CP v2

Tag: Nerimo sutrikimai

  • Tirpsta pirštai, spaudžia gerklę, širdis daužosi: gali būti latentinė tetanija

    Tirpsta pirštai, spaudžia gerklę, širdis daužosi: gali būti latentinė tetanija

    Latentinė tetanija nėra viena konkreti liga – taip apibūdinamas simptomų rinkinys, susijęs su padidėjusiu nervų ir raumenų dirglumu. Dėl to ji neretai klaidingai palaikoma nerimo sutrikimu ar panikos atakomis, ypač kai prisideda dusulys, širdies permušimai ir staigus silpnumas.

    Dažniausi požymiai – veido, ypač apie lūpas, bei rankų ar kojų pirštų dilgčiojimas ir tirpimas, raumenų trūkčiojimai, mėšlungis, skausmingumas. Taip pat gali varginti gumulas gerklėje, paviršutiniškas padažnėjęs kvėpavimas, sutrikusi koncentracija ir nuolatinis nuovargis.

    Priepuolio metu simptomai gali priminti panikos ataką: padažnėja pulsas, šokinėja kraujospūdis, ima trūkti oro, svaigsta galva, atsiranda nestabilumas ir stiprus nerimas. Tokia panaši klinika dažnai lemia, kad žmogus ilgai vaikšto nuo vieno specialisto prie kito, o atsakymo vis dar neranda.

    Latentinės tetanijos mechanizmas siejamas su neuronų ir raumenų ląstelių membranų dirglumu, kurį gali skatinti magnio trūkumas ir rūgščių-šarmų pusiausvyros pokyčiai. Pavyzdžiui, hiperventiliacija streso ar panikos metu gali sukelti alkalozę, o tai didina neuromuskulinį jaudrumą ir išprovokuoja nemalonius pojūčius.

    Magnio stoką gali lemti ne tik mityba, bet ir virškinamojo trakto ligos, prastesnis įsisavinimas, ilgalaikis kai kurių vaistų vartojimas ar diuretikai. Svarbu tai, kad įprastas magnio tyrimas kraujo serume ne visada atspindi tikrąsias atsargas, nes didžioji magnio dalis yra ląstelių viduje, todėl rodikliai gali išlikti normos ribose.

    Diagnozuojant dažniau remiamasi neurologiniu įvertinimu ir specialiais tyrimais, o vienas dažniausiai minimų – išeminė-hiperventiliacinė mėginio metodika, artima EMG tyrimui. Kartais vertinami ir klinikiniai požymiai, tokie kaip Chvosteko ar Trousseau simptomai, tačiau jie nėra laikomi galutinai patikimais, nes gali pasireikšti ir sveikiems žmonėms.

    Kadangi simptomai gali imituoti nerimo sutrikimus, praktikoje neretai prireikia ir psichiatro konsultacijos. Nerimo sutrikimas neatmeta latentinės tetanijos galimybės, todėl tikslas – įvertinti, ar abu reiškiniai nesutampa, ir parinkti saugų gydymo planą.

    Gydymas paprastai remiasi dviem kryptimis: koreguojamas galimas magnio trūkumas ir mažinami provokuojantys veiksniai, pirmiausia stresas ir hiperventiliacija. Magnio dozes ir vartojimo trukmę turėtų parinkti gydytojas, o kartu dažnai rekomenduojamos kvėpavimo ir atsipalaidavimo technikos, miego režimo stabilizavimas bei reguliarus fizinis aktyvumas.

    Jei kartu nustatomi nerimo sutrikimai ar panikos atakos, gali būti skiriama psichoterapija ir, esant indikacijoms, medikamentinis gydymas. Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia – nenurašyti visko vien emocijoms, bet ir neignoruoti psichikos sveikatos, nes tik kompleksinis požiūris dažniausiai padeda nutraukti pasikartojančių priepuolių ratą.

