CP v2

Tag: Obligacijų pajamingumai

  • Europos biržos raudonuoja: krenta nafta, traukiasi obligacijų pajamingumai – kas toliau?

    Europos biržos raudonuoja: krenta nafta, traukiasi obligacijų pajamingumai – kas toliau?

    Rinkos atvėso po ralio

    Europos akcijų biržos penktadienį pradėjo prekybą nuosaikiais nuostoliais, investuotojams po ankstesnės dienos kilimo fiksuojant pelnus ir vertinant naujausius centrinių bankų signalus. Nuotaikas papildomai veikė atslūgusi įtampa žaliavų rinkoje ir svyruojantys obligacijų pajamingumai.

    Platus Europos indeksas STOXX 600 ankstyvoje prekyboje smuko apie 0,2 proc. Tuo metu Vokietijos DAX krito apie 0,42 proc., EURO STOXX 50 – apie 0,19 proc., Prancūzijos CAC 40 – apie 0,34 proc., Jungtinės Karalystės FTSE 100 – apie 0,18 proc.

    Daug dėmesio – duomenims ir palūkanoms

    Rinkos dalyviai stebėjo ekonominius rodiklius, kurie signalizuoja, ar infliacijos spaudimas iš tiesų silpsta. Jungtinėje Karalystėje rugpjūtį mažmeninės prekybos apimtys, palyginti su liepa, augo 0,5 proc., o per metus – 2,4 proc., pranokdamos lūkesčius.

    Vokietijoje gamintojų kainos per metus pakilo 4,6 proc., o tai investuotojams priminė, kad kainų spaudimas tiekimo grandinėse gali išlikti ilgiau, nei norėtų rinkos. Tokie duomenys paprastai didina tikimybę, kad palūkanų normos ilgiau išliks aukštesniame lygyje.

    Obligacijų rinka ir nafta keičia toną

    Po pastaruoju metu matyto išsipardavimo obligacijų rinkose situacija kiek stabilizavosi: JAV 10 metų obligacijų pajamingumas traukėsi iki maždaug 4,94 proc., o Japonijos analogiškas rodiklis smuktelėjo iki maždaug 2,97 proc. Euro zonoje pajamingumai išliko aukšti: Vokietijos 10 metų obligacijos siekė apie 3,49 proc., Prancūzijos – apie 4,47 proc., Italijos – apie 4,36 proc.

    Naftos kainos taip pat leidosi, o tai sumažino infliacines baimes ir bent iš dalies palengvino spaudimą akcijoms. „Brent“ naftos ateities sandoriai Europos rytą smuko daugiau nei 2 proc. iki maždaug 92 eurų už barelį, o JAV etaloninė nafta krito beveik 2 proc. iki maždaug 90 eurų už barelį.

    „Rinkos šiandien bando suderinti du dalykus: mažėjančią žaliavų įtampą ir vis dar griežtą pinigų politikos kryptį“, – sakė rinkos analitikas.

    Japonijos sprendimas ir auksas

    Azijoje dėmesio centre atsidūrė Japonijos centrinis bankas, kuris bazinę palūkanų normą pakėlė nuo 1,0 iki 1,25 proc. – iki aukščiausio lygio per 31 metus. Tokie sprendimai svarbūs pasaulinėms rinkoms, nes gali keisti kapitalo srautus ir finansavimo kainą tarptautiniams investuotojams.

    Mažėjant JAV ir Japonijos obligacijų pajamingumams, brangieji metalai sulaukė palaikymo. Auksas brango apie 1,2 proc., o sidabras – apie 2,8 proc., investuotojams ieškant apsidraudimo priemonių svyruojant palūkanų normų lūkesčiams.

    JAV akcijų rinkoje ketvirtadienį nuotaikos gerėjo: S&P 500 ūgtelėjo 1,1 proc., „Dow Jones“ pridėjo 0,6 proc., o „Nasdaq“ šoktelėjo 1,7 proc. Investuotojus iš dalies nuramino atslūgusios naftos kainos ir kiek sušvelnėjęs spaudimas obligacijų rinkoje.

