CP v2

Tag: NextGenerationEU

  • Vilniaus rajono Mokslo mugė: ką per dvejus metus sukūrė TŪM STEAM ir kuo nustebino moksleiviai

    Vilniaus rajono Mokslo mugė: ką per dvejus metus sukūrė TŪM STEAM ir kuo nustebino moksleiviai

    Vilniaus r. Pagirių gimnazijoje surengta Mokslo mugė užbaigė dvejus metus trukusią „Tūkstantmečio mokyklų“ programos STEAM veiklų atkarpą Vilniaus rajone. Renginys tapo vieta, kur mokiniai ir mokytojai vienoje erdvėje pristatė, kaip per praktinius bandymus ir projektus pasikeitė ugdymas bei kas realiai pavyko klasėse.

    STEAM ugdymas apjungia gamtos mokslus, technologijas, inžineriją, menus ir matematiką, o pagrindinis dėmesys tenka mokymuisi per problemų sprendimą ir tiriamąją veiklą. Tokia kryptis pastaraisiais metais vis dažniau siejama su mokinių įsitraukimu, kritinio mąstymo ugdymu ir ankstyvu karjeros pažinimu.

    Mugėje pristatyti 22 stendiniai pranešimai iš 8 Vilniaus rajono ugdymo įstaigų. Darbus pateikė Vilniaus r. Juodšilių šv. Uršulės Leduchovskos gimnazija, Vilniaus r. Rudaminos „Ryto“ gimnazija, Vilniaus r. Nemenčinės Gedimino gimnazija, Vilniaus r. Paberžės „Verdenės“ gimnazija, Vilniaus r. Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazija, Kyviškių pagrindinė mokykla, Vilniaus r. Avižienių gimnazija ir Vilniaus r. Pagirių gimnazija.

    Stendų tematika išryškino, kad mokinių tyrimai apima ir kasdienius klausimus, ir inžinerinius iššūkius. Pristatyti darbai nuo miego, augalų augimo, bakterinės celiuliozės ar kaštonų muilo tyrimų perėjo prie palydovų kūrimo, raketų projektų, vandens filtrų sprendimų, transporto modeliavimo, dirvožemio analizės bei mokyklos orientacinės sistemos idėjų.

    Žiūrovų balsavimas ir ryškiausi darbai

    Dalis mugės intrigos persikėlė į žiūrovų balsavimą, kuriame išrinkti publikos favoritai. Tai tapo proga mokiniams ne tik parodyti rezultatą, bet ir praktiškai lavinti pristatymo, argumentavimo bei komunikacijos gebėjimus.

    Žiūrovų simpatijų prizus pelnė Oskaro Rozvadovskio darbas apie realistišką transporto modeliavimą, Justinos Šaluchanskos stendinis pranešimas „Palydovų kūrimas“ ir Adomo Vozgirdo tyrimas apie šviesos spalvos įtaką augalų augimui. Tokie projektai atspindi STEAM esmę, kai teorija tikrinama bandymais, o rezultatai aiškiai pristatomi auditorijai.

    STEAM su menu ir judesiu

    Renginyje netrūko ir kultūrinės dalies, priminusios, kad STEAM raidė A reiškia menus ir kūrybinius sprendimus. Pagirių gimnazijos šokių kolektyvas „Džiangas“ gimnazijos kieme surengė pasirodymą, skirtą Šokio dienai.

    Organizatoriai pabrėžė, kad tokios integruotos veiklos padeda mokiniams matyti ryšius tarp skirtingų disciplinų ir kurti drąsiau. Įveikti iššūkiai, bandymai ir atradimai tapo svarbia patirtimi, kurią mokyklos galės perkelti į kasdienes pamokas.

    Programos kontekstas ir tęstinumas

    „Tūkstantmečio mokyklų“ programa Lietuvoje siekia mažinti mokinių pasiekimų atotrūkį ir stiprinti ugdymo kokybę, o viena iš krypčių yra modernus STEAM ugdymas. Programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra, o finansavimas skiriamas iš „NextGenerationEU“ lėšų.

    Renginio pabaigoje dalyviams įteikti padėkos raštai ir atminimo dovanos, akcentuojant tęstinumą ir motyvaciją plėtoti pradėtas idėjas. Informaciją apie renginį parengė Vilniaus r. Pagirių gimnazijos TŪM projekto STEAM ugdymo koordinatorius Tedas Laurinaitis.

