimo ir depresijos simptomus nei bendroji populiacija. Praktikoje ryšys dažnai būna dvikryptis: įtampa gali sustiprinti pilvo simptomus, o nuolat kartojantis diskomfortas didina nerimą, blogina miegą ir mažina darbingumą.

    Uždegiminės žarnyno ligos ir psichikos sveikata

    Panašios tendencijos matomos ir sergant uždegiminėmis žarnyno ligomis, tokiomis kaip Krono liga ar opinis kolitas. Tai lėtinės būklės, kurioms būdingi paūmėjimai ir remisijos, o simptomai dažnai paveikia kasdienį gyvenimą bei emocinį stabilumą.

    Duomenys rodo, kad aktyvaus uždegimo laikotarpiais nerimo ir depresijos simptomai gali stiprėti. Mokslininkai tai aiškina ne tik psichologiniu lėtinės ligos krūviu, bet ir pačiu uždegimu: uždegiminiai mediatoriai gali veikti nervų sistemą, keisti streso reakciją ir sąveikauti su mikrobiota.

    „Vis daugiau įrodymų rodo, kad žarnyno būklė ir emocinė savijauta gali paveikti viena kitą, o stresas kai kuriems žmonėms tampa aiškiu simptomų paūmėjimo veiksniu“, – pabrėžia mokslinę literatūrą apibendrinantys gydytojai ir tyrėjai.

    Specialistai akcentuoja, kad žarnyno simptomų ir emocinės savijautos ryšys nereiškia, jog problema yra vien psichologinė. Dažniausiai tai kompleksinė būklė, todėl pagalba gali apimti mitybos korekcijas, simptomų kontrolę, miego ir streso valdymą bei, prireikus, psichologo ar psichiatro įsitraukimą.

    Jei žarnyno sutrikimai tęsiasi ilgai, kartojasi, atsiranda kraujo išmatose, nepaaiškinamas svorio kritimas, karščiavimas ar naktiniai simptomai, gydytojai rekomenduoja neatidėlioti ir kreiptis į šeimos gydytoją arba gastroenterologą. Ankstyvas ištyrimas padeda atskirti funkcinius sutrikimus nuo uždegiminių ligų ir parinkti tinkamiausią gydymo planą.

  • Tyrimas: jausmų įvardijimas gali mažinti nerimą dėl neapibrėžtumo, ypač turint autistiškų bruožų

    Tyrimas: jausmų įvardijimas gali mažinti nerimą dėl neapibrėžtumo, ypač turint autistiškų bruožų

    Ką parodė Japonijos tyrimas

    Naujas Nagojaus universiteto (Japonija) mokslininkų tyrimas rodo, kad emocijų atpažinimas ir įvardijimas gali būti svarbi strategija, padedanti lengviau suvaldyti nerimą, ypač tada, kai situacija neapibrėžta.

    Daugiausia naudos, pasak autorių, gali patirti žmonės, kuriems būdingi ryškesni autistiški bruožai, nes jie dažniau patiria vadinamąjį neapibrėžtumo netoleravimą.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „Scientific Reports“. Jame analizuota, kaip suaugusieji tvarkosi su nemaloniais jausmais, kai trūksta aiškumo, plano ar nuspėjamumo.

    Mokslininkai apklausė 505 Japonijos gyventojus, kurių amžius buvo nuo 20 iki 39 metų, ir vertino autistiškų bruožų raišką, nerimą dėl neapibrėžtumo bei polinkį įvardyti emocijas.

    Kodėl svarbu įvardyti emocijas?

    Autistiški bruožai apima socialinės komunikacijos ypatumus ir didesnį poreikį rutinai, struktūrai bei nuspėjamumui. Tyrėjai pabrėžia, kad šie bruožai egzistuoja spektre ir skirtingu laipsniu pasireiškia visoje populiacijoje.

    Tyrimo duomenys parodė, kad ryškesni autistiški bruožai siejosi ir su didesniu nerimu neprognozuojamose situacijose, ir su didesniu polinkiu emocijas išreikšti žodžiais.

    Mokslininkų aiškinimu, emocijų įvardijimas gali veikti kaip savireguliacijos mechanizmas: kai žmogus tiksliau nusako, ką jaučia, patirtis tampa aiškesnė, lengviau pasirenkamas kitas žingsnis, mažėja vidinis chaosas.

