Tag: Nevyriausybinės organizacijos

  • Zarasų NVO atstovės Kaišiadoryse atskleidė, kas iš tiesų veikia: pamokos savivaldybėms

    Zarasų NVO atstovės Kaišiadoryse atskleidė, kas iš tiesų veikia: pamokos savivaldybėms

    Spalio 28 dieną Kaišiadorių jaunimo centre „Mazgas“ įvyko nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninių organizacijų tarybų forumas. Į renginį susirinko bendruomenių, NVO ir savivaldos atstovai iš įvairių Lietuvos savivaldybių.

    Forume dalyvavo ir Zarasų rajono savivaldybės NVO tarybos atstovės: pirmininkės pavaduotoja Sandra Malakauskė bei tarybos narė Audronė Kačiulienė. Jos pristatė pranešimą apie gerąją praktiką, pateikė rekomendacijas ir įžvalgas, kurias, jų vertinimu, būtų galima pritaikyti Kaišiadorių rajone.

    Didžiausias dėmesys renginyje skirtas NVO, bendruomenių ir savivaldos partnerystei bei tam, kaip nevyriausybinis sektorius gali prisidėti prie viešųjų paslaugų teikimo. Aptarta, kodėl daliai bendruomenių vis dar sunku įsitraukti į sprendimų priėmimą, nors poreikis spręsti kasdienius vietos klausimus tik auga.

    Diskusijose akcentuota, kad NVO tarybos savivaldybėse tampa svarbiu kanalu, padedančiu išgirsti gyventojų poreikius ir anksti identifikuoti problemas. Praktikoje tai dažnai reiškia aiškesnes konsultavimosi procedūras, labiau nuspėjamą finansavimą, geresnę informacijos sklaidą ir nuolatinį dialogą, o ne vienkartinius susitikimus.

    Forume dalintasi skirtingų savivaldybių patirtimis, aptartos priemonės, kurios padeda išlaikyti bendruomenių aktyvumą ir stiprinti tarpusavio pasitikėjimą. Daug dėmesio skirta ir bendradarbiavimo kultūrai, kai iniciatyvos nėra konkuruojančios, o papildo viena kitą ir leidžia pasiekti daugiau žmonių.

    Pasak organizatorių, tokie susitikimai leidžia ne tik pristatyti savo krašto patirtį, bet ir parsivežti praktinių sprendimų, kuriuos galima pritaikyti vietoje. Zarasų atstovės pabrėžė, kad ryšių mezgimas su kitų savivaldybių NVO tarybomis padeda greičiau įvertinti, kas veikia, o kas reikalauja korekcijų.

    Renginio pabaigoje dalyviams padėkota už dalijimąsi patirtimi ir įsitraukimą, o Kaišiadorių rajono savivaldybei – už forumo organizavimą bei kvietimą dalyvauti. Sutarta, kad tęstinis bendradarbiavimas ir reguliarus keitimasis praktika yra viena svarbiausių sąlygų kuriant aktyvesnę, įtraukesnę vietos savivaldą.

  • Zarasuose – parama bendruomenėms: kompensuos išlaidas, bet yra svarbių sąlygų

    Zarasuose – parama bendruomenėms: kompensuos išlaidas, bet yra svarbių sąlygų

    Zarasų rajono savivaldybės administracija kviečia rajone veikiančias bendruomenines organizacijas teikti prašymus išlaidų kompensavimui. Parama skiriama pagal Bendruomeninių organizacijų skatinimo ir aktyvinimo tvarkos aprašą.

    Savivaldybė nurodo, kad programos tikslas – stiprinti vietos bendruomenių sutelktumą, skatinti iniciatyvumą ir savarankiškumą. Taip pat siekiama, kad bendruomenės aktyviau prisidėtų prie viešųjų gyventojų poreikių tenkinimo.

    Kas gali pretenduoti į kompensacijas?

    Prašymus gali teikti Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje registruotos ir veiklą vykdančios bendruomeninės organizacijos. Jos turi atitikti Vietos savivaldos ir Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymuose numatytą apibrėžimą.

