S&P 500 ir „Nikkei“ muša rekordus, nors Iranas drebina naftą: kas iš tiesų stumia biržas?

Rekordai per geopolitinę audrą

Pasaulio biržose ryškėja paradoksas: finansų rinkos fiksuoja istorines aukštumas, nors ekonomikos perspektyvos dėl karo Irane prastėja. Investuotojai, regis, trumpalaikę geopolitinę riziką kol kas nustumė į antrą planą.

JAV akcijų rinkoje S&P 500 pasiekė rekordinį 7 273 punktų lygį, o „Nasdaq-100“ pakilo iki 28 298. Azijoje rekordus taip pat fiksavo Japonijos „Nikkei 225“, Pietų Korėjos „Kospi“ ir Taivano TAIEX indeksas.

Šie šuoliai stebina tuo, kad konfliktas Irane sutrikdė energijos tiekimą ir laivybą, o naftos kainos pasiekė aukščiausius lygius per kelerius metus. Paprastai toks derinys spaudžia įmonių sąnaudas ir mažina vartojimą, bet rinkos elgiasi priešingai.

Hormūzo sąsiauris ir Azijos pažeidžiamumas

Vienas jautriausių taškų yra Hormūzo sąsiauris, per kurį įprastai keliauja reikšminga dalis pasaulio naftos srautų. Dėl trikdžių dalis tiekimo tapo nepatikima, o importu priklausomoms Azijos ekonomikoms rizika išaugo.

Vertinant regioninę priklausomybę, didelė dalis per šį maršrutą gabenamos naftos ir naftos produktų pasiekia Azijos rinkas. Esant sutrikimams, didėja transporto ir energijos kainos, o tai tiesiogiai veikia gamybą, logistiką ir infliaciją.

Vis dėlto rinkos jau buvo smarkiai sureagavusios konflikto pradžioje: Pietų Korėjos „Kospi“ buvo kritęs daugiau nei penktadaliu, o Japonijos „Nikkei 225“ taip pat patyrė dviženklį nuosmukį. Vėliau indeksai atsigavo ir sugrįžo į rekordines zonas.

Lūžį kuria puslaidininkiai ir DI investicijos

Pagrindinis variklis, palaikantis JAV ir dalies Azijos rinkų kilimą, yra puslaidininkių ciklas ir DI banga. Pietų Korėjos bei Taivano indeksuose didelę dalį sudaro lustų ir atminties gamintojai, kurių paklausą kursto duomenų centrų plėtra.

Rinkose akcentuojama, kad kelių didžiausių bendrovių svoris indeksuose yra itin didelis, todėl jų brangimas reikšmingai kelia ir pačius indeksus. Taivane dominuoja TSMC, o Pietų Korėjoje didelę įtaką bendrai rinkos krypčiai daro „Samsung“ ir SK hynix.

DI infrastruktūrai būtini didelės spartos atminties sprendimai ir pažangūs procesoriai, todėl paklausa gali išlikti tvirta net esant energijos kainų šokui. Kitaip tariant, dalis technologijų sektoriaus augimo šiuo metu mažiau susieta su tradicinio ciklo lėtėjimu.

JAV situaciją stiprina ir didžiųjų technologijų bendrovių kapitalo galimybės: „Amazon“ bei „Alphabet“ gali tęsti investicijas į duomenų centrus ir DI pajėgumus net tada, kai vartotojų išlaidas spaudžia infliacija. Tai palaiko lūkesčius, kad pelnai technologijų sektoriuje aplenks platesnės ekonomikos sulėtėjimą.

Techniniai veiksniai ir lažybos dėl paliaubų

Rinkos kilimą galėjo sustiprinti ir techniniai veiksniai, ypač po ankstesnio staigesnio išsipardavimo. Kai dalis fondų buvo užėmę kritimui palankias pozicijas, vėlesnis kilimas privertė jas uždaryti, o tai reiškė papildomą akcijų pirkimą.

„Kai rinkos netikėtai kyla, dalis investuotojų priversti supirkinėti akcijas vien tam, kad uždarytų statymus prieš rinką“, – sakė investicijų rinkų analitikas, komentavęs situaciją Euronews.

Prie optimizmo prisideda ir viltis, kad diplomatinis sprendimas galėtų sumažinti įtampą bei atlaisvinti logistikos maršrutus. Be to, investuotojai dažnai remiasi prielaida, kad ryškesnio ekonomikos smukimo atveju centriniai bankai imsis palūkanų mažinimo ar kitų stabilizavimo priemonių.

Kol kas įmonių rezultatų sezonas daug kur pranoko prognozes, todėl rinkos turi argumentų išlikti aukštai. Tačiau ilgesnėje perspektyvoje lemiamas veiksnys bus tai, ar aukštesnės energijos kainos neprivers vartotojų ir verslų ryškiai mažinti išlaidų.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *