Tag: Nevyriausybinės organizacijos

  • NVO tarybų proveržis savivaldybėse: per metus neveikiančių sumažėjo iki 12 – kas pasikeitė?

    Per metus Lietuvoje ryškėja teigiami pokyčiai savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų veikloje. Platformoje nvotarybos.lt paskelbti atnaujinti tyrimo duomenys rodo, kad neveikiančių NVO tarybų turinčių savivaldybių sumažėjo nuo 20 2025 metais iki 12 2026 metais.

    Vertinime taikomas šviesoforo principas: žalia spalva žymi aktyviai veikiančią NVO tarybą, geltona – iš dalies veikiančią, o raudona – neveikiančią arba tokią, apie kurią viešai nerasta aktualios informacijos. 2026 metais žaliai įvertintų savivaldybių skaičius išaugo iki 16, o geltonai – iki 32.

    Kas padeda taryboms veikti

    Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro vadovė Jolita Petraitienė teigia, kad pažanga dažniausiai atsiranda tada, kai savivaldybės sudaro realias sąlygas dialogui ir bendradarbiavimui. Pasak jos, iš anksčiau raudonai įvertintų 20 savivaldybių net 13 per metus padarė apčiuopiamą žingsnį į priekį.

    „Šių metų rezultatai rodo, kad savivaldybių NVO tarybų veikla stiprėja. Ypač džiugina tai, kad iš 20 praėjusiais metais raudonai įvertintų savivaldybių net 13 jų padarė pažangą“, – sakė J. Petraitienė.

    Tyrimo išvados siejamos ir su praktinėmis priemonėmis, kurios padeda taryboms pereiti nuo formalaus egzistavimo prie reguliaraus darbo. 2026 metų vasarą keturiuose regionuose vyko NVO tarybų mokymai, o savivaldybėms taip pat siūlomos individualios konsultacijos bei vizitai, padedantys įsivertinti situaciją ir susitarti dėl konkrečių veiksmų.

    Tauragės pavyzdys: dialogas kasdieniuose sprendimuose

    Kaip veikia nuoseklus bendradarbiavimas, iliustruoja Tauragės rajono patirtis. Savivaldybėje akcentuojama, kad operatyvus ryšys tarp NVO ir administracijos padeda spręsti ne tik strateginius, bet ir kasdienius klausimus, susijusius su finansavimu, projektais ar infrastruktūra.

    „Tauragės NVO tarybos veiklą labai palengvina geranoriškas ir operatyvus NVO bei savivaldybės administracijos bendradarbiavimas“, – sakė Tauragės savivaldybės administracijos atstovė Rita Matemaitienė.

    Tauragės rajono savivaldybės vicemerė Andžela Jakienė pabrėžia, kad NVO įsitraukimas didina sprendimų kokybę, kai organizacijų atstovai dalyvauja komisijose ir pasiūlymai pasiekia politinį lygmenį. Tai, pasak jos, padeda idėjas paversti darbais, o gyventojams – greičiau pajusti rezultatą.

    Didžiausias iššūkis – tęstinumas ir viešumas

    Naujausi duomenys kartu išryškino ir silpnąją grandį: NVO tarybų veiklos tęstinumo užtikrinimą. Penkiose savivaldybėse, kurios 2025 metais buvo vertintos žaliai, 2026 metais fiksuotas prastesnis įvertinimas, dažnai dėl pasibaigusios kadencijos ir užsitęsusio naujos sudėties suformavimo.

    „Svarbu ne tik laiku suformuoti naująją NVO tarybą, bet ir užtikrinti, kad jos veikla būtų matoma – posėdžių protokolai, sprendimai ir kita aktuali informacija turėtų būti skelbiama nuosekliai“, – sakė J. Petraitienė.

    NVO tarybų indeksas nuo šiol bus atnaujinamas kasmet, remiantis viešai prieinama informacija ir patvirtinta vertinimo metodika. Tai leidžia stebėti pokyčius laike ir aiškiau matyti, kur savivaldybėms reikia stiprinti ne tik pačią tarybą, bet ir skaidrią komunikaciją su bendruomenėmis.

  • Visagine startuoja NVO katalogas: kviečia jungtis „Informaciniai tiltai“ – ko nepamiršti?

    Visagine startuoja NVO katalogas: kviečia jungtis „Informaciniai tiltai“ – ko nepamiršti?