    Organizacija privalo būti pateikusi paskutinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir veiklos ataskaitą. Jei organizacija veikia trumpiau nei vienus metus, vietoje to pateikiama laisvos formos veiklos ataskaita.

    Taip pat organizacija negali būti sustabdžiusi ar apribojusi veiklos ir negali būti likviduojama, o šios aplinkybės tikrinamos Juridinių asmenų registro duomenimis. Be to, per kalendorinius metus organizacija turi būti aktyviai dalyvavusi bent viename savivaldybės renginyje.

    Kokios išlaidos kompensuojamos?

    Programa numato galimybę kompensuoti patalpų išlaikymo išlaidas, įskaitant šildymą, elektrą, vandenį, nuotekų šalinimą, patalpų draudimą ir vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą. Šioms išlaidoms taikoma riba – kompensuojama ne daugiau kaip 1 000 eurų per metus ir ne daugiau kaip 50 proc. patirtų išlaidų.

    Taip pat gali būti kompensuojamos pareiškėjo veiklai vykdyti patirtos išlaidos, kai įgyvendinamas projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos ar valstybės biudžeto lėšų. Tokiu atveju kompensuojama iki 5 proc., bet ne daugiau kaip 2 000 eurų per metus, o projekto vertė turi būti ne mažesnė nei 3 000 eurų.

    Savivaldybė pabrėžia, kad netinkamos finansuoti išlaidos apima baudas, delspinigius ir su teismais susijusias išlaidas. Praktikoje tai reiškia, kad vertinant prašymą daugiausia dėmesio skiriama realioms bendruomenės veiklos ir infrastruktūros palaikymo sąnaudoms.

    Dokumentai ir terminai

    Pareiškėjai turi pateikti užpildytą ir pasirašytą prašymo formą bei išlaidas pagrindžiančių dokumentų kopijas, pavyzdžiui, sąskaitas faktūras, kvitus, sutartis ar banko išrašus. Visi dokumentai ir mokėjimai turi būti pareiškėjo vardu.

    Jei prašymas teikiamas pirmą kartą, papildomai reikės registravimo pažymėjimo ir įstatų ar nuostatų kopijų. Jei prašymą teikia ne organizacijos vadovas, būtina pateikti įgaliojimą ar kitą teisę veikti patvirtinantį dokumentą.

    Prašymai priimami iki 2026 metų gruodžio 5 dienos. Juos galima pateikti elektroniniu paštu arba atvykus į Zarasų rajono savivaldybės administraciją vieno langelio principu dirbančiam specialistui.

    Jei koordinatorius paprašo patikslinimų ar papildomų dokumentų, jie turi būti pateikti per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo. Savivaldybė įspėja, kad nepateikus prašymas nebus vertinamas.

    Tinkamomis laikomos einamaisiais kalendoriniais metais patirtos išlaidos, taip pat praėjusių kalendorinių metų gruodžio mėnesį patirtos ir nedeklaruotos išlaidos. Dokumentai turi būti pateikti lietuvių kalba ir patvirtinti parašu arba elektroniniu parašu.

    Dėl kompensacijų teikimo tvarkos konsultuoja Zarasų rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Banienė.

  • Vilkaviškio rajone dar dalija 38 000 eurų NVO: kas gali pretenduoti ir kada užsidarys kvietimas

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje vis dar priimamos paraiškos nevyriausybinių ir bendruomeninių organizacijų finansavimui. Kreiptis galima nuo 2026 metų kovo 3 dienos, kol pakaks numatytų lėšų, bet ne ilgiau kaip iki 2026 metų spalio 30 dienos 15.00 valandos.

    Savivaldybė pabrėžia, kad pasibaigus asignavimams kvietimas stabdomas nedelsiant. Tai reiškia, kad organizacijoms, planuojančioms teikti prašymus, verta nelaukti paskutinės dienos, nes sprendimą gali nulemti ne data, o likęs biudžetas.

    Kam skirtas finansavimas?

    Konkursui numatyta 38 000 eurų suma, kuri skiriama kelioms kryptims. Didžiausia dalis orientuota į dalinį projektų finansavimą, kai organizacijos dalyvauja nacionalinėse, Europos Sąjungos ar kitose programose ir joms reikia prisidėjimo lėšų.