    Psichologijoje šis principas dažnai siejamas su emocijų žymėjimu ir sąmoningu įsisąmoninimu, kai jausmas iš miglotos įtampos virsta konkrečiu apibrėžimu, pavyzdžiui, nerimu, susierzinimu ar bejėgiškumu.

    Ką tai gali reikšti praktikoje

    Tyrimo autoriai kelia prielaidą, kad tai gali būti pritaikoma mokyklose, terapijoje ir šeimos aplinkoje. Pavyzdžiui, žmogui gali padėti paprastas, tikslus siūlymas įvardyti būseną: ar tai nerimas, ar perkrova, ar įtampa.

    Tokios užuominos ypač svarbios tada, kai žmogui sunku pačiam aiškiai pasakyti, kas vyksta viduje, ir dėl to emocinis diskomfortas dar labiau sustiprėja.

    Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad išvadų nereikėtų perkelti tiesiogiai visiems autistiškiems žmonėms. Tyrimo dalyviai neturėjo klinikinės autizmo spektro sutrikimo diagnozės, todėl rezultatai labiau atspindi bruožų variacijas bendroje populiacijoje.

    Komanda praneša tęsianti darbą su diagnozuotais suaugusiaisiais, kad patikrintų, ar tie patys ryšiai išlieka ir klinikinėse grupėse.

  • Mokslininkai turi įrodymų: keli vazonai namuose mažina stresą ir gerina psichiką

    Mokslininkai turi įrodymų: keli vazonai namuose mažina stresą ir gerina psichiką

    Hortiterapija, arba sąmoningas laikas su augalais, vis dažniau minima kaip paprastas būdas stiprinti emocinę savijautą. Tam nereikia didelio sodo: pakanka kelių vazonų ant palangės ar žydinčio balkono, kad kasdien atsirastų trumpa, raminanti rutina.

    Pastaraisiais metais mokslinių duomenų daugėja. 2024 metais paskelbtoje metaanalizėje, apibendrinusioje dešimtis tyrimų, nustatyta, kad kontaktas su augalais ir jų priežiūra siejasi su mažesniu patiriamu stresu, geresne nuotaika ir silpnesniais nerimo bei depresijos simptomais.

    Ankstesnės apžvalgos taip pat išskiria bendruomeninių sodų poveikį. Žmonės, įsitraukę į tokias veiklas, dažniau jaučia priklausymo jausmą, patiria daugiau socialinės paramos ir rečiau susiduria su vienišumu, o tai laikoma svarbiu psichikos sveikatos apsauginiu veiksniu.

    Tyrimai, kuriuose dalyviai prieš tai neturėjo sodininkystės patirties, rodo, kad pokyčiai gali pasijusti per kelias savaites. Reguliarūs užsiėmimai siejami su mažesne įtampa, retesniu įkyrių minčių srautu ir geresniu bendru savijautos įvertinimu.

    Specialistai aiškina, kad veikia keli mechanizmai. Vienas jų yra fiziologinis streso mažėjimas: buvimas ar veikla su gamtos elementais dažnai siejama su mažesniu kortizolio lygiu, todėl nervų sistema lengviau pereina iš įtampos į atsigavimo režimą.

    Kitas svarbus aspektas yra dėmesio atkūrimas. Augalų laistymas, persodinimas ar paprastas lapų nuvalymas reikalauja švelnaus susitelkimo, bet neperkrauna, todėl po tokio pertrūkio kai kuriems žmonėms lengviau grįžti prie darbų ir sumažėja dirgiklių sukeliamas nuovargis.

    Ne mažiau reikšmingas ir kontrolės pojūtis. Kasdienybėje rezultatų dažnai tenka laukti, o daugelis dalykų nepriklauso nuo mūsų, tačiau augalų priežiūroje ryšys tarp pastangų ir matomų pokyčių paprastas: laistai, prižiūri, ir po kurio laiko matai augimą.

    Norint pradėti, užtenka vieno augalo ir 10–15 minučių per dieną. Svarbiausia šį laiką ne paversti dar viena užduotimi sąraše, nes hortiterapija veiksmingiausia kaip rami, maloni rutina, o ne pareiga.

