CP v2

Tag: Neringa

  • Prancūzijos ambasadorės vizitas Neringoje: dėmesys Sartro ir de Beauvoir palikimui bei naujiems projektams

    Prancūzijos ambasadorės vizitas Neringoje: dėmesys Sartro ir de Beauvoir palikimui bei naujiems projektams

    Neringoje apsilankė Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje Lucie Stepanyan, ją lydėjo Prancūzų instituto Lietuvoje direktorius Pascalius Mulleris. Susitikime su Neringos savivaldybės meru Dariumi Jasaičiu aptartos kultūrinio bendradarbiavimo kryptys ir idėjos, kurios galėtų sustiprinti Prancūzijos ir Kuršių nerijos ryšius.

    Didelė pokalbio dalis skirta Nidoje įamžintam Prancūzijos intelektualų pėdsakui, siejamam su Antano Sutkaus fotografijomis. Savivaldybė yra įsigijusi visą ciklo kolekciją, o dabar svarsto, kaip ją plačiau ir nuosekliau pristatyti lankytojams bei vietos bendruomenei.

    Susitikime akcentuota, kad Nidos istorija svarbi ne tik dėl Jeano-Paulio Sartre’o viešnagės, bet ir dėl Simone de Beauvoir indėlio į Europos intelektinę tradiciją. Ambasadorė išreiškė palaikymą iniciatyvoms, kurios padėtų aktualizuoti abiejų autorių palikimą per šiuolaikinio dialogo temas, tokias kaip laisvė, lygybė ir demokratinės visuomenės raida.

    Pasak savivaldybės atstovų, Kuršių nerija galėtų tapti erdve tarptautinėms konferencijoms, diskusijoms ir intelektiniams forumams, sujungiant kultūrą, akademiją ir visuomenės aktualijas. Pabrėžta, kad Neringa jau turi tarptautinių renginių organizavimo patirties, todėl ateities projektai galėtų būti plėtojami ne nuo nulio, o remiantis turima infrastruktūra ir partnerystėmis.

    „Kuršių nerijos kultūrinė atmintis ir šiandien gali būti gyvas tiltas tarp Lietuvos ir Prancūzijos, jei ją nuosekliai paversime šiuolaikinėmis iniciatyvomis“, – sakė Lucie Stepanyan.

    Numatomi prancūzų kultūros renginiai

    Vizito metu pristatyti artimiausi Neringoje planuojami prancūzų kultūros projektai. Skelbiama, kad 2026 metų spalio 16–18 dienomis Neringoje vyks Prancūzų kultūros dienos, numatant kino, muzikos, šiuolaikinio šokio ir gastronomijos programą.

    Dalis renginių turėtų vykti Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“, taip pat planuojamos ekskursijos, skirtos Kuršių nerijos ryšiams su Prancūzija ir platesniam Europos kultūriniam kontekstui. Organizatoriai akcentuoja siekį kurti programą, kuri būtų įdomi ir turistams, ir vietos gyventojams.

    Rezidencija ir tarptautinės partnerystės

    Taip pat pristatyta, kad kitų metų pavasarį planuojama tarptautinė menininkų rezidencija „Nida Artist’s Residency: Where Bodies Meet Landscape“. Projektą įgyvendins Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“, gavęs programos „Culture Moves Europe“ finansavimą.

    Rezidencijoje turėtų dalyvauti menininkai iš Prancūzijos šiuolaikinio šokio trupės „Ex Nihilo“, o projektas bus vykdomas bendradarbiaujant su Šeiko šokio teatru ir programa „Neringos šokis“. Planuojama, kad rezultatai bus pristatyti viešuose renginiuose, bendruomenės susitikimuose bei profesiniuose seminaruose.