    Tokiu atveju savivaldybės parama gali padėti įvykdyti privalomą prisidėjimo dalį pagal konkretaus kvietimo sąlygas. Taip pat numatyta galimybė kompensuoti iki 5 proc. projekto vertės be PVM tais atvejais, kai PVM laikomas netinkama išlaida, o pareiškėjas nėra PVM mokėtojas.

    Be to, leidžiama iš dalies padengti būtinas, tačiau iš anksto nenumatytas prekių ar paslaugų išlaidas, jei jos reikalingos projekto įgyvendinimui. Vieno projekto tokios išlaidos negali viršyti 1 000 eurų su PVM.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Prašymus gali teikti nevyriausybinės organizacijos ir bendruomeninės organizacijos, kurių buveinė ir veiklos vykdymo vieta yra Vilkaviškio rajono savivaldybėje. Taip pat akcentuojama, kad juridinių asmenų registre organizacija turi turėti žymą, patvirtinančią NVO statusą.

    Veiklos išlaidų kompensavimui keliami papildomi kriterijai: organizacija turi būti atsiskaičiusi už ankstesniais metais gautas lėšas, nebūti likviduojama ar bankrutuojanti, o jos veikla neturi būti sustabdyta. Taip pat vertinama, ar pateiktos metinės ataskaitos Juridinių asmenų registrui.

    Numatyti ir ribojimai: veiklos išlaidos nekompensuojamos organizacijoms, kurios veikia neįgaliųjų socialinės integracijos srityje, vykdo humanitarinę veiklą ar veiklą sveikatos srityje. Šie ribojimai taikomi būtent veiklos išlaidų kompensavimo krypčiai, o ne visam konkursui.

    Kokios išlaidos kompensuojamos?

    Veiklos išlaidų kompensavimo dalyje numatyta dalinai kompensuoti patalpų šildymą, elektrą, vandenį ir nuotekas bei atliekų tvarkymą. Vienai nevyriausybinei organizacijai šiam tikslui gali būti skiriama ne daugiau kaip 500 eurų per einamuosius metus.

    Atskira priemonė skirta bendruomeninėms organizacijoms, kurios valdo vaikų žaidimų aikšteles nuosavybės ar panaudos teise. Tokiu atveju galima prašyti kompensuoti vaikų žaidimų aikštelės kontrolės ataskaitos parengimo išlaidas, pateikiant reikiamus dokumentus ir pačią ataskaitą.

    Paraiškų teikėjams svarbu įsivertinti, ar visi dokumentai surinkti iš anksto, nes pateikus prašymą savivaldybei jo koreguoti ar pildyti pareiškėjo iniciatyva neleidžiama. Ši taisyklė taikoma siekiant skaidrumo ir vienodų sąlygų visiems pareiškėjams.

    Prašymai turi būti pildomi kompiuteriu lietuvių kalba, pasirašomi organizacijos vadovo arba įgalioto asmens. Teikiant elektroniniu būdu, dokumentai turi būti pasirašyti elektroniniu parašu, o pateikiant fiziškai ar paštu pasirašomi ranka.

    Dėl konkurso sąlygų ir paraiškų teikimo tvarkos konsultuoja Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus darbuotojai. Savivaldybė ragina pareiškėjus kilus klausimams kreiptis konsultacijai prieš pateikiant dokumentus.

  • 3 326 eurai pakeitė viską: Zarasų rajone bendruomenė „Saulėtekis“ pagaliau įsirengė šildymą

    3 326 eurai pakeitė viską: Zarasų rajone bendruomenė „Saulėtekis“ pagaliau įsirengė šildymą

    Šaulių I kaimo bendruomenės „Saulėtekis“ patalpose Zarasų rajone įrengtas židinys, dūmtraukis ir ortakių sistema. Darbams finansuoti pagal 2026 metais numatytą nevyriausybinių organizacijų rėmimo programą savivaldybė skyrė 3 326,38 eurų paramą.

