Tag: Norvegija

  • Norvegų triukas malkoms: tinkamai sudėjus ir paruošus mediena išdžiūsta iki 40 proc. greičiau

    Norvegijoje paplitęs būdas malkoms paruošti žiemai leidžia medieną išdžiovinti net iki 40 proc. greičiau – svarbiausia ne stebuklingos priemonės, o teisingas paruošimas ir sudėjimas.

    Kaip rašoma „WP“, šviežiai nukirsta mediena gali turėti net 50–60 proc. vandens, o saugiam ir efektyviam kūrenimui drėgnumas turėtų būti mažesnis nei 20 proc.

    Įprastai malkų džiovinimas (sezoninimas) trunka nuo vienerių iki dvejų metų. Tačiau skandinaviška praktika padeda drėgmei pasišalinti greičiau, todėl malkos tinkamos kūrenti gali tapti per kelis mėnesius.

    Metodo esmė – pašalinti tai, kas linkę kaupti drėgmę, ir sudaryti kuo daugiau atvirų tarpų, kad oras laisvai cirkuliuotų, o vanduo galėtų greičiau išgaruoti.

    Kas svarbiausia ruošiant malkas

    Pirmas žingsnis – medieną suskaldyti į smulkesnes skiedras: nurodoma, kad dažnai taikomas maždaug 5–8 cm dydis. Kuo daugiau paviršiaus turi mediena, tuo lengviau iš jos pasišalina drėgmė.

    Taip pat rekomenduojama nuimti žievę. Ji gali sulaikyti drėgmę, todėl palikta ant malkų dažnai lėtina džiūvimą.

    Akcentuojama, kad agresyvus šviežiai kirstos medienos skaldymas padidina aktyvų paviršių, per kurį vanduo gali „išeiti“ į aplinką.

    Kaip malkas sudėti, kad džiūtų greičiau

    Norvegijoje populiaru malkas krauti idealiai ratu, paliekant tuščią vertikalų „šulinį“ per vidurį. Į viršų kylantis šiltesnis oras sukuria natūralų kamino efektą, kuris padeda greičiau pašalinti drėgmę.

    Dar viena detalė – vieta. Malkos turėtų būti laikomos gerai saulės apšviečiamoje ir vėjuotoje vietoje, kad džiūvimą skatintų tiek šiluma, tiek nuolatinė ventiliacija.

    Nuo lietaus siūloma saugoti ne sandaria plėvele, o, pavyzdžiui, uždengiant nuimta žieve: ji veikia kaip užtvaras krituliams, bet vis tiek palieka oro patekimą prie malkų.

    Praktinė išvada paprasta: efektyvus džiovinimas prasideda ne nuo brangių priemonių, o nuo teisingai paruoštos ir „kvėpuojančiai“ sudėtos medienos.

  • Norvegija stabdo naujų duomenų centrų plėtrą: įspėja apie elektros trūkumą ir kainų šuolį

    Norvegijos vyriausybė nusprendė pristabdyti sparčią daug energijos vartojančių duomenų centrų plėtrą šalyje, baimindamasi galimo elektros trūkumo ir kainų augimo ateinančiais metais.

    Pirmadienį Norvegijos elektros perdavimo sistemos operatorius „Statnett“ laikinai sustabdė naujų duomenų centrų prijungimo rezervacijas, kol bus įdiegta vyriausybės planuojama licencijavimo sistema.

    Nors Norvegija šiuo metu pagamina daugiau elektros nei suvartoja ir yra grynoji energijos eksportuotoja, naujos prognozės rodo, kad duomenų centrų paklausa gali pakeisti šią pusiausvyrą.

    Duomenų centrų bumas kelia diskusijų ir kitose šalyse: kritikai teigia, kad tokie projektai sukuria palyginti mažai darbo vietų, tačiau didina spaudimą elektros tinklui ir kelia energijos kainas.

    „Statnett“: paraiškų mastas viršija visos šalies pajėgumus

    Norvegijos energetikos ministras Terje Aasland pranešė, kad šiemet „Statnett“ sulaukė paraiškų prijungti 26 gigavatus naujos galios – tai daugiau, nei sudaro dabartiniai Norvegijos elektros pajėgumai.

    Didžiąją dalį šių prašymų – 75 proc. – sudaro būtent duomenų centrai. Tai, vyriausybės vertinimu, rodo, kad be papildomos kontrolės tinklo plėtra ir elektros poreikis gali tapti sunkiai valdomi.