  • 26 metus puoselėjama Neringos ir Fėmarno draugystė: vokiečių keliautojai į kurortą grįžo vėl

    26 metus puoselėjama Neringos ir Fėmarno draugystė: vokiečių keliautojai į kurortą grįžo vėl

    Neringoje šią savaitę vieši partnerio Vokietijos salos Fėmarno keliautojų grupė. Tokios viešnagės organizuojamos kas dvejus metus, o šių metų susitikimas kurorte tapo jau aštuntuoju.

    Į Neringą atvyko 48 žmonės, iš jų pusė kurorte lankosi ne pirmą kartą. Neringos–Fėmarno draugystės komiteto pirmininkas Giunteris Šrioderis teigė, kad 24 delegacijos nariai Neringoje jau buvo viešėję anksčiau.

    „Labai džiaugiamės, kad šią savaitę esame pas jus su 48 asmenų grupe – 24 naujais ir 24 jau buvusiais dalyviais. Noriu išskirti ponią Anitą, kuri dalyvavo visose kelionėse“, – sakė G. Šrioderis.

    Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis, sveikindamas delegaciją, dėkojo už ilgametę bičiulystę ir pabrėžė, kad svečiai kurorte visuomet laukiami. Pasak mero, šie susitikimai tapo tradicija, kuri peržengia oficialių vizitų rėmus.

    „Esame be galo laimingi, kad jūs čia. Ši draugystė, tikiu, tęsis dar daug metų – taip ilgai, kad mūsų anūkai lygiai taip pat nuostabiai bendraus tiek čia, tiek pas jus“, – kalbėjo D. Jasaitis.

    Vizito metu netrūko ir jautrių akimirkų, kai prisimintas šių metų pradžioje miręs ilgametis kelionių dalyvis. G. Šrioderio teigimu, jam viešnagės Neringoje buvo tapusios svarbia gyvenimo dalimi, o grupė – artima bendruomene.

    „Ši kelionė jam buvo viskas. Kas dvejus metus jis jai gyveno, visuomet būdavo kartu, nepaisydamas sveikatos sunkumų. Jis priklausė šiai grupei – nuotaikingas, laimingas, nuoširdus žmogus“, – prisiminė G. Šrioderis.

    Svečiai Neringai perdavė simbolinių dovanų ir linkėjimų, tarp jų ir Fėmarno ugniagesių bendruomenės informacinį leidinį, skirtą Neringos ugniagesiams. Tokie gestai, anot organizatorių, atspindi praktinę partnerystės pusę, kai ryšiai palaikomi ne tik kultūriniu, bet ir bendruomeniniu lygmeniu.

    Neringos ir Fėmarno partnerystė per daugiau nei du dešimtmečius išaugo į tęstinį žmonių ryšį, paremtą pasitikėjimu ir sugrįžtančia tradicija. Savivaldybės pabrėžia, kad tokie mainai stiprina tarpusavio pažinimą, skatina bendradarbiavimą ir padeda išlaikyti gyvą bendruomenių ryšį, nepaisant geografinių atstumų.

  • Savaitgalį Nidoje keisis eismas: uždarys Taikos gatvės atkarpą ir ribos patekimą prie uosto

    Savaitgalį Nidoje keisis eismas: uždarys Taikos gatvės atkarpą ir ribos patekimą prie uosto

    Artėjant paskutiniam gegužės savaitgaliui Nidoje, kur vyks festivalis „Sveika, Neringa!“ ir renginys „Žurnalistų ralis 2026“ („Press Rally 2026“), savivaldybė praneša apie laikinus eismo organizavimo pokyčius. Vairuotojai, dviratininkai ir pėstieji raginami iš anksto įsivertinti galimus nepatogumus ir planuoti maršrutus.

    Skelbiama, kad nuo gegužės 29 dieną 16.30 valandos iki gegužės 30 dieną 18.15 valandos bus stabdomas transporto priemonių eismas Taikos gatvės atkarpoje. Ribojimai galios ruože nuo Taikos ir Naglių gatvių sankryžos iki pastato Naglių g. 16.