    Ekspertai pabrėžia, kad augalai nėra psichikos sutrikimų gydymo pakaitalas. Tačiau kaip kasdienė savipriežiūros priemonė jie gali tapti paprastu būdu palaikyti emocinę pusiausvyrą, ypač kai gyvenimo tempas didelis, o poilsis vis dažniau virsta dar vienu ekranų maratonu.

  • Didelis tyrimas rodo: kur vaikai auga, lemia skirtingas psichikos sveikatos rizikas

    Didelis tyrimas rodo: kur vaikai auga, lemia skirtingas psichikos sveikatos rizikas

    Miestas ir kaimas: skirtingi iššūkiai

    Beveik 20 000 vaikų ir paauglių duomenis išanalizavę mokslininkai nustatė, kad gyvenamoji aplinka siejasi su skirtingomis psichikos sveikatos rizikomis. Tyrime, kuriame vertinti 6–16 metų mokiniai, išryškėjo aiškus miesto ir kaimo skirtumas.

    Tyrėjai padarė išvadą, kad kaimo vietovėse augantys vaikai dažniau patiria depresijos, nerimo, socialinio užsisklendimo ir emocinių sunkumų požymių. Tuo metu miestuose augantiems vaikams dažniau fiksuojamos elgesio problemos, įskaitant dėmesio ir hiperaktyvumo sutrikimui būdingus bruožus.

    Ką parodė vertinimai mokyklose?

    Analizuojant mokinių klausimynus ir psichologinių sunkumų rodiklius, kaimo vaikai dažniau rinko aukštesnius balus ties nerimu, prislėgtumu, somatiniais nusiskundimais ir dėmesio problemomis. Miesto mokiniai dažniau išsiskyrė socialiniais sunkumais ir taisyklių laužymu.

    Atskira analizė apėmė 3 003 mokinius, kuriems buvo nustatytas psichikos sutrikimas. Šioje grupėje skirtumai tarp miesto ir kaimo buvo dar ryškesni, o simptomų pobūdis dažniau „susigrupuodavo“ pagal gyvenamąją aplinką.

    Tyrime taip pat pastebėtas lyčių aspektas: berniukų psichologinių simptomų sąsajos reikšmingiau skyrėsi priklausomai nuo to, ar jie gyvena mieste, ar kaime. Mergaičių grupėje tokio aiškaus skirtumo pagal gyvenamąją vietą tyrėjai nefiksavo.

    Kodėl atsiranda šis skirtumas?

    Autoriai nurodo, kad kaimo vietovėse didesnę įtaką gali turėti socialiniai ir ekonominiai veiksniai: mažesnės pajamos, siauresnės ugdymo galimybės ir ribotesnė psichikos sveikatos paslaugų pasiūla. Prie emocinių sunkumų prisideda ir socialinė izoliacija bei retesnė ankstyva pagalba.

    Dar vienas svarbus veiksnys, aptartas tyrime, yra vadinamieji „palikti vaikai“, kai tėvai išvyksta dirbti į miestus, o vaikus augina seneliai ar kiti giminaičiai. Tyrėjų teigimu, toks šeimos išsiskyrimas gali didinti apleistumo jausmą ir sietis su prislėgtumu bei kitais emociniais sunkumais.

    Miesto vaikų atveju didesnį vaidmenį, anot autorių, gali turėti intensyvesnė akademinė konkurencija, greitesnis gyvenimo tempas ir didesnis su mokslu susijęs stresas. Tyrime pažymima ir tai, kad miestuose dėmesio ir elgesio sunkumai dažniau atpažįstami bei diagnozuojami dėl geresnio paslaugų prieinamumo.

    „Išryškėję regioniniai skirtumai rodo, kad reikia vietovei pritaikytų priemonių, sprendžiančių skirtingus iššūkius“, – rašė tyrimo autoriai.

    Jų vertinimu, kaimo vietovėse gali būti ypač svarbus ankstyvesnis emocinių sunkumų atpažinimas ir lengviau pasiekiamos paslaugos, įskaitant nuotolines konsultacijas. Miestuose prioritetu galėtų tapti ankstyvas elgesio ir dėmesio sunkumų pastebėjimas mokyklose bei nuosekli pagalba šeimai.