    Laikinas rezervacijų stabdymas reiškia, kad nauji projektai turės laukti aiškesnių žaidimo taisyklių – kaip ir kokiomis sąlygomis jie galės būti prijungiami prie tinklo.

    Licencijavimas turėtų atsijoti prioritetus

    Skaitmenizacijos ir viešojo valdymo ministras Torgeir Micaelsen teigė, kad tikslas – turėti daugiau kontrolės ir užtikrinti, jog šalis statytų tik tuos duomenų centrus, kurių realiai reikia.

    Pasak jo, licencijavimo sistema pirmenybę turėtų teikti duomenų centrams, kurie aptarnauja gynybą, policiją ir gelbėjimo tarnybas, sveikatos apsaugą bei kitą kritinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, mobilųjį ryšį ar finansų sistemą.

    Tuo pačiu Norvegija signalizuoja, kad, nors nori remti vidaus poreikius dirbtinio intelekto plėtrai, ji ketina riboti žemės ir elektros prieinamumą globalioms debesijos bendrovėms bei kriptovaliutų įmonėms.

    Duomenų centrams gali tekti užsitikrinti elektrą patiems

    Vyriausybė taip pat nurodė, kad nauji duomenų centrai turėtų padengti tinklo patiriamas sąnaudas, o kai kuriais atvejais jų gali būti paprašyta statyti dujines elektrines, kad apsirūpintų elektra.

    Tarp minimų variantų – ir elektrinės su anglies dvideginio surinkimo bei saugojimo sprendimais. Tokia kryptis rodo, kad vien prijungimo prie bendro tinklo gali nebeužtekti, jei projektų apimtys ir toliau sparčiai augs.

    Norvegijos sprendimai atspindi platesnę tendenciją: šalys vis dažniau ieško būdų, kaip suderinti skaitmeninę infrastruktūrą su ribotais energetikos sistemos pajėgumais.

  • Norvegija stabdo naujų duomenų centrų plėtrą: baiminasi elektros deficito ir kainų šuolio

    Norvegijos valdžia nusprendė pristabdyti sparčiai augančią daug energijos vartojančių duomenų centrų plėtrą. Pagrindinė priežastis – itin didėjanti elektros paklausa, kuri, prognozuojama, gali sukelti elektros deficitą ir branginti elektrą.

    Kaip skelbia Norvegijos vyriausybė, laikinas ribojimas susijęs su nauju licencijavimo mechanizmu, kuris turėtų leisti valstybei geriau kontroliuoti, kokie projektai gauna prieigą prie tinklo ir energijos išteklių. Skaitmeninimo ir viešojo valdymo ministras Torgeir Micaelsen akcentavo, kad šalis nori statyti tik tuos duomenų centrus, kurių iš tiesų reikia.

    Nors Norvegija pagamina daugiau elektros, nei suvartoja, ir yra grynoji elektros eksportuotoja, naujausios prognozės rodo, kad vien duomenų centrų poreikis gali pakeisti situaciją artimiausiais metais. Dėl to valdžia siekia užkirsti kelią scenarijui, kai išaugusi paklausa spaustų kainas į viršų.

    Duomenų centrų plėtra daugelyje šalių kelia vis daugiau diskusijų: kritikai pabrėžia, kad tokie projektai ne visada sukuria daug darbo vietų, tačiau gali didinti energijos kainas ir apkrauti infrastruktūrą. Norvegija šįkart renkasi griežtesnę kontrolę būtent energetikos pusėje.

    Statnett laikinai stabdo naujus prijungimus

    Norvegijos elektros perdavimo sistemos operatorius „Statnett“ laikinai sustabdė naujų duomenų centrų prijungimo rezervacijas. Šis sprendimas galios, kol bus įdiegta valstybinė licencijavimo sistema, skirta valdyti tokių objektų plėtrą.

    Energetikos ministras Terje Aasland nurodė, kad šiemet „Statnett“ gavo paraiškų prijungti 26 gigavatus naujų pajėgumų – tai daugiau, nei šiuo metu sudaro visos Norvegijos galios. Pasak jo, 75 proc. šių prašymų sudaro būtent duomenų centrai.