  • Druskininkuose iki vasaros atnaujins 23 km dviračių takų: kur ir kaip keičiasi populiariausi maršrutai

    Druskininkuose iki vasaros atnaujins 23 km dviračių takų: kur ir kaip keičiasi populiariausi maršrutai

    Druskininkuose šį pavasarį įsibėgėjo pėsčiųjų ir dviračių takų atnaujinimo darbai. Savivaldybė skelbia, kad iki vasaros siekiama pilnai sutvarkyti visą kurorto takų tinklą, kurio bendras ilgis viršija 60 kilometrų.

    Didžiausi pokyčiai numatyti dviračių infrastruktūroje: iš viso planuojama atnaujinti apie 23 kilometrus takų. Bendra projektų vertė siekia 3,2 mln. eurų, o dalis darbų finansuojama Europos Sąjungos lėšomis pagal „NextGenerationEU“ priemonę.

    „Žvaigždžių orbitos“ rekonstrukcija

    Vienas populiariausių maršrutų, vingiuojantis per Druskininkų pušynus ir palei Nemuną Švendubrės kaimo bei Raigardo slėnio kryptimi, yra „Žvaigždžių orbita“. Savivaldybė nurodo, kad 2024 metais jau buvo užbaigti pirmieji šio tako rekonstravimo etapai ir atnaujinta daugiau nei 12 kilometrų atkarpa.

    Šiuo metu tvarkoma likusi maršruto dalis, kad trasa būtų vientisa ir patogi tiek dviratininkams, tiek pėstiesiems. Tokie tęstiniai darbai kurortuose dažniausiai planuojami etapais tam, kad būtų galima užtikrinti judėjimą ir sezono metu.

    Žilvino takas iki Grūto

    Kitas svarbus objektas yra Žilvino takas, jungiantis miestą su „Eglės sanatorija“ ir Grūto kryptimi. Čia atnaujinama daugiau kaip 7 kilometrų trasa, taip pat numatyta papildoma 560 metrų atkarpa miesto centre nuo Žaliosios gatvės iki T. Kosciuškos gatvės.

    Šis sprendimas aktualus ne tik turizmui, bet ir kasdieniam judėjimui, nes takai kurorte dažnai atlieka ir susisiekimo funkciją. Vientisos jungtys miesto centre leidžia patogiau planuoti maršrutus ir sumažina konfliktų su automobilių srautais riziką.

    Ką konkrečiai atnaujina?

    Remonto metu takai ne tik perasfaltuojami, bet ir konstrukciškai stiprinami: susidėvėjusi asfaltbetonio danga keičiama nauja, įrengiami papildomi sluoksniai, stiprinamas pagrindas. Taip pat daugiau dėmesio skiriama vandens nuvedimui, nes prastas drenažas yra viena dažniausių dangos irimo priežasčių.

    Lygi danga ir tvirtesnė konstrukcija svarbi tiek dviratininkų komfortui, tiek saugumui, ypač intensyvaus sezono metu. Atnaujinimo darbai dažniausiai padeda sumažinti dangos nelygumus, kurie kelia riziką važiuojant didesniu greičiu ar prasilenkiant su pėsčiaisiais.

    Kasdien dviračiu važinėjantis druskininkietis Tomas teigė, kad pokyčiai jau juntami.

    „Žilvino taku važiuoti dabar visai kitas jausmas – danga lygi, patogi, dviratis tiesiog rieda, laukiu, kol darbai bus baigti ir galėsiu kasdien važiuoti iki Grūto išsimaudyti ežere“, – sakė Tomas.

    Pasak savivaldybės, papildomai stiprinamas takų prieinamumas: formuojami nuolydžiai pagal galiojančius reikalavimus, įrengiami kelkraščiai, gerinantys orientaciją ir judėjimo saugumą. Aplink takus taip pat atkuriamos žaliosios zonos, naudojami natūralūs gruntai ir augalija.

    Įgyvendinus visus darbus, Druskininkai tikisi dar patogesnio judėjimo kurorte tiek trumpiems pasivaikščiojimams, tiek ilgesniems maršrutams gamtos apsuptyje. Savivaldybė pabrėžia, kad atnaujinti takai turi tarnauti ne tik svečiams, bet ir vietos gyventojams, kurie takus naudoja kasdienėms kelionėms.

