CP v2

Tag: NextGenerationEU

  • 17 ES lyderių spaudžia Airiją: perspėja dėl žemės ūkio pinigų ir siūlo keisti biudžeto taisykles

    17 ES lyderių spaudžia Airiją: perspėja dėl žemės ūkio pinigų ir siūlo keisti biudžeto taisykles

    Septyniolikos Europos Sąjungos valstybių vadovai kreipėsi į Airijos ministrą pirmininką Micheálą Martiną, šiuo metu pirmininkaujantį ES Tarybai, ragindami derybose dėl kito ilgalaikio biudžeto pirmiausia apsaugoti žemės ūkio ir sanglaudos finansavimą.

    Laiškas pasirodė artėjant lemiamai 2028–2034 metų daugiametės finansinės programos derybų stadijai, kai pirmininkaujanti valstybė atnaujina vadinamąjį derybinį paketą, kuriuo remiantis siaurinami kompromisų variantai tarp šalių.

    Tarp pasirašiusiųjų yra Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, Slovakija, Rumunija, Bulgarija, Kroatija, Slovėnija, Vengrija, Kipras, Malta, Portugalija, Ispanija, Graikija ir Italija. Pirmosiomis laiško signatarėmis įvardijamos Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ir Rumunijos prezidentas Nicușoras Danas.

    Ką siekia apginti šalys?

    Laiške pabrėžiama, kad ES tenka vis daugiau naujų prioritetų, nuo saugumo ir gynybos iki konkurencingumo, energetinio saugumo, junglumo ir atsparumo. Tačiau, šalių vadovų teigimu, šie tikslai neturėtų būti finansuojami mažinant ilgalaikes, sutartyse įtvirtintas politikos kryptis.

    Pasak lyderių, sanglaudos politika ir bendra žemės ūkio politika išlieka kertinės: jos mažina regioninius skirtumus, stiprina bendrąją rinką, remia kaimo vietoves ir mažiau išsivysčiusius regionus. Taip pat akcentuojamas indėlis į ES konkurencingumą ir maisto saugumą.

    „Tai neturėtų vykti sutartimis paremtų politikų sąskaita, nes jos yra Europos integracijos stuburas“, – laiške teigia jį pasirašę vadovai.

    Ginčas dėl realaus finansavimo mažėjimo

    Šalys įspėja, kad net ir didėjant bendrai siūlomo biudžeto apimčiai, sanglaudos ir žemės ūkio programos gali patirti realų mažėjimą, jei lėšos neauga bent tiek, kiek didėja kainos. Dėl to lyderiai ragina išlaikyti bendrą finansavimo lygį ir vengti dar gilesnių apkarpymų.

    Jų vertinimu, papildomos ES užduotys turėtų turėti papildomus išteklius, o ne būti sprendžiamos per lėšų perskirstymą iš tradicinių programų. Tai ypač jautru šalims, kurių regionai labiau priklausomi nuo investicinių fondų ir paramos žemės ūkiui.

    Naujos pajamos, lėtesnis skolų grąžinimas ir nuolaidų pabaiga

    Lyderiai taip pat signalizuoja pasirengimą diskutuoti apie naujus ES nuosavus išteklius, kurie sumažintų spaudimą nacionaliniams biudžetams. Kartu pabrėžiama, kad tokios pajamos turėtų būti sąžiningos, paprastos ir nedidinančios nelygybės.

    Kaip viena iš galimų išeičių minimas lėtesnis priemonės „NextGenerationEU“ skolų grąžinimas, kad kitame biudžete atsirastų daugiau finansinės erdvės, nors kartu siūloma įvertinti, ar tai nepadidintų bendrų grąžinimo kaštų. Taip pat aptariama galimybė ribotai ir tikslingai naudoti europinius skolos instrumentus aiškiai apibrėžtoms strateginėms sritims.

    Atskirai kritikuojama dabartinė įmokų nuolaidų sistema, kai daliai valstybių taikomos korekcijos į ES biudžetą. Pasirašiusieji teigia, kad pirminės priežastys, kuriomis tokios nuolaidos buvo grindžiamos, pasikeitė, o vertinant šalių indėlį būtina atsižvelgti ir į jų gerovės lygį bei santykinę naštą.

    Toliau derybos persikels į ES Tarybos darbotvarkę, o politinis spaudimas dėl sanglaudos ir žemės ūkio lėšų, tikėtina, taps vienu centrinių konfliktų formuojant 2028–2034 metų biudžeto kompromisą.

