CP v2

Tag: Neringa

  • Neringos meras sveikina Muziejų dieną: dėkoja atminties puoselėtojams ir linki įkvėpimo

    Neringos meras sveikina Muziejų dieną: dėkoja atminties puoselėtojams ir linki įkvėpimo

    Tarptautinės muziejų dienos proga Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis pasveikino muziejininkus ir išskyrė Neringos krašto atminties puoselėtojų darbą. Jo teigimu, muziejai padeda ne tik saugoti istoriją, bet ir kurti gyvą ryšį tarp praeities ir šiandienos bendruomenės.

    Sveikinime pabrėžta, kad muziejininkų veikla prisideda prie kultūros paveldo išsaugojimo ir perduoda sukauptas žinias ateities kartoms. Pasak mero, kasdienis darbuotojų įsitraukimas atsiskleidžia per prasmingas iniciatyvas ir lankytojams kuriamas patirtis.

    „Jūsų darbas saugo mūsų krašto atmintį, padeda pažinti istoriją, puoselėti kultūros paveldą ir perduoti jį ateities kartoms“, – sakė Darius Jasaitis.

    Tarptautinė muziejų diena kasmet minima gegužės 18 dieną, ją koordinuoja Tarptautinė muziejų taryba ICOM. Ši proga dažnai tampa impulsu muziejams atverti daugiau erdvių lankytojams, pristatyti naujas ekspozicijas ar edukacines veiklas ir kalbėti apie kintantį muziejų vaidmenį visuomenėje.

    Neringos meras muziejininkams palinkėjo įkvėpimo, kūrybiškumo ir lankytojų dėmesio. Sveikinimo pabaigoje jis padėkojo už atsidavimą ir kasdienį darbą, padedantį išlaikyti kultūrinę atmintį gyvą.

  • Nida kviečia į „Kernagines“: Kernagio dainos, dirbtuvės ir filmas per dvi festivalio dienas

    Nida kviečia į „Kernagines“: Kernagio dainos, dirbtuvės ir filmas per dvi festivalio dienas

    Nidoje startuoja „Kernaginės“

    Gegužės 16–17 dienomis Nida kvies į „Kernagines“ – naują festivalį, skirtą Vytauto Kernagio gimimo metinėms paminėti. Organizatoriai žada gyvo garso koncertą, kūrybines dirbtuves, edukacijas vaikams ir jaunimui bei susitikimus, kuriuose svarbiausia – bendrystė ir kūryba.

    Pasak renginio sumanytojų, festivalio idėja gimė iš noro Kernagio atminimą susieti ne vien su scena, bet ir su Nida kaip vieta, kurioje jis daugeliui tapo laisvės, tikrumo ir paprastumo simboliu. Būtent todėl programa sudėliota taip, kad apimtų skirtingas amžiaus grupes ir patirtis.

    „Tėtis Nidoje toks ir buvo – su džinsine striuke, visada besišypsantis ir švenčiantis galimybę būti kartu. Kai buvau maža, laukiamiausios tėčio lauktuvės iš Nidos buvo didžiulis ungurys“, – sakė Eglė Kernagytė-Dambrauskė.

    Programa: paroda, dirbtuvės, koncertas

    Festivalis gegužės 16 dieną 11 valandą prasidės Vytauto Kernagio fotografijų parodos atidarymu. Joje bus pristatomos skirtingos kūrėjo gyvenimo ir kūrybos akimirkos, leidžiančios pamatyti maestro ne tik kaip scenos žmogų, bet ir kaip asmenybę.

    Šeštadienio popietę Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vyks nemokamos kūrybinės dirbtuvės vaikams ir jaunimui. Atlikėjai Bjelle ir Rokas Petrauskas kvies jungti muziką ir teatrą, lavinti vaizduotę bei sceninę drąsą.

    „Žaisime teatrinius žaidimus, lavinsime vaizduotę ir sceninę drąsą, mokysimės Vytauto Kernagio dainų, ieškosime savo balso ir kūrybinės išraiškos. Dalyviai kurs trumpas scenas, improvizuos, eksperimentuos su tekstais ir muzika, o svarbiausia – patirs kūrybos džiaugsmą“, – sakė Bjelle ir Rokas Petrauskas.

