CP v2

Tag: Nevyriausybinės organizacijos

  • NVO lyderės susitiko Kupiškyje: ką Vilkaviškio atstovės parsivežė ir kur rinksis kitąmet?

    NVO lyderės susitiko Kupiškyje: ką Vilkaviškio atstovės parsivežė ir kur rinksis kitąmet?

    Spalio 1 dieną Kupiškyje surengtas savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų atstovų susitikimas, kuriame aptarti aktualiausi NVO sektoriaus klausimai ir bendradarbiavimo savivaldoje praktika. Renginyje Vilkaviškio rajonui atstovavo savivaldybės NVO tarybos pirmininkė Giedrė Janušauskienė ir Savivaldybės tarybos narė Jūratė Drunienė.

    Susitikimo pradžia vyko Adomynės dvare, kur dalyviai įsitraukė į edukacinę programą ir neformalius pokalbius apie vietos iniciatyvas. Tokie formatai dažnai padeda greičiau rasti bendrų sprendimų, nes NVO ir savivaldybių atstovai gali pasidalyti realiais pavyzdžiais iš skirtingų regionų.

    Pagrindinės diskusijų temos

    Vėliau Kupiškio kultūros centre surengta NVO tarybų pirmininkų diskusija, kurioje daug dėmesio skirta NVO įtraukimo į sprendimų priėmimą kokybei. Praktikoje tai reiškia aiškesnes konsultavimosi procedūras, grįžtamąjį ryšį bendruomenėms ir nuoseklų darbą, kad NVO balsas būtų girdimas ne tik formaliai.

    Nacionalinės NVO koalicijos atstovė Vakarė Saulėnaitė pristatė piliečių asamblėjos konceptą ir Kauno rajono savivaldybėje įgyvendinamą iniciatyvą. Toks dalyvaujamosios demokratijos modelis vis dažniau minimas kaip priemonė įtraukti gyventojus į sudėtingesnius sprendimus, kai reikia platesnio sutarimo ir argumentuotos diskusijos.

    Apie svarbiausias NVO sektoriaus aktualijas kalbėjo Rytis Jokubauskas, o susitikimo dalyviai dalijosi patirtimi ir aptarė savivaldybėse kylančius praktinius klausimus. Tarp dažniausiai įvardijamų iššūkių paprastai atsiduria stabilaus finansavimo paieška, savanorių pritraukimas, administracinė našta ir poreikis stiprinti NVO kompetencijas projektų valdyme.

    Regionų pristatymai ir vietos skoniai

    Renginio programoje buvo ir gastronominių gaminių mugė, tapusi proga savivaldybių atstovams pristatyti savo kraštą per vietos gamintojus bei bendruomenių iniciatyvas. Tokios mugės ne tik kuria ryšį tarp regionų, bet ir padeda į konkrečius produktus pažvelgti kaip į vietos tapatybės ir smulkiojo verslumo dalį.

    Vilkaviškio rajonui atstovavusios dalyvės pristatė Karalkrėslio kepyklėlės grybukus bei MB „Devynbitė“ gaminamą midų ir medaus užkandėles. Dalyviai pabrėžė, kad bendruomenių ir smulkiųjų gamintojų matomumas tokiuose susitikimuose dažnai tampa papildomu impulsu vietos iniciatyvoms.

    Kur vyks kitas susitikimas?

    Susitikimo pabaigoje paaiškėjo ir kitų metų susitikimo vieta: burtai lėmė, kad NVO tarybų atstovai kitąmet rinksis Panevėžyje. Organizatoriai tikisi tęsti praktinių patirčių mainus ir stiprinti savivaldybių NVO tarybų vaidmenį, kad vietos sprendimai labiau atlieptų bendruomenių poreikius.

  • Vilniaus rajonas nustebino: pagerbta per 50 socialinės srities darbuotojų ir įstaigų

    Vilniaus rajonas nustebino: pagerbta per 50 socialinės srities darbuotojų ir įstaigų

    Pagirių kultūros centre rugsėjo 25 dieną antrus metus iš eilės surengtas Lietuvos socialinių darbuotojų dienos minėjimas, subūręs Vilniaus rajono socialinių paslaugų įstaigų, savivaldybės administracijos ir nevyriausybinių organizacijų atstovus. Renginyje dėmesys skirtas tiems, kurių darbas dažnai lieka nematomas viešumoje, tačiau labiausiai jaučiamas šeimų kasdienybėje.