  • Europa atšoko prieš FRS sprendimą: palūkanų kėlimas beveik neišvengiamas, o Trumpas pyksta

    Europa atšoko prieš FRS sprendimą: palūkanų kėlimas beveik neišvengiamas, o Trumpas pyksta

    Europos biržos trečiadienį nuosaikiai kilo, investuotojams atidžiai laukiant JAV Federalinės rezervų sistemos sprendimo dėl palūkanų normų. Nuotaikas kiek pagerino atpigusi nafta ir stabilizavęsi vyriausybių obligacijų pajamingumai, tačiau rinkos išliko įsitempusios.

    Euro STOXX 50 indeksas dienos viduryje buvo pakilęs apie 0,5 proc., o Vokietijos DAX, Prancūzijos CAC 40 ir Jungtinės Karalystės FTSE 100 taip pat fiksavo nedidelius prieaugius. Pastarosiomis sesijomis svyravimus skatino energetikos kainos ir lūkesčiai dėl griežtesnės pinigų politikos JAV.

    Rinkos pagal išvestines priemones vertino, kad ketvirčio procentinio punkto palūkanų didinimas yra itin tikėtinas. Sprendimo laukta vakare, o po jo turėjo vykti FRS pirmininko Kevino Warsho spaudos konferencija, kuri tradiciškai laikoma ne mažiau svarbia nei pats palūkanų žingsnis.

    Europa augimą daugiausia rėmė technologijų ir energetikos bendrovės. Atsitiesus puslaidininkių sektoriui, Amsterdame kotiruojama ASML brango daugiau nei 2 proc., o Prancūzijos lustų medžiagų gamintoja Soitec šoktelėjo beveik 12 proc. po „JPMorgan“ rekomendacijos pagerinimo.

    Po ankstesnės dienos nuosmukių atsigavo ir bankų akcijos. „Barclays“ kilo apie 1,8 proc., „Standard Chartered“ – maždaug 2 proc., investuotojams pervertinant palūkanų maržų perspektyvas, kai skolinimosi kaina ilgesniam laikui išlieka aukštesnė.

    Žaliavų rinkose nafta smuktelėjo, nors išliko gerokai virš anksčiau matytų lygių. „Brent“ rūšies naftos kaina laikėsi maždaug ties 93 eurais už barelį riba, o įtampa dėl geopolitinių rizikų bei tiekimo grandinių jautrumo ir toliau buvo vienas pagrindinių infliacijos rizikos veiksnių.

    Obligacijų rinkoje pajamingumai išliko aukšti, bet trečiadienį stabilizavosi. Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumas siekė apie 3,53 proc., Prancūzijos – virš 4,5 proc., o Jungtinės Karalystės – apie 5,34 proc. JAV 10 metų iždo obligacijų pajamingumas laikėsi netoli 5 proc. ribos, kuri istoriškai dažnai tampa slenksčiu, turinčiu įtakos ir akcijų vertinimams, ir būsto paskolų kainai.

    Valiutų rinkoje euras reikšmingai nesikeitė, investuotojams vertinant, ar FRS užsimins apie tolesnį griežtinimą. Analitikai pabrėžia, kad dalis laukiamo palūkanų didinimo jau būna įskaičiuota į kainas, todėl didžiausią reakciją paprastai sukelia užuominos dėl ateities žingsnių.

    FRS vadovas Kevinas Warshas šiuo metu atsidūrė tarp finansų rinkų lūkesčių ir politinio spaudimo, nes JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai ragino mažinti palūkanas arba bent jų nedidinti. Ekonomistai vis dėlto tikėjosi, kad centrinis bankas rinksis rinkos konsensusą, ypač po to, kai Warshas viešai akcentavo, jog infliacija vis dar per toli nuo 2 proc. tikslo.

    „Tai paradoksas: palūkanų pakėlimas dabar gali sumažinti ilgalaikes palūkanas vėliau“, – sakė KPMG vyriausioji ekonomistė Diane Swonk.

