CP v2

Tag: Nikkei 225

  • Azijos biržos šoko po rekordinio Dow, bet lustų akcijų drama tęsiasi: kas laukia toliau?

    Azijos biržos šoko po rekordinio Dow, bet lustų akcijų drama tęsiasi: kas laukia toliau?

    Azijos akcijų rinkos liepos 3 dieną daugiausia kilo, investuotojams sureagavus į dar vieną rekordinį Dow Jones Industrial Average uždarymą JAV. Vis dėlto prekybą regione toliau lydėjo įtampa dėl puslaidininkių sektoriaus, kurio akcijos pastarosiomis dienomis svyravo ypač smarkiai.

    Didžiausią šuolį demonstravo Pietų Korėjos indeksas Kospi, atšokęs daugiau nei 4 proc. po ankstesnės dienos kritimo. Tarp ryškiausių judesių buvo „Samsung Electronics“ akcijų šuolis, o atminties lustų gamintoja „SK Hynix“ taip pat fiksavo solidų augimą.

    Japonijoje Nikkei 225 pakilo apie 1 proc., jį aukštyn tempė atminties sprendimų gamintojos „Kioxia“ brangimas. Tuo pat metu dalis su lustų įranga susijusių bendrovių judėjo priešinga kryptimi, primindamos, kad sektoriuje vis dar vyksta aštri korekcija.

    Kitose regiono rinkose Honkongo Hang Seng augo apie 1,7 proc., Šanchajaus indeksas kilo maždaug 0,7 proc., o Australijos S&P/ASX 200 pridėjo apie 1,3 proc. Iš bendro vaizdo išsiskyrė Taivano birža, kur pagrindinis indeksas smuko apie 0,6 proc.

    Kas išjudino nuotaikas?

    Rinkų toną nulėmė JAV sesija: nors akcijos judėjo nevienodai, Dow indeksas pakilo apie 1,1 proc. ir pasiekė naują rekordą. Tuo metu Nasdaq smuko, nes dalis technologijų ir puslaidininkių bendrovių tęsė nuosmukį, o tai investuotojai siejo su įtampos dėl vertinimų ir pelnų lūkesčių peržiūra banga.

    Papildomu veiksniu tapo silpnesni JAV darbo rinkos duomenys, rodantys, kad naujų darbo vietų sukurta mažiau nei tikėtasi. Tokia statistika dažnai stiprina viltis, jog infliacijos spaudimas gali slopti, o JAV centrinis bankas ateityje galėtų elgtis atsargiau didindamas palūkanų normas.

    Lustų sektorius ir DI lūkesčiai

    Puslaidininkių akcijų svyravimai šią savaitę tapo vienu ryškiausių rinkų signalų, atspindinčių dvejopą investuotojų nuotaiką. Viena vertus, DI ir su juo susijusios infrastruktūros paklausa toliau laikoma vienu svarbiausių ilgalaikių augimo variklių, todėl dalis investuotojų ieško progų pirkti per korekcijas.

    Kita vertus, po spartaus ralio rinkoje daugėja jautrumo bet kokiems ženklams, kad vertinimai tapo per daug išpūsti, o pelnų augimo tempas gali neatitikti aukštų lūkesčių. Dėl to net ir teigiamos dienos neretai lydimos staigių korekcijų atskiruose varduose.

    Nafta ir Europa: santūrus fonas

    Naftos kainos taip pat judėjo aukštyn: „Brent“ rūšies nafta brango apie 1 proc., o JAV etalonas kilo kiek mažiau. Energetikos rinkoje investuotojai vertino tiek geopolitinių rizikų foną, tiek signalus apie paklausą ir infliacijos trajektoriją.

    Europoje pagrindiniai indeksai prekybos pradžioje svyravo nežymiai, dauguma jų kilo maždaug iki 0,3 proc. Tokia dinamika rodė, kad investuotojai Europoje labiau laukia aiškesnių impulsų iš JAV makroekonomikos ir technologijų sektoriaus, nei agresyviai didina riziką.

    Artimiausiomis dienomis rinkų kryptį gali lemti nauji duomenys apie infliaciją ir darbo rinką, taip pat didžiųjų technologijų ir puslaidininkių bendrovių komentarai apie DI paklausą bei investicijų ciklą. Investuotojams tai taps pagrindiniu testu, ar pastarojo meto korekcija buvo trumpalaikė, ar pereinama į ilgesnį persivertinimo etapą.