    Jeigu tirpimas, mėšlungis, dusulys ar širdies permušimai kartojasi, o tyrimai ilgai neatsako į klausimą kodėl, verta su šeimos gydytoju aptarti kryptingą ištyrimą. Skubi pagalba būtina, jei atsiranda alpimas, stiprus krūtinės skausmas, ryškus dusulys ar naujai pasireiškę neurologiniai simptomai.

  • Tai ne visada liga: štai kaip kūnas įspėja apie lėtinį stresą ir kada būtina pas gydytoją

    Tai ne visada liga: štai kaip kūnas įspėja apie lėtinį stresą ir kada būtina pas gydytoją

    Kas vyksta kūne patiriant stresą?

    Stresinėje situacijoje organizmas įjungia vadinamąją kovok arba bėk reakciją: antinksčiai išskiria adrenaliną ir kortizolį. Šie hormonai trumpam padidina kraujospūdį, pagreitina širdies ritmą ir pakelia gliukozės kiekį kraujyje, kad kūnas būtų pasiruošęs veikti.

    Problema prasideda tada, kai įtampa tampa kasdienybe ir streso hormonų lygis išlieka padidėjęs savaites ar mėnesius. Tuomet gali sutrikti širdies ir kraujagyslių, virškinimo, imuninės bei nervų sistemų veikla, o simptomai ima priminti įvairias ligas.

    Dažniausi lėtinio streso signalai

    Vieni dažniausių požymių yra įtampos tipo galvos skausmai ir nuolatinis raumenų susikaustymas. Skausmas neretai juntamas tarsi spaudimas kaktos ar pakaušio srityje, o kartu atsiranda kaklo, pečių, nugaros sustingimas, kartais ir dantų griežimas miegant.

    Širdis taip pat reaguoja į ilgalaikę įtampą: gali pasireikšti širdies plakimas, permušimai, epizodiškai padidėjęs kraujospūdis. Tokie pojūčiai gąsdina, nes gali būti panašūs į širdies ligų simptomus, todėl jų nereikėtų automatiškai priskirti vien stresui.

    Ne mažiau būdingi ir virškinimo sutrikimai, nes smegenys ir žarnynas nuolat „bendrauja“ vadinamąja smegenų ir žarnyno ašimi. Dėl to įtampa gali išprovokuoti pilvo skausmus, pykinimą, rėmenį, viduriavimą ar vidurių užkietėjimą, o sergant dirgliosios žarnos sindromu simptomai dažnai sustiprėja.

    Lėtinis stresas dažnai pirmiausia smogia miegui: sunku užmigti, naktį dažnai prabundama arba atsikeliama pernelyg anksti. Miego trūkumas palaiko užburtą ratą, nes prastesnė savijauta didina dirglumą, blogina atmintį, dėmesio koncentraciją ir mažina darbingumą.

    Nuolatinis nuovargis, net ir išmiegojus pakankamai valandų, taip pat yra tipiškas signalas. Organizmas ilgai veikiamas įtampos režimu prasčiau atsistato, todėl kasdieniai darbai tampa sunkesni, o jėgos atsinaujina lėčiau.

    Ilgalaikė įtampa gali slopinti imuninę sistemą, todėl žmonės dažniau serga infekcijomis, ilgiau sveiksta ir pastebi lėtesnį žaizdų gijimą. Kai kuriems prisideda odos problemos, pavyzdžiui, paūmėja aknė, atopinis dermatitas, žvynelinė ar dilgėlinė, o po kelių mėnesių nuo stipraus streso epizodo gali sustiprėti plaukų slinkimas.

    Stresas paveikia ne tik kūną, bet ir psichiką: didėja irzlumas, nerimas, atsiranda sunkumų priimant sprendimus, krenta nuotaika. Jei tokia būsena užsitęsia, gali didėti nerimo sutrikimų ar depresijos rizika.

    Kada būtina kreiptis į gydytoją?

    Net jei simptomai sutampa su stresui būdingais požymiais, savidiagnostika gali būti pavojinga. Gydytojo konsultacija ypač svarbi, jei negalavimai atsirado pirmą kartą, stiprėja, tęsiasi ilgą laiką arba trukdo kasdieniam gyvenimui.