    Jos teigimu, jei rinkos patikės, kad 2 proc. tikslas yra ginamas, ilgalaikėse palūkanose gali mažėti infliacijos priedas. Jei pasitikėjimas susvyruos, sąlygos griežtės ir be papildomų FRS žingsnių, o tai tiesiogiai persiduoda būsto paskoloms ir verslo finansavimui.

    Vienas jautriausių kanalų yra būsto rinka: 30 metų fiksuotų palūkanų būsto paskolų vidurkis JAV pastarosiomis savaitėmis buvo pakilęs iki 6,76 proc. Toks lygis dažniausiai mažina įperkamumą ir slopina būsto paklausą, o tai gali turėti įtakos ir platesniam vartojimui.

    Tolesnė kryptis priklausys nuo to, ar infliacija ims tvariai slopti, o ekonomikos augimas nepradės ryškiau lėtėti. Investuotojai taip pat laukė atnaujintų FRS ekonominių prognozių, kurios parodo, kaip patys politikos formuotojai mato palūkanų lygį metų pabaigoje ir kitais metais, ir neretai tampa pagrindiniu orientyru rinkoms.

    Pastaraisiais metais papildomą spaudimą kainoms daugelyje šalių kuria energetikos šokai, prekybos barjerai ir spartėjanti investicijų banga į DI infrastruktūrą, kuri didina elektros bei mikroschemų paklausą. Dėl to centriniai bankai vis dažniau kalba apie sudėtingą balansą tarp infliacijos kontrolės ir rizikos per stipriai pristabdyti ekonomiką.

  • Irano karo baimės kelia infliaciją: euro zonos obligacijų pajamingumai šoko į aukštumas

    Irano karo baimės kelia infliaciją: euro zonos obligacijų pajamingumai šoko į aukštumas

    Rinkos sureagavo į naftos brangimą

    Europos vyriausybių skolos vertybiniai popieriai patyrė stiprų išpardavimą, o ilgalaikės obligacijų palūkanos pakilo į daugiametes aukštumas. Investuotojai vis labiau vertina riziką, kad dėl įtampos aplink Iraną užsitęsęs energijos kainų šuolis vėl įpliesks infliaciją.

    Rinkose tai reiškia paprastą mechanizmą: kylant infliacijos lūkesčiams, obligacijų kainos paprastai krenta, o jų pajamingumai kyla. Toks judėjimas brangina valstybių skolinimąsi ir didina spaudimą pinigų politikos formuotojams.

    Prancūzija ir Vokietija pasiekė rekordus

    Prancūzijos 10 metų obligacijų pajamingumas pakilo iki maždaug 4,10 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį per 17 metų. Vokietijos 10 metų etaloninis vertybinis popierius perkopė 3,25 proc. ribą ir priartėjo prie aukščiausio taško nuo 2011 metų.

    Ilgo termino skolos vertybiniai popieriai brango pigiau ir dėl to, kad investuotojai reikalauja didesnės grąžos už ilgesnį laikotarpį, kai neapibrėžtumas dėl geopolitikos ir kainų dinamikos išlieka didelis. Tai ypač juntama 30 metų obligacijų segmente, kuris jautriausiai reaguoja į infliacijos ir biudžetų tvarumo baimes.

    ECB lūkesčiai pasislinko į griežtinimą

    Augant naftos kainoms ir atsinaujinus diskusijoms apie užsitęsusią infliaciją, rinkos vis dažniau įkainoja griežtesnę euro zonos pinigų politiką. Pagal palūkanų normų išvestinių priemonių signalus ECB indėlių palūkanų norma 2027 metų kovą gali siekti apie 2,76 proc., kai šiuo metu ji yra 2,25 proc.

    Investuotojų vertinimu, didėja tikimybė, kad ECB gali kelti palūkanas jau rugsėjį, jei energijos kainų šokas persiduos į platesnį kainų lygį. Tokiu atveju ilgalaikiai pajamingumai paprastai kyla dar prieš priimant sprendimus, nes rinka iš anksto pervertina būsimą palūkanų trajektoriją.