  • Užsieniečiams Lietuvoje – nauja „InfoDesk App“: leidimai, darbas ir paslaugos vienoje vietoje

    Vienas įrankis vietoj dešimčių puslapių

    Lietuvoje kasmet daugėja užsieniečių, o kartu auga ir poreikis greitai rasti aiškią, patikimą informaciją suprantama kalba. Praktikoje atvykę gyventojai dažnai susiduria su tuo, kad svarbūs atsakymai išsibarstę po skirtingų institucijų svetaines, o pačiai sistemai perprasti reikia laiko.

    Norint gauti paslaugas ar susitvarkyti dokumentus, neužtenka vien žinoti, ko ieškai, reikia suprasti ir tai, kuri institucija už ką atsakinga. Dėl šios priežasties vėluoja sprendimai, daugėja klaidų, o dalis žmonių lieka priklausomi nuo tarpininkų ar pažįstamų pagalbos.

    Kas yra „InfoDesk App“ ir kam ji skirta

    Priėmimo ir integracijos agentūra pristatė mobiliąją programėlę užsieniečiams „InfoDesk App“. Ji skirta Lietuvoje gyvenantiems užsieniečiams ir asmenims, apgyvendintiems agentūros laikino apgyvendinimo vietose.

    Daugumai naudotojų programėle galima naudotis be registracijos, o registracija reikalinga tik agentūros Vilniaus, Ruklos ir Pabradės priėmimo centruose gyvenantiems žmonėms. Programėlėje pateikiama informacija apie leidimus gyventi, švietimo galimybes, sveikatos paslaugas, darbo rinką, kalbų mokymąsi ir kasdienius integracijos klausimus.

    „Tinkamas informavimas skatina savarankiškumą ir palengvina integraciją. Mums svarbu, kad informacija žmogų pasiektų čia ir dabar, tada kai jos labiausiai reikia“, – sakė Priėmimo ir integracijos agentūros direktorius Gediminas Pocius.

    Programėlė turi ir antrą svarbią dalį, aktualią gyvenantiems laikino apgyvendinimo vietose: joje skelbiamos naujienos, renginiai, mokymai, konsultacijos, kontaktai ir kita kasdienė informacija. Taip pat numatyta galimybė operatyviai išsiųsti pranešimus visiems gyventojams, jei prireiktų skubiai informuoti apie pasikeitusią situaciją ar svarbius įvykius.

    Prieinamumas, kalbos ir tolesni planai

    Agentūra pabrėžia, kad programėlė pritaikyta įvairioms reikmėms: joje integruota tekstą į garsą verčianti funkcija, o turinį galima pateikti iki 20 kalbų. Tokie sprendimai svarbūs ne tik patogumui, bet ir lygioms galimybėms, kai informacija turi būti prieinama žmonėms su skirtingais kalbos ar sveikatos iššūkiais.

    Programėlė „InfoDesk App“ prieinama „Android“ ir „iOS“ įrenginiuose, ją galima nemokamai atsisiųsti iš „Google Play“ ir „Apple Store“. Ateityje planuojama plėsti funkcionalumą laikino apgyvendinimo vietose gyvenantiems žmonėms ir papildyti informaciją kitoms tikslinėms grupėms, pavyzdžiui, paaugliams skirtomis užimtumo galimybėmis.

    „Tokio pobūdžio informacinė programėlė Lietuvoje gerokai padidins informacijos prieinamumą užsieniečiams suprantama kalba. Mūsų tikslas, kad kiekvienas užsienio kilmės Lietuvos gyventojas jaustųsi priimtas ir įtrauktas nuo pirmos dienos Lietuvoje“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos „NextGenerationEU“ lėšomis ir įgyvendinamas bendradarbiaujant su Inovacijų agentūra. Agentūra teigia, kad skaitmeniniai sprendimai šioje srityje leidžia ne tik greičiau pasiekti informaciją, bet ir sumažina administracinę naštą, kai atsakymai pateikiami vienoje, aiškiai struktūruotoje vietoje.

  • Druskininkai iki vasaros atnaujins 23 km dviračių takų: kas keisis populiariausiuose maršrutuose

    Druskininkai iki vasaros atnaujins 23 km dviračių takų: kas keisis populiariausiuose maršrutuose

    Atnaujinamas visas takų tinklas

    Druskininkuose šį pavasarį intensyviai tvarkomi pėsčiųjų ir dviračių takai, kuriais kasdien naudojasi tiek vietos gyventojai, tiek kurorto svečiai. Savivaldybė skelbia, kad iki vasaros planuojama užbaigti viso kurorto pėsčiųjų ir dviračių takų tinklo atnaujinimą, o bendras jo ilgis viršija 60 kilometrų.