    Ką svarbu žinoti apie ribojimus?

    Tyrėjai pabrėžia, kad vaiko psichikos sveikata vertinta naudojant vieną pagrindinę vertinimo priemonę, todėl tai gali neapimti viso individualių sunkumų spektro. Be to, tyrimas buvo momentinis, tad negalima tiksliai pasakyti, kaip šie skirtumai keičiasi vaikui augant.

    Dar viena svarbi detalė yra geografinė imtis: duomenys rinkti vienoje Vakarų Kinijos provincijoje. Dėl to rezultatai gali nevisiškai atspindėti visos šalies, o juo labiau kitų valstybių situaciją, tačiau jie išryškina kryptį, į kurią siūloma atkreipti dėmesį planuojant prevenciją.

  • Ne tabletės, o prieskoniai: dietologai įvardijo, kas gali mažinti stresą kasdien

    Vietoj raminamųjų iš vaistinės vis daugiau žmonių ieško kasdienių būdų sumažinti įtampą, o mokslininkai ir mitybos specialistai vis dažniau vertina prieskonių bei aromatinių žolelių poveikį nervų sistemai. Tarp dažniausiai minimų pasirinkimų išsiskiria raudonėlis ir cinamonas, siejami su antioksidaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu.

    Svarbu pabrėžti, kad tai nėra stebuklinga priemonė, galinti pakeisti gydymą ar psichologo pagalbą. Prieskoniai gali būti tik papildoma atrama, ypač kai stresas tampa kasdieniu palydovu ir vargina miegą, dėmesį ar emocinį foną.

    Raudonėlis: daugiau nei prieskonis

    Raudonėlis daugeliui pažįstamas kaip itališkų patiekalų priedas, tačiau jo sudėtyje yra biologiškai aktyvių junginių, ypač karvakrolio ir kitų polifenolių. Tyrimuose raudonėlio ekstraktai siejami su antioksidaciniu poveikiu ir galimu nerimo simptomų mažėjimu, nors rezultatai dažniausiai vertinami kaip papildantys, o ne pakeičiantys įprastą pagalbą.

    Ilgalaikis stresas siejamas su padidėjusiais uždegiminiais procesais organizme, todėl mitybos kontekste dažnai akcentuojama antioksidantų svarba. Raudonėlis priskiriamas prie prieskonių, kurie gali prisidėti prie bendros antioksidantų „atsargos“ mityboje, ypač jei vartojamas reguliariai ir įvairiuose patiekaluose.

    Cinamonas: saldus įprotis, bet su ribomis

    Cinamonas dažniausiai siejamas su kepiniais ir karštais gėrimais, tačiau jis turi polifenolių, o jo vartojimas neretai aptariamas dėl galimos įtakos gliukozės kontrolei. Staigūs cukraus svyravimai kai kuriems žmonėms gali sustiprinti dirglumą ar nerimo pojūtį, todėl stabilesnė mityba ir prieskonių naudojimas kartais įvardijami kaip pagalbinė priemonė.

    Praktikoje reikšmingas ne tik pats prieskonis, bet ir bendras režimas: pakankamas miegas, reguliarus valgymas, mažesnis kofeino kiekis, fizinis aktyvumas. Cinamonas gali būti viena iš smulkių detalių, padedančių formuoti ramesnę dienotvarkę, tačiau jis neišsprendžia perdegimo priežasčių.

    Kaip vartoti kasdien?

    Raudonėlį patogu berti į daržovių patiekalus, sriubas, padažus ar salotas, o cinamonas dažniausiai tinka košėms, natūraliam jogurtui, vaisiams, kavai ar arbatai. Jei norisi išlaikyti ryškesnį aromatą, prieskonius verta dėti gaminimo pabaigoje, nes ilgai kaitinant dalis kvapiųjų medžiagų susilpnėja.

    Vis dėlto svarbiausia saikas ir individualus toleravimas. Cinamoną atsargiau turėtų vartoti žmonės, turintys kepenų sutrikimų, nes kai kuriose cinamono rūšyse gali būti daugiau kumarino, o raudonėlis gali netikti paūmėjus virškinamojo trakto problemoms.

