CP v2

Tag: Nuotekų valymas

  • Kanados mokslininkų 3D spausdintas filtras išvalo iki 90 proc. mikroplastiko: pigus sprendimas?

    Mikroplastiko tarša tapo viena opiausių šių metų aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos temų: smulkios plastiko dalelės aptinkamos upėse, ežeruose, jūrose, o galiausiai patenka į geriamąjį vandenį ir maisto grandinę. Tyrėjai vis dažniau akcentuoja, kad problema nėra vien estetinė ar ekologinė, nes mikroplastikas randamas ir nuotekose, ir vandenvalos grandinėse.

    Reaguodami į augančią taršą, Vaterlo universiteto (Kanada) mokslininkai sukūrė 3D spausdinimu paremtą filtravimo sprendimą, skirtą mikroplastikui sulaikyti. Jų idėja išsiskiria tuo, kad filtras gaminamas iš pažangių polimerinių medžiagų, o pati konstrukcija kuriama taip, kad būtų lengvai pritaikoma skirtingo dydžio vamzdynams ir sistemoms.

    Kaip veikia 3D spausdintas filtras

    Pagrindinis technologijos elementas yra tiksliai suprojektuota tinklinė struktūra su apibrėžto dydžio angomis. Tokį raštą 3D spausdinimas leidžia atkartoti itin preciziškai, todėl filtras gali taikliai sulaikyti įvairių formų mikroplastiko daleles, įskaitant sintetinių audinių pluoštus ir netaisyklingus fragmentus, atsirandančius yrant didesnėms plastiko atliekoms.

    Kūrėjai nurodo, kad filtruose pritaikytas gamybos principas padeda išvengti greito užsikimšimo, kuris dažnai riboja tradicinių mechaninių filtrų efektyvumą. Po spausdinimo naudojamas vandenyje tirpus komponentas, kuris pasišalina, palikdamas mikro ir nanoskalės poras, o papildomas sluoksnis padidina mikroplastiko „prikibimą“ neužblokuodamas angų.

    „Išbandėme nuo aštuonių iki 20 filtrų, sudėtų vieną ant kito. Naudodami 20 filtrų pašalinome 90 proc. mikroplastiko, o tai yra aiškus pagerėjimas, palyginti su dabartinėmis filtravimo technologijomis“, – sakė Vaterlo universiteto chemijos inžinerijos profesorius Tizazu Mekonnen.

    Kuo tai svarbu vandens valymui

    Dalis šiandien taikomų vandens valymo sprendimų susiduria su dilema: labai smulkioms dalelėms sulaikyti reikia tankesnių filtrų, tačiau tuomet krenta pralaidumas, didėja energijos sąnaudos ir priežiūros poreikis. Tyrėjų siūloma 3D spausdinama alternatyva siekia suderinti sulaikymo efektyvumą ir stabilų vandens srautą, o tai ypač aktualu diegiant sprendimus didesniu mastu.

    Technologija taip pat orientuota į tvaresnį gyvavimo ciklą: akcentuojami biopolimerai ir paprastesnė utilizacija pasibaigus naudojimui. Praktikoje tai svarbu ne tik laboratorijose, bet ir ten, kur filtrai keičiami dažnai, pavyzdžiui, pramoninėse sistemose ar nuotekų valyklose.

    Kur filtrai galėtų būti pritaikyti

    Vienas realistiškiausių scenarijų yra integracija į municipalines nuotekų valyklas, nes būtent nuotekos laikomos reikšmingu mikroplastiko, ypač tekstilės pluoštų, patekimo į aplinką keliu. Kitas galimas pritaikymas yra buitiniai sprendimai: vandens filtravimo įrenginiai, o taip pat skalbyklėse naudojami moduliai, galintys sulaikyti daleles skalbimo ciklo metu.

    Mokslininkai pabrėžia, kad 3D spausdinimo pranašumas yra greitas dizaino koregavimas ir mastelio keitimas, todėl filtrus būtų galima pritaikyti labai skirtingoms infrastruktūroms. Vis dėlto platesniam diegimui reikės papildomų bandymų realiomis sąlygomis, įvertinant ilgaamžiškumą, priežiūrą ir sąnaudų balansą.