    Ypač skubiai pagalbos reikia, jei kartu pasireiškia krūtinės skausmas, dusulys, alpimas, gausus kraujavimas, aukšta temperatūra, neaiškus staigus svorio kritimas ar intensyvus, naujas skausmas. Tokiais atvejais pirmiausia būtina atmesti būkles, kurioms reikalingas gydymas, o tik tada ieškoti ryšio su stresu.

    „Stresas gali imituoti daugelį ligų, todėl svarbiausia ne nurašyti visko nervams, o įvertinti, ar nėra pavojingų signalų“, – sako gydytojai, pabrėžiantys, kad tyrimai ir objektyvus įvertinimas padeda pasirinkti tinkamą kelią.

    Visiškai pašalinti stresą iš gyvenimo sunku, tačiau jo poveikį galima sumažinti. Geriausiai veikia reguliarus fizinis aktyvumas, miego režimo stabilizavimas, subalansuota mityba, mažesnis alkoholio ir nikotino vartojimas, taip pat kvėpavimo pratimai, meditacija, atsipalaidavimo technikos ir socialinis palaikymas.

    Jei įtampa trunka mėnesius ir pradeda riboti kasdienį funkcionavimą, verta kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą. Kai kuriais atvejais gydytojas gali rekomenduoti ir medikamentinį gydymą, ypač jei ryškūs nerimo ar depresijos simptomai.

  • Nerimo ir depresijos banga: tyrimas rodo, kad psichikos sutrikimų turi apie 1,2 mlrd. žmonių

    Nerimo ir depresijos banga: tyrimas rodo, kad psichikos sutrikimų turi apie 1,2 mlrd. žmonių

    Nerimo ir depresijos paplitimas per pastaruosius tris dešimtmečius sparčiai augo, o bendras žmonių, gyvenančių su psichikos sveikatos sutrikimais, skaičius pasaulyje pasiekė apie 1,2 mlrd. Tai rodo medicinos žurnale „The Lancet“ paskelbta Global Burden of Disease 2023 tyrimo analizė, apžvelgusi duomenis iki 2023 metų.

    Tyrėjai skaičiuoja, kad nuo 1990 metų bendras psichikos sutrikimų paplitimas išaugo apie 95 proc. Labiausiai išsiskyrė didžiojo depresinio sutrikimo ir nerimo sutrikimų šuolis: atitinkamai apie 131 proc. ir 158 proc., todėl šios būklės tapo dažniausiai registruojamais psichikos sveikatos sutrikimais pasaulyje.

    „Atsiliepti į pasaulio gyventojų psichikos sveikatos poreikius, ypač pažeidžiamiausių, yra pareiga, o ne pasirinkimas“, – rašė tyrimo autoriai.

    Kas patiria didžiausią naštą?

    Analizė pabrėžia, kad sutrikimų našta pasiskirsto netolygiai: moterims priskiriama apie 620 mln. atvejų, vyrams – apie 552 mln. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad lyčių skirtumus lemiančių priežasčių įrodymai vis dar nevienodi, o kai kurios sritys išlieka nepakankamai ištirtos.

    Publikacijoje minimi galimi paaiškinimai apima tiek socialinius veiksnius, pavyzdžiui, smurto artimoje aplinkoje ir seksualinės prievartos riziką, tiek struktūrines nelygybes, įskaitant diskriminaciją. Taip pat išskiriami biologiniai pokyčiai, susiję su nėštumo ir pogimdyminiu laikotarpiu, bei didėjantis vaidmenų ir atsakomybių krūvis.

    Tarp moterų dažniausiai fiksuojami depresijos ir nerimo sutrikimai, o taip pat dažniau minimi tam tikri valgymo sutrikimai ir bipolinis sutrikimas. Vyrų grupėje dažniau pasitaiko neurovystymosi ir elgesio sutrikimai, tokie kaip dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimas, elgesio sutrikimai ar autizmo spektro sutrikimas.