    Visagine pradedamas sudaryti nevyriausybinių organizacijų katalogas, kuris turėtų vienoje vietoje pristatyti savivaldybėje veikiančias iniciatyvas, jų tikslus ir kontaktus. Prie katalogo kviečiamos prisidėti visos Visagine veikiančios NVO, kad informacija būtų kuo išsamesnė ir patogiai pasiekiama gyventojams bei partneriams.

    Katalogą inicijuoja VšĮ „Informaciniai tiltai“, įgyvendinanti projektą, skirtą stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse. Tokie katalogai paprastai padeda organizacijoms greičiau rasti bendraminčių, lengviau komunikuoti apie paslaugas ir pritraukti savanorius ar rėmėjus.

    Organizacijos, norinčios būti įtrauktos, turi pateikti oficialų pavadinimą, kaip jis nurodytas Registrų centro sistemoje, bei trumpą veiklos aprašą ir pagrindinius tikslus. Taip pat prašoma pateikti kontaktus: el. paštą, interneto svetainę arba socialinių tinklų paskyras.

    Kartu reikia nurodyti vadovo ar kontaktinio asmens vardą ir pavardę bei atsiųsti vizualinę medžiagą, pavyzdžiui, nuotraukas ar logotipą. Tokie duomenys padeda katalogą naudoti ne tik kaip kontaktų sąrašą, bet ir kaip aiškų organizacijų veiklos žemėlapį, patogų bendradarbiavimui.

    Papildoma informacija teikiama per VšĮ „Informaciniai tiltai“ direktorę Jeleną Čerkasovą. Organizatoriai ragina neatidėlioti ir pateikti duomenis kuo anksčiau, kad katalogas atspindėtų realų Visagino NVO lauką ir būtų naudingas tiek bendruomenėms, tiek institucijoms.

  • Kas nutiko Kupiškyje: NVO tarybų susitikime užvirė planai, kurie gali keisti savivaldą

    Kas nutiko Kupiškyje: NVO tarybų susitikime užvirė planai, kurie gali keisti savivaldą

    Spalio 1 dieną Kupiškyje įvyko Lietuvos savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų atstovų susitikimas, sukvietęs maždaug pusės šalies savivaldybių delegacijas. Tai tapo 2025 metais Zarasuose pradėtos tradicijos tęsiniu, kai skirtingų regionų NVO tarybos susitinka pasidalyti patirtimi ir aptarti aktualijas.

    Renginio organizatoriai pabrėžė, kad susitikimo tikslas buvo ne formalus pasitarimas, o praktinis tinklaveikos formatas, padedantis NVO taryboms efektyviau atstovauti bendruomenėms savivaldoje. Pastaraisiais metais savivaldybėse auga poreikis telkti pilietinį dalyvavimą, ypač sprendžiant socialines, švietimo ir vietos paslaugų prieinamumo problemas.

    Nuo pažinties iki darbo sesijų

    Pirmoje dienos dalyje dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes ir lankėsi Adomynės dvare bei Palėvenės dominikonų vienuolyno svirne. Edukacijos ir neformalus bendravimas buvo skirtas ne tik Kupiškio krašto pažinimui, bet ir ryšių stiprinimui tarp skirtingų savivaldybių atstovų.

    Vėliau renginys persikėlė į Kupiškio kultūros centrą, kur vyko oficialioji dalis ir diskusijos. Čia daug dėmesio skirta tam, kaip NVO tarybos gali nuosekliau įsitraukti į sprendimų priėmimą, stiprinti gyventojų įtrauktį ir tapti patikimu socialinių partnerių kanalu savivaldybėse.

    „Šiandien Kupiškyje susitinka Lietuvos rajonų atstovai. Bet iš tiesų čia susitinka skirtingos patirtys, skirtingos idėjos ir žmonės, kuriuos vienija tikėjimas, kad savo krašte galime ne tik gyventi, bet ir jį kurti“, – sakė Kupiškio rajono savivaldybės vicemeras Valdas Šateika.

    Kas šiuo metu svarbiausia NVO sektoriui

    Susitikime pristatyti Nacionalinės NVO koalicijos pranešimai, aptartos naujausios NVO sektoriaus aktualijos ir iššūkiai, susiję su pilietiniu dalyvavimu. Diskusijose akcentuota, kad savivaldybių lygmeniu itin svarbu turėti aiškius konsultavimosi mechanizmus, kad NVO įsitraukimas nevirstų vien simboliniu.