    Programoje numatytos ir kaligrafijos dirbtuvės, kurias ves Neringos meno mokyklos dailės mokytoja Monika Urbonavičienė. Jose bus galima susipažinti su gražaus rašto pagrindais ir rašymą patirti kaip kūrybinę praktiką.

    Šeštadienio vakaro kulminacija taps koncertas, kuriame skambės žinomiausios Vytauto Kernagio dainos. Organizatoriai pabrėžia, kad gerai atpažįstamos melodijos suskambės šiuolaikiškiau, išlaikant kūrėjo dvasiai svarbų atvirumą ir žaismę.

    Filmas ir žvilgsnis į ateitį

    Gegužės 17 dieną 12 valandą „Agiloje“ vyks dokumentinio filmo „Kernagis“ peržiūra. Filme per archyvinę medžiagą ir artimųjų bei bendražygių liudijimus atsiskleidžia ne tik scenos legenda, bet ir žmogus, jo vertybės bei ryšys su publika.

    Organizatorių teigimu, „Kernaginės“ planuojamos kaip tradicija, kuri kasmet Nidoje primintų Kernagio kūrybos reikšmę skirtingoms kartoms. Taip pat skelbiama, kad baigiamasis renginys 2026 metų spalio 3 dieną turėtų sutapti su Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ atidarymo švente.

    Festivalį organizuoja Vytauto Kernagio fondas drauge su Nidos kultūros ir turizmo informacijos centru „Agila“, o projektą iš dalies finansuoja Neringos savivaldybė. Dalyvavimas dalyje veiklų nemokamas, tačiau į kai kuriuos užsiėmimus gali reikėti išankstinės registracijos.

  • Neringa prieš vasaros sezoną: Mero pusryčiai su verslu „Agiloje“ ir nauja „GoNeringa“ programėlė

    Neringa prieš vasaros sezoną: Mero pusryčiai su verslu „Agiloje“ ir nauja „GoNeringa“ programėlė

    Gegužės 15 dieną 10 valandą Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vyks tradicinis Neringos savivaldybės susitikimas Mero pusryčiai su verslu. Renginio tikslas – prieš vasaros piką aptarti pasirengimą sezonui ir aktualiausius klausimus, su kuriais susiduria vietos verslas.

    Susitikime numatoma kalbėti apie praktinius kurortinio sezono iššūkius: paslaugų kokybę, darbo jėgos poreikį, lankytojų srautų valdymą ir bendradarbiavimą tarp savivaldybės, įstaigų bei privataus sektoriaus. Tokie susitikimai Neringoje tampa svarbiu formatu derinti sprendimus dar iki prasidedant didžiausiam turistų antplūdžiui.

    Renginyje dalyvaus Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis. Jo įžvalgos turėtų padėti plačiau įvertinti sezoniškumo keliamas rizikas pajūrio verslams ir tai, kaip nacionalinės verslo aplinkos tendencijos persikelia į kurortus.

    Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento patarėjas Virginijus Andriušis ir paslaugų darbdaviams konsultantė Ieva Stulpinienė pristatys darbo rinkos situaciją Neringoje. Taip pat bus aptartos Užimtumo tarnybos priemonės darbdaviams, kurios ypač aktualios vasarą, kai trumpam laikotarpiui išauga darbuotojų paklausa apgyvendinimo, maitinimo, prekybos ir pramogų srityse.

    Dar viena susitikimo tema – naujas įrankis veiklų planavimui ir rezervavimui. Neringos sporto mokyklos direktorius Norbertas Airošius pristatys „GoNeringa“ programėlę, kuri sukurta tam, kad vienoje vietoje būtų galima planuoti ir užsisakyti įvairias veiklas Neringoje.

    Pasak organizatorių, „GoNeringa“ sprendimas orientuotas ne tik į gyventojus ir svečius, bet ir į verslą, įstaigas bei organizacijas, kurios siūlo paslaugas ar renginius. Pristatymo metu ketinama aptarti, kaip programėlė gali prisidėti prie aiškesnės pasiūlos komunikacijos sezono metu ir patogesnio rezervavimo, kai išauga užklausų skaičius.