  • Nafta krenta žemiau 100 dolerių: sandoris su Iranu artėja, biržos kyla į rekordus

    Nafta krenta žemiau 100 dolerių: sandoris su Iranu artėja, biržos kyla į rekordus

    Naftos kainos ketvirtadienį smuko, rinkoms reaguojant į pranešimus, kad JAV ir Iranas artėja prie susitarimo dėl laipsniško Ormūzo sąsiaurio atvėrimo. Ši jūrų arterija yra viena svarbiausių pasaulyje, todėl bet kokios žinios apie jos veiklos normalizavimą iškart atsispindi energijos ir akcijų rinkose.

    „Brent“ rūšies naftos artimiausio pristatymo sandorių kaina buvo nukritusi iki maždaug 92 eurų už barelį, o JAV etalonas WTI siekė apie 86 eurus. Kainų kritimas tęsėsi po ankstesnės dienos staigesnio nuosmukio, kai investuotojai ėmė vertinti mažėjančią pasiūlos sutrikimų riziką.

    Ormūzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Indijos vandenynu ir yra kritiškai svarbus naftos bei suskystintų gamtinių dujų transportui iš regiono. Dėl konflikto kilę trikdžiai buvo paskatinę infliacinius lūkesčius ir branginę energiją, todėl galimas atvėrimas rinkose vertinamas kaip palengvėjimo signalas.

    Vis dėlto nuotaikas temdo išliekanti karinė įtampa. Pranešta apie JAV smūgį Irano naftos tanklaiviui Omane įlankoje, o tai primena, kad politiniai susitarimai regione gali būti trapūs ir bet koks incidentas gali greitai pakeisti kainų kryptį.

    Rinkos kyla, bet rizika neišnyko

    Azijos akcijų biržos kilo, o Tokijo „Nikkei 225“ šoktelėjo 5,7 proc. ir pasiekė naują rekordą dienos metu. Pastarųjų mėnesių ralis siejamas ir su technologijų sektoriaus pakilimu, kurį toliau maitina dirbtinio intelekto sprendimų paklausa bei investuotojų lūkesčiai dėl įmonių pelningumo.

    Honkonge „Hang Seng“ pakilo 1,3 proc., Australijoje „S&P/ASX 200“ pridėjo 0,9 proc., o Taivano indeksas TAIEX ūgtelėjo 2,1 proc. Tuo metu Pietų Korėjos KOSPI smuktelėjo 0,4 proc., investuotojams fiksuojant pelnus po ankstesnio šuolio.

    Europoje biržos prekybos pradžioje kilo, tačiau vėliau judėjimas išsilygino ir dalis indeksų nusileido į neigiamą teritoriją. Euro zonos „Euro Stoxx 50“ ir platesnis „Stoxx 600“ vidurdienį svyravo apie 0,2–0,4 proc. minuse, o Jungtinės Karalystės FTSE 100 krito daugiau nei 0,7 proc.

    Volstritas laukia aiškesnių signalų

    JAV ateities sandoriai rodė nedidelius pokyčius, investuotojams stebint tiek geopolitines naujienas, tiek įmonių rezultatų sezoną. Trečiadienį „S&P 500“ pakilo 1,5 proc. iki rekordinio lygio, „Dow Jones“ paaugo 1,2 proc., o „Nasdaq“ pridėjo 2 proc.

    Tarp ryškesnių judesių technologijų sektoriuje išsiskyrė „AMD“, kurios akcijos šoktelėjo 18,6 proc., taip pat „Super Micro Computer“, kilusi 24,5 proc. „NVIDIA“ brango 5,7 proc. ir dėl didelės įtakos indeksams prisidėjo prie platesnio rinkos kilimo.

    Valiutų rinkoje doleris nežymiai silpnėjo Japonijos jenos atžvilgiu, o euras šiek tiek stiprėjo. Auksas ankstyvoje Europos prekyboje brango iki maždaug 4 140 eurų už trojos unciją, investuotojams ieškant apsidraudimo priemonių esant padidintam neapibrėžtumui.