    Dalyviams taip pat pristatytas Kauno rajono savivaldybėje taikomas piliečių asamblėjos modelis, kuris pasaulyje vis dažniau naudojamas sudėtingiems klausimams svarstyti, įtraukiant atsitiktinai atrinktus gyventojus. Toks formatas laikomas viena iš priemonių didinti pasitikėjimą sprendimais, ypač kai bendruomenėse kyla skirtingi interesai.

    Renginyje atkreiptas dėmesys ir į 2027 metus, kurie įvardijami kaip Vietos bendruomenių metai. NVO tarybos tikisi, kad tai taps papildomu postūmiu stiprinti bendruomenines iniciatyvas, savanorystę ir gyventojų įsitraukimą į vietos politiką.

    Duona kaip bendrystės simbolis

    Po oficialiosios dalies surengta gastronominė mugė, kurioje savivaldybių atstovai pristatė savo kraštų skonius, tradicijas ir bendruomenines iniciatyvas. Šis formatas pasirinktas ne atsitiktinai, nes neformali aplinka dažnai padeda lengviau užmegzti ryšius ir pradėti bendrus projektus.

    Zarasų rajono savivaldybės atstovai į Kupiškį atsivežė Šlyninkos vandens malūno ruginę duoną, duonos gaminius ir sausainius, taip simboliškai pratęsdami pernai Zarasuose užsimezgusį ryšį. Dovana tapo tiltu tarp dviejų susitikimų ir priminė, kad bendradarbiavimas dažnai prasideda nuo paprastų, bet prasmingų gestų.

    „Pernai viešėdami Zarasuose lankėtės Šlyninkos vandens malūne ir susipažinote su mūsų krašto tradicijomis. Tad duona šiandien yra tiltas tarp to, kas buvo, ir to, kas yra dabar: tai, ką pernai pasėjome, šiandien galime dalinti“, – sakė Zarasų rajono savivaldybės Nevyriausybinių organizacijų tarybos sekretorė Dalia Banienė.

    Renginio pabaigoje sutarta, kad susitikimai turi tęstis, nes jie padeda greičiau perkelti veikiančius sprendimus iš vienos savivaldybės į kitą ir stiprina NVO vaidmenį vietos politikoje. Burtai lėmė, kad 2027 metais NVO tarybų susitikimas vyks Panevėžio rajone.

  • NVO lyderės susitiko Kupiškyje: ką Vilkaviškio atstovės parsivežė ir kur rinksis kitąmet?

    NVO lyderės susitiko Kupiškyje: ką Vilkaviškio atstovės parsivežė ir kur rinksis kitąmet?

    Spalio 1 dieną Kupiškyje surengtas savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų atstovų susitikimas, kuriame aptarti aktualiausi NVO sektoriaus klausimai ir bendradarbiavimo savivaldoje praktika. Renginyje Vilkaviškio rajonui atstovavo savivaldybės NVO tarybos pirmininkė Giedrė Janušauskienė ir Savivaldybės tarybos narė Jūratė Drunienė.

    Susitikimo pradžia vyko Adomynės dvare, kur dalyviai įsitraukė į edukacinę programą ir neformalius pokalbius apie vietos iniciatyvas. Tokie formatai dažnai padeda greičiau rasti bendrų sprendimų, nes NVO ir savivaldybių atstovai gali pasidalyti realiais pavyzdžiais iš skirtingų regionų.

    Pagrindinės diskusijų temos

    Vėliau Kupiškio kultūros centre surengta NVO tarybų pirmininkų diskusija, kurioje daug dėmesio skirta NVO įtraukimo į sprendimų priėmimą kokybei. Praktikoje tai reiškia aiškesnes konsultavimosi procedūras, grįžtamąjį ryšį bendruomenėms ir nuoseklų darbą, kad NVO balsas būtų girdimas ne tik formaliai.

    Nacionalinės NVO koalicijos atstovė Vakarė Saulėnaitė pristatė piliečių asamblėjos konceptą ir Kauno rajono savivaldybėje įgyvendinamą iniciatyvą. Toks dalyvaujamosios demokratijos modelis vis dažniau minimas kaip priemonė įtraukti gyventojus į sudėtingesnius sprendimus, kai reikia platesnio sutarimo ir argumentuotos diskusijos.

    Apie svarbiausias NVO sektoriaus aktualijas kalbėjo Rytis Jokubauskas, o susitikimo dalyviai dalijosi patirtimi ir aptarė savivaldybėse kylančius praktinius klausimus. Tarp dažniausiai įvardijamų iššūkių paprastai atsiduria stabilaus finansavimo paieška, savanorių pritraukimas, administracinė našta ir poreikis stiprinti NVO kompetencijas projektų valdyme.