    Didžiausia šio sezono darbų dalis numatyta dviračių infrastruktūrai: atnaujinama apie 23 kilometrus takų. Projektų vertė siekia 3,2 mln. eurų, o dalis veiklų finansuojama pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę „NextGenerationEU“.

    Populiariausi maršrutai keičia veidą

    Vienas labiausiai dviratininkų ir pėsčiųjų mėgstamų maršrutų, vingiuojantis pušynais ir palei Nemuną Švendubrės kaimo bei Raigardo slėnio kryptimi, yra „Žvaigždžių orbita“. Savivaldybės teigimu, 2024 metais jau baigti pirmieji rekonstravimo etapai ir atnaujinta daugiau kaip 12 kilometrų tako.

    Šiuo metu tvarkoma likusi maršruto dalis, kad visas takas būtų vienodos kokybės ir patogus skirtingo pasirengimo lankytojams. Kurortui tai svarbu ir dėl sezoniškumo: vasarą dviračių srautai tradiciškai auga, o geresnė danga mažina avarijų riziką.

    Žilvino takas ir saugumo sprendimai

    Pokyčiai vyksta ir Žilvino take, kuris veda iš miesto į „Eglės sanatoriją“ bei Grūto kryptimi. Atnaujinama daugiau kaip 7 kilometrų trasa, taip pat įrengiama papildoma 560 metrų atkarpa miesto centre nuo Žaliosios gatvės iki T. Kosciuškos gatvės.

    Atliekant remonto darbus, takai ne tik perasfaltuojami, bet ir stiprinami konstrukciškai: įrengiami papildomi sluoksniai, tvirtinamas pagrindas, gerinamas vandens nuvedimas. Tai ypač aktualu po žiemos, kai dėl įšalo, drėgmės ir temperatūrų svyravimų danga greičiau dėvisi.

    Didesnis dėmesys skiriamas ir prieinamumui bei saugumui: takai pritaikomi žmonėms su negalia, formuojami nuolydžiai pagal galiojančius reikalavimus, įrengiami kelkraščiai, padedantys geriau orientuotis ir saugiau judėti. Kartu tvarkoma aplinka, atkuriamos žaliosios zonos ir naudojami natūralūs gruntai bei augalija.

    Užbaigus darbus, atnaujintais takais bus patogu judėti tiek dviratininkams, tiek pėstiesiems – nuo trumpų pasivaikščiojimų iki ilgesnių maršrutų per visą kurortą. Savivaldybė primena, kad remonto laikotarpiu kai kuriose atkarpose galimi laikini eismo ribojimai, todėl lankytojams verta planuoti maršrutą iš anksto.

  • Gargžduose – 2,71 km naujų takų: kaip keisis bevariklio transporto infrastruktūra Klaipėdos rajone

    Gargžduose – 2,71 km naujų takų: kaip keisis bevariklio transporto infrastruktūra Klaipėdos rajone

    Klaipėdos rajono savivaldybė įgyvendina projektą „Klaipėdos rajono bevariklio transporto infrastruktūros įrengimas“, skirtą pėsčiųjų ir dviratininkų susisiekimo sąlygoms gerinti. Savivaldybė teigia, kad iki šiol rajone trūko vientisos, gyventojų poreikius atitinkančios infrastruktūros, o tai mažino judėjimo patogumą ir saugumą.

    Projekto tikslas – sudaryti patogesnes ir saugesnes sąlygas kelionėms pėsčiomis ir dviračiu, didinti gyventojų mobilumą bei skatinti darnų judumą. Tikimasi, kad geresnis susisiekimas tarp gyvenamųjų kvartalų ir svarbiausių traukos vietų prisidės ir prie mažesnės taršos, kai dalis trumpų kelionių automobiliu bus pakeistos bevarikliu transportu.

    Kur Gargžduose numatyti darbai?

    Įgyvendinant projektą Gargždų mieste plėtojama dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūra keliuose ruožuose. Numatyti darbai apima Melioratorių, Janonio, Kastyčio ir Vingio gatvių atkarpas iki Smėlio gatvės.

    Taip pat planuojama tvarkyti Dariaus ir Girėno gatvės ruožą nuo Klaipėdos gatvės ir Kretingos plento sankryžos iki Pušų gatvės, įtraukiant ir atkarpą šalia daugiafunkcio sporto centro (Dariaus ir Girėno g. 4). Į projektą įtrauktas ir Kuršlaukio gatvės ruožas.