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič pabrėžė, kad socialinis darbas nėra tik paslaugų teikimas pagal aprašą, o nuolatinis darbas su žmogaus sunkumais ir krizinėmis situacijomis. Pasak jo, specialistai dažnai tampa pirmaisiais, kurie išklauso, padeda ir grąžina žmogui saugumo jausmą.

    „Jūsų darbas nėra vien pareigos ar darbo valandos. Labai dažnai jūs pirmi išklausote, padrąsinate ir parodote, kad žmogus nėra vienas“, – sakė Robert Duchnevič.

    Meras taip pat akcentavo siekį stiprinti socialinių paslaugų sistemą, kad pagalba gyventojus pasiektų kuo arčiau jų gyvenamosios vietos. Praktikoje tai dažniausiai reiškia didesnį paslaugų prieinamumą seniūnijose, efektyvesnį atvejo vadybos darbą ir geresnį skirtingų institucijų bendradarbiavimą, kai sprendžiamos šeimų ar vyresnio amžiaus žmonių problemos.

    Socialinės paslaugos arčiau žmogaus

    Vicemeras Algis Vaitkevičius, kalbėdamas apie pastarųjų metų pokyčius, pažymėjo, kad 2023 metais kuruojant socialinę sritį teko spręsti ne vieną sisteminį iššūkį, tačiau bendromis pastangomis pavyko pasiekti apčiuopiamų rezultatų. Kaip vieną iš ženklų jis įvardijo Vilniaus rajono įvertinimą savivaldybių gyvenimo kokybės rodikliuose socialinėje srityje.

    Savivaldybės administracijos Socialinės gerovės skyriaus vedėja Kristina Malinovska pabrėžė vadovybės palaikymo svarbą, kai socialinių paslaugų sistema reikalauja ne tik žmogiškųjų resursų, bet ir sprendimų dėl paslaugų plėtros. Jos indėlį renginio metu įvertino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įteikdama padėką.

    „Jaučiame tvirtą savivaldybės vadovybės palaikymą. Mus išklauso, supranta iššūkius ir padeda priimti gyventojams reikalingus sprendimus“, – sakė Kristina Malinovska.

    Apdovanojimai ir padėkos

    Renginyje padėkos ir nominacijos skirtos daugiau kaip pusšimčiui žmonių bei organizacijų, dirbančių socialinių paslaugų srityje. Įvertinimai teikti ne tik už profesinius pasiekimus, bet ir už empatiją, komandinį darbą, pokyčių iniciavimą bei ilgalaikį atsidavimą profesijai.

    Padėkos įteiktos ir nevyriausybinėms organizacijoms, prisidedančioms prie socialinės gerovės Vilniaus rajone. Tarp jų buvo VšĮ „Gėlos globos namai“, VšĮ „Auksiniai metai“, VšĮ „Draugų miestas“, VšĮ „SIGNUM INTER“, VšĮ „Socialinė sinergija“, taip pat Moterų informacijos centras ir Lietuvos žmonių su negalia sąjunga.

    Šventinę programą renginio dalyviams dovanojo Pabradės brass ansamblis, vadovaujamas Bronislovo Vilimo. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai svarbūs ne tik kaip padėka, bet ir kaip proga skirtingų įstaigų specialistams dalytis patirtimi ir stiprinti tarpusavio ryšius.

  • Degučiuose pagaliau sutvarkė pavojingus takus: bendruomenė „Samanis“ atnaujino erdvę prie namų

    Degučiuose pagaliau sutvarkė pavojingus takus: bendruomenė „Samanis“ atnaujino erdvę prie namų

    Degučių kaimo bendruomenė „Samanis“ baigė viešosios erdvės kokybės gerinimo projektą, kuriuo atnaujinta infrastruktūra prie bendruomenės namų. Darbai finansuoti pagal Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2025–2028 metų veiksmų plano priemonę, skirtą bendruomeninei veiklai savivaldybėse.

    Bendruomenė patalpas naudoja pagal panaudos sutartį buvusiuose kultūros namuose, pastatytuose 1985 metais. Ilgainiui šalia pastato esantys šaligatviai buvo smarkiai nusidėvėję: plytelės vietomis buvo sulūžusios, įlinkusios ar iškilusios, todėl judėjimas tapo nepatogus ir nesaugus.