    Bendruomenė pabrėžia, kad iki šiol senas pastatas šaltuoju metų laiku faktiškai likdavo nenaudojamas, nes nebuvo šildomas. Dėl to susitikimai ir veiklos dažniausiai apsiribodavo šiltesniais mėnesiais, o patalpų išlaikymas žiemą tapdavo neprasmingas.

    Įrengus šildymą situacija keičiasi iš esmės, nes atsiranda galimybė patalpose rinktis ištisus metus. Tokie sprendimai ypač svarbūs kaimiškose vietovėse, kur bendruomenės namai dažnai atlieka ir kultūrinių renginių, ir edukacijų, ir gyventojų susibūrimų erdvės vaidmenį.

    „Saulėtekio“ nariai teigia, kad parama leidžia sukurti saugesnes ir jaukesnes sąlygas bendroms veikloms, o investicija prisideda ir prie pastato išsaugojimo. Bendruomenė dėkoja Zarasų rajono savivaldybei už suteiktą finansavimą ir galimybę patalpas pritaikyti nuolatiniam naudojimui.

    Tokios tikslinės savivaldybių priemonės praktikoje dažnai tampa lemiamu postūmiu mažoms organizacijoms, kurios neturi didelių biudžetų infrastruktūros atnaujinimui. Įgyvendinti darbai leidžia planuoti veiklas iš anksto ir nebesieti jų vien su sezoniškumu.

  • Visagino NVO sukvietė skubiam susitikimui: ko tikėtis spalio 29 dieną ir kodėl tai svarbu

    Visagino NVO sukvietė skubiam susitikimui: ko tikėtis spalio 29 dieną ir kodėl tai svarbu

    Visagino savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba kviečia miesto NVO atstovus į susitikimą, kuris vyks 2026 metų spalio 29 dieną Visagino savivaldybės didžiojoje posėdžių salėje Parko gatvėje. Susitikimas skirtas aptarti NVO veiklos situaciją ir ieškoti sprendimų, kaip stiprinti bendradarbiavimą savivaldybėje.

    Dalyvių registracija numatyta nuo 17.45 valandos, o susitikimo trukmė planuojama iki 19.00 valandos. Organizatoriai ragina atvykti laiku, kadangi darbotvarkėje numatytas ir pačių organizacijų prisistatymas, kuriam skiriamas ribotas laikas.

    Kas numatyta darbotvarkėje?

    Susitikimas prasidės dalyvių prisistatymu, kiekvienai organizacijai skiriant iki 2 minučių. Vėliau planuojamas Visagino savivaldybės NVO tarybos veiklos pristatymas, kad organizacijos aiškiai matytų, kokios iniciatyvos jau įgyvendintos ir kokie artimiausi prioritetai keliami.

    Didžiausia susitikimo dalis bus skirta diskusijai apie Visagino NVO iššūkius, lūkesčius ir bendradarbiavimo perspektyvas. Tokie susitikimai dažniausiai padeda sutarti dėl bendrų veiksmų, geriau išsigryninti finansavimo ir patalpų poreikius, taip pat aptarti savanorystės pritraukimo bei informacijos sklaidos problemas.

    Kam skirtas kvietimas?

    Kviečiami dalyvauti Visagino savivaldybėje registruotų ir arba veiklą vykdančių nevyriausybinių organizacijų atstovai, nuo vienos organizacijos laukiama 1–2 žmonių. Praktikoje tai leidžia užtikrinti, kad diskusijoje dalyvaus tiek organizacijos vadovai, tiek projektų ar bendruomeninės veiklos koordinatoriai.

    Pastaraisiais metais NVO visoje Lietuvoje vis dažniau įtraukiamos į viešųjų paslaugų papildymą ir bendruomeninių iniciatyvų įgyvendinimą, todėl vietos lygmens koordinavimas tampa vis svarbesnis. Aiškesnis dialogas su savivalda paprastai padeda greičiau derinti bendrus projektus, mažinti administracinę naštą ir didinti pasitikėjimą tarp skirtingų sektorių.

    Dėl papildomos informacijos galima kreiptis telefonu +370 601 45250 arba elektroniniu paštu laimonas.abarius@visaginas.lt.

