CP v2

Tag: Nevyriausybinės organizacijos

  • Vilniaus rajone – konferencija apie vaiko gerovę: ekspertai vardijo opiausias problemas ir sprendimus

    Birželio 4 dieną Vilniaus rajono savivaldybėje surengta konferencija Partnerystė vaiko gerovei. Bendradarbiavimas kuria pokytį, subūrusi tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius ir įvairių sričių specialistus. Renginyje akcentuota, kad vaiko saugumas ir gerovė priklauso nuo nuoseklaus institucijų, savivaldybių ir nevyriausybinio sektoriaus veikimo kartu.

    Konferenciją atidarė Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių asociacijos prezidentė Sigita Šimkienė, pabrėžusi specialistų susitelkimo svarbą. Vilniaus rajono savivaldybės vadovų vardu dalyvius sveikinę vicemerai Algis Vaitkevičius ir Edita Tamošiūnaitė priminė, kad šeimos ir vaiko gerovės klausimai išlieka vienu svarbiausių savivaldos darbotvarkėje.

    Pranešimų dalį pradėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministrė Deimantė Bukeikaitė, apžvelgusi aktualijas socialinės politikos srityje ir pagrindines kryptis, susijusias su vaikų ir šeimų gerove. Diskusijose akcentuota, kad vien socialinių paslaugų plėtra problemų neišsprendžia, jei paraleliai nestiprinama ankstyvoji prevencija ir pagalbos prieinamumas.

    Neseniai prisiekusi vaiko teisių apsaugos kontrolierė Alina Jakavonienė pristatė savo veiklos prioritetus ir atkreipė dėmesį į pagalbos poreikį vaikams, patiriantiems elgesio sunkumų. Pasak jos, svarbu vertinti ne tik konkrečius vaiko elgesio epizodus, bet ir platesnį kontekstą, įskaitant patirtas traumas, šeimos situaciją ir ilgalaikius rizikos veiksnius.

    „Vertinant vaiką svarbu matyti ne tik jo netinkamą elgesį, bet ir analizuoti visą jo gyvenimo istoriją bei aplinkybių visumą“, – sakė Alina Jakavonienė.

    Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkė Modesta Petrauskaitė pranešime pristatė komisijos veiklos kryptis, akcentuodama sisteminės stebėsenos svarbą. Pasak jos, tik turint aiškesnį realios situacijos vaizdą ir duomenis galima laiku identifikuoti spragas bei sustiprinti tarpsektorinį bendradarbiavimą sprendžiant vaikams ir šeimoms kylančius iššūkius.

    Renginyje aptarti ir praktiniai pagalbos metodai. Respublikinio priklausomybės ligų centro atstovai Mindaugas Perkauskas ir Greta Zigmantavičienė pristatė multidimensinės šeimos terapijos taikymo kryptis, akcentuodami, kad sudėtingose situacijose sprendimai dažniausiai yra efektyviausi, kai dirbama ne tik su vaiku, bet ir su jo aplinka.

    Partnerystės svarbą iš nevyriausybinio sektoriaus perspektyvos pristatė NVO vaikams konfederacijos direktorė Elena Urbonienė. Ji pabrėžė, kad savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas neretai padeda greičiau pasiekti šeimas, o lankstesni pagalbos modeliai leidžia geriau prisitaikyti prie individualių poreikių.

    Apie vaikų saugumo iššūkius kalbėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Ilma Skuodienė. Ji akcentavo, kad praktikoje ypač svarbu laiku pastebėti rizikos signalus ir užtikrinti, kad pagalbos grandinė veiktų be delsimo, kai šeimai reikalinga krizių prevencija ar intensyvesnė parama.

    Higienos instituto Psichikos sveikatos centro vyriausioji specialistė Lina Chmieliauskienė pristatė jaunimo psichikos sveikatos stiprinimo prevencijos ir intervencijų galimybes. Konferencijoje priminta, kad psichikos sveikatos stiprinimas apima tiek ankstyvąją prevenciją bendruomenėse ir ugdymo įstaigose, tiek prieinamą specialistų pagalbą, kai problemos jau įsisenėjusios.

    Konferencijos pranešimų ciklą užbaigė VšĮ „Social Hug“ direktorius Egidijus Kuckailis, pristatęs sociokultūrinio projekto „Chillin Street“ patirtį. Pasak jo, įtraukiantys bendruomeniniai projektai gali tapti papildomu kanalu pasiekti paauglius, kuriems sudėtinga įsitraukti į tradicines pagalbos formas.