  • „LAUNCHub Ventures“ pritraukė 65 mln. eurų: trečiasis fondas taikosi virš 75 mln. eurų ribos

    „LAUNCHub Ventures“ pritraukė 65 mln. eurų: trečiasis fondas taikosi virš 75 mln. eurų ribos

    Sofijoje įsikūręs rizikos kapitalo fondas „LAUNCHub Ventures“ paskelbė apie trečiojo fondo pirmąjį uždarymą, per kurį jau užsitikrino 65 mln. eurų investuotojų įsipareigojimų. Bendrovė nurodo, kad galutinis tikslas yra viršyti 75 mln. eurų ribą ir taip sustiprinti finansavimą ankstyvos stadijos startuoliams.

    Pasak „LAUNCHub Ventures“, naujame fonde dalyvauja tarptautinės finansų institucijos, regiono verslininkai, šeimos biurai ir dalis pačios fondo portfelio įkūrėjų. Prie fondo, be kita ko, prisideda Europos investicijų fondas ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, o antrojo uždarymo metu gali prisijungti ir Tarptautinė finansų korporacija.

    „Praėjus keturiolikai metų mūsų įsitikinimas dėl šio regiono tik stiprėja, o rezultatai patvirtina pasirinktą kryptį“, – sakė „LAUNCHub Ventures“ vadovaujantis partneris Stanislavas Sirakovas.

    Fondo valdytojas teigia, kad per pirmuosius du fondus buvo investuota į beveik 100 įmonių, o iki šiol fiksuota 18 pasitraukimų. Taip pat akcentuojama, kad apie 75 proc. portfelio įmonių pritraukia bent vieną tolesnio etapo finansavimo raundą, o maždaug 40 proc. ankstyvųjų investicijų pasiekia A seriją.

    Trečiasis fondas planuoja per penkerių metų investavimo laikotarpį atlikti apie 25 ankstyvos stadijos investicijas. Vienos investicijos dydis turėtų siekti nuo 300 000 iki 3 000 000 eurų, o fondo tikslas yra vesti arba bendrai vesti raundus iki 7 000 000 eurų bei pasilikti kapitalo vėlesnėms A serijos investicijoms.

    „LAUNCHub Ventures“ nurodo, kad fondas finansuojamas per Europos Sąjungos „NextGenerationEU“ programą, taip pat prisideda Rumunijos vyriausybė per Romania Recovery Equity Fund ir Bulgarijos vyriausybė pagal šalies ekonomikos gaivinimo ir atsparumo planą. Tokia struktūra atspindi platesnę tendenciją Europoje, kai viešasis kapitalas naudojamas pritraukti privačius investuotojus ir sumažinti ankstyvos stadijos finansavimo spragas.

    Fondas taip pat pranešė apie komandos pokyčius: Raya Yunakova ir Petaras Tsachevas paaukštinti į vadovaujančius partnerius. Prie vadovų komandos toliau lieka ir kiti ilgamečiai „LAUNCHub Ventures“ nariai, o Zagrebe dirbantis Vedranas Blagusas prisijungė kaip asocijuotas partneris, atsakingas už Kroatiją, Slovėniją ir Vakarų Balkanus.

    Tarp jau įvardytų naujojo fondo investicijų minimos bendrovės, dirbančios su dirbtinis intelektas pritaikymu pramogose, turinio patikroje ir specializuotoje programinėje įrangoje. „LAUNCHub Ventures“ pabrėžia, kad prioritetas išlieka Centrinės ir Rytų bei Pietryčių Europos startuoliai ir regiono diaspora, ypač pre-seed ir seed etapais, kai finansavimas dažnai yra sunkiausiai pasiekiamas.

  • Kaip ES išgyveno pandemiją ir karą: bendros skolos dilema, Kinijos spaudimas ir kas laukia 2026

    Kaip ES išgyveno pandemiją ir karą: bendros skolos dilema, Kinijos spaudimas ir kas laukia 2026

    ES penkmetis, kurį sujaukė krizės

    2019–2024 metų Europos Sąjungos institucijų kadenciją pažymėjo viena po kitos užgriuvusios krizės: COVID-19 pandemija, Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą, energijos kainų šokas ir rekordiškai įsibėgėjusi infliacija. Šie sukrėtimai privertė Briuselį per trumpą laiką peržiūrėti taisykles, kurios anksčiau atrodė nekintamos.

    Europos Komisijos ekonomikos komisaras Paolo Gentiloni situaciją apibūdino kaip du išskirtinai retus sukrėtimus iš eilės. Toks fonas tapo vienu svarbiausių klausimų artėjant Europos Parlamento rinkimams, kai rinkėjai vertina, ar ES sprendimai buvo pakankamai greiti ir veiksmingi.