  • Vilniaus rajono derliaus šventė nustebino: šalia pramogų – reali pagalba ir gestų kalbos vertimas

    Vilniaus rajono derliaus šventė nustebino: šalia pramogų – reali pagalba ir gestų kalbos vertimas

    Prie Baltosios Vokės dvaro surengtoje Vilniaus rajono derliaus šventėje gyventojai rado ne tik rudens gėrybes ir seniūnijų kiemelius. Renginyje buvo galima tiesiogiai sužinoti, kokios socialinės paslaugos teikiamos rajone ir kur kreiptis prireikus pagalbos.

    Savo veiklas pristatė tiek savivaldybės įstaigos, tiek nevyriausybinės organizacijos, dirbančios su šeimomis, senjorais, žmonėmis su negalia ir įvairiomis pažeidžiamomis grupėmis. Gyventojai galėjo vietoje užduoti klausimus ir gauti aiškią informaciją apie paslaugų prieinamumą.

    Pagalba arčiau žmogaus

    Organizatorių teigimu, toks formatas leidžia paslaugas priartinti prie žmonių, kurie į įstaigas užsuka rečiau arba nežino, nuo ko pradėti. Neformalioje aplinkoje lengviau aptarti jautrias temas, o specialistams paprasčiau paaiškinti, kaip veikia konsultacijos, socialinė priežiūra ar užimtumo paslaugos.

    „Dalyvavimą vertinu kaip naudingą. Tai buvo gera galimybė neformalioje aplinkoje pristatyti socialinių paslaugų veiklą, pabendrauti su gyventojais ir atkreipti dėmesį į teikiamą pagalbą bei jos galimybes“, – sakė VšĮ „Nacionalinis socialinės integracijos institutas“ programos „SENJORO“ Vilniaus padalinio atstovė.

    Renginyje akcentuota, kad tokios iniciatyvos ypač svarbios mažinant socialinę atskirtį, kai žmogui reikia aiškaus kelio, kaip gauti pagalbą. Socialinių paslaugų srityje Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama prevencijai ir ankstyvam problemų atpažinimui, kad pagalba būtų suteikta dar iki krizinės situacijos.

    Įtrauktis ir matomumas bendruomenėje

    Pasak dalyvių, šventė buvo prasminga ir patiems paslaugų gavėjams, nes suteikė progą būti aktyvia bendruomenės dalimi. Dienos užimtumo centrų lankytojams tokios patirtys padeda stiprinti pasitikėjimą ir socialinius įgūdžius.

    „Mūsų lankytojai galėjo aktyviai įsitraukti į šventę, pabendrauti su žmonėmis, pasidžiaugti bendra veikla ir tiesiog būti matoma bei svarbia bendruomenės dalimi. Tokios akimirkos mūsų lankytojams yra labai svarbios – jos suteikia daugiau pasitikėjimo savimi, džiaugsmo ir galimybių bendrauti“, – teigė Nemenčinės dienos užimtumo centro socialinė darbuotoja.

    Siekiant, kad renginys būtų prieinamas visiems, oficialioji šventės dalis buvo verčiama į lietuvių gestų kalbą. Vertimą užtikrino Lietuvių gestų kalbos vertimo centro vertėjos, o tai leido kurčiųjų bendruomenei lygiavertiškai dalyvauti programoje.

    „Gestų kalbos vertimas oficialiosios dalies metu užtikrino tiesioginę mūsų rajono kurčiųjų bendruomenės įtrauktį. Toks dėmesys padeda pastebimai mažinti kurčiųjų socialinę atskirtį, leidžia jiems jaustis pilnaverčiais didžiausios rajono šventės dalyviais“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Paslaugų ir dokumentų valdymo skyriaus patarėja R. Dudarevičienė.

    Šventėje vykęs institucijų ir organizacijų bendravimas, pasak dalyvių, taip pat kuria praktinę naudą ateičiai. Keičiantis kontaktais ir patirtimi lengviau greitai nukreipti žmogų ten, kur pagalba gali būti suteikta operatyviausiai.