  • Įsirengėte nuotekų valymo įrenginį? Vilkaviškio rajone dar spėsite atgauti dalį išlaidų

    Įsirengėte nuotekų valymo įrenginį? Vilkaviškio rajone dar spėsite atgauti dalį išlaidų

    Vilkaviškio rajono savivaldybė primena, kad gyventojai, 2025–2026 metais įsirengę individualius buitinių nuotekų valymo įrenginius, dar gali kreiptis dėl dalies patirtų išlaidų kompensavimo. Paraiškos priimamos iki spalio 1 dienos.

    Kompensacija skirta tais atvejais, kai būstas nėra prijungtas prie centralizuotų nuotekų tinklų ir nuotekos tvarkomos individualiai. Savivaldybės praktikoje tokia parama dažniausiai siejama su siekiu mažinti aplinkos taršą ir skatinti gyventojus atsisakyti nesandarių ar neteisėtai įrengtų nuotekų sprendimų.

    Pateikiant paraišką paprastai prašoma įrodyti įrenginio įsigijimą ir įrengimą, todėl aktualu išsaugoti sąskaitas faktūras, apmokėjimo dokumentus bei sutartis su rangovais. Taip pat gali būti reikalingi dokumentai, patvirtinantys įrenginio įrengimo vietą ir teisėtą naudojimą.

    Paraišką galima pateikti elektroniniu paštu arba pristatyti į Vilkaviškio rajono savivaldybės administraciją adresu S. Nėries g. 1, Vilkaviškis. Dokumentų formos ir reikalaujamų priedų sąrašas skelbiamas savivaldybės pateiktoje paraiškos formoje ir tvarkos apraše.

    Gyventojams patariama neatidėlioti, nes paraiškų vertinimas ir kompensacijų skyrimas paprastai vyksta pagal nustatytą tvarką ir terminus, o trūkstant dokumentų gali tekti tikslinti pateiktą informaciją. Kilus klausimams dėl tinkamumo ar reikalavimų, verta iš anksto pasikonsultuoti su savivaldybės specialistais.

  • „Vilniaus vandenys“ atskleidė, kas slepiasi už čiaupo: kampanija ir 1 mln. eurų sutaupymai

    Didžiausia šalies vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ pristatė naują integruotos komunikacijos kampaniją „Vilniuje tai normalu“. Ja siekiama paprastai paaiškinti gyventojams ir miesto svečiams, kiek nematomo darbo slypi už kasdienio veiksmo atsukus čiaupą.

    Kampanijos žinutė remiasi idėja, kad aukštas vandens paslaugų standartas ilgainiui tampa nepastebima norma. Pasak bendrovės, Vilniuje geriamas vanduo, infrastruktūros priežiūra ir nuotekų tvarkymas yra kasdienė rutina, nors daugelyje pasaulio miestų tokia kokybė vis dar laikoma prabanga.

    „Mūsų tikslas – kad aukšta vandens paslaugų kokybė gyventojams būtų savaime suprantama, tačiau už šio paprastumo slypi sudėtinga infrastruktūra, technologijos ir atsakingas specialistų darbas“, – sakė „Vilniaus vandenų“ Komunikacijos skyriaus vadovė Paulė Pupinytė-Bružienė.

    Bendrovė pabrėžia, kad paslaugos teikiamos ne tik Vilniaus mieste, bet ir Vilniaus, Švenčionių bei Šalčininkų rajonuose. Iš viso „Vilniaus vandenys“ vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis aptarnauja daugiau nei 600 tūkst. gyventojų.

    Kampanijoje akcentuojami ir konkretūs procesai, kurių kasdienybėje nematome. Pavyzdžiui, bendrovė skelbia, kad nuotekas išvalo iki 12 mikronų dydžio dalelių, o valymo efektyvumą padeda didinti dirbtinis intelektas, leidžiantis per metus sutaupyti apie 1 000 000 eurų.