    Kokia apimtis ir finansavimas?

    Bendras projekte numatytų dviračių ir pėsčiųjų takų ilgis siekia 2,71 kilometro. Savivaldybės vertinimu, tai turėtų pagerinti susisiekimą tarp ugdymo, paslaugų ir sporto objektų, o infrastruktūra taps vientisesnė ir aiškesnė kasdieniams maršrutams.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „NextGenerationEU“. Bendra projekto vertė – 1 122 370,13 eurų, iš jų Europos Sąjungos lėšos sudaro 954 014,61 eurų, o Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto lėšos – 168 355,52 eurų.

    Kada planuojama pabaiga?

    Planuojama projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga – 2026 metų gegužės 31 dieną. Savivaldybė nurodo, kad įgyvendinus darbus turėtų pagerėti ne tik susisiekimo patogumas, bet ir eismo sauga pėstiesiems bei dviratininkams.

    Infrastruktūros plėtra Gargžduose atitinka pastarųjų metų savivaldybių kryptį investuoti į darnaus judumo sprendimus, kai prioritetas teikiamas trumpų kelionių patogumui mieste ir aiškiems, sujungtiems maršrutams. Tokie projektai dažniausiai orientuojami į kasdienius srautus: mokyklas, sporto ir paslaugų centrus, gyvenamuosius rajonus.

  • Ignalinoje įrengtos 7 elektromobilių įkrovimo vietos: parama darbovietėms atvėrė kelią projektui

    Ignalinoje įrengtos 7 elektromobilių įkrovimo vietos: parama darbovietėms atvėrė kelią projektui

    Ignalinos rajono savivaldybės administracija pranešė įrengusi elektromobilio įkrovimo prieigas trijose savivaldybės įstaigose. Įkrovimo vietos įrengtos VšĮ Ignalinos rajono savivaldybės sveikatos centre, Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijoje ir Ignalinos rajono Didžiasalio Ryto gimnazijoje.

    Iš viso šiose vietose įrengtos 7 įkrovimo vietos, skirtos įstaigų reikmėms. Savivaldybė nurodo, kad sprendimą planuoti projektą paskatino galimybė gauti finansavimą, pateikus paraišką Lietuvos energetikos agentūrai pagal paskelbtą kvietimą.

    Projektas įgyvendintas jungtiniame projekte „Privačių elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimas“, o kvietimas buvo skirtas juridinių asmenų privačioms įkrovimo prieigoms darbovietėse. Tokie kvietimai paprastai orientuoti į tai, kad įkrovimas atsirastų ten, kur automobiliai praleidžia daugiausia laiko dieną, ir taip mažėtų poreikis viešajai infrastruktūrai.

    Iniciatyva finansuojama pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą Naujos kartos Lietuva, naudojant Europos Sąjungos priemonės NextGenerationEU lėšas. Tokios investicijos siejamos su transporto taršos mažinimu, infrastruktūros plėtra ir perėjimu prie mažiau taršių mobilumo sprendimų.

    Savivaldybė teigia, kad įkrovimo prieigų įrengimas yra žingsnis kuriant švaresnę ir modernesnę Ignaliną. Tikimasi, kad naujos įkrovimo vietos prisidės prie sklandesnio elektromobilių naudojimo savivaldybės įstaigų veikloje ir paskatins platesnį elektromobilumo įsitvirtinimą regione.

  • Euroobligacijos grįžta į darbotvarkę: Macronas spaudžia, Vokietija priešinasi – kas mokės?

    Euroobligacijos grįžta į darbotvarkę: Macronas spaudžia, Vokietija priešinasi – kas mokės?

    Kas yra euroobligacijos?

    Euroobligacijos ES kontekste reiškia bendrą ES institucijų leidžiamą skolą, už kurią atsakomybę solidariai prisiimtų visos valstybės narės. Tokia schema leistų riziką ir palūkanų naštą išskaidyti per visą bloką, o ne palikti ją pavienėms šalims.

    Šalininkai euroobligacijas pristato kaip saugų finansinį instrumentą, galintį pritraukti kapitalo dideliems projektams, kai reikia greitai mobilizuoti lėšas. Kritikai įspėja, kad bendra skola gali silpninti biudžeto drausmę ir sukurti neteisingą paskatų sistemą.

    Diskusija vėl suaktyvėjo po Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasisakymų, raginančių didinti bendrą ES skolinimąsi. Jo teigimu, Europa turi investuoti daugiau, kad atlaikytų konkurenciją su Jungtinėmis Valstijomis ir Kinija bei greičiau stiprintų gynybą ir pažangias technologijas.