    Vilniaus rajono savivaldybė pabrėžia, kad didieji bendruomenės renginiai gali būti ne tik pramoga, bet ir informacijos apie pagalbą kanalas. Tokios praktikos vis dažniau taikomos ir kitose savivaldybėse, siekiant, kad socialinės paslaugos būtų matomos, suprantamos ir realiai pasiekiamos.

  • Vilniaus rajonas skiria 40 000 eurų NVO: paaiškėjo, kas ir kada gali teikti paraiškas

    Vilniaus rajonas skiria 40 000 eurų NVO: paaiškėjo, kas ir kada gali teikti paraiškas

    Vilniaus rajono savivaldybė paskelbė papildomą 2026 metais nevyriausybinių organizacijų projektų finansavimo konkursą. Kvietimas skirtas toms organizacijoms, kurios veiklą vykdo savivaldybės teritorijoje ir antroje metų pusėje ieško galimybių įgyvendinti bendruomenėms svarbias iniciatyvas.

    Savivaldybė nurodo, kad šiam papildomam kvietimui numatyta 40 000 eurų iš savivaldybės biudžeto. Vienam projektui planuojama skirti nuo 1 000 iki 4 000 eurų, o finansuojamos tik po sutarties pasirašymo patirtos išlaidos.

    „Suprantame, kad idėjos bendruomenėse gimsta visus metus, tačiau ne visada atsiranda galimybių jas įgyvendinti“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Paraiškas savivaldybė priims nuo 2026 metų spalio 12 dienos iki 2026 metų spalio 23 dienos imtinai. Projektai turi būti įgyvendinti iki 2026 metų gruodžio 31 dienos, todėl organizacijoms rekomenduojama iš anksto įsivertinti veiklų apimtį ir realius terminus.

    Konkurso tikslas – stiprinti savivaldybės bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis ir gyventojais, skatinti bendruomenių aktyvumą bei remti išliekamąją vertę kuriančius sumanymus. Praktikoje tai dažniausiai reiškia iniciatyvas, kurios telkia vietos žmones, prisideda prie užimtumo, socializacijos ar padeda spręsti konkrečius bendruomenės poreikius.

    Prioritetinės sritys apima švietimo, jaunimo, sporto, kultūros, sveikatos ir socialines veiklas, taip pat projektus, kurie skatina skirtingų organizacijų ir vietos bendruomenių bendradarbiavimą. Taip pat laukiamos iniciatyvos, susijusios su tradicijų puoselėjimu, vietos tapatybės stiprinimu ir reikšmingų istorinių įvykių įprasminimu.

    Paraiškas gali teikti nevyriausybinės organizacijos, atitinkančios Lietuvoje galiojančią NVO apibrėžtį, ir vykdančios veiklą Vilniaus rajono savivaldybėje. Viena organizacija vieno kvietimo metu gali teikti tik vieną paraišką, o pateikus dokumentus jų taisyti ar papildyti savo iniciatyva nebus galima.

    Paraiška turi būti parengta lietuvių kalba ir pasirašyta organizacijos vadovo arba įgalioto asmens. Savivaldybė pabrėžia, kad vertinimas vyks pagal nustatytą tvarką, o finansavimą gaus tie projektai, kuriuos atrinks sudaryta vertinimo komisija.

    Įprastai tokio tipo savivaldybių konkursuose didžiausią reikšmę turi aiškiai suformuluotas tikslas, apčiuopiama nauda bendruomenei ir pagrįsta sąmata. Organizacijoms taip pat svarbu numatyti, kaip bus užtikrintas skaidrus lėšų panaudojimas ir atsiskaitymas, nes po finansavimo skyrimo paprastai teikiamos tiek finansinės, tiek veiklos ataskaitos.

  • „Maisto banko“ akcija sumušė rudens rekordą: paaukota beveik 300 000 produktų už 464 000 eurų

    Per 41-ąją „Maisto banko“ akciją, vykusią savaitgalį visoje Lietuvoje, gyventojai sunkiau gyvenantiems žmonėms paaukojo beveik 298 000 vienetų maisto produktų. Organizacijos skaičiavimu, bendra surinkto maisto vertė siekė apie 464 000 eurų.