    Neringos savivaldybė kviečia dalyvauti kurortinio verslo atstovus, kuriems aktualus pasirengimas vasarai ir bendri sprendimai dėl sezono organizavimo. Dalyvavimas numatytas po išankstinės registracijos.

  • Neringos delegacija Birštone: kurortai tariasi dėl turizmo, viešųjų erdvių ir bendrų sprendimų

    Gegužės 8–9 dienomis Birštone lankėsi Neringos savivaldybės delegacija, vadovaujama mero Dariaus Jasaičio. Svečius priėmė Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė su vicemerais ir administracijos vadovybe.

    Susitikimuose dalyvavo ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė, su savivaldybių atstovais aptarusi socialinės politikos bei užimtumo klausimus. Abi pusės akcentavo, kad kurortams svarbu ieškoti sprendimų, kurie veiktų ne tik sezono piku.

    Kas aktualu abiem kurortams

    Vizito metu daug dėmesio skirta turizmo tendencijoms ir kurortų plėtros krypčiai: kaip pritraukti lankytojus ištisus metus, kartu mažinant spaudimą infrastruktūrai vasaros mėnesiais. Aptarti ir viešųjų erdvių puoselėjimo sprendimai, pritaikyti tiek vietos gyventojams, tiek poilsiautojams.

    Savivaldybių atstovai taip pat kalbėjo apie bendruomenių įtraukimą ir savivaldos priemones, kurios padeda suderinti kurortinį gyvenimo ritmą su kasdieniais gyventojų poreikiais. Tarp aptartų temų buvo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimas, kad kurortų interesai nacionaliniu lygmeniu būtų girdimi nuosekliau.

    Birštonui svarbūs jubiliejiniai metai

    Birštonas šiais metais mini 180-ąsias kurorto metines, todėl svečiams pristatyta kurorto raida, įgyvendinami ir planuojami projektai bei pastaraisiais metais atnaujinta infrastruktūra. Diskutuota, kaip viešosios investicijos gali prisidėti prie sveikatinimo paslaugų kokybės ir tvaraus turizmo augimo.

    Delegacija aplankė ir objektus už miesto ribų: Nemajūnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčią, glampingą „Vasarojus“ bei „Birštono dvarelį“. Tokie vizitai, savivaldybių teigimu, padeda praktiškai įvertinti, kaip kuriami lankytojų srautams patrauklūs maršrutai ir paslaugos.

    Rezoliucija dėl bendradarbiavimo

    Vizito pabaigoje Birštono ir Neringos savivaldybių atstovai pasirašė rezoliuciją, kuria įtvirtino siekį tęsti ir stiprinti tarpusavio partnerystę. Dokumentas simboliškai pažymi ilgalaikę dviejų kurortų draugystę ir numato bendradarbiavimo tęstinumą ateityje.

    Birštono savivaldybė pabrėžia, kad Birštono ir Neringos ryšys tęsiasi beveik šešis dešimtmečius. Per šį laiką susiformavęs bendradarbiavimo modelis leidžia dalintis patirtimi sprendžiant turizmo, infrastruktūros ir bendruomeniškumo iššūkius.

  • Neringoje baigiamas šildymo sezonas: gyventojai gali spręsti patys, kada išjungti šilumą

    Neringoje baigiamas šildymo sezonas: gyventojai gali spręsti patys, kada išjungti šilumą

    Neringos savivaldybėje nuo gegužės 5 dienos skelbiama 2025–2026 metų šildymo sezono pabaiga. Sprendimas priimtas savivaldybės mero Dariaus Jasaičio potvarkiu.

    Nutraukus sezoną centralizuotai, šilumos tiekimas paprastai stabdomas visiems vartotojams, tačiau daugiabučių gyventojai gali priimti atskirą sprendimą dėl savo namo. Tai ypač aktualu, kai pavasarį orai išlieka permainingi, o dalis gyventojų nori išlaikyti komfortišką temperatūrą.

    Daugiabučių ir kitų pastatų šilumos vartotojai gali patys nuspręsti dėl šildymo pabaigos, jei laikomasi teisės aktuose nustatytų higienos normų. Apie pasirinktą datą šilumos tiekėją būtina informuoti nustatyta tvarka.