    Kodėl tema vėl įkaito?

    Pastaraisiais metais ES jau pasinaudojo bendro skolinimosi modeliu, kai 2020 metais patvirtino ekonomikos gaivinimo programą NextGenerationEU. Pagal ją rinkose buvo numatyta pritraukti apie 750 mlrd. eurų, o tai tapo precedentu, kurį dalis šalių norėtų paversti nuolatine priemone.

    Kitas argumentų šaltinis yra 2024 metais paskelbta Mario Draghi ataskaita apie Europos konkurencingumą, kurioje akcentuojama investicijų spraga. Joje teigiama, kad norint išlaikyti globalų konkurencingumą, Europai gali reikėti apie 800 mlrd. eurų papildomų investicijų kasmet, dalį jų pritraukiant iš privataus sektoriaus, bet neišvengiant ir viešųjų lėšų.

    Macrono stovykla pabrėžia, kad nė viena valstybė narė viena pati nepatemps visų iššūkių, todėl racionaliau skolintis bendrai. Tuo metu oponentai tvirtina, kad svarbiausia problema yra ne finansavimo trūkumas, o produktyvumo stagnacija ir lėtos reformos.

    Kas palaiko ir kas priešinasi?

    Euroobligacijų klausimas ES skelia jau dešimtmečius, dar nuo euro zonos skolos krizės laikų. Fiskaliai konservatyvios šalys, tarp jų Vokietija, Nyderlandai, Austrija, Suomija ir Švedija, tradiciškai laikosi pozicijos, kad bendra skola didina moralinę riziką ir gali užkrauti atsakomybę tiems, kurie tvarkosi griežčiau.

    Priešingoje barikadų pusėje dažniau atsiduria pietinės valstybės, taip pat Prancūzija, kurios euroobligacijas mato kaip būdą pigiau finansuoti bendras investicijas ir sumažinti spaudimą nacionaliniams biudžetams. Kai kurios šalys signalizuoja, kad gynybos finansavimo poreikis gali būti išimtis, dėl kurios įmanomi kompromisai.

    Vokietijos pozicija išlieka viena griežčiausių, o naujausi pareiškimai rodo, kad Berlynas nenori euroobligacijų paversti nuolatiniu instrumentu. Tai reikšmingai riboja politinį pagreitį, nes be Vokietijos pritarimo tokiai iniciatyvai ES sudėtinga rasti vieningą kelią.

    Kas galiausiai mokėtų?

    Euroobligacijos reikštų, kad skola būtų grąžinama bendrai, proporcingai pagal sutartas ES biudžeto taisykles ir įsipareigojimus. Praktikoje tai reikštų ir bendrą atsakomybę už palūkanų mokėjimus, todėl diskusija neišvengiamai paliečia jautrų klausimą, kiek vienos šalys netiesiogiai garantuotų kitų finansinį stabilumą.

    Gaivinimo fondo NextGenerationEU atveju numatyta, kad grąžinimas prasidės 2028 metais ir bus integruotas į naujus ES daugiametio biudžeto sprendimus. Galutinis terminas, kurį ES yra įvardijusi šiam įsipareigojimui užbaigti, yra 2058 metai.

    Prancūzija ir dalis partnerių kelia idėją grąžinimą atidėti arba dalį įsipareigojimų refinansuoti nauju bendru skolinimusi, argumentuodami, kad per greitas grąžinimas gali sumažinti ES galimybes investuoti. Kritikai atsako, kad tai taptų nuolatinio skolos pervyniojimo schema, kurią politiškai ir ekonomiškai sunku pagrįsti.

    Kas bus toliau?

    Kol kas Briuselyje euroobligacijos nėra tapusios pagrindiniu artimiausių posėdžių klausimu, o reali pažanga priklauso nuo didžiųjų valstybių kompromiso. Diplomatiniai signalai rodo, kad diskusiją nustelbia kiti neatidėliotini prioritetai, įskaitant energetikos kainų rizikas ir konkurencingumo darbotvarkę.

    Vis dėlto tema greičiausiai niekur nedings, nes investicijų ir gynybos finansavimo poreikis tik auga, o bendros skolos instrumentas daliai sprendimų atrodo greičiausias. Artimiausi viršūnių susitikimai parodys, ar euroobligacijos liks politiniu tabu, ar taps naujo kompromiso pagrindu.