    Tai geriausias rudens akcijos rezultatas nuo 2020 metų, rodantis, kad augant pragyvenimo išlaidoms solidarumo iniciatyvos Lietuvoje išlieka reikšmingos. Iš viso užfiksuota 84 664 aukojimo atvejai, o vidutinė vieno paaukoto krepšelio vertė siekė 5,66 euro.

    Gyventojai sureagavo į prašymą

    Prieš prasidedant akcijai „Maisto bankas“ akcentavo, kad formuojant paramos krepšelius ypač trūksta sotesnių, maistingesnių produktų. Žmonių buvo prašoma, esant galimybei, aukoti daugiau mėsos ir žuvies konservų bei aliejaus.

    Rezultatai parodė, kad šis prašymas buvo išgirstas: mėsos ir žuvies konservai bei aliejus pateko tarp dažniausiai aukotų produktų. Daugiausia surinkta makaronų, kruopų, mėsos ir žuvies konservų, aliejaus bei cukraus.

    „Šios akcijos rezultatai dar kartą parodė, kokia stipri yra Lietuvos žmonių bendrystė. Ypač džiaugiamės, kad gyventojai išgirdo mūsų prašymą aukoti daugiau mėsos ir žuvies konservų bei aliejaus“, – sakė „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

    Aktyvūs buvo ir mažesni miestai

    Akcija vyko 374 parduotuvėse 70 miestų ir miestelių, o prie jos prisidėjo tūkstančiai savanorių bei nevyriausybinių organizacijų. „Maisto bankas“ pabrėžia, kad dosniai aukota ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesnėse savivaldybėse.

    Tarp miestų, kurie išsiskyrė surinktų produktų kiekiu, minimi Alytus, Marijampolė, Utena, Mažeikiai, Kėdainiai, Vilkaviškis, Kretinga, Tauragė, Anykščiai ir Plungė. Kai kuriose vietovėse fiksuota ir didesnė vidutinė aukojamo krepšelio vertė nei šalies vidurkis.

    Pagalba reikalinga ištisus metus

    Surinkti produktai bus perduoti nepasiturintiems žmonėms per akcijoje dalyvavusias nevyriausybines organizacijas ir „Maisto banko“ skyrius. Pasak organizacijos, parama pirmiausia pasiekia senjorus, mažas pajamas gaunančias šeimas, darbo netekusius ar kitų sunkumų patiriančius žmones.

    „Maisto bankas“ primena, kad poreikis maisto paramai neišnyksta pasibaigus akcijoms, todėl pagalbos teikimas tęsiamas kasdien. Organizacija taip pat priminė, kad gyventojai gali prisidėti ir piniginėmis aukomis, kurios leidžia efektyviau gelbėti maistą, užtikrinti jo logistiką bei paskirstymą.

  • Nausėda sukvietė „Lietuvos galia“ bendruomenę: beveik 600 iniciatyvų ir naujos konkurso nominacijos

    Prezidentas Gitanas Nausėda Prezidentūroje subūrė „Lietuvos galia“ bendruomenės atstovus į gerosios praktikos renginį „Poveikio matavimas“. Susitikime aptarta, kaip iniciatyvos gali aiškiau įrodyti kuriamą naudą visuomenei ir efektyviau planuoti darbus.

    Prezidentūra skelbia, kad penkmetį mininti „Lietuvos galia“ bendruomenė šiuo metu vienija beveik 600 iniciatyvų Lietuvoje ir užsienyje. Pasak organizatorių, projektai apima socialines veiklas, savanorystę, inovacijas ir aplinkai palankias idėjas, o pavyzdžiai yra pasklidę per skirtingas savivaldybes.

    Renginyje daug dėmesio skirta socialinio poveikio vertinimui, kuris nevyriausybinėms organizacijoms ir bendruomenėms tampa vis svarbesnis ieškant finansavimo bei partnerių. Praktikoje tai reiškia aiškesnius tikslus, matuojamus rezultatus ir skaidresnį atsiskaitymą, kai vertinami ne tik atlikti darbai, bet ir realūs pokyčiai žmonių gyvenime.

    „Norint, kad geros idėjos augtų, neužtenka vien entuziazmo – reikia ir aiškiai suprasti, kokį poveikį jos sukuria“, – sakė renginyje Prezidentūros atstovai.