    Licencijose pirmenybė – kritinei infrastruktūrai

    Numatoma, kad licencijavimo sistema teiks prioritetą tiems duomenų centrams, kurie aptarnauja gynybą, policiją ir gelbėjimo tarnybas, sveikatos apsaugą bei kitą kritinę infrastruktūrą. Tarp prioritetinių sričių įvardijami ir mobiliojo ryšio tinklai bei finansų sistema.

    Tuo pat metu Norvegija signalizuoja, kad ketina riboti žemės ir elektros prieinamumą globalioms debesijos bendrovėms bei kriptovaliutų įmonėms. Nors šalis nori remti vietinius DI poreikius, pabrėžiama, kad ištekliai turi būti skiriami racionaliai.

    Gali tekti pasirūpinti ir nuosava generacija

    Vyriausybė taip pat nurodė, kad nauji duomenų centrai turėtų padengti tinklui tenkančias sąnaudas. Be to, kai kuriais atvejais jie gali būti paprašyti statyti dujines elektrines, įskaitant sprendimus su anglies dioksido surinkimo ir saugojimo sistemomis, kad dalį elektros pasigamintų patys.

    Tokie reikalavimai rodo kryptį, kuria gali judėti dalis Europos: plečiantis skaitmeninei infrastruktūrai, vis daugiau dėmesio skiriama tam, kas ir kokiomis sąlygomis gauna prieigą prie elektros tinklų ir energijos išteklių.

  • Šaudynės Krokuvos turgaus aikštėje: norvegų turistai puolė gelbėti sužeistos moters

    Šeštadienį Krokuvos pagrindinėje turgaus aikštėje įvykusios šaudynės galėjo baigtis dar didesne tragedija, tačiau sužeistai moteriai laiku suteikta pagalba padėjo išgelbėti jos gyvybę.

    Dramatiškų įvykių epicentre atsidūrė turistai iš Norvegijos – slaugytoja ir buvęs greitosios medicinos pagalbos darbuotojas, rašo Lenkijos žiniasklaida.

    Pasak pranešimų, užpuolikas šūvius paleido iš važiuojančio automobilio, o aikštėje kilo panika ir žmonės puolė skirstytis.

    Tuomet norvegų pora nedelsdama ėmėsi veiksmų ir skubėjo padėti nukentėjusiesiems, kol sužeista moteris sulaukė tolesnės pagalbos.

    Gelbėti puolė slaugytoja ir buvęs paramedikas

    Liudininkų teigimu, šaudymo akimirką norvegų turistai greitai įvertino situaciją ir ėmėsi pirmosios pagalbos priemonių sužeistai moteriai.

    Nurodoma, kad būtent profesionalūs jų įgūdžiai – slaugos ir skubiosios medicinos patirtis – padėjo operatyviai reaguoti ir stabilizuoti nukentėjusiosios būklę iki atvykstant medikams.

    Incidentas Krokuvos centre priminė, kaip greitai įprasta diena turistų pamėgtoje vietoje gali virsti ekstremalia situacija, kurioje lemiamos tampa pirmosios minutės.

    Daugiau detalių apie užpuoliką ir moters būklę pateiktoje informacijoje nenurodoma.

  • Lenkijos šuolis nustebino norvegus: į Norvegiją 2025-aisiais atvyko tik 360 lenkų

    Lenkija per pastaruosius dešimtmečius tapo viena sparčiausiai augančių Europos ekonomikų, o tai keičia ir migracijos kryptis: lenkų į Norvegiją vyksta vis mažiau. Tai pastebi norvegų dienraštis „Aftenposten“, aprašydamas Lenkijos ekonominį šuolį ir jo pasekmes Šiaurės šalims.

    Leidinio teigimu, valstybė, ilgą laiką sieta su masine darbo emigracija, šiandien pati vis dažniau pritraukia užsienio darbuotojus ir verslininkus. Toks pokytis ypač reikšmingas Norvegijai, kurios darbo rinkai daugelį metų padėjo iš Lenkijos atvykstantys žmonės.

    „Aftenposten“ pažymi, kad Lenkija, dar neseniai užsienyje dažnai matyta kaip skurdesnė pokomunistinė šalis, išaugo į vieną dinamiškiausių Europos ekonomikų. Tekste užsimenama, jog šalis artėja prie 20 didžiausių pasaulio ekonomikų klubo, kai dalis Europos susiduria su stagnacija ir pramonės sunkumais.