    Dėl šių ribojimų minėtu laikotarpiu nebus galimybės privažiuoti ir prie Nidos uosto prieigose esančių elektromobilių įkrovimo stotelių. Planuojantiems kelionę elektromobiliu rekomenduojama įkrovimą susiplanuoti iš anksto ir įvertinti alternatyvias stoteles aplinkinėse vietose.

    Papildomi ribojimai numatyti gegužės 30 dieną nuo 13.05 valandos iki 18.00 valandos, kai pagal renginio schemą tam tikroje Taikos gatvės atkarpoje bus stabdomas ne tik transporto priemonių, bet ir dviračių bei pėsčiųjų eismas. Į Parnidžio kopą tuo metu bus galima patekti sekant specialiai pažymėtais apylankos ženklais, nukreipiančiais pro automobilių stovėjimo aikštelę.

    Taip pat nuo gegužės 29 dieną 16.30 valandos iki gegužės 30 dieną 18.00 valandos bus draudžiamas transporto priemonių stovėjimas aikštelėje tarp pastatų Taikos g. 32A ir Taikos g. 32B. Gyventojų ir svečių prašoma automobilius iš šios aikštelės patraukti, kad būtų užtikrintas sklandus renginių aptarnavimas ir saugumas.

    Organizatoriai ir atsakingos tarnybos primena, kad didesni žmonių srautai kurorte savaitgalį gali lemti trumpalaikius spūsčių židinius, todėl svarbu laikytis laikinų kelio ženklų ir vietoje teikiamų nurodymų. Keliaujantiems į Nidą patariama pasilikti daugiau laiko atvykimui ir, jei įmanoma, rinktis alternatyvias judėjimo priemones.

    „Prašome gyventojų ir kurorto svečių iš anksto planuoti keliones, atkreipti dėmesį į laikinus kelio ženklus ir vadovautis organizatorių bei atsakingų tarnybų nurodymais“, – pranešime nurodo Neringos savivaldybė.

  • Kurortai ruošiasi 2026 metų vasarai: kaip Druskininkai stiprins gyventojų ir poilsiautojų saugumą

    Kurortai ruošiasi 2026 metų vasarai: kaip Druskininkai stiprins gyventojų ir poilsiautojų saugumą

    Neringoje įvyko kasmetinis kurortų ir kurortinių teritorijų savivaldybių bei už viešąjį saugumą atsakingų institucijų susitikimas, skirtas pasirengti 2026 metų vasaros sezonui. Jame aptarta, kaip intensyviausiu turistiniu laikotarpiu bus užtikrinama viešoji tvarka ir gyventojų bei poilsiautojų saugumas.

    Susitikime dalyvavo Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos policijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei kurortų savivaldybių atstovai. Druskininkų savivaldybei atstovavo vicemeras Simonas Kazakevičius.

    Pasitarimo dalyviai vertino praėjusio sezono pamokas ir situacijas, kurios dažniausiai kelia riziką kurortuose: dideli žmonių srautai renginiuose, eismo intensyvėjimas, incidentai prie vandens telkinių, taip pat gaisrų prevencijos ir greito reagavimo klausimai. Akcentuota, kad saugumo planavimas turi prasidėti dar iki sezono, kad tarnybų ir savivaldybių veiksmai būtų suderinti.

    „Druskininkai yra visus metus gyvas kurortas – čia nuolat vyksta renginiai, atvyksta poilsiautojai, vyksta aktyvus kultūrinis ir sporto gyvenimas. Todėl saugumo klausimai mums aktualūs ne tik vasaros sezono metu, bet ištisus metus“, – sakė Druskininkų savivaldybės vicemeras Simonas Kazakevičius.

    Pasak jo, tokie susitikimai leidžia pasidalinti praktika ir iš anksto susitarti dėl konkrečių veiksmų, kai turistų srautai tampa didžiausi. Tai ypač svarbu kurortams, kuriuose vienu metu sutelkiama daug lankytojų, o viešosios tvarkos incidentai, eismo įvykiai ar nelaimės gamtoje reikalauja operatyvaus kelių institucijų darbo.