    Renginio pabaigoje dalyviai sutarė, kad nė viena institucija neturi visų atsakymų, tačiau kiekviena gali prisidėti savo kompetencija ir resursais. Konferencijoje akcentuota, jog veiksmingiausi pokyčiai pasiekiami tuomet, kai į vaiko gerovę žiūrima kaip į bendrą atsakomybę, o sprendimai priimami remiantis bendradarbiavimu ir praktikoje patikrintais pagalbos modeliais.

  • Vilkaviškio rajone startavo NVO finansavimo kvietimas: paraiškas priims iki birželio 26 dienos

    Vilkaviškio rajono savivaldybė paskelbė kvietimą teikti paraiškas pagal Nevyriausybinių organizacijų veiklos stiprinimo 2025–2028 metų veiksmų plano priemonę, skirtą bendruomeninei veiklai savivaldybėse. Paraiškos priimamos nuo 2026 metų birželio 5 dienos iki 2026 metų birželio 26 dienos 15.45 valandos.

    Paraiškas galima pateikti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijoje (S. Nėries g. 1, Vilkaviškis) arba elektroniniu paštu. Teikiant popierinę paraišką nurodoma, kad dokumentai turi būti pateikti užklijuotame voke, o pati paraiška pildoma kompiuteriu ir surašoma valstybine kalba.

    Paraiška turi būti pasirašyta organizacijos vadovo arba jo įgalioto asmens, nurodant vardą, pavardę ir pareigų pavadinimą. Jei organizacija privalo turėti antspaudą, dokumentai tvirtinami antspaudu, o turint galimybę galima pasirašyti ir elektroniniu parašu.

    Skelbiama, kad vienas pareiškėjas konkursui gali pateikti tik vieną paraišką ir joje turi aiškiai įvardyti, kurias finansuotinas veiklas planuoja įgyvendinti. Taip pat pabrėžiama, kad pateikus paraišką savivaldybei jos nebus galima taisyti ar pildyti pareiškėjo iniciatyva, todėl prieš pateikiant svarbu atidžiai patikrinti duomenis ir priedus.

    Į kvietimą gali pretenduoti bendruomeninės organizacijos ir jas vienijančios organizacijos, turinčios įregistruotą nevyriausybinės organizacijos žymą. Nurodoma, kad tam tikrais atvejais, kai savivaldybėje nėra registruotų bendruomeninių organizacijų arba skelbiamas pakartotinis konkursas, pareiškėjais gali būti ir kitos nevyriausybinės organizacijos bei religinės bendruomenės ar bendrijos, jeigu jos atitinka nustatytas sąlygas ir turi reikiamą žymą.

    Finansuojamos veiklos orientuotos į viešąjį interesą ir vietos gyventojų poreikius: nuo pilietiškumo, lyderystės, savanorystės ir medijų raštingumo stiprinimo iki vaikų ir jaunimo užimtumo, kultūrinių ir sporto iniciatyvų, bendruomenės komunikacijos priemonių kūrimo. Kvietimas apima ir viešųjų erdvių tvarkymo iniciatyvas, socialines ir emocinės gerovės veiklas, taip pat pasirengimą socialiniam verslui ar viešųjų paslaugų teikimui.

    Numatytos ir veiklos, susijusios su civiline sauga bei gynybos organizavimu bendruomenėje, įskaitant mokymus ir reikalingų priemonių įsigijimą. Jei projektas susijęs su materialiuoju turtu, primenama, kad daliai veiklų ilgalaikiam turtui galima skirti ne daugiau kaip 30 proc. projektui įgyvendinti reikalingų valstybės biudžeto lėšų.

    Konkursui numatyta skirti 31 748 eurus valstybės biudžeto lėšų. Mažiausia vienam projektui galima skirti suma yra 1 000 eurų, o didžiausia – 5 000 eurų.

    Kartu su paraiška reikia pateikti privalomus dokumentus: organizacijos įstatus, jeigu jie neprieinami Juridinių asmenų registre, atstovavimo dokumentus, jei paraišką teikia ne vadovas, ir kitus reikiamus priedus. Taip pat nurodoma, kad sąmatą pagrindžiančių dokumentų reikia tuomet, kai numatomų prekių ar paslaugų vertė viršija 5 000 eurų.