    Ekonomistas prof. Marcin Piątkowski norvegų leidiniui sakė, kad pastarųjų 40 metų Lenkijos augimas yra išskirtinis, lyginant su panašiomis valstybėmis. Jis šį laikotarpį pavadino Lenkijos „auksiniu amžiumi“.

    Kas lėmė Lenkijos ekonominį proveržį?

    Pasak M. Piątkowskio, sėkmę padėjo sukurti keli veiksniai: išsilavinusi visuomenė, verslumas, palyginti nedidelė pajamų nelygybė, pragmatiškas ekonominių elitų požiūris ir narystė Europos Sąjungoje.

    Jis taip pat pabrėžė, kad Lenkija pasiekė stiprų rezultatą neturėdama reikšmingų gamtinių išteklių, o užsienyje šio proveržio mastas, jo manymu, vis dar nėra iki galo įvertintas.

    Leidinys pateikia ir pavyzdžių, kaip Lenkija tampa patraukli ne tik vietos, bet ir užsienio verslui. Tarp jų – 26 metų ukrainietė Yaryna Samotys, kuri per dvejus metus Lenkijoje išplėtė šaldytų picų gamybos įmonę iki 30 darbuotojų ir 3,5 mln. eurų metinių pajamų.

    Norvegijai – aiškus signalas dėl darbo jėgos

    Lenkijos ekonominis kilimas daro tiesioginę įtaką Norvegijos darbo rinkai. „Aftenposten“ nurodo, kad prieš keliolika metų lenkų imigrantų skaičius Norvegijoje kasmet augdavo net iki 13 tūkst., tačiau 2025 metais padidėjo tik 360 žmonių – mažiausiai nuo Lenkijos įstojimo į Europos Sąjungą.

    Tarp priežasčių minimi augantys atlyginimai pačioje Lenkijoje ir susilpnėjusi Norvegijos krona, dėl ko darbo migracija į Norvegiją esą tampa mažiau patraukli.

    Šią savaitę Norvegijos finansų ministras Jensas Stoltenbergas perspėjo, kad po dešimtmečių augimo Norvegijoje nustojo didėti darbingo amžiaus žmonių skaičius.

    „Didžiausia grėsmė Norvegijos ekonomikai yra darbo jėgos trūkumas“, – sakė ministras.

    Leidinio išvada paprasta: ilgą laiką Norvegijai darbuotojų stygių padėdavo užpildyti imigracija iš Lenkijos, tačiau šis srautas sparčiai silpsta, o pati Lenkija vis labiau tampa šalimi, į kurią atvykstama dirbti ir kurti verslo.

  • Trumpas viešai įžeidė Norvegiją ir prisiminė Nobelį: Oslo atsakas – priminė vieną taisyklę

    JAV prezidento rinkimų kampanijos metu Donaldas Trumpas viešame mitinge užsipuolė Norvegiją, susiedamas tai su tuo, kad negavo Nobelio taikos premijos. Norvegijos užsienio reikalų ministras Espenas Barth Eide sureagavo pabrėždamas Nobelio komiteto nepriklausomumą ir ragindamas šiuos pareiškimus vertinti rinkimų kontekste.

    Viename Respublikonų partijos renginių Donaldas Trumpas Norvegiją apibūdino itin įžeidžiančiais žodžiais. Savo pasisakymą jis susiejo su seniai kartojamu priekaištu dėl Nobelio taikos premijos, kurios, jo teigimu, nepelnytai negavo.

    Šalia šios temos Trumpas palietė ir imigraciją, aiškindamas, iš kokių šalių atvykstančius žmones JAV esą norėtų matyti, o iš kokių ne. Nors jo retorika buvo aštri, viešai nepateikta informacijos apie konkrečius naujus sprendimus, ribojančius norvegų atvykimą į Jungtines Valstijas.

    Oslo reakcija į pareiškimus

    Norvegijos diplomatijos vadovas Espenas Barth Eide, komentuodamas situaciją šalies žiniasklaidai, priminė esminį principą: Nobelio taikos premijos laureatą renka nepriklausomas Norvegijos Nobelio komitetas. Pasak ministro, šis procesas nėra pavaldus nei Norvegijos vyriausybei, nei užsienio valstybių lyderiams.

    „Nobelio komitetas sprendimus priima savarankiškai, o politikai neturi ir negali turėti įtakos jo verdiktams“, – sakė Espenas Barth Eide.