    Jei stresas trunka ilgai, atsiranda panikos epizodų, nemiga ar ryškus nuovargis, saugiausia kreiptis į gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą. Prieskoniai gali papildyti sveikesnę mitybą, tačiau stipraus nerimo ir perdegimo atvejais svarbiausi lieka profesionali pagalba ir gyvenimo būdo korekcijos.

  • New brain-mapping study suggests psychedelics mute visual reality and amplify memory signals

    New brain-mapping study suggests psychedelics mute visual reality and amplify memory signals

    Psychedelic substances act on the brain by binding to serotonin receptors. Scientists have identified at least 14 different receptors that respond to the neurotransmitter serotonin. Psychedelics are especially drawn to one known as the 2A receptor. This receptor not only affects learning but also dampens activity in parts of the brain responsible for processing visual information.

    “We have observed in earlier studies that visual processes in the brain are suppressed by this receptor,” says Callum White, first author of the study. “This means that visual information about things happening in the outside world becomes less accessible to our consciousness. To fill this gap in the puzzle, our brain inserts fragments from memory — it hallucinates.”

    In other words, when incoming visual signals are reduced, the brain compensates by pulling stored images and experiences from memory. Those internally generated fragments can blend into perception, producing hallucinations.

    Slow Brain Waves Shift Perception Toward Memory

    The researchers also uncovered how this shift unfolds in real time. Psychedelics increase rhythmic patterns of brain activity, known as oscillations, in visual regions. Oscillations are coordinated waves of neural firing that help different parts of the brain communicate with each other.

    After psychedelics were administered, the team observed a rise in low-frequency (5-Hz) waves in visual areas. These slower waves stimulated another region called the retrosplenial cortex, a key hub involved in accessing stored memories. As this communication strengthens, the brain enters a different operating mode. Awareness of current external events becomes weaker, while perception relies more heavily on recalled information. As Professor Dirk Jancke, who led the study, describes it, the experience is “a bit like partial dreaming.”

    Real-Time Brain Imaging Reveals the Mechanism

    To capture these changes, the scientists used an advanced optical imaging technique that tracks neural activity across the entire surface of the brain in real time. The experiments relied on specially engineered mice created by Professor Thomas Knöpfel at Hong Kong Baptist University. These animals were designed to produce fluorescent proteins in specific types of brain cells.

    This approach allowed researchers to pinpoint the source of the signals they recorded. “We therefore know exactly in our experiments that the measured fluorescent signals originate from pyramidal cells of the cortical layers 2/3 and 5, which mediate communication within and between brain regions,” says Jancke. These cells play a central role in transmitting information across the cortex.

    Implications for Depression and Anxiety Treatment

    The findings may also help refine psychedelic-assisted therapy. Researchers believe that, under medical supervision, these substances can temporarily shift brain activity in ways that encourage the recall of positive memories and weaken deeply ingrained negative thought patterns.

    “When used under medical supervision, such substances can temporarily change the state of the brain to selectively recall positive memory content and restructure learned, excessively negative thought patterns, i.e., to be able to unlearn negative context. It will be exciting to see how such therapies are further personalized in the future,” says Jancke.

    By clarifying how psychedelics redirect perception from the outside world to internal memory networks, the study provides a clearer biological explanation for both hallucinations and the growing therapeutic potential of these compounds.

  • Exercise emerges as a leading option for depression and anxiety, with group programs showing the biggest gains

    Exercise emerges as a leading option for depression and anxiety, with group programs showing the biggest gains

    A major evidence review in the British Journal of Sports Medicine reports that structured exercise can meaningfully reduce symptoms of depression and anxiety, often performing as well as established treatments. The authors assessed a large body of randomized trial data to compare different exercise types, intensities and settings.

    The umbrella review combined results from dozens of prior meta-analyses, covering hundreds of individual trials and tens of thousands of participants across a wide age range. Overall, the synthesis found a medium-sized improvement in depression symptoms and a small-to-medium improvement in anxiety.

    Which workouts seemed most effective

    Aerobic exercise such as running, swimming and dance stood out for depression, particularly when sessions were supervised or done in groups. For anxiety, shorter programs lasting up to about 8 weeks and using lower-intensity activity appeared to deliver the most consistent benefits.