    Kita kryptis, kurią „Vilniaus vandenys“ sieja su miesto atsparumu ir tvarumu, yra energijos gamyba iš nuotekų dumblo. Bendrovės duomenimis, taip pagaminama apie 26,4 proc. įmonei reikalingos elektros, o tai mažina priklausomybę nuo išorinių energijos kainų svyravimų.

    Pristatydama kampaniją įmonė priminė ir investicijų mastą. Per pastaruosius 5 metus į infrastruktūros plėtrą ir paslaugų kokybės gerinimą investuota apie 208 mln. eurų, o tai, pasak bendrovės, leidžia nuosekliai atnaujinti tinklus, mažinti avarijų riziką ir užtikrinti paslaugų patikimumą augančiam miestui.

    „Synthesis Consulting Group“ strategas Marius Mozūraitis teigė, kad kampanijos kūrybinė įžvalga gimė iš paradokso, kai patikimai veikiantis aukštas standartas tampa beveik nematomas. Pasak jo, būtent vanduo yra vienas geriausių pavyzdžių, kaip kasdien naudojamės sudėtingomis sistemomis apie jas negalvodami.

    Kampaniją „Vilniuje tai normalu“ „Vilniaus vandenys“ įgyvendina kartu su „Synthesis Consulting Group“, „Dentsu Lithuania“ ir „Headline“. Bendrovė tikisi, kad komunikacija padės aiškiau suprasti, kodėl vandens ūkis reikalauja nuolatinės priežiūros, investicijų ir technologinių sprendimų.

  • Smūgiai Ukrainos užnugaryje: taikinyje Kyjivo nuotekų valykla ir rizika vandeniui žemupyje

    Ataka prieš gyvybiškai svarbią infrastruktūrą

    Rugpjūčio 5-osios naktį Rusija surengė raketinius smūgius Ukrainoje, tarp taikinių minėta ir Bortnyčių aeracijos stotis Kyjive. Tai ne pirmas kartas per pastaruosius metus, kai apšaudoma ši miesto infrastruktūros grandis.

    Tokie smūgiai dažnai siejami ne su tiesioginiu kariniu efektu, o su bandymu sukelti ilgalaikį civilinės sistemos sutrikimą. Po energetikos ir dujų sektoriaus atakų vis dažniau akcentuojami vandentiekio ir nuotekų tinklai, nuo kurių priklauso miestų kasdienis funkcionavimas.

    Kodėl Bortnyčių stotis tokia svarbi

    Bortnyčių aeracijos stotis yra pagrindiniai Kyjivo nuotekų valymo įrenginiai, aptarnaujantys ne tik sostinę, bet ir dalį aplinkinių gyvenviečių. Alternatyvios, pilnai dubliuojančios sistemos tokiu mastu faktiškai nėra, todėl net laikinas sustojimas gali turėti plataus poveikio.

    Nors masyvios gelžbetoninės talpyklos ir nusodintuvai yra atsparūs, pažeidžiamiausios vietos dažniausiai yra elektros tiekimas, skirstymo įrenginiai, siurblinės ir valdymo automatika. Praktikoje infrastruktūra dažniau paralyžiuojama ne sunaikinant betoną, o nutraukiant energijos ir valdymo grandines.

    „Pažeidžiamiausias mazgas yra elektros tiekimas, siurblinės ir valdymo sistemos, todėl smūgiai dažniausiai nutaikomi būtent ten“, – teigiama tekste.

    Kas nutiktų sustojus nuotekų valymui

    Nuotekų valymas nėra pasyvus procesas: jis remiasi nuolatine perpumpavimo ir aeracijos technologija, kuri be elektros tiesiog sustoja. Jei įrenginiai kelioms paroms netenka maitinimo, biologinis valymo procesas gali žlugti, o atstatymas gali užtrukti savaites net ir tuomet, kai statiniai fiziškai nepažeisti.

    Pirmas poveikio lygmuo būtų pats miestas: dalis Kyjivo kanalizacijos veikia savitaka, tačiau kritiniai taškai priklauso nuo siurblinių. Jei nuotekų priėmimas sustoja, sistema gali pradėti „stumti“ atgal, sukeldama užliejimus rūsiuose ir žemesniuose pastatų aukštuose.