    Ministras taip pat užsiminė, kad dalis aštresnių pareiškimų gali būti skirti vidaus auditorijai rinkimų kampanijos metu. Jo teigimu, tokiais laikotarpiais politinė kalba dažnai tampa provokuojanti, tačiau tai neturėtų užgožti realių dvišalių santykių turinio.

    Santykiai su JAV išlieka svarbūs

    E. B. Eide pabrėžė, kad Norvegijai svarbus ilgalaikis bendradarbiavimas su JAV, ypač saugumo ir gynybos srityse. Norvegija yra NATO narė, o transatlantiniai ryšiai, pasak Oslo, išlieka strateginiai, nepaisant politinių pareiškimų rinkimų metu.

    Norvegijos pusė leido suprasti, kad neketina eskaluoti situacijos vien dėl kampaninių pasisakymų. Anot ministro, svarbiau išlaikyti darbinį dialogą ir remtis institucijų, o ne emocijų diktuojama darbotvarke.

    Nobelio taikos premija kasmet skiriama Osle, o kandidatus teikti gali ribotas ratas asmenų ir institucijų, įskaitant parlamentų narius, vyriausybių atstovus, tarptautinių organizacijų vadovus ir akademinę bendruomenę. Laureatą renka Nobelio komitetas, veikiantis pagal Alfredo Nobelio testamentu nustatytas taisykles.

  • Mokslininkai aptiko keistą dėmę jūros dugne: iškilo banginio kapavietė ir nauja grėsmė

    Mokslininkai aptiko keistą dėmę jūros dugne: iškilo banginio kapavietė ir nauja grėsmė

    Arkties gelmėse dirbę Norvegijos mokslininkai, jūros dugną tyrinėję nuotoliniu būdu valdomu aparatu, užfiksavo neįprastą plotą, išsiskyrusį iš aplinkinės, atrodytų, vienodos dugno struktūros. Priartėjus paaiškėjo, kad tai tankus vamzdelinių kirmėlių telkinys, tarsi gyvas kilimas ant nuosėdų.

    Paėmus nuosėdų mėginį, vandenyje trumpam pasklido tamsus, beveik juodas debesis, būdingas vietoms, kur nuosėdose gausu organinės medžiagos ir suintensyvėja bakterijų veikla. Jam išsisklaidžius, tyrėjai pamatė tai, kas jūros dugne aptinkama retai: kaulus ir dantis, aplink kuriuos knibždėjo gyvūnija.

    „Kvapas nebuvo toks baisus, bet dėl atsargumo naudojome dujokaukes“, – rašė ekspedicijos komanda savo kelionės dienoraštyje.

    Surinktus duomenis ir mėginius įvertinus paviršiuje, tapo aišku, kad aptikta vadinamoji banginio kritimo vieta, kai po žūties banginio kūnas nugrimzta į gelmes ir tampa ilgalaikiu maisto bei buveinių šaltiniu. Tokios vietos veikia kaip oazės giliavandeniame dykumyne, pritraukiančios organizmus, kurie kitu atveju čia vargiai rastų energijos.

    Kodėl banginio kritimas toks svarbus?

    Banginio audiniai pirmiausia maitina didesnius maitėdas, o vėliau, irimo procesams tęsiantis, įsijungia bakterijos ir smulkesni bestuburiai. Laikui bėgant, net ir kaulai tampa energijos šaltiniu, o aplink susiformuoja bendrijos, galinčios gyvuoti metus ar net dešimtmečius.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tokie organinės medžiagos pliūpsniai didina rūšinę įvairovę ir sudaro sąlygas rūšims „keliauti“ tarp atskirų giliavandenių buveinių. Be to, banginio kritimo vietose vyksta svarbūs biogeocheminiai procesai, susiję su anglies kaupimu ir sieros, azoto bei fosforo apykaita.

    Šis atvejis išryškino ir kitą problemą: banginio liekanos ne visada matomos plika akimi net ir naudojant povandenines kameras. Kaulai gali būti iš dalies ar visiškai užnešti nuosėdomis, todėl tokios ekosistemos gali likti nepastebėtos, jei tyrimai ar darbai dugne atliekami skubotai.

