CP v2

Tag: Norvegija

  • Norvegijos vėjo jėgainių parkas pripažintas pažeidęs samių teises: kodėl elnių migracija tapo konfliktu

    Norvegijos vėjo jėgainių parkas pripažintas pažeidęs samių teises: kodėl elnių migracija tapo konfliktu

    Norvegijos Aukščiausiasis Teismas 2021 metais vienbalsiai nusprendė, kad vienas didžiausių Europos sausumos vėjo parkų Fosen regione buvo pastatytas pažeidžiant samių, kaip vietos čiabuvių, teises. Teismas konstatavo, kad projektas trukdė tradicinei elnininkystei ir taip pažeidė tarptautiniais įsipareigojimais saugomas kultūrines teises.

    Nors sprendimas buvo griežtas, reali situacija dar ilgai nesikeitė. Po nuosprendžio turbinos kurį laiką ir toliau veikė, o tai sukėlė klausimų, kaip valstybė suderina atsinaujinančios energetikos tikslus ir pareigą užtikrinti teismo sprendimų vykdymą.

    Senos ganyklos ir nauja infrastruktūra

    Fosen plynaukštė šimtmečius buvo svarbi sezoninių ganyklų ir migracijos kelių dalis: elnių bandos čia juda pagal metų laikus, o maršrutų stabilumas yra esminė tradicinės elnininkystės sąlyga. Įrengus vėjo parką, teritorijoje atsirado keliai, statybų ir priežiūros technika, išaugęs žmonių judėjimas.

    Samių bendruomenės teigė, kad elniai vengia tam tikrų zonų dėl triukšmo, šešėlių mirgėjimo ir nuolatinio infrastruktūros buvimo. Kai migracijos kelias tampa fragmentuotas, nukenčia visas sezoninis ciklas: nuo ganymo planavimo iki bandos saugumo ir veršiavimosi laikotarpio.

    Žiemos rizika: ledo mėtymas

    Konfliktą paaštrino ir specifinė šiaurinių vėjo parkų problema žiemą, kai ant menčių susidaro ledas. Esant tam tikroms sąlygoms, ledo gabalai gali būti nusviesti nuo besisukančių menčių, todėl aplink kai kurias zonas taikomi saugos apribojimai.

    Ganytojai teigė, kad tai dar labiau sumažina praktiškai prieinamą teritoriją ir apsunkina bandų vedimą. Energetikos bendrovėms tokie ribojimai yra saugos klausimas, tačiau vietos elnininkystei tai reiškia dar vieną kliūtį jau ir taip susiaurėjusiame migracijos koridoriuje.

    Kodėl byla tapo precedentu Europoje

    Teismo sprendimas atkreipė dėmesį į platesnę tendenciją: atsinaujinančios energetikos plėtra vis dažniau susiduria su žemės naudojimo konfliktais, ypač atokiuose regionuose, kur vėjo sąlygos palankios, o tradicinės veiklos priklauso nuo didelių vientisų teritorijų. Fosen atvejis tapo pavyzdžiu, kad žaliosios energijos projektams neužtenka vien klimato argumentų, jei neįvertinamas poveikis vietos bendruomenių teisėms.

    Vėlesnėse derybose buvo ieškota kompromiso: numatytos kompensacijos ir sąlygos, kurios suteiktų daugiau įtakos sprendžiant dėl būsimų projektų. Tačiau daliai bendruomenės toks modelis kelia abejonių, ar piniginės priemonės gali kompensuoti prarastą migracijos maršrutų vientisumą ir ilgalaikius pokyčius kraštovaizdyje.

    Fosen istorija parodė, kad pereinant prie mažiau taršios energetikos didėja poreikis anksti įtraukti vietos gyventojus, atlikti išsamius poveikio vertinimus ir numatyti realiai įgyvendinamus sprendimus. Priešingu atveju net teismo pripažintos teisės gali virsti ilgai trunkančiu politiniu ir socialiniu konfliktu.

  • Kelionės vienam Europoje: 4 kryptys nuotykiams nuo Dolomitų iki Azorų ir Norvegijos fiordų

    Kelionės vienam Europoje: 4 kryptys nuotykiams nuo Dolomitų iki Azorų ir Norvegijos fiordų

    Kelionės vienam vėl populiarėja

    Kelionės vienam Europoje tampa vis dažnesniu pasirinkimu: žmonės ieško lankstumo, asmeninių iššūkių ir kelionių, kurias lengva susiplanuoti pagal savo tempą. Tam įtakos turi ir auganti pasiūla, kai vis daugiau organizatorių pritaiko maršrutus vienam keliautojui.