    Praktikoje tai reiškia, kad namo administratorius, bendrija ar gyventojų atstovai turi priimti sprendimą ir suderinti techninius veiksmus su tiekėju. Tokia galimybė leidžia lanksčiau reaguoti į faktines oro sąlygas ir išvengti situacijų, kai šildymas išjungiamas per anksti arba, atvirkščiai, tęsiamas ilgiau nei reikia.

    Šildymo sezono pabaiga savivaldybėse paprastai skelbiama tada, kai kelias dienas iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra pasiekia nustatytą ribą, tačiau galutinis komfortas priklauso ir nuo pastato būklės. Prastesnės energinės klasės namai ar drėgnesnės patalpos atvėsta greičiau, todėl kai kurie gyventojai renkasi šildymą dar trumpam pratęsti.

  • Antrasis įvažiavimas į Nidą keičia šeimininką: G. D. Kuverto gatvę perėmė Neringos savivaldybė

    Antrasis įvažiavimas į Nidą keičia šeimininką: G. D. Kuverto gatvę perėmė Neringos savivaldybė

    Neringos savivaldybė oficialiai perėmė G. D. Kuverto gatvę Nidoje – iki šiol valstybės valdytą regioninio kelio ruožą, daugeliui žinomą kaip antrąjį įvažiavimą į gyvenvietę. Nuosavybės teisė įregistruota po Vyriausybės sprendimo ir pasirašius perdavimo–priėmimo aktą su akcine bendrove „Via Lietuva“.

    Perimtas ruožas yra apie 1,134 kilometro ilgio ir laikomas viena svarbiausių Nidos susisiekimo arterijų. Šia gatve naudojasi Neringos gimnazijos bendruomenė, ji jungia gyvenamąsias teritorijas su centrine Nidos dalimi ir sudaro alternatyvų maršrutą tiek gyventojams, tiek atvykstantiems poilsiautojams.

    Ko tikėtis po perdavimo?

    Savivaldybė pabrėžia, kad kelio perėmimas yra lūžis, leidžiantis iš esmės spręsti ilgai keltas problemas, susijusias su dangos būkle. Iki šiol, kai gatvė nepriklausė savivaldybei, darbai dažniau apsiribodavo laikinais, fragmentiškais remontais, o galimybės planuoti didesnės apimties atnaujinimą buvo ribotos.

    Nuo šiol savivaldybė galės savarankiškai planuoti investicijas, rengti projektus ir derinti sprendinius, kad gatvė atitiktų kurortui keliamus kokybės bei eismo saugos reikalavimus. Kartu tai leidžia geriau integruoti infrastruktūros sprendinius į bendrą Nidos urbanistinį ir aplinkosaugos kontekstą.

    Formalieji žingsniai prieš remontą

    Pasak Neringos savivaldybės, darbai neprasidės iš karto: pirmiausia numatomas detalesnis būklės vertinimas, techninių sprendimų parinkimas ir projektavimo etapas. Taip pat dar teks sutvarkyti su žeme susijusius formalumus, įskaitant žemės nuomos ir valdymo klausimus, kurie yra būtina sąlyga pradedant infrastruktūros atnaujinimo darbus.

    „Per pastarąjį dešimtmetį tvarkybos darbai palietė kone visas Neringos gyvenviečių gatves, tačiau ši iki šiol taip ir nesulaukė reikalingų pokyčių. Dabar atsiranda reali galimybė tai pakeisti – planuoti nuoseklų gatvės atnaujinimą“, – sakė Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

    Savivaldybė akcentuoja, kad svarbiausias pokytis jau įvyko – atsakomybė ir sprendimų priėmimas pereina į vietos valdžios rankas. Tai turėtų sudaryti prielaidas nuoseklesniam planavimui ir ilgalaikiams sprendimams, kad šis įvažiavimas į Nidą būtų patogus, saugus ir atitiktų kurorto aplinkos standartus.