    Didžiausia problema tai kėlė senjorams, vaikams, šeimoms su mažais vaikais ir žmonėms, turintiems judėjimo negalią. Nesutvarkyti takai apsunkino patekimą į bendruomenės namus ir didino riziką pargriūti ar patirti traumą, ypač esant lietui ar šalčiui.

    Įgyvendinant projektą buvo išardyta sena šaligatvio danga ir jos vietoje paklotos naujos trinkelės. Iš viso atnaujinta apie 35 kvadratinių metrų šaligatvio dangos, todėl priėjimas prie pastato tapo lygesnis ir patogesnis kasdieniam judėjimui.

    Taip pat sutvarkyta aplinka po pašalintų penkių eglių: užpiltos susidariusios duobės, paskleistas augalinis gruntas ir naujai pasėta žolė. Bendruomenė pabrėžia, kad tvarkinga aplinka svarbi ne tik estetikai, bet ir saugumui bei patogumui renginių metu.

    Atnaujinta erdvė, pasak bendruomenės, prisideda prie socialinės įtraukties ir aktyvesnio vietos gyvenimo, nes bendruomenės namuose vyksta susitikimai, edukacijos, šventės ir kitos veiklos. Sutvarkyti takai reiškia paprastesnį, saugesnį ir visiems labiau prieinamą kelią į bendrystę.

  • Pinigai NVO Vilkaviškio rajone tirpsta: paraiškos priimamos iki kol pakaks lėšų

    Vilkaviškio rajono savivaldybė tęsia nevyriausybinių organizacijų finansavimo konkursą: paraiškos priimamos nuo 2026 metų kovo 3 dienos iki kol pakaks tam numatytų lėšų, bet ne ilgiau kaip iki 2026 metų spalio 30 dienos 15.00 valandos. Savivaldybė pabrėžia, kad lėšoms pasibaigus kvietimas bus stabdomas, todėl delsimas gali kainuoti galimybę gauti finansavimą.

    Šiemet konkursui numatyta 38 000 eurų. Lėšos skiriamos trims kryptims: projektams iš dalies finansuoti dalyvaujant nacionalinėse, Europos Sąjungos ar kitose programose, NVO veiklos išlaidoms iš dalies kompensuoti bei bendruomeninių organizacijų vaikų žaidimų aikštelių kontrolės ataskaitų parengimo išlaidoms padengti.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Paraiškas gali teikti NVO ir bendruomeninės organizacijos, kurių buveinė ir veiklos vykdymo vieta yra Vilkaviškio rajono savivaldybėje. NVO turi atitikti Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme nustatytą apibrėžimą, o bendruomeninės organizacijos – Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo sąlygas.

    Veiklos išlaidų kompensavimo atveju papildomai vertinama, ar juridinių asmenų registre organizacijai yra priskirta NVO žyma, ar ji nėra likviduojama, ar jai nepradėtos bankroto procedūros, taip pat ar nėra apribota jos veikla. Taip pat tikrinama, ar organizacija yra atsiskaičiusi už ankstesniais metais gautas savivaldybės lėšas ir ar laiku pateikia ataskaitas Juridinių asmenų registrui.

    Kokios išlaidos finansuojamos?

    Pirmojoje priemonėje savivaldybė gali padėti padengti privalomą pareiškėjo prisidėjimo dalį, kai organizacija dalyvauja nacionalinėse ar Europos Sąjungos programose. Tokia praktika savivaldybėse dažnai taikoma tam, kad vietos organizacijos galėtų pritraukti didesnį išorinį finansavimą, kai projektų taisyklės reikalauja nuosavo indėlio.

    Numatyta ir galimybė kompensuoti iki 5 proc. prisidėjimą nuo projekto vertės be PVM, kai PVM pagal konkrečias finansavimo sąlygas laikomas netinkamomis išlaidomis ir pareiškėjas nėra PVM mokėtojas. Taip pat leidžiama apmokėti papildomas, projekto įgyvendinimui būtinas, bet anksčiau nenumatytas prekes ar paslaugas, tačiau tokios išlaidos vieno projekto metu negali viršyti 1 000 eurų su PVM.