    Diskusijose daug dėmesio skirta prevencijai, kuri kurortuose dažnai duoda didžiausią efektą: matomam pareigūnų patruliavimui, saugaus eismo priemonėms, aiškesniam informavimui renginių metu ir rizikingose vietose. Taip pat aptartas tarpinstitucinis koordinavimas, kai į vieną planą suvedami policijos, ugniagesių gelbėtojų, sienos apsaugos ir savivaldybių veiksmai.

    Kurortų atstovai pabrėžė, kad 2026 metų vasarai svarbi ne tik reagavimo parengtis, bet ir nuoseklus darbas su vietos bendruomene bei verslais, kurie sezono metu tiesiogiai prisideda prie tvarkos ir saugios aplinkos. Tikimasi, kad ankstyvas susitarimas dėl prioritetų leis efektyviau paskirstyti pajėgas ir sumažinti incidentų riziką piko savaitgaliais.

  • Neringa plečia ryšius su Ukraina: trišalė sutartis su Bojarka ir Koblevės savivaldybėmis

    Neringa plečia ryšius su Ukraina: trišalė sutartis su Bojarka ir Koblevės savivaldybėmis

    Neringos savivaldybė pasirašė trišalę partnerystės ir bendradarbiavimo sutartį su dviem Ukrainos savivaldybėmis – Bojarkos miesto ir Koblevės. Sutartis patvirtina šalių siekį stiprinti tiesioginius ryšius ir kartu vykdyti bendras iniciatyvas.

    Dokumentas pasirašytas nuotoliniu būdu Neringos savivaldybės tarybos posėdžio metu, prisijungus Ukrainos savivaldos atstovams. Sutartį pasirašė Neringos meras Darius Jasaitis, Bojarkos meras Oleksandras Zarubinas ir Koblevės meras Volodymyras Panyčius.

    Neringa su Koblevės savivaldybe bendradarbiauja nuo 2022 metų, o naujasis susitarimas šį ryšį įtvirtina ir praplečia. Koblevės savivaldybė Mykolajivo srityje vienija dešimt gyvenviečių ir, kaip kurortinė teritorija prie Juodosios jūros, turi panašių iššūkių bei galimybių kaip ir Neringa.

    Į partnerystę įsitraukusi Bojarka yra Kijevo srityje, todėl trišalis formatas atveria platesnes galimybes projektams skirtinguose Ukrainos regionuose. Savivaldybės tikisi, kad bendradarbiavimas padės greičiau apsikeisti praktika ir pritaikyti sprendimus tiek kasdienėms paslaugoms, tiek ilgalaikiam atsigavimui.

    Sutartyje numatytas bendradarbiavimas kultūros, švietimo, aplinkosaugos, socialinėje, turizmo ir rekreacijos srityse. Taip pat planuojama plėtoti veiklas jaunimo politikos, klimato kaitos, bendruomenių atsparumo ir tarptautinių projektų kryptyse.

    Susitarimas siejamas su Ukrainoje vykdomu nacionaliniu projektu Petys į petį: sutelktos bendruomenės, kuriuo skatinama tarptautinė savivaldybių partnerystė ir praktinė pagalba bendruomenėms. Tokie ryšiai dažnai tampa pagrindu bendriems mokymams, institucijų stiprinimui ir paramos iniciatyvoms, kurios vėliau gali peraugti į ilgalaikius vystymo projektus.

    „Tikiu, kad ši partnerystė bus ne tik formalus bendradarbiavimo susitarimas. Tai ir solidarumo, draugystės bei bendrų vertybių išraiška“, – sakė Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

    Sutartis galioja neterminuotai ir bus tęsiama tol, kol šalys matys praktinį bendradarbiavimo poreikį. Savivaldybės pabrėžia, kad reali sutarties vertė bus matuojama konkrečiomis veiklomis, projektų rezultatais ir bendruomenėms suteikiama nauda.

  • Neringos gimnazijos abiturientų eisena į savivaldybę: kokius studijų ir karjeros kelius renkasi?

    Neringos gimnazijos abiturientų eisena į savivaldybę: kokius studijų ir karjeros kelius renkasi?

    Neringos gimnazijos abiturientai paskutinio skambučio dieną tradiciškai šventine eisena atėjo į Neringos savivaldybę. Jaunuolius lydėjo šypsenos, plojimai ir palaikymo šūksniai, o susitikimas tapo simboline šventės dalimi prieš artėjančius brandos egzaminus.

    Vizitas savivaldybėje Neringoje puoselėjamas ne vieną dešimtmetį ir laikomas ilgamete bendruomenės tradicija. Šiemet abiturientus priėmė Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis, su kuriuo jaunuoliai bendravo neformaliai ir atvirai.

    Pokalbio metu meras domėjosi, kokius tolesnius žingsnius planuoja mokyklą baigiantys neringiškiai ir kur jie save mato po metų ar kelerių. Abiturientai vardijo skirtingas kryptis – nuo tarnybos kariuomenėje iki kūrybinių ir technologinių specialybių.

    Tarp aptartų pasirinkimų skambėjo multimedija ir kompiuterinis dizainas, kibernetinis saugumas, anglų filologija, teisė, aviacijos inžinerija, iliustracija, filosofija, dietetika ir kitos sritys. Dalis jaunuolių pripažino dar svarstantys kelias alternatyvas, tačiau dauguma planuoja studijas Lietuvoje.

    Susitikime abiturientams palinkėta sėkmės egzaminuose ir drąsos apsisprendžiant, ypač tais atvejais, kai pasirinkimą tenka derinti su asmeniniais pomėgiais ir darbo rinkos realijomis. Taip pat nuskambėjo kvietimas baigus studijas sugrįžti į Neringą ir savo žinias pritaikyti gimtajame krašte.

  • Neringa ruošiasi 2026 metų vasarai: ką pareigūnai ir savivaldybės sutarė dėl kurortų saugumo?

    Neringa ruošiasi 2026 metų vasarai: ką pareigūnai ir savivaldybės sutarė dėl kurortų saugumo?

    Neringos savivaldybėje surengtame pasitarime institucijos ir kurortų savivaldybės aptarė, kaip bus užtikrinamas saugumas 2026 metų vasaros sezono metu. Daugiausia dėmesio skirta viešajai tvarkai, eismo saugai ir tarnybų pasirengimui didžiausiems turistų srautams.

    Susitikime dalyvavo Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos policijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei kurortų ir kurortinių teritorijų savivaldybių atstovai. Aptarta, kaip veiksmus derinti taip, kad reakcija į incidentus sezono piko metu būtų kuo greitesnė.

    Akcentas – viešoji tvarka ir eismas

    Pasitarimą pradėjo vidaus reikalų viceministras Gintaras Aliksandravičius, Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis ir Lietuvos policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas. Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys pristatė aktualią informaciją apie viešosios tvarkos situaciją kurortuose.

    Diskusijose pažymėta, kad kurortuose vasarą išauga ne tik žmonių, bet ir rizikų skaičius, todėl prevencija tampa esminiu įrankiu. Tarp prioritetų įvardyti aktyvesni reidai, matomesnis patruliavimas ir aiškesnė komunikacija poilsiautojams apie taisykles bei atsakomybę.

    Neringos rodikliai gerėja, bet iššūkių lieka

    Pasitarime pristatyti policijos duomenys parodė, kad Neringoje 2025 metų vasaros laikotarpiu mažėjo nusikalstamų veikų skaičius. Vis dėlto, kaip pabrėžta susitikime, eismo drausmė išlieka viena jautriausių temų, ypač intensyviausiomis sezono savaitėmis.

    Siekiant išlaikyti teigiamas tendencijas, numatyta stiprinti institucijų bendradarbiavimą ir aiškiau planuoti pajėgumus ten, kur srautai didžiausi. Taip pat aptarta, kaip suderinti prevenciją, reagavimą ir pagalbos teikimą taip, kad gyventojai ir svečiai jaustųsi saugiai.

    „Kurorto saugumas kuriamas ne vien sprendimais ar taisyklėmis – pirmiausia jį kuria žmonės, kasdien budintys, reaguojantys ir pasirengę padėti. Nuoširdžiai dėkoju policijos, pasieniečių ir priešgaisrinės saugos pareigūnams už jų atsakingą tarnybą, profesionalumą ir svarų indėlį užtikrinant Neringos gyventojų bei svečių saugumą. Linkiu visoms tarnyboms gražios, saugios ir ramios vasaros“, – sakė Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

    Pasitarimo dalyviai sutarė, kad kurortų saugumo planavimas turi vykti iš anksto, remiantis praėjusio sezono patirtimi ir realiais rodikliais. Neringoje akcentuota, kad nuoseklus darbas ir institucijų koordinacija leidžia ne tik reaguoti į problemas, bet ir jų išvengti.

  • Mažosios Lietuvos krikštų tradicija įvertinta nacionaliniu mastu: kuo ji išskirtinė Kuršių nerijoje

    Mažosios Lietuvos krikštų tradicija įvertinta nacionaliniu mastu: kuo ji išskirtinė Kuršių nerijoje

    Tradicija pripažinta valstybės lygmeniu

    Mažosios Lietuvos krikštų tradicija įrašyta į Nacionalinį nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Šis sprendimas reiškia, kad unikalus kapinių ženklinimo ir atminimo kultūros reiškinys pripažįstamas gyvuoju paveldu, kurį svarbu saugoti ir perduoti ateities kartoms.

    Sertifikatai buvo įteikti renginyje, kuriame pristatyta trylika naujai į sąvadą įtrauktų gyvojo paveldo reiškinių iš įvairių Lietuvos regionų. Mažosios Lietuvos krikštų tradiciją renginyje pristatė Neringos muziejams atstovavusios Vitalija Teresa Jonušienė ir Edita Anglickaitė-Beržinskienė.

    Kas yra krikštai ir kuo jie saviti

    Krikštai yra tradiciniai mediniai antkapiniai paminklai, būdingi Mažajai Lietuvai ir Kuršių nerijai. Jie išsiskiria forma, ornamentika ir simbolika, atspindinčia vietos bendruomenių pasaulėžiūrą, tikėjimo tradicijas bei santykį su mirusiųjų atminimu.

    Skirtingai nei įprasti akmeniniai paminklai, krikštai dažnai buvo drožiami iš medžio, o jų dekoras ir proporcijos turėjo aiškią vietos tradicijoje susiformavusią estetiką. Dėl klimato poveikio ir istorinių lūžių autentiškų krikštų išliko nedaug, todėl jų tęstinumas priklauso ir nuo meistrystės perdavimo.

    Autentiškumo principas: nekurti to, ko nežinai

    Pasakojant apie tradicijos sugrąžinimą, renginyje pabrėžtas Neringos garbės piliečio, menininko Eduardo Jonušo vaidmuo atkuriant Nidos senąsias kapines ir į Neringos viešąją atmintį sugrąžinant krikštus. Jo darbas rėmėsi nuosekliu istorinių šaltinių, likusių ženklų ir vietos atminties liudijimų rinkimu.

    E. Jonušui talkino kuršininkas Michelis Engelinas, iš atminties padėjęs identifikuoti, kokie krikštai ar kryžiai konkrečiose vietose buvo stovėję anksčiau. Buvo laikomasi principo nefantazuoti: jei trūko duomenų, paminklai nebuvo kuriami iš naujo, todėl atkūrimas siekė maksimalios autentikos.