    Pareiškėjams konsultacijas konkursui aktualiais klausimais darbo dienomis teikia savivaldybės Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus atstovai. Savivaldybė ragina pareiškėjus nelaukti paskutinių dienų, kad būtų laiko pasitikslinti reikalavimus ir tinkamai parengti dokumentus.

  • Šiauliai renka miesto garbės pilietį: iki 2026 metų rugpjūčio 1 dienos laukiamos kandidatūros

    Šiauliuose pradedamas kandidatūrų teikimas Šiaulių miesto garbės piliečio vardui suteikti. Šis titulas kasmet primena, kad miesto augimą kuria ne tik institucijos, bet ir žmonės, savo darbais palikę ilgalaikį pėdsaką bendruomenei.

    Šiaulių miesto garbės piliečio vardas iki šiol suteiktas 48 asmenims. Savivaldybė pabrėžia, kad įvertinimas reiškia ne vien pagarbą konkrečiam žmogui, bet ir aiškų visuomeninį signalą, kokios profesinės bei pilietinės laikysenos mieste laikomos sektinomis.

    Kandidatūras kviečiami teikti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariai, nevyriausybinės organizacijos, vietos bendruomenės, kolegialios gyventojų grupės ir juridiniai asmenys. Dokumentai priimami iki 2026 metais rugpjūčio 1 dienos.

    Komisijai būtina pateikti išsamų kandidato gyvenimo, darbų ir nuopelnų miestui aprašymą. Taip pat reikalingos bent dvi rekomendacijos iš įmonių, įstaigų, organizacijų, nevyriausybinių organizacijų ar gyventojų kolegialių grupių.

    Privalomas ir kandidato pasirašytas sutikimas būti teikiamam garbės piliečio vardui, taip pat asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Dokumentus galima pristatyti į Šiaulių miesto savivaldybės priimamąjį Vasario 16-osios gatvėje 62, o anoniminiai teikimai ir atsiliepimai nebus svarstomi.

    Gyventojai taip pat gali teikti atsiliepimus apie iškeltas kandidatūras, tačiau jie turi būti pasirašyti ir pateikti nurodyta tvarka. Papildoma informacija teikiama telefonu +370 41 596 226 arba 841 596 210.

  • Zarasų rajone NVO projektams skirta 55 000 eurų: finansavimą gavo 23 iniciatyvos

    Zarasų rajone NVO projektams skirta 55 000 eurų: finansavimą gavo 23 iniciatyvos

    Zarasų rajono savivaldybė baigė 2026 metų nevyriausybinių organizacijų dalinio finansavimo konkurso paraiškų vertinimą. Per kvietimą gauta 41 paraiška, o bendra prašoma suma siekė 92 530,39 euro.

    Savivaldybės 2025–2027 metų strateginio veiklos plano priemonėje NVO sektoriaus ir bendruomeninių organizacijų finansavimas 2026 metams numatyta 55 000 eurų. Tai reiškia, kad visų prašymų patenkinti nebuvo galimybės, todėl daliai pareiškėjų lėšos neskirtos.

    Kaip vyko vertinimas?

    Konkurso procedūros vyko pagal savivaldybės patvirtintą tvarkos aprašą ir sudarytos vertinimo komisijos nuostatus. Atitiktį reikalavimams ir paraiškų turinį vertino komisija, o sprendimai įtvirtinti savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metų birželio 5 dieną pasirašytame įsakyme.

    Finansavimas paskirstytas pagal kelias kryptis: NVO laimėtų projektų dalinis finansavimas, veiklos aktyvinimas, jaunimo iniciatyvų skatinimas ir materialinės bazės stiprinimas. Toks skirstymas leidžia paremti tiek renginius ir veiklas, tiek ilgiau tarnaujančius pirkinius ar infrastruktūrą.

    Kam skirta daugiausia lėšų?

    Didžiausi individualūs finansavimo dydžiai siekė 4 000 eurų ir buvo skirti viešajai įstaigai „Nacionalinis socialinis integracijos institutas“. Materialinės bazės stiprinimui taip pat numatyta 3 591 euras Avilių bendruomenei ir 3 326,38 euro Šaulių I kaimo bendruomenei SAULĖTEKIS.