    „JAV ir Irano taikos derybų žlugimas padidino riziką, kad energijos kainos išliks aukštos visus metus, o tai gali išlaikyti infliaciją didesnę, nei tikėtasi, ir padidinti tikimybę, kad centriniai bankai kels palūkanas“, – sakė „Quilter Cheviot“ fiksuotų pajamų tyrimų vadovas Richardas Carteris.

    Spaudimas jaučiamas ir JAV

    Ne tik Europa, bet ir JAV susiduria su brangstančiu skolinimusi: 30 metų JAV iždo obligacijų pajamingumas pakilo iki maždaug 5,33 proc., aukščiausio lygio nuo 2007 metų. Tai rodo, kad investuotojai globaliai perskirsto riziką ir reikalauja didesnės grąžos už ilgą terminą.

    Tuo pat metu Jungtinėje Karalystėje 30 metų obligacijų pajamingumas pakilo iki maždaug 5,85 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2026 metų gegužės. Šie judėjimai didina finansavimo kainą ne tik valstybėms, bet ir verslui bei gyventojams, nes dalis paskolų palūkanų ilgainiui siejasi su rinkos normomis.

    Kodėl pajamingumai kyla dar labiau

    Obligacijų rinką slegia ne vien palūkanų normų lūkesčiai ir infliacija, bet ir didelė skolos pasiūla. Investuotojai stebi, kokiais mastais skolinasi didžiosios ekonomikos, o didesnė emisijų apimtis rinkoje paprastai reiškia papildomą spaudimą kainoms.

    Pasak rinkos dalyvių, pastaruoju metu prie pasiūlos augimo prisideda ir su technologijų plėtra bei DI infrastruktūra susiję finansavimo poreikiai, kurie didina obligacijų emisijų srautus. Tai ypač aktualu, kai investuotojai vienu metu nori ir saugumo, ir didesnės grąžos, todėl kainodara tampa jautri bet kokiai naujai rizikai.

    „Investuotojai nerimauja dėl skolinimosi masto didžiosiose ekonomikose, įskaitant Jungtinę Karalystę, Prancūziją ir Japoniją, o didesnės emisijos apimtys dar labiau spaudžia obligacijų kainas“, – sakė R. Carteris.

    Ką tai reiškia valstybių biudžetams

    Valstybės nuolat refinansuoja anksčiau išleistą skolą, todėl aukštesni pajamingumai palaipsniui persikelia į realias biudžetų palūkanų išlaidas. Kuo didesnė refinansuojamos skolos dalis per metus, tuo greičiau brangimas gali būti pajustas.

    Remiantis S&P Global Ratings vertinimais, Italija 2026 metais turėtų refinansuoti per metus išperkamą skolą, prilygstančią apie 17 proc. bendrojo vidaus produkto. Palyginimui, Prancūzijai tenka apie 12 proc., o Vokietijai ir Jungtinei Karalystei – po 7 proc., todėl jautrumas rinkos palūkanoms skiriasi.

    Rinkos liks priklausomos nuo geopolitikos

    Artimiausiu metu obligacijų kainos greičiausiai išliks jautrios tiek naujienoms iš Artimųjų Rytų, tiek makroekonominiams rodikliams ir centrinių bankų komunikacijai. Jei energijos kainos stabilizuosis, dalis spaudimo pajamingumams gali atslūgti, tačiau bet koks naujas eskalacijos signalas gali greitai pakeisti lūkesčius.

    Kartu daliai investuotojų obligacijos vėl atrodo patrauklios, nes istoriškai aukštesni pajamingumai gali suteikti teigiamą grąžą, jei infliacija nebeatsigaus taip sparčiai. Tačiau trumpuoju laikotarpiu pagrindinis veiksnys išlieka ne vien skaičiai, o neapibrėžtumas, kurį rinka linkusi įkainoti staigiais svyravimais.