    Kryptys, kurios patrauklios solo nuotykių kelionėms, dažniausiai vertinamos pagal saugumo rodiklius, kainų lygį, gamtos įvairovę ir infrastruktūrą. Praktikoje tai reiškia aiškiai sužymėtus takus, patogų susisiekimą ir galimybę prisijungti prie žygių su gidu.

    Italija: nuo Dolomitų iki Apeninų

    Italija daugeliui siejasi su pajūriu ir miestais, tačiau aktyviam poilsiui labiausiai vilioja kalnai. Dolomitai išsiskiria tankiu maršrutų tinklu ir kalnų namelių kultūra, todėl kelių dienų žygiai čia įmanomi net ir keliaujant vienam.

    Vienas žinomiausių tikslų yra apie 125 kilometrų Alta Via 1 trasa, kurioje įprasta keliauti nuo namelio iki namelio. Ieškant didesnės adrenalino dozės, regione populiarios via ferrata trasos, tačiau joms būtina tinkama įranga ir pasirengimas.

    Tiems, kurių nuotykis labiau susijęs su gyvūnija, alternatyva yra Apeninai. Abrucų, Lacijaus ir Molizės nacionalinio parko teritorijose gyvena lokiai, vilkai ir kitos rūšys, o įspūdžių suteikia ir mažiau turistų srautų turintys kalnų maršrutai.

    Portugalija: Azorai ir Madeira

    Portugalijos žemyninė dalis garsėja paplūdimiais, tačiau solo nuotykių keliautojus dažnai labiausiai traukia salynai. Azoruose žygiai yra vienas pagrindinių pasirinkimų, nes čia netrūksta skirtingo sudėtingumo takų ir ryškių kraštovaizdžių.

    Jei labiau vilioja vanduo, Azorai siūlo nardymą ir banginių stebėjimą, o tai tampa alternatyva tiems, kurie nori aktyvumo be ilgų kalnų etapų. Madeira taip pat žinoma dėl gausybės pėsčiųjų maršrutų, o ieškantiems stipresnių įspūdžių siūlomos tokios veiklos kaip kanjoningas.

    Planuojant kelionę vienam į salynus, verta iš anksto įvertinti sezoniškumą ir orų permainingumą. Dalis maršrutų ar veiklų gali būti ribojami dėl vėjo ar stipraus lietaus, todėl pravartu turėti atsarginį planą.

    Ispanija: mažiau žinomi maršrutai

    Ispanija pastaraisiais metais susiduria su perteklinio turizmo problema, kuri ypač matoma populiariausiuose regionuose. Šalies statistika rodo, kad turistų srautai pasiskirsto netolygiai, todėl keliaujant vienam verta dairytis alternatyvų už labiausiai apkrautų vietovių ribų.

    Tarp aktyvių maršrutų minimi ir tokie, kurie garsėja įspūdinga topografija. Pavyzdžiui, Caminito del Rey po rekonstrukcijos tapo saugesnis, tačiau vis dar išlaiko dramatišką pasivaikščiojimo virš tarpeklių patirtį.

    Be plačiai žinomo Camino de Santiago, solo keliautojams patrauklūs ir pakrančių takai, tokie kaip Camí de Ronda Kosta Bravos regione. Tokiose vietose paprasčiau derinti žygius su miestelių infrastruktūra ir patogiu grįžimu viešuoju transportu.

    Norvegija: fiordai ir vidurnakčio saulė

    Norvegija dažnai vadinama svajonių kryptimi tiems, kurie ieško gamtos mastelio ir tikrų nuotykių. Žiemą čia populiarūs šunų kinkiniai, sniego batai, slidinėjimas ir kitos veiklos, kurios pritaikytos ir pavieniams keliautojams su organizatorių pagalba.

    Vasarą nuotykių spektras keičiasi: atsiveria ilgi žygiai, dviračių maršrutai ir plaukimas baidarėmis fiorduose. Kelionę sustiprina vidurnakčio saulės fenomenas, kai kai kuriuose regionuose vakarai tampa itin ilgi ir palankūs ilgesniems maršrutams.