    Antroji priemonė skirta daliai NVO kasdienių veiklos išlaidų kompensuoti: šildymui, elektrai, vandeniui ir nuotekoms, šiukšlių tvarkymui. Vienai organizacijai per metus galima skirti ne daugiau kaip 500 eurų, todėl ši priemonė labiau orientuota į bazinį stabilumą, o ne didelius plėtros projektus.

    Trečioji priemonė aktuali bendruomeninėms organizacijoms, kurios valdo vaikų žaidimų aikšteles nuosavybės ar panaudos teise Vilkaviškio rajone. Tokiais atvejais kompensuojamos vaikų žaidimų aikštelių kontrolės ataskaitų parengimo išlaidos, o per metus galima pateikti vieną prašymą.

    Kaip teikti ir ko nepamiršti?

    Prašymai turi būti pildomi kompiuteriu lietuvių kalba pagal nustatytas formas ir pasirašomi organizacijos vadovo arba įgalioto asmens. Jei organizacija privalo turėti antspaudą, dokumentai turi būti patvirtinti ir antspaudu.

    Svarbi sąlyga – pateikus paraišką savivaldybės administracijai jos negalima taisyti ar pildyti pareiškėjo iniciatyva, todėl dokumentus rekomenduojama pasirengti itin kruopščiai. Paprastai prašoma pateikti juridinio asmens registravimo dokumentus, įgaliojimus, deklaraciją, projektų dokumentus, o kai kuriais atvejais ir finansavimo sutartį, išlaidas pagrindžiančius dokumentus ar patalpų valdymą įrodančius registro išrašus.

    Paraiškos priimamos Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijoje, o teikiant nuotoliniu būdu dokumentai turi būti pasirašyti elektroniniu parašu. Savivaldybė primena, kad kvietimas galioja tik tol, kol yra likę konkursui numatytų lėšų, todėl organizacijos raginamos paraiškas teikti nelaukiant paskutinių terminų.

  • Vilkaviškio rajone ieško, kas prižiūrės skaidrumą gydymo įstaigose: NVO kviečia deleguoti atstovus

    Vilkaviškio rajono savivaldybė kviečia rajone veikiančias nevyriausybines organizacijas, atstovaujančias pacientų interesams, deleguoti atstovus į komisiją, kuri vertins asmens sveikatos priežiūros įstaigų atsparumą korupcijai ir skaidrumo praktiką.

    Komisija dirbs pagal savivaldybėje patvirtintą tvarką, o vertinimas bus grindžiamas atsparumo korupcijai indekso kriterijais. Tokie vertinimai paprastai apima interesų konfliktų valdymą, dovanų ir paslaugų priėmimo kontrolę, skaidrią viešųjų pirkimų ir laukimo eilių administravimo praktiką.

    Pacientus atstovaujančių organizacijų įtraukimas į komisijos darbą laikomas svarbiu skaidrumo elementu, nes leidžia sprendimuose atspindėti paslaugų gavėjų patirtį. Praktikoje tai gali padėti greičiau identifikuoti rizikas, susijusias su informacijos trūkumu, neaiškiomis taisyklėmis ar nevienoda pacientų aptarnavimo tvarka.

    Pastaraisiais metais sveikatos sektoriuje vis daugiau dėmesio skiriama korupcijos prevencijai, o savivaldybių lygmens priemonės tampa viena iš svarbių grandžių greta nacionalinių antikorupcinių iniciatyvų. Didesnis skaidrumas siejamas ir su geresniu paslaugų prieinamumu, aiškesnėmis pacientų teisėmis bei mažesne neoficialių mokėjimų rizika.

    Organizacijos, norinčios deleguoti atstovą, turi pateikti raštišką pranešimą savivaldybei elektroniniu paštu iki spalio 2 dienos. Deleguojant atstovą rekomenduojama įvertinti jo patirtį pacientų teisių gynimo, viešojo administravimo ar antikorupcijos prevencijos srityse, kad komisijos darbas būtų kuo efektyvesnis.

  • Zarasuose susėdo 15 bendruomenių: išgirdo apie 2027–2030 finansavimą ir dalijosi bendrystės duona

    Zarasuose susėdo 15 bendruomenių: išgirdo apie 2027–2030 finansavimą ir dalijosi bendrystės duona

    Rugsėjo 5 dieną Zarasuose surengta Zarasų krašto bendruomenių metų šventė subūrė 15 rajono bendruomenių, savivaldybės vadovus ir nacionalinių organizacijų atstovus. Susitikimas tapo proga ne tik prisistatyti, bet ir aptarti, ko bendruomenėms reikės artimiausiais metais – nuo partnerystių iki tvaresnio finansavimo.

