Tag: Notarai

  • Nuotolinė paskaita apie paveldėjimo teisę: kuo skiriasi testamentas ir dovanojimas, ką svarbu žinoti

    Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su skaitmeninių įgūdžių lavinimo projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ partneriais kviečia į nemokamą nuotolinę paskaitą apie paveldėjimo teisę. Joje bus aptariami praktiniai klausimai, kurie dažniausiai iškyla planuojant turto perdavimą artimiesiems.

    Paskaita vyks gegužės 21 dieną, ketvirtadienį, 16 valandą, jos trukmė apie 1,5 valandos. Renginys bus verčiamas į lietuvių gestų kalbą, todėl prieinamas ir klausos negalią turintiems dalyviams.

    Testamentas ir kiti sandoriai

    Pagrindinė tema – testamentai, jų rūšys ir teisiniai padariniai. Bus paaiškinta, kuo skiriasi paties asmens surašytas ir notaro patvirtintas testamentas, kokie reikalavimai taikomi jų galiojimui ir kokios klaidos dažniausiai tampa ginčų priežastimi.

    Taip pat bus aptarta, kuo testamentas skiriasi nuo turto dovanojimo ar išlaikymo iki gyvos galvos sutarties. Tokie skirtumai svarbūs ne tik dėl būsimo turto perėmimo, bet ir dėl galimų pasekmių šeimos narių santykiams, turto disponavimui bei ginčų rizikai.

    Ar įmanoma viską sutvarkyti nuotoliu?

    Vienas iš akcentų – ar testamentą galima sudaryti ir patvirtinti elektroniniu būdu, ir kokios sąlygos tam taikomos. Ši tema ypač aktuali vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie gyvena toliau nuo notarų biurų ar dėl sveikatos negali atvykti į vietą.

    Paskaitą ves Tatjana Viškelienė, kandidatė į notarus. Pristatymo metu bus pateikiami praktiniai pavyzdžiai ir atsakoma į dalyviams aktualius klausimus, kad informacija būtų pritaikoma kasdienėse situacijose.

    Registracija ir prisijungimas

    Norint gauti priminimą apie paskaitą, kviečiama registruotis iš anksto. Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad ypač svarbu tiksliai įvesti savo el. pašto adresą, nes klaidos atveju priminimas gali nepasiekti.

    Dalyviai galės prisijungti per „Zoom“ arba stebėti transliaciją „Youtube“ platformoje. Jei registracijos anketoje bus pažymėta, kad reikalingas dalyvavimo pažymėjimas, jis bus išsiųstas per dvi savaites po renginio.

  • Lenkijoje daugėja sutarčių iki gyvos galvos: senjorai butus ir namus keičia į priežiūrą

    Lenkijoje sparčiai daugėja vadinamųjų iki gyvos galvos išlaikymo sutarčių, kai vyresnio amžiaus žmonės perduoda būsto nuosavybę mainais į priežiūrą ir išlaikymą. Šalies Teisingumo ministerijos duomenys rodo, kad tokių susitarimų per pastarąjį dešimtmetį padaugėjo maždaug dvigubai, o pastaraisiais metais fiksuojami rekordai.

    Šių sutarčių esmė paprasta: būsto savininkas perleidžia butą ar namą kitam asmeniui, o mainais gauna įsipareigojimą rūpintis juo iki gyvenimo pabaigos. Praktikoje tai gali reikšti kasdienę pagalbą, apmokamas sąskaitas, maistą, sveikatos priežiūros organizavimą ar periodines išmokas, priklausomai nuo konkrečių sutarties sąlygų.

    Kodėl senjorai renkasi šį kelią?

    Ekspertai šią tendenciją sieja su augančiomis pragyvenimo išlaidomis ir senjorų pajamų spaudimu. Nors pensijos daugeliui yra pagrindinis pajamų šaltinis, jų dažnai nepakanka padengti būsto išlaikymo, vaistų, slaugos ar pagalbos namuose kaštų, ypač didesniuose miestuose.

    Priežastis yra ir demografija: visuomenė sensta, o šeimos struktūra keičiasi, todėl ne visi vyresnio amžiaus žmonės turi artimųjų, galinčių nuolat padėti. Dėl to būstas kai kam tampa ne tik gyvenamąja vieta, bet ir realia priemone užsitikrinti kasdienę priežiūrą.

    Kokie objektai dažniausiai perleidžiami?

    Statistika rodo, kad didžioji dalis tokių sutarčių sudaroma dėl gyvenamojo nekilnojamojo turto, pirmiausia butų ir namų. Mažesnę dalį sudaro žemės ūkio paskirties sklypai, tačiau ir šiame segmente pastaruoju metu matomas augimas.

    Rinkos stebėtojai atkreipia dėmesį, kad iki gyvos galvos išlaikymo modelis ypač patrauklus tiems, kurie turi nuosavą būstą, bet neturi pakankamų santaupų arba nenori imti paskolų, parduoti turto ir nuomotis. Tokiu būdu senjorai siekia stabilumo, o ne vienkartinės didelės sumos.

    Ką būtina žinoti prieš pasirašant?

    Lenkijoje tokios sutartys paprastai turi būti tvirtinamos notaro, todėl formaliai jos yra aiškiai reglamentuotos. Vis dėlto reali rizika dažniausiai slypi ne dokumento formoje, o konkrečiose sąlygose: kaip apibrėžiama priežiūra, kas laikoma tinkamu išlaikymu, kokios yra šalių teisės ir ką daryti kilus ginčui.

    Teisininkai ir socialinės politikos ekspertai pabrėžia, kad senjorams svarbu ne tik suprasti finansinę naudą, bet ir įvertinti praktinius aspektus: ar pagalba bus teikiama nuolat, ar numatytas pakaitinis sprendimas ligos atveju, kaip užtikrinamas būsto naudojimas iki gyvenimo pabaigos. Dėl to vis dažniau akcentuojama profesionalios konsultacijos reikšmė prieš priimant sprendimą, kuris dažnai tampa negrįžtamas.

    „Didėjantis iki gyvos galvos išlaikymo sutarčių skaičius rodo, kad daliai senjorų tai tampa realia išeitimi, kai pensijos nepadengia oraus gyvenimo ir priežiūros poreikių“, – teigiama apibendrinant tendenciją.