    NextGenerationEU: istorinis posūkis

    Ryškiausias atsakas į pandemiją buvo NextGenerationEU planas, kurio apimtis siekė apie 800 mlrd. eurų. Pinigai skirti ekonomikos atsigavimui, žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, o esminis lūžis buvo pirmą kartą taip plačiai pritaikytas bendras skolinimasis ES lygiu.

    Tačiau kartu pandemija privertė laikinai atsitraukti nuo griežtų fiskalinių ribų. Dalis valstybių per kelerius metus smarkiai padidino skolos ir BVP santykį, o 2022 metais dėl energijos krizės ir infliacijos spaudimas biudžetams dar labiau išaugo.

    „Tai, kas prasidėjo nuo viruso, kurio akimis nepamatysi, virto ekonomikos krize, kurios nepastebėti neįmanoma“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    Bendra skola: sėkmės receptas ar Pandoros skrynia?

    Po kelerių metų ginčas persikėlė į politinį lygmenį: ar bendras skolinimasis turėtų tapti nuolatiniu įrankiu, ar tai tik vienkartinė išimtis. Dalies europarlamentarų vertinimu, NextGenerationEU parodė, kad krizėse ES gali veikti greičiau, kai investicijos finansuojamos bendromis priemonėmis.

    „Niekada nebūtume pagalvoję, kad pirmą kartą istorijoje susitarsime dėl bendro skolinimosi“, – sakė europarlamentarė Stéphanie Yon-Courtin.

    Žaliųjų atstovai ir dalis socialdemokratų teigia, kad po 2026 metais numatomos NextGenerationEU pabaigos ES vis tiek reikės naujo investicijų mechanizmo. Jų argumentas paprastas: vien nacionalinių biudžetų gali nepakakti klimato pertvarkai, pramonei modernizuoti, skaitmenizacijai ir gynybos poreikiams.

    Tuo metu dalis dešiniųjų politikų bendrą skolą vadina rizikingu precedentu, galinčiu paskatinti pernelyg įsiskolinusias valstybes atidėti reformas. Jie pabrėžia, kad augančios palūkanų sąnaudos riboja ateities galimybes ir gali brangiai kainuoti mokesčių mokėtojams.

    „Kaip galime dalyvauti pasaulinėse varžybose dėl švarių technologijų be nė vieno euro bendro finansavimo? Manau, tai neįmanoma“, – sakė Paolo Gentiloni.

    Naujos fiskalinės taisyklės ir klausimas, kas mokės

    Atnaujintos ES fiskalinės taisyklės grąžina orientyrus, pagal kuriuos biudžeto deficitas turėtų neviršyti 3 proc., o skola neturėtų peržengti 60 proc. BVP ribos. Skirtumas tas, kad valstybėms numatyta daugiau lankstumo, kaip jos planuos skolos mažinimo trajektorijas.

    Didžiausia politinė įtampa kyla dėl to, kaip suderinti du tikslus: mažinti skolą ir kartu rasti lėšų investicijoms. Europos liaudies partijos atstovai pabrėžia, kad neribotas skolinimasis nėra išeitis, ypač kai palūkanų aplinka pasikeitė ir skolinimasis tapo brangesnis.

    „Niekas dabar tiksliai nežino, kaip bus apmokėtos palūkanos. Skola reiškia mažiau galimybių kitai kartai investuoti“, – sakė Manfred Weber.

    Santykiai su Kinija: tarp derisk ir rinkos gynybos

    Be vidaus finansų, ES vis ryškiau mato išorinius ekonominius iššūkius. Vienas jautriausių klausimų yra prekyba su Kinija, ypač dėl subsidijų strateginiams sektoriams ir ribotos prieigos prie Kinijos rinkos.

    Europos Komisija pastaraisiais metais akcentuoja derisk politiką, kuri reiškia priklausomybių mažinimą kritinėse tiekimo grandinėse, bet ne visišką atsitraukimą. Vieni europarlamentarai ragina elgtis griežčiau ir ginti ES rinką, kiti siūlo ieškoti pragmatiškų susitarimų, ypač žaliosios energetikos technologijų srityje.

    „Europos Sąjunga turi nustoti būti naivi. Santykiai turi būti partnerystė, paremta mūsų taisyklėmis“, – sakė Stéphanie Yon-Courtin.

    Diskusijoje ryškėja bendra kryptis: net ir išlaikant prekybą, ES sieks labiau subalansuoti santykius, kad vietos pramonė neatsidurtų nevienodose konkurencijos sąlygose.

    Ar artėja stabilizacija?

    Po infliacijos šuolio 2022 metais euro zonoje kainų augimas pradėjo slopti, o tai palaipsniui gerina namų ūkių perkamąją galią. Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad mažėjanti infliacija ir atlyginimų prisivijimas gali tapti svarbiu vidaus paklausos varikliu, jei ekonominis neapibrėžtumas nepadidės.