  • Neringa skelbia kultūros paveldo projektų konkursą: prioritetai žvejyba ir švyturiai 2026 metais

    Neringa skelbia kultūros paveldo projektų konkursą: prioritetai žvejyba ir švyturiai 2026 metais

    Neringos savivaldybė paskelbė kultūros paveldo pažinimo, sklaidos ir atgaivinimo projektų konkursą, kviesdama kūrėjus, bendruomenes ir organizacijas teikti idėjas, kurios paveldo vertybes paverstų šiandien patiriama kasdienybe. Savivaldybė pabrėžia, kad svarbu ne tik saugoti paveldą, bet ir padėti jį pažinti per patirtį, edukaciją bei bendruomeniškas iniciatyvas.

    Kuršių nerija yra UNESCO saugomas kultūrinis kraštovaizdis, kurio išskirtinumą formavo jūros, vėjo ir žmogaus sąveika. Ši vietovė vertinama ne vien kaip gamtos reiškinys, bet ir kaip ilgametės žmonių prisitaikymo istorijos pavyzdys, atsispindintis architektūroje, tradicijose ir vietos gyvenimo būde.

    Pasak Neringos savivaldybės mero Dariaus Jasaičio, vietos tapatybę kuriančios vertybės išlieka gyvos tik tada, kai jas įmanoma išgyventi ir suprasti. „Paveldas turi būti ne tik saugomas, bet ir išgyvenamas. Todėl kviečiame tuos, kurie turi idėjų, kaip jį atverti žmonėms per patirtį, pažinimą ir bendruomeniškumą, teikti paraiškas ir prisidėti, kad paveldas būtų gyva šiandienos gyvenimo dalis“, – sakė Darius Jasaitis.

    2026 metų konkurso prioritetai

    Neringos savivaldybės sprendimu, 2026 metais išskirtos dvi prioritetinės kryptys, kurioms konkurse bus skiriamas didžiausias dėmesys. Pirmoji kryptis apima tradicinės žvejybos paveldo aktualizavimą, antroji – jūrinio inžinerinio paveldo, ypač švyturių, pažinimą ir aktualizavimą.

    Tokie prioritetai siejami su Kuršių nerijos tapatybe: žvejyba istoriškai buvo vienas svarbiausių vietos pragyvenimo šaltinių, o švyturiai ir kiti navigacijai svarbūs objektai atspindi pajūrio regiono ryšį su jūra, laivyba ir saugia navigacija. Savivaldybė tikisi projektų, kurie šias temas pateiktų šiuolaikiškai ir įtrauktų tiek vietos gyventojus, tiek atvykstančius lankytojus.

    Finansavimas ir vertinimas

    Savivaldybė informuoja, kad projektams gali skirti iki 80 proc. reikalingo finansavimo, o likusi dalis turės būti padengiama vykdytojų ar partnerių lėšomis. Tai reiškia, kad pareiškėjai turės numatyti aiškų prisidėjimą arba užsitikrinti partnerystes, kurios leistų projektą įgyvendinti pilna apimtimi.

    Vertinant paraiškas bus atsižvelgiama į paveldo aktualizavimo kokybę, dermę su UNESCO saugomos vietovės vertybėmis, projekto pasiekiamumą Lietuvoje ir užsienyje, ryšį su bendruomenėmis bei diaspora. Paraiškas gali teikti fiziniai asmenys ir Lietuvoje registruotos organizacijos.

    Terminai ir pateikimas

    Paraiškos priimamos nuo 2026 metų balandžio 30 dienos iki 2026 metų gegužės 28 dienos imtinai. Savivaldybė ragina neatidėti pateikimo paskutinėms dienoms, kad prireikus būtų laiko patikslinti dokumentus.

    Paraiškos teikiamos elektroniniu būdu Neringos savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriui. Dėl papildomos informacijos nurodomas kontaktinis asmuo savivaldybėje, tačiau viešame tekste kontaktiniai duomenys neskelbiami.

    Konkurso kontekste savivaldybė akcentuoja, kad paveldo aktualizavimas vis dažniau siejamas su šiuolaikinėmis priemonėmis, įtraukiančiais pasakojimais ir patirtinėmis veiklomis. Tokie projektai gali padėti išlaikyti Kuršių nerijos išskirtinumą ne kaip statišką ekspoziciją, o kaip gyvą vietos kultūros ir istorijos tąsą.