    Norintiems labiau pasitraukti nuo populiarių takų, Norvegijoje paplitę išgyvenimo gamtoje mokymai su gidu. Tokios patirtys tinka tik rimtai pasiruošusiems, nes saugumas ir oro sąlygų valdymas čia yra esminiai.

    Nors kelionė vienam dažnai prilyginama drąsai, praktiškai tai pirmiausia yra planavimo disciplina. Aiškus maršrutas, ryšio sprendimai, tinkama įranga ir realistiški lūkesčiai leidžia solo nuotykių keliones Europoje paversti ne rizika, o kokybišku poilsiu.

    Renkantis kryptį verta įvertinti ne tik įspūdingas nuotraukas, bet ir logistiką: sezoniškumą, viešojo transporto galimybes bei tai, ar vietoje lengva prisijungti prie organizuotų veiklų. Tuomet ir Dolomitai, ir Azorai, ir fiordai gali tapti kelione, kurioje nieko nereikia įrodinėti, tik patirti.

  • „Nscale“ užsitikrino apie 730 mln. eurų: ką tai reiškia Narviko duomenų centrui Norvegijoje

    „Nscale“ užsitikrino apie 730 mln. eurų: ką tai reiškia Narviko duomenų centrui Norvegijoje

    Jungtinės Karalystės dirbtinio intelekto infrastruktūros startuolis „Nscale“, siejamas su „Nvidia“ ekosistema, pritraukė apie 730 mln. eurų skolinto finansavimo duomenų centro projektui Narvike, šiaurės Norvegijoje. Ši injekcija pabrėžia bendrovės planus sparčiai plėsti pajėgumus regione, kuris vis aktyviau vilioja didelio energijos poreikio skaitmeninės infrastruktūros investicijas.

    Finansavimą suteikė keli bankai ir eksporto finansavimo institucijos, tarp jų ABN AMRO, DNB, „Nordea“ ir SEB, taip pat „Eksfin“. Lėšos bus nukreiptos į duomenų centro infrastruktūros vystymą, įskaitant pajėgumų didinimą darbui su didelio našumo skaičiavimais ir DI modelių mokymu.

    Projektas Narvike anksčiau buvo minimas kaip potenciali vieta ambicingam DI duomenų centro sumanymui, siejamam su „OpenAI“. Vis dėlto dabar skelbiama, kad vietoje to „Nscale“ pasirašė susitarimą su esamu klientu „Microsoft“, kuris šiame objekte nuomos „Nvidia“ lustus iš „Nscale“.

    Toks modelis leidžia klientams greičiau gauti skaičiavimo resursus be didžiulių pradinių investicijų į savo įrangą, o infrastruktūros valdytojui užtikrina stabilesnius pinigų srautus. Tuo pačiu tai atspindi rinkos tendenciją, kai didžiosios technologijų bendrovės DI plėtrai ieško ne tik savo, bet ir partnerių valdomų pajėgumų.

    Bendrovė taip pat pranešė dėl papildomos tokio pat dydžio finansavimo galimybės, vadinamos akordeono funkcija, kuri leistų prireikus pasiskolinti daugiau neperderant visų sąlygų iš naujo. Toks mechanizmas dažnai naudojamas dideliuose infrastruktūros projektuose, kai iš anksto numatoma, kad investicijų poreikis gali augti keičiantis paklausai.

    Anksčiau šiais metais „Nscale“ buvo įvertinta maždaug 13,6 mlrd. eurų po didelio investicijų raundo. Įmonės vadovas Joshas Payne’as pabrėžė, kad šie žingsniai turėtų sustiprinti „Nscale“ pozicijas pasaulinėje DI infrastruktūros rinkoje ir padėti patenkinti sparčiai augančią didelio našumo skaičiavimo paslaugų paklausą.

    Norvegijai tokie projektai svarbūs dėl kelių priežasčių: patrauklios sąlygos energijai imliems objektams, galimybė išnaudoti vėsesnį klimatą efektyvesniam aušinimui ir ambicija tapti reikšmingu duomenų centrų tašku Šiaurės Europoje. Vis dėlto konkurencija dėl DI infrastruktūros investicijų auga, o lemiamais veiksniais tampa elektros tinklo pajėgumai, prijungimo terminai ir ilgalaikės energijos kainos.