    Patirtimi ir pavyzdžiais dalijosi iniciatyvų „Vaikų svajonės“, „Dovanok vyšnią mažai širdelei“, „Solidarumo kava“, „Darom Lietuvą žalią – Kuršių nerijos miškų atsodinimas ir išsaugojimas“ bei Panevėžio socialinių pokyčių centro atstovai. Pranešimus taip pat skaitė Vilniaus universiteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto docentė Ieva Adomaitytė-Subačienė ir Vilniaus universiteto Geomokslų instituto dėstytojas Erikas Lukas Dvilevičius, prisidedantis prie Nacionalinio savanorystės standarto kūrimo.

    Penkerių metų sukakties proga renginyje pristatytas floristinis kilimas, kurį sukūrė Mitkaičių kaimo bendruomenė, įvardijama kaip viena iš „Lietuvos galios“ konkurso laureačių. Organizatorių teigimu, kūrinys tapo simboliniu bendruomeniškumo ir savanorystės įvertinimu.

    Šiemet taip pat tęsiamas kasmetinis „Lietuvos galios“ konkursas, kuriame vyksta viešas balsavimas. Konkursas papildytas dviem naujomis nominacijomis – „Auganti Lietuva“ ir „Visuomenės balsas“, o po balsavimo ir komisijų vertinimo planuojama išrinkti 14 laureatų.

    Projektas „Lietuvos galia“ apibrėžia keturias kryptis – žalią, stiprią, teisingą ir inovatyvią Lietuvą. Prezidentūra kviečia prie bendruomenės jungtis piliečius, bendruomenes, visuomeninius judėjimus ir nevyriausybines organizacijas, registruojant savo iniciatyvas projekto platformoje.

  • Vilniaus rajone išrinkti NVO tarybos atstovai: kas jie ir ką spręs artimiausiu metu

    Vilniaus rajone išrinkti NVO tarybos atstovai: kas jie ir ką spręs artimiausiu metu

    2026 metais spalio 7 dieną įvyko Vilniaus rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos atstovų rinkimai. Jų metu NVO bendruomenė delegavo savo atstovus į patariamąją tarybą, kuri padeda savivaldybei formuojant sprendimus, susijusius su pilietiniu sektoriumi.

    Rinkimuose išrinkti trys NVO atstovai: Erikas Lukas Dvilevičius iš VšĮ „Ne imti, bet duoti“, Tomas Balevičius iš asociacijos „Vaidotų bendruomenė“ ir Stanislavas Bajurinas iš Lietuvos etnosporto komiteto. Šie nariai savivaldybės lygmeniu atstovaus organizacijų poreikiams ir siūlymams.

    NVO tarybos vaidmuo paprastai siejamas su nuolatinio dialogo tarp savivaldybės ir organizacijų užtikrinimu, dalyvavimu svarstant NVO finansavimo prioritetus bei bendruomeninių iniciatyvų stiprinimu. Tokios tarybos taip pat prisideda prie skaidresnių sprendimų, kai kalbama apie projektų atranką, partnerystes ir įtraukimą į viešųjų paslaugų kūrimą.

    „Išrinkti atstovai prisidės prie NVO sektoriaus interesų atstovavimo ir konstruktyvaus bendradarbiavimo su Vilniaus rajono savivaldybe“, – teigiama savivaldybės pranešime.

    Pranešama, kad visą Vilniaus rajono savivaldybės NVO tarybos sudėtį planuojama teikti tvirtinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybai lapkričio mėnesį vyksiančiame posėdyje. Po patvirtinimo taryba paprastai pradeda darbą nustatydama darbotvarkės prioritetus ir bendradarbiavimo tvarką.

    Pastaraisiais metais savivaldybėms NVO partnerystė tampa vis svarbesnė sprendžiant socialines, švietimo, kultūros ir bendruomenių telkimo užduotis. Dėl to NVO tarybų sudėties atnaujinimas dažnai vertinamas kaip praktinis žingsnis stiprinant gyventojų įtraukimą ir atliepiant vietos bendruomenių poreikius.