    Didžiausia psichikos sveikatos sutrikimų našta pasauliniu mastu nustatyta 15–19 metų paauglių grupėje. Tai sustiprina signalą, kad prevencija ir ankstyva pagalba mokyklose bei pirminėje sveikatos priežiūroje gali būti kritiškai svarbūs.

    Kodėl atvejų daugėja?

    Tyrimo autoriai išskiria kelis reikšmingus rizikos veiksnius: vaikystėje patirtą seksualinį smurtą, smurtą artimoje aplinkoje ir patyčias. Šie veiksniai siejami su įvairiais sutrikimais, tarp jų depresija, nerimo sutrikimais, bipoliniu sutrikimu ir kai kuriomis elgesio problemomis.

    Vis dėlto pažymima, kad vien šie veiksniai nepaaiškina viso šuolio. Tyrime nurodoma, kad rizikos veiksnių paplitimas laikui bėgant ne visada didėjo, o jų paaiškinama dalis 2023 metais sudarė apie 18 proc. psichikos sutrikimų DALY rodiklio, kuris parodo dėl ligos ar negalios prarastus sveiko gyvenimo metus.

    Todėl augimas siejamas su platesniu kontekstu: genetinių ir biologinių veiksnių sąveika, skurdu, didėjančia nelygybe, taip pat didelėmis krizėmis, tokiomis kaip karai, pandemijos, stichinės nelaimės ir klimato kaitos padariniai. Šie sukrėtimai veikia tiek tiesiogiai, didindami stresą ir netektis, tiek netiesiogiai, silpnindami bendruomenių atsparumą ir paslaugų prieinamumą.

    Sveikatos sistemos nespėja paskui poreikį

    Tyrimo išvadose pabrėžiama, kad psichikos sutrikimai yra vienos svarbiausių negalios priežasčių pasaulyje, o jų keliama žmogiškoji ir ekonominė našta didėja. Tai atsiliepia šeimoms, darbdaviams ir valstybėms per mažesnį produktyvumą, mažesnį dalyvavimą darbo rinkoje ir augantį spaudimą sveikatos bei socialinės apsaugos sistemoms.

    Autoriai įspėja, kad paslaugų plėtra daugelyje šalių neauga proporcingai poreikiui. Kitaip tariant, žmonių, kuriems reikia pagalbos, daugėja greičiau nei didėja galimybės laiku gauti diagnostiką, psichoterapiją, vaistus ar tęstinę psichosocialinę paramą.

    Ekspertai akcentuoja, kad efektyviausios priemonės dažnai yra kompleksinės: ankstyvas atpažinimas, pagalba vaikams ir paaugliams, smurto prevencija, patyčių mažinimas, priklausomybių gydymas, taip pat lengviau pasiekiamos psichikos sveikatos paslaugos bendruomenėse. Kartu vis didesnis dėmesys skiriamas ir darbo vietų politikai, kuri mažintų perdegimą bei padėtų laiku nukreipti pagalbai.

  • Dažni naktiniai košmarai gali įspėti apie rimtas ligas: ką sako medikai ir tyrimai

    Naktiniai košmarai pasitaiko daugeliui, tačiau dažnai pasikartojantys, ypač kas savaitę ar dažniau, gali būti signalas, kad organizmas patiria didesnį krūvį. Specialistai pabrėžia, jog pavieniai baisūs sapnai dažniausiai nėra pavojingi, bet įprotis nuolat prabusti išgąsčio būsenoje jau vertas dėmesio.

    Miego metu žmogus paprastai pereina kelis sapnų ciklus, o ryškiausi sapnai dažniau siejami su REM faze. Nors dauguma sapnų greitai pasimiršta, košmarai neretai palieka stiprų emocinį pėdsaką ir gali trikdyti miego kokybę, dėl ko kitą dieną didėja nuovargis, dirglumas ir nerimas.

    Kada košmarai tampa įspėjimu?