    Analitikai pabrėžia, kad naftos kainoms artimiausiu metu didžiausią įtaką darys dvi kryptys: realūs logistikos pokyčiai Ormūzo sąsiauryje ir politinių derybų patikimumas. Jei laivybos srautai stabilizuotųsi, spaudimas energijos kainoms mažėtų, tačiau bet koks eskalacijos ženklas gali greitai sugrąžinti rizikos priemoką į kainodarą.

  • „SoftBank“ akcijos šovė daugiau nei 18 proc.: DI euforija į rekordus užkėlė Nikkei 225

    „SoftBank“ akcijos šovė daugiau nei 18 proc.: DI euforija į rekordus užkėlė Nikkei 225

    Rinka atsivėrė ir sprogo

    Japonijos technologijoms artimos investicinės grupės „SoftBank“ akcijos per vieną sesiją pabrango daugiau nei 18 proc. ir fiksavo stipriausią dienos šuolį nuo 2020 metų. Šuolį lydėjo ir platesnė Japonijos akcijų rinkos banga, kilstelėjusi Nikkei 225 iki rekordinių aukštumų.

    Rinkos judėjimą sustiprino tai, kad Tokijas po ilgesnės šventinės pertraukos atsidarė pasaulinei rizikos turto ralio fazei jau įsibėgėjus. Investuotojai faktiškai per vieną dieną „pasivijo“ kelias sesijas, kai JAV technologijų indeksai kilo į naujus rekordus.

    Puslaidininkių grandinė įkaitino biržą

    Su puslaidininkių sektoriumi susijusios Japonijos įmonės taip pat brango: testavimo įrangos gamintojos „Advantest“ akcijos kilo apie 7 proc., o lustų gamybos įrangos tiekėja „Tokyo Electron“ šoko maždaug 9 proc. Dar ryškiau į viršų judėjo ir „Renesas Electronics“, kurios akcijos vienu metu augo daugiau nei 13 proc.

    Tokie pokyčiai atspindi investuotojų lūkestį, kad pasaulinė DI plėtra toliau didins duomenų centrų investicijas, o kartu ir paklausą puslaidininkių gamybos bei testavimo grandinėje. Rinkoje vis dažniau akcentuojama, kad didžiausia vertė trumpuoju laikotarpiu kuriama ne vien galutiniuose DI produktuose, o infrastruktūroje.

    Kodėl „SoftBank“ tapo barometru?

    „SoftBank“ kainą išskirtinai veikia jos sąsajos su DI ekosistema ir Arm verslo trajektorija. Daliai investuotojų „SoftBank“ yra patogi biržinė priemonė statyti už platesnį DI augimą, ypač kai globalios technologijų akcijos įgauna pagreitį.

    Pastaruoju metu rinkose daug dėmesio skiriama vadinamajai DI inferencijai, kai modeliai ne kuriami, o naudojami realioms užduotims. Kuo daugiau įmonių įdiegia DI į klientų aptarnavimą, paiešką, turinio generavimą ar procesų automatizavimą, tuo sparčiau auga nuolatinis skaičiavimo poreikis duomenų centruose.

    „Tokijo rinka buvo uždaryta, kol pasaulinis rizikos turto ralis tęsėsi, todėl šiandien matome kelių prekybos dienų judesį vienoje sesijoje“, – sakė rinkos strategas Billy Leung.

    Analitikai taip pat akcentuoja, kad, be grafikuose matomų rekordų, svarbus signalas yra nuotaikų lūžis: investuotojai vėl linkę mokėti daugiau už augimo istorijas, kai jas palaiko stiprėjantys užsakymai duomenų centrams. Tai reiškia, kad Japonijos technologijų vardai, ypač susiję su puslaidininkiais, gali išlikti jautrūs kiekvienai naujai žiniai apie DI paklausą ir didžiųjų rinkų rezultatų sezoną.

  • S&P 500 ir „Nikkei“ muša rekordus, nors Iranas drebina naftą: kas iš tiesų stumia biržas?

    S&P 500 ir „Nikkei“ muša rekordus, nors Iranas drebina naftą: kas iš tiesų stumia biržas?

    Rekordai per geopolitinę audrą

    Pasaulio biržose ryškėja paradoksas: finansų rinkos fiksuoja istorines aukštumas, nors ekonomikos perspektyvos dėl karo Irane prastėja. Investuotojai, regis, trumpalaikę geopolitinę riziką kol kas nustumė į antrą planą.