    Researchers also found improvements across resistance training and mind-body approaches such as yoga, tai chi and qigong, as well as mixed programs that combine formats. Effects were observed regardless of sex, suggesting exercise can be broadly useful, even if the best “fit” varies by person.

    Who benefited most in the data

    The strongest reductions were reported among young adults ages 18 to 30 and among women after giving birth, groups that also face elevated risks of mood and anxiety symptoms. The authors note that social and practical factors, including support and accountability, may help explain why group formats performed well.

    While the results were generally comparable to medication or talking therapies, the study does not argue that exercise should replace clinical care for everyone. Instead, it points to exercise as a credible first-line or add-on option, especially where access to therapy or medication is limited or where people prefer non-drug approaches.

    Limits and what comes next

    The authors caution that definitions of intensity, frequency and program length differed across studies, making precise prescriptions harder to standardize. Some age groups and exercise formats were also represented by less pooled data than others.

    Even with those caveats, the review strengthens the case for tailoring exercise to individual needs, including supervision, setting and duration. Clinicians increasingly emphasize that the most effective program is one a person can start safely and sustain, while tracking symptoms and overall wellbeing.

  • Study links sugary drinks to teen anxiety, and researchers say the trend may be harder to reverse than parents think

    Study links sugary drinks to teen anxiety, and researchers say the trend may be harder to reverse than parents think

    A new research review has found a consistent association between high consumption of sugary drinks and increased anxiety symptoms among teenagers. The analysis, led by researchers working with Bournemouth University, was published in the Journal of Human Nutrition and Dietetics.

    The team examined results from multiple earlier studies to see whether patterns held across different adolescent groups. Across the evidence base reviewed, higher intake of sugar-sweetened beverages repeatedly aligned with higher self-reported anxiety symptoms.

    Why drinks are under scrutiny

    Public health efforts have long focused on the physical harms of high-sugar diets, including obesity and type 2 diabetes. The authors argue that mental health outcomes linked to energy-dense, low-nutrient drinks have received comparatively less attention.

    The review covers a wide range of sweetened beverages commonly consumed by teens, including sodas, energy drinks, sweetened juices, and sweetened tea or coffee drinks. Many of these products can deliver large amounts of added sugar quickly, without offering lasting satiety.

    Correlation, not proven causation

    The researchers emphasize that the findings do not prove sugary drinks cause anxiety. Because the review synthesizes mainly observational, survey-based studies, it cannot determine whether sugary beverages lead to anxiety or whether anxious teens are more likely to consume them.

    They also note that shared factors could influence both outcomes, such as sleep problems, family stress, or broader lifestyle patterns. The authors say future research designed to test cause-and-effect is needed before drawing firm conclusions.

    What this could mean for families

    Even without proof of causality, the authors say the repeated link is concerning at a time when youth mental health problems are widely reported to be rising. They suggest sugary drink intake is a modifiable habit that could be considered alongside other daily factors like sleep, physical activity, and overall diet quality.

    The review’s lead author, Dr. Karim Khaled, previously completed doctoral work at Bournemouth University and now works at Lebanese American University in Beirut. Co-author Dr. Chloe Casey said mental health effects of diet deserve closer consideration in adolescent nutrition strategies.

  • Major Lancet review questions medicinal cannabis for anxiety and PTSD as trial evidence falls short

    Major Lancet review questions medicinal cannabis for anxiety and PTSD as trial evidence falls short

    A large review in The Lancet concludes there is no convincing evidence that medicinal cannabis improves symptoms of anxiety, depression or post-traumatic stress disorder. Researchers say the balance of data from randomized trials does not support routine prescribing for these mental health conditions.

    The analysis arrives as medical cannabis use has expanded rapidly in North America and elsewhere, including among people seeking relief from mood and trauma-related symptoms. The authors note that patient demand has often moved faster than the clinical evidence base.

    What the review examined

    The study pooled results from 54 randomized controlled trials conducted between 1980 and 2025, making it one of the broadest assessments of cannabinoids across mental health indications to date. It focused on both effectiveness and safety outcomes, comparing cannabis-based medicines with placebo or other controls.

    According to the authors, the evidence did not show meaningful improvements for anxiety, depression or PTSD when results were combined. They also cautioned that frequent use could be associated with harms, including psychotic symptoms and cannabis use disorder, and may delay more effective care.

    Potential benefits, but limited certainty

    The review found tentative signals that some cannabinoid preparations could help in a small number of other conditions, such as insomnia, tics or Tourette’s syndrome, autism-related symptoms, and cannabis use disorder. However, the authors stressed that the overall quality of evidence for these indications was low.

    They also pointed to areas where cannabis-based treatment is supported by stronger evidence, including specific epilepsy syndromes treated with cannabidiol, spasticity in multiple sclerosis, and certain types of pain. Even in these areas, they emphasized the need to match products and dosing to conditions studied in rigorous trials.

    Safety questions and regulation debate

    The authors said the findings should inform clinicians weighing prescriptions for mental health, particularly given varying product potency and formulations across markets. They argued that inconsistent regulation and marketing claims can leave patients with unclear expectations about benefits and risks.

    In substance use disorders, results differed by condition, with some evidence suggesting oral cannabinoid medicines may reduce cannabis smoking when combined with psychological therapy. But for cocaine-use disorder, the review reported increased cravings, indicating cannabis medicines should not be used for that purpose.

    Researchers called for clearer prescribing guidance and more high-quality trials that measure standardized mental health outcomes over longer follow-up periods. Until then, they said established, evidence-based treatments for anxiety, depression and PTSD should remain first-line care.

  • Ozempic and other GLP-1 drugs linked to lower depression and addiction risk in large Swedish study

    Ozempic and other GLP-1 drugs linked to lower depression and addiction risk in large Swedish study

    GLP-1 medications, such as semaglutide (Ozempic, Wegovy, and Rybelsus), commonly prescribed for diabetes and obesity may also be linked to better mental health outcomes, according to new research. The study found that people using these drugs had fewer psychiatric hospital visits and took less time off work due to mental health issues. The large-scale analysis was conducted by researchers from the University of Eastern Finland, Karolinska Institutet in Stockholm, and Griffith University in Australia.

    Obesity and diabetes are both tied to a higher risk of mental health problems. At the same time, people with psychiatric disorders are more likely to develop metabolic conditions such as obesity and diabetes. Scientists have long been exploring how these conditions overlap and whether treatments for physical health might also influence mental well-being.

    To investigate this connection, researchers analyzed data from nearly 100,000 individuals, including more than 20,000 who had used GLP-1 medications. Participants were tracked using Swedish national health registers from 2009 to 2022.

    Reduced Depression Anxiety and Psychiatric Care

    The findings showed that GLP-1 medications, especially semaglutide, were associated with fewer psychiatric-related hospital visits and reduced sickness absence. During periods when people were taking semaglutide, the need for such care dropped by 42% compared to periods without GLP-1 use. The risk of depression was 44% lower, while anxiety disorders were reduced by 38%.

    Lower Risk of Substance Use and Suicidal Behavior

    The study also found a notable decrease in substance use disorders among semaglutide users. Hospital care and time off work related to substance use were 47% lower during treatment periods. In addition, GLP-1 receptor agonists were linked to a reduced risk of suicidal behavior.

    One of the study’s authors, Professor Mark Taylor from Griffith University, said the findings were not entirely unexpected: “An earlier study examining Swedish registers found the use of GLP-1 medications to be associated with a reduced risk of alcohol use disorder. Alcohol-related problems often have downstream effects on mood and anxiety, so we expected the effect to be positive on these as well.”

    Why Might These Drugs Affect the Brain

    Even so, the strength of the associations surprised the research team. “Because this is a registry-based study, we cannot determine exactly why or how these medications affect mood symptoms, but the association was quite strong. It is possible that, in addition to factors such as reduced alcohol consumption, weight loss-related improvements in body image, or relief associated with better glycemic control in diabetes, there may also be direct neurobiological mechanisms involved — for example, through changes in the functioning of the brain’s reward system,” said Research Director, Docent Markku Lähteenvuo from the University of Eastern Finland.

    Strong Evidence but More Research Needed

    The results were published in The Lancet Psychiatry, a leading journal in the field. While earlier studies on GLP-1 medications and mental health have produced mixed findings, many of those studies were smaller. This large registry-based analysis adds stronger evidence, though further research is still needed to fully understand the link.