    Regionų pristatymai ir vietos skoniai

    Renginio programoje buvo ir gastronominių gaminių mugė, tapusi proga savivaldybių atstovams pristatyti savo kraštą per vietos gamintojus bei bendruomenių iniciatyvas. Tokios mugės ne tik kuria ryšį tarp regionų, bet ir padeda į konkrečius produktus pažvelgti kaip į vietos tapatybės ir smulkiojo verslumo dalį.

    Vilkaviškio rajonui atstovavusios dalyvės pristatė Karalkrėslio kepyklėlės grybukus bei MB „Devynbitė“ gaminamą midų ir medaus užkandėles. Dalyviai pabrėžė, kad bendruomenių ir smulkiųjų gamintojų matomumas tokiuose susitikimuose dažnai tampa papildomu impulsu vietos iniciatyvoms.

    Kur vyks kitas susitikimas?

    Susitikimo pabaigoje paaiškėjo ir kitų metų susitikimo vieta: burtai lėmė, kad NVO tarybų atstovai kitąmet rinksis Panevėžyje. Organizatoriai tikisi tęsti praktinių patirčių mainus ir stiprinti savivaldybių NVO tarybų vaidmenį, kad vietos sprendimai labiau atlieptų bendruomenių poreikius.

  • Vilniaus rajonas nustebino: pagerbta per 50 socialinės srities darbuotojų ir įstaigų

    Vilniaus rajonas nustebino: pagerbta per 50 socialinės srities darbuotojų ir įstaigų

    Pagirių kultūros centre rugsėjo 25 dieną antrus metus iš eilės surengtas Lietuvos socialinių darbuotojų dienos minėjimas, subūręs Vilniaus rajono socialinių paslaugų įstaigų, savivaldybės administracijos ir nevyriausybinių organizacijų atstovus. Renginyje dėmesys skirtas tiems, kurių darbas dažnai lieka nematomas viešumoje, tačiau labiausiai jaučiamas šeimų kasdienybėje.

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič pabrėžė, kad socialinis darbas nėra tik paslaugų teikimas pagal aprašą, o nuolatinis darbas su žmogaus sunkumais ir krizinėmis situacijomis. Pasak jo, specialistai dažnai tampa pirmaisiais, kurie išklauso, padeda ir grąžina žmogui saugumo jausmą.

    „Jūsų darbas nėra vien pareigos ar darbo valandos. Labai dažnai jūs pirmi išklausote, padrąsinate ir parodote, kad žmogus nėra vienas“, – sakė Robert Duchnevič.

    Meras taip pat akcentavo siekį stiprinti socialinių paslaugų sistemą, kad pagalba gyventojus pasiektų kuo arčiau jų gyvenamosios vietos. Praktikoje tai dažniausiai reiškia didesnį paslaugų prieinamumą seniūnijose, efektyvesnį atvejo vadybos darbą ir geresnį skirtingų institucijų bendradarbiavimą, kai sprendžiamos šeimų ar vyresnio amžiaus žmonių problemos.

    Socialinės paslaugos arčiau žmogaus

    Vicemeras Algis Vaitkevičius, kalbėdamas apie pastarųjų metų pokyčius, pažymėjo, kad 2023 metais kuruojant socialinę sritį teko spręsti ne vieną sisteminį iššūkį, tačiau bendromis pastangomis pavyko pasiekti apčiuopiamų rezultatų. Kaip vieną iš ženklų jis įvardijo Vilniaus rajono įvertinimą savivaldybių gyvenimo kokybės rodikliuose socialinėje srityje.

    Savivaldybės administracijos Socialinės gerovės skyriaus vedėja Kristina Malinovska pabrėžė vadovybės palaikymo svarbą, kai socialinių paslaugų sistema reikalauja ne tik žmogiškųjų resursų, bet ir sprendimų dėl paslaugų plėtros. Jos indėlį renginio metu įvertino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įteikdama padėką.

    „Jaučiame tvirtą savivaldybės vadovybės palaikymą. Mus išklauso, supranta iššūkius ir padeda priimti gyventojams reikalingus sprendimus“, – sakė Kristina Malinovska.