    Antras lygmuo susijęs su tarša: nevalytos nuotekos patektų į Dniepro baseiną, o ši upė yra svarbi geriamojo vandens šaltinio dalis žemupyje. Dėl to smūgis vienam objektui gali virsti platesne vandens tiekimo ir kokybės problema didesniame regione.

    Trečias, dažnai mažiau aptariamas lygmuo yra epidemiologinis. Didėjant fekalinei taršai ir sutrikus higienos grandinei, išauga žarnyno infekcijų, įskaitant hepatitą A ir dizenteriją, rizika, ypač kai sveikatos sistema karo sąlygomis ir taip veikia su ribotais resursais.

    Ką galima padaryti trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu

    Greitai „pakeisti“ tokio masto stotį beveik neįmanoma, nes ji susieta su kolektorių tinklu, reljefu ir visa miesto nuotekų logistika. Todėl idėjos apie greitai atvežamus modulinius sprendimus dažnai neišsprendžia pagrindinės problemos: kritinių mazgų apsaugos ir nepertraukiamo energijos tiekimo.

    Tekste akcentuojama, kad realistiškesnės priemonės būtų skirstyklų ir siurblinių fizinė apsauga, autonominė generacija su pakankamomis kuro atsargomis, išskaidytas atsarginių dalių rezervas ir prioritetinis objekto dengimas oro gynybos priemonėmis. Tačiau pripažįstama ir tai, kad nė viena valstybė nepajėgi užtikrinti šimtaprocentinės visų kritinių objektų apsaugos nuo balistinių grėsmių.

  • Lenkijos Seimas keičia Vandens įstatymą: išvalytos nuotekos galės vėsinti elektrines, mažinant vandens paėmimą

    Lenkijos Seimas pritarė Vandens įstatymo pataisoms, kurios atveria kelią elektrinėms ir termofikacinėms elektrinėms aušinimui naudoti vandenį, atgautą po komunalinių nuotekų valymo. Tai reikšmingas poslinkis žiedinės ekonomikos kryptimi, nes išvalytas vanduo būtų panaudojamas dar kartą prieš jį išleidžiant į upes.

    Pagal naują reguliavimą, aušinimo reikmėms panaudotas atgautas vanduo gali sumažinti priklausomybę nuo paviršinių vandens telkinių. Skelbiama, kad Varšuvos kogeneracijos objektuose šis sprendimas potencialiai leistų reikšmingai sumažinti vandens paėmimą: EC Żerań atveju iki 80 proc., o EC Siekierki atveju apie 20 proc.

    Įstatymo pakeitimus aktyviai rėmė bendrovė „ORLEN Termika“, valdanti kelis šilumos ir elektros gamybos objektus Varšuvos aglomeracijoje. Įmonė argumentuoja, kad išvalytų nuotekų panaudojimas aušinimui yra praktiška alternatyva tradiciniams vandens šaltiniams, ypač kai didėja spaudimas vandens ištekliams ir griežtėja aplinkosauginiai reikalavimai.

    „Tai civilizacinis pokytis, kurio laukė visa energetikos šaka“, – sakė „ORLEN Termika“ valdybos pirmininkas Andrzejus Gajewskis.

    Energetikos sektoriui vanduo yra kritinis resursas: jis reikalingas tiek garo ciklams, tiek įrenginių aušinimui, o karščio bangos ir žemi upių debitai pastaraisiais metais Europoje ne kartą ribojo elektrinių darbą. Dėl to daugėja projektų, kuriais siekiama diversifikuoti aušinimo sprendimus, mažinti paėmimą iš natūralių telkinių ir didinti sistemų atsparumą sausroms.

    Vis dėlto teisėkūros procesas dar nėra baigtas: po Seimo sprendimo pataisas turi apsvarstyti Senatas, o galutiniam įsigaliojimui reikalingas ir prezidento parašas. Jei pakeitimai įsigalios greitai, energetikos įmonės galės sparčiau planuoti investicijas į infrastruktūrą, kuri leistų atgautą vandenį tiekti į aušinimo sistemas.