    Kartu ES laukia sprendimas, kaip po 2026 metų finansuoti ilgalaikes programas, kai dalis atsigavimo lėšų baigsis. Dėl to rinkimų kampanijose vis dažniau skamba klausimas, ar bendra skola buvo vienkartinė priemonė, ar naujas europinės ekonomikos politikos standartas.

    „Reakcija į pandemiją ir į karą buvo precedento neturinti. Jei 2024 metais matysime veiklos pagreitį, galėsime sakyti, kad su šiais sukrėtimais susitvarkėme teisingai“, – sakė Paolo Gentiloni.

    Europos ekonomikos kryptis dabar priklausys nuo to, ar naujoji institucijų kadencija sugebės suderinti investicijas, fiskalinę drausmę ir konkurencingumą pasaulyje, kuriame vis daugiau valstybių remia savo pramonę protekcionistinėmis priemonėmis.

  • Italijos rizikos kapitalo fondas „Techshop“ startuoja su antruoju fondu: pirmasis uždarymas 43 mln. eurų

    Milane įsikūrusi rizikos kapitalo valdymo bendrovė „Techshop“ paskelbė apie antrojo fondo „Techshop II“ pirmąjį uždarymą, per kurį pritraukė 43 mln. eurų. Fondas orientuotas į pre-seed ir seed etapo startuolius, kuriančius DI pagrįstus B2B sprendimus.

    Pasak fondo valdytojų, pirmasis etapas viršijo pradinį lėšų pritraukimo tikslą, o tolesnis planas ambicingas: iki 2027 metų siekiama pasiekti 100 mln. eurų. Tai atspindi platesnę Europos investuotojų tendenciją didinti kapitalą ankstyvos stadijos DI ir verslui skirtos programinės įrangos sprendimams.

    Kas investuoja ir kodėl?

    Tarp pagrindinių investuotojų įvardijama CDP Venture Capital, prisijungianti kaip „referencinis“ investuotojas. Parama teikiama per FoF VenturItaly II ir Skaitmeninės transformacijos fondą, kuris remiasi NextGenerationEU lėšomis ir skirtas tiekimo grandinių bei smulkių ir vidutinių įmonių skaitmeninimui.

    Tokia struktūra rodo, kad dalis kapitalo gali būti didinama palaipsniui, augant privačių trečiųjų šalių investuotojų įsipareigojimams. Praktikoje tai leidžia fondui greičiau startuoti su investicijomis, o vėliau plėsti finansavimo apimtį.

    „Su „Techshop II“ norime tapti atskaitos taško seed fondu Europos startuoliams, kurie DI taiko B2B procesuose“, – sakė „Techshop“ partneriai Giovanni Strocchi, Gianluca D’Agostino ir Aurelio Mezzotero.

    „Naujoji programinės įrangos karta ne tik skaitmenina užduotis, bet ir automatizuoja ištisus verslo procesus. Tam reikia specializuotų investuotojų, kurie juda greitai ir gali būti šalia įkūrėjų nuo pat pradžių“, – pridūrė jie.

    Europos DI fondų banga 2026 metais

    „Techshop II“ startas sutampa su ryškėjančia 2026 metų tendencija: Europoje daugėja fondų, kurie kuria atskiras strategijas ankstyvos stadijos DI, B2B programinei įrangai ir įmonių technologijoms. Tokie fondai siekia išnaudoti spartėjantį DI pritaikymą verslo procesuose, nuo pardavimų ir klientų aptarnavimo iki duomenų valdymo ir gamybos.

    Rinkoje taip pat pastebimas poslinkis nuo bendro pobūdžio investavimo prie labiau „vertikalių“ temų, kai investuotojai ieško konkrečių industrijų sprendimų. Tai apima sveikatos, finansų, konsultavimo, robotikos, gamybos ar programinės įrangos kūrimo įrankių segmentus.

    „Techshop“ patirtis ir naujo fondo kryptis

    „Techshop“ įkurta 2021 metais ir specializuojasi ankstyvos stadijos B2B technologijų investicijose, deklaruodama praktinį, „įkūrėjas-įkūrėjui“ principu paremtą modelį. Bendrovė teigia, kad padeda startuoliams ne tik su kapitalu, bet ir su produkto vystymu, rinkos validacija bei komercine plėtra.

    Per pirmąjį fondą „Techshop I“ investuota į 23 B2B programinės įrangos ir SaaS įmones. Tarp portfelio pavadinimų minimos Shop Circle (dabar Circeus), Smartness, hlpy, Qomodo, Tot, AxyonAI, GenomeUp, SylloTips ir Allsides.