    Apdovanojimai ir padėkos

    Renginyje padėkos ir nominacijos skirtos daugiau kaip pusšimčiui žmonių bei organizacijų, dirbančių socialinių paslaugų srityje. Įvertinimai teikti ne tik už profesinius pasiekimus, bet ir už empatiją, komandinį darbą, pokyčių iniciavimą bei ilgalaikį atsidavimą profesijai.

    Padėkos įteiktos ir nevyriausybinėms organizacijoms, prisidedančioms prie socialinės gerovės Vilniaus rajone. Tarp jų buvo VšĮ „Gėlos globos namai“, VšĮ „Auksiniai metai“, VšĮ „Draugų miestas“, VšĮ „SIGNUM INTER“, VšĮ „Socialinė sinergija“, taip pat Moterų informacijos centras ir Lietuvos žmonių su negalia sąjunga.

    Šventinę programą renginio dalyviams dovanojo Pabradės brass ansamblis, vadovaujamas Bronislovo Vilimo. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai svarbūs ne tik kaip padėka, bet ir kaip proga skirtingų įstaigų specialistams dalytis patirtimi ir stiprinti tarpusavio ryšius.

  • Degučiuose pagaliau sutvarkė pavojingus takus: bendruomenė „Samanis“ atnaujino erdvę prie namų

    Degučiuose pagaliau sutvarkė pavojingus takus: bendruomenė „Samanis“ atnaujino erdvę prie namų

    Degučių kaimo bendruomenė „Samanis“ baigė viešosios erdvės kokybės gerinimo projektą, kuriuo atnaujinta infrastruktūra prie bendruomenės namų. Darbai finansuoti pagal Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2025–2028 metų veiksmų plano priemonę, skirtą bendruomeninei veiklai savivaldybėse.

    Bendruomenė patalpas naudoja pagal panaudos sutartį buvusiuose kultūros namuose, pastatytuose 1985 metais. Ilgainiui šalia pastato esantys šaligatviai buvo smarkiai nusidėvėję: plytelės vietomis buvo sulūžusios, įlinkusios ar iškilusios, todėl judėjimas tapo nepatogus ir nesaugus.

    Didžiausia problema tai kėlė senjorams, vaikams, šeimoms su mažais vaikais ir žmonėms, turintiems judėjimo negalią. Nesutvarkyti takai apsunkino patekimą į bendruomenės namus ir didino riziką pargriūti ar patirti traumą, ypač esant lietui ar šalčiui.

    Įgyvendinant projektą buvo išardyta sena šaligatvio danga ir jos vietoje paklotos naujos trinkelės. Iš viso atnaujinta apie 35 kvadratinių metrų šaligatvio dangos, todėl priėjimas prie pastato tapo lygesnis ir patogesnis kasdieniam judėjimui.

    Taip pat sutvarkyta aplinka po pašalintų penkių eglių: užpiltos susidariusios duobės, paskleistas augalinis gruntas ir naujai pasėta žolė. Bendruomenė pabrėžia, kad tvarkinga aplinka svarbi ne tik estetikai, bet ir saugumui bei patogumui renginių metu.

    Atnaujinta erdvė, pasak bendruomenės, prisideda prie socialinės įtraukties ir aktyvesnio vietos gyvenimo, nes bendruomenės namuose vyksta susitikimai, edukacijos, šventės ir kitos veiklos. Sutvarkyti takai reiškia paprastesnį, saugesnį ir visiems labiau prieinamą kelią į bendrystę.

  • Pinigai NVO Vilkaviškio rajone tirpsta: paraiškos priimamos iki kol pakaks lėšų

    Vilkaviškio rajono savivaldybė tęsia nevyriausybinių organizacijų finansavimo konkursą: paraiškos priimamos nuo 2026 metų kovo 3 dienos iki kol pakaks tam numatytų lėšų, bet ne ilgiau kaip iki 2026 metų spalio 30 dienos 15.00 valandos. Savivaldybė pabrėžia, kad lėšoms pasibaigus kvietimas bus stabdomas, todėl delsimas gali kainuoti galimybę gauti finansavimą.

    Šiemet konkursui numatyta 38 000 eurų. Lėšos skiriamos trims kryptims: projektams iš dalies finansuoti dalyvaujant nacionalinėse, Europos Sąjungos ar kitose programose, NVO veiklos išlaidoms iš dalies kompensuoti bei bendruomeninių organizacijų vaikų žaidimų aikštelių kontrolės ataskaitų parengimo išlaidoms padengti.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Paraiškas gali teikti NVO ir bendruomeninės organizacijos, kurių buveinė ir veiklos vykdymo vieta yra Vilkaviškio rajono savivaldybėje. NVO turi atitikti Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme nustatytą apibrėžimą, o bendruomeninės organizacijos – Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo sąlygas.