    Šventė vyko bendruomeniško susibūrimo principu: daug dėmesio skirta gyvam bendravimui, patirčių mainams ir vietos iniciatyvų matomumui. Pasak organizatorių, tokie renginiai padeda sutelkti žmones, kurie kasdien sprendžia labai praktiškus klausimus – nuo viešųjų erdvių iki pagalbos kaimynui.

    2026-ieji – bendruomenių metai

    2026 metais Zarasų rajono savivaldybėje paskelbti Zarasų krašto bendruomenių metai. Šventė tapo simboliniu šio sprendimo akcentu, primenančiu, kad bendruomenių gyvybingumas priklauso nuo žmonių įsitraukimo ir gebėjimo dirbti kartu su savivalda.

    Renginyje dalyvavo Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė, vicemeras Romas Dobrovolskis, administracijos direktorius Aurelijus Banys, taip pat nacionalinių skėtinių organizacijų vadovės. Susitikime pabrėžta, kad bendruomenės dažnai yra pirmosios, kurios reaguoja į vietos žmonių poreikius, o jų veiklos tęstinumui būtinas stabilus planavimas.

    „Aktyvios bendruomenės kuria rajono kasdienybę: jos telkia žmones, saugo tradicijas ir padeda spręsti konkrečias problemas“, – sakė Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė.

    Finansavimo kryptys 2027–2030 metams

    Viena svarbiausių renginio dalių buvo pranešimas apie artėjančio finansavimo laikotarpio galimybes ir pasirengimą 2027–2030 metams. Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Virginija Šetkienė akcentavo, kad bendruomenėms vis svarbiau turėti aiškią veiklų kryptį, partnerius ir pagrįstus projektus, kurie atitinka viešąjį interesą.

    Pastaraisiais metais bendruomenių projektai vis dažniau siejami su energetiniu efektyvumu, socialinių paslaugų prieinamumu, jaunimo įtrauktimi ir viešųjų erdvių atnaujinimu. Šios kryptys, tikėtina, išliks aktualios ir naujame laikotarpyje, todėl bendruomenėms rekomenduojama iš anksto ruoštis idėjų portfelį, stiprinti administracinius gebėjimus ir finansinę drausmę.

    „Svarbu ne tik rasti lėšas, bet ir pasirengti: turėti komandą, aiškų tikslą ir planą, kaip pokytis išliks pasibaigus projektui“, – sakė Virginija Šetkienė.

    Penkiolika bendruomenių ir bendrystės simbolis

    Renginyje prisistatė 15 Zarasų rajono bendruomenių, kurios savo veiklą parodė kūrybiškai: vieni rinkosi dainas ir šokius, kiti – pasakojimus, skaidres ar vaizdo medžiagą. Bendras vardiklis buvo noras parodyti, kuo gyvena vietos žmonės, ir pakviesti bendradarbiauti.

    Neformali renginio dalis taip pat buvo svarbi: dalyviams siūlytos edukacijos, bendruomenių desertų ragavimas, pramogos Zaraso ežere. Tokios veiklos, anot dalyvių, padeda kurti pasitikėjimą tarp skirtingų seniūnijų ir mažina atotrūkį tarp oficialių sprendimų ir kasdienių poreikių.

    Ypatingu šventės simboliu tapo duona: svečiams ir bendruomenių atstovams įteikti duonos kepalėliai, primenantys svetingumą ir pasidalijimą. Organizatorių teigimu, ši tradicija pasirinkta sąmoningai – kaip ženklas, kad bendruomeniškumas prasideda nuo paprastų, bet svarbių gestų.

    Renginio pabaigoje skambėjo muzikinė programa, o organizatoriai dėkojo prisidėjusiems partneriams ir savanoriams. Zarasų rajono savivaldybės administracijos teigimu, bendruomenių metų iniciatyvos bus tęsiamos, siekiant, kad susitikimai nevirstų vien švente, o taptų nuoseklaus bendradarbiavimo pagrindu.

  • Ukmergės atstovai atvyko į Vilkaviškį: kokių sprendimų NVO ieško savivaldybės?

    Ukmergės atstovai atvyko į Vilkaviškį: kokių sprendimų NVO ieško savivaldybės?