    „Techshop“ skelbia, kad praėjus kiek daugiau nei ketveriems metams nuo pirmojo fondo starto, portfelio rezultatai siekia 1,8 MOIC ir 1,5 TVPI. Šie rodikliai dažnai naudojami vertinant fondo grąžą ir portfelio vertės augimą, nors galutiniai rezultatai paprastai paaiškėja tik fondui užbaigus investicinį ciklą.

    Naujasis fondas numato bent 70 proc. kapitalo investuoti į Europos Sąjungoje arba Europos ekonominėje erdvėje registruotas privačias įmones, turinčias nuolatinę veiklą Italijoje. Pirmosios „Techshop II“ investicijos, pasak bendrovės, turėtų būti paskelbtos artimiausiomis savaitėmis ir apims DI sprendimus pardavimams, kūrėjų įrankius bei konsultavimo sritį.

  • Naujojoje Akmenėje atnaujins 2,125 km ruožą: naujas pėsčiųjų ir dviračių takas bei apšvietimas

    Naujojoje Akmenėje atnaujins 2,125 km ruožą: naujas pėsčiųjų ir dviračių takas bei apšvietimas

    Akmenės rajono savivaldybė pradeda projektą, kuriuo Naujojoje Akmenėje bus tvarkoma atkarpa nuo Nepriklausomybės alėjos iki J. Dalinkevičiaus gatvės. Numatyta įrengti bendrą pėsčiųjų ir dviračių taką, taip pat sutvarkyti esamos gatvės infrastruktūrą.

    Pasak savivaldybės, pagrindinis tikslas – pagerinti susisiekimą mieste, skatinti darnų judumą ir sukurti saugesnes sąlygas pėstiesiems bei dviratininkams. Projektas orientuotas ir į patogesnį judėjimą kasdienėms kelionėms į darbą, paslaugų vietas bei pramonės zoną.

    Dabartinė Nepriklausomybės alėjos ir J. Dalinkevičiaus gatvės šaligatvių būklė vertinama kaip nusidėvėjusi: danga vietomis nelygi, o bortai pažeisti. Dėl to judėjimas tampa sudėtingesnis ir mažiau saugus, ypač riboto judumo žmonėms, senjorams ir tėvams su vežimėliais, o dviratininkams trūksta vientisos infrastruktūros.

    Projekto apimtis siekia 2,125 kilometro: ruože planuojamas remontas ir nauja pėsčiųjų bei dviračių infrastruktūra su apsauginiais atitvarais. Taip pat bus įrengtas apšvietimas, apimantis elektros energijos tiekimo tinklą, apšvietimo atramas ir šviestuvus.

    Bendra projekto vertė – 1 573 430,59 euro. Finansavimas numatytas iš kelių šaltinių: Europos Sąjungos NextGenerationEU lėšų, valstybės biudžeto, savivaldybės biudžeto ir kitų nacionalinių viešųjų lėšų.

    Projektą įgyvendina Akmenės rajono savivaldybės administracija. Darbus planuojama vykdyti nuo 2024 metų rugpjūčio 1 dienos iki 2026 metų gegužės 31 dienos.

  • Naujojoje Akmenėje planuojamas 0,45 km pėsčiųjų ir dviračių takas: kiek kainuos ir kas pasikeis?

    Naujojoje Akmenėje planuojamas 0,45 km pėsčiųjų ir dviračių takas: kiek kainuos ir kas pasikeis?

    Naujojoje Akmenėje planuojamas pėsčiųjų ir dviračių tako įrengimas atkarpoje nuo Aukštųjų gatvės iki Sodo gatvės. Projekto tikslas – pagerinti miesto susisiekimo infrastruktūrą ir sudaryti saugesnes sąlygas pėstiesiems bei dviratininkams.

    Savivaldybė nurodo, kad šioje atkarpoje šiuo metu nėra jokios pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūros, todėl gyventojai priversti eiti ar važiuoti važiuojamąja dalimi. Tai didina eismo įvykių riziką, ypač esant intensyvesniam transporto srautui ir tamsiuoju paros metu.

    Kur bus įrengtas takas?

    Numatoma, kad takas sujungs gyvenamuosius kvartalus su miesto pramonės zona ir paslaugų infrastruktūra. Ši kryptis savivaldybės įvardijama kaip kasdienė daugelio gyventojų judėjimo trasa, susijusi su darbu ir pagrindinėmis paslaugomis.

    Projektas taip pat vertinamas kaip svarbi Naujosios Akmenės pėsčiųjų ir dviračių takų tinklo dalis, kuri turėtų pagerinti susisiekimo vientisumą. Tikimasi, kad geresnis susisiekimas prisidės ir prie miesto patrauklumo bei gyvenimo kokybės.