    Veiklos išlaidų kompensavimo atveju papildomai vertinama, ar juridinių asmenų registre organizacijai yra priskirta NVO žyma, ar ji nėra likviduojama, ar jai nepradėtos bankroto procedūros, taip pat ar nėra apribota jos veikla. Taip pat tikrinama, ar organizacija yra atsiskaičiusi už ankstesniais metais gautas savivaldybės lėšas ir ar laiku pateikia ataskaitas Juridinių asmenų registrui.

    Kokios išlaidos finansuojamos?

    Pirmojoje priemonėje savivaldybė gali padėti padengti privalomą pareiškėjo prisidėjimo dalį, kai organizacija dalyvauja nacionalinėse ar Europos Sąjungos programose. Tokia praktika savivaldybėse dažnai taikoma tam, kad vietos organizacijos galėtų pritraukti didesnį išorinį finansavimą, kai projektų taisyklės reikalauja nuosavo indėlio.

    Numatyta ir galimybė kompensuoti iki 5 proc. prisidėjimą nuo projekto vertės be PVM, kai PVM pagal konkrečias finansavimo sąlygas laikomas netinkamomis išlaidomis ir pareiškėjas nėra PVM mokėtojas. Taip pat leidžiama apmokėti papildomas, projekto įgyvendinimui būtinas, bet anksčiau nenumatytas prekes ar paslaugas, tačiau tokios išlaidos vieno projekto metu negali viršyti 1 000 eurų su PVM.

    Antroji priemonė skirta daliai NVO kasdienių veiklos išlaidų kompensuoti: šildymui, elektrai, vandeniui ir nuotekoms, šiukšlių tvarkymui. Vienai organizacijai per metus galima skirti ne daugiau kaip 500 eurų, todėl ši priemonė labiau orientuota į bazinį stabilumą, o ne didelius plėtros projektus.

    Trečioji priemonė aktuali bendruomeninėms organizacijoms, kurios valdo vaikų žaidimų aikšteles nuosavybės ar panaudos teise Vilkaviškio rajone. Tokiais atvejais kompensuojamos vaikų žaidimų aikštelių kontrolės ataskaitų parengimo išlaidos, o per metus galima pateikti vieną prašymą.

    Kaip teikti ir ko nepamiršti?

    Prašymai turi būti pildomi kompiuteriu lietuvių kalba pagal nustatytas formas ir pasirašomi organizacijos vadovo arba įgalioto asmens. Jei organizacija privalo turėti antspaudą, dokumentai turi būti patvirtinti ir antspaudu.

    Svarbi sąlyga – pateikus paraišką savivaldybės administracijai jos negalima taisyti ar pildyti pareiškėjo iniciatyva, todėl dokumentus rekomenduojama pasirengti itin kruopščiai. Paprastai prašoma pateikti juridinio asmens registravimo dokumentus, įgaliojimus, deklaraciją, projektų dokumentus, o kai kuriais atvejais ir finansavimo sutartį, išlaidas pagrindžiančius dokumentus ar patalpų valdymą įrodančius registro išrašus.

    Paraiškos priimamos Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijoje, o teikiant nuotoliniu būdu dokumentai turi būti pasirašyti elektroniniu parašu. Savivaldybė primena, kad kvietimas galioja tik tol, kol yra likę konkursui numatytų lėšų, todėl organizacijos raginamos paraiškas teikti nelaukiant paskutinių terminų.

  • Vilkaviškio rajone ieško, kas prižiūrės skaidrumą gydymo įstaigose: NVO kviečia deleguoti atstovus

    Vilkaviškio rajono savivaldybė kviečia rajone veikiančias nevyriausybines organizacijas, atstovaujančias pacientų interesams, deleguoti atstovus į komisiją, kuri vertins asmens sveikatos priežiūros įstaigų atsparumą korupcijai ir skaidrumo praktiką.

    Komisija dirbs pagal savivaldybėje patvirtintą tvarką, o vertinimas bus grindžiamas atsparumo korupcijai indekso kriterijais. Tokie vertinimai paprastai apima interesų konfliktų valdymą, dovanų ir paslaugų priėmimo kontrolę, skaidrią viešųjų pirkimų ir laukimo eilių administravimo praktiką.