    „ORLEN Termika“ nurodo, kad bendrovė šilumą ir elektrą gamina kogeneracijos būdu, kai vieno technologinio proceso metu pagaminamos abi energijos rūšys. Įmonės valdomi objektai Varšuvos regione sudaro reikšmingą Lenkijos šilumos gamybos dalį, o EC Siekierki yra vienas didžiausių tokio tipo įrenginių Europoje.

  • Smūgis Bortnyčių aeracijos stočiai Kyjive: ekspertas įspėja dėl galimo nevalytų nuotekų patekimo į Dnipro upę

    Po Rusijos smūgio Bortnyčių aeracijos stočiai Kyjive viešojoje erdvėje paplito neramios prognozės apie galimą vandens taršą ir žuvų kritimą. Miesto infrastruktūrą analizuojantys specialistai pabrėžia, kad realios pasekmės priklausys nuo to, kiek sutriko nuotekų valymo grandinė ir ar pavyks greitai stabilizuoti darbą.

    Kyjivo Miesto instituto vadovas Oleksandras Serhijenka teigė, kad blogiausias scenarijus būtų situacija, kai nuotekos laikinai liktų be pilnaverčio valymo. Tokiu atveju dalis nevalytų nuotekų teoriškai galėtų patekti į Dnipro upę, o tai didintų taršos riziką žemiau upės tėkmėje esančioms gyvenvietėms.

    „Blogiausia, kas gali nutikti, kad nuotekų valymas nevyks ir nevalytas vanduo gali patekti į Dnipro upę“, – sakė Oleksandras Serhijenka.

    Eksperto teigimu, Bortnyčių kompleksas yra pagrindinis taškas, kuriame sukoncentruojamos buitinės ir pramoninės nuotekos, todėl jo darbas kritiškai svarbus visai miesto vandentvarkos sistemai. Jis taip pat akcentavo, kad Kyjive nėra reikšmingo metalurginės pramonės nuotekų srauto, o dalis kitų pramonės šakų vandenį naudoja taip, kad tarša nebūtinai būna panaši į sunkiosios pramonės.

    Pasak O. Serhijenkos, socialiniuose tinkluose pasirodę teiginiai apie neišvengiamą masinį žuvų kritimą ar žmonių apsinuodijimą šiuo metu yra labiau spėlionės nei faktai. Dėl poveikio masto esą sudėtinga spręsti iš karto, o didžiausias praktinis iššūkis gali tekti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonėms miestuose, esančiuose žemiau Dnipro tėkmėje.

    Kyjive tokio pobūdžio infrastruktūros pažeidimai reiškia ne tik fizinius sugadinimus, bet ir riziką procesų stabilumui, nes nuotekų valymas priklauso nuo elektros, siurblių, mechaninių ir biologinių valymo etapų veikimo. Jei dalis įrenginių sustoja, sistemoje gali atsirasti perkrovos, o avariniais režimais tenka perskirstyti srautus arba mažinti valymo efektyvumą.

    Naktį į gegužės 24 dieną per ataką Kyjive žuvo du žmonės, pranešta ir apie sužeistuosius. Mieste fiksuoti ir kiti apgadinimai, o tarnybos vertino žalą bei atstatymo poreikius, įskaitant svarbius transporto ir komunalinės infrastruktūros objektus.

  • Pagėgių meras kreipėsi į vandentvarkos darbuotojus: ką miestas žada vandens ūkiui šiemet

    Pagėgių savivaldybė paskelbė mero sveikinimą vandentvarkos darbuotojų dienos proga, padėkodama už kasdienį darbą užtikrinant geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Tokie sveikinimai savivaldybėse dažnai tampa proga priminti, kodėl vandens ūkio patikimumas yra svarbus ne tik buitinei kasdienybei, bet ir visuomenės sveikatai bei aplinkosaugai.