    Aktyvinant NVO veiklą kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime, daugeliui bendruomenių ir organizacijų skirta po 2 000 eurų, o daliai pareiškėjų – mažesnės sumos. Jaunimo iniciatyvoms finansavimas siekė 2 300–2 450 eurų, lėšos skirtos trims organizacijoms.

    Kodėl dalis paraiškų liko be finansavimo?

    Savivaldybė nurodo, kad daliai paraiškų finansavimas neskirtas dėl lėšų trūkumo, o nepatenkintas poreikis sudarė 37 530,39 euro. Tai rodo, kad rajone konkurencija dėl NVO rėmimo iš biudžeto išlieka didelė, o paraiškų poreikis viršija suplanuotą sumą.

    Dar keli pareiškėjai negavo finansavimo dėl to, kad nesurinko minimalaus 40 balų vertinimo. Viena paraiška buvo atmesta kaip neatitinkanti šio konkurso taisyklių, nes religinių bendruomenių projektai finansuojami pagal atskirą savivaldybės tvarką.

    Sprendimų praktika rodo, kad NVO finansavimo konkursuose svarbiausia ne tik idėja, bet ir aiškus projekto pagrindimas, realistiškas biudžetas, veiklų planas bei atitikimas konkrečios priemonės tikslams. Savivaldybėms siekiant skaidrumo, tokie konkursai paprastai remiasi balų sistema ir formaliais tinkamumo kriterijais.

  • Partnerystė vaiko gerovei: konferencijoje savivaldybėje ieškota, kaip greičiau padėti šeimoms

    Partnerystė vaiko gerovei: konferencijoje savivaldybėje ieškota, kaip greičiau padėti šeimoms

    Birželio 4 dieną Vilniaus rajono savivaldybės Didžiojoje salėje vykusi konferencija Partnerystė vaiko gerovei. Bendradarbiavimas kuria pokytį subūrė skirtingų sričių specialistus, kurie kasdien sprendžia vaikų ir šeimų problemas. Renginyje daug dėmesio skirta tam, kaip greičiau atpažinti rizikas ir užtikrinti, kad pagalba pasiektų vaiką laiku.

    Į diskusijas įsitraukė tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriai, savivaldybių atstovai, švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, vaiko teisių apsaugos ir teisėsaugos specialistai, taip pat nevyriausybinių organizacijų atstovai. Toks dalyvių spektras atspindi vieną pagrindinių vaiko gerovės politikos principų: veiksmingos pagalbos neįmanoma sukurti vienos įstaigos pastangomis.

    Kas svarbiausia kasdienėje praktikoje?

    Konferencijos dalyvius mero Roberto Duchnevičiaus vardu pasveikinęs vicemeras Algis Vaitkevičius akcentavo, kad vaiko gerovė yra bendras įsipareigojimas, o pasitikėjimas ir nuolatinis dialogas tarp institucijų tiesiogiai lemia pagalbos kokybę. Pasak jo, savivaldybės tikslas yra užtikrinti, kad pagalba vaikui ir šeimai būtų ne tik prieinama, bet ir veiksminga bei orientuota į žmogaus orumą.

    Renginyje kalbėjusi vicemerė Edita Tamošiūnaitė pabrėžė, kad augančiame Vilniaus rajone didėja ir atsakomybė laiku pastebėti šeimų sunkumus. Ji išskyrė požiūrį, kad pagalba turi stiprinti šeimą ir ieškoti problemų šaknų, o ne remtis vien formaliosiomis procedūromis.

    Konferenciją atidariusi Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių asociacijos vadovė Sigita Šimkienė atkreipė dėmesį į specialistų telkimosi svarbą. Pasak jos, būtent koordinavimas ir aiškūs susitarimai tarp skirtingų grandžių dažnai tampa skirtumu tarp pavėluotos ir laiku suteiktos pagalbos.

    Valstybės kryptys ir vaiko teisių prioritetai

    Pranešimų dalį pradėjo socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Deimantė Bukeikaitė, pristatydama socialinės politikos aktualijas, susijusias su vaiku ir šeima. Kontekste akcentuota, kad Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama ankstyvajai intervencijai, paslaugų prieinamumui savivaldybėse ir sklandžiam institucijų informacijos apsikeitimui, laikantis teisinių reikalavimų.