    Pacientus atstovaujančių organizacijų įtraukimas į komisijos darbą laikomas svarbiu skaidrumo elementu, nes leidžia sprendimuose atspindėti paslaugų gavėjų patirtį. Praktikoje tai gali padėti greičiau identifikuoti rizikas, susijusias su informacijos trūkumu, neaiškiomis taisyklėmis ar nevienoda pacientų aptarnavimo tvarka.

    Pastaraisiais metais sveikatos sektoriuje vis daugiau dėmesio skiriama korupcijos prevencijai, o savivaldybių lygmens priemonės tampa viena iš svarbių grandžių greta nacionalinių antikorupcinių iniciatyvų. Didesnis skaidrumas siejamas ir su geresniu paslaugų prieinamumu, aiškesnėmis pacientų teisėmis bei mažesne neoficialių mokėjimų rizika.

    Organizacijos, norinčios deleguoti atstovą, turi pateikti raštišką pranešimą savivaldybei elektroniniu paštu iki spalio 2 dienos. Deleguojant atstovą rekomenduojama įvertinti jo patirtį pacientų teisių gynimo, viešojo administravimo ar antikorupcijos prevencijos srityse, kad komisijos darbas būtų kuo efektyvesnis.

  • Zarasuose susėdo 15 bendruomenių: išgirdo apie 2027–2030 finansavimą ir dalijosi bendrystės duona

    Zarasuose susėdo 15 bendruomenių: išgirdo apie 2027–2030 finansavimą ir dalijosi bendrystės duona

    Rugsėjo 5 dieną Zarasuose surengta Zarasų krašto bendruomenių metų šventė subūrė 15 rajono bendruomenių, savivaldybės vadovus ir nacionalinių organizacijų atstovus. Susitikimas tapo proga ne tik prisistatyti, bet ir aptarti, ko bendruomenėms reikės artimiausiais metais – nuo partnerystių iki tvaresnio finansavimo.

    Šventė vyko bendruomeniško susibūrimo principu: daug dėmesio skirta gyvam bendravimui, patirčių mainams ir vietos iniciatyvų matomumui. Pasak organizatorių, tokie renginiai padeda sutelkti žmones, kurie kasdien sprendžia labai praktiškus klausimus – nuo viešųjų erdvių iki pagalbos kaimynui.

    2026-ieji – bendruomenių metai

    2026 metais Zarasų rajono savivaldybėje paskelbti Zarasų krašto bendruomenių metai. Šventė tapo simboliniu šio sprendimo akcentu, primenančiu, kad bendruomenių gyvybingumas priklauso nuo žmonių įsitraukimo ir gebėjimo dirbti kartu su savivalda.

    Renginyje dalyvavo Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė, vicemeras Romas Dobrovolskis, administracijos direktorius Aurelijus Banys, taip pat nacionalinių skėtinių organizacijų vadovės. Susitikime pabrėžta, kad bendruomenės dažnai yra pirmosios, kurios reaguoja į vietos žmonių poreikius, o jų veiklos tęstinumui būtinas stabilus planavimas.

    „Aktyvios bendruomenės kuria rajono kasdienybę: jos telkia žmones, saugo tradicijas ir padeda spręsti konkrečias problemas“, – sakė Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė.

    Finansavimo kryptys 2027–2030 metams

    Viena svarbiausių renginio dalių buvo pranešimas apie artėjančio finansavimo laikotarpio galimybes ir pasirengimą 2027–2030 metams. Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Virginija Šetkienė akcentavo, kad bendruomenėms vis svarbiau turėti aiškią veiklų kryptį, partnerius ir pagrįstus projektus, kurie atitinka viešąjį interesą.

    Pastaraisiais metais bendruomenių projektai vis dažniau siejami su energetiniu efektyvumu, socialinių paslaugų prieinamumu, jaunimo įtrauktimi ir viešųjų erdvių atnaujinimu. Šios kryptys, tikėtina, išliks aktualios ir naujame laikotarpyje, todėl bendruomenėms rekomenduojama iš anksto ruoštis idėjų portfelį, stiprinti administracinius gebėjimus ir finansinę drausmę.

    „Svarbu ne tik rasti lėšas, bet ir pasirengti: turėti komandą, aiškų tikslą ir planą, kaip pokytis išliks pasibaigus projektui“, – sakė Virginija Šetkienė.