    Gelmėse daug mineralų, bet ir gyvybės

    Banginio kritimo vieta Arkties regione tapo argumentu platesnėje diskusijoje apie būsimą jūros dugno išteklių gavybą. Giliavandenėse teritorijose gausu mineralinių išteklių, tačiau tuo pat metu tai vienos mažiausiai pažintų Žemės ekosistemų, kuriose net pavieniai objektai gali būti kritiškai svarbūs gyvybės tinklams.

    Jūros dugno kasimo, gręžimo ar nuosėdų „siurbimo“ darbai gali sukelti ilgalaikį fizinį trikdymą, nuosėdų drumstumą ir buveinių praradimą. Mokslininkai įspėja, kad be detalių žemėlapių ir atsargumo priemonių tokios retos organinės medžiagos sankaupos gali būti paprasčiausiai pervažiuotos technika arba sunaikintos dar jų neidentifikavus.

    Norvegijos jūros dugno kartografavimo programos MAREANO komanda pažymi, kad net ir vizualiai nuobodžiuose giliavandeniuose peizažuose kartais slypi išskirtiniai įvykiai. Šis radinys, jų vertinimu, yra priminimas, jog giliavandenių buveinių apsauga priklauso nuo kruopštaus tyrimų planavimo ir nuoseklaus jūros dugno pažinimo.

    „Net ir iš pažiūros neypatingi giliavandeniai kraštovaizdžiai kartais slepia nepaprastus reiškinius, tokius kaip banginio kritimas“, – teigė MAREANO programos atstovai.

  • Norvegijoje po žeme aptiko paslaptingus akmenų ratus: mokslininkai vis dar nežino, kam jie skirti

    Norvegijoje po žeme aptiko paslaptingus akmenų ratus: mokslininkai vis dar nežino, kam jie skirti

    Rytų Norvegijoje, Hunn kapinyne, archeologai atidengė iki šiol nežinotus akmenų ratų pėdsakus. Iš pirmo žvilgsnio vietovėje dominavo pilkapiai, tačiau tik nuėmus viršutinį grunto sluoksnį išryškėjo aiškios žiedinės struktūros.

    Paieškose pasitelktas georadaras, leidžiantis aptikti po žeme esančius objektus neardant didelių plotų. Matavimai parodė kelias apvalias anomalijas, kurios vėliau patvirtintos kasinėjimais ir detalesne archeologine analize.

    Tyrėjai identifikavo vadinamuosius žiedinius griovius, t. y. žemėje išlikusius senųjų apskritų konstrukcijų kontūrus. Jie galėjo žymėti pilkapių ribas arba būti susiję su akmenų ratų statiniais, kurių dalis akmenų vėliau buvo pašalinta.

    Vienoje vietoje aptikta požymių, kad ratelyje galėjo stovėti 15 vertikalių akmenų. Archeologų teigimu, kai kurių senųjų riedulių pamatuose išliko smulkių akmenų sankaupos, kurios tikėtina buvo naudojamos stabilizuoti šimtus kilogramų sveriančius luitus.

    Ne mažiau intriguoja tai, kad panašiuose akmenų ratuose neretai kartojasi nelyginis akmenų skaičius, pavyzdžiui, 9, 11, 13 ar 15. Kodėl anuometės bendruomenės laikėsi tokios taisyklės, kol kas lieka neaišku, nes trūksta tiesioginių užrašytinių šaltinių.

    Kam galėjo tarnauti ratai?

    Didžiausia mįslė yra šių struktūrų paskirtis. Anksčiau panašūs statiniai kai kuriose Šiaurės Europos vietovėse buvo aiškinami kaip bendruomenių susibūrimų erdvės, kur galėjo vykti sprendimų priėmimas ar ginčų nagrinėjimas.

    Vis dėlto Hunn kapinyne kai kurių ratų teritorijoje aptikti žmonių palaikų pėdsakai labiau sieja šiuos objektus su laidojimo papročiais. Tai sustiprina versiją, kad akmenų ratai galėjo veikti kaip kapo paminklai arba ritualinės zonos, susijusios su atsisveikinimo ceremonijomis.

    „Pirmiausia tai reikėtų vertinti kaip kapo paminklus, nors neatmestina, kad laikui bėgant jų funkcijos galėjo keistis“, – sakė Oslo Kultūros istorijos muziejaus profesorė Anne Lene Melheim.

    Tyrėjai neatmeta ir kelių etapų scenarijaus, kai pradžioje suformuojamas apskritas kontūras, o tik vėliau statomi akmenys. Kita hipotezė siejama su žmonių judėjimu per apeigas, kai aplink ratą mindoma žemė galėjo suformuoti aiškų apskritą pėdsaką.