    Svarbias įžvalgas pateikė vaiko teisių apsaugos kontrolierė Alina Jakavonienė, kalbėjusi apie veiklos prioritetus ir pagalbą vaikams, susiduriantiems su elgesio sunkumais. Akcentuota, kad vertinant vaiko situaciją svarbu matyti ne vien elgesio apraiškas, bet ir platesnį gyvenimo aplinkybių kontekstą.

    „Vertindami vaiką turime matyti visą jo istoriją, o ne tik tai, kas matoma čia ir dabar“, – sakė A. Jakavonienė.

    Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkė Modesta Petrauskaitė pristatė komisijos prioritetus, pabrėždama sisteminės stebėsenos poreikį ir tarpsektorinio bendradarbiavimo svarbą sprendžiant vaikams bei šeimoms kylančius iššūkius. Toks požiūris atliepia praktikų lūkestį turėti aiškius rodiklius, kurie padėtų savivaldybėms vertinti, ar priemonės veikia, ir kuriose grandyse stringa pagalba.

    Metodai, kurie padeda šeimai

    Praktinių sprendimų dalyje pristatyta multidimensinė šeimos terapija, apie ją kalbėjo Respublikinio priklausomybės ligų centro atstovai Mindaugas Perkauskas ir Greta Zigmantavičienė. Šis metodas dažniausiai taikomas kompleksinėms situacijoms, kai šeimai reikalingas nuoseklus, kelių sričių specialistų koordinuojamas darbas.

    Po pertraukos NVO vaikams konfederacijos direktorė Elena Urbonienė aptarė nevyriausybinių organizacijų vaidmenį, kai reikia lanksčių, greitai pritaikomų paslaugų ar emocinės paramos šeimoms. NVO dažnai tampa tiltu tarp institucijų ir šeimų, ypač kai šeimos vengia formalių struktūrų arba išgyvena pasitikėjimo krizę.

    Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pranešime apie vaikų saugumo iššūkius akcentavo, kad prevencija prasideda nuo ankstyvų signalų atpažinimo mokykloje, bendruomenėje ir sveikatos priežiūros sistemoje. Praktikoje tai reiškia ne tik reagavimą į jau įvykusį smurtą ar krizę, bet ir nuoseklų darbą su rizikos veiksniais.

    Higienos instituto Psichikos sveikatos centro vyriausioji specialistė Lina Chmieliauskienė aptarė prevencijos ir intervencijų galimybes jaunimo psichikos sveikatos stiprinimo srityje. Aptariant šią temą pabrėžta, kad mokyklų, šeimos gydytojų, psichikos sveikatos paslaugų ir socialinių darbuotojų grandys turi veikti kaip viena sistema, nes psichologiniai sunkumai dažnai pasireiškia keliuose gyvenimo kontekstuose vienu metu.

    Renginio pabaigoje VšĮ „Social Hug“ direktorius Egidijus Kuckailis pristatė sociokultūrinio projekto „Chillin Street“ patirtį, pabrėždamas, kad įtrauki veikla ir ryšio kūrimas su jaunimu gali tapti svarbia prevencijos dalimi. Konferenciją vainikavusioje diskusijoje dalyviai sutarė, kad nuolatinis, koordinuotas ir aiškiai apibrėžtas bendradarbiavimas yra pagrindinė sąlyga kuriant saugią ir palaikančią aplinką kiekvienam vaikui.

  • Ukmergės rajone skelbiamas kvietimas bendruomenėms: paraiškos pagal priemonę iki liepos 1 dienos

    Ukmergės rajono savivaldybė paskelbė 2026 metų projektų atrankos konkursą pagal priemonę Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse. Kvietimas skirtas rajone veikiančioms bendruomeninėms organizacijoms, kurios planuoja iniciatyvas vietos gyventojams.

    Priemonės tikslas – skatinti gyvenamųjų vietovių bendruomeniškumą, didinti gyventojų sutelktumą ir tarpusavio pasitikėjimą. Tokie projektai paprastai apima veiklas, kurios įtraukia vietos žmones į bendras iniciatyvas ir stiprina vietos bendradarbiavimą.

    Paraiškos priimamos nuo 2026 metų birželio 3 dienos iki 2026 metų liepos 1 dienos 16 valandos imtinai. Savivaldybė ragina dokumentus pateikti laiku, nes po termino gautos paraiškos vertinimui paprastai nebepriimamos.

    Paraiškas galima teikti elektroniniu būdu, siunčiant dokumentus pdf arba adoc formatu el. paštu, tačiau jos turi būti pasirašytos elektroniniu parašu. Taip pat paraiškas galima pateikti popieriniu formatu Savivaldybės administracijos priimamajame arba įdėti į pašto dėžutę prie centrinio įėjimo į Savivaldybės administracijos pastatą Kęstučio aikštėje 3, Ukmergėje.

    Projektų atrankos konkursai pagal šią priemonę yra Nevyriausybinių organizacijų veiklos stiprinimo 2025–2028 metų veiksmų plano dalis, todėl pareiškėjams aktualu įsivertinti, ar planuojamos veiklos tiesiogiai prisideda prie bendruomenės telkimo ir vietos iniciatyvų tęstinumo. Išsami konkurso informacija, reikalavimai ir dokumentų formos skelbiami Ukmergės rajono savivaldybės interneto svetainėje.

  • Elektrėnų smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija kviečia NVO: kaip prisijungti iki birželio 15 dienos

    Elektrėnų savivaldybėje formuojama naujos kadencijos Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija kviečia prisijungti nevyriausybines organizacijas, dirbančias prevencijos ir intervencijos srityse. Komisija veikia kaip tarpinstitucinė platforma, padedanti suderinti savivaldybės, teisėsaugos, socialinių ir kitų paslaugų veiksmus.

    Komisija sudaroma vadovaujantis Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatomis, o jos kadencija trunka 3 metus. Pagrindinis tikslas – gerinti pagalbos prieinamumą nukentėjusiems ir riziką patiriantiems asmenims, taip pat stiprinti priemones, kurios mažina smurto pasikartojimo tikimybę.

    Ko siekia komisija savivaldybėje

    Komisija siekia užtikrinti sklandų, koordinuotą institucijų atsaką į smurtą artimoje aplinkoje ir nuosekliai stebėti, kaip veikia pagalbos grandinė. Tai apima paslaugų organizavimo sprendimus, tarpžinybinį bendradarbiavimą, reagavimo spragų identifikavimą ir rekomendacijų teikimą.

    Savivaldybių lygmens koordinavimas laikomas vienu svarbiausių veiksnių, kad pagalba žmogų pasiektų laiku: nuo saugumo užtikrinimo ir krizės suvaldymo iki ilgalaikės psichologinės, teisinės ar socialinės pagalbos. Praktikoje didžiausi iššūkiai dažniausiai kyla ten, kur trūksta aiškaus institucijų susitarimo, informacijos apsikeitimo ir tęstinių paslaugų.

    Ką turi pateikti NVO

    Nevyriausybinės organizacijos, norinčios dalyvauti komisijos veikloje, iki 2026 metais birželio 15 dienos turi pateikti informaciją apie deleguojamą narį ir jo pakaitinį asmenį. Pakaitinis asmuo dalyvautų posėdžiuose tada, kai pagrindinis narys negalėtų atvykti.

    Pateikiami duomenys turi apimti organizacijos pavadinimą, atstovo vardą ir pavardę, pareigas organizacijoje bei kontaktus, įskaitant elektroninio pašto adresą ir telefono numerį. Informaciją prašoma atsiųsti komisijos sekretorei elektroniniu paštu, o iškilus klausimams galima kreiptis telefonu 0 528 58 092.

    Kodėl NVO įsitraukimas svarbus

    NVO dažnai yra arčiausiai bendruomenės ir pirmosios pastebi pasikartojančias rizikas, su kuriomis susiduria smurtą patiriantys žmonės. Jų praktinė patirtis, ryšiai su pagalbos gavėjais ir gebėjimas lanksčiau teikti paslaugas gali padėti savivaldybei tiksliau įvertinti realius poreikius.

    Įsitraukimas į komisiją suteikia galimybę dalyvauti sprendimų priėmime, prisidėti prie veiksmingesnio pagalbos maršruto kūrimo ir kartu su institucijomis ieškoti priemonių, kurios mažina smurto artimoje aplinkoje mastą. Savivaldybė tikisi konstruktyvaus bendradarbiavimo ir NVO aktyvumo formuojant saugesnę aplinką gyventojams.