    „Aš taip jas ir įsivaizdavau“, – sakė archeologė Marija Gimbutienė, apsilankiusi atkurtose Nidos senosiose kapinėse ir įvertinusi atliktą darbą.

    Renginyje pristatytas ir autentiškas E. Jonušo išsaugotas krikštas, šiandien saugomas Neringos muziejų fonduose. Tai antkapinis paminklas nidiškei Mariai Sakuth (1893–1937), liudijantis tiek asmeninę istoriją, tiek viso krašto memorialinės kultūros tradiciją.

    Kas prisideda prie tradicijos tęstinumo

    Įteikiant pripažinimą dalyvavo ir krikštų gamybos tradiciją tęsiantys amatininkai bei etninės kultūros lauko atstovai. Renginyje buvo minimi medžio meistras Vaidotas Bliūdžius, skulptorius Saulius Rumbutis, etnografas Helmutas Lotužis, Klaipėdos rajono etninės kultūros centro direktorius Jonas Tilvikas.

    Sertifikatas, liudijantis krikštų tradicijos išsaugojimo svarbą, įteiktas vertybės pateikėjams: Neringos muziejams ir Klaipėdos regiono etninės kultūros centrui. Tokia partnerystė laikoma esmine, nes gyvasis paveldas išlieka tik tada, kai tradiciją palaiko ir institucijos, ir bendruomenės, ir amato meistrai.

    „Mažosios Lietuvos krikštų tradicija yra svarbi mūsų krašto tapatybės dalis, pasakojanti apie žmonių atmintį, pasaulėžiūrą ir ryšį su gimtąja žeme“, – sakė Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

    Pasak jo, nacionalinis pripažinimas kartu yra ir įpareigojimas tęsti saugojimo darbus, stiprinti edukaciją bei užtikrinti, kad tradicija nebūtų tik muziejinis eksponatas. Praktinis tęstinumas siejamas su meistrystės perdavimu, kapinių paveldo priežiūra ir vietos istorijos pažinimu.

  • Juodkrantės kvartetas „Neringa“ laimėjo „Sidabrinius balsus“: pirmoji vieta kamerinių ansamblių finale

    Juodkrantės kvartetas „Neringa“ laimėjo „Sidabrinius balsus“: pirmoji vieta kamerinių ansamblių finale

    Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro moterų vokalinis kvartetas „Neringa“ pelnė aukščiausią įvertinimą nacionalinio konkurso „Sidabriniai balsai“ finale. Kamerinių ansamblių kategorijoje kolektyvui skirta pirmoji vieta.

    Šiemet konkursas sulaukė itin didelio dėmesio: pavasarį regioniniuose turuose varžėsi daugiau nei 100 atlikėjų iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Į finalą Vilniuje buvo pakviesti 18 stipriausių solistų ir kolektyvų, atrinktų po atrankinių etapų.

    „Sidabriniai balsai“ Lietuvoje laikomas vienu svarbiausių vokalinės muzikos konkursų, kuriame vertinamas ne tik techninis meistriškumas, bet ir interpretacija, ansamblinis susiklausymas bei sceninė kultūra. Tokie laimėjimai regionų kolektyvams dažnai tampa postūmiu naujiems koncertams ir bendriems projektams.

    Kvarteto „Neringa“ sėkmė taip pat atkreipia dėmesį į pamario krašto kultūrinį gyvenimą, kuriame ryškų vaidmenį atlieka vietos kultūros centrai ir jų suburti kolektyvai. Neringos savivaldybėje veikiančios kūrybinės iniciatyvos pastaraisiais metais vis dažniau pristatomos ir nacionaliniu mastu.

    Su pergale sveikinamos kvarteto narės, kolektyvo vadovė Rita Rušinskienė ir koncertmeisteris Aidas Macevičius. Pasiekimas dar kartą primena, kad aukšto lygio atlikėjų Lietuvoje netrūksta ir už didžiųjų miestų ribų.