    Nors pirminiame pranešime akcentuotas padėkos aspektas, vandentvarkos tema Lietuvoje šiuo metu glaudžiai susijusi ir su praktiniais iššūkiais. Dalis tinklų daugelyje savivaldybių yra senstanti infrastruktūra, todėl didėja avarijų rizika, vandens nuostoliai trasose ir remonto kaštai, o gyventojams svarbiausia tampa ne deklaracijos, o stabilus paslaugų lygis.

    Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriui taip pat keliami vis griežtesni reikalavimai. Europos Sąjungoje atnaujinamos taisyklės geriamajam vandeniui, o nuotekų valyme vis daugiau dėmesio skiriama taršos mažinimui, energijos vartojimo efektyvumui ir atsparumui ekstremaliems orams, kai liūtys apkrauna tinklus.

    Pagėgiams, kaip ir kitoms mažesnėms savivaldybėms, aktualus klausimas yra investicijų planavimas ir darbų prioritetai: kur pirmiausia reikalinga tinklų rekonstrukcija, kaip mažinti gedimų skaičių ir užtikrinti, kad paslaugos būtų prieinamos visiems gyventojams. Praktikoje tai dažniausiai reiškia etapinius atnaujinimus, didesnę nuotolinę tinklų stebėseną ir aiškesnę komunikaciją su vartotojais apie planinius darbus.

    Vandentvarkos darbuotojų diena išryškina ir dar vieną tendenciją: sektoriui vis svarbesnės tampa kvalifikuotos kompetencijos. Modernėjant įrangai ir diegiant skaitmeninius sprendimus, didėja poreikis specialistams, gebantiems dirbti su automatika, duomenų analize ir procesų valdymu, o tai tiesiogiai veikia paslaugų kokybę ir gedimų šalinimo greitį.

    Gyventojams svarbiausias rezultatas paprastas: saugus geriamasis vanduo, patikimas nuotekų surinkimas ir kuo mažiau trikdžių kasdienybėje. Savivaldybės sveikinimas šia proga tampa priminimu, kad vandens ūkis yra kritinė infrastruktūra, kurios efektyvumą lemia ir žmonės, ir nuoseklios investicijos.

  • Gegužės 5-oji: ką veikia vandentvarkos darbuotojai ir kodėl jų darbas miestams svarbus kasdien

    Kas minima gegužės 5 dieną

    Gegužės 5 dieną minima Vandentvarkos darbuotojų diena – proga priminti, kad vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas yra kritinė kasdienė paslauga, kurią gyventojai dažniausiai pastebi tik sutrikus darbui. Ši diena paprastai skiriama sektoriaus žmonėms, užtikrinantiems, kad vanduo saugiai pasiektų namus, o nuotekos būtų surenkamos ir išvalomos.

    Vandentvarkos grandinė apima geriamojo vandens paėmimą iš požeminių ar paviršinių šaltinių, jo paruošimą, kokybės kontrolę, tiekimą vamzdynais ir slėgio palaikymą tinkle. Kitoje pusėje yra nuotekų surinkimas, transportavimas, valymas ir aplinkosauginių reikalavimų laikymasis, kad į aplinką nepatektų tarša.

    Darbas, kuris nematomas, kol nestringa

    Vandentvarkos darbuotojų darbas retai matomas, nes didžioji infrastruktūros dalis yra po žeme: magistraliniai vamzdynai, šulinių mazgai, sklendės, siurblinės. Tačiau būtent čia sprendžiamos kasdienės problemos: avarijų lokalizavimas, vandens nuostolių paieška, slėgio režimų valdymas ir įrangos remontas.

    Įprastą dieną darbus sudaro prevencinė tinklų priežiūra, gedimų šalinimas, vandens apskaitos prietaisų patikra, laboratoriniai tyrimai ir skambučių priėmimas iš gyventojų. Po stiprių liūčių ar šalčių krūvis išauga, nes dažnėja nuotekų tinklų perkrovos, įšalai ir vamzdynų pažeidimai.