    JAV akcijų rinkoje S&P 500 pasiekė rekordinį 7 273 punktų lygį, o „Nasdaq-100“ pakilo iki 28 298. Azijoje rekordus taip pat fiksavo Japonijos „Nikkei 225“, Pietų Korėjos „Kospi“ ir Taivano TAIEX indeksas.

    Šie šuoliai stebina tuo, kad konfliktas Irane sutrikdė energijos tiekimą ir laivybą, o naftos kainos pasiekė aukščiausius lygius per kelerius metus. Paprastai toks derinys spaudžia įmonių sąnaudas ir mažina vartojimą, bet rinkos elgiasi priešingai.

    Hormūzo sąsiauris ir Azijos pažeidžiamumas

    Vienas jautriausių taškų yra Hormūzo sąsiauris, per kurį įprastai keliauja reikšminga dalis pasaulio naftos srautų. Dėl trikdžių dalis tiekimo tapo nepatikima, o importu priklausomoms Azijos ekonomikoms rizika išaugo.

    Vertinant regioninę priklausomybę, didelė dalis per šį maršrutą gabenamos naftos ir naftos produktų pasiekia Azijos rinkas. Esant sutrikimams, didėja transporto ir energijos kainos, o tai tiesiogiai veikia gamybą, logistiką ir infliaciją.

    Vis dėlto rinkos jau buvo smarkiai sureagavusios konflikto pradžioje: Pietų Korėjos „Kospi“ buvo kritęs daugiau nei penktadaliu, o Japonijos „Nikkei 225“ taip pat patyrė dviženklį nuosmukį. Vėliau indeksai atsigavo ir sugrįžo į rekordines zonas.

    Lūžį kuria puslaidininkiai ir DI investicijos

    Pagrindinis variklis, palaikantis JAV ir dalies Azijos rinkų kilimą, yra puslaidininkių ciklas ir DI banga. Pietų Korėjos bei Taivano indeksuose didelę dalį sudaro lustų ir atminties gamintojai, kurių paklausą kursto duomenų centrų plėtra.

    Rinkose akcentuojama, kad kelių didžiausių bendrovių svoris indeksuose yra itin didelis, todėl jų brangimas reikšmingai kelia ir pačius indeksus. Taivane dominuoja TSMC, o Pietų Korėjoje didelę įtaką bendrai rinkos krypčiai daro „Samsung“ ir SK hynix.

    DI infrastruktūrai būtini didelės spartos atminties sprendimai ir pažangūs procesoriai, todėl paklausa gali išlikti tvirta net esant energijos kainų šokui. Kitaip tariant, dalis technologijų sektoriaus augimo šiuo metu mažiau susieta su tradicinio ciklo lėtėjimu.

    JAV situaciją stiprina ir didžiųjų technologijų bendrovių kapitalo galimybės: „Amazon“ bei „Alphabet“ gali tęsti investicijas į duomenų centrus ir DI pajėgumus net tada, kai vartotojų išlaidas spaudžia infliacija. Tai palaiko lūkesčius, kad pelnai technologijų sektoriuje aplenks platesnės ekonomikos sulėtėjimą.

    Techniniai veiksniai ir lažybos dėl paliaubų

    Rinkos kilimą galėjo sustiprinti ir techniniai veiksniai, ypač po ankstesnio staigesnio išsipardavimo. Kai dalis fondų buvo užėmę kritimui palankias pozicijas, vėlesnis kilimas privertė jas uždaryti, o tai reiškė papildomą akcijų pirkimą.

    „Kai rinkos netikėtai kyla, dalis investuotojų priversti supirkinėti akcijas vien tam, kad uždarytų statymus prieš rinką“, – sakė investicijų rinkų analitikas, komentavęs situaciją Euronews.

    Prie optimizmo prisideda ir viltis, kad diplomatinis sprendimas galėtų sumažinti įtampą bei atlaisvinti logistikos maršrutus. Be to, investuotojai dažnai remiasi prielaida, kad ryškesnio ekonomikos smukimo atveju centriniai bankai imsis palūkanų mažinimo ar kitų stabilizavimo priemonių.

    Kol kas įmonių rezultatų sezonas daug kur pranoko prognozes, todėl rinkos turi argumentų išlikti aukštai. Tačiau ilgesnėje perspektyvoje lemiamas veiksnys bus tai, ar aukštesnės energijos kainos neprivers vartotojų ir verslų ryškiai mažinti išlaidų.