  • Neringoje pristatomas 13-asis almanachas „Dorė“: Rėzos metai, Nidos atmintis ir nauji autoriai

    Neringoje pristatomas 13-asis almanachas „Dorė“: Rėzos metai, Nidos atmintis ir nauji autoriai

    Neringoje gegužės 19 dieną 18 valandą Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ rengiamas 13-ojo Neringos kultūros almanacho „Dorė“ pristatymas. Į sutiktuves kviečiami leidinio kūrėjai, straipsnių autoriai ir herojai.

    144 puslapių apimties almanachą kartą per metus leidžia Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešoji biblioteka. Šių metų numeryje pateikiama 12 temų, o tekstus parengė 15 autorių, iš kurių 10 „Dorei“ rašo pirmą kartą.

    Rėzos metai ir europinis kontekstas

    Į jubiliejinius Martyno Liudviko Rėzos metus almanachas įžengia su reikšminga publikacija: dr. Iljos Lemeškino straipsniu apie Prahoje 1827 metais išleistą antrąjį L. Rėzos lietuviškų dainų rinkinį. Pasak leidinio sudarytojų, tuomet 800 egzempliorių tiražu išleista knyga greitai tapo bestseleriu ir peržengė vien akademinį lauką.

    Straipsnyje primenama, kad Rėzos darbai buvo svarbūs ne tik lietuvių kultūrai, bet ir platesniam Vidurio Europos intelektiniam judėjimui. Tokie leidiniai XIX amžiuje dažnai veikė kaip impulsas tautinei savivokai ir kultūriniam atgimimui, todėl Rėzos paveldas almanache pristatomas europiniame kontekste.

    Ar Nida tampa atminties vieta?

    Almanache keliami ir šiandienos klausimai: ar Nida jau gali būti laikoma literatūrine atminties vieta. Šią temą savo įžvalgose nagrinėja prof. dr. Ruth Leiserowitz.

    Kita kryptis – atminties įamžinimo praktikos: dr. Rasa Antanavičiūtė interviu aptaria, kokios įamžinimo formos labiausiai tiktų Neringai. Diskusija aktuali dėl nuolat kintančio kurortinio miesto audinio, kuriame dera saugoti paveldą ir kartu neįšaldyti gyvos aplinkos.

    Vietos istorijos, kūryba ir šių dienų Neringa

    Leidinyje žadami pasakojimai apie naująją Tomo Mano gatvę, Bitininkų taką Pervalkoje ir atminimo ženklą ant „Agilos“ sienos. Taip pat publikuojamas žurnalistės Rasos Kalinauskaitės pokalbis su kraštovaizdžio geografe dr. Giedre Godiene, kuriame dėmesys skiriamas aplinkos kaitai ir Neringos kraštovaizdžio sluoksniams.

    Almanache vietos randama ir Kuršių marių temoms: Edita Anglickaitė-Beržinskienė svarsto apie žvejybą Kuršių mariose kaip Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybę. Tokie tekstai almanachą priartina prie bendruomenės kasdienybės ir tradicijų, kurios formuoja vietos tapatybę.

    „Dorėje“ pristatomas ir žmonių portretų rinkinys: rašoma apie aistringą buriuotoją, Neringos vyriausiąjį architektą Algimantą Zavišą, kūrybines Martyno Liudviko Rėzos premijos laureato Sauliaus Kruopio ir tapytojo Romualdo Kuncos sankirtas. Taip pat publikuojami nidiškės poetės Neringos Abrutytės naujausi eilėraščiai, o tarp debiutuojančių autorių minima nidiškė Elena Tarvainienė.

    Viršelį puošia 2025 metais Neringos mero premija įvertinto fotomenininko Andriaus Repšio fotografija iš ciklo Balti medžiai, sukurto 2020–2022 metais. Almanacho dizainą parengė Aida Zybartė, o sudarytoja ir redaktorė yra Raimonda Meyer-Ravaitytė; leidinys, leidžiamas nuo 2010 metų, finansuojamas Neringos savivaldybės lėšomis.