    Kada jie pastatyti?

    Tikslesnis datavimas dar laukia patvirtinimo, tačiau pats Hunn kapinynas siejamas su bronzos ir geležies amžiais. Šis laikotarpis Skandinavijoje apima maždaug nuo 1500 metų prieš mūsų erą iki 1000 metų mūsų eros.

    Netoliese taip pat fiksuoti radiniai iš romėniškojo geležies amžiaus, maždaug prieš 1 500–2 000 metų. Tai leidžia manyti, kad teritorija buvo naudojama ilgą laiką, o skirtingos kartos galėjo perimti ir keisti ritualus, palikdamos daugiasluoksnį archeologinį vaizdą.

    Šiuolaikinėje archeologijoje vis dažniau derinami neinvaziniai metodai, tokie kaip georadaras, su tiksliniais kasinėjimais. Tokia praktika leidžia greičiau patikrinti hipotezes, mažiau pažeisti kontekstą ir tiksliau suplanuoti, kur verta kasti, kad būtų išsaugota kuo daugiau informacijos apie senųjų bendruomenių gyvenimą ir mirtį.

  • Ledynams traukiantis Norvegijoje išlindo 6 000 metų radiniai: mokslininkai ir džiaugiasi, ir nerimauja

    Ledynams traukiantis Norvegijoje išlindo 6 000 metų radiniai: mokslininkai ir džiaugiasi, ir nerimauja

    Radiniai iškilo tirpstant ledui

    Pietų Norvegijos Kvitingskjølen kalnų regione archeologai per trijų savaičių ekspediciją aptiko dešimtis įspūdingai išsilaikiusių artefaktų, kuriuos tūkstančius metų saugojo ledas. Tyrimai vyko prie ledyno liežuvių ir ledo plotų, esančių netoli Langfonne, Storfonne ir Handklefonne.

    Mokslininkai pabrėžia, kad šie radiniai tiesiogiai susiję su spartėjančiu kalnų ledo traukimuosi. Tai leidžia aptikti naujus objektus, tačiau kartu reiškia, kad unikalus natūralus archyvas nyksta.

    Strėlės, datuojamos iki 6 000 metų

    Seniausias šių metų radinys yra strėlės fragmentas su antgaliu, pagamintu iš smulkiagrūdžio skalūno. Kartu rasta ir medinio koto detalių, todėl tyrėjai galėjo tiksliau atkurti, kaip atrodė visas ginklas.

    Lygindami su anksčiau aptiktais analogais, archeologai šio radinio amžių vertina maždaug 5 000–6 000 metų. Greta jo aptikta ir beveik pilna strėlė, kuri, kaip manoma, yra maždaug 3 600 metų senumo.

    Dalies strėlių antgaliai pagaminti iš gėlavandenių moliuskų kriauklių, kitų – iš kaulo, o vienas aptiktas objektas siejamas su gerokai vėlesniu laikotarpiu ir yra geležinis. Per naujausią ekspediciją identifikuotos 48 priešistorinės strėlės.

    Kodėl ledas taip gerai išsaugo praeitį

    Kalnų ledas neretai išlaiko tai, kas įprastomis sąlygomis greitai suirtų: medį, odą, tekstilę ar sausgysles. Žema temperatūra ir ribotas deguonies kiekis sulėtina mikroorganizmų veiklą, todėl organinės medžiagos gali išlikti beveik nepakitusios.

    Dėl šios priežasties ledynų archeologija suteikia retą galimybę tyrinėti ne tik akmeninius ar metalinius įrankius, bet ir kasdienio gyvenimo detales, įrangą medžioklei, transporto priemonių fragmentus. Tokie radiniai padeda tiksliau suprasti, kaip žmonės judėjo kalnuose ir kaip prisitaikė prie atšiaurių sąlygų.

    Projektas renka radinius nuo 2006 metų

    Norvegijoje nuo 2006 metais vykdomas projektas Secrets of the Ice per laiką ištyrė 73 vietoves ir surinko daugiau nei 5 000 artefaktų. Tarp ankstesnių radinių minimi medžioklės įrangos likučiai, drabužių ir avalynės fragmentai, su kelionėmis susiję objektai.

