Ataka prieš gyvybiškai svarbią infrastruktūrą
Rugpjūčio 5-osios naktį Rusija surengė raketinius smūgius Ukrainoje, tarp taikinių minėta ir Bortnyčių aeracijos stotis Kyjive. Tai ne pirmas kartas per pastaruosius metus, kai apšaudoma ši miesto infrastruktūros grandis.
Tokie smūgiai dažnai siejami ne su tiesioginiu kariniu efektu, o su bandymu sukelti ilgalaikį civilinės sistemos sutrikimą. Po energetikos ir dujų sektoriaus atakų vis dažniau akcentuojami vandentiekio ir nuotekų tinklai, nuo kurių priklauso miestų kasdienis funkcionavimas.
Kodėl Bortnyčių stotis tokia svarbi
Bortnyčių aeracijos stotis yra pagrindiniai Kyjivo nuotekų valymo įrenginiai, aptarnaujantys ne tik sostinę, bet ir dalį aplinkinių gyvenviečių. Alternatyvios, pilnai dubliuojančios sistemos tokiu mastu faktiškai nėra, todėl net laikinas sustojimas gali turėti plataus poveikio.
Nors masyvios gelžbetoninės talpyklos ir nusodintuvai yra atsparūs, pažeidžiamiausios vietos dažniausiai yra elektros tiekimas, skirstymo įrenginiai, siurblinės ir valdymo automatika. Praktikoje infrastruktūra dažniau paralyžiuojama ne sunaikinant betoną, o nutraukiant energijos ir valdymo grandines.
„Pažeidžiamiausias mazgas yra elektros tiekimas, siurblinės ir valdymo sistemos, todėl smūgiai dažniausiai nutaikomi būtent ten“, – teigiama tekste.
Kas nutiktų sustojus nuotekų valymui
Nuotekų valymas nėra pasyvus procesas: jis remiasi nuolatine perpumpavimo ir aeracijos technologija, kuri be elektros tiesiog sustoja. Jei įrenginiai kelioms paroms netenka maitinimo, biologinis valymo procesas gali žlugti, o atstatymas gali užtrukti savaites net ir tuomet, kai statiniai fiziškai nepažeisti.
Pirmas poveikio lygmuo būtų pats miestas: dalis Kyjivo kanalizacijos veikia savitaka, tačiau kritiniai taškai priklauso nuo siurblinių. Jei nuotekų priėmimas sustoja, sistema gali pradėti „stumti“ atgal, sukeldama užliejimus rūsiuose ir žemesniuose pastatų aukštuose.
Antras lygmuo susijęs su tarša: nevalytos nuotekos patektų į Dniepro baseiną, o ši upė yra svarbi geriamojo vandens šaltinio dalis žemupyje. Dėl to smūgis vienam objektui gali virsti platesne vandens tiekimo ir kokybės problema didesniame regione.
Trečias, dažnai mažiau aptariamas lygmuo yra epidemiologinis. Didėjant fekalinei taršai ir sutrikus higienos grandinei, išauga žarnyno infekcijų, įskaitant hepatitą A ir dizenteriją, rizika, ypač kai sveikatos sistema karo sąlygomis ir taip veikia su ribotais resursais.
Ką galima padaryti trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu
Greitai „pakeisti“ tokio masto stotį beveik neįmanoma, nes ji susieta su kolektorių tinklu, reljefu ir visa miesto nuotekų logistika. Todėl idėjos apie greitai atvežamus modulinius sprendimus dažnai neišsprendžia pagrindinės problemos: kritinių mazgų apsaugos ir nepertraukiamo energijos tiekimo.
Tekste akcentuojama, kad realistiškesnės priemonės būtų skirstyklų ir siurblinių fizinė apsauga, autonominė generacija su pakankamomis kuro atsargomis, išskaidytas atsarginių dalių rezervas ir prioritetinis objekto dengimas oro gynybos priemonėmis. Tačiau pripažįstama ir tai, kad nė viena valstybė nepajėgi užtikrinti šimtaprocentinės visų kritinių objektų apsaugos nuo balistinių grėsmių.
Leave a Reply