  • „Nscale“ dar stiprina plėtrą: 670 mln. eurų Narviko DI duomenų centrui ir 115 MW plėtrai

    DI infrastruktūros bendrovė „Nscale“ paskelbė pritraukusi papildomą 670 mln. eurų finansavimą, skirtą Narvike, Norvegijoje, vystomam DI duomenų centrui. Projektas įvardijamas kaip vienas didžiausių tokio tipo Norvegijoje ir atspindi augantį Europos kapitalo apetitą skaičiavimo pajėgumams.

    Finansavimą įsipareigojo suteikti ABN AMRO, DNB, Eksfin, Nordea ir SEB. Bendrovė nurodo, kad dalis sandorio yra vadinamoji papildomo finansavimo galimybė, kuri gali būti panaudota tolesnei plėtrai, kai prireiks didesnės galios ir pajėgumų.

    „Kartu šie žingsniai leidžia „Nscale“ išlikti tarp pasaulinių DI infrastruktūros lyderių ir didinti aukštos spartos pajėgumus augančiai paklausai“, – sakė „Nscale“ įkūrėjas ir vadovas Josh Payne.

    Pasak įmonės, naujas paketas siejamas su planuojamu papildomu 115 MW išplėtimu Narviko aikštelėje. Duomenų centrų rinkoje tokios apimties plėtra paprastai reiškia dideles investicijas ne tik į serverius, bet ir į elektros įvadus, aušinimą, pastatus, tinklo ryšį bei veiklos tęstinumo sprendimus.

    Šis pranešimas įsilieja į platesnę tendenciją Europoje, kur didėja finansavimas DI skaičiavimo infrastruktūrai. Pagrindiniai veiksniai yra sparčiai augantis DI modelių mokymo ir naudojimo poreikis, didėjanti GPU pasiūla, taip pat valstybių ir verslo siekis turėti daugiau pajėgumų regione, mažinant priklausomybę nuo kitų rinkų.

    „Nscale“ taip pat akcentuoja strateginį bendradarbiavimą su „Microsoft“, apie kurį skelbta 2026 metų balandį. Pagal susitarimą Narviko miestelyje planuojama įdiegti daugiau nei 30 000 „NVIDIA“ Rubin grafikos procesorių, o didelės spartos DI skaičiavimo pajėgumai Norvegijoje turėtų būti pasiekiami iki 2027 metų.

    Bendrovė „Nscale“, įkurta 2024 metais, save pristato kaip DI infrastruktūros hyperscaler, vystantį modulinio dizaino duomenų centrus ir integruotus sprendimus Europoje bei Šiaurės Amerikoje. Narviko projektas įmonei tampa kertiniu, nes tokio masto pajėgumai leidžia aptarnauti tiek DI modelių mokymą, tiek jų pritaikymą ir užklausų vykdymą realiu laiku.

  • Norvegija pirmoji Europoje pakėlė palūkanas iki 4,25 proc.: infliaciją vėl kaitina geopolitika

    Norvegijos centrinis bankas ketvirtadienį netikėtai pakėlė pagrindinę palūkanų normą 0,25 procentinio punkto iki 4,25 proc. Tai vienas pirmųjų tokio žingsnio Europoje po laikotarpio, kai daugelyje šalių dominavo palūkanų mažinimo lūkesčiai.

    Banko sprendimas aiškinamas atsinaujinusiu infliacijos spaudimu, kurį, pasak institucijos, didina įtampa Artimuosiuose Rytuose. Geopolitiniai sukrėtimai paprastai išaugina energijos ir transporto kaštus, o tai greitai persiduoda prekių bei paslaugų kainoms.

    Norvegijoje bazinė infliacija kovą siekė 3,6 proc., kai centrinio banko tikslas yra 2 proc. su 0,5 proc. paklaida. Skelbiami vertinimai rodo, kad balandį kainų augimas galėjo būti dar didesnis, todėl bankas pasirinko griežtesnę pinigų politiką.

    „Kainų augimas yra per didelis ir jau kurį laiką laikosi aukščiau numatyto lygio. Palūkanų didinimo priežastis – karas Artimuosiuose Rytuose, kuris gali dar labiau pakurstyti ir taip aukštą infliaciją“, – sakė Norvegijos centrinio banko vadovė Ida Wolden Bache.

    Sprendimas palies ir namų ūkius, nes brangsta paskolos, ypač turintiems kintamų palūkanų būsto kreditus. Kartu jis siunčia signalą rinkoms, kad infliacijos suvaldymas bankui išlieka prioritetas net ir tuomet, kai ekonomikos augimas lėtėja.