    Dažnėjantys košmarai dažnai siejami su psichologiniais veiksniais: užsitęsusiu stresu, nerimo sutrikimais ar depresija. Taip pat jie gali stiprėti po sunkių išgyvenimų, kai žmogus patiria potrauminio streso sutrikimui būdingus simptomus, o naktiniai išgyvenimai tampa tarsi nuolat pasikartojančiu įvykių atgarsiu.

    Neuromokslų ir miego medicinos tyrimuose vis dažniau akcentuojama, kad košmarai gali būti ne vien emocinės būklės atspindys, bet ir bendros sveikatos rodiklis. Ypač atkreipiamas dėmesys į suaugusiuosius, kuriems košmarai kartojasi nuolat, nes tai siejama su didesne nepalankių sveikatos baigčių rizika.

    Sąsajos su demencija ir ankstyvesne mirtimi

    Mokslinėje literatūroje aptariamos sąsajos tarp dažnų košmarų ir didesnės rizikos vėliau patirti pažintinių funkcijų silpnėjimą. Kai kurie tyrėjai kelia prielaidą, kad pasikartojantys košmarai gali būti ankstyvas signalas, jog smegenyse vyksta procesai, galintys didinti neurodegeneracinių ligų tikimybę.

    Taip pat viešojoje erdvėje cituojami tyrimai, kuriuose nurodoma, kad suaugusiesiems, patiriantiems savaitinius košmarus, stebimas reikšmingai didesnis nepalankių sveikatos baigčių dažnis. Vis dėlto medikai pabrėžia, kad tai nereiškia tiesioginės priežasties ir pasekmės: košmarai gali būti ir gilesnių problemų palydovas.

    Miego paralyžius ir kiti miego sutrikimai

    Prie labiausiai gąsdinančių reiškinių priskiriamas miego paralyžius, kai žmogus pabunda, tačiau trumpą laiką negali pajudėti ar prabilti. Tai aiškinama tuo, kad REM fazėje natūraliai veikia laikinas raumenų „išjungimas“, saugantis nuo judesių sapnuojant, o retais atvejais sąmonė pabunda anksčiau nei šis mechanizmas išsijungia.

    Košmarų daugėjimas gali būti siejamas ir su kvėpavimo sutrikimais miegant, pavyzdžiui, miego apnėja, kai dėl epizodinių kvėpavimo sustojimų krenta deguonies kiekis ir miegas tampa fragmentuotas. Tokiais atvejais sapnų turinys neretai būna apie dusimą ar skendimą, o žmogus gali prabusti su padažnėjusiu širdies plakimu.

    Kai kuriems žmonėms košmarus gali sustiprinti ir širdies bei kraujagyslių problemos, ypač jei naktį pasitaiko staigių prabudimų su nerimu, širdies permušimais ar pakilusiu kraujospūdžiu. Tokie simptomai savaime nėra diagnozė, tačiau kartu su dažnais košmarais gali būti priežastis pasikonsultuoti su šeimos gydytoju.

    Specialistai pataria kreiptis pagalbos, jei košmarai kartojasi reguliariai, trukdo miegui, sukelia ryškų dienos nuovargį, nerimą ar žmogus pradeda vengti miego. Dažniausiai pradedama nuo miego higienos įvertinimo, streso valdymo, o įtariant apnėją ar kitus sutrikimus, gali būti skiriami miego tyrimai.

    „Pavieniai košmarai dažniausiai nėra pavojingi, tačiau pasikartojantys ir miegą griaunantys epizodai gali būti ženklas, kad reikalingas išsamesnis sveikatos įvertinimas“, – sako miego medicinos specialistai.

  • OECD skaičiuoja: prasta psichikos sveikata Europai kainuoja 76 mlrd. eurų kasmet – kas kaltas?

    OECD skaičiuoja: prasta psichikos sveikata Europai kainuoja 76 mlrd. eurų kasmet – kas kaltas?

    Prasta psichikos sveikata Europoje tampa ne tik visuomenės sveikatos, bet ir ekonomikos išbandymu. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD) skaičiuoja, kad su tuo susijusios išlaidos Europos šalims kasmet siekia apie 76 mlrd. eurų.