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje apsilankė svečiai iš Ukmergės rajono – Nevyriausybinių organizacijų ir Bendruomeninių organizacijų tarybų nariai. Juos priėmė Vilkaviškio rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos atstovai, susitikime aptarta, kaip stiprinti partnerystę su savivalda.

    Pagrindinis vizito akcentas buvo NVO veiklos sąlygos savivaldybėje, finansavimo modeliai ir praktinis bendradarbiavimas su administracija. Toks keitimasis patirtimi savivaldybėms tampa svarbus ieškant sprendimų, kaip užtikrinti tvarią iniciatyvų plėtrą ir aiškias paramos taisykles.

    NVO finansavimas ir reali praktika

    Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė pristatė kultūros sritį ir joje veikiančių nevyriausybinių organizacijų iniciatyvas. Taip pat aptarti savivaldybės taikomi finansavimo mechanizmai ir tai, kaip organizacijos gali teikti paraiškas bei planuoti veiklas.

    Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Renata Nausėdienė supažindino su sporto srityje veikiančių NVO veikla ir savivaldybės skiriama parama. Susitikime akcentuota, kad aiškūs kriterijai ir stabilus finansavimas organizacijoms leidžia veikti nuosekliai, o ne tik trumpalaikių projektų režimu.

    Klausimai, kurie rūpi abiem savivaldybėms

    Diskusijoje Ukmergės atstovai domėjosi, kiek NVO ir bendruomeninių organizacijų veikia Vilkaviškio rajone, kaip jos įtraukiamos į savivaldybės sprendimus ir kokios yra pagrindinės finansavimo galimybės. Taip pat aptarta, kaip praktiškai organizuojamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir kokie kanalai veikia efektyviausiai.

    Svečiai pasidalijo ir Ukmergės patirtimi, pristatė savo rajone veikiančių organizacijų bendradarbiavimo su savivalda pavyzdžius. Susitikimo pabaigoje ukmergiškiai dėkojo už atvirą pokalbį, išsamius pristatymus ir galimybę palyginti skirtingus darbo modelius.

    Vizito tęsinys – susitikimai su organizacijomis

    Vizitą koordinavo ir svečius lydėjo Vilkaviškio rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininkė Giedrė Janušauskienė. Po susitikimo savivaldybėje delegacija tęsė pažintį su vietos iniciatyvomis ir jų kasdieniu darbu.

    Svečiai aplankė Vilkaviškio jaunimo centre veikiantį Keturvalakių smiginio klubą, taip pat susipažino su dviračių sporto klubo „Aira“ veikla. Tokie susitikimai leidžia įvertinti, kaip savivaldos sprendimai atsispindi realioje NVO kasdienybėje ir kokios paramos organizacijoms reikia labiausiai.

  • SADM viceministrė atvyko į Visaginą: ką žada užsieniečių integracijai, NVO ir socialinėms paslaugoms?

    SADM viceministrė atvyko į Visaginą: ką žada užsieniečių integracijai, NVO ir socialinėms paslaugoms?

    Visagino savivaldybėje apsilankė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministrė Deimantė Bukeikaitė su ministerijos komanda. Vizito metu su savivaldybės vadovais aptarti užsieniečių integracijos, socialinių paslaugų prieinamumo ir nevyriausybinių organizacijų stiprinimo klausimai.

    Susitikime su Visagino meru Erlandu Galaguzu dalyvavo savivaldybės administracijos ir skyrių vadovai bei užsienio kilmės gyventojų integracijos koordinatorė. Abi pusės akcentavo, kad Visaginui aktualūs sprendimai turi būti derinami su vietos bendruomenių poreikiais ir turimais pajėgumais.

    Integracija: nuo kalbos iki darbo

    Didžiausias dėmesys skirtas užsieniečių integracijai, kuri savivaldybėse dažniausiai apima lietuvių kalbos mokymą, įsidarbinimo ir kvalifikacijos pripažinimo klausimus, vaikų įtrauktį į švietimo sistemą bei socialinių paslaugų pasiekiamumą. Visaginas, kaip daugiakulturis miestas, šiuos iššūkius jaučia ypač ryškiai.

    Susitikime taip pat aptarta, kaip geriau suderinti valstybės ir savivaldybės veiksmus, kad pagalba žmones pasiektų greičiau ir būtų nuosekli. Ministerijos atstovai akcentavo bendradarbiavimo svarbą, kai sprendimai planuojami ne tik nacionaliniu, bet ir savivaldybės lygmeniu.

    Socialinės paslaugos: augantys poreikiai

    Kalbėta ir apie socialinių paslaugų teikimą, įskaitant pagalbą senjorams, asmenims su negalia, šeimoms bei krizių patiriančioms grupėms. Praktikoje savivaldybėms tenka spręsti ne tik paslaugų apimtis, bet ir darbuotojų trūkumo, paslaugų kokybės bei pasiekiamumo atokiau gyvenantiems žmonėms klausimus.

    Po susitikimo viceministrė su komanda vyko į Visagino socialinės globos namus. Tokie vizitai paprastai skirti įvertinti kasdienę įstaigų situaciją, aptarti paslaugų organizavimo iššūkius ir galimybes gerinti gyventojų gaunamą pagalbą.

    NVO vaidmuo ir bendruomenių įsitraukimas

    Diskusijoje išskirtas nevyriausybinių organizacijų vaidmuo, nes būtent jos dažnai tampa pirmuoju kontaktu žmonėms, kuriems reikia konsultacijų, tarpininkavimo, emocinės paramos ar pagalbos įsitraukiant į vietos gyvenimą. Savivaldybė pristatė poreikį stiprinti NVO veiklas ir jų tęstinumą, kad pagalba nebūtų epizodinė.

    „Visaginas – įvairių kultūrų miestas, todėl integracijos klausimai mums ypač aktualūs. Šiandien siekiame stiprinti socialines paslaugas, bendruomenių įsitraukimą bei kalbame apie ateities iššūkius. Džiugu, kad prieš priimant sprendimus ministerija nori girdėti ir mūsų balsą“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Ministerija ir savivaldybė sutarė tęsti dialogą dėl konkrečių priemonių, kurios leistų tiksliau atliepti vietos gyventojų poreikius. Visagine akcentuota, kad integracijos ir socialinių paslaugų klausimai yra tiesiogiai susiję su bendruomenės saugumu, sanglauda ir gyvenimo kokybe.

  • Kas vadovaus Zarasų NVO tarybai? Paaiškėjo nauja pirmininkė ir jos pirmieji darbai

    Kas vadovaus Zarasų NVO tarybai? Paaiškėjo nauja pirmininkė ir jos pirmieji darbai

    Zarasų rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybai pradeda vadovauti Vija Platačiūtė, vadovaujanti viešajai įstaigai „Inovatorių slėnis“. Savivaldybė skelbia, kad tai žymi naują NVO tarybos veiklos etapą, kuriame akcentuojamas aktyvesnis bendruomenių telkimas ir partnerystės stiprinimas.

    2026 metais liepos pabaigoje Zarasų rajono savivaldybės taryba patvirtino Viją Platačiūtę NVO tarybos nare, o netrukus tarybos nariai jai patikėjo ir pirmininkės pareigas. Pirmininkės pavaduotojos pareigas toliau eis Zarasų rajono savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vyriausioji specialistė Sandra Malakauskė.

    NVO taryba savivaldybėse paprastai veikia kaip konsultacinė platforma, jungianti savivaldybę ir nevyriausybinį sektorių. Tokios tarybos padeda derinti bendrus prioritetus, aptarti finansavimo ir paslaugų organizavimo klausimus bei užtikrinti, kad sprendimai labiau atlieptų vietos bendruomenių poreikius.

    Pirmasis akcentas – bendruomenių sąskrydis

    Vienas artimiausių NVO tarybos darbotvarkės įvykių numatytas rugsėjo 5 dieną, minint Zarasų krašto bendruomenių metus. Tądien Zarasų rajono savivaldybėje planuojamas bendruomenių sąskrydis Didžiosios salos Mažojo slėnio Kupolėje, į kurį kviečiamos rajono bendruomenės.

    Renginio tikslas – ne tik susitikti ir pasidalyti patirtimis, bet ir aptarti, kaip toliau stiprinti žmonių įsitraukimą į vietos iniciatyvas. Savivaldybės praktikoje būtent NVO ir bendruomenių aktyvumas dažnai lemia, ar projektai tampa ilgalaikiais, o paslaugos pasiekia jautriausias grupes.

    Rudenį – bendradarbiavimas su kitomis savivaldybėmis

    Dar vienas svarbus rudenio planas – spalio 1 dieną NVO tarybos atstovų vizitas į Kupiškį, kur vyks Lietuvos savivaldybių NVO tarybų susitikimas. Savivaldybė akcentuoja, kad tokie susitikimai leidžia keistis gerąja praktika ir ieškoti sprendimų dėl bendrų iššūkių.

    Pastaraisiais metais NVO sektoriuje vis didesnis dėmesys skiriamas tvariam finansavimui, savanorystės pritraukimui, projektų administravimo naštos mažinimui ir aiškiems savivaldybių bei organizacijų bendradarbiavimo principams. Tokios temos dažnai tampa pagrindine darbotvarke, kai savivaldybių NVO tarybos tariasi dėl prioritetų ateinantiems metams.

    Ko tikimasi iš naujos vadovės?

    Vija Platačiūtė į NVO tarybos veiklą atsineša nevyriausybinio sektoriaus, projektų įgyvendinimo ir bendruomeninių iniciatyvų telkimo patirtį. Savivaldybė pabrėžia, kad vadovaujant „Inovatorių slėnis“ ji susidūrė su praktiniais vietos iniciatyvų organizavimo ir partnerystės su skirtingais dalyviais klausimais.

    Artimiausiu laikotarpiu NVO tarybos uždavinys bus išlaikyti aktyvų dialogą su bendruomenėmis ir nuosekliai stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą. Savivaldybės teigimu, naujas etapas turėtų prisidėti prie gyvesnio, aktyvesnio ir stipresnio Zarasų krašto.

  • Varėna ruošia didžiausią metų šventę: kviečia įmones ir NVO į Žinių ir pramogų alėją

    Varėna ruošia didžiausią metų šventę: kviečia įmones ir NVO į Žinių ir pramogų alėją

    Varėnos rajono savivaldybė pranešė, kad 2026 metais rugsėjo 12 dieną vyks tradicinė Grybų šventė, laikoma didžiausiu Varėnos krašto renginiu. Šventės metu Vasario 16-osios pėsčiųjų gatvėje bus įrengta Žinių ir pramogų alėja, į kurią kviečiamos vietos įmonės, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos.

    Organizatoriai pabrėžia, kad dalyvavimas alėjoje yra galimybė vienoje vietoje pristatyti veiklą, iniciatyvas, vykdomus projektus ar teikiamas paslaugas tiek vietos gyventojams, tiek gausiai į šventę atvykstantiems svečiams. Tokie bendruomeniniai renginiai savivaldybėms tampa ir praktiniu būdu stiprinti vietos tapatybę bei skatinti bendradarbiavimą tarp sektorių.

    Žinių ir pramogų alėja veiks nuo 10 iki 14 valandos, todėl dalyviai raginami iš anksto suplanuoti, kaip per ribotą laiką patraukliai pristatyti savo idėjas. Dažniausiai lankytojus labiausiai įtraukia ne tik informacinė medžiaga, bet ir gyvos veiklos, edukacijos ar demonstracijos, kurios leidžia patirti paslaugą ar iniciatyvą vietoje.

    2026 metų šventės tema – Miško pasaka, tad, esant galimybei, kviečiama ekspozicijas ir veiklas papildyti miško, gamtos, tvarumo ar regiono pasakojimų akcentais. Pastaraisiais metais renginių organizatoriai vis dažniau remiasi aiškia tema, nes ji padeda sukurti vientisą lankytojų patirtį ir didina renginio įsimintinumą.

    Norintys dalyvauti organizacijų atstovai turi užsiregistruoti iki 2026 metų rugpjūčio 31 dienos. Registruojantis prašoma nurodyti organizacijos pavadinimą, atsakingo asmens vardą, pavardę ir telefono numerį, pageidaujamą užimamo ploto dydį bei informuoti, ar reikalingas elektros tiekimas.

    Pasibaigus registracijai, dalyvių atsakingiems asmenims bus išsiųsta papildoma informacija apie Žinių ir pramogų alėjos išdėstymą, priskirtą vietą ir kitus organizacinius klausimus. Savivaldybė kviečia prisidėti prie šventės kūrimo ir drauge užtikrinti, kad Grybų šventė išliktų svetinga, aktyvi ir bendruomeniška.