    Didžiausi iššūkiai: infrastruktūra, klimatas ir sąnaudos

    Viena opiausių temų sektoriuje – senstanti infrastruktūra, kuri didina avarijų riziką ir vandens nuostolius. Kuo daugiau vandens prarandama tinkle, tuo didesnės sąnaudos tenka tiekimo sistemai: daugiau siurbimo, daugiau energijos ir sudėtingesnis slėgio valdymas.

    Klimato kaita taip pat daro spaudimą vandentvarkai: intensyvesnės liūtys trumpu laikotarpiu apsunkina nuotekų sistemas, o sausros didina riziką vandens ištekliams ir skatina taupymo priemones. Prie viso to prisideda energijos kainų svyravimai, nes siurblinių ir valymo įrenginių eksploatacija yra energetiškai imli.

    Augantis dėmesys skiriamas ir naujiems teršalams, kuriuos sudėtingiau pašalinti tradicinėmis technologijomis. Todėl įmonės vis dažniau investuoja į pažangesnį valymą, nuotolinę kontrolę, tinklų skaitmenizavimą ir DI sprendimus, kurie padeda greičiau aptikti gedimus ar prognozuoti avarijas.

    „Kai vanduo iš čiaupo teka įprastai, dažnas apie vandentvarką net nepagalvoja, bet už to stovi budėjimai, laboratorijos ir šimtai kilometrų tinklų“, – sakė sektoriaus atstovas.

    Vandentvarkos darbuotojų diena primena, kad patikima vandens sistema yra ne tik patogumas, bet ir visuomenės sveikatos, aplinkosaugos bei miesto atsparumo pagrindas. Tai ir priminimas gyventojams atsakingai naudoti vandenį, neteršti nuotekų tinklų ir pranešti apie pastebėtus gedimus.

  • Rečionių kaime planuojama nuotekų valyklos rekonstrukcija: kur susipažinti ir teikti pasiūlymus

    Ukmergės rajone, Vidiškių seniūnijoje, Rečionių kaime (Ežero g. 11C) parengti nuotekų valyklos rekonstravimo projektiniai pasiūlymai. Projektas viešinamas, todėl gyventojai ir suinteresuotos institucijos gali susipažinti su sprendiniais bei teikti pastabas.

    Numatomas darbų objektas – biologiniai nuotekų valymo įrenginiai ir su jais susiję nuotekų šalinimo tinklai. Rekonstravimo sprendiniai rengiami konkrečiam statiniui, kurio unikalus numeris yra 8198-4033-7016, o žemės sklypo kadastro numeris – 8132/6233:4758.

    Kas rengia ir kas užsako?

    Statytojas – „Ukmergės vandenys“. Projektinius pasiūlymus parengė projektuotojas „Hidrus“, o projektuotojo įgaliotas asmuo – Arnoldas Jakubėnas.

    Tokio tipo rekonstrukcijos paprastai siejamos su nuotekų valymo efektyvumo gerinimu, patikimesniu įrenginių veikimu ir aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimu. Praktikoje tai gali reikšti technologinių grandžių atnaujinimą, nusidėvėjusios įrangos keitimą ir proceso stabilumo didinimą skirtingų apkrovų metu.

    Kur susipažinti su pasiūlymais?

    Su projektiniais pasiūlymais galima susipažinti Ukmergėje, Gėlių g. 18. Taip pat nurodoma galimybė susipažinti Ukmergės rajono savivaldybės interneto svetainėje.

    Susipažinimui nurodytas laikas – 15:00. Dėl detalesnės informacijos ir organizacinių klausimų pateiktas kontaktinis telefono numeris +370 600 35514.

    Iki kada teikti pastabas ir kada vyks susirinkimas?

    Pasiūlymus dėl projektinių pasiūlymų galima teikti iki 2026 metų gegužės 11 dienos. Pastabas galima pateikti raštu adresu Gėlių g. 18, LT-20115, Ukmergė, taip pat telefonu +370 600 35514.

    Viešasis susirinkimas numatytas 2026 metų gegužės 11 dieną 15:00 ir vyks nuotoliniu būdu. Transliacijos nuoroda pateikiama projekto viešinimo skelbime.