Obuolius verta skinti tik tada, kai jie pasiekia vadinamąją skynimo brandą. Tai momentas, kai vaisius jau būna pilnai užaugęs, pakankamai tvirtas, geriau atlaiko transportavimą ir gali būti sėkmingai laikomas.
Svarbu atskirti skynimo brandą nuo vartojimo brandos. Daugelis rudeninių ir žieminių veislių skynimo metu dar būna kietesnės ir rūgštesnės, o tikrasis skonis ir aromatas dažnai atsiskleidžia po kelių savaičių laikymo.
Patikimas ženklas dažnai yra paprastas rankos judesys. Švelniai pakelkite obuolį ir lengvai pasukite apie kotelio ašį: jei vaisius lengvai atsiskiria kartu su koteliu, greičiausiai jis jau tinkamas skinti.
Jeigu obuolį tenka plėšti, smarkiai sukti ar tampyti šaką, dažniausiai dar per anksti. Per anksti nuskinti vaisiai prasčiau laikosi, lengviau vysta, o jų skonis būna plokštesnis, nes brandos procesai dar nebuvo pasiekę reikiamos stadijos.
Brandą padeda įvertinti ir išvaizda, tačiau ją reikia lyginti su konkrečios veislės požymiais. Dažnai žaliuojanti, nuo saulės paslėpta pusė ima gelsti, atsiranda veislei būdingas raudonis, sustiprėja kvapas, o vaisius pasiekia tipinį dydį.
Dar vienas praktinis patikrinimas – perpjauti obuolį ir apžiūrėti sėklas. Jei jos aiškiai parudavusios, tai paprastai rodo artėjantį ar jau prasidėjusį tinkamą skynimo laiką, o šviesios sėklos dažniau signalizuoja, kad dar verta palaukti.
Sodininkai kartais naudoja ir krakmolo testą su Lugolio tirpalu, kuris krakmolą nuspalvina tamsiai mėlynai. Vaisiams bręstant krakmolo mažėja, todėl tokia patikra leidžia tiksliau įvertinti, ar obuoliai jau pasiekė skynimo brandą.
Skynimui svarbi ir technika, nes nuo jos priklauso, kiek gerai vaisiai laikysis, o taip pat ir kito sezono derlius. Obuolius geriausia skinti sausu oru, delnu apgaubiant vaisių, jo nespaudžiant ir netempiant žemyn.
Tinkamiausia technika – lengvai pakelti ir pasukti, kad vaisius atsiskirtų su koteliu. Jei kotelis lieka ant šakos arba išraunamas trumpasis ūglis su pumpurais, padidėja pažeidimų rizika ir prastėja būsimo derėjimo sąlygos.
Laikymui skirti obuoliai turėtų būti dedami švelniai, geriausia po vieną, į švarią ir laidžią orui tarą. Vėliau juos verta laikyti vėsioje, sausoje vietoje, saugant nuo drėgmės, nes tai mažina gedimo ir puvinių tikimybę.
Jei medis aukštas, skynimą palengvina vaisių skyniklis su maišeliu ant koto, leidžiantis pasiekti viršutines šakas nepažeidžiant vaisių. Tačiau ir tokiu atveju svarbiausia taisyklė nesikeičia: subrendę obuoliai turi atsiskirti lengvai, be jėgos.
