Ankstyvos braškės pirkėjus vilioja kvapu ir kaina, tačiau būtent šiuo sezonu dažniau kyla klausimų dėl cheminių likučių ir higienos. Specialistai pabrėžia, kad riziką lemia ne vien tai, kuo uogos buvo purkštos, bet ir kaip jos buvo laistomos, skintos, laikytos bei vežtos.
Uogose gali būti aptinkama nitratų, kurie gamtoje susidaro dirvožemyje ir vandenyje, o jų kiekį gali padidinti intensyvus tręšimas azoto trąšomis. Vis dėlto didesnį susirūpinimą dažniausiai kelia pesticidų likučiai, nes braškių paviršius nelygus, o sėklytės ir įdubimai sudaro sąlygas likučiams bei nešvarumams užsilaikyti.
Ne mažiau svarbu ir mikrobiologinė tarša. Apsinuodijimai braškėmis dažnai siejami ne su nitratais, o su bakterijomis, kurios gali patekti per užterštą vandenį, dirvą, rankas, tarą ar netinkamas laikymo sąlygas, ypač kai uogos ilgai būna šiltai.
Kaip plauti, kad būtų saugiau?
Vien tik nuplovimas po čiaupu ne visada pašalina dalį paviršiuje esančių likučių, todėl galima taikyti mirkymą sodos tirpale. Rekomenduojama braškes 10–15 minučių pamirkyti vandenyje su soda, pavyzdžiui, apie 1 arbatinį šaukštelį sodos į maždaug 500 mililitrų vandens.
Svarbi detalė – prieš mirkymą geriau nenuskinti žaliosios dalies, nes taip uoga mažiau prisigeria vandens ir nepraranda skonio. Po mirkymo braškes būtina gerai nuplauti po tekančiu vandeniu ir leisti nusivarvėti.
Taip pat patariama iš karto išrūšiuoti uogas ir atmesti tas, kurios turi pelėsio, yra labai suminkštėjusios ar turi įtartiną kvapą. Net viena sugedusi uoga gali greitai sugadinti likusias, nes pelėsis plinta itin sparčiai.
Dažniausia klaida – nuplauti per anksti
Jei braškes planuojate laikyti šaldytuve, jų geriau neplauti iš karto po pirkimo. Drėgmė ant paviršiaus pagreitina pelėsio atsiradimą, todėl plauti verta tik prieš valgant arba prieš pat gaminant.
Laikymui tinka indas ar dubuo, kurio dugną galima iškloti popieriniu rankšluosčiu, kad sugertų perteklinę drėgmę. Indą geriau uždengti ne visiškai sandariai, kad liktų minimali oro cirkuliacija, o uogas suvalgyti per 2–5 dienas, priklausomai nuo jų šviežumo.
Mažinti riziką padeda ir sezoniškumas: natūraliai prinokusios birželio–liepos braškės neretai būna mažiau intensyviai „skubinamos“ ir geriau atlaiko laikymą. Vis dėlto net ir sezono metu svarbiausia išlieka higiena, tinkamas plovimas ir laikymas.