    Kokia apimtis ir terminai?

    Projekto metu planuojama įrengti 0,45 kilometro ilgio pėsčiųjų ir dviračių taką. Taip pat numatyta įrengti apšvietimo infrastruktūrą, kuri turėtų didinti saugumą ir patogumą tamsiuoju paros metu.

    Įgyvendinimo laikotarpis numatytas nuo 2023 metų spalio 24 dienos iki 2026 metų gegužės 31 dienos. Projekto vykdytojas – Akmenės rajono savivaldybės administracija.

    Kiek kainuos ir kas finansuoja?

    Bendra projekto vertė siekia 182 815,19 eurų. Didžiausią dalį sudaro Europos Sąjungos EGADP subsidijos lėšos – 128 423,89 eurų.

    Taip pat numatytas finansavimas iš valstybės biudžeto – 26 969,02 eurų, savivaldybės biudžeto – 22 663,04 eurų, o nacionalinės viešosios lėšos sudaro 4 759,24 eurų. Projektas finansuojamas pagal Europos Sąjungos NextGenerationEU iniciatyvą.

  • Naujosios Akmenės Eibučių gatvėje atnaujins pėsčiųjų ir dviračių taką: kas keisis iki 2026 metų?

    Naujosios Akmenės Eibučių gatvėje atnaujins pėsčiųjų ir dviračių taką: kas keisis iki 2026 metų?

    Akmenės rajono savivaldybės administracija pradeda projektą, kuriuo Naujosios Akmenės Eibučių gatvėje bus atnaujinta pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra. Siekiama užtikrinti saugesnį ir patogesnį judėjimą pėstiesiems bei dviratininkams kasdienėse maršrutų atkarpose.

    Pasak savivaldybės, Eibučių gatvės šaligatviai ir pėsčiųjų–dviračių takas dėl ilgo eksploatavimo yra nusidėvėję techniškai ir funkciškai. Dangoje matomi įtrūkimai, nelygumai, vietomis prastėja vandens nuvedimas, atsiranda deformacijų, kurios didina traumų ir incidentų riziką.

    Kur ši jungtis svarbiausia?

    Eibučių gatvės takas įvardijamas kaip reikšminga miesto pėsčiųjų ir dviračių takų tinklo dalis, jungianti gyvenamuosius kvartalus su pramonės zona ir paslaugų infrastruktūra. Savivaldybės vertinimu, šiame rajone sutelkta daugiau nei 50 proc. miesto darbo vietų ir dalis kasdienių paslaugų, todėl patogios jungtys turi tiesioginę įtaką gyventojų mobilumui.

    Nusidėvėjusi infrastruktūra, anot projekto aprašymo, šiuo metu neužtikrina nepertraukiamo ir komfortiško susisiekimo tarp pagrindinių traukos taškų. Dėl to bendrame tinkle formuojasi trūkstamos jungtys, ribojančios tvaraus judumo pasirinkimą mieste.

    Kokie darbai numatyti?

    Projekto metu planuojama įrengti pėsčiųjų ir dviračių taką bei apšvietimo infrastruktūrą. Apšvietimas apims elektros energijos tiekimo tinklą, atramas su komplektuojančiais elementais ir šviestuvus, kad tamsiuoju paros metu judėjimas būtų saugesnis ir aiškiau matomas.

    Projektas orientuotas ir į universalaus judumo principus, nes prastesnė tako būklė labiausiai paveikia socialiai jautrias grupes: vaikus, senjorus, žmones su negalia ir dviratininkus. Geresnė danga ir apšvietimas turėtų sumažinti griūčių bei traumų tikimybę ir paskatinti rinktis ėjimą ar važiavimą dviračiu vietoje trumpų kelionių automobiliu.

    Kaina, finansavimas ir terminai

    Bendra projekto vertė siekia 373 906,08 eurų. Iš jų EGADP subsidijos lėšos sudaro 262 661,30 eurų, valstybės biudžeto lėšos – 55 158,86 eurų, savivaldybės biudžeto lėšos – 46 351,99 eurų, nacionalinės viešosios lėšos – 9 733,93 eurų.

    Įgyvendinimo laikotarpis numatytas nuo 2024 metų rugpjūčio 1 dienos iki 2026 metų gegužės 31 dienos. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos NextGenerationEU lėšomis.

  • Naujojoje Akmenėje atnaujins Stipirkių gatvę: įrengs 456 m pėsčiųjų ir dviračių taką

    Naujojoje Akmenėje atnaujins Stipirkių gatvę: įrengs 456 m pėsčiųjų ir dviračių taką

    Akmenės rajono savivaldybės administracija pradeda projektą, kuriuo Naujosios Akmenės kaimiškojoje seniūnijoje, Stipirkių kaime, bus remontuojama Stipirkių gatvė ir įrengiamas pėsčiųjų bei dviračių takas. Siekiama užtikrinti saugesnį ir patogesnį judėjimą pėstiesiems, dviratininkams ir vairuotojams.

    Pasak savivaldybės, esama asfaltbetonio danga yra nusidėvėjusi, o gatvės būklė nebeatitinka šiuolaikinių eismo saugos ir patogaus susisiekimo reikalavimų. Dėl dangos defektų prastėja važiavimo kokybė, didėja nesaugumo jausmas, o pėstiesiems ir dviratininkams trūksta patikimos infrastruktūros.

    Kas bus padaryta projekte

    Vykdant darbus bus įrengtas ir pratęstas 2,5 metro pločio pėsčiųjų ir dviračių takas, kurio ilgis sieks 0,456 kilometro. Tarp važiuojamosios dalies ir tako numatyta skiriamoji juosta su dėžinio profilio apsauginiais atitvarais.

    Projektas apima ir apšvietimo infrastruktūros įrengimą: bus tvarkomas elektros energijos tiekimo tinklas, statomos atramos su komplektuojančiais elementais ir montuojami šviestuvai. Savivaldybė tikisi, kad apšvietimas ir fizinis atskyrimas nuo važiuojamosios dalies prisidės prie saugesnio eismo, ypač tamsiuoju paros metu.

    Kodėl ši atkarpa svarbi

    Savivaldybės teigimu, Stipirkių gatvė yra reikšminga Naujosios Akmenės pėsčiųjų ir dviračių takų tinklo dalis, jungianti gyvenamuosius kvartalus su pramonės zona ir paslaugų infrastruktūra. Būtent šiose teritorijose sutelkta didelė dalis darbo vietų ir kasdienių paslaugų, todėl patogios jungtys kasdieniams maršrutams tampa ypač aktualios.

    Akcentuojama, kad iki šiol fragmentuota ir nusidėvėjusi infrastruktūra mažino darnaus judumo patrauklumą ir skatino didesnę priklausomybę nuo individualaus automobilių transporto. Projekte numatyti sprendiniai siejami su universalaus dizaino ir darnaus judumo principais, orientuojantis į skirtingų eismo dalyvių poreikius.

    Finansavimas ir terminai

    Bendra projekto vertė siekia 236 184,28 eurų. Didžiausią dalį sudaro EGADP subsidijos lėšos – 165 914,58 eurų, taip pat skiriamos valstybės biudžeto lėšos – 34 842,05 eurų ir savivaldybės biudžeto lėšos – 29 279,04 eurų.

    Nacionalinės viešosios lėšos sudaro 6 148,61 eurų. Projekto įgyvendinimo laikotarpis numatytas nuo 2024-08-01 iki 2026-05-31, o finansavimas siejamas su Europos Sąjungos NextGenerationEU priemone.

  • Veisiejų Sigito Gedos gimnazijoje atidaryta Menų studija: mokiniai kurs su 3D spausdintuvu ir lazeriu

    Veisiejų Sigito Gedos gimnazijoje atidaryta Menų studija: mokiniai kurs su 3D spausdintuvu ir lazeriu

    Veisiejų Sigito Gedos gimnazijoje atidaryta nauja Menų studija – trečiajame pastato aukšte įrengta šiuolaikiška erdvė, skirta mokinių kūrybai, saviraiškai ir bendradarbiavimui. Studija sukurta taip, kad joje vienodai tilptų ir praktinės dirbtuvės, ir ramesnės vietos darbui ar poilsiui.

    Atidaryme dalyvavo Lazdijų rajono savivaldybės vadovai ir svečiai, tarp jų – merė Ausma Miškinienė, vicemeras Dalius Mockevičius, Seimo narys Linas Urmanavičius. Gimnazijos bendruomenė pabrėžė, kad nauja erdvė turi tapti kasdieniu įrankiu ugdymui, o ne tik reprezentacine patalpa.

    „Labai džiaugiuosi, kad šiandien Veisiejų Sigito Gedos gimnazijoje duris atveria moderni, jauki ir šiuolaikiška Menų studija, kur susitinka mokymasis, kūryba ir poilsis“, – sakė merė Ausma Miškinienė.

    Projektu siekiama, kad Menų studija būtų naudojama plačiau nei dailės ar muzikos pamokoms: čia planuojamos integruotos meninio ugdymo, STEAM ir kitų dalykų veiklos, neformaliojo švietimo užsiėmimai, kūrybiniai projektai, mokinių darbų parodos ir bendruomenės renginiai. Skirtingos zonos pritaikytos tiek komandiniam darbui, tiek individualiems kūrybiniams bandymams.