    Pasak OECD, ši suma sudaro maždaug 6 proc. visų sveikatos biudžetų. Vertinimuose pabrėžiama, kad nuostoliai apima ne vien gydymo išlaidas, bet ir produktyvumo kritimą, nedarbingumą bei mažesnį dalyvavimą darbo rinkoje.

    Didelė dalis sąnaudų susijusi su tuo, kad psichikos sutrikimai dažnai paaštrina lėtines somatines ligas. Dėl to pacientams prireikia sudėtingesnio ir brangesnio gydymo, dažnėja hospitalizacijos, ilgėja reabilitacija.

    OECD prognozuoja, kad 2025–2050 metų laikotarpiu psichikos sveikatos problemos vidutiniškai gali mažinti bendrąjį vidaus produktą apie 1,7 proc. per metus. Šį kritimą pirmiausia lemia sumažėjęs dirbančiųjų skaičius ir prastesnė darbo našumo dinamika.

    Ataskaitoje išskiriami dažniausi sutrikimai: nerimo sutrikimai sudaro apie 40 proc. visų atvejų, depresiniai sutrikimai – apie 20 proc., o su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu susiję sutrikimai – apie 17 proc. Tačiau pažymima, kad realūs mastai gali būti didesni, nes dalis lengvesnių būklių lieka nediagnozuotos dėl stigmos ir riboto paslaugų prieinamumo.

    Ypač paveikti jauni žmonės

    OECD duomenimis, per pastaruosius du dešimtmečius psichikos sutrikimų paplitimas OECD šalyse išaugo beveik 21 proc. Be to, prasta psichikos sveikata paliečia daugiau nei vieną iš penkių žmonių OECD ir Europos Sąjungos valstybėse.

    Labiausiai išsiskiria jaunimo grupė: pastaraisiais metais daugiau nei vienas iš keturių 15–24 metų žmonių yra patyręs psichikos sveikatos sutrikimą. Specialistai pabrėžia, kad iki 24 metų prasidėjusios problemos, jei jos negydomos, dažniau užsitęsia ir turi ilgalaikių pasekmių.

    „Tikrasis problemos mastas greičiausiai didesnis, nes dalis būklių lieka nediagnozuotos, o stigma vis dar stabdo žmones kreiptis pagalbos“, – teigiama OECD ataskaitoje.

    Kaip rizikos veiksniai minimi pandemijos laikotarpio suvaržymai, karai, geopolitinis nestabilumas ir ekonominiai sukrėtimai. Taip pat akcentuojamas klimato kaitos keliamas nerimas ir probleminis socialinių tinklų naudojimas, ypač tarp paauglių ir jaunų suaugusiųjų.

    Gydymo spragos ir kryptis į bendruomenę

    Nors daugelyje šalių egzistuoja nacionalinės psichikos sveikatos strategijos, OECD konstatuoja ryškią gydymo spragą. Skaičiuojama, kad apie 67,5 proc. žmonių, kuriems reikalinga psichikos sveikatos pagalba Europos Sąjungos šalyse, jos negauna.

    Tarp pagrindinių kliūčių įvardijami priemokų poreikis kai kurioms terapijoms, specializuotų paslaugų trūkumas regionuose ir specialistų stygius. Dėl to pagalba dažnai pavėluoja, o problemos įsisenėja ir tampa brangesnės gydyti.

    OECD kaip vieną svarbiausių reformų krypčių išskiria perėjimą nuo vien tik ligoninėmis paremtos sistemos prie bendruomeninių paslaugų. Daugiau vaidmens siūloma suteikti pirminės sveikatos priežiūros grandžiai, mokykloms ir darbovietėms, kur prevencija ir ankstyva pagalba gali sumažinti ilgalaikes išlaidas.

    „Ankstyvos prevencinės priemonės už ligoninių ribų gali būti ir veiksmingos, ir pigesnės“, – pabrėžia OECD.