  • Telšių miesto seniūnijoje šaukiama išplėstinė seniūnaičių sueiga: darbotvarkėje ataskaitos ir NVO

    Kada ir kur vyks sueiga?

    Telšių miesto seniūnija praneša, kad 2026 metais birželio 8 dieną 15.00 valandą vyks išplėstinė seniūnaičių sueiga. Posėdyje numatyta aptarti seniūnaičių veiklos klausimus ir bendruomenėms aktualius sprendimus.

    Sueiga rengiama Telšių miesto seniūnijoje, o darbotvarkėje – tiek procedūriniai sprendimai, tiek klausimai, susiję su seniūnaičių veiklos finansais ir planuojamomis iniciatyvomis.

    Kas numatyta darbotvarkėje?

    Pirmuoju klausimu planuojama tvirtinti išplėstinės seniūnaičių sueigos darbotvarkę. Šį klausimą pristatys sueigos pirmininkė Valė Beržienė.

    Antruoju darbotvarkės punktu bus nagrinėjamos seniūnaičių 2026 metų antrojo ketvirčio išlaidų, susijusių su jų veikla, ataskaitos. Informaciją pateiks Telšių miesto seniūnijos seniūnas Česlovas Ubartas.

    Trečiasis klausimas susijęs su Nevyriausybinių organizacijų veiklos stiprinimo 2026–2028 plano veiksmų plano priemone 2.1.1 „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“. Šį punktą pristatys sueigos narė Virgilija Kaminskienė.

    Ketvirtuoju klausimu planuojama aptarti Telšių miesto seniūnijos išplėstinės seniūnaičių sueigos 2026 metų trečiojo ketvirčio veiklas. Jas pristatys sueigos narė Ilona Stančikienė.

    Kodėl tai svarbu gyventojams?

    Išplėstinė seniūnaičių sueiga paprastai tampa erdve, kurioje seniūnaitijos atstovai aptaria konkrečius kasdienius klausimus – nuo bendruomeninių iniciatyvų iki veiklos organizavimo ir lėšų panaudojimo skaidrumo. Tokie posėdžiai leidžia suderinti prioritetus ir aiškiau suplanuoti artimiausio laikotarpio darbus.

    Darbotvarkėje numatytas dėmesys NVO stiprinimui rodo, kad savivaldos lygmeniu siekiama kryptingiau telkti bendruomenes ir skatinti gyventojų įsitraukimą. Praktikoje tai dažnai reiškia didesnį dėmesį vietos projektams, partnerystėms ir bendruomeninių veiklų organizavimui.

  • Telšių VVG skelbia kvietimą vietos projektams: 170 000 eurų parama NVO kaimiškose vietovėse

    Telšių rajono vietos veiklos grupė (VVG) paskelbė kvietimą teikti vietos projektus pagal priemonę, skirtą bendruomeninių ir kitų pelno nesiekiančių organizacijų verslo kūrimui bei plėtrai. Kvietimu siekiama skatinti paslaugų kaimo gyventojams atsiradimą, o kartu ir naujų darbo vietų kūrimą.

    Bendra kvietimui numatyta suma siekia 170 000 eurų. Didžiausia galima parama vienam vietos projektui yra iki 85 000 eurų, finansuojant iki 95 proc. tinkamų išlaidų.

    Kam skiriama parama?

    Parama orientuota į paslaugų kūrimą ir plėtrą kaimo gyventojams, kai projektas realiai sukuria ar išplečia paslaugą, o ne tik įsigyja įrangą be aiškios veiklos tęstinumo. Prioritetas teikiamas iniciatyvoms, kurios didina vietos patrauklumą ir gyventojų užimtumą.

    Numatoma remti veiklas, susijusias su turiningu laisvalaikiu, turizmu ir aktyviu poilsiu, taip pat edukacinių programų vykdymu. Tarp galimų krypčių minimas ir kulinarinio paveldo bei tradicijų puoselėjimas, tačiau pabrėžiama, kad remiami tik paslaugas kuriantys vietos projektai.

    Kokioms teritorijoms taikomas kvietimas?

    Vietos projektai turi būti įgyvendinami Telšių VVG teritorijoje, apimančioje Telšių rajono ir Rietavo savivaldybių kaimiškąsias vietoves. Kvietimas netaikomas Telšių ir Rietavo miestams, todėl paraiškų rengėjams svarbu iš anksto įsivertinti planuojamos veiklos vietą.