    Vidaus politikoje auga kritika dėl aiškios ekonominės strategijos stokos, o visuomenės nuotaikas kaitina ir išaugusios kasdienės išlaidos. Norvegijos vyriausybei tenka laviruoti tarp infliacijos mažinimo, gyventojų perkamosios galios ir verslo sąnaudų augimo.

    Šalyje svarbų vaidmenį ekonomikoje toliau vaidina naftos ir dujų sektorius. Valstybės valdomame fonde, į kurį nukreipiama dalis pajamų iš angliavandenilių eksporto, sukauptas kapitalas viršija maždaug 1 850 000 000 000 eurų, o metinės pardavimo pajamos siekė apie 55 000 000 000 eurų.

    Vis dėlto didelės energetikos pajamos ne visuomet reiškia mažesnes kainas vartotojams: viešumoje aptariama, kad degalų kainos Norvegijoje išlieka aukštos. Dalis gyventojų apsipirkti renkasi vykti į kaimyninę Švediją, kur palūkanų lygis minimas gerokai mažesnis.

    Norvegijos pavyzdys išryškina platesnę Europos tendenciją: net ir stabilizuojantis kainų augimui, geopolitika bei energijos kainų svyravimai gali greitai pakeisti centrinių bankų planus. Investuotojams ir skolininkams tai reiškia didesnį neapibrėžtumą dėl to, kada ir kaip sparčiai palūkanos galėtų mažėti.

  • Išėjo pasivaikščioti ir rado 1 500 metų aukso detalę: archeologams tai metų atradimas

    Išėjo pasivaikščioti ir rado 1 500 metų aukso detalę: archeologams tai metų atradimas

    Pietvakarių Norvegijoje, netoli Sandneso, įprastas pasivaikščiojimas virto sensacija: vyras po vėtros išvirtusio medžio šaknimis pastebėjo žemėje sužibusį metalą. Paaiškėjo, kad tai ankstyvųjų viduramžių laikotarpio aukso dirbinys, susijęs su ginkluote.

    Radiniu netrukus susidomėjo Stavangerio universiteto Archeologijos muziejaus specialistai. Jie patvirtino, kad aptiktas objektas datuojamas VI amžiaus pirmąja puse, vadinamuoju tautų kraustymosi laikotarpiu, kai Šiaurės Europoje sparčiai keitėsi valdžios struktūros ir elito papročiai.

    Ekspertų teigimu, tai yra puošnios kardo makšties apkaustų dalis, kuri greičiausiai priklausė vietos elitui. Tokie prabangūs ginklų elementai anuomet buvo ne tik praktinis daiktas, bet ir statuso ženklas, rodęs savininko įtaką, turtą ir ryšius.

    Objektas nėra didelis, tačiau išskirtinis: maždaug 6 centimetrų pločio ir apie 33 gramų svorio aukso detalė, dekoruota smulkiais ornamentais. Specialistai atkreipia dėmesį, kad panašių dirbinių visoje Šiaurės Europoje rasta tik nedaug, o Rogalando regione tai pirmasis toks atvejis.

    Svarbi detalė ir ta, kad paviršiuje matyti aiškūs nusidėvėjimo pėdsakai. Tai leidžia manyti, jog dirbinys buvo realiai naudojamas, o ne vien ceremoninis papuošalas, todėl jis gali papasakoti daugiau apie to meto karo kultūrą ir lyderių vaidmenį bendruomenėse.

    Tyrėjams reikšminga ir radimo aplinkybė: manoma, kad daiktas galėjo būti įdėtas į uolos plyšį, tad mažai tikėtina, jog jis tiesiog pamestas. Archeologai neatmeta versijos, kad tai galėjo būti aukojimo gestas, būdingas laikotarpiams, kai visuomenės patirdavo neramumus ir siekdavo palankumo iš antgamtinių jėgų.

    VI amžius Skandinavijoje siejamas su didelėmis permainomis, o prabangūs ginklų atributai dažnai veikė kaip politinės galios kalba. Dėl to net ir vienas nedidelis aukso fragmentas gali papildyti žinias apie regiono valdžios centrus, ryšių tinklus ir tikėjimo praktikas ankstyvaisiais viduramžiais.