    Penkiolika bendruomenių ir bendrystės simbolis

    Renginyje prisistatė 15 Zarasų rajono bendruomenių, kurios savo veiklą parodė kūrybiškai: vieni rinkosi dainas ir šokius, kiti – pasakojimus, skaidres ar vaizdo medžiagą. Bendras vardiklis buvo noras parodyti, kuo gyvena vietos žmonės, ir pakviesti bendradarbiauti.

    Neformali renginio dalis taip pat buvo svarbi: dalyviams siūlytos edukacijos, bendruomenių desertų ragavimas, pramogos Zaraso ežere. Tokios veiklos, anot dalyvių, padeda kurti pasitikėjimą tarp skirtingų seniūnijų ir mažina atotrūkį tarp oficialių sprendimų ir kasdienių poreikių.

    Ypatingu šventės simboliu tapo duona: svečiams ir bendruomenių atstovams įteikti duonos kepalėliai, primenantys svetingumą ir pasidalijimą. Organizatorių teigimu, ši tradicija pasirinkta sąmoningai – kaip ženklas, kad bendruomeniškumas prasideda nuo paprastų, bet svarbių gestų.

    Renginio pabaigoje skambėjo muzikinė programa, o organizatoriai dėkojo prisidėjusiems partneriams ir savanoriams. Zarasų rajono savivaldybės administracijos teigimu, bendruomenių metų iniciatyvos bus tęsiamos, siekiant, kad susitikimai nevirstų vien švente, o taptų nuoseklaus bendradarbiavimo pagrindu.

  • Ukmergės atstovai atvyko į Vilkaviškį: kokių sprendimų NVO ieško savivaldybės?

    Ukmergės atstovai atvyko į Vilkaviškį: kokių sprendimų NVO ieško savivaldybės?

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje apsilankė svečiai iš Ukmergės rajono – Nevyriausybinių organizacijų ir Bendruomeninių organizacijų tarybų nariai. Juos priėmė Vilkaviškio rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos atstovai, susitikime aptarta, kaip stiprinti partnerystę su savivalda.

    Pagrindinis vizito akcentas buvo NVO veiklos sąlygos savivaldybėje, finansavimo modeliai ir praktinis bendradarbiavimas su administracija. Toks keitimasis patirtimi savivaldybėms tampa svarbus ieškant sprendimų, kaip užtikrinti tvarią iniciatyvų plėtrą ir aiškias paramos taisykles.

    NVO finansavimas ir reali praktika

    Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė pristatė kultūros sritį ir joje veikiančių nevyriausybinių organizacijų iniciatyvas. Taip pat aptarti savivaldybės taikomi finansavimo mechanizmai ir tai, kaip organizacijos gali teikti paraiškas bei planuoti veiklas.

    Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Renata Nausėdienė supažindino su sporto srityje veikiančių NVO veikla ir savivaldybės skiriama parama. Susitikime akcentuota, kad aiškūs kriterijai ir stabilus finansavimas organizacijoms leidžia veikti nuosekliai, o ne tik trumpalaikių projektų režimu.

    Klausimai, kurie rūpi abiem savivaldybėms

    Diskusijoje Ukmergės atstovai domėjosi, kiek NVO ir bendruomeninių organizacijų veikia Vilkaviškio rajone, kaip jos įtraukiamos į savivaldybės sprendimus ir kokios yra pagrindinės finansavimo galimybės. Taip pat aptarta, kaip praktiškai organizuojamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir kokie kanalai veikia efektyviausiai.

    Svečiai pasidalijo ir Ukmergės patirtimi, pristatė savo rajone veikiančių organizacijų bendradarbiavimo su savivalda pavyzdžius. Susitikimo pabaigoje ukmergiškiai dėkojo už atvirą pokalbį, išsamius pristatymus ir galimybę palyginti skirtingus darbo modelius.

    Vizito tęsinys – susitikimai su organizacijomis

    Vizitą koordinavo ir svečius lydėjo Vilkaviškio rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininkė Giedrė Janušauskienė. Po susitikimo savivaldybėje delegacija tęsė pažintį su vietos iniciatyvomis ir jų kasdieniu darbu.

    Svečiai aplankė Vilkaviškio jaunimo centre veikiantį Keturvalakių smiginio klubą, taip pat susipažino su dviračių sporto klubo „Aira“ veikla. Tokie susitikimai leidžia įvertinti, kaip savivaldos sprendimai atsispindi realioje NVO kasdienybėje ir kokios paramos organizacijoms reikia labiausiai.