    Tokie kvietimai paprastai skirti spręsti praktines kaimo vietovių problemas, kai paslaugų pasiūla yra mažesnė, o atstumai iki jų didesni. Dėl to finansuojamos iniciatyvos dažnai tampa ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu impulsu vietos bendruomenėms.

    Kas gali teikti paraiškas ir iki kada?

    Tinkami pareiškėjai yra Telšių VVG teritorijoje registruotos kaimo bendruomenės ir kitos nevyriausybinės organizacijos, taip pat viešosios įstaigos, jeigu jos registruotos ir veiklą vykdo šioje teritorijoje. Prieš teikiant paraišką rekomenduojama įsivertinti, ar organizacijos veikla ir planuojamas projektas atitinka priemonės logiką bei reikalavimą kurti paslaugą.

    Paraiškos priimamos nuo 2026 metais liepos 1 dienos 8.00 valandos iki 2026 metais rugpjūčio 20 dienos 17.00 valandos per ŽŪMIS informacinę sistemą. Pirmą kartą ŽŪMIS besinaudojantys pareiškėjai raginami registruotis iš anksto, nes registracijos procesas gali užtrukti kelias darbo dienas.

    „Kviečiame bendruomenes aktyviai dalyvauti ir teikti projektus, kuriančius realias paslaugas kaimo gyventojams“, – skelbia kvietimą pristatanti informacija.

  • Panevėžys ieško vieno nemokamo renginio: skelbia „Kalnapilio“ arenos patalpų konkursą 2026 metams

    Panevėžio miesto savivaldybė paskelbė konkursą, kuriuo 2026 metais planuoja atrinkti vieną nekomercinį renginį, „Kalnapilio“ arenoje galėsiantį vykti neatlygintinai. Numatyta, kad atrinktam renginiui bus suteiktos arenos patalpos ir reikalingos paslaugos, todėl organizatoriams tai gali tapti reikšminga finansine ir logistine paspirtimi.

    Paraiškos priimamos įvairių sričių iniciatyvoms: nuo sporto iki švietimo ar kultūros, taip pat kitoms visuomenės interesus atliepiančioms veikloms. Savivaldybė pabrėžia nekomercinį renginio pobūdį, todėl vertinant paraiškas bus svarbu, kad projektas būtų orientuotas į bendruomenės naudą, o ne pelną.

    Konkurse gali dalyvauti Panevėžio miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos, taip pat viešosios įstaigos, kurių dalininkė yra valstybė ar savivaldybė ir kurioms atstovauja atitinkamos institucijos. Paraiškas taip pat kviečiamos teikti Lietuvos ir tarptautinės nevyriausybinės organizacijos, jeigu jų veikla atitinka visuomenės interesus.

    Norintieji organizuoti renginį „Kalnapilio“ arenoje turės atitikti nustatytus kriterijus, susijusius su dalyvių ir žiūrovų skaičiumi bei kitais reikalavimais, taikomais skirtingų sričių renginiams. Kartu su paraiška būtina pateikti renginio scenarijaus aprašymą ir preliminarų išdėstymo arenos aikštėje brėžinį, kuriame būtų aiškiai numatytos scenos, parterio ir tribūnų zonos.

    Paraiška teikiama lietuvių kalba, elektroniniu paštu, pasirašant kvalifikuotu elektroniniu parašu ADOC formatu. Jei tokios galimybės nėra, leidžiama siųsti pasirašytą ir nuskenuotą dokumentą PDF formatu, o laiško temoje turi būti nurodytas pareiškėjo pavadinimas ir konkurso pavadinimas.

    Kartu su paraiška privaloma pateikti pareiškėjo steigimo dokumentų kopijas, taip pat dokumentą, patvirtinantį asmens teisę veikti pareiškėjo vardu, jei paraišką teikia ne įstaigos vadovas. Organizatoriai gali pridėti ir papildomų dokumentų, kurie, jų vertinimu, gali būti svarbūs paraiškos vertinimui.

    Paraiškos priimamos nuo 2026 metų gegužės 28 dienos iki 2026 metų birželio 11 dienos 17.00 valandos. Dėl konkurso sąlygų ir paraiškų teikimo galima kreiptis į Panevėžio miesto savivaldybės nurodytus atsakingus savivaldybės specialistus.