  • Kur Europoje vasarą pabėgti nuo kaitros: 5 kryptys, kur dažniau prireiks megztinio nei kondicionieriaus

    Europoje karščio bangos pastaraisiais metais kartojasi vis dažniau, o kai kuriose pietų šalyse vasaros dienomis temperatūra peržengia ribą, kai kelionės tampa varginančios. Todėl dalis keliautojų ieško alternatyvų: vietų, kur oras išlieka švelnesnis, o miestuose mažiau perkaitusių gatvių ir tvankių naktų.

    Keliautojų rekomendacijose vis dažniau dominuoja šiaurės kryptys ir aukštikalnės, kur vėsesnį klimatą lemia Atlanto įtaka arba didelis aukštis virš jūros lygio. Tai nereiškia, kad ten visada bus šalta, tačiau tikimybė pataikyti į alinantį karštį gerokai mažesnė nei Viduržemio jūros regione.

    Invernesas, esantis Škotijos aukštumose, dažnai vadinamas vartais į kalnuotus kraštovaizdžius ir ežerų regioną. Vasarą čia paprastai būna vėsiau nei didžiojoje Europos dalyje, o vakarais temperatūra neretai krenta tiek, kad praverčia šiltesnis drabužis.

    Miestas patogus kaip bazė dienos išvykoms: nuo pasivaikščiojimų Ness upės pakrantėmis iki maršrutų link Loch Neso apylinkių. Netoliese esantys istoriniai objektai ir pėsčiųjų takai aukštumose leidžia suderinti miestą ir gamtą vienoje kelionėje.

    Tinjis Prancūzijos Alpėse išsiskiria dideliu aukščiu, todėl net vidurvasarį čia dažnai vyrauja gaivesnis oras. Tokiose vietovėse klimatas keičiasi greitai: saulėtos valandos gali būti šiltos, bet šešėlyje ir vakare juntamas kalnų vėsumas.

    Vasarą regionas tampa žygių ir aktyvaus poilsio centru: populiarūs pasivaikščiojimai aplink kalnų ežerus, panoraminiai keltuvai ir dviračių maršrutai. Didesnis aukštis taip pat reiškia, kad būtina pasiruošti permainingiems orams ir turėti sluoksniuojamus drabužius.

    Alandų salos Baltijos jūroje vilioja ramesniu tempu ir jūrine vėsa, kuri vasarą dažnai sušvelnina karščio pikus. Tai kryptis tiems, kas nori vandens, žalumos ir kelionių dviračiu, bet nenori didmiesčių spūsčių.

    Archipelagas garsėja pakrančių maršrutais, miškais ir nedideliais miesteliais, kuriuose dominuoja medinė architektūra. Dėl salų geografijos čia natūraliai daugiau vėjo, o vakarai gali būti pastebimai vėsesni nei diena.

    Kristiansanas pietų Norvegijoje laikomas vienu šiltesnių šalies miestų, tačiau net ir čia vasaros karščiai paprastai būna saikingesni nei pietų Europoje. Jūrinis klimatas padeda išlaikyti komfortiškesnę temperatūrą, ypač vakare.

    Miestas žinomas uosto atmosfera, baltais mediniais namais ir galimybe derinti miestą su pakrantės išvykomis. Aplink esantis Sørlandet regionas dažnai pasirenkamas norint ramios atostogų nuotaikos, bet be tvankaus karščio.

    Groningenas Nyderlandų šiaurėje yra mažiau turistinis nei Amsterdamas, tačiau išlaiko gyvą miestietišką pulsą dėl studentų bendruomenės. Vasarą čia dažnai vyrauja švelnesnė šiluma, palanki ilgoms dienos išvykoms pėsčiomis ar dviračiu.

    Kanalai, istorinė architektūra ir kompaktiškas centras leidžia daug pamatyti be didelių atstumų. Šiaurinė šalies dalis taip pat dažniau dovanoja gaivesnį vėją, todėl net šiltesnė diena gali būti lengviau pakeliama.

    Renkantis vėsesnes kryptis verta prisiminti, kad kalnuose ir prie jūros orai kinta greičiau, todėl patogiausia keliauti sluoksniuojant aprangą. Taip pat pravartu iš anksto pasitikrinti sezoninius temperatūrų vidurkius ir kritulių tikimybę, nes vėsa dažnai ateina kartu su didesne drėgme.

    Keliautojai, norintys išvengti minios, gali planuoti atostogas ankstyvą vasarą arba rugsėjį, kai daugelyje regionų išlieka malonus oras, bet mažėja turistų srautai. Toks pasirinkimas dažnai leidžia sutaupyti ir apgyvendinimui, ir skrydžiams.