    Taip pat yra aptikta ir viena seniausių pilnai išlikusių medinių slidžių porų. Mokslininkai pabrėžia, kad tokie radiniai yra ypač reti, nes organinės medžiagos paprastai neišgyvena tūkstantmečių.

    Džiaugsmas su kartėliu: radiniai gali sunykti per dienas

    Tyrėjai pastebi pokytį: anksčiau dažniau pasitaikydavo jaunesni, iki 2 000 metų senumo objektai, tarp jų ir vikingų laikotarpio pėdsakai. Dabar vis daugiau radinių priskiriama bronzos ir akmens amžiams, o tai siejama su tirpstančiais seniausiais ledo sluoksniais.

    Didžiausia problema ta, kad iškilę į paviršių radiniai pradeda irti. Mediena, oda ir kitos organinės medžiagos, patekusios į šiltesnę aplinką, saulę ir drėgmę, gali greitai prarasti formą, sutrūkinėti ar supelyti.

    Dėl to archeologai priversti veikti nedelsdami: radinius skubiai dokumentuoti, surinkti ir konservuoti. Kai kuriuose regionuose prognozuojama, kad ledo plotai, saugoję istoriją tūkstančius metų, per artimiausius 20 metų gali išnykti visiškai.

  • Norvegiškos cinamoninės bandelės nustebins: amerikiečiai šį dalyką laiko būtinu

    Amerikietiškos cinamoninės bandelės daugeliui asocijuojasi su viena taisykle: kuo daugiau glajaus, tuo geriau. Dažniausiai tai būna cukraus pudros glaistas arba kreminis sūrio kremas, kuris ne tik paslepia tešlos trūkumus, bet ir sukuria ryškų saldumo efektą.

    Norvegijoje populiariausia šio deserto versija atrodo kitaip. Cinamoninės bandelės ten dažniausiai patiekiamos be jokio glajaus ar papildomo užpilo, todėl jų sluoksniai ir raštas matomi aiškiai, o skonis būna mažiau saldus.

    Toks pasirinkimas keičia ir valgymo situaciją. Bandelė be glajaus dažniau tampa pusryčių ar kavos pertraukos užkandžiu, nes neapsunkina burnos pernelyg intensyviu cukraus kiekiu ir paprasčiau derinama su kava ar arbata.

    Kita vertus, glajaus atsisakymas kelia aukštesnius reikalavimus kepėjui. Jei tešla iškildinama per trumpai, o kepimo laikas parenkamas netiksliai, bandelė gali pasirodyti sausesnė, todėl itin svarbūs teisingi drėgmės ir riebalų kiekiai, taip pat tinkamas įdaras.

    Kas vienija Skandinavijos receptus

    Norvegiškos bandelės turi daug bendro su kaimyninių šalių kepiniais. Švedijoje cinamoninės bandelės taip pat dažnai gaminamos be glajaus, tačiau jų forma neretai būna ne pjaustyta riekelėmis, o rankomis susukta į dekoratyvesnį mazgelį.

    Dar vienas ryškus regiono bruožas yra prieskoniai. Be cinamono, Skandinavijoje itin dažnai naudojamas kardamonas, suteikiantis gaivesnį, kiek mentolį primenantį aromatą ir išskiriantis šiuos kepinius iš įprasto amerikietiško profilio.

    Danijoje paplitęs artimas variantas, neretai vadinamas cinamono sraigėmis dėl spiralės formos. Ten glajus pasitaiko dažniau nei Norvegijoje ar Švedijoje, tačiau jis nėra laikomas privalomu, o receptai tarp kepyklų gali smarkiai skirtis.

    Mažiau glajaus, daugiau skonio?

    Pastaraisiais metais daugelyje šalių pastebima tendencija mažinti perteklinį saldumą ir ieškoti ryškesnio prieskonių bei sviesto skonio. Dėl to skandinaviškas požiūris į cinamonines bandeles kai kam tampa patrauklesnis, ypač tiems, kurie nori deserto be itin saldaus sluoksnio ant viršaus.

    Vis dėlto abi tradicijos turi savo gerbėjus: amerikietiškas glajus kuria sodrų desertinį efektą, o norvegiška versija labiau pabrėžia pačią tešlą ir įdaro prieskonius. Jei norisi palyginti, lengviausia pradėti nuo paprastos taisyklės: išsikepti bandeles be glajaus ir tik dalį jų užbaigti glaistu.