    Studija aprūpinta įranga, kuri įprastai siejama su kūrybinių industrijų ar technologinių dirbtuvių aplinka: įrengtos interaktyvios darbo vietos, numatytos vietos fotografijai ir skaitmeninei kūrybai, įsigyti kompiuteriai. Taip pat numatytos galimybės prototipavimui ir gamybai – mokiniai galės dirbti su 3D spausdintuvu, lazerinėmis pjaustymo staklėmis, grafikos spausdinimo presu.

    Muzikinėms veikloms įsigyti instrumentai, integruota garso aparatūra, o pristatymams ir renginiams pritaikyta mobili scena. Gimnazijoje tikimasi, kad tokia infrastruktūra padės mokiniams lengviau išbandyti skirtingas kūrybos kryptis, o mokytojams – kurti šiuolaikiškesnes pamokas ir projektus.

    Kartu su Menų studijos įrengimu atnaujintas ir pereinamasis koridorius, jungiantis du gimnazijos pastato korpusus: pakeistos grindys, atnaujinta sienų apdaila, įrengti nauji radiatoriai. Atnaujinta erdvė turėtų pagerinti kasdienį judėjimą ir komfortą visai bendruomenei.

    Menų studija įrengta įgyvendinant Tūkstantmečio mokyklų programą, kuri orientuota į ugdymo kokybės stiprinimą ir mokyklų infrastruktūros modernizavimą. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos „NextGenerationEU“ lėšomis, programą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra.

  • APVA pratęsė paramą viešojo sektoriaus autoparkui: dar liko lėšų elektromobiliams ir vandeniliui

    APVA pratęsė paramą viešojo sektoriaus autoparkui: dar liko lėšų elektromobiliams ir vandeniliui

    Viešojo sektoriaus įstaigos, planuojančios atnaujinti automobilių parką mažiau taršiomis transporto priemonėmis, dar turi laiko pateikti paraiškas finansavimui gauti. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) pratęsė kvietimą elektromobiliams ir vandeniliu varomiems automobiliams įsigyti, o paraiškos priimamos iki 2026 metų gegužės 13 dienos 17 valandos arba kol pasibaigs kvietimui numatytos lėšos.

    Šiam kvietimui 2026 metais iš viso numatyta 2,76 mln. eurų, didžioji dalis skirta naujoms transporto priemonėms. APVA skelbia, kad šiuo metu dar yra likęs daugiau nei 250 000 eurų lėšų likutis naujiems netaršiems automobiliams, o naudotiems elektromobiliams – 37 000 eurų.

    Agentūra atkreipia dėmesį, kad susidomėjimas išlieka aktyvus, todėl jau vertinamos galimybės kvietimą pratęsti dar kartą ilgesniam laikotarpiui. Praktikoje tai reiškia, kad daliai įstaigų apsisprendimą dėl pirkimo gali palengvinti ilgesnis paraiškų teikimo langas ir aiškesnis finansavimo planavimas.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Finansavimas skirtas viešiesiems juridiniams asmenims, kurie teikia viešąsias paslaugas ir nevykdo ūkinės veiklos. Tarp galimų pareiškėjų įvardijamos valstybės ir savivaldybės įmonės bei įstaigos, viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė arba savivaldybė, taip pat tradicinės religinės bendruomenės, religinės bendrijos ar centrai.

    Tokiu modeliu siekiama, kad mažataršis transportas pirmiausia atsirastų ten, kur automobiliai intensyviai naudojami kasdienėms viešosioms funkcijoms. Tai apima paslaugas gyventojams, priežiūros, kontrolės, socialinės ar administracinės paskirties keliones.

    Kokio dydžio kompensacijos numatytos?

    Įstaigoms skiriama fiksuota dotacija už įsigytas transporto priemones, tačiau išmoka mokama tik po pirkimo. Už kiekvieną įsigytą naują M1 arba N1 klasės elektromobilį ar vandeniliu varomą automobilį numatyta 15 000 eurų parama.

    Naudotam elektromobiliui taikoma mažesnė, bet vis dar reikšminga dotacija: 7 500 eurų, jei automobilis nėra senesnis nei 4 metų. APVA pabrėžia, kad toks kriterijus padeda užtikrinti, jog į viešąjį sektorių patektų pakankamai naujos kartos transporto priemonės, kurios geriau atitinka eksploatacinius ir saugos reikalavimus.

    Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS. Finansavimas skiriamas pagal planą „Naujos kartos Lietuva“, kuris įgyvendinamas Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“ lėšomis.